Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

1.1.8.1.; 1.1.4.5.3.; 1.2.14.1.2.6.; 1.2.21.1.3.; 1.2.29.1.3.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.; 2.1.14.

2020 m. balandžio 24 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jūratės Jakubonienės ir Daivos Jankauskienės,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), įgijęs aukštesnįjį išsilavinimą, nedirbantis, išsiskyręs, teistas 2016 m. kovo 16 d. Vokietijos Federacinės Respublikos (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo už neteisėtą didelio kiekio narkotinių medžiagų laikymą, ypač sunkų vagystės atvejį, įvykdžius 21 atskirą pažeidimą, netikro dokumento naudojimą, įvykdžius 2 atskirus pažeidimus ir netikro oficialaus pažymėjimo įsigijimą subendrinta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 4 dalyje 178 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 4 dalyje 300 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. 2010 metų pradžioje, dėl savanaudiškų paskatų – siekdamas nusikalstamai praturtėti, su A. B. ir T. B. (kurių atžvilgiu Kauno apygardos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis) iš anksto susitaręs bendrai nusikalstamai veiklai – daryti sunkius nusikaltimus, organizavo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ginkluotą nusikalstamą susivienijimą sunkiems nusikaltimams (didelės vertės svetimo turto vagystėms) daryti, kurio vadovu nuo 2010 metų pradžios iki 2012 metų pavasario – vasaros buvo A. B.. Organizavus ginkluotą nusikalstamą susivienijimą, V. V., A. B. ir T. B. įtraukė į nusikalstamo susivienijimo veiklą D. Š. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas remiantis BPK 39¹ straipsnio nuostatomis), T. T. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas remiantis BPK 39¹ straipsnio nuostatomis), S. A., V. V., Ž. Š., E. B., S. G. (kurių atžvilgiu Kauno apygardos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis), sutelkė bendrai nusikalstamai veikai – atskiriems nusikaltimams daryti nusikalstamam susivienijimui nepriklausančius D. U., Ž. J., R. S., G. B., R. N., P. R., S. L., A. K., R. Z., K. P., J. J. (kurių atžvilgiu Kauno apygardos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis), V. K. (kurio atžvilgiu Belgijos Karalystės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis), A. B., P. B. (kurių atžvilgiu Kauno apylinkės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis), G. G. (kuriai ikiteisminis tyrimas nutrauktas remiantis BPK 40 straipsnio nuostatomis), V. G. (kurio atžvilgiu Šiaulių apylinkės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis) ir kitus ikiteisminio tyrimo nenustatytus asmenis.

Tuo tikslu ne vėliau kaip nuo 2010 metų vasaros iki 2012 metų pavasario, kol egzistavo nusikalstamas susivienijimas, V. V., A. B. bei T. B., neturėdami leidimo įgijo, laikė didelį kiekį šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, kuriuos planavo panaudoti nusikalstamo susivienijimo daromuose nusikaltimuose:

A. B. ir T. B. nuo 2010 metų vasaros, neturėdami leidimo laikė du 7,62 mm kalibro automatus „PMK Kalašnikov“ su keturiomis dėtuvėmis, 9 mm kalibro pistoletą kulkosvaidį „PM-84P“ su dėtuve, 9 mm kalibro „P88 – Champion“ modelio pistoletą WALTHER Nr. (duomenys neskelbtini) su dėtuve, kurioje 10 vnt. 9 mm kalibro „Luger“ šovinių ir garso slopintuvu, 35 vnt. 9 mm kalibro „Luger“ šovinių, 23 vnt. 7,62 mm kalibro šovinių, dvi „RG-42“ markės kovines puolamąsias skeveldrines rankinės granatas su degtuvais UZRGM, prie namų adresu (duomenys neskelbtini), po ko perdavę saugojimui T. T., nuo 2010 m. vasaros iki 2010 m. gruodžio laikė pastarojo name (duomenys neskelbtini), o nuo 2010 m. gruodžio iki 2012 m. kovo 2 d. – T. T. name (duomenys neskelbtini);

V. V. ikiteisminio tyrimo nenustatytu laikotarpiu, tačiau iki 2011 metų pradžios, ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje Lietuvos Respublikoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, neturėdamas leidimo įgijo ne mažiau dviejų 7,62 mm kalibro pistoletų „TT“ su dėtuvėmis, kuriose kiekvienoje buvo po 7 vnt. 7,62 mm kalibro „TT“ šovinių, kurie nenustatytoje vietoje iki nenustatytos datos buvo laikomi.

V. V. dalyvavo A. B. rengiamuose ir vadovaujamuose nusikalstamo susivienijimo dalyvių pasitarimuose, vykusiuose pas T. B. namuose adresu (duomenys neskelbtini), kurių metu buvo: aptarinėjami nusikalstamo susivienijimo planai, konkretūs nusikaltimai ir jų rezultatai; skirstomi nusikalstamo susivienijimo dalyvių vaidmenys nusikaltimų darymo metu; dalinami įrankiai ir priemonės nusikaltimų darymui palengvinti (įrankiai, pinigai, mobiliojo ryšio telefonai ir SIM kortelės, radijo ryšio priemones, navigacijos įranga, kompiuteris su programa vilkikams užvesti, transportas ir pan.); renkami 10 procentų nusikalstamu būdu įgytų lėšų į A. B. laikomą ir kontroliuojamą bendrą pinigų fondą, skirtą pasirengti nusikaltimams (transporto, ryšio priemonių, įrankių, nusikaltimų darymo išlaidoms padengti ir pan.), pasipelnyti iš nusikalstamos veiklos; skirstomos nusikalstamu būdu gautos lėšos ir pagrobtas turtas; koordinuojama didelės vertės transporto priemonių bei turto vagysčių Europos Sąjungos šalyse eiga, pagrobto didelės vertės turto atgabenimas į Lietuvos Respubliką; kartu su A. B., T. B. ir S. A. užtikrindavo būtinų nusikaltimams daryti netikrų valstybinių numerių bei netikrų ir suklastotų dokumentų įgijimą, pagrobto didelės vertės turto saugojimą ir realizavimą; sutelkdavo atskiriems nusikaltimams daryti nusikalstamam susivienijimui nepriklausančius asmenis – vilkikų vairuotojus. V. V. 2010-2012 metų laikotarpiu dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo dalyviais padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje.

Taip pat V. V., būdamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviu, veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovu A. B. ir dalyviais T. B., S. A., S. G. (kurių atžvilgiu Kauno apygardos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis), D. Š. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas remiantis BPK 39¹ str. nuostatomis), nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais D. U., G. B. (kurių atžvilgiu Kauno apygardos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis) ir tyrimo nenustatytais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, padarė didelės vertės svetimo turto pagrobimą, būtent:

Nusikalstamo susivienijimo vadovui A. B. ir šio susivienijimo dalyviams susitarus Europos Sąjungos šalyse grobti didelės vertės svetimą turtą – vilkikus ir puspriekabes su vertingu kroviniu, A. B. paskirstė vaidmenis nusikaltimo darymo metu: kartu su juo – V. V. ir T. B. iš nusikalstamo susivienijimo bendrų lėšų parūpino transportą, ryšio priemones, įrankius, kelionės išlaidų finansavimą, valstybinius numerius ir dokumentus bei su S. A. užtikrino pagrobto turto realizavimą; nurodė T. B., D. Š. ir D. U. vykti į (duomenys neskelbtini) pagrobti puspriekabę su vertingu kroviniu; nurodė S. G. užtikrinti vilkiko su vairuotoju atvykimą į (duomenys neskelbtini) bei pagrobtos puspriekabės su kroviniu saugojimą savo įmonės teritorijoje; koordinavo bendrininkų veiksmus vagystes, pagrobto didelės vertės turto gabenimo į Lietuvos Respubliką bei jo realizavimo metu. Vykdydami A. B. nurodymus bei veikdami pagal susitarimą 2010 m. spalio mėnesį T. B., D. Š. ir D. U. automobiliu „Ford Galaxy“, Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvyko į (duomenys neskelbtini) mstl., iš ten, pakeitę sugedusį automobilį „Ford Galaxy“ į „VW Golf“, nuvyko į (duomenys neskelbtini) Karalystę, kur (duomenys neskelbtini) surado tinkamą pagrobti puspriekabę su joje buvusiu jūriniu konteineriu. T. B. ir D. Š. pranešus S. G. apie susitikimo vietą, pastarasis nurodė G. B. S. G. UAB „R.“ priklausančiu vilkiku „Mercedes Benz Actros 1844 IS 4x2“, iš (duomenys neskelbtini), vykti į (duomenys neskelbtini), kur sutartoje vietoje laukė D. Š., T. B. ir D. U.. G. B. atvykus į sutartą vietą, ant vilkiko „Mercedes Benz Actros 1844 IS 4x2“ buvo uždėti D. Š., T. B. ir D. U. pavogti daniški valstybiniai numeriai. Tuomet 2010 m. spalio 11 d., apie 00.16 val. D. Š. G. B. vairuojamu vilkiku nuvyko į (duomenys neskelbtini), T. B. netoliese stebėjo aplinką tikslu įspėti apie galimą pavojų, o D. U. automobiliu „VW Golf“ nuvyko į (duomenys neskelbtini), į kurią turėjo būti atvaryta pagrobta puspriekabė. D. Š. ir G. B. vilkiku privažiavus prie grobiamos puspriekabės „Van Hool“, valst. numeris (duomenys neskelbtini), pakrautos jūriniu konteineriu (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė viršija 250 MGL, prikabinus puspriekabę su konteineriu prie vilkiko ir pakeliui paėmus T. B., visi nuvažiavo į iš anksto sutartą vietą – automobilių parkavimo aikštelę (duomenys neskelbtini), kur laukė D. U.. Specialiomis žirklėmis nukirpę puspriekabėje pakrauto jūrinio konteinerio spyną bei apžiūrėję ten buvusį krovinį, T. B., D. Š. ir D. U. nusprendė pagrobti kitą puspriekabę su vertingesniu kroviniu. Tuomet nuo vilkiko „Mercedes Benz Actros 1844 IS 4x2“ buvo atkabinta ir aikštelėje palikta pagrobta puspriekabė „Van Hool“, valst. numeris (duomenys neskelbtini), su jūriniu konteineriu (duomenys neskelbtini), o G. B. buvo nurodyta sugrįžti į (duomenys neskelbtini), ir iš ten pagrobti kitą puspriekabę. 2010 m. spalio 11 d. apie 00.43 val., T. B., D. U. ir D. Š. automobiliu „VW Golf“ nuvykus į kitą iš anksto sutartą vietą, G. B. vilkiku „Mercedes Benz Actros 1844 IS 4x2“ privažiavo prie puspriekabės „Kedeldragter“, valst. numeris (duomenys neskelbtini), priklausančios bendrovei „Era-Transport“, ant kurios buvo pakrautas jūrinis konteineris (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė viršija 250 MGL, prikabino ją prie vilkiko ir nuvažiavo į iš anksto sutartą vietą, kurioje laukė D. Š., D. U. ir T. B.. Apžiūrėjus konteineryje buvusį krovinį – darbinius rūbus „Bulloch Gladiator“ buvo nuspręsta, kad jis tinkamas. Mobiliojo ryšio pagalba pranešus A. B. ir S. G. apie į Lietuvą siunčiamą vilkiką su pagrobta puspriekabe ir kroviniu, D. Š., D. U. ir T. B. automobiliu „VW Golf“ nuvyko į (duomenys neskelbtini), o G. B., naudodamas suklastotus pagrobtos puspriekabės bei krovinio dokumentus, vilkiku „Mercedes Benz Actros 1844 IS 4x2“ su pagrobta puspriekabe „Kedeldragter“ (buvę valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), pakrauta konteineriu (duomenys neskelbtini) su jame buvusiu darbinių rūbų „Bulloch Gladiator“ kroviniu 67 234,35 JAV dolerių (48 276 eurų) vertės, nuvyko į Lietuvą. Pakeliui G. B. susitiko su S. G. ir pastarasis užpildė suklastotus krovinio dokumentus (CMR) bei lydėjo G. B. iki (duomenys neskelbtini), kur S. G. UAB „M.“ teritorijoje buvo palikta pagrota puspriekabė su konteineriu. Vėliau puspriekabė „Kedeldragter“ A. B., T. B., V. V. buvo realizuota tyrimo nenustatytam asmeniui už 4 000 eurų, o krovinys buvo išdalintas tarp nusikaltimo dalyvių ir iš dalies realizuotas tyrimo nenustatytiems asmenims. Tokiu būdu jis – ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyvis V. V., veikdamas kartu su šio susivienijimo vadovu A. B., dalyviais T. B., S. A., D. Š., S. G., nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais D. U., G. B. ir tyrimo nenustatytais asmenimis, padarė didesnės nei 67 234,35 JAV dolerių (58 725,09 eurų) vertės turto pagrobimą.

Taip pat V. V., būdamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviu, veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovu A. B. ir dalyviais T. B., S. A., V. V., S. G. (kurių atžvilgiu Kauno apygardos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis), T. T. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas remiantis BPK 39¹ straipsnio nuostatomis) ir tyrimo nenustatytais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, padarė didelės vertės svetimo turto pagrobimą, būtent:

Nusikalstamo susivienijimo vadovui A. B. ir šio susivienijimo dalyviams susitarus Europos Sąjungos šalyse grobti didelės vertės svetimą turtą – vilkikus ir puspriekabes su vertingu kroviniu, A. B. paskirstė vaidmenis nusikaltimo darymo metu: kartu su V. V. ir T. B. iš nusikalstamo susivienijimo bendrų lėšų parūpino transportą, ryšio priemones, įrankius, kelionės išlaidų finansavimą, valstybinius numerius ir dokumentus bei užtikrino pagrobto turto realizavimą; nurodė T. B. ir T. T. su V. V. vykti į (duomenys neskelbtini) pagrobti puspriekabę su vertingu kroviniu; nurodė S. G. užtikrinti vilkiko su vairuotoju atvykimą į (duomenys neskelbtini) bei pagrobtos puspriekabės su kroviniu saugojimą savo įmonės teritorijoje; koordinavo bendrininkų veiksmus vagystes, pagrobto didelės vertės turto gabenimo į Lietuvos Respubliką bei jo realizavimo metu. Vykdydami A. B. nurodymus bei veikdami pagal susitarimą, 2010 metų spalio mėnesį E. B., T. T. ir V. V. automobiliu „VW Passat“, Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvyko į (duomenys neskelbtini), kur susitiko su D. Š., T. B. ir D. U., atvažiavusiais automobiliu „Ford Galaxy“, Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kelias dienas (duomenys neskelbtini) apylinkėse ieškojus tinkamų pagrobti puspriekabių D. Š., E. B. ir D. U. automobiliu „VW Passat“, Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvyko į Lietuvą, o T. B., T. T. ir V. V. kelias dienas (duomenys neskelbtini) miesto apylinkėse tęsė tinkamų pagrobti puspriekabių paiešką. Tuo metu į (duomenys neskelbtini) A. B. nurodymu S. G. atsiuntė UAB „R.“ priklausantį vilkiką „Mercedes Benz Actros 1844 IS 4x2“ su ikiteisminio tyrimo nenustatytu vairuotoju. Netoli (duomenys neskelbtini) miesto viename iš pramoninių rajonų T. B., T. T. ir V. V. surado tinkamą pagrobti puspriekabę-šaldytuvą „Schmitz“, po ko SMS žinute nurodė tyrimo nenustatytam vilkiko „Mercedes Benz Actros 1844 IS 4x2“ vairuotojui atvykti reikiamu adresu. Šiam atvažiavus, ant vilkiko buvo uždėti T. B., T. T. ir V. V. pavogti vokiški valstybiniai numeriai. Tuomet laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 15 d. 23.25 val. iki 2010 m. spalio 16 d. 11.15 val. T. T. įsėdo į vilkiką ir kartu su vairuotoju privažiavo prie adresu (duomenys neskelbtini) buvusios puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), didesnės nei 250 MGL vertės, priklausančios (duomenys neskelbtini) bendrovei „F.“, pakrautos 13 815 kg maisto produktų kroviniu 100 000 eurų vertės. T. T. ir tyrimo nenustatytas vairuotojas prikabino puspriekabę-šaldytuvą prie vilkiko ir nuvažiavo į iš anksto sutartą vietą pas T. B. ir V. V., kurie netoliese stebėjo aplinką tikslu įspėti apie galimą pavojų. T. B. apieškojo puspriekabę-šaldytuvą ar nėra GPS įrangos, ją suradęs nuplėšė, o T. T. ir V. V. pakeitė vilkiko valstybinius numerius iš vogtų vokiškų į originalius lietuviškus, o puspriekabės vokiškus valstybinius numerius į iš Lietuvos atvežtus, tyrimo nenustatyto asmens pagamintus netikrus lietuviškus valstybinius numerius, nurodė vairuotojui vykti į Lietuvą, SMS žinute apie tai pranešę A. B.. Tyrimo nenustatytas vairuotojas, vilkiku „Mercedes Benz Actros 1844 IS 4x2“ su pagrobta puspriekabe-šaldytuvu „Schmitz“ (buvę valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) didesnės nei 250 MGL vertės su joje pakrautu 13 815 kg maisto produktų kroviniu 100 000 eurų vertės, nuvažiavo į Lietuvos Respubliką, kur pastatė puspriekabę-šaldytuvą S. G. UAB „M.“ teritorijoje (duomenys neskelbtini). Tuomet A. B., V. V. ir S. A. pagrobtą puspriekabę-šaldytuvą „Schmitz“ realizavo tyrimo nenustatytam asmeniui, o maisto produktų krovinys V. V. tarpininkavimu buvo realizuotas tyrimo nenustatytam asmeniui (duomenys neskelbtini) bazėje. Tokiu būdu jis – ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyvis V. V., veikdamas kartu su šio susivienijimo vadovu A. B., dalyviais T. B., S. A., V. V., T. T., S. G. ir tyrimo nenustatytais asmenimis, padarė didesnės nei 100 000 eurų vertės turto pagrobimą.

Taip pat V. V., būdamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviu, veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovu A. B. ir dalyviais T. B., S. A., V. V. (kurių atžvilgiu Kauno apygardos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis), T. T. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas remiantis BPK 39¹ straipsnio nuostatomis) ir tyrimo nenustatytais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, padarė didelės vertės svetimo turto pagrobimą, būtent:

Nusikalstamo susivienijimo vadovui A. B. ir šio susivienijimo dalyviams susitarus Europos Sąjungos šalyse grobti didelės vertės svetimą turtą – vilkikus ir puspriekabes su vertingu kroviniu, A. B. paskirstė vaidmenis nusikaltimo darymo metu: kartu su V. V. ir T. B. iš nusikalstamo susivienijimo bendrų lėšų parūpino transportą, ryšio priemones, įrankius, kelionės išlaidų finansavimą, valstybinius numerius bei su S. A. užtikrino pagrobto turto realizavimą; nurodė (duomenys neskelbtini) po 2010 m. spalio 16 d. naktį padarytos puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su maisto produktų kroviniu vagystės likusiems T. B., T. T. ir V. V. pagrobti puspriekabę su vertingu kroviniu; surado tyrimo nenustatytą vairuotoją ir nurodė šiam nusikalstamo susivienijimo dalyvių nusikaltimams daryti įgytu vilkiku „Renault Premium“ atvykti į (duomenys neskelbtini); koordinavo bendrininkų veiksmus vagystes, pagrobto didelės vertės turto gabenimo į Lietuvos Respubliką bei jo realizavimo metu. Vykdydami A. B. nurodymus bei veikdami pagal susitarimą, T. B., T. T. ir V. V. automobiliu „VW Golf“, VFR valstybiniais numeriais, važinėdami po (duomenys neskelbtini) miestų pramoninius rajonus, (duomenys neskelbtini) mieste surado tinkamą pagrobti puspriekabę, pakrautą 22 t plieno. Tuo metu A. B. nurodymu vilkiku „Renault Premium“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) buvo atvykęs ikiteisminio tyrimo nenustatytas vairuotojas. Pranešus SMS žinute vairuotojui apie susitikimo vietą, T. B., T. T. ir V. V. parduotuvėje įgijo dažų bei nuo atsitiktinio automobilio pavogė vokiškus valstybinius numerius. Vairuotojui vilkiku atvažiavus į susitikimo vietą, ant vilkiko „Renault Premium“ T. T. uždėjo pavogtus vokiškus valstybinius numerius. Tuomet, T. B. ir V. V. netoliese stebint aplinką tikslu įspėti dėl galimo pavojaus, 2010 m. spalio 18 d. nuo 21.30 val. iki 2010 m. spalio 19 d. 1.30 val. T. T. su vairuotoju vilkiku „Renault Premium“ privažiavo prie puspriekabės „Meusburger/MPS-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), prikabino ją prie vilkiko. Pribėgęs V. V. dažais uždažė reklaminius užrašus ant puspriekabės tento, o T. B. apieškojo puspriekabę, ieškodamas GPS įrangos.

T. B., T. T. ir V. V. pakeitė vilkiko valstybinius numerius iš vogtų vokiškų į originalius lietuviškus, o puspriekabės vokiškus valstybinius numerius į iš Lietuvos atvežtus, tyrimo nenustatyto asmens pagamintus netikrus lietuviškus valstybinius numerius, nurodė vairuotojui vykti į Lietuvą, SMS žinute apie tai pranešę A. B.. Tuomet A. B. nurodė Lietuvoje buvusiems V. V., D. Š., D. U. vykti į (duomenys neskelbtini) Respubliką, ten sutartoje vietoje pasitikti ir iki Lietuvos Respublikos palydėti pagrobtą puspriekabę su vertingu kroviniu. Tyrimo nenustatytas vairuotojas, naudodamas suklastotus pagrobtos puspriekabės bei krovinio dokumentus bei netikrus puspriekabės valstybinius numerius, vilkiku „Renault Premium“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su pagrobta puspriekabe „Meusburger/MPS-3“ (buvę valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) 10 000 eurų vertės, priklausančia (duomenys neskelbtini) bendrovei „D.“, pakrauta 22 t plieno 100 000 eurų vertės, priklausančio (duomenys neskelbtini) bendrovei F., lydimas automobiliu „Ford Galaxy“ važiuojančių V. V., T. B. ir T. T. nuvažiavo link Lietuvos Respublikos. (duomenys neskelbtini) Respublikos (duomenys neskelbtini) apylinkėse esančioje degalinėje V. V., D. Š. ir D. U. susitiko su T. B., T. T. ir V. V. bei vilkiko vairuotoju. Iš minėtos degalinės vairuotojas vilkiku „Renault Premium“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su pagrobta puspriekabe, pakrauta plieno kroviniu, lydimas automobiliais „Ford Galaxy“ ir „VW Passat“ važiuojančių V. V., T. T., T. B., D. Š., V. V., D. U., nuvyko į saugomą stovėjimo aikštelę (duomenys neskelbtini). Po to plieno krovinys buvo realizuotas tyrimo nenustatytiems asmenims už už 28 962 eurus viršijančią sumą. Tokiu būdu jis – ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyvis V. V., veikdamas kartu su šio susivienijimo vadovu A. B., dalyviais T. B., S. A., V. V., T. T. ir tyrimo nenustatytais asmenimis, padarė didesnės nei 110 000 eurų vertės turto pagrobimą.

Taip pat V. V., būdamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviu, veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovu A. B. ir dalyviais T. B., S. A., V. V. (kurių atžvilgiu Kauno apygardos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis), D. Š. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas remiantis BPK 39¹ straipsnio nuostatomis), T. T. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas remiantis BPK 39¹ straipsnio nuostatomis), nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu A. K. (kurio atžvilgiu Kauno apygardos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis) ir tyrimo nenustatytais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, padarė didelės vertės svetimo turto pagrobimą, būtent:

Nusikalstamo susivienijimo vadovui A. B. ir šio susivienijimo dalyviams susitarus Europos Sąjungos šalyse grobti didelės vertės svetimą turtą – vilkikus ir puspriekabes su vertingu kroviniu, A. B. paskirstė vaidmenis nusikaltimo darymo metu: kartu su V. V. ir T. B. iš nusikalstamo susivienijimo bendrų lėšų parūpino transportą, ryšio priemones, įrankius, kelionės išlaidų finansavimą, valstybinius numerius ir dokumentus bei užtikrino pagrobto turto realizavimą; nurodė D. Š., T. T. bei V. V. vykti į (duomenys neskelbtini) pagrobti puspriekabę su vertingu kroviniu; pasamdė vairuotoją A. K. ir nurodė šiam nusikalstamo susivienijimo dalyvių nusikaltimams daryti įgytu vilkiku „Renault Premium“ atvykti į (duomenys neskelbtini); koordinavo bendrininkų veiksmus vagystes, pagrobto didelės vertės turto gabenimo į Lietuvos Respubliką bei jo realizavimo metu. Vykdydami A. B. nurodymus bei veikdami pagal susitarimą, 2010 metų lapkritį D. Š., T. T. ir V. V. automobiliu „Ford Galaxy“, Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvyko į (duomenys neskelbtini) surado tinkamą pagrobti puspriekabę „Koegel“ su joje buvusiu automobilių BMW variklių kroviniu. Parą prieš vagystę A. B. nurodymu vilkiku „Renault Premium“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) atvyko A. K., kuris atvežė kelis komplektus netikrų lietuviškų transporto priemonių valstybinių numerio ženklų. Pranešus SMS žinute A. K. apie susitikimo vietą, D. Š., T. T. ir V. V. nuo atsitiktinio automobilio pavogė vokiškus valstybinius numerius. A. K. vilkiku atvažiavus į susitikimo vietą, ant vilkiko „Renault Premium“ buvo uždėti pavogti vokiški valstybiniai numeriai. Tuomet laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 10 d. 23 val. iki 2010 m. lapkričio 11 d. 7 val., D. Š. ir T. T. netoliese stebint aplinką tikslu įspėti dėl galimo pavojaus, V. V. su A. K. vilkiku „Renault Premium“ privažiavo prie „Mercedes Benz“ atstovų įmonės teritorijoje adresu (duomenys neskelbtini), stovėjusios puspriekabės „Koegel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), prikabino puspriekabę prie vilkiko, po ko nuvyko į iš anksto sutartą susitikimo vietą.

Joje D. Š., T. T. ir V. V. pakeitė vilkiko valstybinius numerius iš vogtų vokiškų į originalius lietuviškus, o puspriekabės vokiškus valstybinius numerius į iš Lietuvos atvežtus, tyrimo nenustatyto asmens pagamintus netikrus lietuviškus valstybinius numerius, nurodė vairuotojui vykti į Lietuvą, SMS žinute apie tai pranešę A. B.. A. K. vilkiku „Renault Premium“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su pagrobta puspriekabe „Koegel“ (buvę valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ne mažesnės nei 250 MGL vertės, priklausančia (duomenys neskelbtini) bendrovei „H.“, pakrauta automobilių BMW variklių kroviniu 230 000 eurų vertės, nuvažiavo į Lietuvos Respubliką, o V. V., T. T. ir D. Š. liko (duomenys neskelbtini) ieškoti kito tinkamo pagrobti turto. Lietuvoje pagrobta puspriekabė ir krovinys A. B. nurodymu buvo pastatyti adresu (duomenys neskelbtini), vėliau A. B. nurodymu paslėpti sandėlyje adresu (duomenys neskelbtini), ten laikomi iki 2012 m. kovo 31 d., kol juos kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai, o tuo metu A. B., T. B., S. A. ir V. V. rūpinosi pagrobto turto realizavimu. Tokiu būdu jis – ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyvis V. V., veikdamas kartu su šio susivienijimo vadovu A. B., dalyviais T. B., S. A., D. Š., V. V., T. T., nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu A. K. ir tyrimo nenustatytais asmenimis, padarė didesnės nei 230 000 eurų vertės turto pagrobimą.

Taip pat V. V., būdamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviu, veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovu A. B. ir dalyviais T. B., S. A., Ž. Š., E. B., S. G. (kurių atžvilgiu Kauno apygardos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis), T. T. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas remiantis BPK 39¹ straipsnio nuostatomis) ir tyrimo nenustatytais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, padarė didelės vertės svetimo turto pagrobimą, būtent:

Nusikalstamo susivienijimo vadovui A. B. ir šio susivienijimo dalyviams susitarus Europos Sąjungos šalyse grobti didelės vertės svetimą turtą – vilkikus ir puspriekabes su vertingu kroviniu, A. B. paskirstė vaidmenis nusikaltimo darymo metu: kartu su V. V. ir T. B. iš nusikalstamo susivienijimo bendrų lėšų parūpino transportą, ryšio priemones, įrankius, kelionės išlaidų finansavimą, valstybinius numerius ir dokumentus bei užtikrino pagrobto turto realizavimą; nurodė Ž. Š., T. T. ir E. B. vykti į (duomenys neskelbtini) pagrobti puspriekabę su vertingu kroviniu; pasamdė tyrimo nenustatytą vairuotoją ir organizavo šio kelionę į (duomenys neskelbtini); nurodė S. G. užtikrinti vilkiko su vairuotoju atvykimą į (duomenys neskelbtini) bei pagrobtos puspriekabės su kroviniu saugojimą savo įmonės teritorijoje; koordinavo bendrininkų veiksmus vagystes, pagrobto didelės vertės turto gabenimo į Lietuvos Respubliką bei jo realizavimo metu. Vykdydami A. B. nurodymus bei veikdami pagal susitarimą 2010 metų gruodžio mėnesį E. B., Ž. Š. ir T. T. automobiliu „Opel Signum“, Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabendami suklastotus dokumentus bei netikrus valstybinius numerius, išvyko į (duomenys neskelbtini), kur nakties metu (duomenys neskelbtini), surado tinkamą pagrobti puspriekabę-šaldytuvą su joje buvusiu maisto produktų kroviniu. Tuo metu A. B. nurodymu S. G. į (duomenys neskelbtini) buvo atsiuntęs tyrimo nenustatytą vairuotoją ir S. G. UAB „R.“ priklausantį vilkiką „Mercedes Benz Actros 1844 IS 4x2“. Pranešus SMS žinute vairuotojui apie susitikimo vietą, E. B., Ž. Š. ir T. T. nuo atsitiktinio automobilio pavogė vokiškus valstybinius numerius. Vairuotojui vilkiku atvažiavus į susitikimo vietą, ant vilkiko „Mercedes Benz Actros 1844 IS 4x2“ buvo uždėti pavogti vokiški valstybiniai numeriai. Tuomet 2010 m. gruodžio 13 d. nuo 00 val. iki 5 val., T. T. ir E. B. netoliese stebint aplinką tikslu įspėti apie galimą pavojų, Ž. Š. su vairuotoju vilkiku „Mercedes Benz Actros 1844 IS 4x2“ nuvyko į (duomenys neskelbtini), privažiavo prie puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz/SKO 24“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), prikabino ją prie vilkiko, po ko nuvažiavo į iš anksto sutartą vietą (duomenys neskelbtini), kur E. B., Ž. Š. ir T. T. pakeitė vilkiko valstybinius numerius iš vogtų vokiškų į originalius lietuviškus, o puspriekabės-šaldytuvo vokiškus valstybinius numerius į iš Lietuvos atvežtus, tyrimo nenustatyto asmens pagamintus netikrus lietuviškus valstybinius numerius, nurodė vairuotojui vykti į Lietuvą, SMS žinute apie tai pranešę A. B.. Tyrimo nenustatytas vairuotojas, vilkiku „Mercedes Benz Actros 1844 IS 4x2“ su pagrobta puspriekabe-šaldytuvu „Schmitz/SKO 24“ (buvę valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) 50 000 eurų vertės, priklausančia (duomenys neskelbtini) bendrovei „L.“, pakrauta 150 000 eurų vertės maisto produktų kroviniu, lydimas automobiliu „Opel Signum“, Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojančių E. B., Ž. Š. ir T. T., nuvažiavo link Lietuvos Respublikos. 2010 m. gruodžio 13 d. apie 13.15 val., Lenkijos Respublikoje, apie 44 km nuo (duomenys neskelbtini) sienos, netoli (duomenys neskelbtini) miesto esančioje degalinėje „(duomenys neskelbtini)“ T. T., Ž. Š., E. B. susitiko su T. B., D. U., S. A., lydinčiais pačių pagrobtus balninį vilkiką su puspriekabe. D. U. užlipo ant pagrobtos puspriekabės „Schmitz/SKO 24“ (buvę valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) viršaus ir nuplėšė palydovinio ryšio anteną. Tuomet vilkikas su pagrobta puspriekabe saugumo sumetimais buvo perstatyti į už 30-40 km esančią kitos degalinės aikštelę ir 2010 m. gruodžio 14 d. tyrimo nenustatytas vairuotojas vilkiku „Mercedes Benz Actros 1844 IS 4x2“ su pagrobta puspriekabe-šaldytuvu „Schmitz/SKO 24“, pakrauta maisto produktų kroviniu, lydimas automobiliu „Opel Signum“ važiuojančių T. T., E. B., Ž. Š., nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur A. B. nurodymu buvo pastatytas S. G. UAB „M.“ teritorijoje. Paros laikotarpiu maisto produktų krovinys A. B., T. B., S. A., D. Š. buvo perkrautas į S. G. suteiktą transportą, po ko nugabentas į (duomenys neskelbtini) sandėlius, kur V. V. tarpininkavimu realizuotas tyrimo nenustatytam asmeniui už ne mažesnę kaip 14 481 eurų sumą. Pagrobta puspriekabė A. B., T. B., S. A., V. V. buvo realizuota tyrimo nenustatytam asmeniui. Tokiu būdu jis – ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyvis V. V., veikdamas kartu su šio susivienijimo vadovu A. B., dalyviais T. B., S. A., Ž. Š., T. T., E. B., S. G. ir tyrimo nenustatytais asmenimis, padarė didesnės nei 200 000 eurų vertės turto pagrobimą.

Taip pat V. V., būdamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviu, veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovu A. B. ir dalyviais T. B., Ž. Š., E. B., S. G. (kurių atžvilgiu Kauno apygardos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis), T. T. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas remiantis BPK 39¹ straipsnio nuostatomis), nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais A. K. ir K. P. (kurių atžvilgiu Kauno apygardos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis), dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, padarė didelės vertės svetimo turto pagrobimą, būtent:

Nusikalstamo susivienijimo vadovui A. B. ir šio susivienijimo dalyviams susitarus Europos Sąjungos šalyse grobti didelės vertės svetimą turtą – vilkikus ir puspriekabes su vertingu kroviniu, A. B. paskirstė vaidmenis nusikaltimo darymo metu:

kartu su V. V. ir T. B. iš nusikalstamo susivienijimo bendrų lėšų parūpino transportą, ryšio priemones, įrankius, kelionės išlaidų finansavimą, dokumentus ir valstybinius numerius; nurodė Ž. Š., T. T. ir E. B. vykti į (duomenys neskelbtini) pagrobti puspriekabę su vertingu kroviniu; pasamdė vairuotojus A. K. ir K. P. bei organizavo šių asmenų išvykimą į (duomenys neskelbtini); nurodė S. G. suteikti vilkiką puspriekabės vagystei ir organizuoti šio vilkiko bei vairuotojo A. K. kelionę į (duomenys neskelbtini), taip pat užtikrinti pagrobtos puspriekabės saugojimą savo įmonės teritorijoje; koordinavo bendrininkų veiksmus vagystes, pagrobto didelės vertės turto gabenimo į Lietuvos Respubliką metu. Vykdydami A. B. nurodymus bei veikdami pagal susitarimą, 2011 metų sausio mėnesį E. B., Ž. Š. ir T. T. automobiliu „Opel Signum“, Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvyko į (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu metu A. B. nurodė S. G. suteikti UAB „R.“ priklausantį vilkiką „Mercedes Benz Actros 1844 IS 4x2“, kuriuo A. B. nurodymu A. K. išvyko į (duomenys neskelbtini), kur laukė tolimesnių T. T., E. B. ir Ž. Š. nurodymų. Taip pat į (duomenys neskelbtini) A. B. išsiuntė K. P., kurį pasitiko E. B., Ž. Š. ir T. T.. (duomenys neskelbtini) miesto apylinkėse E. B., Ž. Š. ir T. T. (duomenys neskelbtini) bendrovės „S.“ teritorijoje surado tinkamą pagrobti puspriekabę-šaldytuvą „Schmitz“. Pranešus SMS žinute A. K. ir K. P. apie susitikimo vietą, E. B., Ž. Š. ir T. T. nuo atsitiktinio automobilio pavogė vokiškus valstybinius numerius. Vairuotojams vilkiku atvažiavus į susitikimo vietą, ant vilkiko „Mercedes Benz Actros 1844 IS 4x2“ buvo uždėti pavogti vokiški valstybiniai numeriai. Tuomet K. P. buvo parodyta vogti tinkama puspriekabė-šaldytuvas ir nurodyta jam bei A. K. prie vilkiko prisikabinti minėtą puspriekabę. 2011 m. sausio 31 d. nakties metu, E. B., Ž. Š. ir T. T. netoliese stebint aplinką tikslu įspėti apie galimą pavojų, A. K. ir K. P. vilkiku „Mercedes Benz Actros 1844 IS 4x2“ nuvyko į bendrovės „S.“ teritoriją adresu (duomenys neskelbtini), privažiavo prie puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), prikabino ją ir grįžo į vietą, kur laukė E. B., Ž. Š. ir T. T.. T. T. pakeitė vilkiko valstybinius numerius iš vogtų vokiškų į originalius lietuviškus, o puspriekabės-šaldytuvo vokiškus valstybinius numerius į iš Lietuvos atvežtus, tyrimo nenustatyto asmens pagamintus netikrus lietuviškus valstybinius numerius, nurodė vairuotojams vykti į Lietuvą, SMS žinute apie tai pranešę A. B.. A. K. su K. P. vilkiku „Mercedes Benz Actros 1844 IS 4x2“ su pagrobta puspriekabe-šaldytuvu „Schmitz“ (buvę valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) didesnės nei 250 MGL vertės, priklausančia (duomenys neskelbtini) bendrovei „S.“, lydimi automobiliu „Opel Signum“, Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojančių T. T., E. B., Ž. Š., nuvažiavo į Lietuvos Respubliką, kur puspriekabė-šaldytuvas A. B. ir S. G. nurodymu buvo pastatyta (duomenys neskelbtini), esančioje UAB „M.“ teritorijoje. Tokiu būdu jis – ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyvis V. V., veikdamas kartu su šio susivienijimo vadovu A. B., dalyviais T. B., T. T., Ž. Š., E. B., S. G., nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais K. P., A. K. ir tyrimo nenustatytais asmenimis, padarė didesnės nei 250 MGL vertės turto pagrobimą.

Taip pat V. V., būdamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviu, veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovu A. B. ir dalyviais T. B., S. A., Ž. Š. (kurių atžvilgiu Kauno apygardos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis), T. T. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas remiantis BPK 39¹ straipsnio nuostatomis), nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais P. R. (kurio atžvilgiu Kauno apygardos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis), A. B. (kurio atžvilgiu Kauno apylinkės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis), G. G. (kuriai ikiteisminis tyrimas nutrauktas remiantis BPK 40 straipsnio nuostatomis), ir tyrimo nenustatytais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, padarė didelės vertės svetimo turto pagrobimą, dokumentų suklastojimą padarant didelę žalą, būtent:

Nusikalstamo susivienijimo vadovui A. B. ir šio susivienijimo dalyviams susitarus Europos Sąjungos šalyse grobti didelės vertės svetimą turtą – vilkikus ir puspriekabes su vertingu kroviniu, A. B. paskirstė vaidmenis nusikaltimo darymo metu: kartu su V. V. ir T. B. iš nusikalstamo susivienijimo bendrų lėšų parūpino transportą, ryšio priemones, įrankius, kelionės išlaidų finansavimą; nurodė S. A. gauti transporto priemonių duomenis, iš A. B., G. G. ir tyrimo nenustatyto asmens įgyti šių duomenų pagrindu suklastotus dokumentus ir valstybinius numerius; pasamdė vairuotoją P. R. ir organizavo šio kelionę į (duomenys neskelbtini); nurodė Ž. Š., T. T. ir P. R. vykti į (duomenys neskelbtini) pagrobti vilkiką ir puspriekabę su vertingu kroviniu; koordinavo bendrininkų veiksmus vagystes, pagrobto didelės vertės turto gabenimo į Lietuvos Respubliką bei jo realizavimo metu. Vykdydami A. B. nurodymus bei veikdami pagal susitarimą, 2011 metų pradžioje, tačiau iki 2011 m. vasario 22 d. S. A., panaudodamas gautus duomenis apie Lietuvos Respublikoje registruotą vilkiką ir puspriekabę, (duomenys neskelbtini) susitiko su A. B. ir užsakė pas šį pagaminti netikrus vilkiko ir puspriekabės valstybinius numerio ženklus. A. B. (duomenys neskelbtini) dėl netikrų transporto priemonių valstybinių numerių ženklų pagaminimo kreipėsi į G. G., perduodamas šiai ant lapuko surašytus skaičius ir raides. Veikdama pagal susitarimą minimu laikotarpiu (duomenys neskelbtini) G. G. susitiko su R. G. ir perdavė pastarajam iš A. B. gautus valstybinio numerio ženklo duomenis. R. G. paros-dviejų laikotarpiu nuo užsakymo gavimo specialių įrankių – preso, metalinių raidžių ir skaičių, metalinių plokščių, lipnios juostos ir dažų pagalba garažo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patalpose pagamino netikrus valstybinių numerių ženklus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pardavė juos G. G., gavęs už tai 120-150 Lt (34,75-43,44 eur). Įgijusi iš R. G. netikrus valstybinių numerių ženklus, G. G. pardavė juos A. B., gavusi už tarpininkavimą 50-80 Lt (14,48-23,17 eur). Pagamintus netikrus valstybinius numerių ženklus minimu laikotarpiu paros dviejų bėgyje nuo užsakymo gavimo A. B. (duomenys neskelbtini) pardavė S. A., gaudamas iš pastarojo po 250 Lt (72,40 eur) už kiekvieną valstybinių numerių ženklų (2 vnt.) komplektą. S. A. minėtus netikrus valstybinius numerius perdavė A. B. bei T. B.. Pastarieji 2011 metų vasario mėnesį (duomenys neskelbtini), perdavė netikrų valstybinių numerio ženklų komplektą T. T.. Tuomet Ž. Š. ir P. R. automobiliu „Ford Mondeo“, Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o T. T. nusikalstamo susivienijimo dalyvių nusikaltimams daryti įgytu vilkiku „Renault Premium“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabendamas netikrus valstybinius numerio ženklus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išvyko į (duomenys neskelbtini), kur (duomenys neskelbtini) priemiestyje paliko vilkiką „Renault Premium“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Ž. Š., P. R. ir T. T. automobiliu „Ford Mondeo“, Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur surado tinkamą pagrobti balninį vilkiką „Scania“. 2011 m. vasario 22 d. nuo 17 val. iki vasario 23 d. 5.30 val. Ž. Š., P. R. ir T. T. nuėjo prie (duomenys neskelbtini), stovėjusio vilkiko „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), kur Ž. Š. specialių įrankių pagalba išlaužė vilkiko durelių ir užvedimo spyneles, o T. T. apžiūrėjo, ar nėra GPS įrangos, po ko abu nuo vilkiko atkabino puspriekabę, kurios neketino vogti. P. R. sėdo už pagrobto vilkiko „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairo, o Ž. Š. ir T. T. sėdo į automobilį „Ford Mondeo“ ir visi nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), pramoninį rajoną, kur surado tinkamą pagrobti puspriekabę-šaldytuvą „Koegel“. 2011 m. vasario 23 d. nakties metu (duomenys neskelbtini), Ž. Š. ir T. T. apžiūrėjo puspriekabę „Koegel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), patikrino ar nėra palydovinės įrangos ir nurodė P. R. prikabinti ją prie vilkiko. P. R. pagrobtu vilkiku „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), privažiavo prie puspriekabės-šaldytuvo „Koegel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prikabino ją prie vilkiko, o Ž. Š. ir T. T. pakeitė vilkiko belgiškus numerio ženklus į netikrus lietuviškus (duomenys neskelbtini) bei puspriekabės vokiškus numerio ženklus į netikrus lietuviškus (duomenys neskelbtini), nurodė P. R. važiuoti link Lietuvos. P. R. vilkiku „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (buvę (duomenys neskelbtini)), didesnės nei 250 MGL vertės, priklausančiu (duomenys neskelbtini) bendrovei I. su puspriekabe-šaldytuvu „Koegel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (buvę (duomenys neskelbtini)), 35 000 eurų vertės, priklausančią (duomenys neskelbtini) bendrovei „H.“, pakrautą 33 vnt. padėklų su užšaldytais pyragaičiais 5 000 eurų vertės, lydimas automobiliu „Ford Mondeo“ važiuojančių T. T. ir Ž. Š., nuvažiavo link Lietuvos, tačiau 2011 m. vasario 24 d. apie 10 val. greitkelyje Nr. (duomenys neskelbtini), 6,1 km iki (duomenys neskelbtini) sienos, automobilių stovėjimo aikštelėje „(duomenys neskelbtini)“ vilkikas ir puspriekabė buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Tokiu būdu jis – ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyvis V. V., veikdamas kartu su šio susivienijimo vadovu A. B., dalyviais T. B., S. A., Ž. Š., T. T., nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais P. R., A. B., G. G. ir tyrimo nenustatytais asmenimis, padarė didesnės nei 40 000 eurų vertės turto pagrobimą.

Taip pat V. V., būdamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviu, veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovu A. B. ir dalyviais T. B., S. A., Ž. Š. (kurių atžvilgiu Kauno apygardos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis), T. T. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas remiantis BPK 39¹ straipsnio nuostatomis), nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais P. R. (kurio atžvilgiu Kauno apygardos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis), dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, padarė didelės vertės svetimo turto pagrobimą, dokumentų suklastojimą padarant didelę žalą, būtent:

Nusikalstamo susivienijimo vadovui A. B. ir šio susivienijimo dalyviams susitarus Europos Sąjungos šalyse grobti didelės vertės svetimą turtą – vilkikus ir puspriekabes su vertingu kroviniu, A. B. paskirstė vaidmenis nusikaltimo darymo metu: kartu su V. V. ir T. B. iš nusikalstamo susivienijimo bendrų lėšų parūpino transportą, ryšio priemones, įrankius, kelionės išlaidų finansavimą; pasamdė vairuotoją P. R. ir organizavo šio kelionę į (duomenys neskelbtini); nurodė Ž. Š., T. T. ir P. R. vykti į (duomenys neskelbtini) pagrobti vilkiką ir puspriekabę su vertingu kroviniu; koordinavo bendrininkų veiksmus vagystes, pagrobto didelės vertės turto gabenimo į Lietuvos Respubliką bei jo realizavimo metu. 2011 m. vasario 24 d. apie 10 val. greitkelyje Nr. (duomenys neskelbtini), 6,1 km iki (duomenys neskelbtini) sienos pareigūnams sulaikius vilkiką „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (buvę (duomenys neskelbtini)), su puspriekabe-šaldytuvu „Koegel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (buvę (duomenys neskelbtini)), vykdydami A. B. nurodymus bei veikdami pagal susitarimą, Ž. Š., P. R. ir T. T. automobiliu „Ford Mondeo“, Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur (duomenys neskelbtini) mieste surado tinkamą pagrobti balninį vilkiką „Scania“. 2011 m. vasario 25 d. nakties metu, P. R. atokiau stebint aplinką, Ž. Š. ir T. T. nuėjo prie (duomenys neskelbtini), stovėjusio vilkiko „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, pakrauta tuščiu jūriniu konteineriu, kur Ž. Š. specialių įrankių pagalba išlaužė vilkiko durelių ir užvedimo spyneles, o T. T. apžiūrėjo, ar nėra GPS įrangos. Grįžus pas P. R. T. T. liepė šiam ir Ž. Š. eiti prie vilkiko. P. R. ir Ž. Š. nuėjo prie vilkiko „Scania“, kur Ž. Š. atkabino nuo vilkiko nereikalingą puspriekabę, kurios neketino vogti, o P. R. sėdo už pagrobto vilkiko „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 75 280 eurų vertės, priklausančio (duomenys neskelbtini) bendrovei L. vairo ir nuvažiavo į sutartą vietą (duomenys neskelbtini), lydimas automobiliu „Ford Mondeo“ važiavusių T. T. ir Ž. Š.. P. R. laukiant sutartoje vietoje automobilių stovėjimo aikštelėje, Ž. Š. ir T. T. pramoniniuose rajonuose ieškojo tinkamos pagrobti puspriekabės. (duomenys neskelbtini) miesto pramoniniame rajone suradus tinkamą pagrobti puspriekabę-šaldytuvą „Schmitz“, Ž. Š. ir T. T. nurodė P. R. vilkiku „Scania“ atvykti į jos stovėjimo vietą. 2011 m. vasario 26 d. nakties metu, (duomenys neskelbtini) mieste, „(duomenys neskelbtini)“ parkavimo aikštelėje, Ž. Š. ir T. T. parodė P. R. puspriekabę-šaldytuvą „Schmitz SK 024“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), liepė ją prikabinti prie vilkiko ir vykti Lietuvos kryptimi į sutartą vietą, o patys nuvažiavo į atokesnę vietą stebėti aplinkos tikslu įspėti apie galimą pavojų. P. R. pagrobtu vilkiku „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), privažiavo prie puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz SK 024“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 20 000 eurų vertės, priklausančios (duomenys neskelbtini) bendrovei „S.“, prikabino ją prie vilkiko, ir nuvažiavo į sutartą vietą, kur susitiko su Ž. Š. ir T. T.. Sumokėjus kelių mokesčius P. R. vilkiku „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe-šaldytuvu „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bendros ne mažesnės nei eurų vertės, lydimas automobiliu „Ford Mondeo“ važiuojančių T. T. ir Ž. Š., nuvažiavo link Lietuvos, tačiau vietovėje (duomenys neskelbtini), vilkikas ir puspriekabė buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Tokiu būdu jis – ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyvis V. V., veikdamas kartu su šio susivienijimo vadovu A. B., dalyviais T. B., S. A., Ž. Š., T. T., nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu P. R., padarė didelės 95 280 eurų vertės turto pagrobimą.

Taip pat V. V., būdamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviu, veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovu A. B. ir dalyviais T. B., S. A., Ž. Š., S. G. (kurių atžvilgiu Kauno apygardos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis), T. T. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas remiantis BPK 39¹ straipsnio nuostatomis), dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, padarė didelės vertės svetimo turto pagrobimą, būtent:

Nusikalstamo susivienijimo vadovui A. B. ir šio susivienijimo dalyviams susitarus Europos Sąjungos šalyse grobti didelės vertės svetimą turtą – vilkikus ir puspriekabes su vertingu kroviniu, A. B. paskirstė vaidmenis nusikaltimo darymo metu: kartu su V. V. ir T. B. iš nusikalstamo susivienijimo bendrų lėšų parūpino transportą, ryšio priemones, įrankius, kelionės išlaidų finansavimą bei užtikrino pagrobto turto realizavimą; nurodė Ž. Š., T. T. vykti į (duomenys neskelbtini) pagrobti puspriekabę su vertingu kroviniu; nurodė S. G. saugoti pagrobtą puspriekabę su kroviniu savo įmonės teritorijoje; koordinavo bendrininkų veiksmus vagystės, pagrobto didelės vertės turto gabenimo į Lietuvos Respubliką bei jo realizavimo metu. 2011 m. vasario 26 d. (duomenys neskelbtini), pareigūnams sulaikius vilkiką „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe-šaldytuvu „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vykdydami A. B. nurodymus bei veikdami pagal susitarimą, T. T. ir Ž. Š., išsiuntę P. R. į Lietuvą, automobiliu „Ford Mondeo“, Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), apylinkes, kur surado tinkamą pagrobti puspriekabę-šaldytuvą su joje buvusiu maisto produktų (sausainių) kroviniu. Tuomet Ž. Š. nuvežė T. T. iki vilkiko „Renault Premium“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjimo vietos, pakeliui pavogę vokiškus valstybinius numerius, kuriuos uždėjo ant vilkiko. Palikę aikštelėje automobilį „Ford Mondeo“, T. T. ir Ž. Š. persėdo į vilkiką „Renault Premium“ ir 2011 m. kovo 1 d. nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur 1.07 val. – 1.22 val. laiku prikabino puspriekabę-šaldytuvą „Schmitz“, VIN (duomenys neskelbtini), priklausančią (duomenys neskelbtini) bendrovei P., po ko grįžo į aikštelę prie palikto automobilio. T. T. ir Ž. Š. pakeitė vilkiko „Renault Premium“ valstybinius numerius iš vogtų vokiškų į originalius lietuviškus, o puspriekabės-šaldytuvo vokiškus valstybinius numerius į iš Lietuvos atvežtus netikrus lietuviškus valstybinius numerius, apžiūrėjo puspriekabę ar nėra GPS įrangos, o ją radę sunaikino. T. T. lydimas automobiliu „Ford Mondeo“ važiavusio Ž. Š., nuvairavo vilkiką su pavogta puspriekabe-šaldytuvu „Schmitz“ į aikštelę, kur paliko parai stebėti, ar neseka policija. Kitą dieną, pranešus SMS žinutėmis A. B. apie pagrobtą puspriekabę ir susitarus susitikti Lenkijos Respublikoje prie (duomenys neskelbtini) esančioje degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, T. T. vilkiku „Renault Premium“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su pagrobta puspriekabe-šaldytuvu „Schmitz“, pakrauta maisto produktų kroviniu bendros ne mažesnės nei 250 MGL vertės, lydimas automobiliu „Ford Mondeo“ važiuojančio Ž. Š., nuvažiavo iki degalinės „(duomenys neskelbtini)“ netoli (duomenys neskelbtini), kur susitiko su A. B. ir T. B.. Gavęs iš A. B. pinigų kelionei ir kurui T. T. vilkiku „Renault Premium“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su pagrobta puspriekabe-šaldytuvu, lydimas A. B., T. B. ir Ž. Š., nuvažiavo iki automobilių stovėjimo aikštelės adresu (duomenys neskelbtini), kur pagal susitarimą jų laukė ir į vilkiką persėdo S. A.. Pastarasis nuvairavo vilkiką „Renault Premium“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su pagrobta puspriekabe-šaldytuvu bei joje buvusiu sausainių kroviniu į (duomenys neskelbtini), kur paliko UAB „M.“ teritorijoje. Vėliau A. B., T. B. ir V. V. nurodymu S. A. iš (duomenys neskelbtini) nuvairavo vilkiką „Renault Premium“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su pagrobta puspriekabe-šaldytuvu bei joje buvusiu sausainių kroviniu į (duomenys neskelbtini) bazę, adresu (duomenys neskelbtini), kur krovinys V. V. tarpininkavimu buvo realizuotas tyrimo nenustatytiems asmenims. Pagrobta puspriekabė-šaldytuvas S. A. buvo vėl atgabenta į UAB „M.“ teritoriją, o vėliau A. B., T. B., V. V. buvo realizuota tyrimo nenustatytam asmeniui. Tokiu būdu jis – ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyvis V. V., veikdamas kartu su šio susivienijimo vadovu A. B., dalyviais T. B., S. A., Ž. Š., T. T., S. G., padarė didesnės nei 250 MGL vertės turto pagrobimą.

Taip pat V. V., būdamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviu, veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovu A. B. ir dalyviais T. B., Ž. Š. (kurių atžvilgiu Kauno apygardos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis), T. T. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas remiantis BPK 39¹ straipsnio nuostatomis), ir tyrimo nenustatytais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, padarė didelės vertės svetimo turto pagrobimą, būtent:

Nusikalstamo susivienijimo vadovui A. B. ir šio susivienijimo dalyviams susitarus Europos Sąjungos šalyse grobti didelės vertės svetimą turtą – vilkikus ir puspriekabes su vertingu kroviniu, A. B. paskirstė vaidmenis nusikaltimo darymo metu: kartu su V. V. ir T. B. iš nusikalstamo susivienijimo bendrų lėšų parūpino transportą, ryšio priemones, įrankius, kelionės išlaidų finansavimą, pasamdė tyrimo nenustatytą vairuotoją A. ir organizavo šio kelionę į (duomenys neskelbtini); nurodė Ž. Š., T. T. vykti į (duomenys neskelbtini) pagrobti vilkiką ir puspriekabę su vertingu kroviniu; koordinavo bendrininkų veiksmus vagystės metu. Vykdydami A. B. nurodymus bei veikdami pagal susitarimą, T. T., Ž. Š. automobiliu „Ford Mondeo“, Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvyko į (duomenys neskelbtini). T. T., Ž. Š. ir vairuotojas A. (duomenys neskelbtini) mieste surado tinkamą pagrobti balninį vilkiką „Scania“. 2011 m. kovo 19 d. nuo 19 val. iki 2011 m. kovo 21 d. 6 val., palikę vairuotoją A. automobilyje „Ford Mondeo“ apie 500-700 metrų nuo vagystės vietos, T. T. ir Ž. Š. nuėjo prie vilkiko „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio (duomenys neskelbtini), kur Ž. Š. specialių įrankių bei atsuktuvo pagalba išlaužė vilkiko durelių ir užvedimo spyneles, o T. T. apžiūrėjo, ar nėra GPS įrangos. T. T. ir Ž. Š. grįžo prie automobilio „Ford Mondeo“ ir nurodė tyrimo nenustatytam vairuotojui A. nuvairuoti pagrobtą vilkiką „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), ne mažesnės kaip 250 MGL vertės, priklausantį (duomenys neskelbtini) bendrovei T., į sutartą vietą automobilių stovėjimo aikštelėje prie (duomenys neskelbtini). Šioje vietoje pagrobtas vilkikas „Scania“ buvo paliktas stebėjimui ar nėra sekamas policijos ir kelių dienų laikotarpiu buvo surastas policijos pareigūnų. Tokiu būdu jis – ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyvis V. V., veikdamas kartu su šio susivienijimo vadovu A. B., dalyviais T. B., Ž. Š., T. T., tyrimo nenustatytais asmenimis, padarė didesnės nei 250 MGL vertės turto pagrobimą.

Taip pat V. V., būdamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviu, veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovu A. B. ir dalyviais T. B., Ž. Š. (kurių atžvilgiu Kauno apygardos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis), T. T. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas remiantis BPK 39¹ straipsnio nuostatomis), tyrimo nenustatytais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, padarė didelės vertės svetimo turto pagrobimą, būtent:

Nusikalstamo susivienijimo vadovui A. B. ir šio susivienijimo dalyviams susitarus Europos Sąjungos šalyse grobti didelės vertės svetimą turtą – vilkikus ir puspriekabes su vertingu kroviniu, A. B. paskirstė vaidmenis nusikaltimo darymo metu: kartu su V. V. ir T. B. iš nusikalstamo susivienijimo bendrų lėšų parūpino transportą, ryšio priemones, įrankius, kelionės išlaidų finansavimą bei užtikrino pagrobto turto realizavimą; pasamdė tyrimo nenustatytą vairuotoją A. ir organizavo šio kelionę į (duomenys neskelbtini); nurodė Ž. Š., T. T. vykti į (duomenys neskelbtini) pagrobti vilkiką ir puspriekabę su vertingu kroviniu; koordinavo bendrininkų veiksmus vagystes, pagrobto didelės vertės turto gabenimo į Lietuvos Respubliką bei jo realizavimo metu. Vykdydami A. B. nurodymus bei veikdami pagal susitarimą, T. T., Ž. Š. automobiliu „Ford Mondeo“, Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvyko į (duomenys neskelbtini). Pareigūnams sulaikius vilkiką „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), T. T., Ž. Š. ir A. (duomenys neskelbtini) mieste surado kitą tinkamą pagrobti balninį vilkiką „Scania“. 2011 m. kovo 21 d. nuo 18 val. iki kovo 22 d. 4.30 val., palikę vairuotoją A. automobilyje „Ford Mondeo“ apie 500-700 metrų nuo vagystės vietos, T. T. ir Ž. Š. nuėjo prie vilkiko „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio (duomenys neskelbtini), kur Ž. Š. specialių įrankių bei atsuktuvo pagalba išlaužė vilkiko durelių ir užvedimo spyneles, o T. T. apžiūrėjo, ar nėra GPS įrangos. T. T. ir Ž. Š. grįžo prie automobilio „Ford Mondeo“ ir nurodė tyrimo nenustatytam vairuotojui A. nuvairuoti pagrobtą vilkiką „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), 39 000 eurų vertės, priklausančiu (duomenys neskelbtini) bendrovei T. į sutartą aikštelę (duomenys neskelbtini). Susitikus sutartoje vietoje pagrobtas vilkikas „Scania“ buvo paliktas parai stebėti, ar neseka policija. Kitą dieną, Ž. Š. pakeitus vilkiko belgiškus valstybinius numerius į iš Lietuvos atvežtus netikrus lietuviškus, tyrimo nenustatytas vairuotojas A. sėdo į pagrobtą vilkiką „Scania“ (buvę valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir lydimas automobiliu „Ford Mondeo“ važiuojančių T. T. ir Ž. Š., nuvažiavo į sutartą vietą (duomenys neskelbtini), kur laukė nurodymų. 2011 m. kovo 25 d. pagrobtas vilkikas „Scania“ buvo panaudotas puspriekabės vagystės metu, po ko pergabentas į Lietuvos Respubliką realizavimui, kuriuo užsiėmė A. B., T. B., V. V.. Tokiu būdu jis – ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyvis V. V., veikdamas kartu su šio susivienijimo vadovu A. B., dalyviais T. B., Ž. Š., T. T. ir tyrimo nenustatytais asmenimis, padarė didelės 39 000 eurų vertės turto pagrobimą.

Taip pat V. V., būdamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviu, veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovu A. B. ir dalyviais T. B., S. A., Ž. Š., V. V., E. B., S. G. (kurių atžvilgiu Kauno apygardos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis), T. T. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas remiantis BPK 39¹ straipsnio nuostatomis), nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu K. P. (kurio atžvilgiu Kauno apygardos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis), ir tyrimo nenustatytais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, padarė didelės vertės svetimo turto pagrobimą, būtent:

Nusikalstamo susivienijimo vadovui A. B. ir šio susivienijimo dalyviams susitarus Europos Sąjungos šalyse grobti didelės vertės svetimą turtą – vilkikus ir puspriekabes su vertingu kroviniu, A. B. paskirstė vaidmenis nusikaltimo darymo metu: kartu su V. V. ir T. B. iš nusikalstamo susivienijimo bendrų lėšų parūpino transportą, ryšio priemones, įrankius, kelionės išlaidų finansavimą bei užtikrino pagrobto turto realizavimą; pasamdė tyrimo nenustatytą vairuotoją A. ir K. P., organizavo jų kelionę į (duomenys neskelbtini); nurodė Ž. Š., T. T., E. B., V. V. vykti į (duomenys neskelbtini) pagrobti vilkiką ir puspriekabę su vertingu kroviniu; nurodė S. G. suteikti vilkiką puspriekabės vagystei, užtikrinti pagrobtos puspriekabės saugojimą savo įmonės teritorijoje; koordinavo bendrininkų veiksmus vagystės, pagrobto didelės vertės turto gabenimo į Lietuvos Respubliką bei jo realizavimo metu. Vykdydami A. B. nurodymus bei veikdami pagal susitarimą, S. G. suteikus UAB „R.“ priklausantį vilkiką „Mercedes Benz Actros 1844 IS 4x2“, K. P. šiuo vilkiku, o E. B. ir V. V. automobiliu „Ford Mondeo“, Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvyko į (duomenys neskelbtini), kur (duomenys neskelbtini) susitiko su Ž. Š., T. T., 2011 m. kovo 21 d. nuo 18 val. iki kovo 22 d. 4.30 val. (duomenys neskelbtini) pagrobusiais vilkiką „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pasitarimo metu nusprendę pagrobti dvi puspriekabes, E. B., Ž. Š., T. T. ir V. V. dviem automobiliais „Ford Mondeo“ nuvyko į (duomenys neskelbtini) pramoninį rajoną, kur bendrovės „H.“ teritorijoje adresu (duomenys neskelbtini), nusižiūrėjo tinkamas grobti puspriekabes-šaldytuvus „Koegel SV24“, po ko SMS žinutėmis nurodė vairuotojams A. ir K. P. į sutartą vietą (duomenys neskelbtini) atvairuoti balninius vilkikus „Mercedes Benz Actros 1844 IS 4x2“ ir „Scania“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuotojams atvykus E. B. liko su tyrimo nenustatytu A., o V. V., T. T., Ž. Š. ir K. P. sėdo į automobilį „Ford Mondeo“, nuvažiavo iki bendrovės „H.“ teritorijos, kur parodė K. P. pagrobimui skirtas dvi puspriekabes-šaldytuvus „Koegel SV24“. Ž. Š. liko prie puspriekabių-šaldytuvų stebėti aplinką, o V. V., K. P. ir T. T. grįžę prie savo vilkikų nurodė vairuotojams važiuoti atitempti vieną iš nužiūrėtų puspriekabių. E. B., V. V. ir T. T. likus stebėti aplinką tikslu įspėti apie galimą pavojų, 2011 m. kovo 25 d. 2.45 val. K. P. ir A. sėdo į vogtą vilkiką „Scania“ (buvę valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į bendrovės „H.“ teritoriją (duomenys neskelbtini), kur prie vilkiko prikabino puspriekabę-šaldytuvą „Koegel SV24“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), 72 099,01 eurų vertės, priklausančią bendrovei „H.“, pakrautą šaldytų bandelių kroviniu 7 150,08 eurų vertės, priklausančiu bendrovei „K.“, po ko nutempė pagrobtą puspriekabę į vietą, kur laukė E. B., T. T. ir V. V.. Pastarieji perkabino pagrobtą puspriekabę-šaldytuvą „Koegel SV24“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , nuo vilkiko „Scania“ prie vilkiko „Mercedes Benz Actros 1844 IS 4x2“, po ko K. P. ir Anicetas vilkiku „Scania“ nuvažiavo į bendrovės „H.“ teritoriją, kur prie vilkiko prikabino antrą puspriekabę-šaldytuvą „Koegel SV24“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), 72 099,01 eurų vertės, priklausančią bendrovei „H.“, pakrautą šaldytos tešlos kroviniu 7 150,08 eurų vertės, priklausančiu bendrovei „K.“, po ko nutempė pagrobtą puspriekabę į vietą, kur jų laukė bendrininkai. Laukiant grįžtančių vairuotojų E. B., T. T. ir V. V. apžiūrėjo pagrobtą puspriekabę-šaldytuvą „Koegel SV24“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ar joje nėra GPS įrangos, pakeitė jos valstybinius numerio ženklus į lietuviškus. A. ir K. P. atgabenus antrą pagrobtą puspriekabę-šaldytuvą „Koegel SV24“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), T. T., E. B. ir V. V. apžiūrėjo ją, ar joje nėra GPS įrangos, pakeitė jos valstybinius numerio ženklus į lietuviškus ir nurodė vairuotojams vykti į Lietuvą. Tyrimo nenustatytam A. vilkiku „Scania“ (buvę valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su pagrobta puspriekabe-šaldytuvu „Koegel SV24“ (buvę valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), K. P. vilkiku „Mercedes Benz Actros 1844 IS 4x2“, su pagrobta puspriekabe-šaldytuvu „Koegel SV24“ (buvę valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), išvykus į Lietuvos Respubliką, T. T., V. V., E. B. ir paimtas iš bendrovės „H.“ teritorijos Ž. Š., pranešę SMS žinutėmis A. B. apie pagrobtas puspriekabes, lydėjo vairuotojus dviem automobiliais „Ford Mondeo“. Pagrobtas vilkikas „Scania“ su dviem pagrobtomis puspriekabėmis-šaldytuvais A. B. nurodymu buvo pastatyti S. G. UAB „M.“ teritorijoje (duomenys neskelbtini), o vėliau A. B., T. B., V. V., S. G. buvo realizuoti D. M. už 15 000 eurų ir A. K. už tyrimo nenustatytą sumą, dalis šaldytų tešlos gaminių realizuota duonos-bandelių kepyklai adresu (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu jis – ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyvis V. V., veikdamas kartu su šio susivienijimo vadovu A. B., dalyviais T. B., S. A., Ž. Š., T. T., V. V., E. B., S. G., nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu K. P. ir tyrimo nenustatytais asmenimis, padarė didelės 158 498,18 eurų vertės turto pagrobimą.

