- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-20
- Bylos Nr.
- 2YT-2508-329/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00667-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Šeškuvienė
- Pareiškėjas
- K. R.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 2.1.4.3Termino teisinė reikšmė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. R. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo palikimui priimti, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po jo motinos G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2017 m. rugsėjo 8 d., mirties, priimti (b. l. 1–2).
Pareiškime nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 8 d. mirė pareiškėjo motina G. R., kuri banke „Swedbank“, AB turėjo 1 418,89 Eur indėlį. Kadangi pareiškėjas yra G. R. sūnus, todėl kaip pirmos eilės įstatyminis įpėdinis turi teisę paveldėti visą motinai priklausantį turtą, tame tarpe ir minėtą indėlį banke. Nurodo, kad pareiškėjo santykiai su motina buvo labai geri, jie dažnai bendravo, pareiškėjas ją rėmė finansiškai ir įvairiapusiškai padėjo. Pareiškėjui buvo žinoma, kad iki mirties G. R. neturėjo jokio nekilnojamojo ar privalomai registruotino kilnojamojo turto, nes jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) ji dar 2009 m. buvo padovanojusi pareiškėjui, todėl per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Apie tai, kad motina G. R. turi indėlį banke, pareiškėjas sužinojo tik 2018 m. vasario mėnesį, kai tvarkydamas mamos asmeninius daiktus, dokumentus rado „Swedbank“, AB elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis. Prisijungęs pagal rastus motinos banko kodus pareiškėjas sužinojo, kad motinos sąskaitos likutis „Swedbank“, AB yra 1418,89 Eur.. Mano, kad motina ir pati buvo pamiršusi apie turimą indėlį, nes gaunamą pensiją ji atsiimdavo grynais pinigais pašte, o turimais pinigais banke jai naudotis nebuvo poreikio, nes pareiškėjas pilnai išlaikė. Sužinojęs šį faktą pareiškėjas kreipėsi į notarą dėl motinai priklausančio turto paveldėjimo, tačiau notaras nepriėmė iš jo pareiškimo dėl palikimo priėmimo, kadangi jau buvo praėję trys mėnesiai nuo motinos mirties. Nurodo, kad pareiškėjas pageidauja paveldėti motinai priklausantį indėlį „Swedbank“, AB, tačiau to padaryti negali dėl praleisto įstatymu nustatyto 3 mėnesių termino paduoti pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. Todėl prašo šį terminą atnaujinti teismine tvarka, kadangi jį praleido dėl svarbių, objektyvių priežasčių, nes apie paveldimą turtą, kurį sudaro tik pinigai „Swedbank“, AB sąskaitoje, sužinojo praėjus penkiems mėnesiams nuo palikėjos mirties ir iš karto ėmėsi aktyvių veiksmų teisinėmis priemonėmis įgyvendinti savo teises į palikimo priėmimą. Nurodė, kad mirusioji G. R. turėjo tik vieną pirmos eilės įpėdinį – pareiškėją, daugiau vaikų ji neturėjo, G. R. sutuoktinis ir pareiškėjo tėvas J. R. mirė 1995 metais, notaro biure G. R. palikimo paveldėjimo byla nebuvo užvesta.
Pareiškėjas teismo posėdyje prašė pareiškimą tenkinti, patvirtino pareiškime išdėstytas aplinkybes. Paaiškino, kad po G. R. mirties iki šiol paveldėjimo byla nėra užvesta, paveldėjimo teisės liudijimai niekam neišduoti, pareiškėjas yra vienintelis pirmos eilės įpėdinis.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai (b. l. 20), pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neprieštaraus pareiškimo tenkinimui, jeigu teismas nustatys, kad į bylą pateikta pakankamai reikalingų įrodymų, jog terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių (b. l. 15).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas K. R. yra G. R. ir J. R. sūnus (b. l. 4). G. R. mirė 2017 m. rugsėjo 8 d. (b. l. 10). Pareiškėjo teigimu jo tėvas J. R. mirė 1995 metais. G. R. iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenys patvirtina pareiškėjo nurodytą aplinkybę, jog motina G. R. 2009 m. rugpjūčio 19 d. dovanojimo sutarties pagrindu perleido sūnui K. R. jai priklausantį turtą : gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 4400-0902-5640; viralinę, unikalus Nr. 4400-0902-5683; klėtį, unikalus Nr. 4400-0902-5729; tvartą, unikalus Nr.4400-0902-5818; kluoną, unikalus Nr. 4400-0902-5772; kiemo rūsį, unikalus Nr.4400-0902-5872; kiemo statinį (šulinį), unikalus Nr. 4400-0902-5930, esančius (duomenys neskelbtini). (b. l. 7–9).
Po G. R. mirties liko palikimas, kurį sudaro piniginės lėšos (1 418,89 Eur), esančios sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) banke „Swedbank“, AB (b. l. 11).
Kaip matyti iš į bylą pateiktų Valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registro duomenų po G. R. mirties iki šiol paveldėjimo byla nėra užvesta, jos palikimas nėra priimtas ir nėra atsisakyta nuo palikimo (b. l. 6).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK ) 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šiuos veiksmus įpėdinis turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgdamas į tai, kad su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (CK 5.50, 5.57 straipsniai), taip pat į tai, kad sprendimas atnaujinti ar neatnaujinti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio atnaujinti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo (pratęsimo) turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti (pratęsti), teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-627/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; kt.). Be to, teismai turi ieškoti proporcingos pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų gynybos pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).
Nustatyta, kad pareiškėjas K. R., būdamas palikėjos G. R. vienintelis sūnus, yra pirmos eilės įpėdinis ir turi paveldėjimo teisę į mirusiosios palikimą pagal CK 5.11 straipsnį. Taip pat nustatyta, kad po G. R. mirties iki šiol paveldėjimo byla nėra užvesta, ji nebuvo surašiusi testamento (b. l. 6). Byloje nėra duomenų apie galimus kitus įpėdinius į G. R. palikimą.
Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog jis praleido terminą palikimui priimti dėl svarbių, objektyvių priežasčių, nes apie paveldimą turtą, kurį sudaro tik pinigai „Swedbank“, AB sąskaitoje, sužinojo praėjus penkiems mėnesiams nuo palikėjos mirties, byloje nepaneigta jokiais kitais įrodymais, todėl ja abejoti teismas neturi pagrindo.
Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė pareiškėjo elgesyje nesąžiningumo ar aplaidumo požymių, ar kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Todėl atsižvelgiant į nustatytas byloje aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjas praleido įstatymų nustatytą terminą dėl svarbių priežasčių ir aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios, dėl ko terminas palikimui priimti atnaujintinas (CK 5.57 straipsnis).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK ) 443 straipsnio 6 dalis numato, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Valstybė nagrinėjamojoje byloje turėjo 1,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos finansų ir teisingumo ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, pakeistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur, o šioje byloje susidariusios mažesnės nei 3 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, todėl iš pareiškėjo jos valstybei nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576–578 straipsniais, teismas
nutaria:
Pareiškimą tenkinti visiškai.
Pareiškėjui K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti ir nustatyti 3 (trijų) mėnesio terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis į notarų biurą G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2017 m. rugsėjo 8 d., palikimui priimti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.