Taip pat V. V., būdamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviu, veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovu A. B. ir dalyviais T. B., Ž. Š., E. B. (kurių atžvilgiu Kauno apygardos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis), D. Š. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas remiantis BPK 39¹ straipsnio nuostatomis), nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu J. J. (kurio atžvilgiu Kauno apygardos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis), dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, padarė didelės vertės svetimo turto pagrobimą, būtent:

Nusikalstamo susivienijimo vadovui A. B. ir šio susivienijimo dalyviams susitarus Europos Sąjungos šalyse grobti didelės vertės svetimą turtą – vilkikus ir puspriekabes su vertingu kroviniu, A. B. paskirstė vaidmenis nusikaltimo darymo metu: kartu su V. V. ir T. B. iš nusikalstamo susivienijimo bendrų lėšų parūpino transportą, ryšio priemones, įrankius, kelionės išlaidų finansavimą bei užtikrino pagrobto turto realizavimą; pasamdė vairuotoją J. J., organizavo šio kelionę į (duomenys neskelbtini); nurodė Ž. Š., D. Š., E. B. vykti į (duomenys neskelbtini) pagrobti vilkiką ir puspriekabę su vertingu kroviniu; koordinavo bendrininkų veiksmus vagystes, pagrobto didelės vertės turto gabenimo į Lietuvos Respubliką bei jo realizavimo metu. Vykdydami A. B. nurodymus bei veikdami pagal susitarimą, D. Š., E. B. ir Ž. Š. automobiliu „Opel Signum“, Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvyko į (duomenys neskelbtini), kur (duomenys neskelbtini) miesto apylinkėse surado tinkamą pagrobti balninį vilkiką „Scania“. Tuo pat metu A. B. į (duomenys neskelbtini) buvo atsiuntęs vairuotoją J. J., kurį pasitiko D. Š., E. B. ir Ž. Š.. 2011 m. balandžio 14 d. nuo 18 val. iki balandžio 15 d. 18 val., D. Š. ir J. J. automobilyje „Opel Signum“ stebint aplinką tikslu įspėti apie galimą pavojų, Ž. Š. ir E. B. nuėjo prie (duomenys neskelbtini) gatvėje stovėjusio vilkiko „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), 43 312,50 eurų vertės, su puspriekabe „Van Hool“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), 8 000 eurų vertės, priklausančių (duomenys neskelbtini) bendrovei C., kur Ž. Š. specialių įrankių pagalba išlaužė vilkiko durelių ir užvedimo spyneles, o E. B. apžiūrėjo, ar nėra GPS įrangos. Tuomet Ž. Š. ir E. B. grįžo pas D. Š. ir J. J.. Nurodžius pastarajam atsuktuvo pagalba užvesti pagrobtą vilkiką „Scania“ su puspriekabe „Van Hool“ ir važiuoti į sutartą vietą, D. Š., E. B. ir Ž. Š. sėdo į automobilį „Opel Signum“, Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuvažiavo į apie 20 km atstumu esančią automobilių stovėjimo aikštelę adresu (duomenys neskelbtini). Aikštelėje palikę pagrobtą vilkiką ir puspriekabę stebėjimui ar nėra policijos sekimo, 2011 m. balandžio 15 d. D. Š., E. B., Ž. Š. ir J. J. G. m. pramoniniuose rajonuose ieškojo tinkamos pagrobti puspriekabės. Radus tinkamą pagrobti puspriekabę-šaldytuvą, J. J. D. Š., E. B., Ž. Š. buvo nuvežtas prie pagrobto vilkiko „Scania“ su puspriekabe. J. J. buvo nurodyta atkabinti ir palikti puspriekabę „Van Hool“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), aikštelėje (duomenys neskelbtini), po ko vilkiku „Scania“ vykti prie surastos puspriekabės-šaldytuvo, šią prisikabinti ir važiuoti į sutartą vietą. 2011 m. balandžio 15 d. nuo 11 val. iki 20.52 val. J. J. vilkiku „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo prie puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), 41 160 eurų vertės, priklausančios (duomenys neskelbtini) bendrovei P., stovėjusios adresu (duomenys neskelbtini), prikabino ją prie vilkiko „Scania“ ir atvyko į sutartą stovėjimo aikštelę, o tuo metu D. Š. nuvežė E. B. ir Ž. Š. į sutartą vietą, o pats nuvažiavo atokiau ir stebėjo aplinką. E. B. ir Ž. Š. patikrino, ar puspriekabėje nėra GPS navigacijos, pakeitė vilkiko ir puspriekabės belgiškus valstybinius numerius į netikrus lietuviškus, nurodė vairuotojui vykti į Lietuvą. J. J. vilkiku „Scania“ (buvę valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su puspriekabe-šaldytuvu „Schmitz“ (buvę valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bendros 84 472,5 eurų vertės, lydimas automobiliu „Opel Signum“, Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojančių D. Š., E. B. ir Ž. Š., nuvažiavo į Lietuvos Respubliką, apie tai SMS žinute pranešus A. B.. Lietuvoje vilkikas „Scania“ ir puspriekabė-šaldytuvas buvo nugabenti D. M. į (duomenys neskelbtini), kur A. B., V. V. puspriekabė-šaldytuvas buvo parduota D. M. už 12 000 eurų, o vilkikas „Scania“ vėliau (duomenys neskelbtini) buvo parduotas T. P.. Tokiu būdu jis – ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyvis V. V., veikdamas kartu su šio susivienijimo vadovu A. B., dalyviais T. B., D. Š., Ž. Š., E. B., nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu J. J., padarė didelės 92 472,50 eurų vertės turto pagrobimą.

Taip pat V. V., būdamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviu, veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovu A. B. ir dalyviais T. B., Ž. Š., E. B. (kurių atžvilgiu Kauno apygardos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis), D. Š. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas remiantis BPK 39¹ straipsnio nuostatomis), nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu J. J. (kurio atžvilgiu Kauno apygardos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis), dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, padarė didelės vertės svetimo turto pagrobimą, būtent:

Nusikalstamo susivienijimo vadovui A. B. ir šio susivienijimo dalyviams susitarus Europos Sąjungos šalyse grobti didelės vertės svetimą turtą – vilkikus ir puspriekabes su vertingu kroviniu, A. B. paskirstė vaidmenis nusikaltimo darymo metu: kartu su V. V., T. B. iš nusikalstamo susivienijimo bendrų lėšų parūpino transportą, ryšio priemones, įrankius, kelionės išlaidų finansavimą bei užtikrino pagrobto turto realizavimą; pasamdė vairuotoją J. J., organizavo šio kelionę į (duomenys neskelbtini); nurodė Ž. Š., D. Š., E. B. vykti į (duomenys neskelbtini) pagrobti vilkiką ir puspriekabę su vertingu kroviniu; koordinavo bendrininkų veiksmus vagystes, pagrobto didelės vertės turto gabenimo į Lietuvos Respubliką bei jo realizavimo metu. Vykdydami A. B. nurodymus bei veikdami pagal susitarimą, D. Š., E. B. ir Ž. Š. automobiliu „Ford Mondeo“, Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvyko į (duomenys neskelbtini) miestų apylinkes, kur 2011 m. gegužės 6 d. surado tinkamą pagrobti balninį vilkiką „Scania“ su puspriekabe. Tuo metu A. B. į (duomenys neskelbtini) buvo atsiuntęs vairuotoją J. J., kurį pasitiko D. Š., E. B. ir Ž. Š.. 2011 m. gegužės 6 d. nuo 17.45 val. iki gegužės 7 d. 10 val., D. Š. ir J. J. automobilyje „Ford Mondeo“ stebint aplinką tikslu įspėti apie galimą pavojų, E. B. ir Ž. Š. nuėjo prie (duomenys neskelbtini) stovėjusio vilkiko „Scania PRT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), 28 380 eurų vertės, su puspriekabe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), 10 580 eurų vertės, priklausančių (duomenys neskelbtini) bendrovei H., kur Ž. Š. specialių įrankių ir atsuktuvo pagalba išlaužė vilkiko durelių ir užvedimo spyneles, o E. B. apžiūrėjo, ar nėra GPS įrangos. Tuomet Ž. Š. ir E. B. grįžo pas D. Š. ir J. J.. Nurodžius pastarajam atsuktuvo pagalba užvesti pagrobtą vilkiką „Scania“ su puspriekabe ir važiuoti į sutartą vietą (duomenys neskelbtini), D. Š., E. B. ir Ž. Š. sėdo į automobilį „Ford Mondeo“ ir visi nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur sustojo tyrimo metu nenustatytoje automobilių stovėjimo aikštelėje. Šioje aikštelėje stebėjimui palikę pagrobtus vilkiką su puspriekabe, 2011 m. gegužės 8 d. (duomenys neskelbtini) apylinkėse D. Š., E. B. Ž. Š. ir J. J. ieškojo tinkamos pagrobti puspriekabės. Po paros grįžę prie aikštelėje paliktų vilkiko „Scania“ su puspriekabe, D. Š., E. B. ir Ž. Š. pakeitė vilkiko belgiškus valstybinius numerius į netikrus lietuviškus (duomenys neskelbtini) nurodė J. J. atkabinti ir palikti puspriekabę, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po ko važiuoti į sutartą vietą ir ten laukti nurodymų. Kelias dienas važinėdami po (duomenys neskelbtini) pramoninius rajonus, D. Š., E. B. ir Ž. Š. rado tinkamą pavogti puspriekabę-šaldytuvą. 2011 m. gegužės 12 d. nuo 0.35 val. iki 6.50 val. D. Š., E. B. ir Ž. Š. nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur D. Š. stebint aplinką E. B. ir Ž. Š. išardė teritoriją uždarančius automatinius vartus, po ko visi nuvyko pas J. J., nurodė vilkiku važiuoti jiems iš paskos. Nuvykus į uždarą teritoriją adresu (duomenys neskelbtini), E. B. liko prie automatinių vartų tikslu užtikrinti jų atidarymą vagystės metu, o J. J. parodžius reikiamą puspriekabę-šaldytuvą ir liepus ją prikalbinti ir nutempti į sutartą vietą, D. Š. ir Ž. Š. liko atokiau stebėti aplinką. E. B. atidarius vartus, J. J. vilkiku „Scania“ (buvę valst. Nr. (duomenys neskelbtini) privažiavo prie puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), didesnės nei 250 MGL vertės, priklausančios (duomenys neskelbtini) bendrovei T., prikabino ją ir nuvyko į sutartą vietą, kur D. Š., E. B. ir Ž. Š. surado ir pašalino GPS navigacijos įrenginį, pakeitė pagrobtos puspriekabės-šaldytuvo valstybinį numerį iš vokiško į netikrą lietuvišką, nurodė J. J. vykti į Lietuvą, SMS žinute apie tai pranešus A. B.. J. J. vilkiku „Scania“, su pagrobta puspriekabe-šaldytuvu „Scmitz“, kurių bendra vertė viršijo 28 380 eurų, lydimas automobiliu „Ford Mondeo“ važiuojančių D. Š., E. B. ir Ž. Š., nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) apylinkes, kur paliko vilkiką aikštelėje. Vėlesniu laikotarpiu pagrobtas vilkikas A. B., V. V. buvo parduotas T. P. už 7000-9000 eurų, o pagrobta puspriekabė-šaldytuvas parduota D. M. už 12 000-13 000 eurų. Tokiu būdu jis – ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyvis V. V., veikdamas kartu su šio susivienijimo vadovu A. B., dalyviais T. B., Ž. Š., D. Š., E. B., nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu J. J., padarė didesnės nei 38 960 eurų vertės turto pagrobimą.

Taip pat V. V., būdamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviu, veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovu A. B. ir dalyviais T. B., S. A. (kurių atžvilgiu Kauno apygardos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis), T. T. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas remiantis BPK 39¹ straipsnio nuostatomis), nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu K. P. (kurio atžvilgiu Kauno apygardos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis), dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, padarė didelės vertės svetimo turto pagrobimą, būtent:

Nusikalstamo susivienijimo vadovui A. B. ir šio susivienijimo dalyviams susitarus Europos Sąjungos šalyse grobti didelės vertės svetimą turtą – vilkikus ir puspriekabes su vertingu kroviniu, A. B. paskirstė vaidmenis nusikaltimo darymo metu: kartu su V. V. ir T. B. iš nusikalstamo susivienijimo bendrų lėšų parūpino transportą, ryšio priemones, įrankius, kelionės išlaidų finansavimą bei užtikrino pagrobto turto realizavimą; pasamdė vairuotoją K. P., organizavo jo kelionę į (duomenys neskelbtini); nurodė T. T. vykti į (duomenys neskelbtini) pagrobti vilkiką ir puspriekabę su vertingu kroviniu; koordinavo bendrininkų veiksmus vagystės, pagrobto didelės vertės turto gabenimo į Lietuvos Respubliką bei jo realizavimo metu. Vykdydami A. B. nurodymus bei veikdami pagal susitarimą, T. T. ir K. P. automobiliu „Ford Mondeo“, Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvyko į (duomenys neskelbtini), kur (duomenys neskelbtini) mieste surado tinkamą pagrobti balninį vilkiką. 2011 m. gegužės 11 d. apie 2 val. (duomenys neskelbtini) T. T. priėjo prie vilkiko „Scania PRT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), 33 000 eurų vertės, priklausančio (duomenys neskelbtini) bendrovei V., specialių įrankių ir atsuktuvo pagalba išlaužė durelių ir užvedimo spyneles, apžiūrėjo, ar nėra GPS įrangos. Tuomet K. P. sėdo už pagrobto vilkiko „Scania PRT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairo, o T. T. sėdo už automobilio „Ford Mondeo“ vairo ir abu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) miestą. Palikę pagrobtą vilkiką aikštelėje stebėti ar jo neieško policija, T. T. ir K. P. važinėdami po (duomenys neskelbtini) miestą surado tinkamą pagrobti puspriekabę-šaldytuvą. 2011 m. gegužės 12 d. nuo 4 val. iki 6 val., T. T. likus atokiau stabėti aplinką, K. P. vilkiku „Scania PRT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į bendrovės „P.“ teritoriją adresu (duomenys neskelbtini), prisikabino puspriekabę-šaldytuvą „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), ne mažesnės nei 250 MGL vertės, priklausančią (duomenys neskelbtini) bendrovei P., grįžo į sutartą vietą, iš kur lydimas T. T. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) miestą. Ten esančioje aikštelėje T. T. pakeitė pagrobto vilkiko ir puspriekabės-šaldytuvo valstybinius numerio ženklus į netikrus lietuviškus, po ko K. P. vilkiku „Scania PRT“ (buvę valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su puspriekabe-šaldytuvu „Schmitz“ (buvę valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bendros didesnės nei 33 000 eurų vertės, lydimas automobiliu „Ford Mondeo“ važiuojančio T. T., SMS žinute apie tai pranešus A. B., nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) miestą, kur pagrobtus vilkiką su puspriekabe paliko UAB „D.“ automobilių saugojimo aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini). Lietuvoje pagrobtas vilkikas ir puspriekabė-šaldytuvas A. B., T. B., S. A., V. V. parduoti T. P.. Tokiu būdu jis – ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyvis V. V., veikdamas kartu su šio susivienijimo vadovu A. B., dalyviais T. B., S. A., T. T., nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais K. P., padarė didesnės nei 33 000 eurų vertės turto pagrobimą.

Taip pat V. V., būdamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviu, veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovu A. B. ir dalyviais T. B., S. A., Ž. Š., E. B. (kurių atžvilgiu Kauno apygardos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis), nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu J. J. (kurio atžvilgiu Kauno apygardos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis), dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, padarė didelės vertės svetimo turto pagrobimą, būtent:

Nusikalstamo susivienijimo vadovui A. B. ir šio susivienijimo dalyviams susitarus Europos Sąjungos šalyse grobti didelės vertės svetimą turtą – vilkikus ir puspriekabes su vertingu kroviniu, A. B. paskirstė vaidmenis nusikaltimo darymo metu: kartu su V. V. ir T. B. iš nusikalstamo susivienijimo bendrų lėšų parūpino transportą, ryšio priemones, įrankius, kelionės išlaidų finansavimą bei užtikrino pagrobto turto realizavimą; pasamdė vairuotoją J. J., organizavo šio kelionę į (duomenys neskelbtini); nurodė Ž. Š., E. B. vykti į (duomenys neskelbtini) pagrobti vilkiką ir puspriekabę su vertingu kroviniu; koordinavo bendrininkų veiksmus vagystes, pagrobto didelės vertės turto gabenimo į Lietuvos Respubliką bei jo realizavimo metu. Vykdydami A. B. nurodymus bei veikdami pagal susitarimą, Ž. Š., E. B. ir J. J. automobiliu „Ford Mondeo“, Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabendami netikrus transporto priemonių dokumentus ir valstybinius numerio ženklus, išvyko į (duomenys neskelbtini), kur važinėdami po (duomenys neskelbtini) miestų apylinkes pramoniniame rajone surado tinkamą grobti vilkiką „Scania“. 2011 m. gegužės 26 d. nuo 17 val. iki gegužės 27 d. 5 val. atvykus netoli vilkiko stovėjimo vietos (duomenys neskelbtini) J. J. likus automobilyje stebėti aplinką, E. B. ir Ž. Š. nuėjo prie vilkiko „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), 63 000 eurų vertės, priklausančio (duomenys neskelbtini) bendrovei K., kur Ž. Š. specialių įrankių ir atsuktuvo pagalba išlaužė vilkiko durelių ir užvedimo spyneles, o E. B. apžiūrėjo, ar nėra GPS įrangos. Po ko jie sugrįžo pas J. J. ir nurodė šiam sėsti už vilkiko „Scania“ vairo, o E. B. ir Ž. Š. sėdo į automobilį „Ford Mondeo“ ir visi nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) miesto pramoniniame rajone esančią automobilių stovėjimo aikštelę, kur pagrobtą vilkiką paliko parai stebėti ar jo neieško policija. Kitą dieną E. B. ir Ž. Š. pakeitus vilkiko „Scania“ valstybinius numerio ženklus į netikrus lietuviškus, J. J. sėdo prie vilkiko „Scania“ (buvę valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairo ir lydimas automobiliu „Ford Mondeo“, Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojančių E. B. ir Ž. Š., nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). E. B. ir Ž. Š. tyrimo nenustatytoje vietoje (duomenys neskelbtini) surado tinkamą pagrobti puspriekabę-šaldytuvą „Koegel“. Nurodžius SMS žinute J. J. adresą, kur šis turi atvairuoti vilkiką „Scania“, E. B. pasiliko prie automobilio „Ford Mondeo“ stebėti aplinką tikslu įspėti apie galimą pavojų, o Ž. Š. įsėdo į atvažiavusio J. J. vairuojamo vilkiko „Scania“ kabiną ir kartu nuvažiavo prie puspriekabės-šaldytuvo „Koegel“, kurią kartu prikabino prie vilkiko ir nuvažiavo į kitą vietą. Ten Ž. Š. pakeitė puspriekabės-šaldytuvo valstybinius numerio ženklus į netikrus lietuviškus ir nurodė J. J. vykti į Lietuvą, o pats su E. B. lydėjo pagrobtas transporto priemones automobiliu „Ford Mondeo“, apie tai SMS žinute pranešę A. B.. A. B. ir T. B. pasitiko J. J. vairuojamą vilkiką „Scania“ (buvę valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir puspriekabę-šaldytuvą „Koegel“ bendros didesnės nei 63 000 eurų vertės bei juos lydinčius E. B. ir Ž. Š. netoli Lenkijos Respublikos – Lietuvos Respublikos valstybinės sienos, po ko lydėjo iki (duomenys neskelbtini), kur pagrobti vilkikas „Scania“ ir puspriekabė-šaldytuvas „Koegel“ A. B., T. B., S. A., V. V. buvo parduoti A. K. už 28 000-29 000 eurų. Tokiu būdu jis – ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyvis V. V., veikdamas kartu su šio susivienijimo vadovu A. B., dalyviais T. B., S. A., Ž. Š., E. B., nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu J. J., padarė didesnės nei 63 000 eurų vertės turto pagrobimą.

Taip pat V. V., būdamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviu, veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovu A. B. ir dalyviais T. B., S. A., Ž. Š., E. B. (kurių atžvilgiu Kauno apygardos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis) ir tyrimo nenustatytais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, padarė didelės vertės svetimo turto pagrobimą, būtent:

Nusikalstamo susivienijimo vadovui A. B. ir šio susivienijimo dalyviams susitarus Europos Sąjungos šalyse grobti didelės vertės svetimą turtą – vilkikus ir puspriekabes su vertingu kroviniu, A. B. paskirstė vaidmenis nusikaltimo darymo metu: kartu su V. V. ir T. B. iš nusikalstamo susivienijimo bendrų lėšų parūpino transportą, ryšio priemones, įrankius, kelionės išlaidų finansavimą bei užtikrino pagrobto turto realizavimą; pasamdė tyrimo nenustatytą vairuotoją bei R. S., organizavo šių kelionę į (duomenys neskelbtini); nurodė Ž. Š., E. B. vykti į (duomenys neskelbtini) pagrobti vilkiką ir puspriekabę su vertingu kroviniu; koordinavo bendrininkų veiksmus vagystes, pagrobto didelės vertės turto gabenimo į Lietuvos Respubliką bei jo realizavimo metu. Vykdydami A. B. nurodymus bei veikdami pagal susitarimą, Ž. Š. ir E. B. bei R. S. automobiliu „Ford Mondeo“, Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvyko į (duomenys neskelbtini), kur susirado tinkamą pagrobti tyrimo nenustatytą vilkiką „Scania“, kurį tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, nakties metu pagrobė, išlauždami vilkiko durelių ir užvedimo spyneles, po ko paliko kitoje vietoje esančioje aikštelėje stebėjimui, tačiau minėtą vilkiką „Scania“ rado ir paėmė policijos pareigūnai. Tuomet R. S. buvo išsiųstas į Lietuvą, o A. B. iš Lietuvos automobiliu „Ford Mondeo“, Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsiuntė tyrimo nenustatytą vairuotoją, kurį pasitiko E. B. ir Ž. Š.. Kartu važinėdami netoli (duomenys neskelbtini) miesto esančiame pramoniniame rajone, jie susirado tinkamą pagrobti vilkiką „Scania“. 2011 m. liepos 4 d. nuo 21.30 val. liepos 5 d. 8 val., (duomenys neskelbtini) apylinkėje, vairuotojui likus automobilyje stebėti aplinką tikslu įspėti apie galimą pavojų, E. B. ir Ž. Š. nuėjo prie vilkiko „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), 40 000 eurų vertės, priklausančio (duomenys neskelbtini) bendrovei „F.“ su puspriekabe-šaldytuvu „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), 40 000 eurų vertės, priklausančios bendrovei J., kur Ž. Š. specialių įrankių ir atsuktuvo pagalba išlaužė vilkiko durelių ir užvedimo spyneles, o E. B. apžiūrėjo, ar nėra GPS įrangos. Tuomet E. B. ir Ž. Š. grįžo pas vairuotoją ir nurodė šiam sėstis prie pagrobto vilkiko „Scania“ vairo, o patys sėdo į automobilį „Ford Mondeo“ ir visi nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) rajone esančią automobilių stovėjimo aikštelę, kur paliko pagrobtą vilkiką stebėti ar jo neieško policija. Kitą dieną E. B. ir Ž. Š. nuo pagrobto vilkiko atkabino puspriekabę-šaldytuvą, kurią paliko, o patys pakeitė pagrobto vilkiko valstybinius numerio ženklus į lietuviškus. Tada tyrimo nenustatytas vairuotojas sėdo prie pagrobto vilkiko „Scania“ (buvę valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairo ir lydimas automobiliu „Ford Mondeo“ važiuojančių E. B. ir Ž. Š., nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur E. B. ir Ž. Š. (duomenys neskelbtini) miesto apylinkėse esančiame pramoniniame rajone susirado tinkamą pagrobti tyrimo nenustatytą puspriekabę-šaldytuvą. Nurodžius SMS žinute vairuotojui adresą, kur šis turi atvairuoti vilkiką, E. B. ir Ž. Š. pasitiko tyrimo metu nenustatytą vairuotoją, padėjo prie vilkiko prikabinti puspriekabę-šaldytuvą, po ko nurodė vykti į sutartą aikštelę ir ten palikti vilkiką su puspriekabe stebėjimui. Kitą dieną įsitikinus, kad nėra policijos, E. B. ir Ž. Š. pakeitė puspriekabės valstybinius numerio ženklus į lietuviškus, po ko tyrimo nenustatytas vairuotojas vilkiku „Scania“ (buvę valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su pagrobta puspriekabe-šaldytuvu, pakrauta šaldytu gyvuliniu pašaru, bendros didesnės nei 40 000 eurų vertės, lydimas automobiliu „Ford Mondeo“ važiuojančių E. B. ir Ž. Š., nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini) Respublikos, apie tai SMS žinute pranešus A. B.. (duomenys neskelbtini) Respublikoje, netoli Lietuvos Respublikos valstybės sienos, juos pasitiko A. B., S. A. ir V. V., kurie perėmė pagrobtų vilkiko su puspriekabe lydėjimą iki aikštelės (duomenys neskelbtini). Pagrobti vilkikas „Scania“ ir puspriekabė-šaldytuvas A. B., T. B., S. A., V. V. buvo parduoti T. P. už 25 000-27 000 eurų. Tokiu būdu jis – ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyvis V. V., veikdamas kartu su šio susivienijimo vadovu A. B., dalyviais T. B., S. A., Ž. Š., E. B., tyrimo nenustatytais asmenimis, padarė didesnės nei 80 000 eurų vertės turto pagrobimą.

Taip pat V. V., būdamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviu, veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovu A. B. ir dalyviais T. B., S. A., V. V. (kurių atžvilgiu Kauno apygardos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis), T. T. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas remiantis BPK 39¹ straipsnio nuostatomis), nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu K. P. (kurio atžvilgiu Kauno apygardos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis) ir tyrimo nenustatytais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, padarė didelės vertės svetimo turto pagrobimą, būtent:

Nusikalstamo susivienijimo vadovui A. B. ir šio susivienijimo dalyviams susitarus Europos Sąjungos šalyse grobti didelės vertės svetimą turtą – vilkikus ir puspriekabes su vertingu kroviniu, A. B. paskirstė vaidmenis nusikaltimo darymo metu: kartu su V. V. ir T. B. iš nusikalstamo susivienijimo bendrų lėšų parūpino transportą, ryšio priemones, įrankius, kelionės išlaidų finansavimą bei užtikrino pagrobto turto realizavimą; pasamdė vairuotoją K. P., organizavo jo kelionę į (duomenys neskelbtini); nurodė T. T. ir V. V. vykti į (duomenys neskelbtini) pagrobti vilkiką ir puspriekabę su vertingu kroviniu; koordinavo bendrininkų veiksmus vagystes, pagrobto didelės vertės turto gabenimo į Lietuvos Respubliką bei jo realizavimo metu. Vykdydami A. B. nurodymus bei veikdami pagal susitarimą, T. T., V. V. ir K. P. automobiliu „Ford Mondeo“, Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabendami netikrus valstybinius numerių ženklus, išvyko į (duomenys neskelbtini), kur (duomenys neskelbtini) mieste, surado tinkamus pagrobti balninį vilkiką „Scania“, Vokietijos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), ir puspriekabę „Schmitz“, Vokietijos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), pakrautą porceliano ir santechnikos gaminiais bendros 200 000 eurų vertės, priklausančius (duomenys neskelbtini) bendrovei „A.“. 2011 m. liepos 10 d. nuo 19.30 val. liepos 11 d. 5.10 val. V. V. likus automobilyje tikslu stebėti aplinką ir įspėti apie galimą pavojų, T. T. ir K. P. nuėjo prie (duomenys neskelbtini) stovėjusio vilkiko, kur T. T. specialių įrankių ir atsuktuvo pagalba išlaužė vilkiko durelių ir užvedimo spyneles, apžiūrėjo, ar nėra GPS įrangos. Tuomet K. P. ir T. T. pagrobtais vilkiku „Scania“ su puspriekabe, o V. V. automobiliu „Ford Mondeo“, nuvažiavo (duomenys neskelbtini) link, kur sustojo aikštelėje. Apieškojus pagrobtus vilkiką ir puspriekabę T. T. pašalino GPS navigaciją, į netikrus lietuviškus pakeitė pagrobto vilkiko ir puspriekabės valstybinius numerio ženklus, po ko K. P. vilkiku „Scania“ su pagrobta puspriekabe, pakrauta kroviniu, bendros 200 000 eurų vertės, lydimas automobiliu „Ford Mondeo“ važiuojančių T. T. ir V. V., parvyko į Lietuvą, po ko vilkikas ir puspriekabė buvo pastatyti angare (duomenys neskelbtini). Vėliau puspriekabė A. B., T. B., S. A., V. V. buvo parduota M. M., vilkikas – tyrimo nenustatytam asmeniui, o pagrobtas krovinys buvo išdalintas tarp nusikalstamo susivienijimo dalyvių ir iš dalies realizuotas tyrimo nenustatytiems asmenims. Tokiu būdu jis – ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyvis V. V., veikdamas kartu su šio susivienijimo vadovu A. B., dalyviais T. B., S. A., V. V., T. T., nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu K. P., tyrimo nenustatytais asmenimis, padarė didelės 200 000 eurų vertės turto pagrobimą.

Taip pat V. V., būdamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviu, veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovu A. B. ir dalyviais T. B., Ž. Š. (kurių atžvilgiu Kauno apygardos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis), D. Š. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas remiantis BPK 39¹ straipsnio nuostatomis), T. T. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas remiantis BPK 39¹ straipsnio nuostatomis), nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu J. J. (kurio atžvilgiu Belgijos Karalystėje priimtas apkaltinamasis nuosprendis) ir tyrimo nenustatytais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, padarė didelės vertės svetimo turto pagrobimą, būtent:

Nusikalstamo susivienijimo vadovui A. B. ir šio susivienijimo dalyviams susitarus Europos Sąjungos šalyse grobti didelės vertės svetimą turtą – vilkikus ir puspriekabes su vertingu kroviniu, A. B. paskirstė vaidmenis nusikaltimo darymo metu: kartu su V. V. ir T. B. iš nusikalstamo susivienijimo bendrų lėšų parūpino transportą, ryšio priemones, įrankius, kelionės išlaidų finansavimą bei užtikrino pagrobto turto realizavimą; nurodė T. T., Ž. Š. ir D. Š. vykti į (duomenys neskelbtini) pagrobti vilkiką ir puspriekabę su vertingu kroviniu; pasamdė tyrimo nenustatytą vairuotoją ir J. J. ir organizavo šių kelionę į (duomenys neskelbtini); koordinavo bendrininkų veiksmus vagystės, pagrobto didelės vertės turto gabenimo į Lietuvos Respubliką bei jo realizavimo metu. Vykdydami A. B. nurodymus bei veikdami pagal susitarimą, T. T. ir tyrimo nenustatytas vairuotojas automobiliu „Ford Mondeo“, Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o D. Š., Ž. Š. ir J. J. automobiliu „Audi A6“, Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvyko į (duomenys neskelbtini), kur susitiko (duomenys neskelbtini). Apgyvendinę vairuotojus viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“, D. Š. ir Ž. Š. automobiliu „Audi A6“, o T. T. automobiliu „Ford Mondeo“, važinėdami po (duomenys neskelbtini) miesto apylinkėse esančius pramoninius rajonus, ieškojo tinkamų pagrobti vilkikų. D. Š. ir Ž. Š. suradus vilkikus „Volvo“, pastarieji susisiekė su T. T. ir nurodė tikslią susitikimo vietą. 2011 m. rugpjūčio 4 d. nuo 19.30 val. iki rugpjūčio 5 d. 5.25 val., (duomenys neskelbtini), D. Š. automobilyje „Audi A6“ stebint aplinką tikslu įspėti apie galimą pavojų, T. T. ir Ž. Š. nuėjo prie vilkiko „Volvo FMFH E5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), 85 195,45 eurų vertės, priklausančio (duomenys neskelbtini) bendrovei C., su puspriekabe RENDERS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), ne mažesnės nei 250 MGL vertės, priklausančia (duomenys neskelbtini) bendrovei V., taip pat prie dar vieno tyrimo nenustatyto vilkiko „Volvo“, kur Ž. Š. specialių įrankių ir atsuktuvo pagalba išlaužė abiejų vilkikų durelių ir užvedimo spyneles, o T. T. apžiūrėjo, ar nėra GPS įrangos, išėmė vilkikų užvedimo sistemos blokus. Ž. Š. likus prie vilkikų stebėti aplinką, T. T. grįžo pas D. Š. ir jie kartu nuvyko į viešbutį, kur T. T. specialios įrangos pagalba nuskaitė, perprogramavo ir perrašė į naujus imobilizatorius vilkikų „Volvo“ užvedimo kodus, po ko paėmus abu vairuotojus T. T. ir D. Š. sugrįžo prie vilkikų, pajungė nuskaitytus ir perrašytus užvedimo sistemos blokus ir atsuktuvais su prie jų pritvirtintais imobilizatoriais užvedė grobiamus vilkikus. Tyrimo nenustatytas vairuotojas sėdo į vilkiką „Volvo FMFH E5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe RENDERS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir užvedė variklį, tačiau į kitą tyrimo nenustatytą vilkiką „Volvo“ sėdęs J. J. nesugebėjo užvesti vilkiko, todėl Ž. Š. nurodymu persėdo į kitą vilkiką ir nuvažiavo į iš anksto sutartą aikštelę (duomenys neskelbtini) gatvėje. Šioje aikštelėje D. Š., T. T., Ž. Š. bei vairuotojai atkabino nereikalingą puspriekabę RENDERS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), D. Š., T. T., Ž. Š. pakeitę vilkiko valstybinius numerio ženklus į netikrus lietuviškus, nurodė tyrimo nenustatymas vairuotojui nuvairuoti pagrobtą vilkiką „Volvo FMFH E5“ (buvę valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) į sutartą vietą (duomenys neskelbtini), o jį automobiliu „Audi A6“ lydėjo D. Š.. T. T., Ž. Š. ir J. J. tuo pačiu metu nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur rado tinkamą pagrobti vilkiką „Volvo“. 2011 m. rugpjūčio 4 d. nuo 15.30 val. iki rugpjūčio 5 d. 6.30 val., (duomenys neskelbtini), J. J. automobilyje „Ford Mondeo“ stebint aplinką tikslu įspėti apie galimą pavojų, T. T. ir Ž. Š. nuėjo prie vilkiko „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), didesnės nei 250 MGL vertės, priklausančio (duomenys neskelbtini) bendrovei L., kur Ž. Š. specialių įrankių ir atsuktuvo pagalba išlaužė vilkiko durelių ir užvedimo spyneles, o T. T. apžiūrėjo, ar nėra GPS įrangos, išėmė vilkiko užvedimo sistemos bloką, grįžo į automobilį ir, Ž. Š. likus prie vilkiko stebėti aplinką, specialios įrangos pagalba nuskaitė, perprogramavo ir perrašė į naujus imobilizatorius vilkikų „Volvo“ užvedimo kodus, po ko su J. J. sugrįžo prie vilkiko, pajungė nuskaitytą ir perrašytą užvedimo sistemos bloką ir panaudodamas atsuktuvą su prie jo pritvirtintu imobilizatoriumi, užvedė grobiamą vilkiką. J. J. sėdo į vilkiką „Volvo FMFH E5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuvažiavo į iš anksto sutartą aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), kur vilkikas buvo paliktas stebėjimui ar nėra policijos sekimo. Toje aikštelėje J. J. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, o tai supratę T. T. ir Ž. Š. nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur susitiko su D. Š. ir tyrimo nenustatytu vairuotoju. 2011 m. rugpjūčio 5 d. apie 19 val. (duomenys neskelbtini) D. Š., T. T. ir Ž. Š. rado tinkamą pavogti puspriekabę-šaldytuvą „Schmitz“. Ž. Š. stebint aplinką tikslu įspėti apie galimą pavojų, T. T. ir D. Š. nuėjo prie puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), ne mažesnės nei 250 MGL vertės, priklausančios (duomenys neskelbtini) bendrovei „F.“, apžiūrėjo ją ir pašalino palydovinę įrangą (GPS), pakeitė valstybinius numerio ženklus į netikrus lietuviškus, SMS žinute nurodė vairuotojui atvažiuoti vilkiku „Volvo FMFH E5“ (buvę valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) prie puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz“ (buvę valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir prikabinti ją prie vilkiko. Tuomet SMS žinute pranešus apie tai A. B., pagrobtais vilkiku su puspriekabe-šaldytuvu, kurių bendra vertė didesnė nei 85 195,45 eurų, lydimas automobiliu „Audi A6“ važiuojančių D. Š. ir Ž. Š. bei automobiliu „Ford Mondeo“ važiavusio T. T., nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) miesto apylinkes. Lietuvoje pagrobtas vilkikas „Volvo FMFH E5“ ir puspriekabė-šaldytuvas „Schmitz“ A. B., T. B., V. V. buvo parduoti T. P. už 28 000 eurų. Tokiu būdu jis – ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyvis V. V., veikdamas kartu su šio susivienijimo vadovu A. B., dalyviais T. B., Ž. Š., D. Š., T. T., nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu J. J. ir tyrimo nenustatytais asmenimis, padarė didesnės nei 85 195,45 eurų vertės turto pagrobimą.

Taip pat V. V., būdamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviu, veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovu A. B. ir dalyviais T. B., S. A., Ž. Š. (kurių atžvilgiu Kauno apygardos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis), D. Š. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas remiantis BPK 39¹ straipsnio nuostatomis), nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu R. S. (kurio atžvilgiu Kauno apygardos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis), dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, padarė didelės vertės svetimo turto pagrobimą, būtent:

Nusikalstamo susivienijimo vadovui A. B. ir šio susivienijimo dalyviams susitarus Europos Sąjungos šalyse grobti didelės vertės svetimą turtą – vilkikus ir puspriekabes su vertingu kroviniu, A. B. paskirstė vaidmenis nusikaltimo darymo metu: kartu su V. V. ir T. B. iš nusikalstamo susivienijimo bendrų lėšų parūpino transportą, ryšio priemones, įrankius, kelionės išlaidų finansavimą bei užtikrino pagrobto turto realizavimą; pasamdė vairuotoją R. S., organizavo jo kelionę į (duomenys neskelbtini); nurodė Ž. Š., D. Š. vykti į (duomenys neskelbtini) pagrobti vilkiką ir puspriekabę su vertingu kroviniu; koordinavo bendrininkų veiksmus vagystes, pagrobto didelės vertės turto gabenimo į Lietuvos Respubliką bei jo realizavimo metu. Vykdydami A. B. nurodymus bei veikdami pagal susitarimą, D. Š. ir Ž. Š., automobiliu „Audi A6“, Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvyko į (duomenys neskelbtini) Respubliką, kur susitiko su A. B. ir jo atvežtu R. S.. R. S. sėdus į automobilį „Audi A6“ visi kartu nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur tyrimo nenustatytoje vietoje surado tinkamą pagrobti balninį vilkiką „Scania“ su puspriekabe. Nakties metu, D. Š. ir R. S. automobilyje stebint aplinką tikslu įspėti apie galimą pavojų, Ž. Š. nuėjo prie vilkiko, specialių įrankių pagalba išlaužė vilkiko durelių ir užvedimo spyneles, apžiūrėjo, ar nėra GPS įrangos. R. S. su Ž. Š. atkabinus netinkančią puspriekabę, vairuotojas sėdo už pagrobto vilkiko „Scania“ vairo, o D. Š. ir Ž. Š. sėdo į automobilį „Audi A6“ ir visi nuvažiavo į sutartą automobilių stovėjimo aikštelę, kur paliko vilkiką stebėjimui ar nėra policijos sekimo. Kitą dieną D. Š. ir Ž. Š. pakeitė pagrobto vilkiko valstybinius numerio ženklus į netikrus lietuviškus, nurodė vykti į sutartą vietą (duomenys neskelbtini). R. S. vilkiku, o D. Š. ir Ž. Š. automobiliu „Audi A6“ nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur pramoniniame rajone ieškojo ir surado tinkamą pagrobti puspriekabę-šaldytuvą. 2011 m. rugpjūčio 25 d. nuo 16.25 val. rugpjūčio 27 d. 11 val., atokiau palikę automobilį „Audi A6“, D. Š. ir Ž. Š. nuėjo (duomenys neskelbtini) stovėjusios puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), priklausančios (duomenys neskelbtini) bendrovei „F.“, pakrautos maisto produktų kroviniu, kurių bendra vertė didesnė nei 250 MGL, apieškojo ją ar nėra palydovinės įrangos (GPS), apžiūrėjo krovinį, pakeitė valstybinius numerio ženklus į netikrus lietuviškus, nurodė R. S. prisikabinti puspriekabę-šaldytuvą prie vilkiko, po ko R. S., SMS žinute apie tai pranešus A. B., pagrobtu vilkiku „Scania“ su pagrobta puspriekabe-šaldytuvu „Schmitz“, pakrauta maisto produktų kroviniu, kurių bendra vertė didesnė nei 250 MGL, lydimas automobiliu „Audi A6“ važiuojančių D. Š. ir Ž. Š., nuvažiavo į Lietuvos Respubliką. Kitą dieną maisto produktų krovinys A. B. nurodymu buvo nugabentas ir V. V. tarpininkavimu realizuotas (duomenys neskelbtini) bazėje, (duomenys neskelbtini). Vėliau vilkikas „Scania“ ir puspriekabė-šaldytuvas „Schmitz“ A. B., S. A., V. V. buvo parduoti A. K. už 25 000 eurų. Tokiu būdu jis – ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyvis V. V., veikdamas kartu su šio susivienijimo vadovu A. B., dalyviais T. B., S. A., D. Š., Ž. Š., nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu R. S., padarė didesnės nei 250 MGL vertės turto pagrobimą.

Taip pat V. V., būdamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviu, veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovu A. B. ir dalyviais T. B., S. A. (kurių atžvilgiu Kauno apygardos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis), T. T. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas remiantis BPK 39¹ straipsnio nuostatomis), nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais Ž. J., R. N. (kurių atžvilgiu Kauno apygardos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis), P. B. (kurio atžvilgiu Kauno apylinkės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis), G. G. (kuriai ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 40 straipsnio nuostatomis) ir tyrimo nenustatytais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, padarė didelės vertės svetimo turto pagrobimą, dokumentų suklastojimą padarant didelę žalą, būtent:

Nusikalstamo susivienijimo vadovui A. B. ir šio susivienijimo dalyviams susitarus Europos Sąjungos šalyse grobti didelės vertės svetimą turtą – vilkikus ir puspriekabes su vertingu kroviniu, A. B. paskirstė vaidmenis nusikaltimo darymo metu: kartu su V. V. ir T. B. iš nusikalstamo susivienijimo bendrų lėšų parūpino transportą, ryšio priemones, įrankius, kelionės išlaidų finansavimą bei užtikrino pagrobto turto realizavimą; nurodė S. A. iš P. B., G. G., R. G. ir tyrimo nenustatyto asmens įgyti suklastotus dokumentus ir valstybinius numerius; pasamdė R. N. bei Ž. J., organizavo jų kelionę į (duomenys neskelbtini); nurodė T. T. vykti į (duomenys neskelbtini) pagrobti vilkiką ir puspriekabę su vertingu kroviniu; koordinavo bendrininkų veiksmus vagystės, pagrobto didelės vertės turto gabenimo į Lietuvos Respubliką bei jo realizavimo metu. Vykdydami A. B. nurodymus bei veikdami pagal susitarimą, 2011 metų rudenį, tačiau iki 2011 m. lapkričio 13 d. S. A., panaudodamas duomenis apie Lietuvos Respublikoje registruotus vilkiką ir puspriekabę, (duomenys neskelbtini) susitiko su P. B. ir užsakė pas šį pagaminti netikrus dokumentus – vilkiko ir puspriekabės registracijos liudijimą bei valstybinius numerio ženklus. P. B. (duomenys neskelbtini) dėl netikrų transporto priemonės valstybinių numerio ženklų pagaminimo kreipėsi į G. G., perduodamas šiai ant lapuko surašytus skaičius ir raides, o dėl transporto priemonių registracijos liudijimų blankų kreipėsi į tyrimo nenustatytą asmenį. Veikdama pagal susitarimą minimu laikotarpiu G. G. (duomenys neskelbtini) susitiko su R. G. ir perdavė pastarajam iš P. B. gautus valstybinių numerio ženklų duomenis. R. G. paros-dviejų laikotarpiu nuo užsakymo gavimo specialių įrankių – preso, metalinių raidžių ir skaičių, metalinių plokščių, lipnios juostos ir dažų pagalba garažo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patalpose pagamino netikrus valstybinius numerio ženklus (duomenys neskelbtini), pardavė juos G. G., gavęs už tai 120-150 Lt (34,75-43,44 eur). Įgijusi iš R. G. netikrus valstybinius numerio ženklus, G. G. pardavė juos A. B., gavusi už tarpininkavimą 50-80 Lt (14,48-23,17 eur). Tuo pačiu metu, kai buvo užsakomi ir gaminami netikri valstybiniai numerio ženklai, P. B. (duomenys neskelbtini) iš tyrimo nenustatyto asmens vardu „Ž.“ įgijo kompiuterio ir rašalinio spausdintuvo pagalba pagamintą netikrą transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), mokėdamas 250 Lt (72,40 eur) už vieną transporto priemonės registracijos liudijimą. Pagamintus netikrus dokumentus ir netikrus valstybinius numerio ženklus minimu laikotarpiu paros dviejų bėgyje nuo užsakymo gavimo P. B. (duomenys neskelbtini) pardavė S. A., gaudamas iš pastarojo po 400 Lt (115,85 eur) už kiekvieną transporto priemonės registracijos liudijimą bei 250 Lt (72,40 eur) už valstybinių numerio ženklų komplektą. S. A. minėtus netikrus dokumentus ir valstybinius numerius perdavė A. B. ir T. B.. Pastarieji 2011 metų spalio-lapkričio mėnesį (duomenys neskelbtini), perdavė netikrų transporto priemonių dokumentų ir valstybinių numerio ženklų komplektą T. T.. T. T. ir Ž. J. automobiliu „VW Passat“, Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabendami netikrus valstybinius numerių ženklus bei netikrus dokumentus, išvyko į (duomenys neskelbtini) miestą. Tuo pačiu metu į (duomenys neskelbtini) A. B. buvo išsiųstas vairuotojas R. N.. T. T. ir Ž. J. (duomenys neskelbtini) pasitikus R. N., 2011 m. lapkričio 13 d. (duomenys neskelbtini) pramoniniame rajone T. T. ir Ž. J. surado tinkamą pagrobti balninį vilkiką „Volvo FMFH E5“. 2011 m. lapkričio 14 d. apie 1 val., R. N. likus automobilyje ir stebint aplinką tikslu įspėti apie galimą pavojų, T. T. ir Ž. J. nuėjo prie (duomenys neskelbtini) stovėjusio vilkiko „Volvo FMFH E5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), 35 000 eurų vertės, priklausančio (duomenys neskelbtini) bendrovei „M.“, kur T. T. specialių įrankių ir atsuktuvo pagalba išlaužė vilkiko durelių ir užvedimo spyneles, apžiūrėjo, ar nėra GPS įrangos, išėmė vilkiko užvedimo sistemos bloką. T. T. ir Ž. J. grįžus į savo automobilį „VW Passat“ T. T. specialios kompiuterinės įrangos pagalba nuskaitė, perprogramavo ir perrašė į naują imobilizatorių vilkiko „Volvo“ užvedimo kodą, po ko, Ž. J. likus automobilyje stebėti aplinką, su R. N. nuėjo prie vilkiko, pajungė nuskaitytą ir perrašytą užvedimo sistemos bloką ir atsuktuvu užvedė grobiamą vilkiką, nurodė vairuotojui važiuoti į kitą sutartą vietą. R. N. vilkiku „Volvo FMFH E5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o T. T. ir Ž. J. automobiliu „VW Passat“ nuvažiavo į iš anksto sutartą vietą, kur paliko vilkiką stebėjimui ar nėra policijos sekimo. Kitą dieną T. T. ir Ž. J. pakeitė vilkiko valstybinius numerio ženklus į netikrus lietuviškus (duomenys neskelbtini) perdavė R. N. netikrą transporto priemonės registracijos liudijimą (EB) Nr. (duomenys neskelbtini), naudodami tam tikslui iš P. B. įgytus netikrus dokumentus ir valstybinius numerius (duomenys neskelbtini). Tuomet R. N. sėdo už vilkiko „Volvo FMFH E5“ (buvę valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo, o T. T. ir Ž. J. sėdo į automobilį „VW Passat“ ir visi nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) Ž. J. grįžus į Lietuvą, 2011 m. lapkričio 18 d. T. T. surado tinkamą pagrobti puspriekabę. 2011 m. lapkričio 18 d. apie 0.00-3.45 val. (duomenys neskelbtini) T. T. nurodė R. N. vilkiku „Volvo FMFH E5“ privažiuoti prie puspriekabės, įrankių pagalba perpjovė puspriekabės spyną, po ko padėjo R. N. prikabinti puspriekabę „Leda Koegel“, valst. numeris (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), ne mažesnės nei 250 MGL eurų vertės, priklausančią (duomenys neskelbtini) bendrovei „D.“, pakrautą 100 000 eurų vertės metalo kroviniu, nurodė R. N. važiuoti į (duomenys neskelbtini) ir ten laukti stovėjimo aikštelėje. T. T. ir R. N. susitikus minėtoje aikštelėje (duomenys neskelbtini) T. T. nuėmė ir išmetė puspriekabės valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir prie puspriekabės prisuko netikrus lietuviškus valstybinius numerio ženklus. Po to T. T. SMS žinute pranešė A. B. apie pagrobtas transporto priemones ir susitarė susitikti (duomenys neskelbtini) kelyje esančioje degalinėje (duomenys neskelbtini). 2011 m. lapkričio 18 d. R. N. pagrobtu vilkiku „Volvo FMFH E5“ (buvę valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su pagrobta puspriekabe „Leda Kogel“ (buvę valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir joje esančiu kroviniu, kurių bendra vertė didesnė nei 135 000 eurų, lydimas automobiliu „VW Passat“ važiuojančio T. T., atvažiavo į degalinę (duomenys neskelbtini), kur susitiko su A. B. ir V. V.. Iš ten pagrobti vilkikas su puspriekabe ir kroviniu buvo pervežti ir pastatyti į aikštelę kelyje (duomenys neskelbtini), o vėliau A. B., T. B., S. A., V. V. vilkikas „Volvo FMFH E5“ buvo parduotas T. P. už 13 000-14 000 eurų, puspriekabė „Leda Kogel“ ir metalo krovinys parduoti tyrimo nenustatytiems asmenims. Tokiu būdu jis – ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyvis V. V., veikdamas kartu su šio susivienijimo vadovu A. B., dalyviais T. B., S. A., T. T., nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais Ž. J., R. N., P. B., G. G. ir tyrimo nenustatytais asmenimis, padarė didesnės nei 135 000 eurų vertės turto pagrobimą, dokumentų suklastojimą padarant didelę žalą.

Taip pat V. V., būdamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviu, veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovu A. B. ir dalyviais T. B., Ž. Š. (kurių atžvilgiu Kauno apygardos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis), D. Š. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas remiantis BPK 39¹ straipsnio nuostatomis), nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu R. Z. (kurio atžvilgiu Kauno apygardos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis), dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, padarė didelės vertės svetimo turto pagrobimą, būtent:

Nusikalstamo susivienijimo vadovui A. B. ir šio susivienijimo dalyviams susitarus Europos Sąjungos šalyse grobti didelės vertės svetimą turtą – vilkikus ir puspriekabes su vertingu kroviniu, A. B. paskirstė vaidmenis nusikaltimo darymo metu: kartu su V. V. ir T. B. iš nusikalstamo susivienijimo bendrų lėšų parūpino transportą, ryšio priemones, įrankius, kelionės išlaidų finansavimą bei užtikrino pagrobto turto realizavimą; pasamdė vairuotoją R. Z., organizavo jo kelionę į (duomenys neskelbtini); nurodė Ž. Š., D. Š. vykti į (duomenys neskelbtini) pagrobti vilkiką ir puspriekabę su vertingu kroviniu; koordinavo bendrininkų veiksmus vagystes, pagrobto didelės vertės turto gabenimo į Lietuvos Respubliką bei jo realizavimo metu. Vykdydami A. B. nurodymus bei veikdami pagal susitarimą, D. Š. ir Ž. Š. automobiliu „Audi A6“, Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvyko į (duomenys neskelbtini), kur netoli (duomenys neskelbtini) surado tinkamą pagrobti vilkiką „Scania“ su puspriekabe. Tuo metu A. B. į (duomenys neskelbtini) atsiuntė vairuotoją R. Z., kurį D. Š. ir Ž. Š. pasitiko ir apgyvendino viešbutyje. 2011 m. gruodžio 3 d. nuo 17 val. iki gruodžio 4 d. 11 val., R. Z. atokiau stovinčiame automobilyje stebint aplinką tikslu įspėti apie galimą pavojų, D. Š. ir Ž. Š. nuėjo prie (duomenys neskelbtini) stovėjusio vilkiko „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), 49 500 eurų vertės, priklausančio (duomenys neskelbtini) bendrovei „T.“, su puspriekabe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), 23 000 eurų vertės, priklausančia (duomenys neskelbtini) bendrovei A., kur Ž. Š. specialių įrankių ir atsuktuvo pagalba išlaužė vilkikų durelių ir užvedimo spyneles, apžiūrėjo, ar nėra GPS įrangos. Tuomet SMS žinute jie nurodė R. Z. privažiuoti automobiliu „Audi A6“ prie vilkiko. Atvykęs R. Z. persėdo į pagrobtus vilkiką su puspriekabe ir lydimas automobiliu „Audi A6“ važiavusių D. Š. ir Ž. Š., nuvyko į sutartą vietą, esančią apie 50 km atstumu nuo vagystės vietos ir ten paliko pagrobtus vilkiką „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stebėjimui ar nėra policijos sekimo. Kitą dieną D. Š. ir Ž. Š. (duomenys neskelbtini) surado tinkamą pagrobti puspriekabę-šaldytuvą „Schmitz“ su šveicariškais valstybiniais numeriais. D. Š. ir Ž. Š. nuvyko į viešbutį, paėmė R. Z. ir parodė šiam reikiamą pagrobti puspriekabę, po ko nuvežė R. Z. prie pagrobtų vilkiko „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nakties metu D. Š. ir Ž. Š. nurodymu R. Z. pagrobtu vilkiku „Scania“ su pagrobta puspriekabe privažiavo prie puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz“, atkabino puspriekabę, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir paliko, o prikabino prie vilkiko „Scania“ puspriekabę-šaldytuvą, po ko nuvyko į sutartą vietą, kurioje paliko vilkiką su puspriekabe-šaldytuvu stebėjimui ar nėra policijos sekimo. Kitą dieną D. Š. ir Ž. Š. pakeitė puspriekabės ir vilkiko „Scania“ valstybinius numerio ženklus į netikrus lietuviškus, po ko, SMS žinute pranešus apie tai A. B., R. Z. vilkiku „Scania“ (buvę valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su puspriekabe-šaldytuvu „Schmitz“, bendros didesnės nei 49 500 eurų vertės, lydimas automobiliu „Audi A6“ važiavusių D. Š. ir Ž. Š., nuvyko į Lietuvos Respubliką, kur pastatė pagrobtas transporto priemones (duomenys neskelbtini) apylinkėse esančioje aikštelėje. Lietuvoje pagrobti vilkikas ir puspriekabė-šaldytuvas A. B., T. B., V. V. buvo parduoti A. K. už 27 000 eurų. Tokiu būdu jis – ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyvis V. V., veikdamas kartu su šio susivienijimo vadovu A. B., dalyviais T. B., D. Š., Ž. Š., nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu R. Z., padarė didesnės nei 72 500 eurų vertės turto pagrobimą.

Taip pat V. V., būdamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviu, veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovu A. B. ir dalyviais T. B., (kurių atžvilgiu Kauno apygardos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis), T. T. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas remiantis BPK 39¹ straipsnio nuostatomis), nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais V. K. (kurio atžvilgiu Belgijos Karalystės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis), dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, padarė didelės vertės svetimo turto pagrobimą, būtent:

Nusikalstamo susivienijimo vadovui A. B. ir šio susivienijimo dalyviams susitarus Europos Sąjungos šalyse grobti didelės vertės svetimą turtą – vilkikus ir puspriekabes su vertingu kroviniu, A. B. paskirstė vaidmenis nusikaltimo darymo metu: kartu su V. V. ir T. B. iš nusikalstamo susivienijimo bendrų lėšų parūpino transportą, ryšio priemones, įrankius, kelionės išlaidų finansavimą, valstybinius numerius ir dokumentus; pasamdė vairuotoją V. K. ir organizavo jo kelionę į (duomenys neskelbtini); nurodė T. T. ir V. V. vykti į (duomenys neskelbtini) pagrobti vilkiką ir puspriekabę su vertingu kroviniu; koordinavo bendrininkų veiksmus vagystes, pagrobto didelės vertės turto gabenimo į Lietuvos Respubliką metu. Vykdydami A. B. nurodymus bei veikdami pagal susitarimą, T. T. ir V. V. automobiliu „VW Passat“, Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvyko į (duomenys neskelbtini), kur (duomenys neskelbtini) miesto apylinkėse surado tinkamą pagrobti vilkiką „Volvo“, apie ką SMS žinute pranešė A. B., kuris iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini) atsiuntė vairuotoją V. K.. 2011 m. gruodžio 4 d. apie 19.22 val., (duomenys neskelbtini) V. K. likus automobilyje stebėti aplinką tikslu įspėti apie galimą pavojų, T. T. ir V. V. nuėjo prie vilkiko „Volvo“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), 42 000 eurų vertės, priklausančio (duomenys neskelbtini) bendrovei C., kur T. T. specialių įrankių ir atsuktuvo pagalba išlaužė vilkiko durelių ir užvedimo spyneles, su V. V. apžiūrėjo, ar nėra GPS įrangos, išėmė vilkiko užvedimo sistemos bloką, po ko abu sugrįžo į automobilį. Ten T. T. kompiuterinės įrangos pagalba nuskaitė, perprogramavo ir perrašė į naują imobilizatorių vilkiko „Volvo“ užvedimo kodą. Po ko, V. V. likus stebėti aplinką, T. T. ir V. K. nuėjo prie vilkiko, kur T. T. pajungė perrašytą užvedimo sistemos bloką ir atsuktuvu užvedė grobiamą vilkiką. V. K. sėdo į pagrobtą vilkiką „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir lydimas automobiliu „VW Passat“ važiavusių T. T. ir V. V., nuvažiavo į iš anksto sutartą aikštelę (duomenys neskelbtini) pramoniniame rajone, kur paliko pagrobtą vilkiką stebėti ar nėra policijos sekimo, o patys nuvyko į viešbutį „(duomenys neskelbtini)“ ilsėtis. Kitos dienos vakare T. T., V. V. ir V. K. sugrįžus į (duomenys neskelbtini) pramoninio rajono automobilių stovėjimo aikštelę pasiimti 2011 m. gruodžio 4 d. pagrobto vilkiko „Volvo“, jo nerado, nes vilkikas buvo surastas policijos pareigūnų. Tokiu būdu jis – ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyvis V. V., veikdamas kartu su šio susivienijimo vadovu A. B., dalyviais T. B., T. T., nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu V. K., padarė didelės 42 000 eurų vertės turto pagrobimą.

Taip pat V. V., būdamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviu, veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovu A. B. ir dalyviais T. B., (kurių atžvilgiu Kauno apygardos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis), T. T. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas remiantis BPK 39¹ straipsnio nuostatomis), nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu V. K. (kurio atžvilgiu Belgijos Karalystės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis), dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, padarė didelės vertės svetimo turto pagrobimą, būtent:

Nusikalstamo susivienijimo vadovui A. B. ir šio susivienijimo dalyviams susitarus Europos Sąjungos šalyse grobti didelės vertės svetimą turtą – vilkikus ir puspriekabes su vertingu kroviniu, A. B. paskirstė vaidmenis nusikaltimo darymo metu: kartu su V. V. ir T. B. iš nusikalstamo susivienijimo bendrų lėšų parūpino transportą, ryšio priemones, įrankius, kelionės išlaidų finansavimą, valstybinius numerius ir dokumentus; pasamdė vairuotoją V. K. ir organizavo jo kelionę į (duomenys neskelbtini); nurodė T. T. ir V. V. vykti į (duomenys neskelbtini) pagrobti vilkiką ir puspriekabę su vertingu kroviniu; koordinavo bendrininkų veiksmus vagystes, pagrobto didelės vertės turto gabenimo į Lietuvos Respubliką metu. Vykdydami A. B. nurodymus bei veikdami pagal susitarimą, T. T. ir V. V. automobiliu „VW Passat“, Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvyko į (duomenys neskelbtini), kur (duomenys neskelbtini) miesto apylinkėse surado tinkamą pagrobti vilkiką „Volvo“, apie ką SMS žinute pranešė A. B., kuris iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini) atsiuntė vairuotoją V. K.. Policijai radus 2011 m. gruodžio 4 d. pagrobtą vilkiką „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), T. T. ir V. V. (duomenys neskelbtini) rado kitą tinkamą vogti vilkiką „Volvo“. 2011 m. gruodžio 6 d. nuo 17 val. iki gruodžio 7 d. 4.20 val., (duomenys neskelbtini) 1 km atstumu nuo grobiamo vilkiko palikus V. K. automobilyje stebėti aplinką tikslu įspėti apie galimą pavojų, T. T. ir V. V. nuėjo prie vilkiko „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), 78 000 eurų vertės, priklausančio (duomenys neskelbtini) bendrovei D., kur V. V. specialių įrankių ir atsuktuvo pagalba išlaužė vilkiko durelių ir užvedimo spyneles, o T. T. apžiūrėjo, ar nėra GPS įrangos, išėmė vilkiko užvedimo sistemos bloką, po ko abu sugrįžo į automobilį. Ten T. T. kompiuterinės įrangos pagalba nuskaitė, perprogramavo ir perrašė į naują imobilizatorių vilkiko „Volvo“ užvedimo kodą. Po ko, V. V. likus stebėti aplinką, T. T. ir V. K. nuėjo prie vilkiko, kur T. T. pajungė perrašytą užvedimo sistemos bloką ir atsuktuvu užvedė grobiamą vilkiką. V. K. sėdo į pagrobtą vilkiką „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir lydimas automobiliu „VW Passat“ važiavusių T. T. ir V. V., nuvažiavo į iš anksto sutartą aikštelę, kur paliko pagrobtą vilkiką ar nėra policijos sekimo, o patys nuvyko į viešbutį „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) ilsėtis. Kitą dieną, apie 22 val., T. T. ir V. V. nuvežė V. K. prie pagrobto vilkiko „Volvo“, nurodė važiuoti link Lietuvos, tačiau netoli (duomenys neskelbtini) miesto V. K., vairuojantis vilkiką „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Tokiu būdu jis – ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyvis V. V., veikdamas kartu su šio susivienijimo vadovu A. B., dalyviais T. B., T. T., nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu V. K., padarė didelės 78 000 eurų vertės turto pagrobimą.

Taip pat V. V., būdamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviu, veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovu A. B. ir dalyviais T. B., S. A., Ž. Š. (kurių atžvilgiu Kauno apygardos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis), D. Š. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas remiantis BPK 39¹ straipsnio nuostatomis), T. T. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas remiantis BPK 39¹ straipsnio nuostatomis), nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais S. L., R. Z. (kurių atžvilgiu Kauno apygardos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis), P. B. (kurio atžvilgiu Kauno apylinkės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis), G. G. (kuriai ikiteisminis tyrimas nutrauktas remiantis BPK 40 straipsnio nuostatomis), dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, padarė didelės vertės svetimo turto pagrobimą, būtent:

Nusikalstamo susivienijimo vadovui A. B. ir šio susivienijimo dalyviams susitarus Europos Sąjungos šalyse grobti didelės vertės svetimą turtą – vilkikus ir puspriekabes su vertingu kroviniu, A. B. paskirstė vaidmenis nusikaltimo darymo metu: kartu su V. V., T. B. ir S. A. iš nusikalstamo susivienijimo bendrų lėšų parūpino transportą, ryšio priemones, įrankius, kelionės išlaidų finansavimą bei užtikrino pagrobto turto realizavimą; nurodė S. A. iš P. B., G. G., R. G. padirbtus valstybinius numerius; pasamdė vairuotojus S. L. ir R. Z., organizavo jų kelionę į (duomenys neskelbtini); nurodė Ž. Š., T. T., D. Š., V. V. vykti į (duomenys neskelbtini) pagrobti vilkikus ir puspriekabes su vertingu kroviniu; koordinavo bendrininkų veiksmus vagystes, pagrobto didelės vertės turto gabenimo į Lietuvos Respubliką bei jo realizavimo metu. Vykdydami A. B. nurodymus bei veikdami pagal susitarimą, 2012 metų pradžioje, tačiau iki 2012 m. sausio 30 d. S. A., panaudodamas duomenis apie Lietuvos Respublikoje registruotus vilkiką ir puspriekabę, (duomenys neskelbtini) susitiko su P. B. ir užsakė pas šį pagaminti netikrus valstybinius numerio ženklus. P. B. (duomenys neskelbtini) dėl netikrų transporto priemonės valstybinių numerio ženklų pagaminimo kreipėsi į G. G., perduodamas šiai ant lapuko surašytus skaičius ir raides. Veikdama pagal susitarimą minimu laikotarpiu G. G. susitiko su R. G. ir perdavė pastarajam iš P. B. gautus valstybinių numerio ženklų duomenis. R. G. paros-dviejų laikotarpiu nuo užsakymo gavimo specialių įrankių – preso, metalinių raidžių ir skaičių, metalinių plokščių, lipnios juostos ir dažų pagalba garažo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patalpose pagamino netikrus valstybinius numerio ženklus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pardavė juos G. G., gavęs už tai 120-150 Lt (34,75-43,44 eur) už komplektą. Įgijusi iš R. G. netikrus valstybinius numerio ženklus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), G. G. pardavė juos P. B., gavusi už tarpininkavimą 50-80 Lt (14,48-23,17 eur). Pagamintus netikrus valstybinius numerio ženklus minimu laikotarpiu paros dviejų bėgyje nuo užsakymo gavimo P. B. (duomenys neskelbtini) pardavė S. A., gaudamas iš pastarojo po 250 Lt (72,40 eur) už valstybinių numerio ženklų komplektą. S. A. minėtus suklastotus dokumentus ir valstybinius numerius perdavė A. B. ir T. B.. Pastarieji 2012 metų sausio mėnesį (duomenys neskelbtini), perdavė netikrų transporto priemonių dokumentų ir valstybinių numerio ženklų komplektus D. Š., Ž. Š., T. T. ir V. V.. Tuomet D. Š. ir Ž. Š. automobiliu „Audi A6“, Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), T. T., V. V. ir R. Z. automobiliu „Opel Signum“, Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabendami netikrus valstybinius numerius, išvyko į (duomenys neskelbtini) miestą. R. Z. buvo apgyvendintas viešbutyje, o tuo metu A. B. lėktuvu į (duomenys neskelbtini) išsiuntė S. L., kurį pasitiko V. V. ir Ž. Š.. Pastarieji, pasiėmę iš viešbučio R. Z., šį kartu su S. L. apgyvendino viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“ netoli (duomenys neskelbtini). V. V. su Ž. Š. ir T. T. su D. Š., važinėdami po (duomenys neskelbtini) apylinkes, firmos „P.“ teritorijoje surado tinkamus pagrobti vilkikus ir puspriekabes. 2012 m. sausio 31 d. naktį D. Š. su T. T. automobiliu „Opel Signum“, o Ž. Š. su V. V. automobiliu „Audi A6“ nuvažiavo link aptvertos, vartais uždarytos bendrovės „P.“ teritorijos (duomenys neskelbtini). Automobilius palikę atokiau visi nuėjo link aptvertos teritorijos D. Š., T. T. ir Ž. Š. perlipo per metalinę tvorą, o V. V. liko už tvoros ir stebėjo aplinką tikslu įspėti apie galimą pavojų. T. T. priėjo prie vilkiko „Daimler-Benz Mercedes 1844 LS“, VIN (duomenys neskelbtini), 50 000 eurų vertės, priklausančio (duomenys neskelbtini) bendrovei „P.“, atsineštais įrankiais išlaužė vairuotojo durelių spynelę ir įlipo į kabiną, o D. Š. ir Ž. Š. nuėjo prie vilkiko „Volvo FH440“, VIN (duomenys neskelbtini), 50 000 eurų vertės, priklausančio (duomenys neskelbtini) bendrovei „P.“. Ž. Š. atsineštais įrankiais išlaužė vilkiko vairuotojo durelių spynelę ir su D. Š. įlipo į kabiną. Ž. Š. savadarbiu įrankiu išlaužė automobilio užvedimo spynelę, o D. Š. tuo pačiu metu apieškojo vilkiko kabiną, ieškodamas GPS įrenginio. Tuo metu T. T. prijungė prie vilkiko „Daimler-Benz Mercedes 1844 LS“ iš anksto perprogramuotą ir A. B. kelios dienos iki vagystės į (duomenys neskelbtini) atsiųstą užvedimo apsaugos bloką ir įsitikinęs, kad automobilis užsives, nuėjo prie vilkiko „Volvo FH440“. D. Š. padavė T. T. iš vilkiko „Volvo FH440“ išmontuotą užvedimo bloką, kurį paėmęs T. T. nuvažiavo į viešbutį ir ten specialios kompiuterinės įrangos pagalba nuskaitė, perprogramavo ir perrašė į imobilizatorių užvedimo kodus, po ko sugrįžo į „P.“ teritoriją. Tuo pačiu metu Ž. Š. nuvyko į viešbutį „(duomenys neskelbtini)“ ir atvežė S. L. ir R. Z., išleido juos netoli teritorijos, o pats atsistojo atokiau ir stabėjo aplinką. D. Š., atsukęs varžtus, atidarė teritorijos vartus. S. L. atsisėdo prie vilkiko „Volvo FH440“ vairo ir pavažiavo prie toje pačioje teritorijoje stovėjusios puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz SKO24“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), 40 000 eurų vertės, priklausančios (duomenys neskelbtini) bendrovei „P.“, padedant T. T. prisikabino ją. Tuo pačiu metu R. Z. vilkiku „Daimler-Benz Mercedes 1844 LS“ privairavo prie kitos toje pačioje teritorijoje stovinčios puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz SKO24“, tačiau jos prikabinti nesugebėjo nepavykus sulaužyti spynos. D. Š., Ž. Š. ir T. T. nuo atsitiktinių automobilių pavogė vokiškus valstybinius numerius ir uždėjo juos ant pagrobtų vilkikų ir puspriekabės-šaldytuvo. Tuomet S. L. vairuojamas vilkikas „Volvo FH440“ su prikabinta puspriekabe-šaldytuvu „Schmitz SKO24“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavo iš teritorijos. D. Š. su T. T. nubėgo iki V. V., kuris buvo atvairavęs automobilį „Opel Signum“ ir trise nuvažiavo iki aikštelėje laukiančio Ž. Š.. D. Š. ir T. T. automobiliu „Opel Signum“ apie 40 km lydėjo S. L. vairuojamą vilkiką su puspriekabe iki aikštelės, kurioje paliko juos stabėjimui ar nėra policijos sekimo. Tuo pačiu metu V. V. ir Ž. Š. automobiliu „Audi A6“ lydėjo vilkiku „Daimler-Benz Mercedes 1844 LS“ važiavusį R. Z. iki aikštelės, kurioje paliko pagrobtas transporto priemones stebėjimui ar nėra policijos sekimo. Kitą dieną Ž. Š. pakeitė pagrobto vilkiko „Volvo FH440“ ir puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz SKO24“ vokiškus valstybinius numerio ženklus į netikrus lietuviškus, tada S. L. vilkiku „Volvo FH440“ su puspriekabe-šaldytuvu „Schmitz SKO24“ (buvę valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), SMS žinute pranešus apie tai A. B., lydimas automobiliu „Audi A6“ važiavusių D. Š. ir Ž. Š., nuvažiavo į Lietuvą, kur pastatė vilkiką ir puspriekabę (duomenys neskelbtini) apylinkėse esančioje aikštelėje. Vėliau pagrobtas vilkikas „Volvo FH 440“ ir puspriekabė-šaldytuvas „Schmitz SKO24“ buvo parduoti M. M. už 29 000 eurų.

Tuo tarpu T. T. ir V. V. automobiliu „Opel Signum“ bei R. Z. pagrobtu vilkiku „Daimler-Benz Mercedes 1844 LS“ nuvyko iki (duomenys neskelbtini), kur T. T. ir V. V. rado tinkamą pagrobti puspriekabę bei SMS žinute nurodė vairuotojui atvykti į sutartą vietą netoli puspriekabės stovėjimo vietos. R. Z. atvykus T. T. pakeitė vilkiko vokiškus valstybinius numerio ženklus į netikrus lietuviškus, naudodamas tam tikslui iš P. B. įgytus netikrus valstybinius numerius (duomenys neskelbtini). Tuomet naktį iš 2012 m. vasario 2 d. į vasario 3 d., V. V. stebint aplinką tikslu įspėti apie galimą pavojų, T. T. nuėjo prie (duomenys neskelbtini) stovėjusios puspriekabės „Schmitz S01“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), 11 750 eurų vertės, priklausančios H. B., su braziliško riešutmedžio lentų kroviniu 48 669 eurų vertės, priklausiusiu (duomenys neskelbtini) bendrovei „E.“, įrankių pagalba nulaužė apsauginę spyną, po ko grįžo pas V. V. ir SMS žinute pranešė R. Z. puspriekabės stovėjimo vietą ir jos išvaizdą, nurodydamas puspriekabę prisikabinti ir važiuoti į sutartą vietą. R. Z. prikabinus puspriekabę „Schmitz S01“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie pagrobto vilkiko „Daimler-Benz Mercedes 1844 LS“ ir atvykus į sutartą vietą (duomenys neskelbtini) T. T. pakeitė puspriekabės vokiškus valstybinius numerio ženklus į netikrus lietuviškus (duomenys neskelbtini), naudodamas tam tikslui iš P. B. įgytus netikrus valstybinius numerius. SMS žinute pranešus apie tai A. B., R. Z. vilkiku „Daimler-Benz Mercedes 1844 LS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Schmitz S01“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), lydimas automobiliu „Opel Signum“ važiavusių T. T. ir V. V., parvairavo vilkiką ir puspriekabę į Lietuvą, kur pastatė į pagrobtam turtui saugoti išnuomotą angarą adresu (duomenys neskelbtini). Vilkikas „Daimler-Benz Mercedes 1844 LS“ S. A., V. V. buvo parduotas D. M. už 20 000 eurų, o puspriekabė „Schmitz S01“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su braziliško riešutmedžio lentų kroviniu 2012 m. kovo 2 d. kratos metu rasta ir paimta policijos pareigūnų. Tokiu būdu jis – ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyvis V. V., veikdamas kartu su šio susivienijimo vadovu A. B., dalyviais T. B., S. A., D. Š., Ž. Š., T. T., nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais R. Z., S. L., P. B., G. G., padarė 200 419 eurų vertės turto pagrobimą.

Taip pat V. V., būdamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviu, veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovu A. B. ir dalyviais T. B., S. A., Ž. Š., V. V., (kurių atžvilgiu Kauno apygardos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis), T. T. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas remiantis BPK 39¹ straipsnio nuostatomis), D. Š. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas remiantis BPK 39¹ straipsnio nuostatomis), nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais S. L. (kurio atžvilgiu Kauno apygardos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis), P. B. (kurio atžvilgiu Kauno apylinkės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis), G. G. (kuriai ikiteisminis tyrimas nutrauktas remiantis BPK 40 straipsnio nuostatomis) ir tyrimo nenustatytais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų- turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, padarė didelės vertės svetimo turto pagrobimą, dokumentų suklastojimą padarant didelę žalą, būtent:

Nusikalstamo susivienijimo vadovui A. B. ir šio susivienijimo dalyviams susitarus Europos Sąjungos šalyse grobti didelės vertės svetimą turtą – vilkikus ir puspriekabes su vertingu kroviniu, A. B. paskirstė vaidmenis nusikaltimo darymo metu: kartu su V. V. ir T. B. iš nusikalstamo susivienijimo bendrų lėšų parūpino transportą, ryšio priemones, įrankius, kelionės išlaidų finansavimą bei užtikrino pagrobto turto realizavimą; nurodė S. A. iš P. B., G. G., R. G. ir tyrimo nenustatyto asmens įgyti suklastotus dokumentus ir valstybinius numerius; pasamdė tyrimo nenustatytą vairuotoją ir S. L., organizavo jų kelionę į (duomenys neskelbtini); ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje Lietuvos Respublikoje, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, tačiau iki 2012 m. vasario 26 d., pagamino ir iš (duomenys neskelbtini) iki nenustatytos vietos (duomenys neskelbtini) Respublikoje gabeno bei (duomenys neskelbtini) Respublikoje perdavė S. L. naudoti užsienio valstybėse netikrus asmens dokumentus – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) V. M. vardu; nurodė Ž. Š., T. T., V. V., V. V. vykti į (duomenys neskelbtini) pagrobti vilkikus ir puspriekabes su vertingu kroviniu; koordinavo bendrininkų veiksmus vagystės, pagrobto didelės vertės turto gabenimo į Lietuvos Respubliką bei jo realizavimo metu. Vykdydami A. B. nurodymus bei veikdami pagal susitarimą, 2012 metų pradžioje, tačiau iki 2012 m. vasario 26 d. S. A., panaudodamas duomenis apie Lietuvos Respublikoje registruotus vilkiką ir puspriekabę, (duomenys neskelbtini) susitiko su P. B. ir užsakė pas šį pagaminti netikrus dokumentus – vilkiko ir puspriekabės registracijos liudijimą bei valstybinius numerio ženklus. P. B. (duomenys neskelbtini) dėl netikrų transporto priemonės valstybinių numerio ženklų pagaminimo kreipėsi į G. G., perduodamas šiai ant lapuko surašytus skaičius ir raides, o dėl transporto priemonių registracijos liudijimų blankų kreipėsi į tyrimo nenustatytą asmenį. Veikdama pagal susitarimą minimu laikotarpiu (duomenys neskelbtini) G. G. susitiko su R. G. ir perdavė pastarajam iš P. B. gautus valstybinių numerio ženklų duomenis. R. G. paros-dviejų laikotarpiu nuo užsakymo gavimo specialių įrankių – preso, metalinių raidžių ir skaičių, metalinių plokščių, lipnios juostos ir dažų pagalba garažo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patalpose pagamino netikrus valstybinius numerio ženklus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pardavė juos G. G. ir gavo už komplektą 120-150 Lt (34,75-43,44 eur). Įgijusi iš R. G. netikrus valstybinius numerio ženklus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), G. G. pardavė juos P. B., gavusi už tarpininkavimą 50-80 Lt (14,48-23,17 eur). Tuo pačiu metu, kai buvo užsakomi ir gaminami netikri valstybiniai numerio ženklai, P. B. (duomenys neskelbtini) iš tyrimo nenustatyto asmens vardu „Ž.“ įgijo kompiuterio ir rašalinio spausdintuvo pagalba pagamintus netikrus transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), mokėdamas 250 Lt (72,40 eur) už vieną transporto priemonės registracijos liudijimą. Pagamintus netikrus dokumentus bei suklastotus valstybinius numerio ženklus minimu laikotarpiu paros dviejų bėgyje nuo užsakymo gavimo P. B. (duomenys neskelbtini) pardavė S. A., gaudamas iš pastarojo po 400 Lt (115,85 eur) už kiekvieną transporto priemonės registracijos liudijimą bei 250 Lt (72,40 eur) už valstybinių numerio ženklų komplektą. S. A. minėtus A. minėtus netikrus dokumentus ir suklastotus valstybinius numerius perdavė A. B. ir T. B.. Pastarieji 2012 metų vasario mėnesį (duomenys neskelbtini), perdavė netikrų transporto priemonių dokumentų ir valstybinių numerio ženklų komplektus T. T. ir V. V.. 2012 m. vasario mėnesį T. T. ir V. V. automobiliu „Opel Signum“, Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabendami netikrus valstybinius numerius ir suklastotus transporto priemonių dokumentus, išvyko į (duomenys neskelbtini) Respubliką, kur susitiko su A. B. ir T. B., automobiliu „VW Passat“ atvežusiais S. L.. T. T. ir V. V., pasiėmę S. L., nuvyko į (duomenys neskelbtini). Ž. Š. ir V. V. automobiliu „Audi A6“, Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvyko į (duomenys neskelbtini). Tuo pat metu A. B. iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini) atsiuntė tyrimo nenustatą vairuotoją, kurį pasitiko Ž. Š. ir V. V..

Apgyvendinę, naudojant netikrus asmens dokumentus V. M. vardu, S. L. viešbutyje, T. T. ir V. V. (duomenys neskelbtini) rado tinkamus pagrobti vilkiką „Volvo FH 440“ su puspriekabe „Koegel“, pakrauta jūriniu konteineriu „Springfield“. Paėmę S. L. iš viešbučio ir palikę netoliese automobilyje stebėti aplinką, naktį iš 2012 m. vasario 26 d. į vasario 27 d. (duomenys neskelbtini) T. T. ir V. V. nuėjo prie vilkiko „Volvo FH 440“ su puspriekabe „Koegel“, kur T. T. specialių įrankių pagalba išlaužė vilkiko durelių ir užvedimo spyneles, apžiūrėjo, ar nėra GPS įrangos, išėmė vilkiko užvedimo sistemos bloką, o V. V. stebėjo aplinką. V. V. ir T. T. grįžo į automobilį, kur T. T. kompiuterinės įrangos pagalba nuskaitė, perprogramavo ir perrašė į naują imobilizatorių vilkiko „Volvo FH 440“ užvedimo kodą, po ko perprogramavo užvedimo sistemos bloką. T. T. ir V. V. perdavė S. L. užvedimo sistemos bloką, atsuktuvą su pritvirtintu imobilizatoriumi ir nurodė pajungti juos, atsuktuvu užvesti vilkiką ir važiuoti į sutartą vietą. S. L. sėdo į vilkiką „Volvo FH 440“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), 47 000 eurų vertės, priklausantį W. R., su puspriekabe „Koegel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), priklausančia (duomenys neskelbtini) bendrovei „S.“, pakrauta jūriniu konteineriu „Springfield“ Nr. (duomenys neskelbtini) su 816 vnt. lauko kepsninių krovinių bendros 78 400 eurų vertės, lydimas automobiliu „Opel Signum“ važiavusių T. T. ir V. V., nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur pagrobtos transporto priemonės buvo paliktos stebėjimui ar nėra policijos sekimo. Po paros-dviejų įsitikinus saugumu T. T. ir V. V. atvežė S. L. prie pagrobtų transporto priemonių, pakeitė vilkiko ir puspriekabės vokiškus valstybinius numerius (duomenys neskelbtini), kuriuos išmetė, į iš P. B. įgytus netikrus lietuviškus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), po ko pergabeno pagrobtus vilkiką ir puspriekabę į kitą stovėjimo vietą. S. L. nuvežę į viešbutį, T. T. ir V. V. (duomenys neskelbtini) susitiko su V. V. ir Ž. Š., kur pasitarę apsikeitė vairuotojais, t. y. T. T. ir V. V. pasiėmė tyrimo nenustatytą vairuotoją, o V. V. ir Ž. Š. pasiėmė S. L.. Tuomet T. T., V. V. ir tyrimo nenustatytas vairuotojas automobiliu „Opel Signum“ nuvažiavo iki vilkiko „Volvo FH 440“ su puspriekabe „Koegel“ stovėjimo vietos ir, vairuotojui sėdus už vilkiko vairo, visi nuvažiavo į Lietuvą. 2012 m. kovo 2 d. (duomenys neskelbtini) už vilkiko „Volvo FH 440“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabė „Koegel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pakrauta konteineriu „Springfield“ Nr. (duomenys neskelbtini), vairo sėdo S. A. ir juos nugabeno į angarą adresu (duomenys neskelbtini), kur atvyko A. B., T. B. ir T. T. ir kur 2012 m. kovo 2 d. visi buvo sulaikyti policijos pareigūnų.

Tuo tarpu Ž. Š. ir V. V., apgyvendinę S. L. viešbutyje, važinėdami automobiliu „Audi A6“, Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po (duomenys neskelbtini) miesto apylinkes, pramoniniame rajone surado tinkamą pagrobti balninį vilkiką „Volvo“. V. V. pasilikus automobilyje atokiau nuo vagystės vietos stebėti aplinką tikslu įspėti apie galimą pavojų, 2012 m. kovo 2 d. apie 3 val., Ž. Š. priėjo prie (duomenys neskelbtini) stovėjusio vilkiko „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), 68 900 eurų vertės, priklausančio (duomenys neskelbtini) lizingo bendrovei „V.“, su puspriekabe, kurioje buvo pakrautas jūrinis konteineris, priklausančiais (duomenys neskelbtini) bendrovei „H.“, didesnės nei 250 MGL eurų vertės, kur specialių įrankių pagalba išlaužė vilkiko durelių ir užvedimo spyneles, apžiūrėjo ar nėra GPS įrangos, po ko sugrįžo pas V. V.. Pastarieji automobiliu „Audi A6“ nuvažiavo į viešbutį ir paėmę S. L. sugrįžo prie vilkiko. S. L. sėdo už pagrobto vilkiko „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, pakrauta konteineriu, vairo ir, lydimas automobiliu „Audi A6“ važiavusių Ž. Š. ir V. V., nuvyko į iš anksto sutartą vietą (duomenys neskelbtini), kur paliko pagrobtas transporto priemones stebėjimui ar nėra policijos sekimo. Važinėdami po (duomenys neskelbtini) miestus Ž. Š. ir V. V. ieškojo tinkamo pagrobti puspriekabės, tačiau jos neradę nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) mstl., kur susitiko su V. V.. Tuomet V. V., Ž. Š. ir V. V. automobiliu „Audi A6“ važinėjo po (duomenys neskelbtini) miesto apylinkes, kur pramoniniame rajone susirado tinkamą pagrobti puspriekabę-šaldytuvą. V. V. parašė S. L. SMS žinutę, kurioje nurodė atkabinti nuo vilkiko puspriekabę su konteineriu ir palikti ją stovėjimo aikštelėje (duomenys neskelbtini), taip pat nurodė tikslų adresą, kur S. L. turi prisikabinti kitą puspriekabę-šaldytuvą. V. V. ir Ž. Š. automobilyje stebint aplinką tikslu įspėti apie galimą pavojų, V. V. nurodė S. L. puspriekabę-šaldytuvą ir liepė važiuoti į greitkelį. Tuomet V. V., V. V. ir Ž. Š. automobiliu „Audi A6“ nuvažiavo į greitkelį ir SMS žinute nurodė S. L. stovėjimo aikštelę. S. L. atvairavus į aikštelę pagrobtą vilkiką „Volvo“ su pagrobta puspriekabe-šaldytuvu, V. V., Ž. Š. ir V. V. pakeitė pagrobto vilkiko ir puspriekabės-šaldytuvo valstybinius numerio ženklus į netikrus lietuviškus. S. L. pagrobtu vilkiku „Volvo“ (buvę valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su pagrobta puspriekabe-šaldytuvu, kurių bendra vertė yra 68 900 eurai, lydimas automobiliu „Audi A6“ važiuojančių V. V. ir Ž. Š., nuvažiavo į Lietuvą. Tuo pat metu V. V. susisiekė su Lietuvoje buvusiu D. Š. ir nurodė šiam pasitikti S. L.. Vykdydamas V. V. nurodymus D. Š. susiekė su apie nusikaltimą nežinojusiu Ž. Ž., kuris už pažadėtą 500 eurų atlygį Lenkijos Respublikoje pasitiko S. L. vairuojamą pagrobtus vilkiką su puspriekabe-šaldytuvu bei palydėjo iki automobilių stovėjimo aikštelės degalinėje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) kelyje M.-K.. Ten vilkikas ir puspriekabė D. Š. buvo parduoti T. P. už 27 000 eurų. Tokiu būdu jis – ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyvis V. V., veikdamas kartu su šio susivienijimo vadovu A. B., dalyviais T. B., S. A., D. Š., Ž. Š., T. T., V. V., nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais S. L., P. B., G. G. ir tyrimo nenustatytais asmenimis, padarė didesnės nei 194 300 eurų vertės turto, pagrobimą, dokumentų suklastojimą padarant didelę žalą.

Šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ginkluoto susivienijimo organizavimas, vadovavimas jam ir dalyvavimas jo veikloje

Kaltinamasis V. V. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad jam kartu su T. T., D. Š. teko dalyvauti keliose vilkikų ir puspriekabių su kroviniu vagystėse užsienio šalyse, tačiau jo vaidmuo buvo antraeilis, jis iš esmės tik stovėdavo netoli nusikaltimo vietos su racija, kad perspėtų, jeigu ką įtartino pastebės, taip pat kartais asmuo, kuris vykdydavo vagystę, jam liepdavo atnešti kokį nors vagystei vykdyti reikalingą įrankį. Tokiais veiksmais jo vaidmuo ir apsiribodavo. Taip pat kartą (duomenys neskelbtini) bazėje pardavė pavogtų saldainių krovinį. Gautus pinigus perdavė T. T., kuris iš tos sumos dalį (pinigų) paliko jam. Galėjo būti ir dar keli epizodai, kai jis padėdavo parduoti pavogtą krovinį, tačiau tikslesnių šių įvykių detalių neprisimena. Jis iš esmės neneigia, kad egzistavo nusikalstamas susivienijimas, tačiau nurodė, kad šio nusikalstamo susivienijimo sukūrimo kartu su A. B. ir T. B. neorganizavo, teigė, kad toks susivienijimas susikūrė spontaniškai, kai kurių susivienijimo narių – E. B., S. G. jis net nepažįsta. Tiesiog vieni asmenys vogdavo vilkikus, puspriekabes su kroviniu, kiti – visa tai parduodavo. Kaltinamasis pripažįsta, kad su T. T. važiavo į (duomenys neskelbtini) pas V. G. pirkti kompiuterio, skirto nuskaityti vilkikų užvedimo kodus, tačiau tai buvo T. T. iniciatyva, šis asmuo ir sumokėjo V. G. pinigus už kompiuterį. Tvirtina, kad adresu (duomenys neskelbtini), pas T. B. rinkdavosi tik pabendrauti, pažaisti, išgerti alkoholinių gėrimų. Apie būsimų nusikaltimų planų aptarimą, pinigų padalinimą, telefonų su SIM kortelėmis, radijo ryšio priemonių, navigacijos įrangos dalijimą, vaidmenų pasiskirstymą, 10 procentų gautų iš vagysčių pinigų atidėjimą į bendrą kasą jam nieko nežinoma. Kaltinamasis taip pat neigia, kad buvo įgijęs, laikęs ar kitu būdu disponavęs šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, taip pat tvirtina nežinojęs ir apie tai, kad šiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis disponavo kiti kaltinime nurodyti asmenys (A. B., T. B., S. A., D. Š., T. T.).

Nuteistasis A. B. atsisakė duoti parodymus.

Nuteistasis T. B. atsisakė duoti parodymus.

Nuteistasis E. B. paaiškino, kad kaltinamojo V. V. nepažįsta, nebent teko kur nors matyti. Nepažįsta jis ir brolių A. bei T. B.. Nusikalstamo susivienijimo veikloje nedalyvavo, tik kelis kartus T. T. arba D. Š. prašymu, kartu su vienu iš jų, taip pat kai kuriais kitais asmenis (Ž. Š., V. V., J. J. ir kt.), vyko į užsienio valstybes vogti vilkikų ir puspriekabių. Už dalyvavimą vagystėse iš T. T. arba D. Š., jau sugrįžus, prieš kitą išvykimą, gaudavo tam tikrą pinigų sumą, paprastai 750 eurų.

Nuteistasis S. A. parodymus duoti atsisakė, paaiškino, kad teisingi jo parodymai, kuriuos davė apklausiamas kaltinamuoju baudžiamojoje byloje, iš kurios išskirta ši baudžiamoji byla. Apklausiamas toje baudžiamojoje byloje (Nr. 1-11-485/2017) nuteistasis paaiškino, kad nusikalstamo susivienijimo veikloje nedalyvavo, apie ginklus, šaudmenis nieko nežino. Vagystėse užsienio šalyse taip pat nedalyvaudavo. Pripažįsta jog pervarydavo (Lietuvoje) iš vienos vietos į kitą pavogtas transporto priemones bei organizuodavo dokumentų, automobilių valstybinių numerių suklastojimą. Taip pat iš policijoje dirbusio E. P. gaudavo duomenis apie reikiamus automobilius. Kas duodavo pinigus sumokėti E. P., neprisimena. Tai galėjo būti D. Š., T. T., V. V. arba broliai A. ar T. B.. Tačiau pinigus, kuriuos už gaunamą informaciją turėjo sumokėti E. P., pasilikdavo sau. Iš kaltinime nurodytų asmenų pažįsta Ž. Š., V. V., E. B., A. B., T. B., V. V.. Neneigia, kad pas T. B. namuose dalyvaudavo pasitarimuose. Žinojo, kad minėti asmenys užsiima automobilių vagystėmis Europos šalyse. Tuo tikslu maždaug už 9 000 eurų buvo nupirktas vilkikas „Renault Premium“. Kieno buvo iniciatyva pirkti vilkiką, neprisimena. Dėl transporto priemonių valstybinių numerių, techninių pasų, kitų reikalingų dokumentų suklastojimo kreipdavosi į A. B., jam už tai mokėdavo po 2 000 litų. Iš A. B. gautus (pagamintus) dokumentus ir valstybinius numerius atiduodavo D. Š., T. B., A. B.. Pavogtos transporto priemonės, kroviniai būdavo realizuojami Lietuvoje. Pardavus pavogtą turtą būdavo susirenkama pas T. B. namuose ir gautus pinigus jie šešiese – A. B., T. B., V. V., T. T., D. Š. ir jis pats pasidalindavo. Taip pat būdavo išmokami pinigai vairuotojams už darbą bei paliekama pinigų kitų kelionių išlaidoms. Apie bendrą kasą nieko nežino ir pinigų A. B. į kasą nemokėjo.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjo (29 t., b. l. 46-67) nuteistasis S. A. paaiškino, kad brolius A. B. ir T. B. pažįsta jau seniai. Broliai apie 2005 metais jį supažindino su V. V., pravarde „H.“. 2007 metais broliai A. ir T. B. pakvietė jį dirbti į bendrovę „J.“, kurios akcininkais su V. V. buvo. Tuo metu, norėdamas pradėti savo verslą, iš A. B. pasiskolino 14 000 eurų, tačiau dėl įvairių priežasčių pinigus prarado. 2010 m. vasario mėnesį jis kartu su D. U. ir dar vienu asmeniu (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas ir nuteistas 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme už puspriekabės su padangomis vagystę. Tų pačių metų birželio mėnesį, sugrįžęs iš bausmės atlikimo vietos (duomenys neskelbtini), toliau palaikė ryšius su A. B., T. B., D. Š., T. T., V. V., V. V.. Broliai A. ir T. B., sužinoję apie jų bendrų pažįstamų vykdomas puspriekabių vagystes (duomenys neskelbtini), nusprendė ir patys nusipirkti vilkiką ir užsiimti puspriekabių su vertingais kroviniais vagystėmis užsienio valstybėse. Kažkuris iš brolių jo paprašė surasti parduodamą balninį vilkiką. Jis rado vilkiką „Renault Premium“ raudonos spalvos kabina, kurio kaina buvo 9 000 eurų. Kartu su A. B., T. B., D. Š. nuvyko nusipirkti šio vilkiko į Tauragę. Nupirktą automobilį jis parvairavo ir pastatė į automobilių stovėjimo aikštelę (duomenys neskelbtini), kur nuo to laiko vilkikas visuomet buvo laikomas. Šią transporto priemonę užregistravo kažkokios bendrovės vardu, o po kiek laiko už 16 000 eurų pardavė J. J.. Visus pirkimo-pardavimo ir pinigų perdavimo klausimus derino A. B., T. B. ir V. V.. Vilkikas „Renault Premium“ buvo perkamas tikslu nuvažiavus juo į užsienio valstybes, pavogus puspriekabes su vertingais kroviniais, jas prikabinti prie vilkiko ir pargabenti į Lietuvą. Iki tol, kol šis automobilis buvo sutvarkytas ir pilnai paruoštas kelionėms, vykstant į užsienio valstybes vogti puspriekabių su kroviniais buvo naudojami S. G. bendrovei priklausantys vilkikai „Mercedes Benz“. Tos bendrovės teritorija buvo (duomenys neskelbtini). Su S. G. A. B., T. B., V. V. 2010 m. rudenį supažindino jis (S. A.). S. G. su A. B. sutarė, kad jis duos savo bendrovės vilkikus „Mercedes Benz“ iš užsienio į Lietuvą partempti vogtas puspriekabes su kroviniais. Pagal susitarimą A. B. S. G. už vilkiko nuomą nieko neturėjo mokėti, tačiau pardavus pavogtą puspriekabę ir joje buvusį krovinį S. G. turės sumokėti 1/3 gautos pinigų sumos. S. G. žinojo, kad panaudojant jo vadovaujamos bendrovės transporto priemones iš užsienio valstybių į Lietuvą partempiamos vogtos puspriekabės su įvairiais kroviniais, be to, dažnai pavogtos puspriekabės su kroviniais būdavo pastatomos ir saugomos būtent šio asmens vadovaujamos bendrovės teritorijoje (duomenys neskelbtini). Pas S. G. buvo saugomos vogtos puspriekabės su įvairiais maisto produktais, puspriekabė, kurioje buvo pakrautas jūrinis konteineris su darbiniais kombinezonais „Gladiator“, tuščios vogtos puspriekabės-šaldytuvai ir kt. Taip pat S. G. padėdavo realizuoti vogtose puspriekabėse buvusius maisto prekių krovinius, suteikdavo savo sunkvežimius, kuomet vogti maisto produktai būdavo vežami pardavimui į (duomenys neskelbtini) bazę, šis asmuo organizavo ir padėjo (duomenys neskelbtini) į kepyklėlę priduoti (duomenys neskelbtini) vogtoje puspriekabėje buvusį šaldytų bandelių krovinį. Taip pat S. G. duodavo jam vilkiką „Mercedes Benz“, kuomet reikėdavo vogtas puspriekabes pertempti Lietuvoje iš vienos vietos į kitą. Asmenų, galinčių vairuoti vilkikus, paieška rūpinosi A. B., T. B. ir V. V.. Pradžioje jų bendros veiklos, 2010 metų rudenį, netikrų valstybinių numerių, transporto priemonių registracijos dokumentų gavimu irgi rūpinosi broliai A. ir T. B. bei V. V.. Tačiau jų gaunami suklastoti LR transporto priemonių registracijos valstybiniai numeriai buvo padaryti nekokybiškai, nuo jų nusiplaudavo dažai, raidžių storis ir plotis neatitikdavo standarto. Kažkurio iš asmenų, kurie dažniausiai važiuodavo vogti vilkikų ir puspriekabių į užsienio valstybes prašymu jis pradėjo domėtis pas pažįstamus asmenis, ar šie nežino žmonių, kurie kokybiškai gamintų netikrus valstybinius numerius ir galėtų suklastoti transporto priemonių registracijos dokumentus. 2011 metų pradžioje, pokalbio su D. Č. metu paklausė, kur šis gauna netikrus valstybinius numerius ir suklastotus transporto priemonių registracijos dokumentus ir ar gali duoti to asmens kontaktus. Praėjus kažkuriam laikui D. Č. pasakė, kad jis gali susitikti su žmogumi, kuris gamina netikrus valstybinius numerius ir klastoja transporto priemonių registracijos dokumentus bei davė šio asmens telefono numerį. Tokiu būdu jis susipažino su A. B.. Šiam asmeniui už vieną netikrų valstybinių numerių komplektą ir suklastotus transporto priemonių registracijos dokumentus vilkikui ir puspriekabei sumokėdavo 2 000 litų. Šiuos pinigus paprastai jam duodavo A. B. ar T. B., kartais – V. V. ar D. Š.. Tokį suklastotą komplektą sudarė 3 vnt. LR transporto priemonės registracijos valstybinių numerio ženklų (2 vnt. vilkikui ir 1 vnt. puspriekabei), 2 vnt. transporto priemonių registracijos liudijimų (vienas vilkikui ir vienas puspriekabei) ir 2 vnt. techninių apžiūrų lapų (vienas vilkikui ir vienas puspriekabei). Su A. B. šiuo tikslu susitikdavo pagal poreikį – paprastai vieną ar kelis kartus per mėnesį. 2011 metų rudenį A. B. pasakė, kad yra labai užsiėmęs ir dėl netikrų valstybinių numerių ir suklastotų dokumentų padarymo liepė skambinti kitam asmeniui, kurio telefono numerį davė. Nuo to laiko bendraudavo su P. B., kuris greitai ir kokybiškai už tą patį 2 000 litų atlygį pagamindavo visus prašomus transporto priemonių registracijos valstybinius numerius ar registracijos dokumentus. Kelis kartus dokumentų pasiimti buvo nuvažiavęs su D. Š., kuris, nors ir likdavo sėdėti automobilyje, tačiau galimai matė minėtus asmenis. Informaciją apie vilkikų identifikacijos duomenis, VIN numerius, savininkus ir kitą būtiną informaciją, kuri buvo reikalinga pagaminti netikrus transporto priemonės registracijos valstybinius numerius ir registracijos dokumentus, gaudavo iš jo pažįstamo policijos pareigūno E. P.. Kiekvieną mėnesį A. B. jam duodavo po 1 000 – 1 500 eurų. Tai buvo pinigai, kuriuos jis gaudavo už Lietuvoje parduotus vogtus vilkikus, puspriekabes ar juose buvusius krovinius. Mažiausiai gaudavo 1 000 eurų, o kitų duotų pinigų suma priklausydavo nuo to, kiek vilkikų su puspriekabėmis buvo pavogta užsienyje, kokie kroviniai buvo puspriekabėse, kaip sėkmingai juos pasisekdavo parduoti. Taip pat A. B. kas mėnesį kažkokią pinigų sumą nuo jo užmokesčio pasilikdavo (ankstesnės) skolos padengimui. D. Š., T. T., V. V., Ž. Š., E. B. kiekvieną kartą sėkmingai sugrįžus į Lietuvą su pavogtu vilkiku, puspriekabe su kroviniu ar be jo, A. B. mokėdavo po 1 500 eurų. Vairuotojams ar juos suradusiems asmenims duodavo po 2 000 – 3 000 eurų. Pardavus vilkiką su puspriekabe, ar tik vilkiką, ar tik puspriekabę, jis pinigus atiduodavo A. B.. Tuomet šis asmuo atskaičiuodavo visas kelionės, užmokesčių ar dokumentų ir valstybinių numerių padarymo išlaidas, o likusius pinigus pasilikdavo sau paaiškindamas, kad tie pinigai yra skirti kitos kelionės išlaidoms padengti. Taip pat A. B. iš tokių pasiliktų pinigų pirkdavo mobiliuosius telefonus, kurie vėliau buvo naudojami darant vagystes užsienio valstybėse. Šio nuteistojo (A. B.) prašymu ir už jo duotus pinigus (duomenys neskelbtini) jis yra pirkęs automobilį „Audi A6“, o (duomenys neskelbtini) – automobilį „Opel Signum“. Automobilių pirkime taip pat dalyvavo D. Š. ir T. B.. Automobilius A. B. liepdavo pirkti tik su Anglijos valstybiniais registracijos numeriais todėl, kad važinėjant užsienio valstybėse tokie automobiliai mažiau krenta į akis policijos pareigūnams ir nesukelia tokio susidomėjimo ir įtarimo, kaip automobiliai lietuviškais valstybiniais numeriais. Nusipirktose transporto priemonėse būdavo įrengiamos slėptuvės, kad jose į užsienio valstybes nusivežti suklastotus valstybinius transporto priemonių registracijos numerius, registracijos dokumentus, racijas ir kitus įtarimą keliančius daiktus, kurie vėliau būdavo naudojami vagysčių metu. Jo žiniomis V. V. gaudavo tiek pat kiek ir jis – po 1 000-1 500 eurų kas mėnesį. Kaltinamasis V. V. taip pat pažinojo asmenį, dirbusį (duomenys neskelbtini) bazėje ir kuris jiems padėdavo realizuoti pavogtus maisto produktų krovinius. Taip pat V. V. organizavo pavogtų vilkikų ir puspriekabių pardavimą savo pažįstamam D. M., kuris gyveno (duomenys neskelbtini) rajone. Jis pats keletą kartų pardavimui šiam asmeniui į įmonės teritoriją (duomenys neskelbtini) buvo nuvairavęs vogtus vilkikus ar puspriekabes. Kai iš užsienio į Lietuvą atvažiuodavo vairuotojas su pavogtu vilkiku ir puspriekabe, A. B., T. B., V. V., T. T. ar D. Š. nurodymu jis pasitikdavo grįžtančiuosius iš anksto nurodytoje vietoje ir nuvairuodavo vilkiką su puspriekabe į kokią nors iš anksto nurodytą ar sutartą automobilių stovėjimo aikštelę. Nuo 2011 metų vasaros ar rudens vogtus vilkikus su puspriekabėmis nuvairuodavo į (duomenys neskelbtini), buvusį angarą, o suradus pirkėją vogtus vilkikus su puspriekabėmis nuvairuodavo iki pirkėjo ar šio nurodytos automobilių stovėjimo aikštelės ar kitos iš anksto sutartos vietos. Kai reikėdavo parduoti vogtose puspriekabėse buvusį metalo krovinį, visus tris kartus A. B. ar T. B. prašymu nuvairuodavo krovinį į iš anksto sutartas metalo supirktuvių aikšteles. D. Š., T. T., V. V., E. B., Ž. Š. vaidmuo buvo važiuoti į užsienio valstybes ir pavogti vilkikus ir puspriekabes su vertingais kroviniais. Iš asmenų, kurie iš užsienio valstybių parvairuodavo pavogtus vilkikus ir puspriekabes šiek tiek teko bendrauti (perimant vilkiką su puspriekabe Lietuvoje) su K. P., R. N., J. J., A. K.. Jis pažinojo vogtų vilkikų ir puspriekabių supirkėjus A. K. bei M. M., su kuriais bendraudavo tik jis ir D. Š.. Visus į Lietuvą parvairuotus vogtus vilkikus ir puspriekabes stengdavosi parduoti A. B., T. B. bei V. V.. Tik tuomet, kai jie nerasdavo pirkėjų, paprašydavo, kad jis ir D. Š. parduotų vilkikus ar puspriekabes minėtiems asmenims (A. K. ar M. M.). Broliai A. ir T. B. bei V. V. pažinojo T. P., kuriam minėtų asmenų nurodymu kelis kartus nuvairavo vogtus vilkikus su puspriekabėmis ar be jų į tam tikras iš anksto suderintas ir nurodytas automobilių stovėjimo aikšteles ar vietas kelkraštyje, iš kur šiuos vilkikus ar puspriekabes turėjo pasiimti T. P. ar jo atsiųsti asmenys. Vyriškį, kurį jie vadino „B.“, tai yra D. B., pažinojo iš matymo. Šis asmuo buvo brolių A. bei T. B., V. V., T. T. pažįstamas. Keletą kartų D. B. matė pas T. B. prie namų (duomenys neskelbtini). Kokie bendri darbai, idėjos ar kiti užsiėmimai siejo D. B. su minėtais asmenimis, nežino. Žinojo, kad A. K. drausdavo lengvuosius automobilius angliškais valstybiniais numeriais. Visu tuo užsiėmė A. B.. A. K. už atitinkamą piniginį atlygį A. B. prašymu apdrausdavo visus automobilius angliškais valstybiniais numeriais. Draudimo polisai būdavo fiktyvūs ir naudojami tik tuomet, kai kelių policija sustabdydavo automobilį ir vairuotojas privalėdavo pateikti visus dokumentus, tame tarpe ir privalomąjį transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimą. Vykdami į užsienio valstybes vogti vilkikų ir puspriekabių asmenys taip pat vežėsi ir tuščius CMR lapus bei privalomuosius transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo polisus tiek vilkikui, tiek puspriekabei. Nuo angaro, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame buvo laikomi vogti vilkikai, puspriekabės su vogtais daiktais, raktus turėdavo D. Š., V. V., T. T., A. B., T. B. arba jis. Raktų komplektas būdavo tik vienas ir raktais jie dalindavosi. Kažkam konkrečiai raktas nebuvo paliekamas, o kam reikėjo iš šių asmenų, tas raktus nuo angaro ir pasiimdavo.

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu S. A. atpažino asmenis, apie kuriuos davė parodymus (28 t., b. l. 130-149, 29 t., b. l. 39-41, 42-44).

Be to, S. A. savo ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus patvirtino ir jų patikrinimo vietoje metu (29 t., b. l. 2-17, 19-25, 27-37).

Nuteistasis Ž. Š. paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta tik tiek, kad vieną kartą su juo vyko į Vokietiją vykdyti vilkiko ir puspriekabės vagystę. Vagystės metu V. V. vaidmuo buvo tik epizodinis – šiek tiek padėti. Jokių nurodymų kaltinamasis jam nėra davęs. Jokiame nusikalstamame susivienijime nedalyvavo, taip pat nedalyvavo ir jokiuose pasitarimuose. Apie bendrą kasą, kad visi joje turėjo palikti 10 % nuo sumų, kurias gaudavo už pavogtas ir realizuotas transporto priemones, vertingus daiktus, nieko nežino. Jis dalyvaudavo tik transporto priemonių vagystėse. Apie ginklus, šaudmenis irgi nieko nežino. Dažniausia vykdyti nusikaltimų vykdavo su D. Š., T. T., E. B.. Prieš išvykstant paprastai paskambindavo D. Š. arba T. T., liepdavo susiruošti ir jie išvažiuodavo. Padirbti transporto priemonės valstybiniai numeriai, suklastoti dokumentai, įrankiai įsilaužimui į transporto priemones jau būdavo automobilyje įrengtose slėptuvėse. Visuomet vykdavo automobiliais su angliškais valstybiniais numeriais. Važiuojant būdavo aptariama kas kokius veiksmus vagystės metu atliks. Jo pagrindinės funkcijos būdavo stebėti aplinką, išlaužti durų spyneles, užvesti vagiamą transporto priemonę. Ikiteisminio tyrimo metu, po sulaikymo buvo sutrikęs, be to, jam buvo daromas spaudimas, tyrėja jo parodymus surašė neteisingai, nukopijavusi nuo T. T. parodymų. Apklausos protokolus dėl patirto spaudimo, streso pasirašydavo neperskaitęs, tik pažiūrėjęs pagal vagysčių epizodus.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjo (27 t., b. l. 150-153), taip pat ikiteisminio tyrimo pareigūnų (27 t., b. l. 102-124, 139-149, 154-156, 187) nuteistasis Ž. Š. pripažino, kad nuo 2010 metų gruodžio mėnesio iki 2012 metų kovo mėnesio priklausė grupuotei, kuri užsienio valstybėse vogdavo vilkikus ir puspriekabes su vertingais kroviniais. Jo užduotis buvo vilkikų ir puspriekabių su vertingais kroviniais vagystės užsienio valstybėse ir sėkmingas jų parlydėjimas į Lietuvą. Jis niekuomet nedalyvavo jokiuose pasitarimuose ir nesprendė jokių klausimų, susijusių su piniginių lėšų panaudojimu. Galimai 2010 m. gruodžio 10-15 dienomis jo pažįstamas M. N. pasiūlė važiuoti į (duomenys neskelbtini). Jam sutikus išvyko žalios spalvos automobiliu „Opel Vectra“ su Anglijos valstybinai numeriais. Automobilį vairavo T. T., o kartu važiavo E. B.. Juos tuomet pamatė pirmą kartą. (duomenys neskelbtini) kartu su šiais asmenimis dalyvavo pirmoje vagystėje. Pavogus puspriekabę jie važiavo į Lietuvą ir (duomenys neskelbtini) vilkiko vairuotojo sustojo laukti poilsio aikštelėje. Į tą aikštelę atvažiavo mėlynos spalvos automobilis „Opel Signum“ Anglijos valstybiniais numeriais, kuriame buvo iki tol nepažįstami S. A., D. U. ir T. B.. D. U. buvo užlipęs ant puspriekabės-šaldytuvo ir apžiūrinėjo stogą. Susitikimas truko iki valandos, po ko minėti trys asmenys išvažiavo. Vakare išvažiavo ir jis su T. T. bei E. B., o vilkiko vairuotojas su vilkiku ir puspriekabe liko stovėti aikštelėje (duomenys neskelbtini). Visa kelionė į (duomenys neskelbtini) ir atgal užtruko apie savaitę laiko. Maždaug po dviejų dienų jam paskambino M. N. pusbrolis D. Š. ir pakvietė išeiti į kiemą. Jam išėjus, automobilyje „Opel Vectra“, jau laukė D. Š.. Jie kartu nuvažiavo į šašlykinę, esančią (duomenys neskelbtini), kur prie stalo sėdėjo iki tol nepažįstami trys vyriškiai, kurių vienas buvo A. B.. Šis asmuo jam padavė 500 eurų ir pasakė, kad pinigai yra už atliktą darbą. Taip pat A. B. paklausė, ar jis sutinka ateityje vykti į užsienį. Su pasiūlymu sutiko. Nuo tada dalyvavo grupuotės veikloje vagiant vilkikus, puspriekabes ir krovinius. Apie šaunamuosius ginklus, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas nieko nežino. Tik kartą išgertuvių metu girdėjo D. Š. minint, kad yra kažkoks šaunamasis ginklas, tačiau kur, pas ką ir kokiu tikslu laikomas, negirdėjo. Vogtų vilkikų, puspriekabių, krovinių realizavime nedalyvaudavo ir nieko apie tai nežino. Iš bendrų kalbų tik suprato, kad šiais klausimais užsiiminėjo broliai A. ir T. B., S. A. ir V. V.. Iš visų grupuotės narių į bendrą kasą buvo renkami pinigai, nuo gautos už parduotus vogtus automobilius, puspriekabes ar krovinius iš gautos pinigų sumos kiekvienas turėjo sumokėti po 10 % į bendrą kasą. Jam pinigai visuomet buvo sumokami jau atskaičius 10 %. Jo manymu bendri pinigai buvo laikomi pas A. B.. Šis asmuo (A. B.) buvo grupuotės lyderis, jis su broliu T. B., S. A. ir V. V. sprendė visus grupuotės nariams svarbius klausimus, susijusius su vagystėmis užsienio valstybėse, vogtų daiktų realizavimu, rinko pinigus iš grupuotės narių, juos skirstė. Jis pats, V. V., E. B., T. T., D. Š. buvo vagys, kurių užduotis buvo vilkikų ir puspriekabių su kroviniais vagystės užsienio šalyse. Kas ir kur surasdavo vairuotojus, nežino. Kiekvieną kartą važiuojant vogti į užsienio valstybes, kelionės metu buvo dalinami mobilieji telefonai ir naujos, Lenkijos degalinėse pirktos, „Era Tak Tak“ SIM korteles. Mobiliųjų telefonų užrašų knygelės būdavo tuščios. Vykstantys vykdyti vagysčių ekipažo nariai bei vilkiko vairuotojas apsikeisdavo telefono numeriais ir tik jais naudodamiesi bendraudavo visos kelionės metu. Esant užsienio šalyse visuomet SMS žinutėmis buvo bendraujama su Lietuvoje buvusiais broliais A. B., T. B., S. A.. Jiems buvo rašomi SMS pranešimai, kurioje vietoje yra ekipažas, ką surado, buvo gaunami patvirtinimai vogti vieną ar kitą vilkiką ar puspriekabę. Su šiais asmenimis buvo susisiekiama ir jei iškildavo problemų, jei reikėdavo atsiųsti vairuotoją ar vilkiką iš Lietuvos. Vagystėms buvo naudojami lengvieji automobiliai su Jungtinės Karalystės registracijos numeriais ir dokumentais, kuriuose nebuvo įrašyta automobilio savininko pavardė ir vardas. Automobiliai buvo perkami Anglijoje, išregistruojami pardavimui, tačiau atvairavus juos į Lietuvą tikrasis savininkas įrašomas nebuvo. Lietuvoje šie automobiliai būdavo saugomi pas T. B., T. T. arba pas D. Š. prie namų, kieme. Keletą mėnesių pasinaudojus automobiliu jis būdavo parduodamas ir perkamas kitas. Taip buvo daroma todėl, kad užsienio valstybėse grupuotės narius retkarčiais sustabdydavo ir tikrindavo policijos pareigūnai, todėl bijodavo, kad ilgą laiką naudojant tuos pačius automobilius galima sukelti įtarimą. Jam teko naudotis dviem, sidabrinės ir juodos spalvos, „Ford Mondeo“, žalios spalvos „Opel Vectra“, mėlynos spalvos „Opel Signum“, taip pat „Audi A6“ automobiliais. Šiose transporto priemonėse, paprastai po rankiniu stabdžiu, būdavo įrengta slėptuvė, kurioje į užsienio valstybes veždavosi suklastotus transporto priemonių registracijos, techninės apžiūros ir kitus dokumentus, taip pat netikrus valstybinius numerius, nešiojamas racijas, įvairiausius įrankius (gamyklinius ir savadarbius), skirtus išlaužti vilkikų durelių spynelės, kompiuterį, skirtą nuskaityti ir perrašyti vilkikų užvedimo kodus. Šiuos daiktus į slėptuves prieš kelionę sudėdavo tie asmenys, kurie konkrečiu automobiliu vykdavo. Visa tai buvo atliekama prie T. B. namų. Nuvykus į užsienio valstybę, kuomet eidavo vogti iš anksto susirastų vilkikų ar puspriekabių, iš slėptuvės pasiimdavo kelis atsuktuvus, savadarbį įrankį, skirtą vilkikų durelių spynelėms ir užvedimo spynelėms išlaužti ir mobilųjį telefoną. Taip pat kartais pasiimdavo nešiojamąsias racijas, tačiau jas naudojo retai dėl keliamo triukšmo. Pavogtas transporto priemones paprastai nuvarydavo į kitą vietą ir palikdavo kuriam laikui stebėjimui, ar jų neras policijos pareigūnai. Jeigu viskas būdavo ramu, iš automobilyje įrengtos slėptuvės paimdavo netikrus LR transporto priemonių valstybinius registracijos numerius ir dokumentus ir uždėdavo ant pavogtų transporto priemonių. Kelionių metu visuomet naudojosi automobilinėmis radijo stotimis, kurių viena visuomet buvo įmontuota lengvajame automobilyje, o kitą, prieš kelionę į Lietuvą, paduodavo vilkiko vairuotojui ir kelionės metu iš užsienio į Lietuvą visuomet jomis naudodavosi tikslu įspėti vilkiko vairuotoją apie kelyje esančius policijos pareigūnus ar transporto policijos patikrinimo postus.

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu Ž. Š. atpažino asmenis, apie kuriuos davė parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui (27 t., b. l. 125-138).

Nuteistasis V. V. paaiškino, kad kaltinamąjį V. V. pažįsta, tačiau kartu su juo jokių nusikalstamų veikų nedarė, kartu pažvejodavo, pavartodavo alkoholinius gėrimus. Jis kartu su T. T., D. Š., Ž. Š. vykdydavo vilkikų, puspriekabių vagystes užsienio šalyse. Visa tai organizuodavo T. T.. Jo paties vaidmuo vagysčių metu būdavo vairuoti automobilį (kuriuo važiuodavo vykdyti vagysčių), stebėti aplinką, surasti ir nuimti GPS, pakeisti valstybinius numerius, taip pat lydėti pagrobtą transporto priemonę. Paprastai jie lengvuoju automobiliu važiuodavo dešimt ar daugiau kilometrų priekyje pagrobtos transporto priemonės ir stebėdavo ar kelyje nėra policijos pareigūnų ar kitokių kontrolės postų. Pamatę pareigūnus ar postą įspėdavo pavogto vilkiko (ir puspriekabės) vairuotoją, kad šis spėtų sustoti ar pasukti į kitą kelią. Už vilkiko ir puspriekabės vagystę iš T. T. gaudavo 1500 eurų, o tik už vilkiko – 750 eurų. Išvykę vykdyti vagysčių naudodavosi mobiliaisiais telefonais su lenkiškomis SIM kortelėmis, kuriuos duodavo T. T.. Automobiliuose taip pat buvo įrengtos slėptuvės paslėpti suklastotus dokumentus, valstybinius registracijos numerius. Kartą (duomenys neskelbtini) vykdant vagystę buvo ir V. V., bet koks jo vaidmuo, nežino. Taip pat pažįsta ir A. B. bei T. B.. Su šiais asmenimis irgi tik žvejodavo, vartodavo alkoholinius gėrimus. Kartą T. T. buvo atvažiavęs prie jo namų, prašė pasaugoti kažkokį daiktą ir padavė kažką suvyniotą ir sunkų. To daikto neišvyniojo ir neapžiūrėjo. Po kokių trijų dienų T. T. šį daiktą pasiėmė.

Nuteistasis S. G. parodymus duoti atsisakė.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo (27 t., b. l. 69-79) bei ikiteisminio tyrimo pareigūnų (27 t., b. l. 55-62, 93) S. G. pripažino, kad kai kurių vagysčių užsienio šalyse metu buvo naudojami UAB „R.“, kurioje jis dirbo direktoriaus pavaduotoju, vilkikai „Mercedes“, tačiau apie tai, kad vilkikai bus naudojami vagystėms daryti nežinojo. Jis nuomojo vilkikus vykstant į užsienio valstybes tikslu iš ten į Lietuvą partempti puspriekabes su kroviniais. Nusikalstamo susivienijimo dalyvių veikla jam nežinoma, su ja teigė nesusijęs, apie šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąją medžiagą nieko nežino. 2010 metais pradėjo artimiau bendrauti su D. Š. ir S. A.. Kartą pas jį į namus atėjo S. A. ir paprašė išnuomoti vilkikus „Mercedes“ tikslu iš užsienio valstybių į Lietuvą partempti puspriekabės. Jis sutiko. Praėjus savaitei ar dviem po šio pokalbio jam paskambino S. A. ir jie susitarė susitikti. Susitikimo metu šis asmuo (S. A.) jį supažindino su A. B.. Pokalbio metu su A. B. sutarė pasirašyti vilkikų panaudos sutartį bei aptarė klausimus, susijusius su vilkikų teikiamomis gabenimo, pervežimo paslaugų ypatybėmis, apsikeitė mobiliųjų telefonų numeriais. Dar po keleto dienų jam paskambino A. B. ir jie susitarė susitikti UAB „R.“ teritorijoje (duomenys neskelbtini). Į susitikimą A. B. atvažiavo su nepažįstamu asmeniu, kurį pristatė kaip įmonės direktorių, tačiau šis vyriškis visą laiką sėdėjo automobilyje ir pokalbyje nedalyvavo. Su A. B. suderinus visas detales su minėtu vyriškiu pasirašė vilkikų panaudos sutartį. Už vieną parą nuomos UAB „R.“ turėjo gauti po 200 eurų. Be to, su A. B. susitarė, kad piniginis atsiskaitymas įvyks tik po to, kai vilkikas sugrįš į Lietuvą, buvo sutarta, kad atsiskaitymai vyks tik grynais pinigais. Po šio susitikimo A. B. prašymu, skirtingomis datomis ir skirtingomis aplinkybėmis, buvo nuomojami UAB „R.“ vilkikai „Mercedes Benz“ tikslu iš užsienio valstybių į Lietuvą partempti puspriekabes su kroviniais. Taip pat ne viena puspriekabė, kuri UAB „R.“ vilkikais „Mercedes“ buvo partempta iš užsienio valstybių į Lietuvą, A. B. prašymu buvo saugoma UAB „R.“ teritorijoje (duomenys neskelbtini). Kai reikėdavo susitikti A. B. jam paskambindavo ir pasakydavo atvažiuoti prie T. B. namų, kur sumokėdavo pinigus už vilkikų nuomą. Taip pat jis ne kartą yra pasiskolinęs pinigų iš A. B.. Pinigus grąžindavo irgi atvykęs prie T. B. namų. Šio asmens (T. B.) namo kieme ne kartą teko matyti ir bendrauti su ten buvusiais S. A., D. Š., V. V., T. T., V. V.. V. V. buvo kelis kartus jam atvežęs pinigus už vilkikų nuomą į UAB „R.“ buveinę (duomenys neskelbtini). Kartą, „Opel“ modelio automobiliu su angliškais valstybiniais numeriais, į UAB „R.“ atvažiavo A. B., T. B., S. A. ir dar keli asmenys. Jie visi iš bendrovės teritorijoje saugomos parvežtos puspriekabės-šaldytuvo į kitus du automobilius perkrovė puspriekabėje buvusius maisto produktus. Šiuos maisto produktus tais sunkvežimiais, kurių vieną vairavo jis, o kitą – S. A., nuvežė į (duomenys neskelbtini) esančią (duomenys neskelbtini) bazę, kur juos pasitiko V. V. ir keli darbininkai, kurie iškrovė atvežtus maisto produktus. Nei vienas vilkikų „Mercedes Benz“ panaudojimo faktas, kuomet UAB „R.“ vilkikai A. B. prašymu važiavo į užsienį ir iš ten į Lietuvą partempė puspriekabes, bendrovės buhalterijoje neatsispindėjo. Nei jis pats, nei įmonės buhalterė niekada neužpildė jokio kelionės važtaraščio, oficialiai vairuotojams nebuvo mokami jokie dienpinigiai, nebuvo jokių įsakymų dėl komandiruočių užsienyje ir pan. Visa tai buvo daroma neužpildant jokių buhalterinės apskaitos dokumentų. Pasirašytą vilkikų panaudos sutartį A. B. prašymu jis sunaikino. Kažkuriuo metu bendraujant A. B. pasakė, kad turi techniškai netvarkingą autovežį „Renault Premium“. Jis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur kažkokio namo kieme pamatė autovežį raudonos spalvos kabina. Jis šį vilkiką nusipirko.

Nuteistasis D. U. pripažino, kad V. V. pažįsta, jie gyveno tame pačiame rajone, parodymus duoti atsisakė.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo (27 t., b. l. 29-31) D. U. pripažino dalyvavęs trijose vilkikų ir puspriekabių vagystėse kartu su T. T., D. Š., kitais asmenimis.

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu D. U. atpažino A. B., T. B., V. V., S. A., T. T., D. Š., S. G., M. N., D. V., D. B. (27 t., b. l. 22-28).

Nuteistasis A. K. paaiškino, kad V. V. nepažįsta. Jis dirbo tolimųjų reisų vairuotoju. 2010 metų rudenį pusbrolis J. J. susitikimo metu pasiūlė darbą – iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą partempti puspriekabę. Jis sutiko ir keletą kartų iš (duomenys neskelbtini) partempė puspriekabes. Kad jos buvo vogtos nežinojo.

Nuteistasis K. P. paaiškino, kad V. V. nepažįsta. Su A. B. susipažino 2008 metais. Tais metais, dirbdamas tolimųjų reisų vairuotoju, šio nuteistojo (A. B.) prašymu vežė į (duomenys neskelbtini) du kelioninius krepšius. Nuvykęs į (duomenys neskelbtini) paskambino A. B. duotu telefono numeriu ir susitiko su dviem asmenimis, kuriems perdavė tik vieną vežtą krepšį, kadangi kitas krepšys kelionės metu dingo. Po kelionės grįžus į Lietuvą, A. B. ne kartą domėjosi kada, kokiomis aplinkybėmis dingo kelioninis krepšys. 2010 metų pavasarį prie jo namų atvažiavo nuteistasis A. B. ir pokalbio metu pasakė, kad dingusiame krepšyje buvo vertingi daiktai ir dabar jis yra skolingas 60 tūkstančių litų. Nuteistasis pareikalavo grąžinti pinigus arba „gaus kulką į galvą“. Jis labai išsigando, aiškino, kad neturi reikalaujamų pinigų. Tuo pokalbis baigėsi, tačiau A. B. jo vis reikalaudavo grąžinti pinigus. Dar po kiek laiko susitikus su A. B. šis pasakė, kad (duomenys neskelbtini) yra automobilis, kurį jis (K. P.) turi parvairuoti į Lietuvą. Jis paaiškino, kad už vairavimą neblaiviam iš jo atimta teisė vairuoti transporto priemones, paimtas vairuotojo pažymėjimas, tačiau nuteistasis A. B. atsakė, kad tai ne problema, kad jam padarys naują vairuotojo pažymėjimą. Praėjus savaitei laiko A. B. parašė žinutę, kurioje liepė paimti nuotrauką ir atvežti. Susitikus su šiuo nuteistuoju padavė jam savo nuotrauką, skirtą dokumentų darymui. Dar po savaitės A. B. atvažiavo į (duomenys neskelbtini) prie jo namų ir padavė keturis suklastotus LR vairuotojo pažymėjimus K. P. vardu. Nuteistasis A. B. pasakė, kad vairuotojo pažymėjimų kokybė yra prasta, taigi jei vieną kas atimtų, tai liks kitas. Kartu su vairuotojo pažymėjimais jam taip pat padavė 300 eurų ir pasakė, kad kitą dieną turi važiuoti į (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini) sienos, kur jį pasitiks tam tikri asmenys ir iš ten į Lietuvą turės parvairuoti vilkiką. Kartu turėjo važiuoti jo draugas R. S., kuriam A. B. kelionei irgi davė 300 eurų. Į tokio pobūdžio keliones vyko keletą kartų, jų metu iš užsienio šalių reikėdavo parvairuoti vogtus vilkikus, partempti puspriekabes. Paprastai nurodymus gaudavo iš A. B., T. T., su kuriuo dažniausiai ir vykdavo į keliones. Jo nuomone, visoms vagystėms vadovavo iš Lietuvos A. B., kadangi T. T., kiti buvę asmenys visus nurodymus gaudavo (telefonu SMS žinutėmis) būtent iš šio nuteistojo. Be to, prieš išvykstant A. B. jiems duodavo telefonus su lenkiškomis SIM kortelėmis. Vagystes taip pat vykdydavo E. B., Ž. Š., V. V., D. Š.. Lietuvoje juos dažniausiai pasitikdavo A. B., T. B., S. A..

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu K. P. atpažino asmenis, apie kuriuos davė parodymus (31 t., b. l. 80-83, 99-106), taip pat savo parodymus patvirtino jų patikrinimo vietoje metu (31 t., b. l. 108-121).

Nuteistasis R. S. paaiškino, kad kaltinamojo V. V. nepažįsta. 2011 metais jo draugas K. P. pasiūlė vykti į užsienio valstybes ir į Lietuvą parvairuoti vilkikus ar partempti puspriekabes. Į tokias keliones vyko keletą kartų.

Nuteistasis R. Z. paaiškino, kad kaltinamojo V. V. nepažįsta, kad jis pats kelis kartus dalyvavo vilkikų su puspriekabėmis vagystėse, parvairuodavo šiuos pavogtus vilkikus su puspriekabėmis į Lietuvą. 2012 metų sausio pabaigoje vykdant vilkikų ir puspriekabių vagystes (duomenys neskelbtini) dalyvavo ir kaltinamasis V. V.. Šiuos savo parodymus R. Z. patvirtino jų patikrinimo vietoje metu (30 t., b. l. 179-181).

Taip pat R. Z. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu atpažino A. B., V. V., T. T., Ž. Š., D. Š., D. T., S. L., V. K. kaip asmenis, apie kuriuos davė parodymus (30 t., b. l. 169-172, 173-177).

Nuteistasis Ž. J. parodymus duoti atsisakė, tačiau patvirtino, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu visas įvykių aplinkybes nurodė teisingai. Šių parodymų metu Ž. J. paaiškino, kad pirmiausia iš visų (kaltinime V. V.) minimų asmenų, 2011 metų pradžioje, susipažino su S. A.. Pažinties pradžioje kartais šį nuteistąjį pavežiodavo, kai jis (S. A.) būdavo neblaivus. Tokiu būdu jų santykiai tapo artimesni ir S. A. kartą paklausė ar jis nenori prisijungti prie šio nuteistojo kompanijos. Tai suprato kaip pakvietimą į draugų ratą. Jis su pasiūlymu sutiko. Tokiu būdu jis pradėjo dalyvauti S. A. draugų susibūrimuose, išgertuvėse. Taip susipažino su V. V., Ž. Š., D. U., T. T., T. B., A. B., E. B., V. V.. Tačiau ir toliau dažniausiai bendraudavo su S. A.. Iš minėtų asmenų pokalbių suprato, kad jie dažnai savaitei ar dviem išvyksta į užsienio šalis vykdyti vagysčių, tačiau konkrečių aplinkybių nežinojo. Kelis kartus buvo siūlę vykti ir jam, bet jis atsisakė. Tačiau 2011 lapkričio mėnesio pradžioje vieno iš susitikimo su S. A. metu pastarasis nurodė, kad reikės važiuoti į (duomenys neskelbtini) su T. T.. Tokiu būdu jis dalyvavo vilkiko „Volvo“ vagystėje.

Apklausoje paminėtus asmenis Ž. J. atpažino asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu (28 t., b. l. 37-44, 45-47).

Nuteistasis E. P. parodymus duoti atsisakė. Patvirtino, kad apklausiamas teisminio nagrinėjimo metu baudžiamojoje byloje, iš kurios išskirta byla V. V. atžvilgiu, teisingai nurodė įvykių aplinkybes. Apklausiamas kaltinamuoju minėtoje baudžiamojoje byloje (34 t., b. l. 96-99) E. P. paaiškino, kad jam dirbant (duomenys neskelbtini) apskrities VPK nusikalstamų veikų eismo saugumui skyriuje tyrėju susipažino su S. A.. Su šiuo asmeniu kartu medžiodavo, vartodavo alkoholinius gėrimus. Kartą S. A. paklausė, ar jis negali pateikti duomenų pagal mašinos numerius, paaiškino jog tokia informacija reikalinga darbo reikalais, t. y. šis asmuo norėjo pažiūrėti kam priklauso transporto priemonė, kad pasitikrintų ir nebūtų apgavysčių. Jis sutiko ir tokiu būdu S. A. jam paduodavo lapelį, ant kurio būdavo užrašyti transporto priemonės valstybiniai numeriai. Tuomet jis prisijungdavo prie policijos duomenų bazės ir pažiūrėdavo visus duomenis apie prašomą transporto priemonę jos savininkus. Tokius duomenis po to perduodavo S. A.. Pirmas kartas kada atliko tokius veiksmus galėjo būti 2010 m. rugsėjo 14 d. Piniginio atlygio už tokius veiksmus negaudavo. Kur S. A. gavęs tuos duomenis panaudodavo, jam nėra žinoma. Kartą jis už 100 Lt iš S. A. nusipirko kombinezoną „Gladiator“. Taip pat S. A. yra jam davęs šokoladų. Jam teko bendrauti su D. Š., tačiau šiam asmeniui jokių duomenų nėra perdavęs.

Nuteistasis G. B. paaiškino, kad kaltinamojo V. V. nepažįsta. Iš asmenų, nurodytų kaltinime (V. V.) pažinojo tik S. G., kurio įmonėje dirbo vairuotoju. Kartą šio asmens nurodymu su bendrovės vilkiku turėjo nuvykti į (duomenys neskelbtini), kur nurodytoje vietoje D. Š. jo vairuojamam vilkikui prikabino puspriekabę, kurią turėjo partempti į Lietuvą. Jokių krovinio gabenimo dokumentų (CMR) D. Š. neperdavė. Puspriekabės dokumentai, registracijos numeriai jam taip pat kėlė įtarimą. Grįžęs į Lietuvą nusprendė S. G. įmonėje daugiau nedirbti.

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu G. B. atpažino D. Š. ir S. G. kaip asmenis, apie kuriuos davė parodymus (32 t., b. l. 8-10).

Nuteistasis S. L. paaiškino, kad kaltinamąjį V. V. yra matęs, tačiau kokiomis aplinkybėmis neprisimena. Jis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu (31 t., b. l. 36-41) duotus parodymus, kad 2011 m. gruodžio mėnesį susipažino su A. B., kuris pasiūlė iš užsienio į Lietuvą parvairuoti vilkiką. Jis sutiko, nurodė šiam nuteistajam savo telefono numerį, anketinius duomenis. Po poros savaičių A. B. parašė SMS, kurioje nurodė, kad sekančią dieną reikės išvykti. Nuvykus į nurodytą vietą atvažiavo tamsiai mėlynos spalvos automobilis „Opel Insignia“ su Anglijos valstybiniais numeriais. Automobilyje buvęs nuteistasis A. B. jį nuvežė į (duomenys neskelbtini) oro uostą. Kelionės į oro uostą metu jam buvo paaiškinta, kad turi per (duomenys neskelbtini) nuskristi į (duomenys neskelbtini), padavė bilietą ir mobilaus ryšio telefoną „Samsung“, kuriame buvo įdėta lenkiška SIM kortelė. Šioje kortelėje buvo įrašytas tik vienas numeris, prie kurio nebuvo parašyta jokių vardų. A. B. pasakė, kad kai lėktuvas nusileis (duomenys neskelbtini), jis turi paskambinti telefone nurodytu numeriu ir tada jį atvažiuos pasitikti. Už parvairuotą iš užsienio vilkiką su priekaba pažadėjo sumokėti 6 000 litų. Atskridęs į (duomenys neskelbtini) paskambino telefone nurodytu numeriu. Atsiliepęs asmuo nurodė laukti oro uoste prie išėjimo durų. Praėjus dviem valandoms privažiavo sidabrinės spalvos automobilis „Audi A6“ Anglijos valstybiniais numeriais. Automobilyje buvo du nepažįstami vyriškiai (V. V. ir Ž. Š.). Šie asmenys jį nuvežė į viešbutį „(duomenys neskelbtini)“, kur kaltinamasis padavė jam 50 eurų. Prie viešbučio įėjimo jį pasitiko vyriškis pravarde „A.“ (R. Z.). Pokalbio su R. Z. metu sužinojo, kad šis taip pat yra vilkikų vairuotojas. Kitą dieną, apie 11.30 val., prie viešbučio automobiliu „Audi A6“ privažiavo V. V. ir Ž. Š.. Jis su R. Z. įsėdo į automobilį ir visi nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Atvykus jis su R. Z. buvo apgyvendinti viešbutyje. Kaltinamasis jam ir R. Z. davė po 50 eurų sakydamas, kad šie pinigai yra skirti sumokėti už viešbučio kambarį bei maistą. Jie viešbutyje turėjo laukti skambučio ar SMS žinutės iš minėtų asmenų. Po dviejų dienų, naktį, R. Z. kažkas paskambino ir liepė kartu su juo išeiti iš viešbučio. Išėję pamatė automobilį „Audi A6“, kuriame sėdėjo V. V. ir Ž. Š.. Visi nuvažiavo apie 50 km link Brėmeno, kur pramoniniame rajone, vienoje iš automobilių stovėjimo aikštelių, jam ir R. Z. liepė išlipti ir eiti apie 1 km iki kažkokios įmonės tvora aptvertos teritorijos, kur prie vartų juos pasitiks. Jiems nuėjus į nurodytą vietą juos pasitiko du nepažįstami vyriškiai, kurie pasisveikino su R. Z., iš ko suprato, kad jie tarpusavyje pažįstami. Iš vėlesnio bendravimo su jais sužinojo, kad vienas jų buvo D. Š., o kitas – T. T.. Minėtoje teritorijoje jis dalyvavo vilkiko „Volvo FH440“ puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz SKO24“ vagystėje ir šia transporto priemone su puspriekabe grįžo į Lietuvą bei perdavė A. B.. Už tai per du kartus A. B. jam sumokėjo 6000 Lt. 2012 metų vasario pabaigoje jis dar kartą buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini), kur, kartu su kaltinamuoju ir kitais asmenimis, dalyvavo pagrobiant vilkikus „Volvo“ bei puspriekabes ir vietą vilkiką su puspriekabe parvairavo į Lietuvą.

Visus apklausoje paminėtus asmenis S. L. atpažino asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu (31 t., b. l. 42-49).

Nuteistasis J. J. paaiškino, kad 2011 metų pavasarį (duomenys neskelbtini) atsitiktinai susitiko su savo pažįstamu, kuris žinojo, jog praeityje jis (J. J.) ilgą laiką dirbo vilkiko vairuotoju ir turi vairuotojo pažymėjimą, leidžiantį vairuoti tokias transporto priemones. Šis asmuo pasiūlė jį supažindinti su vyriškiu, kuris ieško vilkiko vairuotojo. Praėjus keletui dienų jie kartu nuėjo prie (duomenys neskelbtini) miesto darbo biržos, kur netrukus privažiavo raudonos spalvos džipas, kurį vairavo G. (G. K.). Šis asmuo paaiškino, kad turi autoservisą ir pasiūlė jam dirbti pagalbiniu darbininku. Taip pat G. K. pasakė, kad kai atsiras vilkiko vairuotojo darbas, tai reikės iš užsienio į Lietuvą parvairuoti vilkikus ir jam mokės po 1 000 litų. Kartu nuvažiavo į autoservisą (duomenys neskelbtini), kur jį apgyvendino. Kartą G. K. pasakė, kad rytojaus dieną reikės važiuoti į (duomenys neskelbtini), kur jį kažkas pasitiks ir parodys vilkiką, kurį reikės parvairuoti. Kitos dienos rytą G. K. atnešė tamsios spalvos kelioninį krepšį, kuriame buvo įvairūs drabužiai, liepė persirengti ir pasakė, kad netrukus atvažiuos jį paimti. Apie pietus į autoservisą atvažiavo juodos spalvos lengvasis automobilis. Iš šio automobilio išlipo nepažįstamas vyriškis, kuris jam liepė sėstis į automobilį. Vyriškiui buvo virš 30 metų amžiaus, apie 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių plaukų, apsirengęs sportiniu kostiumu. Jie nuvažiavo prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, kur laukė mikroautobusas. Vyriškis liepė jam lipti į mikroautobusą. Be to, jį atvežęs asmuo apie kažką kalbėjosi su mikroautobuso vairuotoju. Iš pokalbio nuotrupų suprato, kad jį nuveš iki (duomenys neskelbtini) ir kažkur paleis, kur pasitiks kažkokie žmonės, kurie ir sumokės vairuotojui už kelionę. Kelionė truko apie pusę paros. (duomenys neskelbtini) mikroautobuso vairuotojas sustojo greitkelyje buvusioje degalinėje ir liepė išlipti. Netrukus priėjo du vyriškiai, kurių vienas paklausė jo vardo ir jį išgirdęs liepė eiti kartu, o kitas sumokėjo vairuotojui. Kartu su vyriškiais nuėjo prie tamsiai mėlynos spalvos lengvojo automobilio Anglijos valstybiniais numeriais. Atsisėdus į automobilį pamatė, kad jame sėdi vienas asmuo, o netrukus į automobilį įsėdo abu jį pasitikę vyriškiai. Įsiminė vyriškių pravardes: Ž. (Ž. Š.), Š. (D. Š.) ir E. (E. B.). Vienas iš jų pasakė, kad važiuoja į (duomenys neskelbtini), daugiau nieko neaiškino. (duomenys neskelbtini) jie važinėjo po įvairių miestų pramoninius rajonus. Automobilyje Ž. Š., E. B. ir D. Š. tarpusavyje visuomet kalbėdavo užuominomis. Minėti asmenys niekada neleido jam išlipti iš automobilio, netgi tuomet, kai patys eidavo į parduotuvę pirkti maisto. Vienas iš jų be to, davė jam mobilaus ryšio telefoną „Nokia“. Prieš tai į telefoną įdėjo lenkišką SIM kortelę ir suvedė kažkokius telefono numerius. Jam paaiškino, kad niekam neskambintų, o telefoną gauna tam, kad būtų galima su juo susisiekti. Pirmos kelionės metu (duomenys neskelbtini) buvo ne ilgiau kaip parą, nes tos pačios dienos vakare jie nuvažiavo į kažkokio miesto pramoninį rajoną, kur Ž. Š., E. B. ir D. Š. pastatė automobilį stovėjimo aikštelėje. Du iš jų – Ž. Š. ir E. B. kažkur nuėjo. Prieš išlipdami iš automobilio jie vienas kito klausinėjo, ar viską pasiėmė. Praėjus apie 20-30 min. Ž. Š. ir E. B. sugrįžo ir pasakė, kad viskas tvarkoje. Po to liepė jam eiti kartu. Jie ėjo apie 5 min. iki gretimos gatvės ir priėjo prie stovėjusio vilkiko „Scania“. Prie vilkiko buvo prikabinta tentu dengta puspriekabė. Jam liepė lipti į vilkiko kabiną, užvesti variklį ir važiuoti navigacijoje įvestu maršrutu. Įlipęs į kabiną pamatė, kad vilkiko užvedimo spynelėje vietoje raktelių yra įkištas paprastas atsuktuvas. Kartu į vilkiko kabiną įlipo ir Ž. Š., kuris parodė ir pamokė kaip ateityje su atsuktuvo pagalba užvesti ir užgesinti vilkiko variklį. Taip pat šis nuteistasis pasakė, kad navigacijos nurodytoje vietoje jo lauks, duos vilkiko dokumentus, pakeis valstybinius numerius ir t. t. Jis nuvažiavo navigacijoje nurodytu maršrutu. Atvykus į navigacijoje nurodytą vietą D. Š., Ž. Š. ir E. B. jau laukė, nurodė aikštelę, kur reikėjo pastatyti vilkiką ir liepė eiti į jų automobilį. Atsisėdus į automobilį jis nieko neklausinėjo, nes suprato, kad dalyvauja vilkiko ir puspriekabės vagystėje. Be to, minėti asmenys leido suprasti, kad gali sulaužyti jam kojas, užkasti ir niekas jo neieškos, kad gerai žino, jog jis mėgsta vartoti alkoholinius gėrimus, neturi šeimos. Kitą dieną, apie pietus, visi nuvažiavo prie pagrobto vilkiko. Šioje aikštelėje Ž. Š. ir E. B. atkabino nuo vilkiko puspriekabę bei liepė jam pasiimti iš automobilio bagažinės savo daiktus, sėstis prie vilkiko vairo ir sekti paskui jų automobilį. Važiavo neilgai ir sustojo kažkokio miestelio gatvėje prie ten stovėjusios puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz“. Prie pagrobto vilkiko prikabino puspriekabę bei nuvyko į gretimą gatvę. Atvažiavus D. Š., Ž. Š. ir E. B. atsuko nuo vilkiko ir puspriekabės valstybinius numerius ir prisuko LR valstybinius transporto priemonių numerius. Taip pat vienas iš jų padavė jam LR transporto priemonės registracijos dokumentus, techninės apžiūros lapus, draudimus. Po to liepė sėstis prie vilkiko vairo ir važiuoti į Lietuvą, o minėti asmenys visos kelionės metu jį lydės važiuodami priekyje 30-40 km atstumu. Nurodė, kad jį įspės apie galimus pavojus, jei stovės policijos ekipažai ar kokie nors kelių transporto patikrinimo postai. Taip pat jie vilkike paliko navigaciją, kur buvo įvestas visas maršrutas iki Lietuvos. Kelionė truko apie 2-3 paras ir visos šios kelionės metu D. Š., Ž. Š. ir E. B. su juo palaikė nuolatinį kontaktą, pastoviai skambindavo į mobilųjį telefoną ir klausdavo, kur jis yra, sakydavo kur sustoti pailsėti, kada pradėti važiuoti ir t.t. Įvažiavus į Lietuvą jie palydėjo iki mokamos automobilių stovėjimo aikštelės, esančios netoli (duomenys neskelbtini) miesto, (duomenys neskelbtini) kelyje, aplinkkelyje netoli (duomenys neskelbtini). Kažkuris iš jų padavė 100 eurų ir liepė susimokėti už saugojimo aikštelės paslaugas, už parą ar dvi, o už likusius pinigus pavalgyti. Taip pat jam pasakė, kad su juo susisieks ar kažkas paskambins ir atvažiuos, o iki tol jis turi sėdėti vilkike ir laukti. Praėjus parai ar dviem, ryte paskambino nepažįstamas vyriškis ir paklausė, ar jis turi pinigų susimokėti už stovėjimą ir ar pavalgęs. Gavęs teigiamą atsakymą, paskambinęs asmuo liepė jam sumokėti už vilkiko ir puspriekabės saugojimą ir važiuoti tiesiai keletą kilometrų, kur jo lauks. Šiek tiek pavažiavus jo laukė juodos spalvos lengvasis automobilis. Jis iš vilkiko kabinos pasiėmė savo krepšį su daiktais, o tuo metu priėjo kažkoks vyriškis, kuris įlipo į vilkiką ir išvažiavo. Jis pats įsėdo į lengvąjį automobilį, kuriame prie vairo sėdėjo nematytas vyriškis. Šis asmuo paklausė, kur jį nuvežti. Iki kito važiavimo į užsienį, gal dvi ar tris savaites, jis gyveno autoserviso pagalbinėse patalpose. G. K. jį prižiūrėjo, pirko valgyti, duodavo pinigų.

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu J. J. atpažino A. B., V. V., D. Š., E. B., Ž. Š., G. K. kaip asmenis, apie kuriuos davė parodymus (32 t., b. l. 64-70).

Nuteistasis P. R. paaiškino, kad kaltinamąjį V. V. yra matęs tik teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą, iš kurios išskirta ši baudžiamoji byla. 2011 metų pradžioje jo pažįstamas pasiūlė darbą – parvairuoti į Lietuvą automobilį, už ką jam bus sumokėta apie 1500 litų. Jis sutiko. Gal po savaitės susitiko su K. P. ir R. S., kurie jį nuvežė iki (duomenys neskelbtini). Ten susitiko su Ž. Š.. Kadangi jis nebuvo pasiėmęs daiktų, tai jis su Ž. Š. vėl grįžo į (duomenys neskelbtini), o po to kartu išvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur susitiko su vilkiku „Renault“ atvažiavusiu T. T.. Šie asmenys jį paliko vilkike, davė maisto, 20 eurų bei mobilaus ryšio telefoną, kuriame buvo įvesti šių asmenų (T. T. ir Ž. Š.) telefonų numeriai bei dar vienas numeris, įvardintas kaip „lietuvis“. Maždaug po paros jie vėl atvažiavo. Kurį laiką važinėjo po (duomenys neskelbtini) miestus, kažko ieškodami. Po to visi nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Ten surado vilkiką „Scania“, į kurio vairuotojo kabiną įsibrovė T. T.. Po to minėtas asmuo su Ž. Š. nuo vilkiko atkabino puspriekabę ir liepė jam sėstis į vilkiko vairuotojo vietą, užvesti variklį atsuktuvu ir važiuoti į (duomenys neskelbtini). Ten prisikabino puspriekabę-šaldytuvą. Nors jis su vogta transporto priemone važiuoti nenorėjo, tačiau T. T. pasakė, kad jam blogai baigsis, jeigu nevažiuos. Po kurio laiko, netoli (duomenys neskelbtini) sienos, jo vairuojamą vilkiką su puspriekabe sustabdė pareigūnai ir jis pabėgo. Paskambinus T. T. ir Ž. Š., šie atvažiavo ir jį pasiėmė. Nors ir prašė parvežti jį į Lietuvą minėti asmenys atsisakė. Ž. Š. su T. T. tarpusavyje kalbėjosi, kad jei iš šios kelionės sugrįš be vilkiko, tai visiems baigsis labai blogai. Iš minėtų asmenų tarpusavio pokalbio suprato, kad Lietuvoje yra kažkoks asmuo, kuris juos atsiuntė vykdyti vilkikų ir puspriekabių vagysčių. Jie kartu vėl nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur T. T. su Ž. Š. pavogė vilkiką „Scania“, o jis sėdo prie šio automobilio vairo. (duomenys neskelbtini), kažkokioje aikštelėje, minėti asmenys prie pagrobto vilkiko prikabino puspriekabę ir liepė jam važiuoti į Lietuvą. Bevažiuojant pamatė, kad jį seka policijos pareigūnai, todėl apie tai pranešė T. T. ir vėl pabėgo. Po kiek laiko susitiko su Ž. Š. ir T. T. ir vėl prašė jį parvežti į Lietuvą, tačiau šie nesutiko ir nuvežę jį į (duomenys neskelbtini) miestą, davė 70 eurų bei paliko. Jis paskambino draugui ir šis parvežė jį namo.

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu P. R. atpažino asmenis (K. P., R. S., T. T., Ž. Š.), apie kuriuos nurodė savo apklausoje (32 t., b. l. 87-90).

Nuteistasis R. N. paaiškino, kad 2011 metų rudenį jo draugės giminaitis D. Š. pasiūlė iš užsienio parvaryti krovininę transporto priemonę. Už tai pažadėjo sumokėti 5000 Lt. Jis sutiko. Maždaug už poros dienų paskambinęs D. Š. nurodė vietą, kurioje lauks mikroautobusas, kuris veža žmones į užsienį. Tuo mikroautobusu jis nuvyko į (duomenys neskelbtini). Nuvykus jį pasitiko T. T. ir Ž. J., kuriuos tuomet matė pirmą kartą. Jam liepė sėstis į vilkiką, kurio užvedimo spynelėje vietoj rakto buvo įkištas atsuktuvas ir laukti. Vakare jam buvo liepta vairuoti vilkiką į (duomenys neskelbtini), kur kažkokiame pramoniniame rajone, T. T. prie vilkiko prikabino puspriekabę ir liepė važiuoti, paskui jo vairuojamą automobilį, į Lietuvą. Grįžus į Lietuvą jam buvo sumokėta 500 litų, paaiškinus, kad kiti pinigai išskaičiuoti, kadangi jis apgadino parvairuotą vilkiką.

Savo parodymus R. N. patvirtino ir jų patikrinimo vietoje metu (32 t., b. l. 107-109.

Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (remiantis BK 39¹ straipsnio nuostatomis) D. Š., apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo (10 t., b. l. 49-55), taip pat ikiteisminio tyrimo pareigūnų (10 t., b. l. 1-24, 56-59, 70-71, 72-74, 80, 82, 83, 111-112, 125, 141-142) bei nagrinėjant baudžiamąją bylą, iš kurios išskirta ši baudžiamoji byla (33 t., b. l. 82-90, 92-100, 104-110) paaiškino, kad 2005 metais per nuteistąjį S. A. susipažino su nuteistaisiais A. B. bei T. B. ir V. V.. Tuo metu šie visi asmenys, pagrinde (duomenys neskelbtini), organizuodavo įvairių krovininių automobilių vagystes. 2010 metais prie jų prisijungė T. T.. Tuomet visi kartu nusprendė vykdyti balninių vilkikų ir puspriekabių vagystes užsienio šalyse. Susitarė tuo tikslu įsigyti balninį vilkiką, kuriuo bus partempiamos vogtos puspriekabės su kroviniu. Buvo sutarta, kad A. B., T. B., kaltinamasis V. V., taip pat S. A., pagrinde bus Lietuvoje ir organizuos kitų asmenų vagystėms vykdyti svarbius klausimus (reikalingų įrankių, priemonių gavimą ir pan.), tvarkys visus piniginius reikalus, spręs iškilusias organizacines problemas, rūpinsis vogtų vilkikų, puspriekabių, krovinių realizavimu, taip pat spręs kitus klausimus, susijusius su vykdoma nusikalstama veikla. Jis pats, taip pat T. T. pagal susitarimą turėjo važiuoti į užsienio valstybes vykdyti vagysčių. Tęsiant pasiruošimo darbus S. A. surado žmogų, kuris klastojo jiems automobilių ir puspriekabių LR valstybinius numerius (R. G.) bei asmenis, iš kurių jam žinomi A. B., P. B., kurie pagamindavo visus būtinus šiems valstybiniams numeriams dokumentus, tai yra transporto priemonės registravimo liudijimus, techninės apžiūros, patikros lapus, draudimus, lipdukus, kurie klijuojasi ant valstybinių numerių, CMR lapus ir visus kitus reikiamus dokumentus. Jie, važinėdami po miestą ieškodavo balninių vilkikų, puspriekabių, kurie turėdavo atitikti atitinkamus modelius, pagaminimo metus (balniniai vilkikai „Mercedes“, „Volvo“, „Scania“ su puspriekabėmis nuo 2008 iki 2011 metų gamybos). Pamatę tinkamus, užsirašydavo šių transporto priemonių LR valstybinius numerius. Po to, S. A., užsirašytus valstybinius numerius perduodavo pažįstamam policijos pareigūnui E. P., kuris jiems pateikdavo iš VRM CDB gautus duomenis su pilna informacija apie dominančių automobilių modelius, pagaminimo metus, kam priklauso automobilis, nuo kada iki kada galioja technikinė apžiūra ir pan. Už kiekvieną pateiktą informaciją E. P. iš bendros kasos sumokėdavo po 150 Lt. Visus gautus duomenis nuo 2011 metų vasaros atiduodavo A. B. ir po vienos-dviejų parų pasiimdavo pagamintus LR valstybinius automobilių, puspriekabių numerius su visais būtinais registracijos, techninės apžiūros, draudimo dokumentais. Už vieną tokį pagamintą komplektą A. B., o po to ir P. B. iš bendrų pinigų sumokėdavo nuo 1 200 Lt iki 1 500 Lt. Už visus šiuos klausimus buvo atsakingas S. A.. Tęsiant pasiruošimą vagystėms taip pat buvo gauti specialūs įrankiai, kurių pagalba būtų galima lengvai išlaužti automobilių užvedimo ar durelių spyneles. Buvo nupirkti ir nauji mobiliojo ryšio telefonai, kurių pagalba jie turėjo tarpusavyje bendrauti. Šiais telefonais A. B. draudė kalbėtis, kai kuriuose iš jų netgi buvo išimti garsiakalbiai ir jie turėjo susirašinėti tik trumposiomis žinutėmis. Visi suklastoti LR valstybiniai numeriai, transporto priemonių registracijos, draudimo ir kiti dokumentai, taip pat racijos, mobilieji telefonai, visrakčiai, atsuktuvai ir kiti įrankiai buvo laikomi pas T. B. prie namų esančiame garaže adresu (duomenys neskelbtini). Vykdyti vagysčių paprastai taip pat išvažiuodavo iš T. B. namų kiemo, prieš tai susirinkę ir apsitarę. Vykdami pasiimdavo būtinus daiktus, automobiliuose, kuriais išvykdavo, įrengtose slėptuvėse paslėpdavo suklastotus LR valstybinius numerius, automobilių registracijos dokumentus, racijas, visrakčius ir kitus reikalingus įrankius. Taip pat A. B. išvykstantiems vykdyti vagysčių duodavo pinigų (paprastai 2500 eurų) kelionės išlaidoms. Už gautus pinigus pirkdavo kurą, maistą, telefono SIM korteles, sumokėdavo už pragyvenimą viešbučiuose ir pan. Po visų kelionių iš užsienio šalių sugrįždavo taip pat pas T. B. ir jo namų garaže palikdavo po kelionės likusius nepanaudotus LR valstybinius numerius, dokumentus, radijo stoteles, visrakčius ir kitus daiktus. Būnant (duomenys neskelbtini) ar kitoje užsienio valstybėje jie susisiekdavo su A. B. ir tik su juo derindavo visus iškilusius klausimus, nenumatytas problemas ar sunkumus – jei pritrūkdavo pinigų ar reikėdavo, kad kas nors atvažiuotų į (duomenys neskelbtini) pasitikti ir parlydėti iki Lietuvos pavogtų vilkikų ar puspriekabių su kroviniais, jei sulaikydavo vilkiko vairuotoją su pavogtu vilkiku ar puspriekabe ir reikėdavo naujo vairuotojo ir kt. Visais klausimais A. B. padėdavo jo brolis T. B., V. V. ar S. A.. Grupuotės lyderiai buvo A. B., T. B. ir V. V.. Bendra kasa, į kurią buvo dedama po 10 procentų nuo nusikalstamu būdu gautų piniginių lėšų, buvo laikoma pas A. B., kuris vadovavo grupuotės nariams. Visuomet pardavus pavogtą vilkiką, puspriekabę ar krovinį būdavo atskaičiuojamos visos kelionės išlaidos (kuro pirkimas, pragyvenimo išlaidos, maistas), sumokėti pinigai vairuotojams ir atskaičiuojami pinigai, kurie buvo mokami už suklastotus LR valstybinius numerius ir padirbtus transporto priemonės registracijos dokumentus, draudimus ar kitus dokumentus, taip pat būdavo atskaičiuojami pinigai, išleisti mobiliųjų telefonų ar SIM kortelių pirkimui. Iš likusios sumos 10 % būdavo dedama į bendrą kasą, o kitus pinigus pasidalindavo nuteistieji A. B., T. B., S. A., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės T. T., jis pats ir kaltinamasis V. V.. Bendra kasa būdavo saugoma pas A. B. (pinigus jis laikydavo pas savo uošvę), kuris spręsdavo kada, kur, kokią pinigų sumą ir kam duoti. Visiems vairuotojams, taip pat Ž. Š., E. B., Ž. J., V. V. pinigai už atliktą darbą būdavo mokami tik pardavus vogtus vilkikus ar puspriekabes. Vairuotojams mokėdavo po 2 500 eurų, pinigus dažniausiai paduodavo tarpininkams, t. y. asmenims, kurie tuos vairuotojus surasdavo ir už tai šie dalį pinigų pasiimdavo sau. Paprastai vairuotojai į rankas gaudavo ne daugiau 1 500 eurų. Ž. Š., V. V., E. B. už pavogtą vilkiką su puspriekabe, kuri buvo tuščia, buvo mokama po 1 500 eurų, tačiau nuo šios sumos 10 procentų jie atidėdavo į bendrą kasą, taigi į rankas jie gaudavo po 1 350 eurų. Vieną kartą Ž. J. už pavogtą vilkiką buvo sumokėta 500 eurų, tačiau atskaičius 10 % jam į rankas buvo paduota 450 eurų. Visus svarbius klausimus, susijusius su nusikalstamų veikų darymu, pagrobto turto realizavimu, spręsdavo A. B., pasitardamas su T. B., Svajūnu A. V. V., taip pat su T. T. bei juo. Pagrindinė grupuotės veikla buvo vilkikų ir puspriekabių su vertingais kroviniais vagystės Europos Sąjungos šalyse, dažniausiai (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis V. V. kartu su A. B. ir T. B. vadovavo grupuotės nariams, sprendė rūpimus klausimus, susijusius su nusikalstama veikla užsienio valstybėse ir Lietuvoje, taip pat vogtų vilkikų, puspriekabių ir krovinių realizavimo klausimus, bendro piniginio fondo lėšų paskirstymą ir kitus svarbius iškildavusius klausimais. T. B. kartu su A. B. ir V. V. vadovavo grupuotei, sprendė svarbius klausimus, pats vykdavo į užsienio valstybes vogti vilkikus ir puspriekabes su kroviniais, padėdavo juos realizuoti. S. A. paprastai pervairuodavo vogtą balninį vilkiką ar pertempdavo vogtą puspriekabę iš vienos Lietuvos vietos į kitą. Grupuotei dar priklausė jis pats, T. T., pravarde „D.“, V. V., pravarde „V.“, E. B., pravarde „E.“, Ž. Š., pravarde „Ž.“. Visi šie paminėti asmenys atlikdavo vagių funkcijas, jų užduotis buvo vykti į užsienio valstybes vogti vilkikų ir puspriekabių su vertingais kroviniais. Be to, jie, būnami Lietuvoje, vykdydavo ir kitas nuteistųjų A. B., T. B., S. A. ar kaltinamojo V. V. pavestas smulkias užduotis ir darbus. Jei būdavo pavagiama puspriekabė su vertingu kroviniu ir šį krovinį sėkmingai realizuodavo, tuomet kiekvienu konkrečiu atveju skirtingos pinigų sumos būdavo išmokamos tik tiems asmenims, kurie šią vagystę įvykdė. S. G. už duotus vilkikus „Mercedes“, kuomet šie partempdavo iš užsienio vogtas puspriekabes, buvo sumokama ? gautų už parduotą puspriekabę ar joje buvusį krovinį pinigų, atskaičius visas kelionės ir kitas būtinas išlaidas. Iš bendros pinigų kasos buvo mokami pinigai policijos pareigūnui E. P., dokumentų klastotojams, taip pat V. M., pravarde „B.“, kuris įkurdavo ar išregistruodavo įvairias bendroves. Iš bendrų pinigų vagystėms užsienio valstybėse buvo įgyti automobiliai „Ford Galaxy“, du „Opel Vectra“ – vienas žalios, o kitas mėlynos spalvos, du pilkos spalvos ir vienas juodos spalvos „Ford Mondeo“, sidabrinės spalvos „Audi A6“, tamsiai mėlynos spalvos „Opel Signum“ ir du „VW Passat“, kurių vienas buvo tamsiai mėlynos, o kitas sidabrinės spalvos su Anglijos registracijos numeriais, vilkikas „Renault Premium“ ir kitos transporto priemonės. Jis dalyvavo vilkiko „Renault Premium“, automobilių „VW Passat“ ir „Audi A6“ pirkime. Perkant (duomenys neskelbtini) vilkiką „Renault Premium“ (valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini)), kartu buvo A. B. bei T. B., kurių vienas ir sumokėjo 9 tūkstančius eurų už vilkiką. Su šiuo balniniu vilkiku ne kartą buvo iš užsienio valstybių partemptos vogtos puspriekabės su kroviniais, todėl po kurio laiko buvo nuspręsta, kad toliau vykti į užsienį su šiuo vilkiku pavojinga ir šis automobilis buvo parduotas J. J., gyvenančiam (duomenys neskelbtini). J. J. už sutartą automobilio vertę – 16 tūkstančių eurų, įsipareigojo atsiskaityti darbu, tai yra iš užsienio parvairuodamas vogtus balninius vilkikus ar partempdamas vogtas puspriekabes. Automobilį „Audi A6“ jis nupirko kartu su S. A. (duomenys neskelbtini) mieste už pinigus, kurie irgi buvo paimti iš grupuotės bendrų pinigų. Pilkos spalvos automobilį „VW Passat“ nupirko kartu su A. B. (duomenys neskelbtini). Automobilius keisdavo kas keletą mėnesių, kadangi užsienio valstybėse juos neretai tikrindavo policijos pareigūnai, į savo duomenų bazes suvesdami grupuotės narių anketinius ir automobilių duomenis. Perkami buvo automobiliai tik su Jungtinės Karalystės valstybiniais numeriais. Visos automobilių remonto išlaidos irgi buvo dengiamos iš bendrų pinigų. Iš bendros kasos buvo mokama ir R. Š., kuris automobiliuose įrenginėjo slėptuves – už viename automobilyje įrengtą slėptuvę nuo 1 500 Lt iki 1 800 Lt. Vykstant vykdyti vagysčių į užsienio valstybes kiekvienas veždavosi įrankius ir priemones, skirtas palengvinti daromus nusikaltimus, kurie visi irgi buvo įsigyjami iš grupuotės bendrų pinigų. Esant reikalui užsienyje iš bendros kasos duotų pinigų jie taip pat nusipirkdavo reikiamus (trūkstamus) įrankius. Įsilaužimui į vagiamus vilkikus buvo naudojami ir savadarbiai įrankiai, kuriuos kažkas buvo nupirkęs Lietuvoje. Jie nuolat naudojosi automobilinėmis radijo stotimis, kurių pagalba susisiekdavo tiek tarpusavyje, tiek su vogto vilkiko vairuotoju tikslu įspėti apie kelyje esančius policijos pareigūnus ar kokius nors patikrinimo postus. Naudodavo ir palydovines navigacijos sistemas (GPS), taip pat GPS duodavo pagrobtų vilkikų vairuotojams. Šios sistemos irgi buvo nupirktos iš bendrų grupuotės pinigų. Be to, A. B. visuomet turėjo įsigijęs daug mobiliųjų telefonų aparatų. Dažniausiai tai būdavo telefonai „Nokia“ arba „Samsung“. A. B. juos pirkdavo (duomenys neskelbtini) turgaus teritorijoje esančioje mobiliųjų telefonų parduotuvėje-taisykloje. Ten pat A. B. po kiekvienos kelionės atnešdavo mobiliuosius telefonus ir pakeisdavo IMEI kodus. Prieš kiekvieną išvykimą į užsienį vykdyti vagysčių visiems būdavo padalinama po vieną mobilųjį telefoną ir visi įsidėdavo naujas, Lenkijoje pirktas „Era Tak Tak“ SIM korteles bei apsikeisdavo tarpusavyje telefonų numeriais. Lietuvoje likusieji irgi naudodavosi tik Lenkijoje pirktomis SIM kortelėmis. Sugrįžus po kiekvienos kelionės šie mobilieji telefonai būdavo atiduodami A. B., o SIM kortelės išmetamos. Iš bendrų grupuotės pinigų už 35 tūkstančius litų buvo nupirkta sodyba tikslu joje įrengti amfetamino gaminimo laboratoriją. Šiuo klausimu užsiiminėjo Ž. Ž., pravarde „Ž.“. Panevėžio mieste gyvenančiam D. B. pravarde „B.“ iš bendros pinigų kasos buvo duota ne mažiau kaip 50 000 Lt, už kuriuos šis turėjo nusipirkti sodybą, joje įkasti jūrinį konteinerį ir ten įrengti kanapių auginimo laboratoriją. D. B. visa tai padarė, buvo pradėjęs auginti kanapes. Su šiuo asmeniu bendravo A. B., T. B., S. A., taip pat kaltinamasis V. V.. Taip pat iš bendrų pinigų už 11 500 eurų buvo pirktas vilkikas „Mercedes Benz“, 2008 m. gamybos, kuris vėliau per S. G. įmonę buvo parduotas už 10 500 eurų. Iš bendrų grupuotės pinigų ketino pirkti sklypą prie ežero, buvo kažkam paduoti rankpinigiai – 15 000 Lt, tačiau sklypas nupirktas nebuvo, nes T. B. ir A. B. buvo sulaikyti. Taip pat iš bendrų grupuotės pinigų už 5 000 – 6 000 eurų iš V. G., gyvenančio (duomenys neskelbtini), V. V. ir T. T. nupirko kompiuterį su įdiegta kompiuterine programa, skirta nuskaityti ir perrašyti vilkikų „Mercedes“, „Volvo“ ir kitų užvedimo kodus į naujus imobilizatorius. Girdėjo kalbas, jog į T. T. uošvių sodybą (duomenys neskelbtini) rajone buvo nuvežti saugojimui kažkokie ginklai, tačiau jo akivaizdoje niekada niekas niekam jokių šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų nėra perdavęs. Nuo 2010 metų rudens A. B. ar V. V. prašymu jo namo kieme (duomenys neskelbtini), buvo saugomas grupuotei priklausantis šarvuotas automobilis „VW Transporter“, registruotas jam nepažįstamo asmens vardu. Iš bendrų grupuotės pinigų, tarpininkaujant A. B., vairuotojams S. L., R. Z., K. P. buvo pagaminti suklastoti dokumentai – LR piliečio asmens tapatybės kortelės ir LR piliečio vairuotojo pažymėjimai. Už vieną komplektą, tai yra už asmens tapatybės kortelę ir vairuotojo pažymėjimą, buvo sumokėta po 400 Lt. Taip pat paaiškino, kad kartą broliai A. ir T. B. bei V. V. už nepaklusnumą jo atžvilgiu buvo pavartoję netgi fizinį smurtą – stipriai sumušę.

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu D. Š. atpažino asmenis, kuriuos paminėjo apklausų metu (10 t., b. l. 25-47, 75-79).

Taip pat D. Š. šiuos parodymus patvirtino jų patikrinimo vietoje metu: parodydamas aikšteles, kuriose atvykus į Lietuvą buvo statomi vogti vilkikai ir puspriekabės, perduodami pirkėjams, taip pat kur jis su S. A. dažniausiai susitikinėjo su A. B., kur (duomenys neskelbtini) S. A. pridavė šaldytų gaminių krovinį (10 t., b. l. 85-102, 104-110).

Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (remiantis BK 39¹ straipsnio nuostatomis) T. T. (apklaustas naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones) paaiškino, kad 2010 metų pradžioje susipažino su D. Š.. Netrukus sužinojo, kad šis asmuo priklausė grupei asmenų, kuriai vadovavo A. B., jo brolis T. B. bei V. V.. Pagrindinė šios grupuotės veikla buvo balninių vilkikų su puspriekabėmis ir juose buvusių vertingų krovinių vagystės ir realizavimas. Vagystės buvo vykdomos tik (duomenys neskelbtini), pagrinde (duomenys neskelbtini). Pavogtus vilkikus parduodavo trijose vietose: (duomenys neskelbtini) D. M., (duomenys neskelbtini) A. K. ir T. P.. Pavogti vilkikai ir puspriekabės paprastai būdavo atvaromi į kelio (duomenys neskelbtini) aplinkkelyje esančią degalinę „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini). Vogtų krovinių (prekių) pardavimu rūpindavosi A. B., T. B., V. V. ir S. A.. Be to, kaltinamasis buvo atsakingas už ryšių palaikymą su kitomis grupuotėmis. Lietuvoje vilkikus pasitikdavo S. A. ir perimdavo pagrobtų vilkiko ir puspriekabės vairavimą iki angaro (duomenys neskelbtini) ar iki vietos, kur laukė pirkėjai. Kilus grupuotės veiklai svarbiems klausimams, pinigų, gautų už realizuotus vogtus daiktus, dalybai, A. B., T. B., V. V., S. A., D. Š. ir jis rinkdavosi pas T. B. namuose (duomenys neskelbtini), arba prie šio namo esančioje pavėsinėje. Rinkdavosi beveik kiekvieną dieną. Susitikimų metu kalbėdavosi apie būsimas vagystes, aptardavo įvairius vagysčių padarymo būdus, variantus ir aplinkybes, nutardavo kaip elgtis nenumatytose situacijose, aptardavo pavogtų balninių vilkikų ir/ar puspriekabių bei juose buvusių vertybių realizavimo būdus, kitus svarbius klausimus. Be to, susitikimų metu kartu nuspręsdavo kada, kas ir su kuo, kokiu automobiliu važiuos į užsienio valstybę vykdyti vagysčių. Tokių vagysčių, padarytų nuo 2010 metų pavasario iki 2012 m. kovo 2 d., schema būdavo tokia: maždaug kas dvi savaites ar kartą į mėnesį, kuomet buvo surastas vienas ar du vairuotojai (tuo rūpinosi A. ir T. B., S. A. ir V. V.), jis su Ž. Š., V. V. ar kitu grupės nariu vykdavo į (duomenys neskelbtini). Dažniausiai važiuodavo dviese automobiliu su Jungtinės Karalystės valstybiniais numeriais. Tokio automobilio (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnai nestabdydavo ar stabdydavo itin retai, todėl parlydėti į Lietuvą pavogtą vilkiką su puspriekabe būdavo saugiau. Jie (duomenys neskelbtini) lengvuoju automobiliu važiuodavo apie 30-50 km atstumu prieš pavogtą vilkiką su puspriekabe, o (duomenys neskelbtini) – iki 10 km atstumu, kad spėtų perspėti vairuotojus, kur yra policijos pareigūnų postas. Tokiu atveju vairuotojai sustodavo poilsinėse aikštelėse ir pralaukdavo, kol policijos pareigūnai nuvažiuodavo. Nuvykę į (duomenys neskelbtini) dažniausia važiuodavo į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) dažniausiai važiuodavo į (duomenys neskelbtini). Į tokias keliones veždavosi navigacijos prietaisą, kurio pagalba susirasdavo pramoninį rajoną, po ko nakties metu nuvažiuodavo apžiūrėti ten esančius balninius vilkikus su puspriekabėmis ar tik puspriekabes su kroviniais. Apžiūrėjus, jei vilkikas ar puspriekabė su kroviniu būdavo tinkami, juos pavogdavo. Vagystes vykdydavo dažniausiai nakties metu, nesaugomose teritorijose, kai vilkikai stovėdavo gatvėse. Priėjus prie vilkiko kabinos durelių visrakčio ir atsuktuvo pagalba išlauždavo durelių spynelę ir įlipdavo į vilkiko kabiną. Tuo tarpu kitas kartu atvažiavęs bendrininkas stovėdavo netoliese ir stebėdavo teritoriją, kad pranešti apie įtartinas situacijas, asmenis. Kartais jis pats stebėdavo aplinką, o kitas kartu atvažiavęs asmuo vykdydavo vagystę. Patekus į vilkiko kabiną, priklausomai nuo automobilio modelio – „Volvo“, „Mercedes“ ar „Scania“, nes skiriasi vietos, kuriuose įtaisyti kompiuteriai („Mercedes“ kompiuteris prie variklio, tuomet reikia lįsti po vilkiko kabinos apačia, o „Volvo“ kompiuteris yra kabinos salone), išlauždavo užvedimo spynelę, po ko ištraukdavo vilkike esantį kompiuterį, ieškodavo ir atjungdavo palydovinę įrangą, kad nebūtų galima susekti vilkiko buvimo vietos. Po to jie paimdavo automobilio kompiuterį ir dažniausiai važiuodavo į viešbutį, kur atsivežtos kompiuterinės įrangos ir specialių jungčių pagalba perrašydavo vilkiko kompiuterio duomenis – imobilizatoriaus mikroschemos atpažinimo kodus, kurių pagalba užsiveda vilkikas. Tuos kodus perrašydavo į naują imobilizatorių, po to imobilizatorių paduodavo vairuotojui ir šis, pridėjęs prie sulaužytos užvedimo spynelės tam tikros vietos, užvesdavo vilkiką. Vilkiką vairuotojas nuvarydavo į kitą pramoninį rajoną, esantį 100 km spinduliu, kurį susirasdavo navigacijos prietaisų pagalba, o jie visuomet vairuotoją lydėdavo ir palaukdavo kažkurį laiką, ar prie vilkiko niekas neina, jo neieško. Kai pavogtą vilkiką pervarydavo į kitą pramoninį rajoną, apie tai SMS žinute pranešdavo A. B.. Tekstas būdavo, pavyzdžiui „(duomenys neskelbtini)“, tai reiškia, kad pavogtas 2011 m. gamybos vilkikas „Volvo“. Jei jie pavogdavo vilkiką su puspriekabe ir joje esančiu kroviniu, tai uždėdavo LR valstybinius numerius tiek ant vilkiko, tiek ant puspriekabės. LR automobilių valstybinius numerius atsiveždavo iš Lietuvos, o Lietuvoje numerius prieš pat kelionę parūpindavo S. A. ar A. B.. Taip pat prieš kelionę S. A. ar A. B. paduodavo techninės apžiūros ir VĮ „Regitra“ lipdukus, kurie yra klijuojami ant automobilio valstybinių numerių. Visa tai jis ir kiti grupuotės nariai iš Lietuvos veždavosi į (duomenys neskelbtini). Valstybinių numerių duomenis S. A. nurašydavo nuo bet kokio automobilio, po ko važiuodavo pas pažįstamą pareigūną E. P. ir šis patikrindavo policijos duomenų bazėje ir duodavo atspausdintą lapą, kuriame buvo surašyta kam priklauso automobilis, jo modelį, koks valstybinis numeris, VIN numeris, nuo kada iki kada galioja techninė apžiūra ir visą kitą informaciją, kuri rašoma automobilio techniniame pase. Su šia informacija S. A. važiuodavo pas jam nežinomą asmenį ir šiam paduodavo duomenis, o šis pagamindavo LR valstybinius numerius ir visus reikiamus dokumentus, technikinį automobilio pasą, techninės apžiūros taloną, draudimą ir kitus, kurių reikėjo kelionei. Automobilių techninius pasus ir techninės apžiūros talonus jie parsiveždavo be parašų. Kai kuriuos jų kaire ranka pasirašydavo A. B.. Kratos jo namuose metu buvo rastas „Ergo“ draudimo polisas, surašytas vilkikui „Scania R420“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šis polisas netikras. Už informaciją apie vieną automobilį S. A. mokėjo po 150 Lt. Jei buvo vagiama tik puspriekabė, tai iš Lietuvos atvažiuodavo vilkikas su tikrais, nesuklastotais dokumentais. Balniniam vilkikui (lietuviškam) jie uždėdavo iš anksto pavogtus bet kokio automobilio vokiškus valstybinius numerius, kadangi puspriekabė taip pat būdavo su vokiškais numeriais. Vilkikas su puspriekabe būdavo pervaromas į kitą vietą, stebimas dvi paras, prieš tai puspriekabė buvo gerai apieškoma, kad nebūtų sumontuota jokia palydovinė įranga ir po dviejų parų šiai puspriekabei buvo uždedami suklastoti LR valstybiniai automobilio numeriai, po ko balninis vilkikas su savo originaliais LR valstybiniais numeriais lydimas važiuodavo į Lietuvą. Vagystėms buvo naudojamas balninis vilkikas „Renault Premium“. Šis vilkikas buvo specialiai nupirktas tam, kad iš užsienio partempti pavogtas puspriekabes su kroviniu, nes kai kuriais atvejais užsienyje jų grupuotės nariai pavogdavo tik puspriekabę su vertingu kroviniu. Vilkikas buvo užregistruotas J. J. vardu, su kuriuo pagrinde kontaktuodavo A. B.. Vėliau J. J. už 17 000 ar 18 000 eurų nupirko iš jų grupuotės minėtą vilkiką. Taip pat vagysčių metu buvo naudojami S. G. vadovaujamos bendrovės vilkikai „Mercedes“. Su S. G. kontaktuodavo A. B. ir S. A.. Už parduotą pavogtą vilkiką su puspriekabe, priklausomai nuo komplektacijos, gaudavo nuo 20 000 iki 30 000 eurų. Iš šių pinigų jie apmokėdavo kelionės išlaidas, kurios siekė nuo 5 000 iki 8 000 eurų – tai pragyvenimas viešbučiuose, maistas, kuras ir t. t., sumokėdavo vilkikų vairuotojams, pirkdavo įvairiausią įrangą, technines priemones, būtinas vagystėms įvykdyti, 10 procentų dėdavo į bendrą grupuotės kasą, o likusius pasidalindavo. Pinigai visuomet buvo dalinami lygiomis dalimis tarp A. B., T. B., V. V., S. A., D. Š. ir jo. Kitiems asmenims už atliktus darbus pinigus mokėdavo A. B.. Pas šį nuteistąjį (A. B.) namuose (duomenys neskelbtini), buvo laikoma grupuotės bendra kasa ir jis skirstydavo kam, kiek ir kokiems reikalams reikia pinigų. Iš bendros kasos taip pat buvo mokama policijai už informaciją, už palankius sprendimus baudžiamosiose bylose, apmokamos advokatų paslaugos ir siunčiami perdavimai laisvės atėmimo vietose bausmę atliekantiems asmenims. Be to, A. B. ir T. B. išsinuomojo angarą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo slepiami pavogti vilkikai su puspriekabėmis. Šį angarą pradėjo nuomoti 2011 m. vasaros pabaigoje. Vykdami į užsienio šalis vykdyti vagysčių jie naudojosi automobiliais Jungtinės Karalystės valstybiniais numeriais: „Opel Vectra“ žalios spalvos, „Ford Galaxy“ pilkos spalvos, „Opel Signum“ tamsiai mėlynos spalvos, „Ford Mondeo“ juodos spalvos, „Ford Mondeo“ pilkos spalvos, „Ford Mondeo“ rusvos ar kreminės spalvos, „Opel Vectra“ mėlynos spalvos, „Audi A6“ šviesiai rusvos spalvos. Visi paminėti automobiliai buvo perkami iš bendros pinigų kasos, tuo pagrinde užsiimdavo D. Š. ir S. A.. Jis pats su A. B. 2011 m. pavasarį tokiu būdu pirko žalios spalvos automobilį „Opel Vectra“. A. B. pardavėjui už automobilį sumokėjo 1 500 eurų, kurie buvo paimti iš bendrų pinigų. Visi automobiliai buvo su Jungtinės Karalystės registracijos dokumentais, kuriuose nebuvo nurodyti automobilį įsigijusio asmens anketiniai duomenys. Automobilius jie stengdavosi keisti kas keletą mėnesių, taip norėdami išvengti problemų su užsienio šalių policijos pareigūnais. Automobiliai būdavo saugomi prie T. B., D. Š., A. B. namų. Lietuvoje šių transporto priemonių stengdavosi nenaudoti. Taip pat iš bendrų grupuotės pinigų buvo perkami įvairiausi įrankiai ir priemonės, skirti palengvinti vilkikų ir puspriekabių vagystes: atsuktuvai ir jų komplektai, keičiamos atsuktuvų galvutės, akumuliatoriniai grąžtai, nešiojamos ir automobilinės racijos, mobilaus ryšio telefonai, GPS navigacijos. Šie daiktai bei suklastoti transporto priemonių registracijos dokumentai ir valstybiniai numeriai, lenkiškos kelių mokesčių dėžutės ir kt. dažniausiai buvo laikomi pas T. B. prie namų esančiame garaže. Be to, kiekvienas iš vykdančių vagystes taip pat turėjo savo įrankius. Jis pats (duomenys neskelbtini) už A. B. duotus pinigus ne kartą yra pirkęs paminėtus daiktus. Visos išlaidos, susijusios su lengvųjų automobilių pirkimu, eksploatacija, remontu, kitų daiktų ir priemonių, skirtų vilkikų ir puspriekabių vagystėms pirkimu, buvo dengiamos iš grupuotės pinigų, kuriuos gaudavo iš A. B.. Iš bendrų lėšų buvo nupirkta ir sodyba, ten turėjo būti gaminamos narkotinės medžiagos. Kiek jam yra žinoma, tokia gamyba nepavyko. Iš bendrų pinigų buvo nupirkti ir ginklai, kurie priklausė grupuotei. 2010 metų vasarą jam būnant pas T. B. namuose (duomenys neskelbtini), jo brolis A. B. pasakė, kad reikia pasiimti ginklus. Šalia T. B. namų yra automobilių saugojimo aikštelė, kurioje stovėjo šarvuotas mikroautobusas „VW Transporter“, kuris priklausė jų grupuotei ir buvo pirktas iš bendrų pinigų. Jie kartu nuėjo prie mikroautobuso ir A. B. iš jo išėmė įvairius ginklus ir atnešė juos pas T. B. į namus. Ten A. B. jam padavė 2 automatus „Kalašnikov“ su dvejomis apkabomis, kurių vienoje buvo šoviniai, o kita buvo tuščia, vieną automatą kaip „Uzi“ su pilna apkalba šovinių, pistoletą „Walther“ su pilna apkaba šovinių ir dvi granatas su dviem sprogdikliais. Taip pat padavė daug 9 mm kalibro šovinių, pistoleto duslintuvą. Visus šiuos paminėtus ginklus, sprogmenis ir šovinius jis sudėjo į automobilyje turėtą sportinį krepšį (surastas 2012-03-02 kratos (duomenys neskelbtini) metu) ir nusivežė į savo gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini). 2010 m. gruodžio 5 d. jis persikraustė į nuomojamą namą (duomenys neskelbtini), kur pervežė ir minėtą sportinį krepšį su visais jame buvusiais ginklais, sprogmenimis ir šoviniais. Iš kur A. B. gavo visus šiuos ginklus, nežino. Suprato, kad ginklai, granatos ir šoviniai priklauso grupuotei ir jam buvo perduoti saugojimui. A. B. perduodamas ginklus pasakė „pasidėk, kai reikės, pasiimsiu“. Nuo to momento A. B. apie šiuos ginklus nebuvo užsiminęs, tik kartą, po to, kai buvo įsigyti pistoletai „TT“, buvo atvažiavęs ir pasiėmė visus 9 mm kalibro šovinius. 2011 m. pradžioje jam būnant pas T. B., kur buvo ir A. B., atvažiavo V. V., kuris atsivežė du ar tris pistoletus „TT“, kurių kiekviename buvo po pilną apkabą šovinių. Tuomet buvo kalbėta, kad šie pistoletai buvo pirkti iš bendrų grupuotės pinigų ir už vieną tokį pistoletą su pilna dėtuve šovinių V. V. sumokėjo apie 1000 eurų. Pistoletai buvo visiškai nauji. Iš ko, kur ir kokiomis aplinkybėmis kaltinamasis pirko pistoletus, nežino, bet tuo pačiu metu A. B. padavė vieną pistoletą „TT“ su pilna dėtuve šovinių ir liepė nuvežti V. V. į namus (duomenys neskelbtini), ką jis ir padarė. Kokiu tikslu V. V. buvo perduotas ginklas, nežino. 2012 m. kovo 2 d. kratos jo gyvenamoje vietoje (duomenys neskelbtini), metu buvo rasta plastmasinė dėžutė su jungikliu ir laidais pritvirtintu mobilaus ryšio telefonu. Šis prietaisas buvo skirtas apsisaugoti nuo policijos. Prietaisas veikė nuo judesio, jo viduje buvo įmontuotas judesio daviklis. Šį įrenginį palikdavo pavogtame automobilyje ir jis suveikdavo nuo judesio, jei kas nors be jų žinios atidarydavo pavogto automobilio dureles. Mobiliojo ryšio telefono balso pašte buvo įvestas telefono numeris, kuriuo bus gaunamas signalas, jei suveiks judesio daviklis. Šį prietaisą jie palikdavo pavogtuose automobiliuose (ant sėdynes, panelės, durelėse), kai jie tokį automobilį palikdavo stebėjimui – jei policijos pareigūnai ar kiti asmenys atidarydavo tokio automobilio dureles, pas juos iš karto suskambėdavo telefonas ir jie galėjo girdėti viską, kas vyksta transporto priemonės kabinoje ar prie automobilio. Pasitarimų (duomenys neskelbtini) metu buvo aptartas ir kompiuterio, kuriame būtų įdiegtos specialios kompiuterinės programos, skirtos vilkikų užvedimo kodų nuskaitymui ir perrašymui į naujus imobilizatorius, įgijimo klausimas. Turėdami tokį kompiuterį jie galėjo vogti vilkikus „Mercedes“, „Scania“, „Volvo“, kurie pagaminti po 2001 metų ir kurių užvedimo sistemos turėdavo apsaugos kodus. Apie tokio kompiuterio egzistavimą jie žinojo, kadangi tokį kompiuterį jau turėjo kita, „(duomenys neskelbtini)“, grupuotė, kuri taip pat užsiėmė vilkikų ir puspriekabių vagystėmis (duomenys neskelbtini). Su tais asmenimis jie palaikė draugiškus santykius, retkarčiais netgi dalindavosi daiktais iš pavogtų krovinių. Pavyzdžiui, broliams V. ir A. J., kuriuos vadindavo „K.“, jie yra davę porceliano gaminių, kurie buvo (duomenys neskelbtini) pavogtoje puspriekabėje, taip pat darbinių kombinezonų „Gladiator“, „Blend“ firmos striukių, ketino pasidalinti lauko kepsninėmis. Jiems minėti asmenys buvo davę sportinių batelių, buitinės chemijos, aliejaus. Jie „(duomenys neskelbtini)“ grupuotės pavogtus daiktus pasiimdavo pas T. B., (duomenys neskelbtini), kieme esančiame garaže. Tokiu būdu A. B. su broliais V. ir A. J. išsiaiškino, iš kur šie gavo kompiuterį, skirtą nuskaityti vilkikų užvedimo kodus. 2011 m. vasaros pradžioje, jam, kartu su V. V. būnant pas T. B. prie namų, A. B. pasakė, kad iš V. J. ir A. J. gavo asmens – V. G., kuris pagamins tokį kompiuterį, telefoną. A. B. pasakė, kad toks kompiuteris kainuos 5 000 – 7 000 eurų, kuriuos jis paims iš bendros kasos ir kad po dviejų dienų jiems reikės važiuoti pas V. G. pirkti kompiuterio. Po dienos ar dviejų A. B., V. V. ir jis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), pas V. G.. Ten šis asmuo jam smulkiai paaiškino, kokios bus kompiuterio galimybės, kad jie galės nuskaityti ir perrašyti vilkikų „Volvo“, „Mercedes“, „Scania“ užvedimo kodus net ir neturėdami vilkikų užvedimo raktų. Apmokė jį naudotis kompiuteriu. Be to, papasakojo ir apie specialias jungtis, kurių pagalba iš vilkikų „Volvo“, „Mercedes“ ar „Scania“ išimti kompiuteriai bus jungiami prie kažkokio įrenginio, skirto įstatyti naują imobilizatorių, į kurį bus perrašomi vilkiko užvedimo apsaugos kodai. V. G. paminėjo, kad prie kompiuterio, dėžutės, specialių jungčių bus pridėta ne mažiau kaip 15 imobilizatorių t. y. kiekvienam vilkikų modeliui po 5 vnt. Šie vienetai buvo įskaičiuoti į bendrą kainą, tačiau norint pirkti atskirai vieno imibilizatoriaus kaina bus apie 200 litų. A. B. minėtam asmeniui sumokėjo 5 000 eurų, o V. G. pasakė, kad kompiuterį su visais priedais paruoš per dvi savaites. Praėjus šiam laikui V. V. paskambino V. G. ir jie trise vėl nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Minėto asmens darbo kambaryje ant stalo rado sidabrinės spalvos korpusu kompiuterį „Panasonic“, greta buvo apie 15 cm ilgio, 7 cm aukščio ir 7 cm pločio plastmasinė pilkos spalvos dėžutė, kurios viršuje buvo viena apie 2 cm gylio ertmė, į kurią dedamas imobilizatorius. Buvo padarytos atskiros jungtys, skirtos vilkikams „Scania“ ir „Man“ bei „Volvo“ ir „Mercedes“. Prie kompiuterio buvo du laidai ir 20 imobilizatorių. V. G. parodė kaip veikia kompiuteris, apmokė juo naudotis. A. B. šio asmens taip pat paprašė padaryti slopintuvą, kuris blokuotų GPS ir mobiliųjų telefonų signalus, kurį ketino laikyti angare, kuriame buvo slepiami pavogti vilkikai ar puspriekabės. V. G. pažadėjo tokį įrenginį gauti už 1 500 eurų. Be to A. B. sumokėjo šiam asmeniui dar 2 000 eurų už kompiuterį ir 1 500 eurų už GPS ir mobiliųjų telefonų slopintuvą. V. G. kaltinamajam V. V. pasakė, kad kai bus kokie nors kompiuteryje įdiegtos programinės įrangos atnaujinimai, jis apie tai elektroniniu paštu praneš kaltinamajam. Apie 2 mėnesius naudojo kompiuterį su visa minėta įranga ir prietaisais vagiant vilkikus, tačiau vienos iš vagysčių metu negalėjo nuskaityti vilkiko „Scania“ užvedimo apsaugos kodų. Dėl šios priežasties 2011 m. rudenį V. V. ir jis nuvažiavo pas V. G.. Su savimi turėjo vilkiko „Scania“ kompiuterį. Šis asmuo pasiėmė tą kompiuterį, išlitavo kažkokią tai mikroschemą, kurią pajungė prie kompiuterio „Panasonic“ prijungtos dėžutės ir nuskaitė apsaugos kodus, po ko paaiškino, kad visuomet reikia iš vilkiko kompiuterio išlituoti mikroschemą, parodė kurią ir jam parodė kaip tai padaryti. Praėjus mėnesiui ar dviem (duomenys neskelbtini) vagiant du vilkikus „Mercedes“, nei vieno iš šių vilkikų kompiuteriuose esančių užvedimo apsaugos kodų nuskaityti irgi nepavyko. Apie tai pasakė A. B., V. V., T. B.. Tuomet jis ir kaltinamasis bei vienas iš brolių J., kuris su savimi turėjo nešiojamąjį kompiuterį, skirtą vilkikų vagystėms palengvinti, vėl nuvyko pas V. G.. Šis asmuo pažadėjo gauti naujas kompiuterines programas už 500 eurų, apie ką pažadėjo pranešti V. V.. Po kelių dienų, jam nuvažiavus pas A. B. šis padavė ne mažiau kaip 700 eurų iš bendros grupuotės kasos. Jis nuvyko pas V. V. ir šiam perdavė A. B. paduotus 700 eurų bei jie kartu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas V. G., kur šis asmuo parodė įdiegtas atnaujintas vilkikų „Mercedes“ programas, paaiškino kaip reikia jomis naudotis. Už tai V. V. sumokėjo 500 eurų. Kompiuteris visuomet buvo laikomas jo namuose (duomenys neskelbtini), kadangi jis geriausiai iš visų mokėjo juo naudotis. Šiuo kompiuteriu ir programomis išmokė naudotis D. Š., V. V., V. V., Ž. Š. ir E. B.. Taip pat paaiškino, kad kartą už tai, kad paprieštaravo (nepakluso) grupuotės lyderių buvo sumuštas D. Š.. Nurodė T. T. ir tai, jog V. V. užtikrindavo vykstančių vykdyti vagysčių asmenų apgyvendinimą (duomenys neskelbtini) pas savo draugą.

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu T. T. atpažino asmenis, apie kuriuos davė parodymus (11 t., b. l. 28-48, 107-113).

Taip pat šiuos savo parodymus atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo (T. T.) patvirtino ir jų patikrinimo vietoje metu (10 t., b. l. 2-19, 45-56, 145-153).

Liudytojas A. B. paaiškino, kad 2012 m. dirbo (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) skyriaus Patrulių rinktinės vadu. 2012 m. kovo 2 d. gavo pranešimą, jog reikia skubiai nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kur pagal turimą operatyvinę informaciją yra laikomas vogtas vilkikas „Volvo“ su vogtu kroviniu. Į nurodytą vietą nuvyko kartu su patruliais T. D. ir A. R.. Atvykę rado baltų plytų angarą su baltos spalvos pakeliamais vartais. Iš angaro išėjęs ir juos pamatęs vyras, sušuko „mentai“ bei uždarė angaro duris. Jis spėjo įbėgti į angaro vidų, kur pamatė baltos spalvos vilkiką „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir keturis asmenis šalia jo. Kadangi minėti asmenys atsistojo į kovinę poziciją, buvo duota garsinė komanda: „policija, ant žemės“. Panaudojus psichologinę ir fizinę prievartą, trys asmenys buvo paguldyti ant žemės, jiems uždėti antrankiai. Ketvirtasis, vengdamas sulaikymo, nubėgo į angaro gilumą, sugniaužtais kumščiais puolė patrulį T. D., todėl jis panaudojo elektros impulsinį prietaisą, tačiau vyriškis nuo užtaiso išsisuko. Vėliau buvo panaudoti koviniai imtynių veiksmai bei dar kartą minėtas impulsinis prietaisas ir bėgusį vyrą pavyko sulaikyti. Sulaikytieji asmenys prisistatė kaip A. B., S. A., T. T. ir T. B.. Apžiūrėjus angarą, buvo rastas vilkikas ir dvi puspriekabės, kurie buvo ieškomi (duomenys neskelbtini) kaip pagrobtos transporto priemonės.

Liudytojas T. D. ir A. R. paaiškino, kad 2012 m. kovo 2 d. iš savo vadovo A. B. gavo nurodymą vykti kartu su juo į (duomenys neskelbtini), kur pagal turimą operatyvinę informaciją turėjo būti laikomas vogtas vilkikas su kroviniu. Atvykę į vietą, rado angarą, kurio viduje stovėjo baltos spalvos vilkikas „Volvo“. Už vilkiko stovėjo puspriekabė, o už šios dar viena puspriekabė su jūriniu konteineriu. Pirma puspriekabė buvo su medienos kroviniu, o antrojoje – lauko kepsninių krovinys. Šalia vilkiko buvo keturi asmenys. Panaudojus prievartos priemones šiuos asmenis pavyko sulaikyti. Jie prisistatė kaip A. B., S. A., T. T. ir T. B.. Taip pat angare buvo „Ford Mondeo“ ir „Vauxhall Signum“ automobilius.

Liudytojas J. G. (G. M.) paaiškino, kad A. B. yra buvęs jo žentas. Po dukros skyrybų su A. B. susitikdavo labai retai, tik per didžiąsias metų šventes, kai šis atvažiuodavo aplankyti vaikų. 2011 m. pradžioje A. B. paprašė jo nuvairuoti automobilį iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) rajone esantį kaimą, jis sutiko padėti. Iš viso į šią vietą važiavo ne mažiau tris kartus, kiekvieną kartą su skirtingu automobiliu. Buvo atvejis, kai į minėtą kaimą (duomenys neskelbtini) rajone jis važiavo su vienu automobiliu, o A. B. – su kitu, kurį paliko nepažįstamam vyrui, o jis buvusį žentą parvežė į (duomenys neskelbtini). Tuo metu A. B. vairavo lengvąjį automobilį, kurio vairas buvo dešinėje pusėje. Kokiu tikslu automobiliai, kurių visų vairas buvo dešinėje pusėje, buvo gabenami į (duomenys neskelbtini) rajone esantį kaimą, nežino, galimai jie buvo paliekami remontui. Vyras, kuris priimdavo automobilius, buvo apie 30 metų amžiaus, apie 170 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, trumpų, rudų plaukų.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu J. G. šį asmenį atpažino. Tai R. Š. (12 t., b. l. 54-56).

Liudytojas R. B. paaiškino, kad yra UAB „R.“ akcininkas ir direktorius, bendrovę įsteigė kartu su S. G.. Bendrovė užsiėmė krovinių pervežimu. Maždaug 2008 m., gavę paskolą, įsigijo pagal lizingo sutartį keturis naujus vilkikus. UAB „R.“ taip pat naudojosi dirbtuvėmis bei nesaugoma teritorija, esančia (duomenys neskelbtini). Po kurio laiko dirbtuves, esančias (duomenys neskelbtini), įkeitė bankui, nes reikėjo atiduoti paskolas. Šios patalpos buvo parduotos UAB „M.“, su kuria kažkaip buvo susijęs S. G.. 2010 m. bendradarbiavimas su S. G. pasibaigė, jie išsiskyrė, nes nesutarė, kas ir už ką turi būti atsakingas. Susitarė, jog du vilkikus pasiims S. G., o kiti du liks jam ir jie toliau veiklą vykdys atskirai tos pačios bendrovės vardu. 2011 m. nusprendė du vilkikus parduoti, nes verslas nesisekė. Po šio pardavimo kiekvienam liko po vieną vilkiką „Mercedes“. 2011 m. vasarą, kilus naujoms problemoms su bankais, S. G. pasakė, jog nebenori turėti vilkiko ir jokių reikalų su UAB „R.“, todėl viską perleido jam. Nuo to laiko visais bendrovės reikalais rūpinasi jis, o S. G. liko tik bendrovės akcininku. Po kurio laiko sužinojo, kad S. G. turi problemų su policija, buvo suimtas, todėl sutarė su šiuo asmeniu, jog visas UAB „R.“ akcijas perrašytų jo vardu, kas įvyko 2013 m. rugpjūčio mėnesį.

Liudytojas A. K. paaiškino, kad dirba UAB „T.“ direktoriumi. Įmonė užsiima tarptautiniu krovinių pervežimu. Šios bendrovės vardu yra registruotas vilkikas „Renault Premium“, raudonos spalvos, nes to paprašė jo pusbrolis J. J.. Dėl transporto priemonės dokumentų sutvarkymo pas jį atvažiavo J. J. ir dar du jam nepažįstami vyriškiai, kurie, kaip suprato, yra vilkiko savininkai. Jis pasirašė pirkimo-pardavimo sutartyje, tačiau realiai vilkikas priklausė J. J., kuris juo ir naudojosi. Apie tai, kad šis vilkikas buvo naudojamas vykdyti nusikaltimams, nieko nežino. Vilkikas stovėdavo jo bendrovės nuomojamoje aikštelėje (duomenys neskelbtini), tačiau, kai su juo būdavo išvažiavęs J. J., tai šis laikydavo vilkiką ten, kur norėdavo. Jokios įtakos J. J. dėl pastarojo vykimo į užsienį neturėjo, t. y. nenurodinėjo, kur ir kada šiam reikia vykti. Kiek žino, J. J. už vilkiką nėra pilnai atsiskaitęs.

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu A. K. atpažino J. J. ir S. G. kaip asmenis, apie kuriuos davė parodymus (31 t., b. l. 146-147).

Liudytojas A. K. paaiškino, kad atstovauja draudimo bendrovei „C.“, o anksčiau dirbo su „G.“. Jis turėjo teisę pasirašyti draudimo sutartis su fiziniais ir juridiniais asmenimis draudimo kompanijos vardu. Maždaug 2011 m. pradžioje jam paskambino nepažįstamas vyriškis ir pasakė, kad nori apdrausti automobilį privalomos civilinės atsakomybės draudimu. Automobilio registracijos liudijimas buvo užsienio valstybės – Anglijos. Kieno vardu draudė šį automobilį, neatsimena, mano, jog ne besikreipusio asmens (A. B.) vardu, nes pastarasis jokio savo dokumento jam nebuvo davęs. Po šio apsilankymo jis su minėtu vyriškiu pradėjo bendradarbiauti. Duomenis žmogaus, kurio vardu reikėjo sudaryti sutartį, vyras atnešdavo užrašęs ant lapuko arba jis nurašydavo nuo seno draudimo poliso. Visus kartus šis vyras atnešdavo Anglijoje registruotų transporto priemonių liudijimus. Automobilių markių neatsimena. Kelis kartus tas pats vyras į jį kreipėsi ir dėl vilkikų civilinės atsakomybės draudimo, t. y. kad šie vilkikai galėtų važinėti užsienyje, tačiau paskaičiavus kainą, vyras atsisakė tuos vilkikus drausti, nes sakė, jog yra per brangu. Vilkikai buvo registruoti Lietuvoje, turėjo lietuviškus valstybinius numerius. Bendradarbiavimas su šiuo klientu truko apie metus ar pusantrų metų, vėliau šis asmuo nebesirodė. A. B. skambindavo jam iš to paties telefono numerio, tačiau kai jis pats norėdavo šiam asmeniui paskambinti, telefono numeris visuomet būdavo išjungtas. Bendravimo laikotarpiu šis vyriškis vieną ar du kartus buvo atvykęs su kitu asmeniu, kurio neįsidėmėjo. Kartais dokumentų paėmimui būdavo atsiųstas kitas asmuo, tačiau su pastaruoju jis nebendraudavo, tik atiduodavo draudimo polisus.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu A. K. atpažino A. B. kaip asmenį, apie kurį davė parodymus, t. y. klientas, kuris kreipėsi dėl automobilių privalomos civilinės atsakomybės draudimo (13 t., b. l. 60-61). Liudytojas taip pat paaiškino, kad jam yra girdėtas Svajūno vardas, kurį įsidėmėjo gal dėl to, jog šis asmuo taip pat atvažiuodavo kartu su atpažintu vyriškiu sutarčių sudarymui.

Liudytojas Ž. K. paaiškino, kad 2011 m. pabaigoje lankėsi pas brolių A. ir T. B. tėvą, nes norėjo įsigyti medaus. Namo kieme jis pamatė automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo susidomėjo. Dėl šio automobilio pirkimo bendravo su A. B. ir T. B.. Už automobilį sutarė sumokėti 4 000 Lt, pinigus mokant dalimis, nes šis buvo sugedęs. Minėti broliai jam perdavė automobilio anglišką techninį pasą, kurį jis išsiuntė į Didžiąją Britaniją ir perregistravo savo vardu. 2012 m. kovo mėnesį T. B. pas jį atvarė savo džipą „Nissan Navara“ ir paprašė suremontuoti, o jis šiam paskolino savo „Ford Mondeo“. Tos pačios dienos vakare sužinojo, kad broliai yra sulaikyti policijos. V. V. buvo atvežęs jam savo automobilį suremontuoti, tačiau, koks tai buvo automobilis, neprisimena.

Liudytojas V. R. paaiškino, kad maždaug prieš 7-8 metus buvo atvejis, kai prie jo ir dar dviejų pažįstamų (duomenys neskelbtini) privažiavo BMW markės automobilis, juodos spalvos, iš kurio išlipęs vyriškis pasiūlė jam užsidirbti 50 Lt už tai, kad jo vardu būtų užregistruota viena transporto priemonė, kuri realiai jam nepriklausys. Jis sutiko. Kartu su pasiūlymą pateikusiu asmeniu įsėdo į BMW automobilį, kuriame sėdėjo vairuotojas, o ant galinės sėdynės buvo dar vienas vyras, ir visi keturi nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) VĮ „Regitra“ padalinį, esantį (duomenys neskelbtini). Atvykus jam parodė „VW Transporter“ autobusiuką, kurį turėjo užregistruoti savo vardu. Kartu vykę asmenys užpildė visus dokumentus ir davė jam pasirašyti, ką jis ir padarė. Kai procedūra buvo užbaigta, vyriškis jam davė 50 Lt ir pasakė, kad jis gali eiti, nes yra nebereikalingas. Daugiau šių vyrų jis nėra matęs.

Liudytojas E. P. paaiškino, kad pažįsta P. R., nes kartu su juo mokėsi (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centre, gyveno tame pačiame bendrabučio kambaryje. Taip pat pažįsta R. S., kuris buvo jo klasiokas. 2011 m. pradžioje R. S. pasiūlė jam važiuoti į (duomenys neskelbtini) ir iš ten už užmokestį į Lietuvą parvairuoti automobilį. Jis šiuo pasiūlymu nesusidomėjo, nes nenorėjo praleisti pamokų. Tuomet R. S. paprašė jo pasidomėti gal kas iš jo pažįstamų susidomėtų šiuo pasiūlymu. Jis siūlė keliems pažįstamiems, tačiau niekas nesusigundė siūlomu atlygiu, kuris galėjo būti nuo 200 iki 500 eurų. Netrukus apie pasiūlymą jis papasakojo P. R. ir šis susidomėjo. P. R. davė R. S. telefono numerį, kaip šie asmenys toliau bendravo dėl kelionės ir automobilio parvairavimo, nežino. Kai P. R. praėjus savaitei ar kelioms sugrįžo iš šios kelionės, jam papasakojo, kad R. S. buvo apgautas, nes dalyvavo automobilio vagystėje. P. R. minėjo, jog du kartus vairavo vogtus automobilius, du kartus buvo stabdytas policijos pareigūnų ir du kartus jam pavyko nuo pareigūnų pabėgti. Apie asmenis, kurie (duomenys neskelbtini) vykdė automobilių vagystes, nieko nepasakojo. Jam žinoma, jog R. S. P. R. žadėtų pinigų nesumokėjo ir nuo 2011 m. pavasario kažkur dingo.

Liudytojas V. M. paaiškino, kad yra įsteigęs viešąją įstaigą, kuriai vadovauja ir kuri užsiima įmonių steigimu, pertvarkymu, reorganizavimu bei likvidavimu. 2008 m. jis pardavinėjo uždaras akcines bendroves, apie tai skelbė internete. Su juo susiskambino T. T., kuris panoro įsigyti vieną parduodamų bendrovių, t. y. UAB „P.“. Už šią bendrovę T. T. sumokėjo 500 Lt ir tapo jos direktoriumi, kuo užsiėmė minėta įmonė, nežino, tačiau 2010 metais jai buvo iškelta bankroto byla. Po to T. T. dar kelis kartus prašė jo sutvarkyti reikalus, susijusius su įvairiomis bendrovėmis. 2010 m. pradžioje jie susitiko Prienuose, kur į susitikimą T. T. atvažiavo ne vienas, o su vyriškiu, kuris prisistatė A. (A. B.). Pastarasis pasakė, kad turi bendrovę „J.“, kuri yra įsiskolinusi, klausė, kaip galima greičiau padengti bendrovės skolas. Jis šiam asmeniui pasiūlė kelis variantus. Buvo nuspręsta UAB „J.“ palikti vieną akcininką, nes tuo metu įmonė turėjo 4 ar 5 akcininkus. A. jam pateikė duomenis to asmens, kurio vardu turėjo sutvarkyti dokumentus. Paskui buvo kuriamas planas šią bendrovę išskaidyti į kelias bendroves, tokiu būdu išskaidant ir skolas. Tuomet T. T. pasakė, kad jie nieko nebedarys ir jis viską turi tvarkyti su naujuoju vieninteliu įmonės akcininku. Todėl su bendrove nieko daugiau nebuvo daroma. Maždaug 2010 m. vasarą A. B. paklausė, ar jis nežino patalpų, kurias būtų galima išsinuomoti sandėliavimui. Šiuo klausimu jis paskambino pažįstamam J. L., kuris užsiiminėjo tarpininkavimo paslaugomis. Po kurio laiko J. L. surado patalpas, todėl jis nusprendė suvesti A. B. su J. L., kad šie susitartų. A. patalpos tiko, buvo nuspręsta jas nuomoti, tačiau sutarta, jog pinigai bus mokami per jį, nes taip pageidavo A. B.. Kiekvieno mėnesio pabaigoje šis asmuo asmeniškai jam atveždavo pinigus – 960 ar 980 Lt. Paskutinį kartą 2012 m. kovo mėnesį pinigus atvežė kitas vyriškis, apie 170 cm ūgio, trumpai kirptais rusvais plaukais. Daugiau nei T. T., nei A. B. ar kitų asmenų, turinčių reikalų su šių patalpų nuoma, jis nematė. Vėliau iš J. L. sužinojo, kad šiose patalpose policija atliko kratas.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu V. M. atpažino A. B., kaip asmenį, prisistačiusį vardu A., T. B. bei V. V. atpažino kaip asmenis, kurie dalyvaudavo susitikimuose kartu A., taip pat liudytojas atpažino T. T. ir D. V., kaip asmenį, kurio vardu buvo užrašytos UAB „P.“ akcijos, kurią pirko T. T. (12 t., b. l. 104-107).

Liudytojas J. L., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino (12 t., b. l. 108-110), kad V. M. vieno susitikimo metu pasiteiravo, ar jis nepažįsta asmenų, kurie galėtų išnuomoti patalpas, į kuriose galėtų būti laikomi vilkikai su priekabomis. Maždaug po mėnesio lankantis (duomenys neskelbtini) pamatė sandėlius ir prisiminė V. M. prašymą. Sandėlių teritorijos kieme sutikto vyriškio pasiteiravo dėl patalpų nuomos, atsakymas buvo teigiamas. Tuomet informavo V. M., kuris į susitikimą dėl sandėlio nuomos atvyko su vienu ar dviem asmenimis, kurie apžiūrėjo patalpas ir nusprendė, kad šios jiems tinka. V. M. paprašė susitarti dėl nuomos kainos, taip pat paprašė, jog pinigai už sandėlio nuomą būtų mokami per jį, tiesiogiai pinigus jam perduodant. Nuomos sutartis nebuvo pasirašyta, dėl sąlygų buvo susitarta žodžiu. Gautus sandėlio raktus perdavė V. M., kuris jam kas mėnesį mokėjo reikalingą pinigų (nuomos) sumą. Kas buvo laikoma tame sandėlyje, nežino, į vidų niekada nebuvo užėjęs.

Liudytojas L. S. paaiškino, kad nuo vaikystės pažįsta brolius G. (T.) S. ir A. S., kurie vėliau pasikeitė pavardę į B.. Tiksli pavardės keitimo data ir priežastis jam nėra žinoma. Su minėtais broliais visada palaikė draugiškus santykius, tačiau kartu nedirbo, bendrų verslų neturėjo, kuo broliai užsiėmė, nežinojo. G. (pasikeitė vardą į T.) B. namo kieme, (duomenys neskelbtini), jis dažnai matydavo V. V. (buvusi pavardė A. P.), kurį visi vadino „Š.“, „H.“. Taip pat broliai bendravo su S. (A.). Pas šį taip pat lankydavosi D. Š., pravarde „Š.“, ir vyriškis, kurį visi vadino „D.“ (T. T.). Kokie ryšiai bei reikalai minėtus asmenis siejo tarpusavyje, jis nežino, tačiau, mano, jog jie visi buvo gerai pažįstami. Jo akivaizdoje minėti asmenys nei karto jokių svarbių klausimų neaptarinėjo, tokiais atvejais jie visuomet nueidavo į šoną, o su juo bendraudavo tik tuomet, kai tarpusavyje žaisdavo kortomis ar gerdavo alų. 2011 m. rudenį A. B. paprašė nuvežti į Lenkiją. Jis iš pradžių atsisakė, bet A. B. paaiškinus, kad skubiai reikia, o jis neblaivus, sutiko. Išvažiavo tamsiu paros metu A. B. automobiliu „Ford Mondeo“, sidabrinės spalvos, su Jungtinės Karalystės registracijos valstybiniais numeriais. Kartu su jais į (duomenys neskelbtini) vyko ir V. V.. A. B. prašymu nuvažiavo netoli (duomenys neskelbtini) sienos, kur apie 52 km atstumu yra benzino kolonėlė (duomenys neskelbtini). Atvykus į šią kolonėlę, jie šiek tiek palaukė ir prie jų privažiavo T. T., kuris vairavo „VW Passat“ automobilį. Atvykęs asmuo kalbėjosi su A. B. ir V. V. paėję toliau nuo jo, apie ką buvo kalbama, nežino. A. B. sugrįžus į automobilį, šis pasakė važiuoti į namus. Ar kaltinamasis V. V. sugrįžo į Lietuvą su jais, ar pasiliko su T. T., neprisimena. A. B. apie šios kelionės tikslą jam nieko nepasakojo.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu L. S. atpažino A. B., G. (T.) B., pravarde „Č.“, V. V., S. A., T. T., pravarde „D.“ ir V. V., kuris taip pat buvo brolių A. ir T. B., V. V., D. Š., S. A. bei T. T. pažįstamas (13 t., b. l. 14-19).

Liudytojas V. M. paaiškino, kad yra vienas iš UAB „A.“, kuri užsiima naujų ir naudotų automobilių dalių prekyba, savininkų. Maždaug 2011 m. vasarą jam paskambino vyriškis, prisistatęs vardu V. (V. V.), ir pasiteiravo, ar jis neturi pardavimui detalių komplekto, reikalingo pakeičiant anglišką automobilį (kai vairas yra dešinėje pusėje) į europinį automobilį (kai vairas yra kairėje pusėje). Šių detalių reikėjo automobiliui „Nissan Terrano“. Jis atsakė, kad tokio komplekto neturi ir pokalbis baigėsi. Tačiau V. skambino dar kelis kartus ir prašė įvairių detalių. Vieno pokalbio metu V. V. pasiūlė jam BMW markės variklių, 1,6 ir 1,8 kubatūros. V. sakė, kad už variklius nori 6 000 Lt, tačiau jis pirkti nesutiko. V. (V. V.) yra apie 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių, vidutinio ilgumo plaukų. Maždaug po 2-3 savaičių atvažiavęs į jo namus, V. pasakė, kad turi žaislinių lėlių, porceliano gaminių, kiaušinių, laikrodžių, puodukų, žvakidžių ir kt., taip pat drabužių, kuriuos nori parduoti. Po poros dienų minėtus daiktus V. atvežė apžiūrai baltos spalvos autobusiuku. Daiktai buvo perkrauti į jo namuose esantį garažą. V. V. sakė, kad už lėles nori gauti po 70 Lt, o už porcelianą po 50 Lt už vienetą. Iš kur gavo minėtus daiktus, nesakė, tačiau tvirtino, jog dokumentus turi ir jie tvarkingi. Jam jokių įtarimų nekilo. Daiktus pardavinėti jis pasiūlė vienam vyriškiui, kuris prekiavo (duomenys neskelbtini) turguje, tačiau prekyba sekėsi sunkiai. Daiktų likučiai liko pas jį namuose, kuriuos surado policijos pareigūnai kratos metu. Apie 60 vnt. lėlių V. dar iki kratos buvo pasiėmęs, kai pamatė, jog prekyba nėra intensyvi. V. V. pas jį atvažiuodavo dviem angliškais automobiliais, t. y. kurių vairas yra dešinėje pusėje. Vienas jų buvo „Nissan Terrano“, kitas – „VW Passat“. 2011 m. rudenį pas jį į prekybos vietą (duomenys neskelbtini) atėjo Rusijos pilietis pirkti detalių automobiliui. Tuomet jis prisiminė apie V. siūlytus pirkti BMW variklius. Suderėjo, jog vieną už 2000 Lt nupirks minėtas Rusijos pilietis. V. V. tą pačią dieną atvežė variklį „VW Passat“ automobiliu. Iš kur V. gavo variklius, jam neminėjo, kad jie yra vogti, nesuprato. Kombinezonus „Gladiator“ pirko pats, V. V. jų jam neatvežė.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu V. M. atpažino V. V. kaip V., kuris atvežė jam įvairias prekes pardavimui (13 t., b. l. 7-8).

Liudytojas G. K. paaiškino, kad maždaug prieš 9-10 metų dirbo autoservise (duomenys neskelbtini). Tuo metu (2009 metais) susipažino su G. (T. B.), pravarde „Č.“, kuris jam atvarydavo taisyti įvairius automobilius. Taisė „Nissan Navara“, „Ford Mondeo“, „Opel Insignia“ ir kt. Visi šie automobiliai buvo registruoti Jungtinėje karalystėje, buvo su šios šalies valstybiniais numeriais. Su T. B. kartais būdavo kitas vyriškis – apie 195 cm ūgio, trumpų plaukų, pastoviai vaikščiodavo su kapišonu ant galvos (A. B.). Šiam nuteistajam jis taip pat yra taisęs automobilį, galimai „Ford Mondeo“. 2011 m. liepos mėnesį pas jį atvažiavo minėtas aukštas vyriškis – A. B., ir paklausė, ar jis neturi išnuomoti patalpų, minėjo, jog ieško didelio angaro. Jis pažadėjo pasidomėti šiuo klausimu. Netrukus susitiko su pažįstamu G. A., kuris dirba bankroto administratoriumi. Šis prisipažino administruojantis bankrutavusias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Jis papasakojo apie asmenį, norintį išsinuomoti angarą. G. A. sutiko ir atvežė jam nuomos sutartį, kurią tą pačią dieną jis perdavė patalpomis besidominčiam vyriškiui. Nuomos sutartis buvo pasirašyta jam nežinomo asmens, kuris atstovavo bendrovę „H.“. Sudarius nuomos sutartį, kas mėnesį pas jį atvažiuodavo arba T. B., arba A. B. ir paduodavo nuomos mokestį – 400 Lt. Kas buvo laikoma išsinuomotame angare, nežino. Buvo atvejis, kai į jo autoservisą atvažiavo vilkikas „Renault Premium“, raudonos spalvos, ant variklio dangčio buvo užrašas „J.“, su priekaba, kuri buvo tuščia. Šį vilkiką vairavo minėtas aukštas vyras, kuris paprašė priimti pasaugoti vilkiką su puspriekabe aikštelėje. Vilkiką pasiėmė jam nematytas asmuo, apie 185 cm ūgio, sportiško kūno sudėjimo, trumpai kirptų plaukų (S. A.). Šis vyriškis į jo autoservisą kelis kartus buvo atvažiavęs su T. T., asmeniu, pravarde „Š.“ (D. Š.), kuris taip pat remontuodavo pas jį automobilius. Kartą pas jį su vilkiku DAF, baltos spalvos, atvažiavo T. B., kuris prašė išlyginti sulankstytą vilkiko ratlankį. Jam priklausančiame autoservise taip pat automobilį taisė asmuo, pravarde „H.“, kuris turėjo džipą „Nissan Terrano“, Anglijos valstybiniais numeriais. „H.“ yra apie 178 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių, trumpai kirptų plaukų (V. V.). Matėsi, kad visi jo nurodyti asmenys tarpusavyje pažįstami, tačiau kuo jie užsiėmė, nežino. Buvo toks įvykis, kai jis suteikė benamiam vyrui gyvenamąją vietą autoserviso patalpose. Šio vyro vardas buvo J. (J.). J. J. atlikdavo smulkius ūkio darbus: nukasdavo sniegą, surinkdavo šiukšles ir pan., už ką jam mokėdavo po 10-20 litų. 2011 m. pavasarį pas jį atvažiavo A. B. ir pamatęs J. J. susidomėjo, ar šis turi vairuotojo pažymėjimą. Kadangi teises priglaustasis asmuo turėjo, todėl A. B. pasiimdavo šį su savimi, kai reikėdavo parvairuoti sunkvežimius. J. J. jam yra pasakojęs, kad buvo (duomenys neskelbtini), į Lietuvą parvairavo vilkiką „Scania“ su priekaba, už tai gavo 2000 Lt, tačiau daugiau detalių neminėjo. Vėliau jis J. J. iš autoserviso išvijo, nes šis išsinešė du automobilių dujų įrangos reduktorius. Liudytojas taip pat paaiškino, kad pažįsta R. N., kurį ne kartą yra matęs bendraujantį su A. B. bei T. B.. Iš pokalbio su R. N. suprato, kad brolių A. ir T. B. prašymu pastarasis taip pat surado vairuotoją, kuris, kaip ir J. J., vykdavo į užsienio valstybes, tikslu iš ten į Lietuvą parvairuoti vilkiką ar partempti puspriekabę.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu G. K. atpažino A. B., kaip aukštąjį vyriškį, vaikščiojusį su kapišonu ant galvos, T. B. atpažino kaip G., pravarde „Č.“, V. V. atpažino kaip vyriškį, pravarde „H.“, S. A. atpažino kaip asmenį, kuris atvyko pasiimti vilkiko „Renault Premium“, T. T. atpažino kaip asmenį, kuris atvykdavo kartu su „Š.“, D. Š. atpažino kaip asmenį, pravarde „Š.“, D. V. atpažino kaip asmenį, matytą autoservise (12 t., b. l. 88-95).

Liudytojas G. A. paaiškino, kad dirba UAB „K.“ direktoriumi. Įmonė užsiima bankroto administravimu. 2010 m. bankroto byla buvo iškelta UAB „A.“, kurios bankroto administratoriumi paskirta jo įmonė. UAB „A.“ nuosavybės teise priklausė angaras, esantis (duomenys neskelbtini), kurį UAB „K.“ galėjo nuomoti. 2011 m. liepos mėnesį G. K. pasakė jam, kad pažįsta asmenis, kuriuos domintų angaro nuoma. Jis paruošė nuomos sutartį ir ją paliko pas G. K., kad jo surasti nuomininkai galėtų įsirašyti savo rekvizitus. Po kelių dienų jis pasiėmė nuomos sutartį, kuri buvo pasirašyta A. M. firmos „H.“ direktoriaus G. R.. G. K. sakė, jog angare bus laikomos transporto priemonės. Kadangi vienus raktus nuo angaro jis pasiliko sau, tai atvažiavęs tvarkyti UAB „A.“ dokumentų matydavo, jog angare stovi puspriekabės, tačiau negali pasakyti, ar tai buvo tos pačios, ar skirtingos puspriekabės. Fizinių asmenų angare niekada nėra matęs, kad būtų vykdoma kokia nors veikla, taip pat nepastebėjo.

Liudytojas R. N. paaiškino, kad kaltinamąjį V. V. pažįsta nuo vaikystės, nes augo tame pačiame name, jį žino kaip A. P. ar P.. Taip pat nuo mokyklos laikų pažįsta T. B., kuris tuo metu buvo G. S., ir šio brolį A. B.. Nurodė, kad kartą T. B. jį vežė namo ir šio asmens automobilyje jis paliko savo vilkikų „Volvo“ ir DAF dokumentus. Vėliau bandė jų ieškoti ir sužinojo, kad dokumentus paėmė policijos pareigūnai. Taip pat paaiškino, kad T. B. žmona paprašė jo paimti iš meistrų automobilį „Nissan“, nes jie to automobilio neremontavo. Tuomet jis paprašė savo pažįstamo, kad šis tą automobilį paimtų ir suremontuotų. Tai ir buvo padaryta. Prieš tai tuo automobiliu važinėjo T. B.. Broliai T. ir A. B. niekada neprašė surasti jiems vilkikų.

Liudytojas A. K. paaiškino, kad dirbo autoservise, esančiame (duomenys neskelbtini). Užsiėmė automobilių, kurie buvo po avarijų, kėbulų geometrijos atstatymu. Šalia autoserviso buvo dar keletas garažų, kuriuose dirbo jam iš matymo pažįstamas D. V., kuris (duomenys neskelbtini) vasarą mirė. Pas D. V. dažnai atvažiuodavo pastarojo pažįstami vyriškiai, su kuriais šis vartodavo alkoholinius gėrimus, aptarinėdavo kažkokius reikalus. D. V. jį supažindino su vienu šių asmenų, tai S. (A.), kurį visi vadino „S.“. Kartu su S. A. atvažiuodavo ir šio draugas D. Š. („Š.“). Visiems šiems asmenims jis yra suremontavęs ne vieną automobilį. Po kiek laiko S. A. jį supažindino su broliais A. ir T. B., V. V., taip pat su T. T.. S. A. su D. Š. dažnai būdavo girti, todėl juos vežiodavo Ž. (Ž. J.). Jis taip pat pažįsta S. A. ir D. Š. draugą E. P., su pastaruoju yra vartojęs alkoholinius gėrimus. Kuo tiksliai vertėsi visi šie asmenys, nežino, tačiau juos siejo bendri interesai ir tikslai, galimai jie turėjo kažkokį verslą, susijusį su automobiliais. 2012 m. pradžioje jam paskambino vienas iš brolių B. ir paklausė, ar kitą dieną jis (A. K.) negalėtų su šiuo pavažiuoti ir pataisyti kažkokį automobilį. Kitą dieną į autoservisą atvažiavo T. B. „VW Passat“ automobiliu, sidabrinės spalvos. Jis atsisėdo į šį automobilį ir T. B. liepė jam ant galvos užsidėti kapišoną, kad nematytų kelio iki automobilio, kurį reikia suremontuoti. Jis pakluso nurodymui ir kapišoną užsidėjo. Atvykus į vietą, T. B. liepė nežiūrėti, pats išlipo iš automobilio, priėjo prie keleivio priekinių durelių, jas atidarė, paėmė jį už parankės ir, liepęs nuleisti galvą žemyn, įvedė į didelį angarą, kurio viduje stovėjo vilkikas, raudonos spalvos kabina, prie kurio buvo prikabinta puspriekabė, traukta tentu, galimai pilkos ar raudonos spalvos. Taip pat angare matė sudėtus dviračius. Angare buvo S. A., D. Š., vėliau atvažiavo ir A. B.. Kažkuris iš šių asmenų paaiškino, kad problema yra puspriekabės stabdžių gedimas, kurį jis pašalino su jam duotais įrankiais. Tuomet T. B. jį parvežė atgal į autoservisą. Kitą dieną atvažiavo A. B. ir davė jam 20 Lt, sakydamas, jog tai už darbą taisant stabdžių sistemą.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu A. K. atpažino asmenį vardu A., tai A. B., taip pat „Č.“, tai A. brolis T. B., vyriškį, kuris atvažiuodavo kartu su S., D., A. ar „Č.“ į autoservisą, tai V. V., vyriškį, vardu S., su kuriuo labai gerai sutarė ir dažnai vartodavo alkoholinius gėrimus, tai S. A., pravarde „S.“, be to, atpažino vyriškį, kuris buvo D. V. pažįstamas, tai T. T.. Kaip autoservise matytą asmenį, A. K. atpažino S. G., „Ž.“, kuris atveždavo S. ir D. į autoservisą, tai Ž. J.. „Ž.“ draugas yra „M.“, tai M. N.. „Š.“ atpažintas kaip D. Š.. Taip pat nurodytos D. V. ir E. P. nuotraukos (12 t., b. l. 76-84).

Liudytojas Ž. Ž. paaiškino, kad su V. V., kurį vadino „H.“, „Š.“, susipažino per savo pažįstamą S. A.. Taip pat pažįsta D. Š., A. B., T. B.. Kaltinamasis važinėjo su mėlynos spalvos visureigiu „Nissan Tirrano“, kurio vairas buvo dešinėje pusėje, su Anglijos registracijos numeriais. Taip pat žino A. K., Ž. J., kuris visur vežiodavo S. A., kai šis būdavo neblaivus, „M.“, kuris yra D. Š. pusbrolis. Kuo visi šie asmenys užsiėmė, nežino, jie niekada nepasakodavo, tačiau matėsi, kad jų tarpusavio santykiai yra draugiški. Iš to, kad jo akivaizdoje paminėti asmenys atvirai nekalbėjo apie savo darbus ir planus suprato, kad jie galimai užsiima kažkokių nusikaltimų darymu. 2012 metų pradžioje S. A. jam pasiūlė medienos, nes jis dirbo su parketu. Mediena (medienos lentos) buvo vilkike „Mercedes“, baltos spalvos, su raudonos spalvos puspriekabe, kurie stovėjo angare (duomenys neskelbtini). Nuvykę kartu su S. A. ir A. B. prie minėto angaro, jie įėjo į vidų (duris atrakino S. A.), atsidarė puspriekabę, pasikėlė vieną lentą ir nusipjovė jos gabalėlį. Iš kur gauta mediena, S. A. neaiškino. Po to jis nuvežė kelioms įmonėms, kurios gamina parketą, parodyti lentos pavyzdį, tačiau jokio tikslaus atsakymo, ar mediena juos domina ir norėtų ją pirkti, negavo. Antrą kartą angare lankėsi su S. A. ir A. B. tam, kad padėtų šiems nupjauti dar vieną lentos pavyzdį, kurį tą kartą pasiėmė S. A. su A. B.. Daugiau tame angare nesilankė. Po šio įvykio praėjus kelioms savaitėms, jam paskambino D. Š. ir pasakė, jog reikia pagalbos, t. y. šio pažįstamas, kuris yra (duomenys neskelbtini), vairuoja vilkiką su puspriekabe ir jam baigėsi kuras, o pinigų jis neturi. D. Š. paprašė nuvežti šiam vilkiko vairuotojui pinigų. Jis sutiko. Kirtęs (duomenys neskelbtini) sieną, paskambino telefonu, kurį jam davė D. Š.. Atsiliepęs vyriškis sakė, kad laukia jo benzino kolonėlėje, už (duomenys neskelbtini) miesto. Atvykęs į minėtą kolonėlę, jis susitiko su Ž. Š. ir V. V., kuriems atidavė D. Š. duotus 300 Lt. Taip pat kažkuris iš jo kolonėlėje sutiktų asmenų davė jam „Samsung“ telefoną ir sakė juo po 10-15 min. paskambinti vilkiko vairuotojui ir pasakyti, kad važiuotų į Lietuvą. Jam grįžtant į Lietuvą, buvo liepta stebėti, ar kelyje nėra policijos, muitinės ar kitų pareigūnų, kurie stabdytų automobilius, ir pranešti apie tai vilkiko vairuotojui. D. Š. taip pat liepė jam paskambinti vilkiko vairuotojui ir pasakyti, kad vilkiką šis turi parvairuoti į benzino kolonėlę „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra (duomenys neskelbtini), kur vilkiko vairuotojo lauks D. Š.. Tiek gautą telefoną „Samsung“, tiek lapelį, su užrašytu vilkiko vairuotojo telefono numeriu, jis, šio asmens reikalavimu, atidavė D. Š..

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu Ž. Ž. atpažino asmenis, apie bendravimą su kuriais davė parodymus (12 t., b. l. 136-143).

Liudytojas V. J. paaiškino, kad pažįsta S. A. ir D. Š., tačiau su jais tik leisdavo laisvalaikį, bendrų verslo reikalų niekada neturėjo. Būnant su minėtais asmenimis, kartais prisijungdavo pastarųjų draugai A. su broliu T. (B.) bei V. V.. Vieną iš šių asmenų, neprisimena kurį, jis yra lydėjęs į (duomenys neskelbtini) pas transporto priemonių kompiuterių specialistą. Šis vyriškis kompiuteriu šalindavo automobilyje esančius gedimus, yra jam taisęs automobilį. A. ir T. B., V. V. teiravosi jo, ar nepažįsta gero kompiuterių specialisto, gebančio pašalinti automobilių kompiuterio gedimus. Tuomet jis rekomendavo minėtą asmenį ir palydėjo pas šį į (duomenys neskelbtini). Galimai S. A. ir D. Š. teiravosi jo, ar nepažįsta asmenų, dirbančių metalo laužo supirktuvėje, nes turi pardavimui kažkokio metalo laužo, tačiau detaliau šių aplinkybių neprisimena, nes metalo laužo pardavimui netarpininkavo.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu V. J. atpažino A. B., T. B., kurį žinojo kaip A. B. brolį G., V. V., S. A., V. G. atpažino kaip „I.“, taip pat atpažino D. Š., A. B., pravarde „A.“ ir P. B., žinomą kaip „A. b.“ (12 t., b. l. 113-120).

Liudytojas R. Š. paaiškino, kad užsiima automobilių kėbulų geometrijos atstatinėjimu, taip pat daro specialias tuščias ertmes automobiliuose. Visus šiuos darbus jis atlikdavo (duomenys neskelbtini) esančiose senose fermose, kur jo pažįstamas K. A. buvo įsirengęs specialias patalpas, kuriose buvo remontuojami automobiliai. Jis ir K. A. dirbo atskirai ir į vienas kito darbus nesikišo. 2010 m. rudenį jam paskambino nepažįstamas vyriškis, kuris išsakė pageidavimą susitikti ir pasikalbėti. Tos pačios dienos vakare jie susitiko. Vyriškis atvažiavo „VW Passat“ automobiliu, sidabrinės spalvos. Vairuotojo vietoje sėdėjusiam vyrui buvo apie 50-60 metų, jis buvo apie 170 cm ūgio, stambaus kūno sudėjimo, šviesių, galimai žilų plaukų, su akiniais (G. M.). Šalia vairuotojo sėdintis vyras buvo apie 30 metų amžiaus, apie 180 cm ūgio, stambaus kūno sudėjimo, tamsiai rudų, trumpai kirptų plaukų, vilkėjo sportinį bliuzoną su kapišonu (A. B.). Minėti vyrai pasakė, kad automobilyje, kuriuo atvažiavo, norėtų įrengti tuščią ertmę, slėptuvę. Jis pasiūlė ertmę padaryti virš galinio išmetimo bakelio ir vyriškiai sutiko. Už darbą pažadėjo sumokėti 800 Lt. Kai darbas buvo atliktas, G. M. paklausė jo, ar negalėtų dar vieną tuščią ertmę padaryti kitame automobilyje. Jis sutiko. Po kurio laiko A. B. atvairavo automobilį „Opel“, mėlynos spalvos, be jokių valstybinių numerių. Ertmę buvo prašoma padaryti po rankiniu stabdžiu, apie 1 m ilgio ir apie 10 cm aukščio. Kai automobilis buvo paruoštas, jam buvo sumokėta 500 Lt. 2011 m. gegužės 10 d. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, apklaustas ir paskyrus kardomąją priemonę paleistas į namus. Praėjus keletui dienų po sulaikymo jam paskambino A. B.. Šiam pasakė, kad telefonu nekalbės. Netrukus A. B. atvažiavo ir jis šiam asmeniui pasakė, kad mobilusis telefonas yra paklausomas, kad buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Po šio pokalbio su A. B. daugiau nesimatė.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu R. Š. atpažino A. B. kaip jaunesnįjį vyriškį, apie kurį davė parodymus, ir G. M., kaip vyresnįjį vyriškį, apie kurį davė parodymus apklausos metu (12 t., b. l. 46-48, 49-50).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytojas A. V. B. paaiškino (12 t., b. l. 57-60, 72), kad pažinojo S. A., pravarde „S.“, su kuriuo kartais atvažiuodavo šio draugas D. Š.. Vieno susitikimo metu S. A. paklausė, ar jis negalėtų susitikti su nekilnojamojo turto pirkėjais. Tuo metu jis dirbo nekilnojamojo turto agentu, todėl sutiko. Tokiu būdu S. A. supažindino jį su aukštu vyriškiu, prisistačiusiu A. (A. B.) vardu. Kito susitikimo metu A. atvažiavo su savo broliu (T. B.). Jie prašė surasti nekilnojamojo turto – žemės sklypų, namų ir pan., kuriuos norėjo kuo pigiau įsigyti, t. y. norėjo investuoti į nekilnojamąjį turtą. Jis daug kartų broliams siūlė naudingus sandorius, tačiau šie nieko taip ir nenupirko. Iš brolių kalbų suprato, kad šie be jo pagalbos nusipirko žemės sklypą, apie 60 arų, prie ežero, galimai (duomenys neskelbtini). Broliai buvo atvežę jam šio sklypo dokumentus, kad jis galėtų juos paruošti Europos Sąjungos paramai gauti, norint įkurti kaimo turizmo sodybą. 2010 metais A. B. prašymu tvarkė dokumentus žemėtvarkoje, gamtos apsaugoje, kuomet šio (nuteistojo A. B.) žmonos motinai buvo paskirta bauda – apie 25 000 litų už tai, kad buvo iškirstas didelis plotas miško (duomenys neskelbtini). Pinigus baudos sumokėjimui davė A. B.. Buvo atvejų, kai broliai prašė jo paieškoti žmonių, dirbančių metalo supirktuvėse, nes norėjo parduoti kažkokį metalo laužą – juodą metalą, kitą kartą varį, dar kitą kartą nerūdijantį metalą, tačiau vėliau realizavo ir be jo pagalbos. Taip pat buvo atvejis, kai broliai atvežė jam ne mažiau tris dėžes su lėlėmis ir prašė parduoti. Jis šias lėles pardavė per savo pažįstamus, už tai gavo dovanų – molinių, dekoratyvinių, grojančių kiaušinių, širdelės formos žvakidę, kombinezoną, kuriuos kratos metu paėmė policijos pareigūnai. Taip pat buvo gavęs šaldytos tešlos gaminių, įvairių padažų, majonezo ir kt. Kartą broliai juokų forma užsiminė jam, kad su jais atvykdavęs V. (V. V.) yra sekamas. Jis pasidomėjo per pažįstamus policijoje ir sužinojo, kad tai tiesa. Šią informaciją perdavė A. B..

Liudytojas D. T. paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), užsiima motociklų sportu, taip pat siunčiasi automobilius iš JAV, juos suremontuoja ir pardavinėja. Jis pažinojo asmenį, pravarde „Z.“, kuris supažindino jį su savo pusbroliu S. A.. Vieno susitikimo metu S. A. paklausė jo, ar nepažįsta krovininių automobilių vairuotojų, kurie galėtų pas šį dirbti. Maždaug 2006-2008 m. jis draugavo su mergina, kurios kaimynas buvo R. Z.. Pastarasis dirbo krovininių automobilių vairuotoju, todėl jis pasiteiravo šio, ar jam nereikia darbo. R. Z. tuo metu kaip tik neturėjo darbo, todėl susidomėjo, koks tai būtų darbas. Tokiu būdu jis suorganizavo S. A. ir R. Z. susitikimą (duomenys neskelbtini). Ar susitarimas dėl darbo įvyko, nežino. Jam už tai joks atlygis nebuvo sumokėtas.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu D. T. atpažino asmenį, kuris prašė jo surasti krovininių automobilių vairuotojų, tai S. A., taip pat atpažino R. Z., kurį suvedė su S. A. (12 t., b. l. 41-42).

Liudytojas J. J. paaiškino, kad prieš 8-10 metų dirbo sunkvežimių vilkikų vairuotoju. Maždaug 2010 m. pavasarį (duomenys neskelbtini) vakariniame aplinkkelyje esančioje degalinėje „T.“ prie jo priėjo nepažįstamas vyriškis (A. B.), užkalbino ir pasiūlė papildomai užsidirbti, t. y. partempti puspriekabes iš Vakarų Europos šalių jo duotu vilkiku. Jis sutiko. 2010 m. lapkričio mėnesį, gavęs SMS žinutę, susitiko su A. B., kuris atvyko pilkos spalvos automobiliu angliškais valstybiniais numeriais. Jie sutarė, kad po dviejų dienų jis atvažiuos į (duomenys neskelbtini) ir iš ten paims vilkiką, kuriuo reikės partempti puspriekabę. A. B. pažadėjo už tai sumokėti tris kartus daugiau negu jis gaudavo už reisą tuo metu. Jam buvo parodytas raudonos spalvos vilkikas „Renault Premium“ lietuviškais valstybiniais numeriais bei paaiškinta, kad šiuo vilkiku reikės partempti puspriekabę iš (duomenys neskelbtini). Vilkiko dokumentai buvo segtuve, o raktas spynelėje. Taip pat jis gavo pinigų kelionės išlaidoms ir mobilaus ryšio telefoną su SIM kortele. Su A. B. tuo metu buvo atvažiavęs dar vienas vyriškis, su kuriuo jis nebendravo. Šie abu asmenys buvo atvažiavę visureigiu su angliškais valstybiniais numeriais. Po pokalbio išvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur jį pasivijo automobilis „Ford“ angliškais valstybiniais numeriais. „Ford“ automobiliu važiavo trys ar keturi vyriškos lyties asmenys. Vienas iš jų priėjo ir paprašė paduoti valstybinius numerius su dokumentais. Paskui vyriškiai pasakė vietovę, kur reikia nuvažiuoti ir jų laukti (atpažinimo iš nuotraukų metu nurodė, kad vagystėje (duomenys neskelbtini) galėjo dalyvauti T. T., V. V. ir T. B.). Vieta buvo netoli (duomenys neskelbtini) miesto. Toliau liudytojas nurodė, kaip buvo vykdoma vagystė, joje dalyvavusių asmenų veiksmus. 2011 m. pradžioje iš A. B. jis vėl gavo SMS žinutę su nurodymu po kelių dienų vykti į kelionę ir pasiūlymu rasti dar vieną vairuotoją važiuoti į užsienį ir iš ten į Lietuvą parvairuoti vilkiką. Kartu vykti į užsienį jis pasiūlė savo pusbroliui A. K., pravarde „A.“, ir šis sutiko. Toliau liudytojas nurodė, kaip buvo vykdoma vagystė. 2011 m. kovo mėnesį pas jį atvyko broliai A. ir T. B. ir pasiūlė nusipirkti vilkiką „Renault Premium“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 16 000 eurų, ką jis sutiko padaryti išsimokėtinai. Maždaug po mėnesio jie perregistravo vilkiką UAB „T.“ vardu. Po vilkiko perrašymo praėjus 2-3 mėnesiams, A. B. paprašė skubiai Lietuvoje pertempti priekabą, pažadėjo už sunaudotą kurą sumokėti ir truputį nurašyti nuo 16 000 eurų sumos už parduotą vilkiką. Jis vėlgi sutiko. Toliau liudytojas nurodė, kaip vyko šios puspriekabės vagystė, joje dalyvavusių asmenų veiksmus. Vėliau jis atsisakė dalyvauti nusikalstamų veikų daryme, todėl A. B. pareikalavo grąžinti jam perleistą vilkiką.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu J. J. atpažino A. B., T. B., V. V., T. T. kaip asmenis, apie kuriuos davė parodymus (31 t., b. l. 15-18).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytojas A. B. paaiškino (24 t., b. l. 156-157), kad laikotarpiu nuo 2010 m. pabaigos jis asmens, pravarde „S.“ (S. A.), prašymu už piniginį atlygį pagamino ir tarpininkavo gaunant ne mažiau kaip 18 komplektų suklastotų transporto priemonių valstybinių numerių ir registracijos liudijimų bei techninės apžiūros lapų. S. A. atvažiuodavo su „Škoda“ arba „VW Passat“ automobiliais, angliškais valstybiniais registracijos numeriais ir atveždavo popieriaus lapą ar kelis, kuriuose būdavo atspausdinta informacija apie transporto priemonių registracijos, identifikavimo numerius, savininkus ir pan. Tuomet jis, panaudodamas perduotus duomenis, įrašydavo juos į tikrus, nesuklastotus transporto priemonių registracijos liudijimų blankus ir techninių apžiūrų lapų blankus. Tai darydavo savo namuose, panaudodamas kompiuterį ir paprasčiausią rašalinį spausdintuvą. Transporto priemonių valstybinių numerių jis negamino, tai jo prašymu atlikdavo pažįstamas vyriškis vardu R. (R. G.). Transporto priemonės registracijos liudijimų ir techninės apžiūros lapų originalus jis pirkdavo pas vyriškį, kurį pažinojo kaip „Ž.“. Šiuose dokumentuose jau būdavo įrašytas dokumento numeris ir uždėtas raudonos spalvos, apvalus antspaudas su VĮ „Regitra“ filialo pavadinimu. S. A. jis atiduodavo pilnai užpildytus dokumentus, tačiau be parašų. Kas juos pasirašydavo, nesidomėjo, tačiau suvokė, jog šie dokumentai bus naudojami nusikaltimų, galimai transporto priemonių vagysčių, daryme. Už bendradarbiavimą sumokėdavo R. ir „Ž.“, o jis pats pinigus gaudavo iš S. A.. Visi dokumentai, kuriuos klastojo, buvo skirti vilkikams ir puspriekabėms, dažniausiai jam buvo pateikiami puspriekabių-šaldytuvų identifikaciniai duomenys (24 t., b. l. 129-132). Papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu A. B. patikslino, kad su vyriškiu, vardu R., kuris jo prašymu gamino netikrus transporto priemonių valstybinius registracijos numerius, susitikinėjo ne tiesiogiai, o per moterį, vardu G. (G.). Ši moteris tik tarpininkavo perduodant užsakymą ir atsiimant pagamintus registracijos numerius. G. G. yra jo pažįstamo žmona. Kokią pinigų dalį G. G. pasilikdavo sau už tarpininkavimą, nežino (24 t., b. l. 139). Papildomos apklausos metu A. B. parodė, kad 2011 m. vasarą nusprendė atsisakyti šio papildomo pajamų šaltinio ir visą tarpininkavimą perdavė savo pusbroliui P. B., kurį supažindino su S. A.. Tokius savo parodymus A. B. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, parodė vietą neveikiančioje degalinėje (duomenys neskelbtini), kurioje susitikinėjo su S. A., taip pat parodė vietą prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, kur ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) susitikinėjo su G. G. ir R. G. (24 t., b. l. 150-153).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu A. B. atpažino S. A., kaip asmenį pravarde „S.“, R. G., kaip asmenį vardu R., ir G. G., kaip asmenį vardu G. (24 t., b. l. 133-135, 140-142, 146-148, 175-177).

Liudytojas P. B. paaiškino, kad 2011 metais pusbrolis A. B. pasiūlė užsidirbti pinigų, t. y. gauti po 50 Lt nuo kiekvieno pagaminto netikro valstybinio numerio ženklų komplekto, transporto priemonės registracijos liudijimo ir techninės apžiūros dokumento. Jis žinojo, kad valstybinius numerius galima pasigaminti padedant moteriai vardu G. (G.), kuri buvo jo pažįstamo žmona. Asmuo, kuriam reikėjo suklastotų transporto priemonių valstybinių numerių ir dokumentų, buvo S. A.. Jis priėmė pastarojo pasiūlymą ir paėmė iš S. A. lapelį, ant kurio buvo surašyti transporto priemonių valstybiniai numeriai, automobilių modeliai, metai, bendrovės, kurių vardu turėjo būti pagaminti dokumentai, rekvizitai. Kiek tiksliai buvo lapelyje nurodyta valstybinių numerių, neprisimena, bet ne mažiau kaip trys. Vykdydamas šį užsakymą, jis (duomenys neskelbtini) automobilių turguje pasiklausė savo pažįstamų, kas gali pagaminti transporto priemonių dokumentus. Jam buvo nurodytas asmuo, pravarde „Ž.“. Su pastaruoju susitiko ir aptarė užsakymą. „Ž.“ pasakė, kad transporto priemonės registracijos liudijimo pagaminimas kainuos 350 Lt, o techninės apžiūros talono – 200 Lt. Dokumentus (registracijos liudijimą ir techninės apžiūros taloną) pažadėjo pagaminti per dvi-tris dienas. Po to perdavė šiam asmeniui S. A. duotą lapelį, nuo kurio pats nusirašė transporto priemonių valstybinius numerius, nes juos reikėjo perduoti G. G., kad būtų pagaminti valstybiniai numeriai. Pastaroji taip pat sutiko įvykdyti užsakymą, numerius ji pagamino per parą laiko. Kai gavo visus pagamintus valstybinius numerius ir dokumentus, paskambino S. A. ir pasiūlė susitikti. Susitikimo metu su juo buvo atsiskaityta. Po šio karto S. A. ir toliau kreipdavosi į jį tais pačiais klausimais, iš viso ne daugiau kaip dešimt kartų. Jam visus kartus padėdavo tie patys asmenys, t. y. G. G. ir „Ž.“. S. A. pagaminimo kainą nurodydavo 50 Lt didesnę, negu jam pasakydavo minėti asmenys.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu P. B. atpažino G. G. kaip moterį, vardu G. (24 t., b. l. 175-177).

Liudytoja G. G. paaiškino, kad maždaug 2008 metais jos sutuoktinis A. G. supažindino ją su R. G.. Po to, kai 2011 m. pradžioje jos sutuoktinis buvo sulaikytas policijos pareigūnų, jai paskambino nepažįstamas vyriškis ir paprašė susitikti. Susitikus šis asmuo pasakė, jog pažįsta A. G., po to perdavė popieriaus lapelį ir nurodė šį perduoti meistrui. Ji suprato, kad perduoti popieriaus lapą reikia R. G.. Tą ji nedelsdama ir padarė. R. G. nieko neklausinėjo, tik liepė ateiti jai po valandos. Atvykus nurodytu laiku, šis asmuo (R. G.) padavė maišelį, kuriame buvo kažkokie daiktai, suvynioti į laikraščius, kuriuos nurodė atiduoti tam, kuris perdavė popierius. Tai, kas buvo įvyniota laikraštyje, atrodė kaip skardos gabalas, apie 40 cm ilgio. Šių daiktų ji niekada nebuvo išvyniojusi, iš karto juos atiduodavo sutuoktinio draugu prisistačiusiam nepažįstamam asmeniui. Už vieną R. G. pagamintą transporto priemonės registracijos numerio ženklo vienetą jam mokėdavo apie 100 Lt, o 50 Lt pasilikdavo sau. Kartais lapelį su informacija jai perduodavo ne tas asmuo, su kuriuo kontaktavo nuo pat tarpininkavimo pradžios – A. B., tačiau šis kitas vyriškis (P. B.) skambindavo iš jai žinomo pirmojo asmens telefono, todėl ji sutikdavo susitikti ir perduoti jo atneštus duomenis.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu G. G. atpažino A. B., kaip vyrą, kuris prisistatė jos sutuoktinio draugu ir perduodavo popierius su duomenimis, kuriuos ji nunešdavo R.; taip pat atpažino R. G., kaip vyrą vardu R. (24 t., b. l. 73-75, 76-78).

Liudytojas R. G. paaiškino, kad maždaug nuo 2008 m. vertėsi įvairių metalo gaminių darymu. 2009 m. vasarą iš matymo pažįstamas vyriškis, vardu D., pasiūlė jam presą, skirtą valstybinių numerių gaminimui. Šis presas buvo paliktas (duomenys neskelbtini) radijo gamyklos pastate, kur tuo metu jis nuomojosi patalpas. D. jo buvo prašęs pagaminti ne daugiau kaip 7 vnt. komplektų netikrų valstybinių transporto priemonių numerių. Nuo 2010 metų savo veiklą tęsė garaže, esančiame (duomenys neskelbtini). Jis taip pat pažįsta vyriškį, vardu A., kuriam yra daręs metalinę tvorą. A. žinojo, kad jis turi presą, galintį aliuminio plokštelėje atspausti valstybinius numerius, 2010 m. pabaigoje šis buvo prašęs atspausti jam konkrečias raides ir skaičius. Kai A. buvo suimtas, jis pradėjo bendrauti su šio žmona G. G., kuri kreipdavosi į jį dėl netikrų valstybinių numerių komplektų gamybos. Numerių raides ir skaičius G. G. paduodavo užrašytus ant paprastų popieriaus lapelių. Kai pagamindavo valstybinius numerius, paskambindavo G. G. ir ši ateidavo jų pasiimti, taip pat jam sumokėdavo už darbą. Iš viso šios moters užsakymu yra pagaminęs ne mažiau kaip 20 vnt. komplektų. Buvo keli atvejai, kai užsakymą pateikdavo bei pagamintus numerius atsiimdavo jam nepažįstamas vyriškis, kurio prašymu, kaip suprato, veikė ir G. G..

Parodymų patikrinimo vietoje metu R. G. parodė garažą Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), kuriame parodė patalpą, įrengtą garažo rūsyje, paaiškino, kad šioje patalpoje turimų įrankių pagalba pagal gautus užsakymus klastojo valstybinius numerius. Minėtame garaže išimtas metalinis rankinis presas, metalinės plokštės, metalinės raidės (44 vnt.) ir plokštelės su skaičiais (20 vnt.), metalinės dalys, 30 vnt. numerių ruošinių, 10 vnt. lipnios baltos juostos, 4 vnt. lipdukų, metalinis raidžių ir skaičių laikiklis (25 t., b. l. 14-24). Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad nešiojamas, pastatomas rankinis presas, skirtas nedidelių daiktų spaudimui, pagamintas iš metalo ir susideda iš dviejų dalių – sukimo rankenos (panašios į štangą su svoriais), kurios viduje yra apvali skylė, o šonuose pritvirtinti apvalios formos sunkūs metaliniai žiedai ir paties preso. Presas veikia „sraigto“ principu, t.y. sukant rankeną presas spaudžia po juo padėtą daiktą. Volelis, skirtas plokščių daiktų paviršių dažymui, pagamintas iš trijų tarpusavyje besisukančių, metalinėmis konstrukcijomis sujungtų atskirų volelių, pritvirtintų prie stačiakampės metalinės plokštės. Voleliai tarpusavyje sukasi šone pritvirtintos metalinės rankenos pagalba (25 t., b. l. 42-43).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu R. G. atpažino D. U., kaip asmenį vardu D., A. G., kaip asmenį vardu A., ir G. G., kaip asmenį vardu G. (25 t., b. l. 27-29, 32-34, 35-37).

Liudytojas V. G. paaiškino, kad anksčiau turėjo individualią įmonę, užsiėmė automobilių elektronikos remontu, taip pat gamino automobilių raktus. 2011 m. vasarą jam paskambino nepažįstamas vyriškis, prisistatė, kad yra iš (duomenys neskelbtini) ir norėtų susitikti bei pasikalbėti. Į susitikimą atvyko trys asmenys, kurie pasakė, kad juos domintų toks prietaisas, kuris galėtų pagaminti vilkikų „Volvo“, „Mercedes“, „Scania“ užvedimo kodams nuskaityti ir perrašyti į naujus imobilizatorius. Jis patikino, jog tokie prietaisai egzistuoja ir nurodė, jog galėtų šį prietaisą gauti už 6000 eurų. Tuomet vienas iš atvykusių vyriškių (apie 190 cm ūgio, stambaus kūno sudėjimo, tamsių, pusilgių plaukų – A. B.) iš karto padavė jam 5000 eurų kupiūromis po 500 eurų. Jis pasakė, kad prietaisui veikti dar bus reikalingas kompiuteris, todėl A. B. paprašė nupirkti ir nešiojamąjį kompiuterį, už kurį atskirai nesumokėjo. Vienas iš atvykusių asmenų ant blauzdos turėjo ganėtinai didelę nespalvotą tatuiruotę, kuri aiškiai matėsi, nes šis susitikimo metu dėvėjo šortus (V. V.). Šių asmenų prašomą surasti prietaisą jis užsisakė pas bulgarų tautybės vyrą, vardu B., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Kartu su prietaisu užsisakė reikalingus priedus: laidus (jungtis), kompaktinį diską ir apie 20 vnt. imobilizatorių, kiekvienai pozicijai po 5-7 vnt. (atskirai „Mercedes“, „Volvo“, „Scania“). Sumokėjo 4000 Lt. Prietaisas per kurjerių tarnybą jam buvo pristatytas į namus. Taip pat internetu už 300 Lt nupirko nešiojamąjį kompiuterį „Panasonic“. Atsiimti užsisakytų daiktų V. V. atvyko su kitu vyriškiu, apie 175 cm ūgio, lieso kūno sudėjimo, tamsaus gymio, juodų, garbanotų plaukų (T. T.). Kaltinamasis nurodė, jog kartu atvykęs vyras yra tas asmuo, kuris dirbs su prietaisu. Abiem vyriškiams jis paaiškino, kaip reikia naudotis prietaisu ir kompaktiniame diske esančiomis programomis, norint nuskaityti vilkikų užvedimo raktuose esančią informaciją, taip pat paaiškino automobilių užvedimo raktų pagaminimo būdus, t. y. kai turimas rakto originalas ir kai neturimas. Atvykusius labiausiai domino būdas, kai neturima užvedimo rakto originalo. Jis paaiškino, kad reikia išimti vilkiko kompiuterio valdiklį, išlituoti vieną iš valdiklio plokštėje esančių mikroschemų, po to ją prijungti prie turimo prietaiso, nuskaityti joje esančią informaciją ir mikroschemą vėl įlituoti atgal į valdiklio plokštę. Visą šį procesą pademonstravo. Maždaug po dviejų mėnesių pas jį į namus atvažiavo du asmenys, kurių vienas buvo V. V.. Pastarasis pasakė, kad sugedo kompiuterio „Panasonic“ įjungimo mygtukas. Jis gedimą sutvarkė. Bekalbant su vyriškiais, jis pasakė, kad yra išleistas jiems perduoto prietaiso bei kompaktinio disko su programomis atnaujinimas. Šie atnaujinimai yra nemokami, tačiau jis norėjo pasipelnyti, todėl paprašė 500 eurų už jų įdiegimą. Vyriškiai sutiko, sumokėjo pinigus, o jis atliko darbą. Dar vieną kartą buvo minėti asmenys buvo atvežę vilkiko „Mercedes“ variklio valdiklį „smegenis“ su prašymu įprogramuoti vieną atsarginį raktą. Tai padarė už 500-700 litų. Liudytojas taip pat patikslino, kad vyriškis, kuris sumokėjo jam už technikos suradimą, taip pat prašė jo nupirkti triukšmo generatorių, kuris yra skirtas apsisaugoti nuo telefoninių pokalbių pasiklausymo ir GPS signalams slopinti. Už šio prietaiso nupirkimą jam buvo sumokėta 1500 eurų, tačiau prietaiso jis nenupirko, nes jam eksploatuoti būtinas Susisiekimo ir ryšių ministerijos leidimas.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu V. G. atpažino V. V., kaip asmenį su tatuiruote ant blauzdos, kuris pateikė jam užsakymą dėl prietaiso, skirto vilkikų atsarginiams raktams gaminti, ir reikiamų priedų šiam veikti suradimo ir nupirkimo, T. T. atpažino kaip asmenį, kuris buvo atvykęs kartu su V. V. ir įvardytas, kaip asmuo, dirbsiantis su raktų gamybos prietaisu, A. B. atpažino kaip asmenį, sumokėjusį už technikos nupirkimą (26 t., b. l. 57-59, 60-63).

Liudytojas D. M. paaiškino, kad 2010 m. susipažino su V., kuris supažindino su savo draugu S.. Vieno susitikimo metu šie vyrai pasakė jam, kad yra galimybė pigiau nei rinkos kainomis pardavimui gauti vilkikus ar puspriekabes ir pasidomėjo, ar jį domintų tokių vilkikų bei puspriekabių pirkimas. Maždaug po mėnesio S. pasiūlė įsigyti puspriekabę, galimai „Schmitz“ arba „Koegel“. Jis šį pasiūlymą, aiškiai leisdamas suvokti, kad puspriekabė yra vogta, pateikė pažįstamam A., gyvenančiam (duomenys neskelbtini). A. sutiko pirkti puspriekabę už 11 000-12 000 eurų. Puspriekabė neturėjo jokių valstybinių numerių. Ją atvykęs A. prisikabino prie vilkiko su Rusijos valstybiniais registracijos numeriais ir išvažiavo. Vėliau jis 10 000 eurų atidavė S., o likusius pinigus už tarpininkavimą pasiliko sau. Praėjus mėnesiui, S. vėl pasiūlė pirkti puspriekabę-šaldytuvą, kurią atvairavo į jo įmonės teritoriją. Taip pat buvo atvairuotas ir vilkikas „Scania“, tačiau jis pasakė S., kad vilkikai jo nedomina, todėl pastarasis buvo išgabentas iš jo įmonės teritorijos. Puspriekabę, kaip ir pirmąjį kartą, jis pardavė rusui A. už 14 000 eurų, iš kurių 12 000 eurų atidavė S.. Trečią kartą puspriekabę-šaldytuvą A. jis pardavė už 13 000 eurų, S. perdavė 12 000 eurų. Pinigai visada buvo mokami grynais, t. y. atsiskaitoma vietoje – jo įmonės teritorijoje, (duomenys neskelbtini) 2012 m. pradžioje S. nurodė, jog pardavimui turi vilkiką „Mercedes“ ir už jį nori gauti 20 000 eurų. Šį vilkiką jis vėl siūlė A., kuris atvažiavo į (duomenys neskelbtini) jo apžiūrai. Tačiau tuo metu jis buvo keletą dienų be pertraukos vartojęs alkoholinius gėrimus, todėl A. vienas nuvažiavo į jo įmonės teritoriją ir pasiėmė vilkiką „Mercedes“. Apie tai, kad A. šį vilkiką pastatys V. Z. įmonės teritorijoje, nežinojo. Šį kartą A. pinigus – 20 000 eurų, jam atvežė į namus. 19 000 eurų buvo atiduoti S.. Kaip suprato, A. įsigytas transporto priemones perparduodavo į Kazachstaną ir pan. Iš kur S. pardavimui gaudavo vilkikus ir jų puspriekabes, nesidomėjo.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu D. M. atpažino V. V., kaip asmenį vardu V.. Taip pat atpažino A. B., kaip V. draugą, ir V. Z., kaip seną pažįstamą, kuris turi individualią įmonę, kuri užsiima krovininių transporto priemonių remontu (26 t., b. l. 14-17).

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo (25 t., b. l. 115-117), tai pat ikiteisminio tyrimo pareigūnų (25 t., b. l. 104-107, 123, 126) liudytojas A. K. paaiškino, kad jam tarpininkaujant buvo realizuoti trys vogti vilkikai ir dvi priekabos. Jis pažįsta D. Š., pravarde „Š.“, taip pat Ž. J., S. A., tačiau, kuo šie asmenys užsiiminėjo, nežino. Maždaug 2011 m. D. Š. paklausė, ar jo nedomintų krovininiai vilkikai ir jų priekabos, kurie būtų be dokumentų. Jis atsakė, kad nedomintų, tačiau pažadėjo paklausinėti, kam jos gali būti reikalingos. Po kelių savaičių keli kazachų tautybės asmenys pasiteiravo, ar jo įmonė neprekiauja krovininėmis transporto priemonėmis, tuomet jis prisiminė D. Š. pasiūlymą ir jį pateikė atvykusiems kazachams, kuriems transporto priemonių dokumentai nerūpėjo. 2011 m. gegužės mėnesį D. Š. pasakė, kad yra vilkikas „Scania“, už kurį norėtų gauti 10 000 ar 11 000 eurų. Kazachų tautybės asmeniui jis nurodė 500 eurų didesnę vilkiko kainą ir šiuos pinigus pasiliko sau už tarpininkavimą. Kitas vilkikas „Scania“ buvo pardavinėjamas 2011 m. vasaros pabaigoje, jo pirkėjas buvo tas pats kazachas, vardu M.. Viskas buvo atlikta tokiu pačiu būdu, kaip ir pirmąjį kartą. D. Š. nurodė vilkiko kainą – 26 000 eurų, o jis šiek tiek pasiliko sau už tarpininkavimą. Trečią kartą vilkikas „Scania“ su priekaba-šaldytuvu „Schmitz“ buvo parduotas 2011 m. lapkričio pabaigoje-gruodžio pradžioje. M. už šią transporto priemonę atsiskaitė per du kartus, iš viso gavo 27 000 eurų. Visi susitikimai su pirkėju vykdavo dalyvaujant ir D. Š., taip pat kelis kartus dalyvavo S. A.. Buvo atvejis, kai D. Š. pasiskundė jam, kad jo draugas M. M. pardavė vilkiką „Volvo“, tačiau negrąžina pinigų. Jis pažadėjo pakalbėti su draugu, vėliau informavo D. Š., kad pinigai bus sumokėti. Kiek žino, M. M. su D. Š. atsiskaitė.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu A. K. atpažino S. A., taip pat T. T. – kaip asmenį, pravarde „D.“, Ž. J., D. Č. – kaip asmenį, pravarde „S.“, D. Š. – kaip asmenį, pravarde „Š.“, D. B. – kaip „S.“ brolį, M. M. (25 t., b. l. 108-113).

Parodymų patikrinimo vietoje metu A. K. parodė automobilių stovėjimo aikštelę prie degalinės „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), kurioje pagal susitarimą D. Š. palikdavo vogtus vilkikus ir puspriekabes. Taip pat A. K. parodė už 100 m (duomenys neskelbtini) esančia aikštelę prie kiosko „(duomenys neskelbtini)“, kur susitikinėdavo su vogtų transporto priemonių pirkėjais kazachais. (t. 25, b.l. 119-122).

Liudytojas T. P. paaiškino, kad pažįsta D. Š. bei V. V., kurie ateidavo pas jį pasitarti nekilnojamojo turto klausimais. 2011 m. pavasarį D. Š. pasiūlė jam nupirkti vilkiką „Scania“ su priekaba, sakė, jog transporto priemonė yra tvarkinga, su dokumentais, už ją norėtų gauti 25 000-27 000 eurų. Jis pažadėjo pasidomėti, ar kam nereikalingas vilkikas, ir informuoti, jei pirkėjas atsirastų. Tuomet susisiekė su pažįstamu Baltarusijos Respublikos piliečiu I., kuriam ir pasiūlė pirkti vilkiką su priekaba, tik kainą nurodė 1000 eurų didesnę, nei buvo nurodęs D. Š.. Vilkiko su priekaba perdavimas įvyko degalinėje prie (duomenys neskelbtini), vilkikas buvo atvarytas su uždėtais lietuviškais valstybiniais numeriais. I. su juo pilnai atsiskaitė, o jis sutartą dalį pinigų atidavė D. Š.. Vėliau šis asmuo (D. Š.) pasakė, kad jis paprašytų I., jog šis nuimtų nuo priekabos ir vilkiko valstybinius numerius ir jam sugrąžintų. Tai buvo padaryta per kelias dienas. D. Š. jam nesakė, kad vilkikas su priekaba yra vogti, tačiau iš tarpusavio pokalbių suprato, kad šios transporto priemonės galimai vogtos. Apie tai pasakė ir I., tačiau šis vis tiek sutiko pirkti. Po kelių mėnesių D. Š. vėl užsiminė apie vilkiką, kurį reikėtų parduoti, ir jį įvertino 12 000-14 000 eurų. Minėtą vilkiką vėl nupirko I., taip pat vėliau grąžino valstybinius numerius. Už tarpininkavimą sau pasiliko 1000 eurų. Trečio vilkiko su priekaba pardavimas vyko 2012 m. kovo mėnesį. Visas transporto priemonių junginys buvo įvertintas 25 000 eurų, jį nupirko I., mokėdamas grynais pinigais. Ką su visomis šiomis transporto priemonėmis toliau darė I., nežino ir niekada nesidomėjo.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu T. P. atpažino V. V., kaip asmenį, su kuriuo turėjo bendrų reikalų, susijusių su nekilnojamuoju turtu, ir D. Š., pravarde „Š.“, kuris siūlė jam pirkti vilkikus ir priekabas (25 t., b. l. 75-76).

Parodymų patikrinimo vietoje metu T. P. parodė automobilių stovėjimo aikštelę prie degalinės „A.“ (duomenys neskelbtini), kurioje pagal susitarimą D. Š. palikdavo vogtus vilkikus ir puspriekabes. Taip pat iš šios aikštelės vilkikus ir puspriekabes paimdavo I. (25 t., b. l. 80-81).

Iš 2012 metų kovo 2 d. įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolo matyti, kad kairėje pusėje prie angaro stovi automobilis „Vauxhall Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šio automobilio raktelis rastas pas sulaikytą T. B.. Dešinėje angaro pusėje rastas automobilis „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), greta kurio automobilis „Toyota RAV 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat angare rastas vilkikas „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su prikabinta puspriekabe ,,Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pakrauta medinėmis lentomis. Taip pat angare rasta ir puspriekabė „Koegel SWCT24“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su melsvos spalvos konteineriu (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pakrautos kartoninės dėžės su lauko kepsninėmis. Tokios pačios trys dėžės rastos ir arčiau išėjimo iš angaro (1 t., b. l. 106-109). Iš šio angaro, priklausančio UAB ,,A.“, paimti: vilkikas „Volvo 440“, baltos spalvos kėbulu, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini); puspriekabė ,,Schmitz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), kurioje sukrautos medinės lentos (12 vnt. palečių, vienoje paletėje 140 lentų); puspriekabė „Koegel SWCT24“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), su melsvos spalvos konteineriu (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame kartoninės dėžės su lauko kepsninėmis, pažymėtos prekiniu ženklu ,,Kingstone“ (Art. Nr. (duomenys neskelbtini), brūkšninis kodas (duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 136-141).

Dalyvaujant KTC Trasologinių tyrimų skyriaus vyresniajam specialistui L. K. buvo atlikta transporto priemonių apžiūra: puspriekabė „Ver Tipo Koegel“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), galinėje dalyje prisuktas plastmasinis rėmelis valstybiniam numeriui bei jame įdėti LR valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), numeris nuimtas su rėmeliu ir supakuotas į paketą Nr. (duomenys neskelbtini); vilkikas „Volvo 440“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kurio priekinėje ir galinėje dalyse prisukti valstybinių numerių plastmasiniai rėmeliai bei juose įdėti LR valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), numeriai nuimti su rėmeliais ir supakuoti į paketus Nr. (duomenys neskelbtini). Specialistas įrankių pagalba išėmė vairuotojo pusės durų atraktą su rankena, kurie supakuoti į paketą Nr. (duomenys neskelbtini). Specialistas L. K., apžiūrėjęs užvedimo spynelę, nustatė, kad jos volelio priekinė dalis laisvai (be pasipriešinimo) sukasi 360 laipsnių kampu, kas būdinga išlaužtam atraktui – pašaliniu įrankiu jėga prasukant volelį atrakto korpuse ir konstatavo, kad užvedimo spynelės atraktas yra išlaužtas pašaliniu įrankiu; puspriekabė „Ver Tipo Schmitz“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), prie kurios galo prisuktas valstybinių numerių plastmasinis rėmelis bei jame įdėti LR valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). Numeris nuimtas su rėmeliu ir supakuotas į paketą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 161-162).

Kriminalistinių tyrimo centro specialisto, atlikusio trasologinį tyrimą, išvadoje nurodyta, kad pateiktas durų atraktas su rankena yra netvarkingas, nes iš atrakto volelio išimtos visos 8 plokštelės. Tokį atraktą galima atrakinti bet kokiu pakankamai kietu daiktu, kuris telpa į atrakto rakto kanalą, taip pat ir pateiktu rakteliu. Į atrakto kanalą buvo įsriegtas (įsuktas) savisriegis varžtas. Atrakto rakto kanale esantys savisriegio varžto pėdsakai galimai buvo palikti kėsinantis išrauti atrakto volelį specialiu įrankiu (1 t., b. l. 166-168).

Kratos vilkike „Volvo 440“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), metu be kitų daiktų rasti šios transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), civilinės atsakomybės draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), tarptautinis draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), „Ergo“ civilinės atsakomybės draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), įprastinis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), tarptautinis transporto priemonės draudimo liudijimas (žalioji lentelė) Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabės „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), tarptautinis transporto priemonės draudimo liudijimas (žalioji kortelė) Nr. (duomenys neskelbtini), įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), tarptautinis krovinių transportavimo važtaraštis (CMR), išrašytas vežėjui UAB „E.“, siuntėjas „L.“ – 4 lapai, lapeliai su užrašais (1 t., b. l. 149-150).

2012 m. gegužės 11 d. atlikus dokumentų tyrimą nustatyta, kad pateiktų tirti 4 vnt. LT transporto priemonių registracijos liudijimų (EB) Nr. (duomenys neskelbtini) (vilkikui „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rastas pas T. T. kratos namuose metu), (duomenys neskelbtini) (puspriekabei „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rastas angare (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) (vilkikui „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rastas angare (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (vilkikui „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rastas automobilio „Vauxhall Signum“ slėptuvėje) blankai yra atspausdinti ne pagal tokių blankų spausdinimo reikalavimus, t. y. jie yra netikri (2 t., b. l. 1-4, 170-174).

Kratos UAB ,,T.“ naudojamame sandėlyje Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) metu rasta ir paimta mėlynos spalvos puspriekabė „Koegel (duomenys neskelbtini) VIN, (duomenys neskelbtini), su LR valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini). Puspriekabės viduje ant padėklų sukrauti nauji 103 automobilių „BMW“ varikliai (3 t., b. l. 37-42).

2012 m. balandžio 5 d. trasologinio tyrimo išvadoje Nr. 140-(1721)-IS1-2272 nurodyta, kad tirti pateikti transporto priemonės valstybinių numerių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ženklai yra suklastoti. Tirti pateikti transporto priemonių valstybinių numerių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ženklai buvo klastojami iš metalo lakšto išpjovus reikiamo formato plokšteles, jas padengus blizgia balta plėvele (kairėje turinčią atitinkamą spalvą bei ženklus) presuojamas išgaubtas ženklo rėmelis bei reikiami raidžių bei skaičių ženklai ir tada iškilūs jų paviršiai nudažomi juodos spalvos dažais (2 t., b. l. 186-189).

Atlikus medžiagų tyrimą nustatyta, kad ant tyrimui pateiktų valstybinių numerių (duomenys neskelbtini) (2 vnt.), paimtų iš vilkiko „Volvo 440“, bei valstybinio numerio (duomenys neskelbtini), paimto nuo puspriekabės „Ver Tipo Koegel“ (rastų angare (duomenys neskelbtini)), užklijuotų mėlynos spalvos lipdukų cheminė sudėtis yra vienarūšė mėlynos spalvos lipdukų, esančių ant lipdukų lapo, paimto 2013 m. sausio 24 d. pas R. G. garaže Nr. (duomenys neskelbtini), cheminei sudėčiai. Visų tyrimui pateiktų valstybinių numerių (11 vnt.) metalo cheminė sudėtis yra vienarūšė metalinių ruošinių (2 vnt.), paimtų pas R. G., garaže, cheminei sudėčiai (25 t., b. l. 48-50).

Specialisto, atlikusio trasologinį tyrimą, išvadoje nurodyta, kad tirti pateikti valstybinių numerių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ženklai buvo pagaminti naudojant tirti pateiktas plokšteles su reljefiniais simboliais (kurios buvo paimtos pas R. G.). Tirti pateikti valstybinio numerio (duomenys neskelbtini) ženklai buvo pagaminti ne tirti pateiktomis simbolių plokštelėmis (25 t., b. l. 52-57).

Kito trasologinio tyrimo metu nustatyta, kad tirti pateiktas transporto priemonės valstybinio numerio (duomenys neskelbtini) ženklas yra suklastotas, iš metalo lakšto išpjovus reikiamo formato plokštelę, ją padengus blizgia balta plėvele (kairėje turinčią atitinkamą spalvą bei ženklus), toliau presuojant išgaubtas ženklo rėmelis ir reikiami raidžių bei skaičių ženklai ir tada iškilius jų paviršius nudažanti juodos spalvos dažais (3 t., b. l. 54-55).

Atlikus dokumentų tyrimą (Nr. 140-(1722)-IS1-2461) nustatyta, kad atitinkamai ant tam tikrų valstybinių numerių atitinkami lipdukai ar ženklai-lipdukai, o būtent: ant valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – lipduko Nr. (duomenys neskelbtini) ir holograminio lipduko; ant valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2 vnt.) – dviejų lipdukų Nr. (duomenys neskelbtini) ir dviejų holograminių lipdukų; ant valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – lipduko Nr. (duomenys neskelbtini); ant valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2 vnt.) – dviejų lipdukų Nr. (duomenys neskelbtini) blankai yra atspausdinti pagal tokių lipdukų ar ženklų-lipdukų blankų spausdinimo reikalavimus, t. y. jie yra tikri. Atitinkamai ant tam tikrų valstybinių numerių atitinkami lipdukai ar ženklai-lipdukai, o būtent: ant valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – holograminio lipduko; ant valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2 vnt.) – dviejų holograminių lipdukų; ant valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2 vnt.) – dviejų lipdukų Nr. (duomenys neskelbtini) bei dviejų holograminių lipdukų; ant valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2 vnt.) – dviejų lipdukų Nr. (duomenys neskelbtini) ir dviejų holograminių lipdukų blankai yra atspausdinti ne pagal tokių lipdukų ar ženklų-lipdukų blankų spausdinimo reikalavimus, t. y. jie yra netikri. Minėti netikri keturi techninės apžiūros ženklai-lipdukai yra atspausdinti spalviniu rašaliniu spausdinimo įrenginiu ant lipnios baltos plėvelės, o netikri septyni holograminiai lipdukai atlikti ant pilkos spalvos blizgios lipnios plėvelės, imituojant holograminį efektą. Pateiktuose tirti techninės apžiūros ženkluose-lipdukuose bei holograminiuose lipdukuose (blankuose), esančiuose ant valstybinių numerių, pirminio turinio pakeitimo požymių nėra (2 t., b. l. 182-184).

Specialistas, atlikęs dokumentų tyrimą (Nr. 140-(2028)-IS1-3106) nustatė, kad pateikti tirti dviejų techninės apžiūros ženklų-lipdukų Nr. (duomenys neskelbtini), nuimtų nuo valstybinių numerių, blankai yra atspausdinti pagal tokių ženklų-lipdukų blankų spausdinimo reikalavimus, t. y. jie yra tikri. Pateiktas tirti holograminio lipduko, nuimto nuo valstybinių numerių, blankas yra atspausdintas ne pagal tokių lipdukų blankų spausdinimo reikalavimus, t. y. jis yra netikras. Minėtas holograminis lipdukas atliktas ant pilkos blizgios lipnios plėvelės-pagrindo, atlikus reljefinius įrašus, elementus, kurie imituoja holograminį efektą. Pateiktuose tirti techninės apžiūros ženkluose-lipdukuose bei holograminiame lipduke (blankuose) pirminio turinio pakeitimų požymių nėra (3 t., b. l. 51-52).

Atliekant operatyvinius tyrimo veiksmus nuo 2011 m. lapkričio 11 d. iki 2012 m. vasario 11 d. buvo klausomasi D. Š. mobiliojo ryšio telefono abonento numeriu (duomenys neskelbtini) vykdomų pokalbių. Šio tyrimo metu nustatyti daugkartiniai D. Š. kontaktai su S. A., D. T., M. N., Ž. Ž., Ž. Š.. Iš pokalbių turinio matyti, kad D. Š. ir minėtus asmenis sieja pakankamai draugiški santykiai. Taip pat užfiksuotų pokalbių turinys ir laikas patvirtina D. Š., S. A. (apklausiant ikiteisminio tyrimo teisėjui) ir kitų asmenų parodymus apie jiems žinomas nusikaltimų padarymo aplinkybes (6 t., b. l. 131-150).

2012 m kovo 2 d. atliekant kratą T. T. namuose adresu (duomenys neskelbtini) buvo rasta ir paimta: pistoletas „Walther“ Nr. (duomenys neskelbtini) su dėtuve, 10 vnt. 9 mm kalibro „Luger“ šovinių; 2 granatos su užrašais „(duomenys neskelbtini)“, 2 vnt. rankinių granatų sprogdiklių ,,????? 386-?-6-65?“, juodos spalvos „Kalašnikov“ sistemos automatas su atlenkiama buože, „Kalašnikov“ sistemos automatas su rusvos spalvos laikymo apdaila, juodo metalo automatas trumpu vamzdžiu, 3 vnt. automato „Kalašnikov“ dėtuvių, tiesios formos automato apkaba, juodos spalvos metalinis garso slopintuvas, 27 vnt. 9 mm „Luger“ šovinių, 8 vnt. 9 mm kalibro „Luger“ šovinių su kiaurymėmis kulkose, 22 vnt. 7,62 mm kalibro šovinių, vienas 7,62 mm kalibro kitos spalvos šovinys, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) (2 vnt.) ir (duomenys neskelbtini) (2 vnt.), transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) automobiliui „Scania“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techninė apžiūros rezultatų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (1 lapas), „Ergo“ transporto priemonės civilinis draudimas Nr. (duomenys neskelbtini), 3 lapai; pilkos spalvos plastmasinė dėžutė su raudonos spalvos jungtuku ir lempute bei mobilaus ryšio telefonu „Nokia“ su 2 laidais iš šono (2 t., b. l. 59-63).

Atliekant balistinį tyrimą nustatyta, kad tirti pateiktas pistoletas yra 9 mm kalibro „P88 – Champion“ modelio pistoletas „Walther“ Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 9 mm kalibro „Luger“ (9x19) šoviniais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, šis pistoletas yra pusiau automatinis trumpasis šaunamasis ginklas ir priskiriamas B kategorijos ginklams. Pateiktas pistoletas yra pramoninės gamybos (Vokietija), tačiau jam savadarbiu būdu apie 30 mm sutrumpintas vamzdis, o jo laibgalyje padarytas išorinis sriegis duslintuvui tvirtinti. Tirti pateiktas pistoletas kulkosvaidis (užduotyje pavadintas „automatu Uzi“) yra pramoninės gamybos 9 mm kalibro pistoletas kulkosvaidis „PM-84P“ (Lenkija), skirtas šaudyti 9 mm kalibro „Luger“ (9x19) šoviniais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, tirti pateiktas pistoletas kulkosvaidis yra automatinis šaunamasis ginklas ir priskiriamas A kategorijos ginklams. Tirti pateikti du automatai (užduotyje pavadinti „Kalašnikov“) yra 7,62 mm kalibro PMK (Pistolet Maszynowy Kalasznikow) modelio automatai (Lenkija), skirti šaudyti 7,62 mm kalibro 1943 m. pavyzdžio (7,62x39) šoviniais. Abu automatai yra pramoninės gamybos, tačiau jų pistoletinės rankenos, vamzdžio apdangos ir apsodo loveliai pagaminti savadarbiu būdu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, tirti pateikti automatai yra automatiniai šaunamieji ginklai ir priskiriami A kategorijos ginklams. Ant tirti pateikto 9 mm kalibro „P88 – Champion“ modelio pistoleto „Walther“ Nr. (duomenys neskelbtini) esantis identifikacinis numeris yra originalus. Ant tirti pateikto pistoleto kulkosvaidžio „PM-84P“ buvęs identifikacinis numeris panaikintas pašalinant metalo sluoksnį. Ant tirti pateiktų dviejų 7,62 mm kalibro PMK modelio automatų dalių esantys identifikaciniai numeriai, išskyrus ant automato Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinamojo mechanizmo kreipiamojo strypelio ir ant automato Nr. (duomenys neskelbtini) dujų vamzdelio esančius numerius, dalinai panaikinti užkalimo būdu. Ant automatų dalių esantys skirtingi numeriai (jų fragmentai) rodo, kad ginklai surinkti panaudojant to paties modelio, bet skirtingų ginklų egzempliorių dalis. Tirti pateikti ginklai tinkami šaudyti. Tirti pateikti 45 šoviniai yra pramoninės gamybos 9 mm kalibro „Luger“ (9x19) šoviniai, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu priskiriami šaudmenims. 44 iš 45 9 mm kalibro „Luger“ (9x19) šoviniai tinkami šaudyti. Vienas šovinys netinkamas šaudyti dėl kapsulės gedimo. Tirti pateikti 23 šoviniai yra pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro (duomenys neskelbtini) m. pavyzdžio (7,62x39) šoviniai, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu yra priskiriami šaudmenims. Jie tinkami šaudyti. Tirti pateiktais 9 mm kalibro „Luger“ (9x19) šoviniais galima šaudyti iš tirti pateiktų 9 mm kalibro „P88 – Champion" modelio pistoleto „Walther“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir 9 mm kalibro pistoleto kulkosvaidžio „PM-84P“. Tirti pateiktais 7,62 mm kalibro 1943 m. pavyzdžio (7,62x39) šoviniais galima šaudyti iš tirti pateiktų 7,62 mm kalibro PMK modelio automatų (2 t., b. l. 122-132).

Atliekant objektų tyrimą nustatyta, kad tirti pateikti 2 objektai, panašūs į rankines granatas, yra sprogmenys – pramoninės gamybos „RG-42“ markės kovinės puolamosios skeveldrinės rankinės granatos. Šios markės granatos yra užpildytos 110-120 g brizantinio poveikio sprogstamąja medžiaga – trotilu (TNT). Tirti pateikti 2 objektai, panašūs į rankinių granatų degtuvus, yra sprogmenys – pramoninės gamybos „UZRGM“ markės unifikuoti koviniai rankinių granatų degtuvai, skirti kovinėms rankinėms „F-1“, „RGD-5“, „RG-42“ markės granatoms sprogdinti. Šios markės degtuvų detonatoriuose yra apie 1,5 g (vienete) brizantinio ir inicijuojančio poveikių sprogstamųjų medžiagų. Tirti pateiktos dvi „RG-42“ markės rankinės granatos su joms skirtais dviem „UZRGM“ markės degtuvais yra tinkamos sprogdinimui (2 t., b. l. 141-143).

Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (remiantis BK 39¹ straipsnio nuostatomis) T. T., parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė vykti į (duomenys neskelbtini), kur pareigūnams perdavė mažo kalibro šautuvą TOZ 16 su optiniu taikikliu ir šoviniais bei paaiškino, kad šį ginklą su šoviniais 2010 m. vasarą iš savo namų (duomenys neskelbtini), išsinešė V. V.. Jie nuvažiavo į atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės uošvių sodybą (duomenys neskelbtini), kur medžiojo, po ko kaltinamasis paprašė paslėpti ginklą ir šovinius, juos saugoti, ką jis ir padarė (11 t., b. l. 1-12).

Specialisto, atlikusio balistinį tyrimą, išvadoje nurodyta, kad tirti pateiktas pramoninės gamybos 5,6 mm (.22) kalibro karabinas TOZ-16 Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 5,6 mm (.22) kalibro ilgaisiais žiedinio įskėlimo šoviniais (.22 LR), vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra ilgasis vienašūvis graižtvinis šaunamasis ginklas ir priskiriamas C kategorijos ginklams. Ant tirti pateikto ginklo esantis identifikacinis numeris yra originalus. Iš tirti pateikto ginklo po jo paskutinio valymo buvo šauta. Tirti pateiktas ginklas tinkamas šaudyti. 30 (trisdešimt) šovinių yra pramoninės gamybos 5,6 mm (.22) kalibro ilgieji žiedinio įskėlimo (.22 LR) šoviniai, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra šaudmenys. Tirti pateikti šoviniai skirti šaudyti iš daugelio modelių 5,6 mm (.22) kalibro graižtvinių šaunamųjų ginklų (šautuvų, karabinų, pistoletų ir revolverių), tame tarpe – ir iš tirti pateikto karabino. Tirti pateikti šoviniai tinkami šaudyti, jais galima šaudyti iš tirti pateikto ginklo (11 t., b. l. 23-25).

Nuo 2011 m. gruodžio 7 d. iki 2012 m. kovo 7 d. atliekant operatyvinius veiksmus buvo klausomasi S. A. mobiliojo ryšio telefono abonento numeriu (duomenys neskelbtini) daromų pokalbių ir nustatyti nuolatiniai šio nuteistojo kontaktai su E. P., kuris naudojosi abonento numeriu (duomenys neskelbtini). Iš pokalbių turinio matyti, kad S. A. ir E. P. sieja pakankamai draugiški santykiai, kad apie šiuos santykius gerai žinoma ir D. Š.. Taip pat iš pokalbių turinio matyti, kad E. P. esant reikalui talkina S. A., teikia jam informaciją, taip pat ir susijusią su duomenimis apie transporto priemones (6 t., b. l. 91-124).

Policijos departamento prie LR VRM Policijos informacijos valdybos 2012 m. liepos 12 d. rašte (26 t., b. l. 129-151) nurodyta, kad Vidaus reikalų informacinės sistemos centrinio duomenų banko duomenimis E. P. laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2012 m. liepos 10 d. atliko užklausas su nuoroda „Ikiteisminis tyrimas“ ar „Administracinis tyrimas“ apie transporto priemonių ir jų savininkų duomenis, tarp kurių ir pagal vilkikų bei puspriekabių valstybinius numerius: 2010 m. rugsėjo 14 d. dėl vilkiko „Scania R 470“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl puspriekabės „Lamberet SR 2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 2011 m. rugsėjo 6 d. dėl vilkiko „Scania R 470“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 2011 m. rugsėjo 27 d. dėl vilkikų „Volvo FH16“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dėl puspriekabių „Schmitz SKO24/L“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 2011 m. lapkričio 3 d. dėl vilkiko „Volvo FM“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2011 m. lapkričio 24 d. dėl vilkiko „Volvo FH12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabių „Schmitz SKO24/L“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 2012 m. sausio 13 d. dėl vilkiko „Volvo FH12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabės „Schmitz SKO24/L“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 2012 m. sausio 19 d. dėl vilkiko „Volvo FH12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabės „Schmitz SKO24/L“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Kratos pas Ž. Š. adresu (duomenys neskelbtini), metu (4 t., b. l. 174-176) paimti mobiliojo ryšio telefonai su SIM kortelėmis, sąsiuvinio lapas langeliais, kuriame nurodyti vardai ir skaičiai.

2012 m. kovo 2 d. kratos pas S. A. adresu (duomenys neskelbtini) metu (3 t., b. l. 21-22) rasti ir paimti mobiliojo ryšio telefonai ir SIM kortelės: „Samsung GT-E1080W“, IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortele „Pildyk“ Nr. (duomenys neskelbtini); „Samsung GT-E1080i“, IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortele „Labas“ Nr. (duomenys neskelbtini); „Nokia 1208“, IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortele „Pildyk“ Nr. (duomenys neskelbtini); „Ferrari Vertu“, IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortele „Pildyk“ Nr. (duomenys neskelbtini), nešiojamas kompiuteris „(duomenys neskelbtini)“.

2012 m. kovo 2 d. atliktos S. A. asmens kratos metu (28 t., b. l. 95-96) rasti ir paimti du mobiliojo ryšio telefonai: „Samsung SGH-C170“, IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortele „Pildyk“ Nr. (duomenys neskelbtini); „Nokia 1208“, IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortele „Pildyk“ Nr. (duomenys neskelbtini).

T. B. asmens kratos metu 2012 m. kovo 2 d. rasti ir paimti mobiliojo ryšio telefonai: „Samsung GT- E1080W“, IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortelė „Pildyk“ Nr. (duomenys neskelbtini); „Nokia 6300“ su SIM kortele „Pildyk“ Nr. (duomenys neskelbtini) (30 t., b. l. 43).

Iš D. Š. buvo paimti mobiliojo ryšio telefonai „Samsung 0168“, IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Samsung 0168“, IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) (10 t., b. l. 81), kuriuos apžiūrėjus matyti, jog „Samsung 0168“ užrašų knygutėje yra telefonai: E. M. Tele (duomenys neskelbtini); E. M. (duomenys neskelbtini) – E. P. numeriai (8 t., b. l. 52-66).

Kratos pas V. V. metu 2012 m. kovo 30 d. paimtos radijo stotys „Topcom“ ir „Albrecht“, mobiliojo ryšio telefonai su SIM kortelėmis (4 t., b. l. 125-126).

Atliekant kratą E. B. senelės V. U. gyvenamoje vietoje (duomenys neskelbtini) paimtas odinis futliaras, kurio viduje rastas įrankių komplektas automobilių spynelių išlaužimui ar atrakinimui, E. B. asmens dokumentai (5 t., b. l. 18-19).

Apžiūrėjus šį odinį futliarą, LP KTC Trasologinių tyrimų skyriaus vyresnysis specialistas L. K. nustatė, kad jame yra savadarbių rakinimo įrankių rinkinys, pagamintas iš pilkos bei gelsvos spalvos metalo, kurį sudaro: du rakinimo įrankiai (įtempėjai) ir sudvejintas kaištelių ar plokštelių perstūmimo įrankis – du visrakčiai apvynioti viela, kaištelių ar plokštelių perstūmimo įrankiai ir trys rakinimo įrankiai (įtempėjai). Kaip paaiškino specialistas, tokio tipo savadarbiai rakinimo įrankiai, kaip kad rasti futliare, yra pritaikyti cilindrinių-kaištelinių bei cilindrinių-plokštelinių atraktų atrakinimui jų techniškai nepažeidžiant (neišlaužiant) (5 t., b. l. 20-24).

2012 m. kovo 2 d. atliekant kratą pas T. B. namuose adresu (duomenys neskelbtini) rasta ir paimta: 14 500 eurų (29x500 eurų) su prie jų pridėtu lapeliu su ranka darytu užrašu „Sklypui Ežero“; popieriaus lapo fragmentas su ranka darytais užrašais „77x=600=4620, 77x=50=3850, Kelionė – 2000€=V., kelionė 1000€, 77x1400=107800, 77x1100=84700, 38.5x300=11.550€, parvežė = 56€”, elektroninės svarstyklės „Touchscale“, porcelianiniai gaminiai (2 t., b. l. 26-36, 3 t., b. l. 2-3).

Atlikus objekto, elektroninių svarstyklių „Touchscale“, kratos metu rastų pas T. B. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) tyrimą ant šių svarstyklių rasti narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) pėdsakai (3 t., b. l. 18-19).

Kratos automobilyje „Jeep Grand Cherokee“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris registruotas A. Š. – D. Š. tėvo vardu), metu aptikta radijo stotis „Motorolla“, TP registracijos liudijimas (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), GPS įrenginys (t. 4, b.l. 34-35)

2012 m. kovo 2 d. atlikus kratą automobilyje „Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rasti: T. T. asmens dokumentai ir mobilaus ryšio telefonai ,,Nokia 1209“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su SIM kortele ,,Heyah“ Nr. (duomenys neskelbtini); ,,Samsung GTE 1080W“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele ,,Pildyk“ Nr. (duomenys neskelbtini), ,,Samsung (duomenys neskelbtini) IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele ,,Pildyk“ Nr. (duomenys neskelbtini), ,,Samsung GTE 1080“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele ,,Pildyk“ Nr. (duomenys neskelbtini), ,,Samsung GTE 1080W“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele ,,Heyah“, Nr. (duomenys neskelbtini); juodos spalvos verstos odos A. B. rankinė su asmens dokumentais, užrašų knygute ,,Think green“, nuotraukomis, 2 930 Lt, mobiliojo ryšio telefonai ,,Ferrari“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele ,,Pildyk“ Nr. (duomenys neskelbtini), ,,Samsung GTE 1080W“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini)); ,,Samsung GTE 1170“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele ,,Labas“ Nr. (duomenys neskelbtini), ,,Samsung GTE1170, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele ,,Pildyk“ Nr. (duomenys neskelbtini), „Nokia 6100“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele ,,Pildyk“ Nr. (duomenys neskelbtini); įrankiai: akumuliatorinis rankinis atsuktuvas ,,Bosch“ Nr. (duomenys neskelbtini) metalinėje dėžėje, 30 metalinių atsuktuvo galvučių rinkinys ,,Wisent“, 45 metalinių atsuktuvo dalių rinkinys ,,Seneca“, atsuktuvo galvučių rinkinys ,,Metabo“, dėžutė su įrankiais ,,Soldering Iron“; radijo stotys ,,Midland“ ir ,,Legend II“ su laidais ir mikrofonu, radijo stotis ,,Stabo“ Nr. (duomenys neskelbtini) su mikrofonu, navigacija Nr. (duomenys neskelbtini) su krovikliu, navigacija ,,Becker“, lapelis su užsienio šalių telefono numeriais; popieriaus lapelis su užsienio adresais; automobilio „Vauxhall Signum“ raktelis (2 t., b. l. 6-7). Apžiūrėjus šiuos rastus telefonus ir SIM korteles, patikrinus įeinančius ir išeinančius kontaktus, nustatyti nuolatiniai ir pastovūs ryšiai tarp kaltinime V. V. nurodytų nusikalstamo susivienijimo dalyvių, kitų nuteistųjų – vilkikų vairuotojų, asmenų, padėjusių realizuoti vertingus daiktus (7 t., b. l. 1-58).

S. A. mobiliojo ryšio telefono „Samsung GT-E1080W“, IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortele „Pildyk“ Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų analizės metu nustatyta, jog Nr. (duomenys neskelbtini) naudojasi T. B., Nr. (duomenys neskelbtini) –D. Š.. Telefono užrašų knygutėje įrašyta: C (duomenys neskelbtini), kur raidė C reiškia sutrumpinimą pravardės „Č.“ (T. B.); Dz (duomenys neskelbtini), kur „Dz“ reiškia sutrumpinimą pravardės „D.“ (T. T.); K. (duomenys neskelbtini), kuris reiškia pravardę „Š.“ (D. Š.); P. (duomenys neskelbtini), taip įvardintas V. V.; (duomenys neskelbtini), kurio naudotojas Ž. Ž..

S. A. mobiliojo ryšio telefono „Samsung GT-E108i“, IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortele „Labas“ Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų analizės metu nustatyta, jog SIM užrašų knygutėje yra įrašas – K. (duomenys neskelbtini). Šiuo numeriu naudojosi vogto vilkiko „Mercedes-Benz ACTROS 1844“ pirkėjas iš (duomenys neskelbtini) miesto, nes skambučių data ir laikas 2012 m. vasario 15 d. 22.30 val. ir 23.40 val. sutampa su laiku, kai S. A. iš (duomenys neskelbtini) esančio angaro vairavo į (duomenys neskelbtini) 2012 m. vasario 2 d. pavogtą vilkiką.

S. A. mobiliojo ryšio telefono „Nokia 1208“, IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortele „Pildyk“ Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų analizės metu nustatyta: SIM užrašų knygutėje įrašas S. (duomenys neskelbtini), kuris reiškia A. K. pravardės „Š.“ sutrumpinimą; 2012 m. vasario 5 d. rinktas numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi Ž. Ž..

Mobiliojo ryšio telefono „Ferrari Vertu“, IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortele „Pildyk“ Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų analizės metu nustatyta: SIM užrašų knygutėje įrašai – Mano - (duomenys neskelbtini) – S. A. numeris; P. - (duomenys neskelbtini) – D. T. pravarde „P.“ numeris; P. - (duomenys neskelbtini) – kitas D. T. pravarde „P.“, numeris; E. M. - (duomenys neskelbtini) – policijos pareigūno E. P. numeris; S. - (duomenys neskelbtini) – D. V. numeris; E. –(duomenys neskelbtini) – E. B. pravarde „E.“ numeris; Z. - (duomenys neskelbtini) – Ž. Ž. numeris; K. -(duomenys neskelbtini) – V. J. pravarde „K.“ numeris; M. II -(duomenys neskelbtini)– M. N. numeris; E.m. -(duomenys neskelbtini)– kitas E. P. numeris; T. -(duomenys neskelbtini)– T. P. numeris; S.r. -(duomenys neskelbtini)– S. G. numeris; Z. -(duomenys neskelbtini)– tai Ž. Ž. numeris; M. -(duomenys neskelbtini)– T. T. žmonos numeris; Š. -(duomenys neskelbtini)– A. K. numeris; S. -(duomenys neskelbtini)– D. Š. pravarde „Š.“ numeris.

Apžiūrėjus S. A. mobiliojo ryšio telefoną „Samsung SGH-C170“, IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortele „Pildyk“ Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad SIM užrašų knygutėje įrašyta: S. -(duomenys neskelbtini)– D. V. numeris; E. M. -(duomenys neskelbtini)– E. P. numeris; Mano – (duomenys neskelbtini) – S. A. numeris; Z. –(duomenys neskelbtini)– A. B. pravarde „Ž.“ numeris; D. - (duomenys neskelbtini) – D. B. numeris; S. -(duomenys neskelbtini)– D. Š. numeris; K.Brolis (duomenys neskelbtini) – A. J. pravarde „K.“ numeris; M. –(duomenys neskelbtini)– M. N. numeris; A. –(duomenys neskelbtini)– A. B. pravarde „A.“ numeris; Z. –(duomenys neskelbtini)– Ž. Ž. numeris; E.M. -(duomenys neskelbtini)– E. P. numeris. Taip pat užfiksuoti praleisti skambučiai iš: Ž. J. MRT Nr. (duomenys neskelbtini) – 2012 m. kovo 2 d 9.52 val.; S. B. MRT Nr. (duomenys neskelbtini) – 2012 m. kovo 2 d. 8.20 val.; S. B. MRT Nr. (duomenys neskelbtini) – 2012 m. kovo 2 d. 7.28 val.; Ž. J. MRT Nr. (duomenys neskelbtini) – 2012 kovo 1 d. 19.17 val. Telefone užfiksuoti priimti skambučiai iš: S. B. MRT Nr. (duomenys neskelbtini) 2012 m. kovo 2 d. 7.02 val.; D. T. MRT Nr. (duomenys neskelbtini) 2012 m. kovo 1 d. 22.01 val.; E. P. MRT Nr. (duomenys neskelbtini) 2012 m. kovo 1 d. 17.41 val.; D. V. MRT Nr. (duomenys neskelbtini) 2012 m. vasario 29 d. 20.52 val. Užfiksuoti rinkti skambučiai į: S. B. MRT Nr. (duomenys neskelbtini) 2012 m. kovo 1 d. 23.49 val.; Ž. Ž. MRT Nr. (duomenys neskelbtini) 2012 m. kovo 1 d. 22 val.; D. T. MRT Nr. (duomenys neskelbtini) 2012 m. kovo 1 d. 21.55 val.; Ž. J. MRT Nr. (duomenys neskelbtini) 2012 m. kovo 1 d. 17.14 val.

Apžiūrėjus mobiliojo ryšio telefoną (paimtą iš S. A.) „Nokia 1208“, IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortelė „Pildyk“ Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad gauta SMS žinutė iš Ž. Š. MRT Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat SIM užrašų knygutėje yra įrašai: M -(duomenys neskelbtini)– S. A. numeris; S - (duomenys neskelbtini) D. Š. numeris; Ž. -(duomenys neskelbtini)– Ž. J. numeris; M. -(duomenys neskelbtini)– M. N. numeris; S. - (duomenys neskelbtini) – D. V. numeris; B. -(duomenys neskelbtini)– D. B. numeris; Z. -(duomenys neskelbtini)– Ž. Š. numeris. Telefone užfiksuoti praleisti skambučiai iš S. B. MRT Nr. (duomenys neskelbtini) 2012 m. vasario 23 d. 11.29 val. Užfiksuoti priimti skambučiai iš: D. Š. MRT Nr. (duomenys neskelbtini) 2012 m. vasario 29 d. 8.30 val.; Ž. J. MRT Nr. (duomenys neskelbtini) 2012 m. kovo 1 d. 23.55 val.; D. U. MRT Nr. (duomenys neskelbtini) 2012 m. kovo 1 d. 23.31 val.; M. N. MRT Nr. (duomenys neskelbtini) 2012 m. kovo 1 d. 21.23 val.; D. V. MRT Nr. (duomenys neskelbtini) 2012 m. kovo 1 d. 16.19 val.; D. T. MRT Nr. (duomenys neskelbtini) 2012 m. kovo 1 d. 12.58 val.; Ž. J. MRT Nr. (duomenys neskelbtini) 2012 m. vasario 15 d. 15.34 val.; M. N. MRT Nr. (duomenys neskelbtini) 2012 m. vasario 23 d. 22.48 val.; Ž. Š. MRT Nr. (duomenys neskelbtini) 2012 m. vasario 23 d. 17.30 val.

T. B. mobiliojo ryšio telefono „Samsung GT-E1080W“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su SIM kortele „Pildyk“ Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu nustatyta, kad SIM kortelėje liko gautos iš S. A. MRT Nr. (duomenys neskelbtini) siųstos SMS žinutės. Telefono užrašų knygutėje yra įrašai: Al. -(duomenys neskelbtini)– A. B. numeris; K. -(duomenys neskelbtini)– S. A. numeris; Mano –(duomenys neskelbtini)– T. B. numeris; S -(duomenys neskelbtini)– D. Š. numeris; T. -(duomenys neskelbtini)– T. T. numeris; V -–(duomenys neskelbtini) V. V. numeris; Z. -(duomenys neskelbtini)– Ž. Ž. numeris.

Kitame T. B. MRT „Nokia 6300“ su SIM kortele „Pildyk“ Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu rasta, kad SIM užrašų knygutėje yra įrašai: Mano. -(duomenys neskelbtini)– T. B. numeris; Z. - (duomenys neskelbtini) – A. B. numeris.

T. T. mobiliojo ryšio telefono „Samsung GT-E1170“, IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortele „Pildyk“ Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu nustatyta, kad telefono užrašų knygutėje yra įrašai: A - (duomenys neskelbtini) – A. B. numeris; C - (duomenys neskelbtini) – T. B. numeris; S - (duomenys neskelbtini) – D. Š. numeris; S. - (duomenys neskelbtini) – S. A. numeris; V - (duomenys neskelbtini) – V. V. numeris.

Kito T. T. naudoto mobiliojo ryšio telefono „Samsung GT-E1080i“, IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortele „Pildyk“ Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu nustatyta, kad liko rinkti numeriai į: S. A. MRT Nr. (duomenys neskelbtini) 2009 m. sausio 8 d. 23.14 val.; V. V. (duomenys neskelbtini) – 2009 m. sausio 2 d. 12.45 val. Telefono užrašų knygutėje yra įrašai: K. -(duomenys neskelbtini)– V. J. numeris; K. - (duomenys neskelbtini) – V. G. numeris; S. -(duomenys neskelbtini)– S. A. numeris; V - (duomenys neskelbtini) – V. V. numeris.

Dar vieno T. T. mobiliojo ryšio telefono „Nokia 1209“, IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortele „Heyah“ Nr. (duomenys neskelbtini) (priklauso Lenkijos ERA GSM operatoriui) apžiūros metu nustatyta, kad SIM užrašų knygutėje yra įrašai: Mano -(duomenys neskelbtini)– T. T. numeris; A -(duomenys neskelbtini)– A. B. numeris; V -(duomenys neskelbtini)– V. V. numeris; V. -(duomenys neskelbtini)– V. V. numeris. Taip pat nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 29 d. iki 2012 m. kovo 1 d., tai yra iki sugrįžimo iš užsienio į Lietuvą su vogtais vilkikais ir kroviniu T. T. pastoviai bendravo su abonentais, nurodytais SIM užrašų knygutėje.

A. B. mobiliojo ryšio telefono „Nokia 6100“, IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortele „Pildyk“ Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu nustatyta, kad SIM užrašų knygutėje įrašyta: Mano. -(duomenys neskelbtini)– A. B. numeris; B. -(duomenys neskelbtini)– V. M. numeris; B. P. -(duomenys neskelbtini)– V. M. numeris; D. V. R. -(duomenys neskelbtini)– vairuotojo R. S. numeris; K. -(duomenys neskelbtini)– vairuotojo K. P. numeris; S. R. -(duomenys neskelbtini)– S. G. numeris; P. -(duomenys neskelbtini)– D. T. numeris. Telefone liko rinkti numeriai į: V. M. MRT Nr. (duomenys neskelbtini); K. P. MRT Nr. (duomenys neskelbtini); R. S. MRT Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Taip pat telefono užrašų knygutėje yra įrašai: R. -(duomenys neskelbtini)– R. S. numeris; A. -(duomenys neskelbtini)– K. P. numeris.

Kito A. B. mobiliojo ryšio telefono „Samsung GT-E1170“, IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortele „Pildyk“ Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu nustatyta, kad SIM užrašų knygutėje įrašyta: Mano -(duomenys neskelbtini)– A. B. numeris; V -(duomenys neskelbtini)– V. V. numeris; C - (duomenys neskelbtini) – T. B. numeris; Dz -(duomenys neskelbtini)– T. T. numeris; S -(duomenys neskelbtini)– D. Š. numeris (7 t., b. l. 59-65).

Dokumentų apžiūros metu apžiūrint A. B. rankinėje rastą užrašų knygutę nustatyta, kad pirmame lape yra ranka, mėlynos spalvos rašalu, daryti užrašai: „(duomenys neskelbtini) M. Vairai; (duomenys neskelbtini) z.; (duomenys neskelbtini) Navig.; (duomenys neskelbtini) Navig.; (duomenys neskelbtini) opel. Omega“. Sekančiame puslapyje rastas ranka darytas užrašas „P. K. 15.05.1970 m“. Trečiame puslapyje yra užrašas „(duomenys neskelbtini) audi“. Kiti lapai yra tušti. Apžiūrėta ir rankinėje rasta 5x8,6x4,6 cm dydžio popieriaus lapo dalis su juodai – balta vyriškio fotonuotrauka. Tai yra nuteistojo K. P. nuotrauka. Vienas lapo kraštas yra nuplėštas. Popieriaus apačioje matosi užrašas „Fotostudija. Vytau (toliau nesimato); Tel.: 22 (toliau nesimato)“ (2 t., b. l. 26-36).

2012 m. kovo 7 d. apžiūrint automobilį „Vauxhall (Opel) Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dalyvaujant atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės T. T., daiktų dėtuvėje, esančioje priekyje kairėje pusėje, rasta įmautė su dokumentais: automobilio „Vauxhall (Opel) Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Jungtinės Karalystės registracijos liudijimu, automobilio draudimo liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. vasario 18 d. išduotu draudimo bendrovės „Compensa“ tarptautiniu transporto priemonės draudimo liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), anglišku automobilio techninės apžiūros liudijimu. T. T. parodė į automobilio kairės pusės keleivio šoninėje dėtuvėje esančią metalinę plokštelę su skyle viduryje bei paaiškino, kad ši plokštelė naudojama kaip pagalbinė puspriekabių laužiant spynas. Taip pat šis asmuo nurodė, kad slėptuvė su daiktais yra po porankiu tarp priekinių sėdynių. Slėptuvėje rasta kelių mokesčių dėžutė „Viatoll“ su instrukcija „Viabox“, servetėlė paviršių valymui, 2012 m. vasario 2 d. mokėjimo kortelė, geležinis įrankis automobilių spynoms laužti, dvi radijo stotys „Motorolla“, septyni ovalūs lipdukai su užrašu LT, automobilio LR valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) (2 vnt.), techninės apžiūros rezultatų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas, krovinio pristatymo dokumentai „Ceva“ – trys lapai anglų kalba, tarptautiniai krovinių transportavimo važtaraščiai (CMR) – 2 vnt. po šešis lapus, automobilio draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2012 m. vasario 18 d. draudimo bendrovės „Compensa“ (2 t., b. l. 16-21). Remiantis specialisto išvada Nr. 140-(1636)-IS1-3027 vilkiko „Volvo“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir šio automobilio techninės apžiūros rezultatų kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) blankai yra atspausdinti ne pagal tokių blankų spausdinimo reikalavimus, t. y. jie yra netikri (2 t., b. l. 1-4, 16-21, 170-174).

Apžiūrint kitus daiktus, rastus automobilyje „Vauxhall (Opel) Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dalyvaujant LP KTC Trasologinių tyrimų skyriaus vyresniajam specialistui L. K. nustatyta, kad pateiktas savadarbis metalinis laužimo įrankis („kamščiatraukis“) yra pilkos spalvos metalo ir turi 35 mm skersmens atramą (korpusą), kurios viduje yra galvutė su ertme savisriegiui varžtui užkabinti, 13 mm skersmens stiebą su sliekiniu sriegiu bei 105 mm ilgio rankeną. Tarp „kamščiatraukio“ korpuso ir rankenos ant stiebo yra atraminis guolis trinties jėgai sumažinti. Tokio tipo savadarbiai metaliniai laužimo įrankiai naudojami cilindrinių-kaištelinių ir cilindrinių-plokštelinių atraktų išlaužimui, į jų išorinės sekcijos rakto kanalą įsriegiant savisriegį varžtą ar kitus panašius įrankius ir juos įtvirtinus šio įtaiso galvutėje didele tempimo jėga perlaužiant dvipusį cilindrinį-kaištelinį atraktą pusiau ar išraunant atrakto volelį iš cilindrinio-plokštelinio atrakto korpuso (2 t., b. l. 22-25).

Iš dokumentų, rastų automobilyje „Vauxhall (Opel) Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros protokolo matyti, kad transporto priemonės „Vauxhall Signum“ registracijos liudijimas išduotas (duomenys neskelbtini), surašytas anglų kalba. Šiame liudijime yra nurodytas dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) bei transporto priemonės valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Liudijime nurodyta, kad pirma transporto priemonės registracija buvo 2003 m. birželio 18 d., dabartinis šios priemonės naudotojas yra D. A., reg. (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad tai dyzelinis automobilis, VIN (duomenys neskelbtini), variklio numeris (duomenys neskelbtini), kėbulas mėlynos spalvos. Taip pat nurodyta, kad ankstesnis savininkas buvo J. B., (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 83-120).

2012 m. gegužės 2 d. apžiūrint automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dalyvaujant atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės T. T., automobilio salone po porankiu tarp priekinių sėdynių yra įrengta slėptuvė, kuri apžiūros metu buvo tuščia (2 t., b. l. 51-56).

Dokumentų, rastų automobilyje „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros protokole nurodyta, kad transporto priemonės „Ford Mondeo“ registracijos liudijimas išduotas (duomenys neskelbtini), surašytas anglų kalba. Liudijimas yra dviejų bendrų lapų, susideda iš 11 punktų, kuriuose surašyti tam tikri duomenys. Liudijime nurodytas Nr. (duomenys neskelbtini) bei transporto priemonės valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Liudijime nurodyta, kad pirma transporto priemonės registracija buvo 2001 m. lapkričio 22 d., dabartinis šios priemonės naudotojas yra Z. K., reg. (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad tai dyzelinis automobilis, VIN (duomenys neskelbtini), variklio numeris (duomenys neskelbtini), kėbulas juodos spalvos. Taip pat nurodyta, kad ankstesnis savininkas buvo S. S., (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 83-120).

Iš LKPB Tarptautinių ryšių valdybos gauti duomenys, kad automobilis „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio savininkas nuo 2011 m. spalio 11 d. yra Ž. K., registruotas (duomenys neskelbtini), tačiau yra nenaudojamas, kadangi už jį nesumokėtas metinis mokestis. Automobilis „Vauxhall (Opel) Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2010 m. balandžio (duomenys neskelbtini) išregistruotas eksportui. Automobilis ,,Nissan Navara 2,5TDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo registruotas iki 2011 metų kovo. Automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), - buvo registruotas iki 2009 metų spalio (2 t., b. l. 57).

Kratos pas D. Š. adresu (duomenys neskelbtini) metu paimtas automobilis „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) V. R., a. k. (duomenys neskelbtini), vardu (4 t., b. l. 32-33).

Liudytojas A. K. savo iniciatyva pateikė vilkiką „Renault Premium 420.19“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (31 t., b. l. 152). Apžiūrint šį vilkiką nustatyta, kad pakėlus (vilkiko) kabiną ir nuėmus nuo jos dugno apsauginį purvasargį matosi varžtais prisukta 26.5x32 cm dydžio raudonos spalvos metalinė plokštė, kurią nuėmus atsiveria 7x90x190cm dydžio ertmė. Iš ertmės paimti mėginiai (31 t., b. l. 153, 158-165).

Atlikus narkotinių ir psichotropinių medžiagų tyrimą dviejuose mikrodalelių mėginiuose, paimtuose nuo vilkiko „Renault Premium 420.19“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kabinos apatinėje dalyje įrengtos slėptuvės vidinių paviršių, yra narkotinės medžiagos – heroino pėdsakai (31 t., b. l. 177-178).

Išraše iš LR VRM ICDB nurodyta, kad vilkikas „Renault Premium 420.19“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirmą kartą Lietuvoje registruotas 2010 m. rugpjūčio 16 d. UAB „T.“ vardu ir turėjo valstybinius numerius (duomenys neskelbtini) 2011 m. kovo 21 d. vilkikas užregistruotas UAB „T.“ vardu. 2012 m. kovo 16 d. pakeisti vilkiko valstybiniai numeriai į (duomenys neskelbtini) (31 t., b. l. 166-167).

2012 m. gegužės 16 d. atliktos S. L. asmens kratos metu paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas V. M. vardu, asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota V. M. vardu (31 t., b. l. 56).

Specialisto, atlikusio dokumentų tyrimą, išvadoje nurodyta, kad pateikto tirti vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) blankas, išduotas V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) vardu, yra atspausdintas ne pagal tokių blankų spausdinimo reikalavimus, t. y. jis yra netikras. Vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) blankas (asmens atvaizdas, asmens duomenys, parašas, pažymėjimo blanko numeris „(duomenys neskelbtini)“, kita) yra atspausdintas spalviniu sublimaciniu spausdintuvu; blanko averse esantys blizgių geltonos ir pilkos spalvos dažų elementai (automobilių simboliai, vytis) bei reverse esanti pilkos blizgios spalvos vertikali juostelė, yra atlikti terminio dažų pernešimo būdu. Vairuotojo pažymėjimas atliktas ant stačiakampio formos kieto pagrindo (baltos spalvos plastikinės kortelės). Pateiktos tirti Lietuvos asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) blankas, išduotas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 2PP (13) piliečiui V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) yra atspausdintas ne pagal tokių blankų spausdinimo reikalavimus, t.y. jis yra netikras. Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) yra atspausdinta spalviniu sublimaciniu spausdinimo įrenginiu ir terminio dažų pernešimo būdu, ji atlikta ant baltos spalvos plastikinio pagrindo (kortelės) (31 t., b. l. 59-60).

Nuo 2011 m. lapkričio 21 d. atliekant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę nustatyta, kad G. G. mobiliojo ryšio telefono abonento numeriu (duomenys neskelbtini) nuolat bendravo su R. G.. Iš šių asmenų pokalbių turinio matyti, kad tariamasi perduoti ir paimti daiktus, kas vertinant minėtų asmenų parodymus sietina su netikrų valstybinių numerių gamyba. Pvz., R. G. nurodo, kad palikęs bagažinėje, taip pat kalba apie lapukus su duomenimis ir kiek reikia padaryti (9 t., b. l. 1-22, 23-39).

Nuo 2011 m. lapkričio 21 d. atliekant A. B. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę (mobiliojo ryšio telefono abonento numeriu (duomenys neskelbtini)) nustatyti šio asmens kontaktai su G. G. (9 t., b. l. 40-46,47-53).

Atliekant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę (nuo 2011 m. gruodžio 7 d.) buvo fiksuojami P. B. mobiliojo ryšio telefono abonento numeriu (duomenys neskelbtini) pokalbiai ir nustatyti jo nuolatiniai kontaktai su G. G.. Iš SMS ir pokalbių turinio matyti, kad nuolat būdavo tariamasi susitikti bei perduoti ir paimti daiktus, kas vertinant minėtų įtariamųjų parodymus sietina su netikrų valstybinių numerių gamyba (8 t., b. l. 173-201, 9 t., b. l. 54-85).

Kratos pas J. A. S. metu paimtas juodos spalvos automobilis ,,Nissan Navara 2,5TDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio raktelis (4 t., b. l. 5-9). Apžiūrėjus šį automobilį matyti, jog ši transporto priemonė juodos spalvos, pikapo (PICK-UP) kėbulu, vairas įrengtas dešinėje pusėje. Automobilio VIN (duomenys neskelbtini). Priešais keleivio sėdynę prietaisų skydelyje įrengtoje dėtuvėje rasta polietileninė įmautė, kurioje buvo automobilio angliškas registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas techninės apžiūros liudijimas „(duomenys neskelbtini)“, draudimo bendrovės „Compensa“ transporto priemonės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) bei liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), tarptautinis transporto priemonės draudimo liudijimas (žalioji korta) Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 13-14). Apžiūrint dokumentus, rastus automobilyje „Nissan 100NX“, v/n (duomenys neskelbtini), matyti, kad transporto priemonės registracijos liudijimas išduotas (duomenys neskelbtini), surašytas anglų kalba. Liudijime nurodyta, kad pirma transporto priemonės registracija buvo 2000 m. lapkričio 22 d., dabartinis šios priemonės naudotojas yra M. D., reg. (duomenys neskelbtini). Nurodytas VIN (duomenys neskelbtini), variklio numeris nežinomas, kėbulas juodos spalvos. Taip pat nurodyta, kad ankstesnis savininkas buvo M. S., (duomenys neskelbtini). Taip pat 10 punkte nurodyta, kad naujas (paskutinis) savininkas (įrašyta ranka) yra G. K., reg. (duomenys neskelbtini), perleidimo data 2011 m. gruodžio 27 d. (4 t., b. l. 83-120).

2015 m. spalio 16 d. kratos kaltinamojo V. V. gyvenamojoje vietoje, bute, adresu (duomenys neskelbtini), metu rastas ir paimtas sidabrinės spalvos korpusu nešiojamas kompiuteris „Panasonic CF-W2 Toughbook“ (36 t., b. l. 151-152, 157-160, 37 t., b. l. 33-36, 40).

Specialisto išvadoje nurodyta, kad tirti pateikto nešiojamojo kompiuterio „Panasonic CF-W2 Toughbook“ standžiajame diske buvo aptikta kompiuterinė programa „(duomenys neskelbtini)“, skirta automobilių užvedimo apsaugos kodams nuskaityti, iššifruoti ir perrašyti į naują elektroninį prietaisą. Ji galimai buvo paleidžiama išskleidus aptiktą užšifruotą failų archyvą „foto.rar“, nes vartotojo „user“ laikinuosiuose failuose, adresu: „(duomenys neskelbtini)“ aptikti programos paleidžiamieji failai „startas.exe“ ir kiti sisteminiai failai, sugeneruoti ir išskleisti iš minėto failų archyvo „foto.rar“, adresu: „(duomenys neskelbtini)“. Failų archyvo „foto.rar“ iššifruoti nepavyko. Analizuojant minėtos programos greitosios paleisties *.pf tipo failus, nustatyta, kad kompiuterinė programa „Transponder Maker Pro 2.0“ buvo paleista 50 (penkiasdešimt) kartų. (37 t., b. l. 173-175).

Iš VFR, Eseno prokuratūros, gautame atsakyme į teisinės pagalbos prašymą nurodyta, kad 2015 m. spalio 16 d. kratos pas V. V. jo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini) metu taip pat rasti ir paimti: lietuviškas asmens dokumentas, išduotas A. B. vardu (su V. V. nuotrauka), lietuviškas asmens dokumentas, išduotas A. P. vardu (su V. V. nuotrauka), Slovėnijos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortelė ir Slovėnijos Respublikos piliečio vairuotojo pažymėjimas, išduoti V. R. vardu (su V. V. nuotraukomis) (37 t., b. l. 1-5, 33-34, 50).

Specialisto, atlikusio dokumentų tyrimą, išvadoje Nr. 140-(3498)-IS1-3718 nurodyta, kad pateikti tirti Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), išduotos A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) vardu ir Nr. (duomenys neskelbtini), išduotos A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) vardu, blankai yra atspausdinti ne pagal tokių blankų spausdinimo reikalavimus, t. y. jie yra netikri. Minėti blankai atspausdinti spalviniu termo spausdinimo įrenginiu. Blankų apsauginis tinklelis, rekvizitai, rekvizitų užpildymas atlikti sublimaciniu būdu. Blizgiais dažais yra imituotas skaidrus difrakcinis optinis elementas su kinematiniu efektu averse, imituoti optiškai kintantys dažų elementai reverse, imituota holograminė juostelė averse, visa tai atlikta terminio dažų pernešimo būdu. Minėtos asmens tapatybės kortelės atspausdintos ant baltos spalvos plastikinių pagrindų. Pateiktas tirti Slovėnijos Respublikos asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), išduotos V. R. (a/ind/nr. (duomenys neskelbtini)) vardu, blankas yra atspausdintas ne pagal tokių blankų spausdinimo reikalavimus, t. y. jis yra netikras. Minėtas blankas atspausdintas spalviniu rašaliniu spausdinimo įrenginiu. Imituotas kintantis lazerinis vaizdas averse. Pateiktas tirti Slovėnijos Respublikos vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto V. R. (a/ind/nr. (duomenys neskelbtini)) vardu, blankas yra atspausdintas ne pagal tokių blankų spausdinimo reikalavimus, t. y. jis yra netikras. Minėtas blankas atspausdintas spalviniu rašaliniu spausdinimo įrenginiu. Imituotas kintantis lazerinis vaizdas reverse. Blankuose pirminio turinio rekvizitų pakeitimų požymių (taisymų, prirašymų, mechaninio įrašų šalinimo ir kitų pakeitimų požymių) nėra (37 t., b. l.74-76).

2015 m. spalio 16 d. kratos pas V. V. gyvenamojoje vietoje – bute adresu (duomenys neskelbtini), metu taip pat rastas ir paimtas spynos cilindro ištraukimo prietaisas, varžtai, maišeliai su 22 vnt. mini atminties lustais, transporto priemonės raktelis (galimai ruošinys), OBD jungtis ir elektroninis komponentas, elektroninis komponentas (OBD ir nešiojamojo kompiuterio jungtis) (37 t., b. l. 1-5, 33-36, 39-40).

2015 m. lapkričio 25 d. Eseno policijos valdybos Nusikalstamumo tyrimų direkcijos 32-ojo kriminalinės policijos komisariato pranešime nurodyta, kad 2015 m. spalio 16 d. buvo atlikta (duomenys neskelbtini) esančio V. V. buto krata. Buvo rasta daug įrodymų, kurie nurodo į profesionalų didelės vertės variklinių transporto priemonių vogimą. Buvo konfiskuotas spynos cilindro ištraukimo prietaisas transporto priemonių durims atidaryti. Spynos cilindro ištraukimo prietaisas buvo paslėptas vyriškoje kojinėje. Be to, buvo rasti keturi BMW raktų ruošiniai, 22 mini atminties lustai raktų ruošiniams, OBD jungtis (transporto priemonės diagnostikos jungtis), atitinkamai laidai ir nešiojamasis kompiuteris. Mini atminties lustai programuojami atitinkamomis programomis. Tokiu būdu įveikiamas transporto priemonių imobilizatorius. Transporto priemonės užvedamos ruošiniais (37 t., b. l. 54-57, 69-70).

BK 25 straipsnio 4 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2013 m. liepos 13 d.) nurodyta, kad nusikalstamas susivienijimas yra tada, kai bendrai nusikalstamai veiklai – vienam ar keliems sunkiems ar labai sunkiems nusikaltimams daryti – susivienija trys ar daugiau asmenų, kuriuos sieja pastovūs tarpusavio ryšiai bei vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas. BK 249 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę tam, kas dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, šio straipsnio 2 dalis – tam, kas dalyvavo šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, o šio straipsnio 3 dalis – tam, kas organizavo šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytus nusikalstamus susivienijimus arba jiems vadovavo.

Nusikalstamam susivienijimui būtini jo narių pastovūs tarpusavio ryšiai ir vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas teismų praktikoje suprantami kaip šių asmenų ilgalaikis susitelkimas tam, kad bendromis, suderintomis pastangomis būtų lengviau įgyvendinama susivienijimo numatyta nusikalstama veika – sunkių ar labai sunkių (nuo 2013 m. liepos 13 d. ir apysunkių) nusikaltimų darymas (kasacinės instancijos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-209/2017, 2K-31/2018). Nusikalstamam susivienijimui būdinga ne tik išankstinis trijų ar daugiau asmenų susitarimas, aiškus organizatoriaus – vadovo ar vadovų buvimas, vaidmenų pasiskirstymas, sukurti ir išplėtoti atitinkami veiklos metodai, bet ir ilgalaikiai, pastovūs, labai glaudūs, tvirti konspiraciniai tarpusavio ryšiai. Pastovumas reiškia, kad kaltininkas prisijungė prie grupės veiklos ne vienam kartui, atlieka ar įsipareigoja atlikti tam tikras funkcijas nuolat arba ilgesnį laiką, jo dalyvavimas nėra atsitiktinis. Pastovių ryšių požymis nereiškia, kad visi nusikalstamo susivienijimo nariai turi dalyvauti kiekviename nusikaltime (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2008, 2K-148/2014). Taigi iš esmės tokie požymiai, kaip grupės hierarchinė struktūra, stabilumas, vadovavimas, veiklos planavimas, pelno siekimas, drausmės ir subordinacijos palaikymas bauginimu ar kitokiais būdais, periodiškas susirinkimų rengimas, ryšių ir kitų techninių priemonių naudojimas nusikalstamai veiklai, nusikalstamos veiklos specializacija, gerai organizuotų nusikaltimų planavimas ir vykdymas, detalus pasiskirstymas vaidmenimis ir užduotimis, sumanymų ir pavedimų vykdymo kontrolė, konspiracinis bendravimas, disponavimas bendromis lėšomis ir jų panaudojimas rengiant nusikaltimus, tam tikros materialinės bazės, skirtos nusikaltimams daryti, bendrų lėšų, gautų iš nusikalstamos veiklos, turėjimas, kurios nors nusikalstamos srities monopolizavimas tam tikroje teritorijoje ir panašiai, yra nusikalstamo susivienijimo požymio – pastovių tarpusavio ryšių bei vaidmenų ar užduočių pasiskirstymo – pasireiškimo formos, kurias konkrečiu atveju nustato teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-17/2015, 2K-209/2017, 2K-31/2018). Kasacinės instancijos teismo nutartyse ne kartą pasisakyta, kad apie baudžiamajame įstatyme nurodytų nusikalstamo susivienijimo požymių buvimą sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, kad nusikalstamam susivienijimui būdingas aukštas organizuotumo lygis ir tai yra vertinimo dalykas, kurį nulemia konkrečios bylos ypatybės, joje nustatytų aplinkybių visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-57/2013, 2K-209/2017, 2K-281/2018).

Nusikalstamo susivienijimo organizavimas (kūrimas) gali pasireikšti veiksmais, kuriais parenkami, verbuojami, telkiami bendrai nusikalstamai veiklai susivienijimo dalyviai, atliekamas vaidmenų susivienijimo dalyviams skirstymas, taip pat nusikalstamos veiklos planų parengimas, ginklų, sprogstamųjų medžiagų, transporto, ryšio ar kitokių techninių priemonių įgijimas ir panašūs veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-2/2016, 2K-31/2018, 2K-281/2018).

Tai, kad tokie nusikalstamo susivienijimo požymiai šioje baudžiamojoje byloje egzistavo, patvirtina nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu atleistų T. T. ir D. Š. parodymai, taip pat pačių nuteistųjų baudžiamojoje byloje Nr. 1-11-485/2017 S. A., Ž. Š. parodymai apklausiant juos ikiteisminio tyrimo teisėjui, nuteistųjų vilkikų vairuotojų K. P., Ž. J. ir kitų, liudytojų (V. M., A. K., L. S., V. M., G. K., A. K., Ž. Ž., R. Š., R. G., P. B., V. G. ir kt.) parodymai, operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose, kratų, apžiūrų, asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose užfiksuoti duomenys, specialistų išvados, kiti rašytiniais bylos įrodymai.

Kaip jau minėta, ir pats kaltinamasis V. V. iš esmės neneigia, kad nusikalstamas susivienijimas egzistavo, tačiau tvirtina, jog šio susivienijimo sukūrimo (kartu su A. B. ir T. B.) neorganizavo, teigė, kad toks nusikalstamas susivienijimas susikūrė spontaniškai, kad jis netgi nepažįsta kai kurių susivienijimo narių – E. B., S. G.. Tačiau kaltinamasis teigia, jog adresu (duomenys neskelbtini) (pas T. B.) rinkdavosi tik pabendrauti, pažaisti ar pavartoti alkoholinių gėrimų. Apie būsimų nusikaltimų planų aptarimą, pinigų padalinimą, telefonų su SIM kortelėmis, radijo ryšio priemonių, navigacijos įrangos dalijimą, vaidmenų pasiskirstymą, 10 procentų gautų iš vagysčių pinigų atidėjimą į bendrą kasą jam nežinoma. Neigia V. V. ir tai, kad buvo įgijęs, laikęs ar kitu būdu disponavęs šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, taip pat tvirtina nežinojęs ir apie tai, kad šiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis disponavo A. B., T. B., S. A., D. Š., T. T..

Iš teisiamajame posėdyje (naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones) apklausto atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės T. T. parodymų matyti, kad 2010 m. pradžioje jis susipažino su D. Š., kuris priklausė A. B., T. B. ir V. V. vadovaujamai grupuotei, kuri Vakarų Europos šalyse (pagrinde (duomenys neskelbtini)) vogdavo vilkikus, puspriekabes su kroviniu, kurias partempdavo į Lietuvą ir parduodavo. Kartais puspriekabes partempdavo ir teisėtai įgytais vilkikais. Pagrobtas transporto priemones laikydavo (iki pardavimo) saugomose aikštelėse arba angaruose (duomenys neskelbtini) mieste, taip pat (duomenys neskelbtini). Išankstinis veiklos planavimas – pasitarimai dėl vagysčių, vykdavo vieno iš lyderių, T. B. namuose, juose buvo kalbamasi apie būsimas vagystes, vagysčių padarymo būdus, variantus ir aplinkybes, nutardavo kaip elgtis nenumatytose situacijose, aptardavo pavogtų balninių vilkikų ir/ar puspriekabių bei juose buvusių vertybių realizavimo klausimus, nuspręsdavo kada, kas ir su kuo, kokiu automobiliu važiuos į užsienio valstybę vykdyti vagysčių. Visus sprendimus priimdavo bendrai, tačiau dėl pinigų panaudojimo spręsdavo tik vadovaujantį vaidmenį turėję broliai A. ir T. B. bei V. V.. Šis asmuo (T. T.) nurodė ir tai, kad buvo bendra kasa, į ją visi įdėdavo 10 procentų nuo kiekvieno asmens iš vagysčių gautų pajamų, o likusius pinigus pasidalindavo. Visi bendri pinigai buvo A. B. žinioje. Iš bendrų pinigų buvo įgyjamos vagystėms vykdyti reikalingos ryšio priemonės: navigacijos, mobilieji telefonai bei SIM kortelės palaikyti slaptą tarpusavio ryšį vagysčių metu, įrankiai, taip pat kompiuteris automobilių užvedimo nuskaitymui, lengvieji automobiliai, vilkikas „Renault Premium“, kuriuo tempdavo vogtas puspriekabes. Taip pat pavogtų puspriekabių pertempimui naudodavosi ir S. G. vadovaujamos bendrovės vilkikais, kuriam už tai buvo mokami pinigai, kartais – dalimi pavogto krovinio. Transporto priemonių numerius nurašydavo nuo pastebėto vilkiko, kuris atitikdavo tam tikrus reikalavimus (modelį, pagaminimo metus), užsirašytus valstybinius numerius perduodavo S. A., o šis – pažįstamam policijos pareigūnui E. P., kuris jiems pateikdavo iš VRM CDB gautus duomenis su pilna informacija apie dominančių automobilių modelius, pagaminimo metus, kam priklauso automobilis, nuo kada iki kada galioja technikinė apžiūra. Tuomet S. A. gaudavo suklastotus transporto priemonių numerius. Iš T. T. parodymų matyti, kad konspiracijos sumetimais (kad mažiau atkreiptų dėmesį užsienio šalių policijos pareigūnai) vagystėms vykdyti buvo naudojami Jungtinėje Karalystėje registruoti lengvieji automobiliai, kuriuos įsigijus būdavo įrengiamos slėptuvės suklastotiems valstybiniams transporto priemonių numeriams, suklastotiems dokumentams, vagystėms vykdyti reikalingiems įrankiams ir kitoms nelegalioms priemonėms laikyti. Be to, šiuos automobilius kas keli mėnesiai keisdavo. T. T. paaiškino ir tai, kad jis dažniausiai važiuodavo vogti su V. V., E. B. ir Ž. Š., atvykę į užsienį vilkikų ieškodavo patys, o vairuotojus palikdavo viešbutyje. Suradę vilkiką nuvažiuodavo prie jo su vairuotoju, išlauždavo durų, užvedimo spyneles, jei būdavo su imobilaizeriu, tai išimdavo kompiuterį, nuskaitydavo mikroschemą. Tada grįždavo į viešbutį, perrašydavo imobilaizerį, grįždavo atgal prie vilkiko, vairuotojui paduodavo atsuktuvą, ant kurio būdavo užvyniotas perrašytas imobilaizeris, parodydavo jam kaip užvesti ir vairuotojas vilkiką nuvairuodavo į atokią vietą, kur jį kelias dienas palikdavo stebėjimui, kad įsitikintų, jog automobilio niekas neieško. Iš T. T. parodymų matyti ir tai, kad A. B. užšifruoto pobūdžio žinutėmis būdavo informuojamas apie pagrobtas transporto priemones, kad šis grupuotės lyderis duodavo kitus nurodymus. Grįžus į Lietuvą dažniausiai pagrobtus vilkiką bei puspriekabę su kroviniu perimdavo (valdymą) broliai A. ir T. B. bei kaltinamasis V. V.. Balninius vilkikus parduodavo (duomenys neskelbtini), jeigu puspriekabės būdavo su kroviniu – jį realizuodavo, tuo rūpinosi nuteistieji A. B., T. B., S. A. ir kaltinamasis V. V.. Šie asmenys taip pat rūpinosi ir vagystėms vykdyti reikalingų vairuotojų (galinčių vairuoti krovinines transporto priemones) suradimu. Be to, V. V. (kartu su juo) keletą kartų vyko pas (duomenys neskelbtini) gyvenantį asmenį, kuris už grupuotės pinigus pagamino įrangą, reikalingą nuskaityti bei perrašyti vilkikų užvedimo apsaugos kodus. Atleistas nuo atsakomybės T. T. taip pat parodė, kad iš bendrų pinigų buvo nupirkta sodyba, išlaikomi kiti grupuotės nariai, kurie atlikinėjo bausmę – jis pats kartu su V. V. vežė A. B. perduotus pinigus į pataisos namus (duomenys neskelbtini), taip pat A. B. nurodymu važiavo perduoti pinigus užsienyje kalinčio asmens žmonai bei pareigūnui už jų nepersekiojimą. T. T. nurodė, kad už tai, jog paprieštaravo T. B. grupuotės lyderių buvo sumuštas D. Š..

Tokie atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės T. T. parodymai sutampa su kito, irgi atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu, D. Š. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui. Šis asmuo nurodė, kad per S. A. jis susipažino su broliais A. B., T. B. bei V. V., kurie vadovavo automobilių vagystėms (duomenys neskelbtini). Iš D. Š. parodymų matyti, kad buvo pasiskirstymas vaidmenimis – jis, T. T., Ž. Š., E. B. ir V. V. važiuodavo į užsienį vogti transporto priemonių, kur kiekvienas jų atlikdavo tam tikras, iš anksto aptartas ir suderintas, funkcijas (kas turi išlaužti durų, užvedimo spyneles, kas saugoti aplinką, kas keisti numerius, apieškoti pagrobtas transporto priemones ar nėra sekimo įrenginių, kas naudodavosi kompiuteriu duomenims nuskaityti ir t. t.). Kaltinamasis V. V. kartu su A. B. ir T. B. vadovavo grupuotės nariams, sprendė rūpimus klausimus, susijusius su nusikalstama veikla užsienio valstybėse ir Lietuvoje (reikalingų įrankių, priemonių gavimą ir pan.), taip pat vogtų vilkikų, puspriekabių ir krovinių realizavimo klausimus, bendro piniginio fondo lėšų paskirstymą ir kitus svarbius iškildavusius reikalus. T. B. bei V. V. taip pat keletą kartų dalyvavo vagystėse, o A. B. būdamas Lietuvoje palaikydavo ryšį su išvykusiais vykdyti vagysčių, kontroliavo visą eigą. Taip pat iš bendrų grupuotės pinigų iš V. G. kaltinamasis ir T. T. nupirko kompiuterį su įdiegta kompiuterine programa, skirta nuskaityti ir perrašyti vilkikų „Mercedes“, „Volvo“ ir kitų užvedimo kodus į naujus imobilizatorius. S. A. paprastai pervairuodavo vogtą balninį vilkiką ar pertempdavo vogtą puspriekabę iš vienos vietos į kitą Lietuvoje. Nuteistasis S. A. taip pat perduodavo visų surinktus duomenis apie atsitiktinių (bet tinkamo modelio ir pagaminimo metų) vilkikų valstybinius numerius, gamybos metus, modelį savo pažįstamam policijos pareigūnui E. P., kuris po to už atlygį pateikdavo visus reikalingus duomenis apie tą automobilį. O gavęs tokius duomenis S. A. perduodavo juos A. B. arba P. B., kurie parūpindavo suklastotus valstybinius numerius ir reikiamus dokumentus. Tuomet, kai S. G. vilkikais būdavo pertempiamos pavogtos transporto priemonės, šis gaudavo 30 procentų nuo parduoto pagrobto turto. D. Š. taip pat patvirtino, jog prieš vagystes buvo atliekami paruošiamieji darbai: ieškomi vairuotojai, iš bendrų lėšų įgyjami specialieji įrankiai, ryšio priemonės: mobilieji telefonai, racijos, navigacijos priemonės, lengvieji automobiliai su angliškais valstybiniais numeriais, juose specialiai įrengiamos slėptuvės, vilkikas vogtų puspriekabių pertempimui į Lietuvą, kompiuteris kodų nuskaitymui, suklastoti transporto priemonių numeriai ir dokumentai. Kelionėms ir pasirengimui reikalingus pinigus duodavo A. B., kuris valdė bendrą kasą, kurioje visi palikdavo 10 procentų nuo nusikalstamu būdu gautų piniginių lėšų. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu D. Š. taip pat patvirtino, jog broliai A. ir T. B. bei V. V. už nepaklusnumą jį buvo stipriai sumušę (smurto prieš šį asmenį faktą patvirtina ir kiti bylos duomenys).

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pagal Konvencijos 6 straipsnį nuosekliai pripažįstama, kad parodymų, kuriuos liudytojai duoda mainais už imunitetą nuo baudžiamojo persekiojimo ar kitas privilegijas, panaudojimas yra svarbi priemonė valstybėms kovojant su itin pavojingais organizuotais, nusikaltimais. Vien asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu nereiškia, kad tokio asmens parodymai negali būti įrodymu, nes baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos to nedraudžia. Tokio pobūdžio parodymų panaudojimo savaime nepakanka, kad procesas taptų neteisingas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-44/2014, Nr. 2K-7-2/2016, 2K-85/2018). Asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu, parodymai turėtų būti vertinami pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, tačiau vis dėlto tokio asmens parodymų savarankiškumo ir objektyvumo vertinimui turi būti skiriamas didesnis dėmesys nei vertinant kitų liudytojų parodymus patikimumo aspektu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2008,2K-276/2015, Nr. 2K-85-976/2018). Tokių asmenų parodymai pripažintini įrodymais tik tada, kai juos tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtina kiti bylos įrodymai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-340/2006, 2K-177/2008, 2K-153/2017).

Išanalizavus šiuos atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį T. T. ir D. Š. parodymus, duotus viso baudžiamojo proceso metu teisėjų kolegija daro išvadą, kad šių asmenų parodymai buvo detalūs, nuoseklūs ir neprieštaringi, duoti laisva valia, tinkamai užtikrinus teisę į gynybą. Net ir įvertinus šių asmenų specifinį procesinį statusą, jų duotų parodymų patikumumas abejonių nekelia, šie parodymai, nustatant bylai reikšmingas aplinkybes, visiškai sutampa su kitais byloje ištirtais ir įrodymais, kartu su jais sudaro (ir atskleidžia) vientisą ir logišką nagrinėjamų įvykių grandinę.

Nuteistasis S. A. patvirtino atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu T. T. ir D. Š. parodymus, kad tai jo užduotis buvo Lietuvoje pervaryti iš vienos vietos į kitą užsienio šalyse pavogtas transporto priemones, kad jis iš pažįstamo policijos pareigūno E. P. gaudavo reikiamą informaciją apie vilkikų identifikacijos duomenis, VIN numerius, savininkus, kuri buvo reikalinga pagaminti netikrus transporto priemonės registracijos valstybinius numerius ir registracijos dokumentus, taip pat pripažino, kad jis (S. A.) organizuodavo dokumentų, automobilių valstybinių numerių suklastojimą, tuo tikslu bendraudamas su A. B. (P. B.). Neneigia S. A. ir to, kad pas T. B. namuose dalyvaudavo pasitarimuose dėl automobilių vagysčių Europos šalyse. Šis nuteistasis patvirtino ir tai, kad vagystėms vykdyti buvo nupirktas vilkikas „Renault Premium“, kad pavogtos transporto priemonės, kroviniai būdavo realizuojami Lietuvoje, o pardavus pavogtą turtą susirinkdavo pas T. B. namuose ir gautus pinigus A. B., T. B., V. V., T. T., D. Š. ir jis pats pasidalindavo. Taip pat būdavo išmokami pinigai vairuotojams už darbą bei paliekama pinigų sekančių kelionių išlaidoms.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo nuteistasis S. A., be to, nurodė, kad vykstant į užsienio valstybes vogti puspriekabių su kroviniais buvo naudojami ir S. G. bendrovei priklausantys vilkikai, o pardavus pavogtą puspriekabę ir joje buvusį krovinį S. G. buvo mokama dalis gautos pinigų sumos. Be to, šio asmens (S. G.) vadovaujamos bendrovės teritorijoje (duomenys neskelbtini) neretai buvo laikomos pavogtos puspriekabės su kroviniais – įvairiais maisto produktais, darbiniais kombinezonais „Gladiator“ ir kt., taip pat tuščios vogtos puspriekabės-šaldytuvai. Taip pat S. G. padėdavo realizuoti vogtose puspriekabėse buvusius maisto prekių krovinius. S. A. patvirtino ir tai, kad būtent A. B., T. B. ir V. V. ieškodavo asmenų, galinčių vairuoti pavogtus vilkikus, partempti puspriekabes, kad kurį laiką nusikalstamos veiklos pradžioje, 2010 metų rudenį, šie asmenys (broliai A. ir T. B. bei V. V.) rūpinosi ir netikrų valstybinių numerių, transporto priemonių registracijos dokumentų gavimu, o vėliau šią veiklos sritį perėmė jis. Taip pat S. A. patvirtino, kad vagystėms vykdyti buvo perkami automobiliai su Anglijos valstybiniais registracijos numeriais, kadangi tokiais automobiliais važinėjant mažiau krenta į akis policijos pareigūnams, kad tokiose įsigytose transporto priemonėse būdavo įrengiamos slėptuvės, kad jose į užsienio valstybes nusivežti suklastotus valstybinius transporto priemonių registracijos numerius, registracijos dokumentus, racijas ir kitus įtarimą keliančius daiktus, kurie vėliau būdavo naudojami vagysčių metu. Šis nuteistasis paaiškino, jog kaltinamasis V. V. per savo pažįstamą, dirbusį (duomenys neskelbtini) bazėje realizuodavo pavogtus maisto produktų krovinius. Taip pat V. V. kartu su broliais A. ir T. B. rūpinosi pavogtų vilkikų ir puspriekabių pardavimu. Tai atlikdavo padedant V. V. pažįstamam D. M., kuris gyveno (duomenys neskelbtini) rajone, taip pat T. P.. Jam teko šiems asmenims (A. B., T. B., V. V. nurodymu) kelis kartus nuvairuoti vogtus vilkikus su puspriekabėmis ar be jų į nurodytas vietas. Patvirtino S. A. ir tai, kad jis bei D. Š. vogtus vilkikus ir puspriekabes parduodavo A. K. bei M. M.. Nurodė, jog D. Š., T. T., V. V., E. B., Ž. Š. vaidmuo buvo važiuoti į užsienio valstybes ir pavogti vilkikus ir puspriekabes su vertingais kroviniais. Be to, S. A. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus patvirtino ir jų patikrinimo vietoje metu (29 t., b. l. 2-17, 19-25, 27-37), o asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu atpažino asmenis, apie kuriuos davė parodymus (28 t., b. l. 130-149, 29 t., b. l. 39-41, 42-44).

Kitas nuteistasis, Ž. Š., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, taip pat ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų pripažino ir nuosekliai nurodė, jog nuo 2010 metų gruodžio mėnesio iki 2012 metų kovo mėnesio su kitais asmenimis (tarp kurių nurodė T. T., E. B., D. U., T. B., S. A., D. Š., A. B., V. V., V. V.) užsienio valstybėse vogdavo vilkikus ir puspriekabes su vertingais kroviniais. A. B. buvo grupės lyderis, jis kartu su broliu T. B., S. A. ir V. V. sprendė visus grupuotės nariams svarbius klausimus, susijusius su vagystėmis, vogtų daiktų realizavimu, rinko pinigus iš grupuotės narių, juos skirstė. Taip pat broliai A. ir T. B., S. A. ir V. V. rūpindavosi pavogtų vilkikų, puspriekabių, krovinių realizavimu. Šių grupės asmenų veikloje jo paties, taip pat V. V., E. B., T. T., D. Š. užduotis buvo vilkikų ir puspriekabių su vertingais kroviniais vagystės užsienio valstybėse ir sėkmingas jų parlydėjimas į Lietuvą. Jie (vagys) būdami užsienio valstybėse su A. B., taip pat T. B., V. V. palaikė ryšius, informuodavo apie vagysčių eigą, gaudavo iš jų nurodymus, kontaktuodavo kitais svarbiais klausimais. Ž. Š. patvirtino, kad iš visų grupuotės narių į bendrą kasą buvo renkami pinigai, nuo gautos už parduotus vogtus automobilius, puspriekabes ar krovinius iš gautos pinigų sumos kiekvienas turėjo sumokėti po 10 %, kurie buvo laikomi pas A. B.. Šis nuteistasis patvirtino ir tai, kad kiekvieną kartą išvykstantiems vykdyti vagysčių buvo duodami mobilieji telefonai ir naujos, Lenkijos „Era Tak Tak“ SIM korteles ir visi išvykstantys ekipažo nariai bei vilkiko vairuotojas apsikeisdavo telefono numeriais ir tik jais naudodamiesi bendraudavo visos kelionės metu. Taip pat kelionių metu naudojosi ir radijo stotimis. Nurodė Ž. Š. ir tai, kad vagystėms buvo naudojami lengvieji automobiliai su Jungtinės Karalystės registracijos numeriais ir dokumentais, kad, keletą mėnesių pasinaudojus, automobilis būdavo parduodamas ir perkamas kitas, taip buvo daroma dėl to, jog ilgą laiką naudojant tuos pačius automobilius galima sukelti įtarimą. O tokiose transporto priemonėse, paprastai po rankiniu stabdžiu, būdavo įrengiama slėptuvė, kurioje į užsienio valstybes veždavosi suklastotus transporto priemonių registracijos, techninės apžiūros ir kitus dokumentus, taip pat netikrus valstybinius numerius, nešiojamas racijas, įvairiausius įrankius (gamyklinius ir savadarbius), skirtus išlaužti vilkikų durelių spyneles, kompiuterį, skirtą nuskaityti ir perrašyti vilkikų užvedimo kodus. Vagysčių vykdymo aplinkybės, nurodytos Ž. Š., taip pat sutapo su tomis, kurias nurodė T. T. ir D. Š.. Tokias pačias vagysčių užsienio valstybėse aplinkybes patvirtino ir nuteistieji E. B. bei V. V., D. U., vilkikų vairuotojai.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo nuteistasis S. G. pripažino, kad kai kurių vagysčių užsienio šalyse metu buvo naudojami UAB „R.“, kurioje jis dirbo direktoriaus pavaduotoju, vilkikai „Mercedes“, kuriuos jis buvo išnuomojęs A. B.. Taip pat A. B. prašymu UAB „R.“ teritorijoje (duomenys neskelbtini) buvo saugomos puspriekabės-šaldytuvai. Šis nuteistasis patvirtino ir tai, kad kartą iš puspriekabės į kitus du automobilius buvo perkrauti puspriekabėje buvę maisto produktai, o po to šiuos maisto produktus tais sunkvežimiais, kurių vieną vairavo jis pats, o kitą – S. A., nuvežė į (duomenys neskelbtini) esančią bazę, kur juos pasitiko V. V. ir keli darbininkai, kurie iškrovė atvežtus maisto produktus.

Nuteistasis Ž. J. taip pat patvirtino, jog dalyvaudamas susibūrimuose, išgertuvėse su S. A., V. V., Ž. Š., D. U., T. T., T. B., A. B., E. B., V. V. iš šių asmenų pokalbių suprato, kad jie dažnai savaitei ar dviem išvyksta į užsienio šalis vykdyti vagysčių.

Sudėtingą, daugiapakopį vagysčių vykdymo mechanizmą, asmenų, vykdančių vagystes pasiskirstymą vaidmenimis, tam tikromis funkcijomis, detaliai apibūdintą asmenų (T. T. ir D. Š.), atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu, patvirtino ir tose vagystėse dalyvavę vilkikų vairuotojai J. J., S. L., K. P., P. R. ir kt.

P. R., vairavęs pavogtas transporto priemones, patvirtino ir tai, kad netgi po to, kai jam du kartus pavyko pabėgti nuo policijos pareigūnų, palikus pagrobtus vilkikus, Ž. Š. su T. T. tarpusavyje kalbėjosi, jog sugrįžus į Lietuvą be pagrobtos transporto priemonės visiems baigsis labai blogai. Toks pokalbis patvirtina veikus hierarchinę, pavaldumu, pasiskirstymu vaidmenimis paremtą struktūrą.

Tai, kad V. V., A. B., T. B., S. A., V. V., T. T., D. Š., Ž. Š. kaltinime V. V. nurodytų vagysčių laikotarpiu buvo siejami pastovių tarpusavio ryšių ir bendrų reikalų, kad prie pašalinių asmenų bendraudavo laikydamiesi konspiracijos, neaptarinėdavo savo reikalų, kad vagystėms rengdavosi iš anksto, kad buvo atliekami įvairūs veiksmai nusikaltimams nuslėpti, patvirtina ir kiti surinkti bei teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai: liudytojo G. K. parodymai, kad A. ir T. B. per jį iš kito asmens nuomavosi angarą puspriekabėms laikyti; liudytojo L. S., Ž. Ž. parodymai apie tai, kad visi aukščiau šioje pastraipoje paminėti asmenys, norėdami aptarti jiems svarbius klausimus, prie jų to nedarydavo, visuomet nueidavo į šoną; liudytojo A. K. parodymai, kad nors jis ir pažinojo S. A., D. Š. brolius A. ir T. B., V. V., T. T., E. P., dažnai jiems remontuodavo automobilius, tačiau T. B. slaptai, siekiant, kad nematytų vietos, į kurią važiuoja, jį vežė taisyti puspriekabės stabdžių; liudytojo A. K. parodymai apie tai, kad A. B. pas jį drausdavo Jungtinėje Karalystėje registruotus lengvuosius automobilius; liudytojo V. R. parodymai jog už 50 litų keturi vyrai jo vardu užregistravo autobusiuką „VW Transporter“ (kuris vėliau buvo rastas pas D. Š.); liudytojo R. Š. (taip pat ir J. G.) parodymai apie A. B. iniciatyva įrenginėtas slėptuves lengvuosiuose automobiliuose, taip pat apie tai, kad sužinojęs, jog R. Š. buvo sulaikę policijos pareigūnai, kad pasiklauso jo telefono, A. B. iš karto nutraukė bet kokius kontaktus su šiuo asmeniu; liudytojo V. J. parodymai, jog A. ir T. B. bei V. V. ieškojo transporto priemonių kompiuterių specialisto, kad šių asmenų draugai D. Š. ir S. A. klausė jo, ar nepažįsta asmenų, dirbančių metalo laužo supirktuvėje, nes turi pardavimui metalo laužo; liudytojų J. J., D. T. parodymai, jog minėti asmenys ieškojo krovininių transporto priemonių vairuotojų. Operatyvinių veiksmų atlikimo protokolų duomenys, gauti klausantis D. Š. pokalbių, patvirtina šio asmens pastovius kontaktus su S. A., Ž. Š. ir kitais, iš pokalbių turinio matyti, kad jie siejami pakankamai draugiškų santykių, atskirų pokalbių turinys ir laikas patvirtina D. Š., S. A. ir kitų asmenų parodymus apie jiems žinomas nusikaltimų padarymo aplinkybes (6 t., b. l. 131-150).

Asmenų, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu, T. T. ir D. Š., parodymus apie nuolat, organizuotai vykdomą nusikalstamu būdu gauto turto (vogtų vilkikų, puspriekabių ir krovinių) realizavimą, kad tuo rūpinosi V. V., A. B., T. B., taip pat S. A., o padėdavo ir T. T. bei D. Š., patvirtina: liudytojo A. V. B. parodymai, apie tai, jog broliai A. ir T. B. ieškojo asmenų, galinčių supirkti didelį kiekį metalo, taip pat buvo atvežę pardavimui lėlių, už kurių pardavimą jam atvežė dovanų kombinezoną, molinių, dekoratyvinių, grojančių kiaušinių, širdelės formos žvakidę, šaldytos tešlos gaminių; liudytojo V. M. parodymai, kad V. V. siūlė jam įsigyti BMW markės variklių, kad vieną variklį kaltinamajam netgi padėjo parduoti, kad V. V. taip pat siūlė pirkti žaislinių lėlių, porceliano gaminių, kiaušinių, laikrodžių, puodukų, žvakidžių ir kt., taip pat drabužių; liudytojo Ž. Ž. parodymai, kad S. A. ir A. B. keletą kartų jo prašė padėti parduoti medienos krovinius; liudytojo D. M. parodymai, kad V. V. ir jo draugams padėjo parduoti ne vieną vilkiką ir/ar puspriekabę; liudytojo A. K. parodymai apie tai, kad jam tarpininkaujant D. Š. ir S. A. pardavė kelis vilkikus ir puspriekabes; liudytojo T. P. parodymai, kad D. Š. jam atvarydavo parduoti vilkikus, tačiau prašydavo grąžinti valstybinius numerius.

Apie vykdytą sudėtingą vogtoms transporto priemonėms reikalingų transporto priemonių dokumentų bei valstybinių numerių klastojimą arba netikrų gamybą nusikalstamiems tikslams pasiekti taip pat matyti iš nuteistųjų A. B. ir P. B., G. G., R. G. parodymų, kuriuos taip pat patvirtina specialistų išvados, kad tiek kratos metu pas T. T., tiek angare, kuriame buvo sulaikyti T. ir A. B., S. A., T. T., tiek jame stovėjusio automobilio „Vauxhall (Opel)“ slėptuvėje rasti transporto priemonių registracijos liudijimai yra netikri. Kitos byloje esančios specialistų išvados patvirtina apie transporto priemonių valstybinių numerių ženklų, halograminių lipdukų suklastojimą (2 t., b. l. 1-4, 170-174, 182-184, 186-189, 3 t., b. l. 51-52, 54-55, 25 t., b. l. 48-50, 52-57).

Nuteistasis V. G. patvirtino, kad 2011 m. vasarą gavęs užsakymą iš atvykusių A. B., V. V. ir T. T. pagamino ir šiems asmenims pardavė transporto priemonių (vilkikų „Scania“, „Volvo“, Mercedes“) vagystėms reikalingą programinę įrangą bei įrenginius.

Kad vagystėms vykdyti buvo naudojami (duomenys neskelbtini) registruoti lengvieji automobiliai su juose specialiai įrengtomis slėptuvėmis, patvirtina S. A., A. B., T. B. ir T. T. sulaikymo vietoje aptiktame automobilyje „Vauxhall (Opel) Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rasta slėptuvė (surasta remiantis T. T. parodymais), kurioje buvo kelių mokesčių dėžutė su instrukcija bei 2012 m. kovo 2 d. mokėjimo kortele, geležinis įrankis automobilių spynoms laužti, dvejos racijos, dėžutė su atspaudų rašalu, lipdukas su užrašu LT, automobilio valstybiniai numeriai, techninės apžiūros kortelė, transporto priemonės „Volvo“ registracijos liudijimas, krovinio pristatymo dokumentai, važtaraščiai, du tušti lapai bei bagažinėje rasti įrankiai ir priemonės: akumuliatorinis rankinis atsuktuvas, atsuktuvo dalių ir galvučių rinkiniai, racijos, navigacija (2 t., b. l. 16-21). Remiantis T. T. parodymais slėptuvė aptikta ir kitame minėtų asmenų naudotame lengvajame automobilyje „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 51-56). Iš byloje esančio vilkiko „Renault Premium“ papildomos apžiūros protokolo matyti, kad jame taip pat buvo įrengta slėptuvė (31 t., b. l. 158-165).

Policijos departamento prie LR VRM Policijos informacijos valdybos pateikti duomenys (26 t., b. l. 129-151), kad E. P. vagysčių vykdymo laikotarpiu (2010 m. 2012 m. kovo 2 d.) jungdavosi prie Vidaus reikalų informacinės sistemos centrinio duomenų banko tikslu gauti transporto priemonių (vilkikų bei puspriekabių) ir jų savininkų duomenis, patvirtina D. Š., T. T., S. A. nurodytas tokių vagystėms vykdyti reikalingos informacijos gavimo aplinkybes.

Iš baudžiamojoje byloje esančio S. A., A. B., T. B. ir T. T. sulaikymo vietoje rasto automobilio „Vauxhall (Opel) Signum“ kratos protokolo matyti, kad minėtame automobilyje be kitų daiktų rasta ir piniginė su A. B. asmens dokumentais, banko kortele, draudimo kortele, užrašų knygele. Šioje užrašų knygelėje rasti vieno iš vairuotojų – K. P. duomenys bei nuotrauka, kito vairuotojo – R. Z. kontaktai ir kiti duomenys (2 t., b. l. 26-36), patvirtina, kad A. B. koordinavo vagystes vykdančius asmenis bei ieškojo vairuotojų.

Byloje esantys kratų bei daiktų pateikimo protokolų duomenys apie pas S. A., T. B., A. B., T. T., D. Š., V. V., Ž. Š. rastus ir paimtus mobiliojo ryšio telefono aparatus, išankstinio apmokėjimo korteles, racijas patvirtina atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 391 straipsnio nuostatomis T. T. ir D. Š., kai kurių nuteistųjų bei liudytojų parodymus apie konspiraciniais tikslais vagysčių vykdymui naudotus mobiliojo ryšio telefono aparatus su išankstinio apmokėjimo kortelėmis, racijas (3 t., b. l. 21-22, 4 t., b. l. 125-126, 174-176, 7 t., b. l. 1-58, 8 t., b. l. 52-66, 28 t., b. l. 95-96). Šiuose mobiliojo ryšio telefonuose buvusių duomenų analizė patvirtina minėtų asmenų, taip pat kaltinamojo V. V. pastovius tarpusavio ryšius, o taip pat kontaktus su jų bendrininkais (E. P., A. V. B. ir kt.), su vogtų transporto priemonių supirkėjais (A. K., T. P., D. M.), klastotojais (A. B. ir P. B.). Neretai šiuos ir kitus asmenis (vairuotojus, klastotojus, vogtų transporto priemonių supirkėjus) identifikuojantys duomenys užrašyti konspiratyviai, nurodant tik pirmąją (ar kelias pirmąsias) pravardės raidę (t. 7, b. l. 59-65).

Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. Š. parodymus apie ketinimus iš bendrų lėšų pirkti sodybą prie ežero patvirtina rašytiniai bylos įrodymai, užfiksuoti kratos, daiktų ir dokumentų apžiūros protokoluose, iš kurių matyti, kad pas T. B. rastos avanso įmokėjimo sutartys perkant žemės sklypą, 14 500 eurų (29x500 eurų) su prie jų pridėtu lapeliu su ranka darytu užrašu „Sklypui Ežero“ (2 t., b. l. 26-36, 3 t., b. l. 2-3). Kratos ir dokumentų apžiūros protokolų įrašai, rasti užrašai patvirtina ir tai, kad kelionės vagystėms vykdyti ir jų išlaidos buvo kruopščiai planuojamos.

2015 m. spalio 16 d. V. V. gyvenamoje vietoje ((duomenys neskelbtini)) atliktos kratos metu taip pat buvo rasta daugybė įrodymų, kurie nurodo į profesionalų didelės vertės variklinių transporto priemonių vogimą ir kartu patvirtina T. T., D. Š., S. A., Ž. Š. ir kai kurių kitų nuteistųjų teiginius apie aktyvų kaltinamojo dalyvavimą bendroje veikloje – spynos cilindro ištraukimo prietaisas transporto priemonių durims atidaryti; BMW raktų ruošiniai; nešiojamas kompiuteris su įdiegta kompiuterine programa, skirta automobilių užvedimo apsaugos kodams nuskaityti, iššifruoti ir perrašyti į naują elektroninį prietaisą; 22 mini atminties lustai raktų ruošiniams, kurie programuojami atitinkamomis programomis tokiu būdu įveikiant transporto priemonių imobilizatorius; OBD jungtis (transporto priemonės diagnostikos jungtis (36 t., b. l. 151-152, 157-160, 37 t., b. l. 1-5, 33-36, 39-40).

Šių, ištirtų ir aptartų įrodymų visuma patvirtina, jog A. B. organizavo nusikalstamą susivienijimą ir kartu su kaltinamuoju V. V. bei T. B. vadovavo didelės vertės turto vagystėms, paskirstydavo užduotis kitiems nariams, ieškodavo vairuotojų pagrobtoms transporto priemonėms pargabenti į Lietuvos Respubliką, kontroliavo narių ir jų parinktų, susivienijimui nepriklausiusių, asmenų, vykdžiusių atskiras atsitiktinio pobūdžio funkcijas, (vairuotojų) judėjimą, susižinojimą, pavogto didelės vertės turto pargabenimą į Lietuvos Respubliką, slėpimą bei realizavimą. Jau nuteisto A. B. žinioje buvo ir iš nusikalstamos veikos gautų bendrų pinigų valdymas, paskirstymas. Tuo tarpu kaltinamasis V. V. su irgi jau nuteistu T. B. ne tik (kartu su A. B.) organizavo nusikalstamą susivienijimą, bet ir pats dalyvavo darant sunkius nusikaltimus, užtikrindavo grupuotės narių (vagių) apgyvendinimą (duomenys neskelbtini), rūpinosi pagrobto turto realizavimu, duodavo nurodymus grupuotės nariams, kontroliavo jų veiklą. Kaltinamasis kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo organizatoriais (broliais A. ir T. B.) taip pat rūpinosi ir vykdomų nusikalstamų veikų saugumu bei konspiravimu: įsigydavo ir naudodavo (duomenys neskelbtini) registruotus automobilius, kuriuose įrengdavo slėptuves ir kuriuos nuolatos, kas keli mėnesiai, keisdavo, vagystėms įgydavo ir taip pat dažnai (prieš kiekvieną naują nusikalstamą veiką) keisdavo (arba iš esmės atnaujindavo) mobiliojo ryšio priemones su jokiam abonentui nepriskirtinomis Lenkijos operatorių išankstinio apmokėjimo kortelėmis, parūpindavo suklastotus dokumentus pagrobtoms transporto priemonėms. Be to, kaltinamasis buvo atsakingas už ryšių palaikymą (problemų sprendimą) su kitomis grupuotėmis. V. V. bei jau nuteistų A. B. ir T. B. į nusikalstamo susivienijimo veiklą įtraukti nuteistieji S. A., Ž. Š., E. B., V. V. ir S. G. turėjo savo aiškiai apibrėžtą vaidmenį ir funkcijas vykdant didelės vertės turto vagystes. S. A. su V. V. ir kitais nusikalstamo susivienijimo organizatoriais bei lyderiais siejo ilgalaikiai, pastovūs ryšiai. Šis nuteistasis kartu su kaltinamuoju V. V., broliais A. bei T. B. dalyvavo nusikaltimų planavimo, pasirengimo veiksmuose, ieškojo vairuotojų vogtoms transporto priemonėms pargabenti į Lietuvos Respubliką, buvo atsakingas už suklastotų dokumentų ir valstybinių numerių tiekimą, dalyvaudavo pagrobtas transporto priemones pasitinkant ir lydint į numatytas saugojimo vietas, rūpinosi pagrobto turto realizavimu. Nuteistieji V. V., Ž. Š. E. B., nuo baudžiamosios atsakomybės, remiantis BK 39¹ straipsnio nuostatomis, atleisti T. T. ir D. Š. vykdė vilkikų ir puspriekabių vagystes Europos Sąjungos valstybėse. Jie gaudavo pas T. B. namuose arba patys pasirūpindavo vagystėms reikalingomis priemonėmis, vykdavo į Europos Sąjungos valstybes, suradę tinkamą vilkiką ar puspriekabę organizuodavo ir įvykdydavo jų vagystę, pranešinėdavo apie vagystės eigą, lydėdavo pagrobtą transporto priemonę į Lietuvos Respubliką, kartu su tam įtrauktais kitais bendrininkais (vairuotojais) pargabendavo Europos Sąjungos valstybėse pagrobtas transporto priemones į Lietuvos Respubliką, gaudavo atlygį už padarytus nusikaltimus. Nuteistojo S. G. vaidmuo buvo suteikti vagystėms reikalingus, jo įmonei priklausančius vilkikus ir (ar) vairuotojus, užtikrinti pagrobtų transporto priemonių pargabenimą, teritoriją pagrobtam turtui laikyti ir saugoti, padėti realizuojant pagrobtus krovinius. Taip visi nusikalstamo susivienijimo nariai atliko svarbius vaidmenis ir užduotis, be kurių tam tikroje nusikalstamo susivienijimo veikimo stadijoje nebuvo įmanoma įvykdyti suplanuotų nusikaltimų. Šių asmenų nusikalstamos veikos buvo vykdomos sistemingai nuo 2010 m. pradžios iki 2012 m. pavasario, o didelės vertės transporto priemonių (ir jų krovinio) vagystės padarytos kitose Europos Sąjungos valstybėse ((duomenys neskelbtini)). Toks tarptautinis šios grupuotės veikimo mastas rodo sudėtingesnį organizuotumo lygį, koks yra būdingas būtent nusikalstamam susivienijimui kaip vienai iš bendrininkavimo formų.

Ištirtos ir anksčiau nuosprendyje aptartos bylos aplinkybės patvirtina, kad V. V. ir kitų bendrininkų padaryti nusikaltimai buvo gerai organizuoti ir kruopščiai suplanuoti, jiems ruošiantis buvo atliekama daug įvairių ir sudėtingų parengiamųjų veiksmų: klastojami transporto priemonių dokumentai ir valstybiniai numeriai, įrengiamos joms gabenti skirtos slėptuvės automobiliuose, organizuojamas pavogtų transporto priemonių pargabenimas į Lietuvos Respubliką ir saugojimas, transporto priemonių ir jų krovinių realizavimas, ryšio palaikymas tarpusavyje ir su vagystėms vykdyti įtrauktu (gauti reikalingą informaciją) policijos pareigūnu. Vagysčių metu pasitelkus specialų kompiuterį buvo nuskaitomi, iššifruojami ir perrašomi į naują elektroninį prietaisą automobilių užvedimo apsaugos kodai, taip pat buvo imamasi iš anksto apgalvotų ir sutartų atsargumo veiksmų: stebima aplinka, iš vilkikų ir puspriekabių pašalinami įrenginiai, leidžiantys nustatyti jų buvimo vietą, pavogtos transporto priemonės po to būdavo nugabenamos į atokią vietą ir dar kurį laiką stebimos, ar jų neieškoma. Pagrobti vilkikai ir/ar puspriekabės būdavo pasitinkami Lietuvos Respublikoje ir su apsauga palydimi į iš anksto numatytus saugomus angarus ar stovėjimo aikšteles, pargabentos transporto priemonės (su kroviniais) slepiamos ir kuo skubiau realizuojamos. Vykdant šiuos sunkius nusikaltimus, siekiant išvengti galimų teisėsaugos pareigūnų patikrinimų bei konspiracijos sumetimais buvo naudojamasi Jungtinėje Karalystėje registruotomis transporto priemonėmis, kontaktuojama išskirtinai atskiroms vagystėms įgytais mobiliojo ryšio telefono aparatais ir mobiliojo išankstinio apmokėjimo ryšio kortelėmis. Naujos vagystės būdavo sklandžiai organizuojamos ir vykdomos net ir sulaikius prieš tai pavogtas transporto priemones.

Šiai kaltinamojo V. V. bei jau nuteistų A. B. ir T. B. įkurtai grupuotei buvo būdingi hierarchinės struktūros požymiai: kaltinamasis ir broliai A. bei T. B. ne tik subūrė grupuotę, bet ir buvo įtakingiausi, jie ir S. A. atliko pagrindines organizacines, paruošiamąsias, planavimo funkcijas; aukšto lygio dalyviai T. T. ir D. Š. atliko pagrindinių konkrečių nusikaltimų vykdytojų (vagių) vaidmenį, koordinuodavo kiek žemesnio lygio dalyvių Ž. Š., E. B., V. V. veiksmus jų sistemingai vykdytų vagysčių metu; S. G. suteikė savo įmonės vilkikus ir vairuotojus pagrobtam turtui pargabenti bei teritoriją jam laikyti ir saugoti, pagalbą realizuojant pagrobtus krovinius. Apie pavogto turto realizavimą buvo atsiskaitoma nusikalstamo susivienijimo įtakingiausiems asmenims – dažniausiai A. B., gauti pinigai pasidalijami. V. V. su kitais, jau nuteistais, grupuotės nariais – A. B., T. B., S. A., T. T., D. Š., S. G., Ž. Š., E. B., V. V. buvo susietas pastoviais, ilgalaikiais, glaudžiais, kasdieniu bendravimu paremtais ryšiais, kurie buvo pakankamai lojalūs ir vieningi, egzistavo grupuotės narių paklusnumas kaltinamajam bei A. B., T. B.. Užtikrinant nusikalstamo susivienijimo veiklą ir sprendžiant kylančius vidinius nesutarimus, nusikalstamo susivienijimo nariai (S. A.) bei kiti į nusikaltimų darymą įtraukti asmenys (K. P.) būdavo spaudžiami tikromis ar tariamomis skolomis, o už nepaklusnumą – baudžiami smurtu (D. Š.). Iš ištirtų įrodymų neabejotinai galima daryti išvadą, kad buvo rengiami bendri susirinkimai, jų metu buvo aptariami rengiamų nusikaltimų planai, skirstomi dalyvių vaidmenys nusikaltimų darymo metu, dalijami įrankiai ir priemonės nusikaltimų darymui palengvinti, transporto priemonėms atrakinti, užvesti. Dalis iš nusikalstamos veiklos gautų pinigų buvo skiriama vėlesnėms nusikalstamoms veikoms finansuoti, šias bendras lėšas valdė ir bendriems reikalams skirstė nusikalstamo susivienijimo lyderiai.

Tokios nustatytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nustatyti visi esminiai nusikalstamo susivienijimo nusikaltimo sudėties požymiai, t. y. kad tai buvo trejų ir daugiau asmenų sunkiems ir labai sunkiems nusikaltimams daryti suburtas nusikalstamas susivienijimas, turintis vidinę struktūrą, narių pavaldumą, vadovą, stabilius ryšius, bendrus pinigus nusikalstamai veikai vykdyti, narių vaidmenų, užduočių pasiskirstymą. Ištirti įrodymai patvirtina ir tai, kad visi nariai suvokė, kad kiekvienas bendrininkas savo veiksmais prisideda prie bendro rezultato – nusikalstamo susivienijimo vykdomų didelės vertės svetimo turto vagysčių, turėdami tikslą pelnytis iš tokios veiklos bei norėjo taip elgtis.

Nusikalstamas susivienijimas pripažįstamas ginkluotu, jeigu šis susivienijimas ar bent vienas jo dalyvis turi ne bet kokių, o šaunamųjų ginklų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų su sąlyga, kad šią aplinkybę apima kitų, nebūtinai visų (tačiau bent trijų), susivienijimo dalyvių tyčia.

Teisėjų kolegija laiko įrodyta ir tai, kad kaltinamasis V. V. kartu su jau nuteistais A. B. ir T. B. organizavo (sukūrė) ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ginkluotą nusikalstamą susivienijimą. Tokią išvadą kolegija daro remdamasi atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 39¹ straipsnio nuostatomis T. T. parodymais, kratos pas šį asmenį protokolo duomenimis apie pas jį rastą pistoletą, automatus, granatas, granatų sprogdiklius, šovinius (2 t., b. l. 59-63), specialistų išvadomis, jog tirti pateikti ginklai ir šoviniai tinkami šaudymui, granatos tinkamos sprogdinimui. Taip pat iš T. T. parodymų matyti ir tai, jog iš bendrų grupuotės lėšų buvo nupirkti du pistoletai „TT“ su pilnomis apkabomis šovinių, kuriuos įgijo (ir atvežė į T. B. namus) kaltinamasis V. V., kad vieną iš šių pistoletų A. B. nurodymu jis nuvežė V. V.. Pažymėtina, kad išsigalvoti ir papasakoti teismui (bei ikiteisminio tyrimo pareigūnams) apie šių pistoletų įsigijimą, laikymą T. T. nebuvo jokio pagrindo (ir jokios naudos) – šie ginklai ir šoviniai kratų metu nei pas šį asmenį, nei kitose vietose, ar pas kitus grupuotės narius nebuvo surasti, joks kitas asmuo apie šių pistoletų įsigijimo aplinkybes savo apklausose neminėjo. Tokios aplinkybės (ją išsigalvojant) nurodymas įtariamojo apklausos metu T. T. buvo visiškai nenaudingas ir nereikalingas, atvirkščiai, netgi pasunkino šio asmens teisinę padėtį, parodė jo atliktus neteisėtus veiksmus kaip dar pavojingesnius, dar platesnio masto. Ikiteisminio tyrimo pareigūnams įkalbėti T. T. duoti parodymus apie pistoletų „TT“ įgijimą irgi nebuvo jokios priežasties – pareigūnai nieko nežinojo (kol to nepapasakojo T. T.) apie pistoletų „TT“ įgijimą, laikymą (skirtingai negu apie kitų, rastų kratų metu, ginklų, šaudmenų ir sprogmenų egzistavimą). Dar daugiau, tokius liudytojo T. T. parodymus patvirtino ir nuteistasis V. V., kuris nurodė, jog šis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, asmuo iš tiesų jam buvo atvežęs kažkokį suvyniotą ir sunkų daiktą.

Tai, kad įgyti pistoletai ir šaudmenys šioje byloje inkriminuotiems nusikaltimams daryti nebuvo panaudoti, nepaneigia to, jog neteisėtai įgytus ginklus buvo planuojama naudoti nusikalstamo susivienijimo veikloje.

Visa tai leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis V. V. kartu su jau nuteistais A. B. (kuris kartu buvo ir šio susivienijimo vadovas) ir jo broliu T. B. organizavo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ginkluotą nusikalstamą susivienijimą ir pats asmeniškai dalyvavo jo veikloje, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 249 straipsnio 3 dalyje.

Tačiau iš kaltinimo V. V. pašalinamos aplinkybės, kad pistoletus kaltinamasis įgijo kartu su A. B. bei T. B., kadangi apie minėtų asmenų dalyvavimą įgyjant byloje nėra jokių neabejotinų duomenų (ginklus ir šaudmenis įgijo ir atvežė tik kaltinamasis), taip pat, kad V. V. šiuos ginklus ir šaudmenis nuo įgijimo iki 2012 kovo 2 d., neturėdamas leidimo, laikė tyrimo nenustatytoje vietoje Lietuvos Respublikoje, taip pat prie T. B. namų adresu (duomenys neskelbtini), kadangi patys pistoletai „TT“ su šaudmenimis, sulaikant nuteistuosius 2012 m. kovo 2 d. bei po to sekusių kratų metu tiek (duomenys neskelbtini), tiek kitose vietose, tiek kratos pas V. V. metu nebuvo rasti. Be to, vieną iš ginklų, kaip nurodė T. T., jis iš karto paėmęs iš V. V., nuvežė V. V.. Taigi ir daryti išvados, jog šiuos ginklus ir šaudmenis laikė būtent kaltinamasis V. V., negalima.

Be to, kaltinime V. V. buvo nurodyta, kad ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje dalyvavo (buvo apginkluoti) ir S. A., V. V., Ž. Š., E. B. bei S. G.. Tačiau įsiteisėjusiu 2017 m. liepos 14 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad minėti asmenys nieko nežinojo apie tai, kad dalyvauja ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje. Todėl ši aplinkybė pašalinama ir iš kaltinimo V. V..

Dėl tos pačios priežasties – kad, kaip nustatyta minėtu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, šie asmenys nematė ir nieko nežinojo apie jokius ginklus, šaudmenis ir sprogmenis, iš kaltinimo V. V. pašalinama ir ta aplinkybė, jog ne vėliau kaip nuo 2010 metų vasaros iki 2012 metų pavasario, kol egzistavo nusikalstamas susivienijimas, S. A., D. Š., T. T., neturėdami leidimo įgijo, gabeno, nešiojo, laikė didelį kiekį šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, kuriuos planavo panaudoti nusikalstamo susivienijimo daromuose nusikaltimuose.

Taip pat iš kaltinimo V. V. pašalinama, kad A. B. rengiami ir vadovaujami nusikalstamo susivienijimo dalyvių pasitarimai, vykdavo ir kitose (duomenys neskelbtini) vietose (ne tik (duomenys neskelbtini)), kadangi tokios aplinkybės baudžiamojoje byloje ištirti įrodymai nepatvirtina. Dėl tos pačios priežasties (kadangi to nepatvirtina byloje ištirti įrodymai) iš kaltinimo pašalinama ir aplinkybės, jog pinigai į A. B. laikomą ir kontroliuojamą bendrą pinigų fondą, buvo renkami, tame tarpe: pareigūnų papirkinėjimui, pagalbai sulaikytiems ir suimtiesiems nusikalstamo susivienijimo dalyviams, pasirengimui nusikaltimams – šaunamųjų ginklų, šaudmenų ir sprogmenų įgijimui.

Kaltinime taip pat buvo nurodyta, jog V. V., kartu su A. B., T. B. sutelkė bendrai nusikalstamai veikai – atskiriems nusikaltimams daryti nusikalstamam susivienijimui nepriklausančius asmenis, tarp kurių nurodytas ir R. G.. Tačiau šis asmuo 2014 m. sausio 6 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. 1-236-923/2014) iš kaltinimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį 306¹ straipsnio 1 dalį išteisintas, konstatavus, kad jis nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių. Todėl iš kaltinimo V. V. pašalinama, kad atskiroms nusikalstamoms veikoms daryti buvo pasitelktas R. G..

2010 m. spalio 11 d. puspriekabės „Van Hool & Zonen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su jūriniu konteineriu (duomenys neskelbtini) bei puspriekabės „HFR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su jūriniu konteineriu (duomenys neskelbtini) ir drabužiais „Bulloch Gladiator“, vagystė (duomenys neskelbtini)

Kaltinamasis V. V. nurodė, kad šioje vagystėje nedalyvavo, nieko apie tai paaiškinti negali.

Nuteistieji T. B. ir A. B. parodymus duoti atsisakė.

Tačiau nagrinėjant baudžiamąją bylą (iš kurios išskirta ši baudžiamoji byla) T. B.nurodė (34 t., b. l. 102), kad D. Š. pasiūlius išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Kartu važiavo ir D. U.. Kadangi (duomenys neskelbtini)sugedo automobilis, (duomenys neskelbtini) šį automobilį paliko ir, gavę kitą, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo jis pats. Kelionės metu iš D. Š. sužinojo, kad važiuoja vogti. (duomenys neskelbtini) pavogė puspriekabę su kombinezonais. Vagystės metu jis sėdėjo automobilyje. Koks tolimesnis tos puspriekabės ir krovinio likimas, nežino.

Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 39¹ straipsnio nuostatomis D. Š. (apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo (10 t., b. l. 51-55) ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų (10 t. b. l. 6-7)) paaiškino, kad 2010 metų spalio mėnesį, kartu su D. U. ir T. B. išvyko vykdyti vagysčių, tačiau (duomenys neskelbtini) sugedo jų automobilis. Tuomet nuvyko į (duomenys neskelbtini) pas kaltinamojo giminaitį, gyvenantį (duomenys neskelbtini) miestelyje. Ten susisiekė su A. B. ir V. V., kurių paprašė atsiųsti į (duomenys neskelbtini) greičių dėžę. Tuomet pasiėmė to giminaičio automobilį ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Ten kelias dienas ieškojo tinkamos pavogti puspriekabės. Susirado pramoninį rajoną, kuriame buvo didelė neaptverta teritorija, o joje sustatyta daugybė jūrinių konteinerių, kurių dauguma buvo sudėti į puspriekabes. Tuomet vairuotojui G. B. parodė aikštelę, kurioje stovėjo puspriekabės su jūriniu konteineriu. Vagystės metu T. B. stebėjo aplinką, D. U. sutartoje vietoje laukė automobilyje. Jis pats su G. B. vilkiku „Mercedes“ nuvažiavo prie puspriekabės ir padėjo vairuotojui prikabinti ją prie vilkiko. Po to važiuodami pasiėmė T. B. ir nuvyko iki D. U.. Ten atsivežtomis specialiomis metalui kirpti skirtomis žirklėmis nukirpo pavogtoje puspriekabėje buvusio jūrinio konteinerio spyną, atidarė konteinerį, tačiau krovinys, buvęs viduje, jiems nepatiko. Tuomet nusiuntė vairuotoją atgal į tą pačią aikštelę, kur šis turėjo prisikabinti kitą puspriekabę su jūriniu konteineriu, o jie visi trys automobiliu nuvažiavo į kitą sutartą stovėjimo aikštelę, kur turėjo atvažiuoti G. B.. Po kiek laiko į tą aikštelę atvažiavo vilkikas su prikalbinta puspriekabe, kurioje buvo jūrinis konteineris. Atidarę konteinerį pamatė, kad jame sukrauti darbiniai kombinezonai. Vieną jų apžiūrėję nusprendė, kad krovinys tinkamas. Tuomet pakeitė puspriekabės daniškus valstybinius numerius į lietuviškus valstybinius numerius. Tai padarius G. B. buvo liepta važiuoti į Lietuvą. Apie tai telefonu informavo S. G.. Pastarasis susitiko su vairuotoju, užpildė visus reikiamus dokumentus (CMR), po ko vilkiką su vogta puspriekabe nuteistasis S. G. parlydėjo į Lietuvą. Puspriekabę su konteineriu vairuotojas pastatė S. G. įmonės teritorijoje (duomenys neskelbtini). Ten buvo iškrauti ir saugomi kombinezonai. Vėliau A. B., S. A. ir V. V. kažkam pardavė puspriekabę su jūriniu konteineriu už 4 000 eurų, taip pat dalį kombinezonų. Jie trise, informavę A. B., nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) miestelį pas jau minėtą V. V. giminaitį R.. Ten susitiko su T. T., V. V. ir E. B., kurie buvo atvažiavę tamsiai mėlynos spalvos automobiliu „VW Passat“ Anglijos valstybiniais numeriais. Visi apsigyveno pas R. namuose, o praėjus kelioms dienoms jis pats E. B. ir D. U. išvažiavo automobiliu „VW Passat“ į Lietuvą, o T. T., V. V. ir T. B. pasiliko.

Nuteistasis D. U. paaiškino, kad 2010 metų rudenį kartu su D. Š. ir T. B. automobiliu „Ford Galaxy“ angliškais valstybiniais numeriais išvyko į užsienį tikslu pagrobti puspriekabę su kroviniu. Kelionės metu sugedus automobiliui nuvyko pas kažkokį lietuvių tautybės asmenį (duomenys neskelbtini), kur palikę automobilį taisyti iš šio asmens paskolino automobilį „VW Golf“ ir visi trys išvyko į (duomenys neskelbtini). Ten po kelių dienų surado tinkamą pavogti priekabą su konteineriu. Tuomet netoliese susitiko su vairuotoju, kuris buvo atvairavęs baltos spalvos vilkiką „Mercedes“. D. Š. su vairuotoju vilkiku išvažiavo prisikabinti puspriekabės. Sugrįžus kartu atidarė konteinerį, tačiau jame buvęs krovinys jiems nepatiko. Tuomet vairuotojas atkabino puspriekabę ir jie visi išvažiavo. Atvažiavę į kitą aikštelę, kuri buvo maždaug už 5 kilometrų, liko laukti, o vairuotojas su vilkiku nuvažiavo. Po kiek laiko į aikštelę vilkikas sugrįžo su nauja pavogta priekaba–konteineriu. Jis su D. Š. nuėjo prie konteinerio. Apžiūrėję krovinį nusprendė, kad jis tinkamas. Tuomet jis stebėjo aplinką, o D. Š. su vairuotoju kažką tvarkė prie pavogtos puspriekabės. Sutvarkius jį pasikvietė ir trise automobiliu išvažiavo. Vairuotojas su vilkiku ir pavogta puspriekabe taip pat nuvažiavo. Jie nuvyko į (duomenys neskelbtini) pas jau minėtą vyriškį grąžinti automobilį „VW Golf“. Pas tą asmenį sutiko T. T., E. B. ir dar vieną vyriškį. Jis pats, D. Š. ir E. B. išvažiavo į Lietuvą mėlynos spalvos automobiliu „VW Passat“ angliškais valstybiniais numeriais. O T. B. liko (duomenys neskelbtini). Grįžus, po kiek laiko, D. Š. sumokėjo jam apie 1 000 eurų. Jis taip pat gavo ir vieną iš pagrobtų kombinezonų.

Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 39¹ straipsnio nuostatomis T. T. paaiškino, kad 2010 m. spalio ar lapkričio mėnesį buvo nuspręsta, kad D. Š., D. U. ir T. B. važiuos į užsienio valstybes vykdyti vagysčių. Šie asmenys išvažiavo sidabrinės spalvos automobiliu „Ford Galaxy“ Anglijos valstybiniais numeriais, kuris buvo pirktas iš bendrų grupuotės pinigų vagystėms palengvinti. Jiems išvykus, maždaug po trijų dienų, jis pats, V. V. ir E. B. automobiliu „VW Passat“ Anglijos valstybiniais numeriais irgi išvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur (duomenys neskelbtini) miestelyje, pas R. namuose susitiko su D. Š., D. U. ir T. B.. Sužinojo, kad šie asmenys (duomenys neskelbtini) pavogė puspriekabę su firmos „Gladiator“ kombinezonais. Jam žinoma, kad tą pavogtą puspriekabę su kombinezonais pertempė į Lietuvą S. G. vilkikas. A. B. jam davė dalį kombinezonų, juos laikė savo namuose ir pardavinėjo. Dalis kombinezonų buvo rasta kratos metu. Taip pat buvo rastas lapelis, kuriame žymėjo, kam ir už kiek parduota tų kombinezonų, kiek gauta pinigų. Dalis kombinezonų buvo laikoma pas S. G..

Nuteistasis G. B. paaiškino, kad kurį laiką dirbo S. G. įmonėje „R.“ vilkiko „Mercedes“ vairuotoju. Kartą būnant (duomenys neskelbtini) gavo iš S. G. pranešimą, kad reikia važiuoti į (duomenys neskelbtini), buvo nurodytas adresas. Nuvykus nurodytu adresu priėjo nematytas vyriškis, kuris prisistatė, kad nuo S. G.. Jam nurodė važiuoti į terminalą ir prisikabinti ten buvusią vieną iš puspriekabių. Su ta puspriekabe atvyko į aikštelę, tačiau tas pats asmuo, apžiūrėjęs puspriekabę, liepė ją atkabinti, paaiškinęs, kad šią puspriekabę pasiims kitas vairuotojas. Jam buvo nurodyta važiuoti ten pat ir prisikabinti kitą puspriekabę. Kartu su D. Š. tai ir padarė. Šią puspriekabę pertempė į (duomenys neskelbtini), pastatė S. G. įmonės teritorijoje.

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu G. B. atpažino D. Š. ir S. G. kaip asmenis, apie kuriuos davė parodymus (32 t., b. l. 8-10).

LR VRM ICDB išraše iš Sodros duomenų bazės nurodyta, kad G. B. nuo 2010 m. rugsėjo 20 d. iki 2010 m. lapkričio 25 d. dirbo UAB „R.“ (32 t., b. l. 14).

Nuteistasis S. A. patvirtino, kad 2010 m. spalio mėnesį, D. U., D. Š. ir T. B. (duomenys neskelbtini) pavogė puspriekabę, kurioje buvo jūrinis konteineris su darbiniais kombinezonais „Gladiator“. Iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą šią pagrobtą puspriekabę partempė S. G. įmonės vilkikas „Mercedes Benz“, tačiau kas jį vairavo, nežino. Krovinys buvo saugomas S. G. bendrovės teritorijoje (duomenys neskelbtini). Šių kombinezonų realizavimu užsiėmė visi, t. y. jis pats, broliai A. ir T. B., V. V., D. Š., T. T.. Visi stengėsi parduoti kuo daugiau kombinezonų, taip pat juos dovanojo savo pažįstamiems, artimiesiems ir draugams. Kombinezonus parduodavo po 100 litų už vienetą.

Nuteistasis S. G. parodymus duoti atsisakė.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu S. G. paaiškino (27 t., b. l. 56-59), kad 2010 metų rudens pradžioje paskambinęs A. B. pasakė, kad reikalingas vilkikas. Jis (duomenys neskelbtini) buvusių vilkikų „Mercedes“ vairuotojams (vienas iš jų G. B.) paskambinęs pasakė, kad su jais gali susisiekti žmonės, kurių nurodymu reikės į Lietuvą partempti kokias nors puspriekabes su kroviniais. Po kiek laiko jis pats išvažiavo į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) susitiko su G. B.. Praėjus keletui dienų paskambino G. B. ir pasakė, kad (duomenys neskelbtini) prisikabino kažkokią tai puspriekabę ir šiuo metu važiuoja link (duomenys neskelbtini), pasiskundė, kad niekas neužpildė CMR (krovinio važtaraščio), o jis pats nemoka. Susitarė susitikti (duomenys neskelbtini). Susitikus pamatė, kad prie UAB „R.“ vilkiko „Mercedes“ prikabinta puspriekabė, ant kurios pakrautas jūrinis konteineris. Prie šios puspriekabės buvo prisukti LR valstybiniai numeriai. Vairuotojas padavė pluoštą lapų, surašytų užsienio kalba. G. B. pasakė, kad dokumentus jam padavė kažkoks asmuo, susijęs su tempiama puspriekabe ir kroviniu, be to, pasakė, kad jūriniame konteineryje yra pakrauti rūbai. Jis užpildė CMR lapus, kuriuose įrašė, kad krovinys priklauso įmonei, kuriai priklausė ir puspriekabė. Šiuos duomenis nurašė nuo LR puspriekabės registracijos dokumento ir nurodė, kad gabenami rūbai. Užpildytus dokumentus atidavė G. B. ir šis išvyko į Lietuvą. Grįžtant, (duomenys neskelbtini), arčiau Lietuvos pusės, jam paskambino vairuotojas G. B. ir pasakė, kad trūksta pinigų kurui. Su vairuotoju susitiko degalinėje kelyje (duomenys neskelbtini), užpylė kuro, po to kartu važiavo link Lietuvos. Vilkiką „Mercedes“ su prie jo prikabinta puspriekabe palydėjo iki bendrovės teritorijos (duomenys neskelbtini), kur vilkiko vairuotojas atkabino puspriekabę. Praėjus dviem ar trims savaitėms paskambino A. B. ir jie susitiko. Susitikimo metu šis asmuo paprašė puspriekabę su joje pakrautu jūriniu konteineriu pasaugoti įmonės teritorijoje. Jis sutiko. Už puspriekabės partempimą A. B. jam sumokėjo 2 500 eurų. Puspriekabė bendrovės teritorijoje stovėjo apie du mėnesius, po ko A. B. atvažiavo su kažkokiu vyriškiu, kuris vairavo vilkiką, prisikabino puspriekabę ir iš įmonės teritorijos išvažiavo. 2010 metų pabaigoje A. B. prašymu taisė šio nuteistojo automobilį „Ford Mondeo“ Anglijos valstybiniais numeriais ir vairu dešinėje. Už darbą A. B. atvežė ir padavė 10 vnt. darbinių kombinezonų. Keletą jų kratos metu (duomenys neskelbtini) UAB „R.“ pastate, policijos pareigūnai rado darbo kabineto seife.

Liudytojas A. V. B. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (12 t., b. l. 57-60, 72) paaiškino, kad 2010-2012 metų laikotarpiu A. ir T. B. buvo be kitų daiktų atvežę darbinį pilkos spalvos kombinezoną, kuris iš jo paimtas kratos metu.

Liudytojas V. M. paaiškino, kad kratos metu pas jį rastus kombinezonus pirko (duomenys neskelbtini) turguje, mokėdamas po 150 Lt už vieną.

2012 m. rugsėjo 25 d. bei 2012 m. spalio 3 d. LKPB TRV raštuose Nr. IP/727/44/BE/12, taip pat 2013 m. birželio 7 d. Danijos Karalystės Fiuno policijos atsakyme (dokumentuose) į teisinės pagalbos prašymą nurodyta, kad Danijos Odense policija atlieka tyrimą Nr. 2300-77279-00701-10 dėl vagystės, padarytos 2010 m. spalio 11 d., laikotarpiu nuo 0.39 iki 8 val. bendrovės „C.“ teritorijoje adresu (duomenys neskelbtini). Jos metu pagrobta puspriekabė „Van Hool & Zonen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), su jūriniu konteineriu (duomenys neskelbtini), pakrautu kalėdinėmis dekoracijomis bei 2004 m. laidos puspriekabė HFR, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , VIN (duomenys neskelbtini), su jūriniu konteineriu (duomenys neskelbtini), pakrautu darbiniais kombinezonais „Bulloch Gladiator“, kurie priklausė AB „E.“. Yra pateiktos nuotraukos iš stebėjimo kamerų įrašo. Iš vaizdo įrašo matyti, jog 2010 m. spalio 11 d. į teritoriją įvažiavo tamsios spalvos lengvasis automobilis, iš kurio išlipo 2 asmenys, kurie padaužė į vėliau pavogtus konteinerius. 0.16 val. baltos spalvos vilkikas ištempė pirmą puspriekabę, o 0.43 val. pagrobta antra puspriekabė. Pirmoji puspriekabė, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su jūriniu konteineriu (duomenys neskelbtini), rasta 7 val. stovėjimo aikštelėje (duomenys neskelbtini). Pavogtų drabužių vertė 166 687,40 Lt (67 234,35 JAV doleriai) (15 t., b. l. 1-34).

Kratos pas T. T. namuose adresu (duomenys neskelbtini) metu, 2012 m. kovo 2 d., be kitų daiktų rasta ir paimta 17 dėžių su kombinezonais, popieriaus lapukas su užrašais (2 t., b. l. 58-63).

Apžiūrėjus rastą popieriaus lapuką matyti, kad ant jo yra mėlynos spalvos rašalu padaryti užrašai: „G.; 5 vnt. – 350 Lt; 9 vnt. – 100 Lt; 1 800 Lt; 400 Lt; 100 Lt; 10 komb. (2 dėž.) - 200+300; 10 komb. (2 dėž) – kažkas subraukyta; 10 komb. (2 dėž) – 300; 10 komb – 500; 1 komb 50; 10 komb 150; 200 Skola jo 900. Kitoje šio lapuko pusėje yra mėlynos spalvos rašalu darytas užrašas „5 komb.; 1“ (2 t., b. l. 26-36).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta 17 dėžių, kiekvienoje jų po 5 vnt. kombinezonų. Tai šilti žieminiai kombinezonai „Bulloch Gladiator", pilkos spalvos su juodos spalvos intarpais bei šviesą atspindinčia juostele išorinėje pusėje ir juodos spalvos su pilkos spalvos intarpais vidinėje pusėje. Kombinezonai turi atsegamą kapišoną su pašiltinimu. Vidinėje pusėje, nugaros srityje, juoda spalva išsiūtas užrašas „Bulloch Gladiator“ bei pavaizduotas juodas bulius. Ant kairės rankovės išorinėje pusėje pilka spalva išsiūtas užrašas „Gladiator“. Kombinezonas užsisega plastmasiniu užtrauktuku bei lipniomis juostelėmis. Kojų apačioje kombinezoną galima praplatinti atsegant užtrauktukus bei lipnias juosteles. Kombinezono viduje ties liemeniu iš kairės pusės prisiūta raudona etiketė su užrašu „Gladiator“ ir pavaizduotu juodu buliumi. Kombinezonai yra įvairių dydžių (2 t., b. l. 94-106).

Analogiški kombinezonai rasti: kratos pas T. B. (duomenys neskelbtini) metu – 2 vnt. (4 t., b. l. 17-18, 19-25); kratos pas Ž. Š. metu – 1 vnt. (4 t., b. l. 174-175, 176-179); Kratos pas M. N. metu – 1vnt. (5 t., b. l. 29-30, 31-35); kratos pas E. P. metu – 1 vnt. (5 t., b. l. 100-101, 102-105); kratos pas A. V. B. (duomenys neskelbtini) metu – 1 vnt. (5 t., b. l. 72-73, 74-76); kratos pas V. M. metu – 2 vnt. (5 t., b. l. 40-41, 46, 47-63); kratos pas S. (duomenys neskelbtini) metu bei UAB „M.“ adresu (duomenys neskelbtini) metu – 4 vnt. (4 t., b. l. 140-141, 161-164, 165-169).

2012 m. balandžio 25 d. kratos pas kaltinamojo V. V. sugyventinę G. V. metu rastas kompiuteris „Asus K52F“ Nr. (duomenys neskelbtini) (36 t., b. l. 127-128). Šio kompiuterio apžiūros metu viename iš failų tarp kitų nuotraukų rastos trys fotonuotraukos pavadinimais „DSC_0154“, „DSC_165“, „DSC_167“, kuriose užfiksuoti S. A., G. V. ir V. V., apsirengę kombinezonais „Gladiator“. Nuotraukos darytos 2012 m. vasario 19 d. (36 t., b. l. 135-137, 138-141).

Kaip matyti iš ištirtų įrodymų betarpiškai šias puspriekabių su kroviniais vagystes (duomenys neskelbtini) įvykdė T. B., D. Š. ir D. U.. Taip pat vairuotojas G. B.. Tai pripažino ir jie patys, šias aplinkybes patvirtina ir anksčiau nuosprendyje paminėti įrodymai – S. A., S. G., T. T. parodymai, duomenys, gauti iš Danijos Karalystės pareigūnų, liudytojo A. V. B. parodymai, be to, kratų metu užfiksuoti duomenys. T. B. (pagal BK 25 straipsnio 4 dalį 178 straipsnio 3 dalį) ir D. U. (pagal BK 25 straipsnio 3 dalį 178 straipsnio 3 dalį), Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžiu (pakeistu 2018 m. gruodžio 20 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu) pripažinti kaltais padarę šią nusikalstamą veiką, o D. Š. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 39¹ straipsnio nuostatomis (10 t., b. l. 126-139). Be to, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį 178 straipsnio 3 dalį minėtu nuosprendžiu nuteisti A. B., S. A., S. G., o G. B. – pagal BK 25 straipsnio 2 dalį 178 straipsnio 3 dalį.

Kaltinamasis V. V. aiškina, kad apie šias vagystes nieko nežino. Tačiau ištirti įrodymai patvirtina, kad prieš išvykstant vykdyti šios nusikalstamos veikos vyko pasitarimas, pasidalijimas vaidmenimis, be to, vagystes vykdyti išvykę T. B., D. Š. ir D. U. kurį laiką gyveno pas kaltinamojo giminaitį (duomenys neskelbtini), iš šio asmens vagystėms vykdyti gavo automobilį, V. V. kartu su A. B., S. A. rūpinosi pavogtos puspriekabės su jūriniu konteineriu realizavimu, naudojo pavogtus kombinezonus, atliko kai kurias kitas organizacines funkcijas. Iš viso to akivaizdu, kad kaltinamajam apie šias vagystes buvo žinoma ir jis kitiems asmenims padėjo jas padaryti.

Tokiu būdu, nors jis pats tiesiogiai nedalyvavo padarant inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau atliko tam tikras funkcijas, susijusias su šiomis vagystėmis, be to, šią veiką padarė kiti asmenys, veikdami V. V. ir jau nuteistų brolių A. ir T. B. suburto nusikalstamo susivienijimo veikloje, todėl V. V. atsako už jų padarytas nusikalstamas veikas. BK 190 straipsnyje nurodyta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL. Kaip nustatyta, šios vagystės metu buvo pagrobta turto už 58 725,09 eurų. Minėta suma viršija 250 MGL. Todėl kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 25 straipsnio 4 dalį 178 straipsnio 3 dalį.

Iš kaltinimo Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžiu nuteistiems asmenims pašalinta aplinkybė, kad šios vagystės metu D. Š., D. U., T. B. ir G. B. pakeitė vilkiko valstybinius numerius iš vogtų daniškų į originalius lietuviškus, o puspriekabės daniškus valstybinius numerius į iš Lietuvos atvežtus, tyrimo nenustatyto asmens pagamintus netikrus lietuviškus valstybinius numerius, kadangi tam patvirtinti įrodymų nebuvo surinkta. Atsižvelgiant į tai, minėta aplinkybė pašalinama iš kaltinimo ir V. V..

Be to, kaltinamajam V. V. taip pat buvo inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 25 straipsnio 4 dalyje 300 straipsnio 3 dalyje, t. y. dokumentų suklastojimas padarant didelę žalą. Kaltinime nurodyta, kad V. V. kartu su A. B. ir T. B. iš nusikalstamo susivienijimo bendrų lėšų parūpino suklastotus dokumentus.

Dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu dalyku gali būti netikri arba suklastoti dokumentai. Dokumentas laikomas netikru tada, kai jo turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ir kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino kito asmens vardu. Netikras dokumentas gali būti gautas tik visiško materialaus klastojimo būdu. Tikras dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas pakeitė kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašė, atspausdino ar kitaip pagamino, arba tik patvirtino kito asmens surašytą dokumentą, tokiu būdu dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Tikras dokumentas gali būti suklastojamas tiek dalinio materialaus, tiek ir intelektualaus klastojimo būdais.

Kolegija pripažįsta, kad kažkokie tai kaltinime nurodyti dokumentai galėjo būti, tačiau šiuo konkrečiu atveju jokie dokumentai nebuvo surasti, apžiūrėti, nėra galimybės jų identifikuoti. Iš to seka, kad nėra paties dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu dalyko. Jo nesant negalima nustatyti, kokie tai buvo dokumentai, ar jie tikrai suklastoti, jei taip, tai kokiu būdu.

Atsižvelgiant į tai, kaltinamasis V. V. iš kaltinimo pagal BK 25 straipsnio 4 dalį 300 straipsnio 3 dalį turi būti išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

2010 m. spalio 15 d. puspriekabės „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su 13 815 kg maisto produktų kroviniu vagystė (duomenys neskelbtini)

Kaltinamasis V. V. nurodė, kad šioje vagystėje nedalyvavo, tačiau pripažįsta, jog padėjo parduoti pavogtą krovinį.

Nuteistieji T. B. ir A. B. parodymus duoti atsisakė.

Tačiau nagrinėjant baudžiamąją bylą (iš kurios išskirta ši baudžiamoji byla) T. B.pripažino, kad su T. T. ir V. V., pasilikę (duomenys neskelbtini), pavogė šaldytuvą. Vagystės metu nukirpo kažkokią dėžutę, kurią jam parodė. Po to pavogtą priekabą nutempė kažkoks vilkikas. Jau Lietuvoje D. Š. pasakė, kad puspriekabėje buvo maisto produktai.

Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 39¹ straipsnio nuostatomis T. T. paaiškino, kad kol D. Š., D. U. ir T. B. buvo (duomenys neskelbtini), jis, V. V. ir E. B. važinėjo po (duomenys neskelbtini), ieškodami tinkamų pavogti vilkikų ir puspriekabių. Po vagystės (duomenys neskelbtini) minėtiems asmenims sugrįžus pas V. V. giminaitį (R.) į (duomenys neskelbtini) miestelį, jie visi susitiko. D. U. pasakė, kad žino pramoninį rajoną, kur stovi daug įvairių puspriekabių. Tuo metu į (duomenys neskelbtini) jau buvo atsiųstas grupuotei priklausantis vilkikas „Renault Premium“, kurį vairavo vairuotojas iš (duomenys neskelbtini) bei S. G. vilkikas „Mercedes Benz“ su vairuotoju. Taip pat pas R. atvažiavo V. V. su S. A.. Nakties metu jis pats, V. V., E. B., D. Š., T. B. ir D. U. skirtingais automobiliais nuvažiavo į D. U. nurodytą pramoninį rajoną. Jis važiavo su T. B. ir D. U. R. priklausančiu automobiliu „VW Golf“. Minėtam pramoniniam rajone jis apžiūrėjo stovinčias puspriekabes su kroviniais ir, grįžęs į automobilį, ten buvusiems pasakė, kad vienoje iš puspriekabių yra krovinys. Kažkuris iš jų paskambino S. G. vairuotojui, kad šis nurodytu adresu atvairuotų vilkiką „Mercedes“. Kol jie laukė atvažiuojančio vilkiko, surado vietą, į kurią vėliau ketino pertempti pavogtą puspriekabę su kroviniu. Praėjus valandai atvažiavo vilkikas, po ko susisiekė su D. Š. ir V. V. bei nurodė adresą, kur jie turėjo atvažiuoti, o E. B. buvo paliktas vienoje iš pramoninio rajono gatvių, kur stovėjo puspriekabė su jūriniu konteineriu. Susitikus su D. Š. ir V. V. jis persėdo pas šiuos asmenis į automobilį „VW Passat“ ir jie nuvažiavo pas vilkiko „Mercedes“ vairuotoją. Vilkikui prisuko vogtus vokiškus valstybinius numerius, kuriuos D. Š. ir V. V. nuėmė nuo čia pat gatvėje stovėjusio vokiško automobilio. Pakeitus vilkiko numerius jis atsisėdo į vilkiko kabiną ir parodė vairuotojui kelią iki puspriekabės. Tuo metu E. B. vaikščiojo netoli puspriekabės ir stebėjo aplinką, o visi kiti laukė iš anksto sutartoje vietoje. Jis padėjo vairuotojui prikabinti puspriekabę ir jie išvažiavo. Sutartoje vietoje juos pasitiko T. B. ir D. U., kurie turėjo specialias metalui kirpti skirtas žirkles, kurių pagalba nukirpo konteinerio plombą. Atidarius konteineryje rado krovininį mikroautobusą „Mercedes“. Pasitarę nusprendė, kad šis mikroautobusas nereikalingas. Tuomet atkabino puspriekabę nuo vilkiko „Mercedes“ ir vairuotojui liepė važiuoti link (duomenys neskelbtini) miesto, sustoti kokioje nors degalinėje ir laukti tolimesnių nurodymų. Tuo metu jis, D. U. ir T. B. nuvažiavo pas R. į namus, kur netrukus atvažiavo D. Š., V. V. ir E. B.. Kitą dieną, D. U., E. B. ir D. Š. automobiliu „VW Passat“ išvažiavo į Lietuvą. Jis, V. V. ir T. B. keletą dienų nakties metu važinėjo po įvairių (duomenys neskelbtini) miestų pramoninius rajonus ieškodami tinkamų pavogti puspriekabių. Beieškodami, apie 4-5 val. ryto Limburgo miesto pramoniniame rajone, surado puspriekabę-šaldytuvą. Kažkuris iš jų telefonu paskambino vilkiko „Mercedes“ vairuotojui ir pasakė tikslų adresą, kuriuo šis turi atvažiuoti. Kol laukė vilkiko, nuo gatvėje stovėjusio automobilio pavogė vokiškus valstybinius numerius, kuriuos prisuko prie atvažiavusio vilkiko „Mercedes“. Po to jis atsisėdo į vilkiką ir rodė kelią, kuriuo vairuotojas nuvažiavo prie puspriekabės-šaldytuvo. Padėjus vairuotojui prikabinti šaldytuvą, sugrįžo į tą pačią vietą, kur jų laukė V. V. ir T. B.. Sustojus aikštelėje T. B. palindo po vogta puspriekabe-šaldytuvu, po ko užlipo ant jos stogo, kur ieškojo GPS įrangos, o jis, padedant V. V., įrankių pagalba ardė šaldytuvo agregatą, kur taip pat ieškojo paslėptos GPS sistemos. T. B. ant dugno surado GPS sistemą, kurią nuplėšė ir išmetė. Taip pat jie ant puspriekabės uždėjo suklastotus valstybinius numerius, o vairuotojui davė suklastotus puspriekabės registracijos, techninės apžiūros, draudimo dokumentus, kuriuos prieš kelionę, kaip ir 1 500 eurų, gavo iš A. B. ir S. A.. Išsiuntus vairuotoją į Lietuvą, jie apie tai pranešė A. B.. Kai puspriekabė buvo jau Lietuvoje, iš šio asmens gavo SMS, kad šaldytuve buvo įvairūs maisto produktai, dešros. Po to jie visi sugrįžo pas R. į namus ilsėtis.

Nuteistasis S. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjo (29 t., b. l. 46-67), taip pat ikiteisminio tyrimo pareigūno (28 t., b. l. 182-199) pripažino kaltę dėl šio nusikaltimo padarymo ir parodė, kad smulkiai vagystės aplinkybių nežino, nes jis pats puspriekabės vagystėje nedalyvavo. Pavogta puspriekabė, pakrauta įvairiausių maisto produktų - jogurtų, majonezų, sausainių, pomidorų padažo, įvairių rūkytų mėsos gaminių ir kt. iš (duomenys neskelbtini) buvo atitempta su S. G. bendrovės vilkiku „Mercedes Benz“, tačiau kas vairavo šį vilkiką, nežino. Pavogta puspriekabė su maisto produktais buvo saugoma S. G. įmonės teritorijoje (duomenys neskelbtini). Po kiek laiko, V. V. suorganizavus, per jo pažįstamą asmenį visi puspriekabėje buvę maisto produktai buvo nuvežti ir parduoti (duomenys neskelbtini) bazėje. Maisto prekes perkrovė iš vogtos puspriekabės-šaldytuvo į S. G. suteiktą ir dar vieną sunkvežimį, broliai A. bei T. B., V. V., taip pat D. Š.. A. ir T. B. ar V. V. prašymu vieną sunkvežimį vairavo jis. Kokia pinigų suma buvo gauta už parduotus maisto produktus nežino, nes pinigus galimai paėmė V. V.. Kada, kam ir kokiomis aplinkybėmis buvo parduota pavogta puspriekabė-šaldytuvas, neprisimena ir nežino, kas, kada, pas ką ir kokiomis aplinkybėmis šiai vagystei pagamino netikrus valstybinius automobilio registracijos numerius ir visus būtinus dokumentus. Galimai tuo užsiėmė broliai A. ir T. B. ar V. V..

Savo parodymus S. A. patvirtino jų patikrinimo vietoje metu, parodydamas (duomenys neskelbtini), UAB „K.“ teritoriją ir joje esančius sandėlius, kur kelis kartus buvo iškrautas vogtų maisto produktų krovinys (29 t., b. l. 2-17).

Nuteistasis V. V. paaiškino, kad šioje vagystėje dalyvavo jis, T. T. ir T. B.. Jie visi pasiliko (duomenys neskelbtini), važiavo ieškoti puspriekabių ir surado šaldytuvą-puspriekabę. Kiek jis pamena, T. T. su vilkiko vairuotoju nuvažiavo prisikabinti tos puspriekabės. Jis su T. B. liko automobilyje. Po to T. T. atsiuntė žinutę, kad viskas tvarkoje ir jie nuvažiavo į iš anksto surastą aikštelę. T. B. išleido prie aikštelės, o pats nuvairavo lengvąjį automobilį toliau, kad šis nekristų į akis. Po to jis saugojo aplinką ir ką tuo metu darė T. B., nematė. Po kiek laiko gavo žinutę, kad viskas sutvarkyta, todėl sėdo į automobilį, nuvažiavęs pasiėmė T. B. ir T. T. ir po to lydėjo vilkiką. Vėliau sužinojo, kad puspriekabėje buvo maisto produktai, tačiau kur jie buvo realizuoti, nežino. Už šią vagystę gavo 750 Eur. Sutinka su T. T. aiškinimu, kad nuvažiavus į aikštelę T. B. su T. T. ieškojo GPS, kad T. B. ant puspriekabės dugno surado GPS, nuplėšė ir išmetė.

Nuteistasis S. G. paiškino, kad po puspriekabės su jūriniu konteineriu pastatymo UAB „R.“ teritorijoje (duomenys neskelbtini) praėjus dviem ar trims savaitėms susitiko su A. B.. Pokalbio metu pastarasis davė jam dėžę su įvairiais rūkytais maisto gaminiais (dešromis ir kt.) ir pasakė, kad vairuotojas iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą įmonės „R.“ vilkiku „Mercedes“ partempė puspriekabę-šaldytuvą, kuriame buvo įvairių rūkytų mėsos gaminių krovinys. Už šio vilkiko partemptą puspriekabę A. B. sumokėjo 5 000 eurų.

Liudytojas A. V. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (12 t., b. l. 59) paaiškino, kad 2010-2012 m. laikotarpiu A. ir T. B. be kitų daiktų buvo atvežę įvairių padažų, majonezų, kečupų. Šie asmenys atvežę minėtus daiktus sakydavo, kad tai yra dovanos iš (duomenys neskelbtini), kurias jie nusipirko ir jomis prekiauja.

LKPB TRV pranešime Nr. IP/727/44/BE/12 nurodyta, kad Limburgo, VFR, policija ((duomenys neskelbtini)) atlieka tyrimą Nr. ST/1205167/2010 dėl puspriekabės „Schmitz“, VIN (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), baltos spalvos, su raudonos spalvos užrašu „F.“, vagystės, padarytos laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 15 d. 23.25 val. iki 2010 m. spalio 16 d. 11.15 val. adresu (duomenys neskelbtini). Puspriekabės paskutiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini), paskutinis naudotojas „F.“, (duomenys neskelbtini). Puspriekabė buvo išnuomota kompanijos „C.“, (duomenys neskelbtini). Krovinys – maisto produktai 13 815 kg, nuostoliai įvertinti 100 000 eurų. Įtariamieji nenustatyti (14 t., b. l. 129-130).

Kaip matyti, T. B., V. V. savo kaltę iš esmės pripažino, patvirtino, jog (duomenys neskelbtini) kartu su T. T. pavogė minėtą puspriekabę su maisto produktų kroviniu. Vagystės įvykdymo aplinkybes taip pat detaliai nurodė ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 39¹ straipsnio nuostatomis T. T.. Vagystės faktas užfiksuotas LKPB TRV pranešime, kad buvo pagrobta puspriekabė paskutiniais registracijos numeriais (duomenys neskelbtini), su 13 815 kg maisto produktų kroviniu. Kad pavogti maisto produktai, organizavus V. V., buvo parduoti (duomenys neskelbtini) bazėje patvirtino S. A., aplinkybės, jog padėjo parduoti pavogtus maisto produktus, neneigia ir kaltinamasis.

Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžiu (pakeistu 2018 m. gruodžio 20 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu) už šios vagystės padarymą pagal BK 25 straipsnio 4 dalį 178 straipsnio 3 dalį nuteisti A. B., T. B., S. A., S. G., V. V., o T. T. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 39¹ straipsnio nuostatomis (11 t., b. l. 157-182).

Ištirti įrodymai patvirtina, kad prieš išvykstant vykdyti šios nusikalstamos veikos vagystę įvykdę T. B., T. T. ir V. V. buvo aprūpinti grupuotės lėšomis įsigyta transporto priemone, įrankiais ir kitais reikmenimis, kurį laiką gyveno pas kaltinamojo giminaitį (duomenys neskelbtini), be to V. V. organizavo pavogtų maisto produktų pardavimą. Iš viso to akivaizdu, kad kaltinamajam apie šią vagystę buvo žinoma ir jis kitiems asmenims padėjo ją padaryti. Tokiu būdu, nors jis pats tiesiogiai nedalyvavo padarant inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau atliko tam tikras, jau minėtas, funkcijas, susijusias su šia vagyste, be to, šią veiką padarę asmenys atliko V. V. ir jau nuteistų brolių A. ir T. B. suburto nusikalstamo susivienijimo veikloje, todėl V. V. atsako už jų padarytą nusikalstamą veiką kaip vykdytojas. BK 190 straipsnyje nurodyta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL. Kaip nustatyta, šios vagystės metu buvo pagrobta turto už 100 000 eurų. Minėta suma viršija 250 MGL. Todėl kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 25 straipsnio 4 dalį 178 straipsnio 3 dalį.

Be to, kaltinamajam V. V. taip pat buvo inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 25 straipsnio 4 dalyje 300 straipsnio 3 dalyje, t. y. dokumentų suklastojimas padarant didelę žalą. Kaltinime nurodyta, kad V. V. kartu su A. B. ir T. B. iš nusikalstamo susivienijimo bendrų lėšų parūpino suklastotus dokumentus, o T. T. ir V. V. perdavė vairuotojui suklastotus puspriekabės ir krovinio dokumentus, naudodami tam tikslui tyrimo nenustatyto asmens pagamintus dokumentus ir netikrus valstybinius numerius.

Dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu dalyku gali būti netikri arba suklastoti dokumentai. Dokumentas laikomas netikru tada, kai jo turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ir kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino kito asmens vardu. Netikras dokumentas gali būti gautas tik visiško materialaus klastojimo būdu. Tikras dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas pakeitė kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašė, atspausdino ar kitaip pagamino, arba tik patvirtino kito asmens surašytą dokumentą, tokiu būdu dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Tikras dokumentas gali būti suklastojamas tiek dalinio materialaus, tiek ir intelektualaus klastojimo būdais.

Kolegija pripažįsta, kad kažkokie tai kaltinime nurodyti dokumentai galėjo būti, tačiau šiuo konkrečiu atveju jokie dokumentai nebuvo surasti, apžiūrėti, nėra galimybės jų identifikuoti. Iš to seka, kad nėra paties dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu dalyko. Jo nesant negalima nustatyti, kokie tai buvo dokumentai, ar jie tikrai suklastoti, jei taip, tai kokiu būdu.

Atsižvelgiant į tai, kaltinamasis V. V. iš kaltinimo pagal BK 25 straipsnio 4 dalį 300 straipsnio 3 dalį išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

2010 m. spalio 19 d. puspriekabės „Meusburger/MPS-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su 22 t plieno kroviniu vagystė (duomenys neskelbtini)

Kaltinamasis V. V. nurodė, kad šioje vagystėje nedalyvavo.

Nuteistieji T. B. ir A. B. parodymus duoti atsisakė.

Tačiau nagrinėjant baudžiamąją bylą (iš kurios išskirta ši baudžiamoji byla) T. B.pripažino, kad po puspriekabės su maisto produktų kroviniu vagystės jis, T. T. ir V. V. dar liko (duomenys neskelbtini) ir pavogė kitą puspriekabę su metalo kroviniu. Tą puspriekabę pertempė kažkoks vilkikas. Vagystės metu jis stebėjo aplinką. Apie tolimesnį puspriekabės ir metalo krovinio likimą jam nėra žinoma.

Nuteistasis V. V. paaiškino, kad suremontavus jų automobilį „Ford Galaxy“ jis, T. T. ir T. B. važinėjo ir ieškojo ką pavogti. Bevažinėdami surado tinkamą puspriekabę. Nutarė, kad reikia nusipirkti dažų uždažyti ant jos buvusius užrašus. Nusipirkus dažų jis T. T. ir T. B. paleido netoli puspriekabės, o pats nuvairavo automobilį atokiau ir nuėjo stebėti aplinkos. Po to jis uždažė užrašus ant puspriekabės. Be to, jis atidarė puspriekabės duris, matė, kad viduje metalas. Po vagystės visi trys važiavo į Lietuvą ir lydėjo vilkiką su puspriekabe. Buvo sustoję (duomenys neskelbtini), nes kažkas buvo atsitikę su puspriekabės ratais. Už vagystę grįžęs gavo 750 eurų.

Nuteistasis S. A. paaiškino, kad žino, jog vogta puspriekabė su metalo kroviniu buvo partempta vilkiku „Renault Premium“. Vilkikas su puspriekabe, pakrauta metalo kroviniu, saugojimui buvo pastatyti automobilių saugojimo aikštelėje (duomenys neskelbtini). Po kiek laiko, sutarus dėl krovinio pardavimo, jis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), pasiėmė iš automobilių stovėjimo aikštelės vilkiką „Renault Premium“ su puspriekabe ir kroviniu, nuvairavo vilkiką į minėtą metalo supirktuvę (duomenys neskelbtini), kur jau laukė nepažįstami žmonės. Ten angare puspriekabė buvo pilnai iškrauta. Po to jis nuvairavo vilkiką su puspriekabe į tą pačią aikštelę (duomenys neskelbtini). Kam, kada, kokia pinigų suma ir kokiomis aplinkybėmis buvo sumokėta už parduotą metalo krovinį, nežino, kaip ir nežino, kas, kada ir kam pardavė puspriekabę.

Savo parodymus S. A. patvirtino jų patikrinimo vietoje metu, parodydamas automobilių saugojimo aikštelę (duomenys neskelbtini), kurioje 2010-2011 metais buvo saugomas nusikalstamam susivienijimui priklausantis vilkikas „Renault Premium“ ir kurioje 2010 m. spalio mėnesio pabaigoje keletą dienų buvo saugoma puspriekabė su plieno ritiniais, pavogta (duomenys neskelbtini) (29 t., b. l. 2-3, 9).

Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 39¹ straipsnio nuostatomis T. T. paaiškino, kad kitą dieną po puspriekabės-šaldytuvo vagystės, jis, V. V. ir T. B., važinėdami po (duomenys neskelbtini) miesto pramoninį rajoną, vienoje iš gatvių pamatė raudonos spalvos tentu dengtą puspriekabę. Palikę automobilį kiek atokiau, jis su V. V. nuėjo prie puspriekabės, o T. B. liko prie automobilio vairo. Puspriekabėje buvo nerūdijančio plieno metalo laužas. Sugrįžę pas T. B., pasitarę nusprendė pavogti šią puspriekabę. Apie 19 val. nuvažiavo į statybinių medžiagų parduotuvę, kur nusipirko raudonos spalvos purškiamų dažų balionėlį. Vienas iš jų paskambino vilkiko „Renault Premium“ vairuotojui ir nurodė tikslų adresą, kur šis turi atvažiuoti. Belaukiant vairuotojo jie nuo gatvėje stovėjusio pirmo pasitaikiusio automobilio pavogė vokiškus valstybinius numerius ir nuvažiavo susitikti su vilkiko „Renault Premium“ vairuotoju. Jis ant vilkiko prisuko pavogtus vokiškus numerius ir atsisėdo į vilkiko kabiną. T. B. su V. V. pasiliko laukti apie 150 m nuo vagystės vietos miškelyje, iš kurio stebėjo aplinką, kad kilus pavojui spėtų įspėti. Jis su vilkiku privažiavo prie puspriekabės, padėjo vairuotojui prikabinti puspriekabę. Tuo metu priėjo T. B., kuris apieškojo puspriekabę, ieškodamas GPS, o V. V. atsineštais dažais užpurškė ant puspriekabės galo buvusius reklaminius telefono numerius. Taip pat pakeitė puspriekabės valstybinius numerius iš vokiškų į atsivežtus suklastotus lietuviškus. Vairuotojui buvo paduoti visi būtini suklastoti transporto priemonės registracijos, techninių apžiūrų, draudimo dokumentai ir liepta važiuoti į Lietuvą. Jie trise grįžo pas R. į (duomenys neskelbtini) miestelį, kur pasiėmė sutaisytą automobilį „Ford Galaxy“ ir išvažiavo į Lietuvą. Netoli (duomenys neskelbtini), greitkelyje jie pasivijo ir aplenkė vilkiką „Renault Premium“ su vogta puspriekabe. Šį vilkiką su puspriekabe palydėjo iki (duomenys neskelbtini), kur degalinėje juos pasitiko A. B., D. U. ir D. Š.. Visi kartu parlydėjo vilkiką su puspriekabe į Lietuvą, kur ji buvo pastatyta mokamoje automobilių stovėjimo aikštelėje (duomenys neskelbtini). Kiek vėliau kalbėdamas su A. B. ir kitais grupuotės nariais sužinojo, kad puspriekabė buvo parduota už 3 ar 4 tūkstančius eurų, o joje buvęs metalo laužas buvo parduotas UAB „Ž.“ (duomenys neskelbtini) daugiau nei už 100 tūkstančių litų.

Savo parodymus T. T. patvirtino jų patikrinimo vietoje metu, parodydamas automobilių saugojimo aikštelę (duomenys neskelbtini), kurioje 2010-2011 metais buvo saugomas nusikalstamam susivienijimui priklausantis vilkikas „Renault Premium“ ir kurioje 2010 m. spalio mėnesio pabaigoje keletą dienų buvo saugoma puspriekabė su plieno ritiniais, pavogta (duomenys neskelbtini) (11 t., b. l. 115-123).

Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 39¹ straipsnio nuostatomis D. Š. paaiškino, kad išsiuntus į Lietuvą G. B. su vogta puspriekabe, kurioje buvo konteineris su darbiniais drabužiais, jis, T. B. ir D. U. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą pas jau minėtą V. V. giminaitį R.. Ten susitiko su T. T., V. V. ir E. B., kurie atvažiavo tamsiai mėlynos spalvos automobiliu „VW Passat“ Anglijos valstybiniais numeriais. Jie visi apsigyveno pas R. ir dienomis bei vakarais, skirtingais automobiliais, važinėjo po (duomenys neskelbtini) apylinkėse esančius pramoninius rajonus ieškodami puspriekabių su vertingais kroviniais. Tuo pačiu metu A. B. ir V. V. nurodymu iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini) buvo atsiųstas grupuotės vilkikas „Renault Premium“, kurio vairuotojas stovėjo kažkokioje automobilių stovėjimo aikštelėje ir laukė nurodymų. Praėjus kelioms dienoms jis, E. B. ir D. U. išvažiavo į Lietuvą automobiliu „VW Passat“, o T. T., V. V. ir T. B. pasiliko (duomenys neskelbtini). Praėjus keletui dienų, jau Lietuvoje, A. B. arba V. V. parašė jam SMS žinutę „susiruošk“. Jis apsirengė ir išėjo iš namų, o į kiemą įsuko V. V. vairuojamas senas automobilis „VW Passat“, kuriame sėdėjo D. U.. Kaltinamasis pasakė, kad reikia važiuoti į (duomenys neskelbtini) padėti parlydėti brangų krovinį, kurį su puspriekabe pavogė likę (duomenys neskelbtini) minėti asmenys. Puspriekabėje buvo metalo gaminių laužas. Jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), pravažiavo (duomenys neskelbtini) miestą ir kažkur apie 300 km nuo (duomenys neskelbtini) sienos, sutartoje vietoje degalinės aikštelėje susitiko su T. B., T. T. ir V. V.. Aikštelėje buvo ir vilkikas „Renault Premium“ su pavogta puspriekabe, dengta raudonos spalvos tentu su kažkokiais reklaminiais užrašais ant šono. Koks vairuotojas tuomet vairavo vilkiką, neprisimena. Susitikimo metu visi apžiūrėjo pavogtą puspriekabę ir kartu sėkmingai parlydėjo į Lietuvą vilkiką su puspriekabe ir metalo gaminių laužo kroviniu. Lietuvoje pavogtą puspriekabę pastatė Užliedžiuose, Kauno rajone, vienoje iš saugomų stovėjimo aikštelių ir visi išvažiavo į namus. Po kelių dienų visas pavogtas metalo laužo krovinys buvo priduotas UAB „Ž.“, (duomenys neskelbtini). Žino, kad A. B. susitarė su minėtos bendrovės savininku dėl metalo pridavimo, kad kuomet bus atvežtas priduoti vogtas metalas, būtų išjungtos metalo supirktuvės teritorijoje sumontuotos vaizdo filmavimo kameros, taip pat jie sutarė specialų laiką, kai darbininkai jau nebedirba ir buvo palikti tik du darbuotojai, kurie padėjo visą vogtą metalą iškrauti. Už parduotą metalą buvo gauta apie 170 tūkstančių litų.

Iš VFR Kelno prokuratūros 2012 m. rugsėjo 17 d. atsakyme Nr. 38-3-G-1547 į teisinės pagalbos prašymą nurodyta, jog Rhein-Erft policijos kriminalinis komisariatas Nr. (duomenys neskelbtini) tyrė bylą Nr. 602000-048927-12/5. Joje nustatyta, kad 2010 m. spalio 18 d. (duomenys neskelbtini) buvo pavogta balninė puspriekabė su registracijos ženklais (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini). Krovinį sudarė 22 tonos legiruoto plieno, supakuoto į 8 ritinius. Nukentėjo bendrovė „D.“, (duomenys neskelbtini). Buvo paskelbta balninės puspriekabės paieška. 2010 m. spalio 19 d. Rhein-Erft apskrities policijos West nuovadoje priimtame skunde byloje Nr. 602000-082901-10/3 nurodyta, kad vagystės laikas 2010 m. spalio 18 d. 21.30 val. iki 2010 m. spalio 19 d. 1.30 val., vieta: (duomenys neskelbtini) pramoninio rajono gatvė. Pagrobta raudona balninė puspriekabė MEUSBURGER/MPS-3, registracijos numeris (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), raudonos spalvos tentu su juodu užrašu, pakrauta 22 t plieno. Žala 10 000 eurų. Nukentėjo ekspedijavimo firma „F.“. Taip pat nurodyta, jog liudytojas Krefeld mieste paėmė gabenti 22 t plieno (aštuonis plieno ritinius). Po to jis 2010 m. spalio 18 d. 16 val. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir pastatė balninę puspriekabę paženklintoje parkavimo aikštelėje, eismo juostos pakraštyje. Savo balninį vilkiką jis pastatė maždaug 50 m atstumu. 21.30 val. liudytojas savo vilkike atsigulė miegoti. Buvo sutarta, kad kitas ekspedijavimo firmos bendradarbis R. B. W. 1.30 val. paims puspriekabę ir nugabens ją į (duomenys neskelbtini) firmai „F.“. R. B. W. nurodė, kad jis kaip sutarta 1.30 val. atvyko į prieš tai nurodytą vietovę prikabinti prie savo balninio vilkiko puspriekabę. Dėl to, kad puspriekabės nebuvo savo vietoje, jis pažadino miegantį liudytoją K.. Pastarasis nurodė, kad giliai miegojo ir nepastebėjo nieko neįprasto. (duomenys neskelbtini) gatvėje, važiuojant kryptimi nuo „E.“, kairėje pusėje paženklintoje aikštelėje stovėjo puspriekabė, nutolusi nuo „E.“ maždaug 150 m (15 t., b. l. 35-73).

Šie ištirti įrodymai patvirtina, kad puspriekabės su plieno kroviniu vagystę betarpiškai įvykdė T. B., V. V. ir T. T. (taip pat nenustatytas vilkiko vairuotojas). Vagystės įvykdymo aplinkybes detaliai nurodė atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 39¹ straipsnio nuostatomis T. T.. Tokius jo parodymus iš esmės patvirtino ir V. V. bei T. B.. Vagystės faktas užfiksuotas bei nurodytos jo padarymo aplinkybės bei vieta ir VFR Kelno prokuratūros 2012 m. rugsėjo 17 d. gautame pranešime. Kad minėtų asmenų buvo pavogtas metalo laužas, kuris buvo priduotas į metalo supirktuvę, o gauti pinigai pasidalinti, patvirtino ir D. Š. bei S. A..

Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžiu (pakeistu 2018 m. gruodžio 20 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu) už šios vagystės padarymą pagal BK 25 straipsnio 4 dalį 178 straipsnio 3 dalį nuteisti A. B., T. B., S. A., V. V., o T. T. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 39¹ straipsnio nuostatomis (11 t., b. l. 157-182).

Ištirti įrodymai patvirtina, kad prieš išvykstant vykdyti šios nusikalstamos veikos vagystę įvykdę T. B., T. T., V. V. buvo aprūpinti grupuotės lėšomis įsigyta transporto priemone, įrankiais ir kitais reikmenimis, kurį laiką gyveno pas kaltinamojo giminaitį (duomenys neskelbtini), be to V. V. vyko į (duomenys neskelbtini) padėti parlydėti vogtą krovinį į (duomenys neskelbtini). Iš viso to akivaizdu, kad kaltinamajam apie šią vagystę buvo žinoma, jis kitiems asmenims padėjo ją padaryti. Tokiu būdu, nors jis pats tiesiogiai nedalyvavo padarant inkriminuotą nusikalstamą veiką - vagystę, tačiau atliko tam tikras, jau minėtas, funkcijas, susijusias su šia vagyste, be to, šią veiką padarę asmenys atliko V. V. ir jau nuteistų brolių A. ir T. B. suburto nusikalstamo susivienijimo veikloje, todėl V. V. atsako už jų padarytą nusikalstamą veiką kaip vykdytojas. BK 190 straipsnyje nurodyta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL. Kaip nustatyta, šios vagystės metu pagrobtas turtas šią sumą viršijo. Minėta suma didesnė negu 250 MGL. Todėl kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 25 straipsnio 4 dalį 178 straipsnio 3 dalį.

Tačiau iš kaltinimo pašalintina tai, kad A. B., T. B., S. A. ir V. V. pagrobtą puspriekabę „Meusburger/MPS-3“ realizavo tyrimo nenustatytam asmeniui už 4000 eurų. Visi paminėti asmenys šią aplinkybę neigia, o daugiau jokių įrodymų tam patvirtinti byloje nėra surinkta.

Be to, V. V. taip pat buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 4 dalyje 300 straipsnio 3 dalyje, t. y. dokumentų suklastojimą padarant didelę žalą. Kaltinime nurodyta, kad V. V. kartu su A. B. ir T. B. iš nusikalstamo susivienijimo bendrų lėšų parūpino suklastotus dokumentus, o T. T., V. V. ir T. B. perdavė vairuotojui suklastotus puspriekabės ir krovinio dokumentus, naudodami tam tikslui tyrimo nenustatyto asmens pagamintus dokumentus ir netikrus valstybinius numerius. Kaip jau minėta, šie visi asmenys savo kaltę neigia. Tokių aplinkybių netvirtina ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės liudytojai T. T. bei D. Š..

Dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu dalyku gali būti netikri arba suklastoti dokumentai. Dokumentas laikomas netikru tada, kai jo turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ir kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino kito asmens vardu. Netikras dokumentas gali būti gautas tik visiško materialaus klastojimo būdu. Tikras dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas pakeitė kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašė, atspausdino ar kitaip pagamino, arba tik patvirtino kito asmens surašytą dokumentą, tokiu būdu dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Tikras dokumentas gali būti suklastojamas tiek dalinio materialaus, tiek ir intelektualaus klastojimo būdais.

Kolegija pripažįsta, kad kažkokie tai kaltinime nurodyti dokumentai galėjo būti, tačiau šiuo konkrečiu atveju jokie dokumentai nebuvo surasti, apžiūrėti, nėra galimybės jų identifikuoti. Iš to seka, kad nėra paties dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu dalyko. Jo nesant negalima nustatyti, kokie tai buvo dokumentai, ar jie tikrai suklastoti, jei taip, tai kokiu būdu.

Atsižvelgiant į tai, kaltinamasis V. V. iš kaltinimo pagal BK 25 straipsnio 4 dalį 300 straipsnio 3 dalį išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

2010 m. lapkričio 11 d. puspriekabės „Koegel SNCO 24“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su automobilių BMW variklių kroviniu vagystė (duomenys neskelbtini)

Kaltinamasis V. V. paaiškino, kad šioje vagystėje nedalyvavo, nieko apie ją nežino.

Nuteistieji T. B. ir A. B. parodymus duoti atsisakė.

Nuteistasis V. V. paaiškino, kad vykdyti vagystę važiavo trise, t. y. jis, T. T. ir D. Š.. Pas jį, pasiėmęs įrankius, dokumentus, atvažiavo minėti kiti du asmenys ir jie išvyko į (duomenys neskelbtini). Ten susitiko vairuotoją. T. T. sutiktą vairuotoją perspėjo, kad reikės palaukti, nes jie dar nebuvo radę ką pavogti. Paryčiais surado puspriekabę, pavogė numerius nuo vokiško automobilio ir juos uždėjo vietoj atvykusio vilkiko lietuviškų numerių. Tuo metu vairuotojas buvo vilkike. Paskui nuvyko prie rastos puspriekabės ir su vairuotoju ją prisikabino. O T. T. ir D. Š. būdami automobilyje stebėjo aplinką. Vilkikui su pavogta puspriekabe išvažiavus į pagrindinį kelią jis sustojo. Nuo jo nuėmė vokiškus registracijos numerius ir paliko lietuviškus. Ant puspriekabės taip pat uždėjo lietuviškus numerius. Pavogtos puspriekabės viduje buvo automobilių varikliai. Tuomet vairuotojui liepė važiuoti į Lietuvą, o jie patys tą vilkiką lydėjo. Už dalyvavimą šioje vagystėje gavo 750 eurų. T. T. su D. Š. vairuotoją vadino „A.“.

Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (remiantis BK 39¹ straipsnio nuostatomis) D. Š. paaiškino, kad 2010 metų rudenį, galimai lapkričio mėnesį, buvo nuspręsta, kad jis, T. T. ir V. V. turi važiuoti į (duomenys neskelbtini). Kaip įprasta likus iki išvažiavimo parai laiko, į (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas grupuotės vilkikas „Renault Premium“, kurio vairuotojui pravarde „A.“ (A. K.) buvo liepta atsistoti stovėjimo aikštelėje ir laukti skambučio ar SMS. Taip pat A. K. buvo paduoti keli komplektai LR valstybinių numerių, transporto priemonių, puspriekabių registracijos dokumentai, draudimai ir kiti automobiliams būtini turėti dokumentai, kuriuos šis turėjo nugabenti į (duomenys neskelbtini). Prieš kelionę visi susirinko pas T. B. prie namų, pasiėmė būtinus daiktus, mobiliuosius telefonus, suderino numerius ir aptarė kitus aktualius klausimus. Į kelionę jie trise išvažiavo pilkos spalvos automobiliu „Ford Galaxy“ Anglijos valstybiniais numeriais. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į miestą netoli (duomenys neskelbtini) miestelio, tarp (duomenys neskelbtini) greitkelių. Kelionės metu gyveno automobilyje. Važinėdami po (duomenys neskelbtini) miestelio apylinkes, viename iš miestelių rado „Mercedes“ automobilių centrą, šalia kurio buvo didelė automobilių stovėjimo aikštelė, o joje stovėjo ne mažiau kaip keturios puspriekabės. Nakties metu jie apžiūrėjo visas puspriekabes bei juose buvusius krovinius. Vienoje iš puspriekabių, kuri buvo dengta mėlynos spalvos tentu su kažkokiu reklaminiu užrašu ant šono, buvo nauji lengvųjų automobilių BMW varikliai. Jie nusprendė, kad krovinys vertingas ir nutarė puspriekabę pavogti. Tuomet susisiekė su vairuotoju A. K. ir nurodė tikslų adresą, kur šis turi atvažiuoti. Jis, T. T. ir V. V. nuo aikštelėje stovėjusio lengvojo automobilio nusuko vokiškus valstybinius numerius, kuriuos ketino prisukti prie vilkiko „Renault Premium“, kad po vagystės į akis nekristų vilkiko lietuviški valstybiniai numeriai. Tuomet automobiliu „Ford Galaxy“ nuvažiavo iki susitikimo vietos, kuri buvo netoli nuo „Mercedes“ automobilių centro. Susitikimo metu jie pakeitė vilkiko „Renault Premium“ lietuviškus valstybinius numerius į vokiškus ir liepė A. K. važiuoti į automobilių centro teritoriją, kuri buvo neaptverta. Jis pats su T. T. sustojo apie 300 m nuo automobilių centro ir stebėjo visą teritoriją. V. V. su A. K. privairavo vilkiką prie puspriekabės, išlipo iš vilkiko ir pradėjo puspriekabę kabinti prie vilkiko, tačiau kilo sunkumų, kadangi puspriekabė buvo žemais ratais, o vilkikas – aukštais ratais. Dėl to rankiniu būdu, sukant puspriekabės pakėlimo rankeną, reikėjo labai stipriai sukelti puspriekabės priekį, o tai užėmė daugiau laiko. Pradėjo švisti, buvo apie 6 val. ryto ir į darbus pradėjo važiuoti žmonės. Kai tik V. V. ir A. K. pavyko prikabinti puspriekabę prie vilkiko, jie iš aikštelės išvažiavo. Jis su T. T. važiavo vilkikui su puspriekabe iš paskos. Pavažiavus keletą kilometrų visi sustojo šalikelėje, kur pakeitė tiek vilkiko, tiek pavogtos puspriekabės valstybinius numerius į lietuviškus. Vairuotojas A. K. persuko vilkiko valstybinius numerius, o jie trise – puspriekabės valstybinius numerius. Po to A. K. vairuojamą vilkiką „Renault Premium“ su pavogta puspriekabe jie palydėjo iki greitkelio ir liepė važiuoti į Lietuvą. Tuo pačiu metu A. B. parašė trumpąją žinutę, kad išsiuntė į Lietuvą vilkiką ir kad reikia jį pasitikti (duomenys neskelbtini). Kas, kada ir kur pasitiko vilkiką, nežino, nes po vagystės jis, T. T. ir V. V. pasiliko (duomenys neskelbtini) tikslu pavogti dar vieną puspriekabę su kroviniu, kadangi tuo metu (duomenys neskelbtini) buvo atvažiavęs S. G. įmonei priklausantis vilkikas „Mercedes“. (duomenys neskelbtini) prabuvę apie savaitę laiko ir neradę nieko tinkamo pavogti, jie sugrįžo į Lietuvą. Susitikę su A. B., T. B., V. V. ir S. A. jie sužinojo, kad puspriekabė su varikliais sėkmingai sugrįžo į Lietuvą ir saugojimui buvo pastatyta (duomenys neskelbtini). Po pusmečio turėjo puspriekabę su varikliais iš ten išvaryti. Tuomet tarpininkaujant V. M., buvo išnuomotas garažas, į kurį jie pertempė pavogtą puspriekabę su automobilių BMW varikliais. Vairuotojui J. J. buvo liepta paimti vilkiką „Renault Premium“ ir atvažiuoti į (duomenys neskelbtini). Atvykus jis pats, T. T. ir A. B. padėjo J. J. prie vilkiko prikabinti puspriekabę ir palydėjo iki garažo (duomenys neskelbtini). Palikęs puspriekabę vairuotojas nuvairavo vilkiką „Renault Premium“ į aikštelę (duomenys neskelbtini). Pavogtoje puspriekabėje buvo 108 nauji benzininiai, pilnai sukomplektuoti automobilių BMW varikliai. Juos parduoti nesisekė, kadangi varikliai buvo labai nauji, 2010 metų gamybos. Du varikliai buvo perduoti V. V. pažįstamam V. M. kaip pavyzdžiai. Vienas BMW variklis kaip pavyzdys buvo nusiųstas į Rusiją. Už garažo nuomą kas mėnesį buvo mokama po 1 000 Lt. Šią pinigų sumą jie perduodavo V. M., o kam šis mokėjo, nežino. Jis tik kartą, 2012 m. kovo mėnesio viduryje, paskambino V. M. ir sutarė susitikti. Susitikimo metu šiam asmeniui perdavė 1 000 Lt už garažo nuomą ir įspėjo apie galimus sulaikymus.

Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (remiantis BK 39¹ straipsnio nuostatomis) T. T. paaiškino, kad 2010 m. pabaigoje, kaip visuomet, iš anksto su V. V., A. B., T. B., S. A. ir D. Š. pasitarę ir susiruošę kelionei, pasiėmę įsilaužimo į automobilius įrankius, įvairias ryšio, navigacijos priemones, pinigų kelionės išlaidoms padengti, jis, V. V. ir D. Š. automobiliu „Ford Galaxy“ Anglijos valstybiniais numeriais nuvyko į (duomenys neskelbtini). Šios kelionės metu jie ir nakvodavo automobilyje. Taip pat prieš išvykstant į (duomenys neskelbtini), grupuotei priklausantis vilkikas „Renault Premium“, kurį vairavo vairuotojas pravarde „A.“ (A. K.) jau buvo (duomenys neskelbtini) ir laukė nurodymų. Į kurį miestą (duomenys neskelbtini) tuomet nuvyko, neprisimena. Atsivežto iš Lietuvos navigacinio įrenginio pagalba susirado pramoninį rajoną, kur apžiūrėjo ten stovėjusias puspriekabes, ieškodami pakrautų vertingomis prekėmis. Tokiu būdu susirado mėlynos spalvos tentu dengtą priekabą su H. reklaminiu užrašu ant šono. Šią puspriekabę, kuri stovėjo aikštelėje prie automobilių BMW ar „Mercedes“ centrų, nakties metu apžiūrėjo V. V. ir D. Š., o jis tuo metu laukė automobilyje, stebėdamas aplinką. Sugrįžę į automobilį minėti asmenys pasakė, kad puspriekabėje yra nauji automobilių varikliai. Nusprendę, kad krovinys vertingas, nutarė puspriekabę pavogti. Tuo pačiu metu kažkuris iš jų telefonu paskambino A. K. ir nurodė tikslų adresą, kuriuo reikia atvairuoti vilkiką „Renault Premium“. Kol laukė vilkiko, nuo pirmo pasitaikiusio gatvėje stovėjusio automobilio pavogė vokiškus valstybinius numerius. Kai į sutartą vietą atvyko A. K., ant vilkiko buvo prisukti vogti vokiški valstybiniai numeriai. V. V. atsisėdo pas A. K. į vilkiko kabiną ir nuvažiavo prisikabinti surastos puspriekabės, o jie sėdėjo automobilyje aikštelėje prie parduotuvės už 500 m. nuo vagystės vietos ir stebėjo aplinką. V. V., padėjęs vairuotojui A. K. prikabinti puspriekabę, atbėgo į jų automobilį. A. K. buvo liepta važiuoti į Lietuvą. Pakeliui jie pasivijo vilkiką, susistabdė ir pakeitė vokiškus vilkiko ir puspriekabės valstybinius numerius į lietuviškus. Pakeitus numerius vairuotojui buvo liepta toliau važiuoti į Lietuvą. Puspriekabė su varikliais sėkmingai sugrįžo į Lietuvą, kur pradžioje D. V. sutikimu buvo pastatyta šio įmonės nuomojamoje teritorijoje (duomenys neskelbtini). Vėliau puspriekabė su varikliais buvo pastatyta angare (duomenys neskelbtini). Šių variklių jie nepardavė, nes niekaip negalėjo surasti pirkėjų, kadangi tai buvo visiškai nauji automobilių BMW varikliai. Pardavimo klausimu rūpinosi S. A., V. V. ir T. B..

Savo parodymus 2012 m. kovo 6 d. T. T. patvirtino jų patikrinimo vietoje metu, parodydamas sandėlį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo saugoma 2010 m. lapkričio 10 d. (duomenys neskelbtini) pavogta puspriekabė su 108 BMW varikliais. Taip pat parodė, kad vykdydamas A. B. nurodymus, iš pastarojo pasiėmęs raktus, automobiliu „VW Passat“ į sandėlį atvažiavo su S. G. įmonės darbuotoju tam, kad apžiūrėtų pavogtos puspriekabės stabdžių sistemą. Minėtas darbuotojas nuėmė vogtos puspriekabės kairės pusės vidurinio rato stabdžių sistemos suportą, kurį nuvežė į S. G. įmonę (duomenys neskelbtini) miestelyje tam, kad tą detalę pritaikyti kitai pardavimui paruoštai vogtai puspriekabei (10 t. b. l. 154, 161-162).

Nuteistasis A. K. paaiškino, kad 2010 m. rudenį pusbrolis J. J. pasiūlė užsidirbti. Sakė, kad iš (duomenys neskelbtini) reikia pertempti priekabą, pasiūlė 600 litų. Jis sutiko. J. J. jį nuvežė į (duomenys neskelbtini). Ten susitiko su dviem nepažįstamais vyriškiais. Šie jam nurodė aikštelėje stovėjusį vilkiką „Renault Premium“, padavė vilkiko raktelius, 1 000 eurų kelionės išlaidoms padengti, t. y. maisto, kuro pirkimui bei dokumentus – draudimą, techninį pasą. Taip pat vienas vyriškis pasakė, kad nuvažiavus į (duomenys neskelbtini) su juo mobilaus telefono pagalba kažkas susisieks, pasakys tikslų adresą, kur reikia nuvairuoti vilkiką, parodys puspriekabę, kurią reikės prisikabinti prie vilkiko ir partrauktus į Lietuvą pastatyti šioje pačioje degalinėje „L.“. (duomenys neskelbtini) jis gavo žinutę su nurodymu kur reikia sustoti. Tada jis nuvažiavo į nurodytą aikštelę ir prie jo Prie jo privažiavo lengvasis automobilis su Anglijos valstybiniais numeriais. Automobilyje sėdėjo trys ar keturi nepažįstami vyriškiai. Vienas iš jų išlipęs ranka parodė į netoliese stovėjusią puspriekabę, dengtą mėlynos spalvos tentu, liepė ją prisikabinti prie vilkiko. Vienas iš minėtų asmenų jam padėjo prisikabinti puspriekabę, ant kurios buvo lietuviški numeriai. Ar kas keitė numerius, nematė. Po to jam padavė krovinio lapus, reikiamus dokumentus ir jis išvyko į Lietuvą. Pertemptą puspriekabę paliko aikštelėje. Jam buvo sumokėta 600 litų.

Liudytojas J. J. patvirtino A. K. parodymus dėl pastarojo supažindinimo su A. B. aplinkybių bei parodė, kad A. B. jam parašė SMS, kad skubiai reikia pertempti priekabą. Nuteistajam atrašė, kad neturi kelionei pinigų. A. B. atrašė, kad už sunaudotą kurą sumokės ir dar nurašys nuo skolos už parduotą vilkiką „Renault Premium“. Taip pat parašė, kad priekabą reikės tempti Lietuvoje. Tuomet jis sutiko ir A. B. pranešė, kad reikia atvažiuoti į (duomenys neskelbtini) mieste esančią (duomenys neskelbtini) kombinato automobilių stovėjimo aikštelę. Jis nuvairavo vilkiką „Renault Premium“ į sutartą vietą, kur netrukus atvažiavo ir A. B., kuris nurodė sekti paskui jo automobilį. Taip jis nuvažiavo paskui šio asmens vairuojamą automobilį į (duomenys neskelbtini) į kažkokią teritoriją. A. B. parodė į stovėjusią puspriekabę mėlynos spalvos tentu, kurioje buvo sudėti nauji automobilių varikliai. Prisikabinus puspriekabę minėtas nuteistasis pasakė adresą, kur reikia nutempti puspriekabę ir paminėjo, kad netoli tos vietos jis pasitiks. Jis nuvyko ir nurodytoje vietoje atkabino puspriekabę. Tuomet A. B. sumokėjo 200 litų už sunaudotą kurą ir jis išvažiavo.

Savo parodymus J. J. patvirtino jų patikrinimo vietoje metu, parodydamas vietą (duomenys neskelbtini) iš kurios vilkiku „Renault Premium“ paėmė ir pertempė į sandėlį Nr. (duomenys neskelbtini) puspriekabę su automobilių varikliais (31 t., b. l.20-28).

Nuteistasis S. A. paaiškino, kad matė pavogtą puspriekabę su BMW varikliais aikštelėje (duomenys neskelbtini). Jų pardavimu rūpinosi visi. Pavogti automobilių varikliai buvo nauji, tačiau jie taip ir nesurado pirkėjų, nors kažkam siūlė ir vežė variklių pavyzdžius pardavimui. Kratos jo namuose metu paimtame kompiuteryje buvo minimų variklių nuotraukos, kurias jis darė tikslu parodyti jas galimiems pirkėjams, tačiau tokių nesurado.

Savo parodymus S. A. patvirtino jų patikrinimo vietoje metu, parodydamas sandėlį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo saugoma pavogta puspriekabė su 108 vnt. automobilių BMW variklių (29 t, b. l. 4, 13).

Kratos pas S. A. adresu (duomenys neskelbtini) metu rastas ir paimtas nešiojamas kompiuteris „Emachines E724“ (3 t., b. l. 21-22).

Kompiuterio apžiūros metu rastos 33 nuotraukos, kuriose pavaizduoti automobilių BMW varikliai (3 t., b. l. 27-32).

Liudytojas V. M. paaiškino, kad 2011 metais vieno pokalbio metu V. V. pasiūlė jam įsigyti BMW markės variklių, 1,6 ir 1,8 kubatūros. Kaltinamasis sakė, kad už variklius nori 6 000 Lt, tačiau jis pirkti nesutiko. 2011 metų rudenį pas jį į prekybos vietą (duomenys neskelbtini) atėjo Rusijos pilietis pirkti detalių automobiliui. Tuomet jis prisiminė apie V. V. siūlytus pirkti BMW variklius. Suderėjo, jog minėtas Rusijos pilietis vieną variklį už 2000 Lt nupirks. Jis iš karto informavo V. V. ir šis tą pačią dieną atvežė variklį „VW Passat“ automobiliu. Iš kur gavo variklius, kaltinamasis neminėjo.

Liudytojai V. M., J. L. paaiškino apie sandėlio Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos aplinkybes, A. B., T. T. ir kitų vaidmenį.

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu V. M. atpažino A. B., T. B., V. V. kaip asmenis, kurie dalyvaudavo jų susitikimuose ir susiję su sandėlio nuoma (12 t., b. l. 104-107).

LKPB TRV rašte Nr. TR/2770/32/LT/12 nurodyta, kad iš SIRENE Vokietijos NS buvo gautas pranešimas apie mėlynos spalvos puspriekabės „Koegel SNCO 24“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), vagystę. Minėta puspriekabė buvo pagrobta laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 10 d. 23 val. iki 2010 lapkričio 11 d. 7 val. (duomenys neskelbtini). Ieškoma puspriekabė „Koegel SNCO 24“ buvo su užrašu H. (baltos spalvos), pirma registracija 2004 m. spalio 18 d. Jos savininkas nusikaltimo metu-kompanija H., reg. (duomenys neskelbtini) (15 t., b. l. 74).

Kitame LKPB TRV rašte nurodyta, kad puspriekabė „Koegel SNCO 24“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), buvo pavogta iš „Mercedes Benz“ atstovų įmonės teritorijos, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Puspriekabės krovinys –BMW varikliai, pagaminti (duomenys neskelbtini). Vilkiko vairuotojas J. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), gavo užsakymą pervežti BMW variklius į kompaniją B., esančią (duomenys neskelbtini). Pagal privalomą darbo-poilsio režimą vairuotojas visą naktį stovėjo (duomenys neskelbtini) mieste, puspriekabę paliko „Mercedes-Benz“ dilerių kompanijos teritorijoje ir pats vilkiku išvyko pas draugę į (duomenys neskelbtini). Kitą dieną puspriekabė jau buvo pavogta. Pavogto krovinio vertė 230 000 eurų. Asmuo pranešęs apie nusikaltimą – J. G.. Tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl puspriekabės ir krovinio vagystės atliekamas ARNSBERG prokuratūroje. Puspriekabė ir krovinys buvo apdrausti dviejose draudimo kompanijose – K. ir A.. Šioms draudimo kompanijoms buvo pranešta apie transporto priemonės sulaikymą Lietuvoje (15 t., b. l. 75-76).

2012 m. kovo 31 d. kratos UAB ,,T.“ naudojamame sandėlyje Nr. (duomenys neskelbtini) metu (3 t., b. l. 37-42) rasta ir paimta mėlynos spalvos puspriekabė ,,Koegel (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini). Ant puspriekabės abiejų pusių šonų mėlyname fone baltomis raidėmis parašyti užrašai „H.“. Ant puspriekabės uždėti LR valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). Puspriekabės viduje ant padėklų sukrauti nauji 103 automobilių BMW varikliai. Visi varikliai vienodi. (3 t., b. l. 57-70).

2012 m. gegužės 22 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad tirti pateiktas transporto priemonės valstybinio numerio (duomenys neskelbtini) ženklas yra suklastotas, iš metalo lakšto išpjovus reikiamo formato plokštelę, ją padengus blizgia balta plėvele (kairėje turinčią atitinkamą spalvą bei ženklus), toliau presuojant išgaubtas ženklo rėmelis ir reikiami raidžių bei skaičių ženklai ir tada iškilius jų paviršius nudažanti juodos spalvos dažais (5 t., b. l. 54-55).

Kaip matyti iš ištirtų įrodymų, T. T. ir D. Š. pripažino, kad kartu su V. V. bei vilkiko vairuotoju A. K. įvykdė puspriekabės su BMW varikliais vagystę. Šiuos atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės (remiantis BK 39¹ straipsnio nuostatomis) asmenų parodymus iš esmės patvirtino ir V. V. bei A. B.. S. A. taip pat patvirtino matęs puspriekabę su BMW varikliais sandėlyje (duomenys neskelbtini), kad visi grupuotės nariai rūpinosi šių variklių pardavimu. Šio asmens kompiuteryje rastos ir variklių nuotraukos, reikalingos siekiant šiuos BMW automobilių variklius parduoti. V. M. taip pat patvirtino, kad V. V. prašymu rūpinosi šių variklių pardavimu, o vieną iš jų pardavė. Vagystės faktas užfiksuotas bei nurodytos jo padarymo aplinkybės bei vieta ir LKPB TRV iš SIRENE Vokietijos NS gautuose pranešimuose.

Už šios vagystės padarymą Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžiu (pakeistu 2018 m. gruodžio 20 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu) pagal BK 25 straipsnio 4 dalį 178 straipsnio 3 dalį nuteisti A. B., T. B., S. A., V. V., o A. K. – pagal BK 25 straipsnio 3 dalį 178 straipsnio 3 dalį. D. Š. (10 t., b. l. 126-139) ir T. T. (11 t., b. l. 157-182) buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 39¹ straipsnio nuostatomis.

Šioje baudžiamojoje byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad prieš išvykstant vykdyti šios nusikalstamos veikos vagystę įvykdę asmenys buvo aprūpinti grupuotės lėšomis įsigyta transporto priemone, įrankiais ir kitais reikmenimis. Be to, kaip matyti iš S. A., T. T., D. Š., liudytojo V. M. parodymų kaltinamasis V. V. aktyviai dalyvavo ieškant automobilių BMW variklių pirkėjų, o vienas jam tarpininkaujant buvo parduotas. Iš viso to akivaizdu, kad kaltinamajam apie šią vagystę buvo žinoma, jis rūpinosi pagrobto turto pardavimu. Tokiu būdu, nors jis pats tiesiogiai nedalyvavo padarant inkriminuotą nusikalstamą veiką – vagystę, tačiau atliko tam tikras, jau minėtas, funkcijas, susijusias su šia vagyste, be to, šią veiką padarę asmenys atliko V. V. ir jau nuteistų brolių A. ir T. B. suburto nusikalstamo susivienijimo veikloje, todėl V. V. atsako už jų padarytą nusikalstamą veiką kaip vykdytojas. BK 190 straipsnyje nurodyta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL. Kaip nustatyta, šios vagystės metu pagrobtas turtas šią sumą viršijo. Vien pavogto krovinio vertė – 230 000 eurų, daug didesnė negu 250 MGL. Todėl kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 25 straipsnio 4 dalį 178 straipsnio 3 dalį.

Tačiau iš kaltinimo V. V. pašalinama aplinkybė, kad A. K. pakeitė vilkiko valstybinius numerius iš vogtų vokiškų į originalius lietuviškus, o puspriekabės vokiškus valstybinius numerius į iš Lietuvos atvežtus, tyrimo nenustatyto asmens pagamintus netikrus lietuviškus valstybinius numerius. Pats A. K. tokią aplinkybę neigia. Jos nepatvirtino ir vagystėje dalyvavę T. T., D. Š. ir V. V., o jokių kitų tokią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nėra.

Be to, V. V. taip pat buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 4 dalyje 300 straipsnio 3 dalyje, t. y. dokumentų suklastojimą padarant didelę žalą. Kaltinime nurodyta, kad V. V. kartu su A. B. ir T. B. iš nusikalstamo susivienijimo bendrų lėšų parūpino suklastotus dokumentus. A. K. atsivežė kelis komplektus suklastotų puspriekabių registracijos, krovinio dokumentų. D. Š., T. T. ir V. V. perdavė A. K. suklastotus puspriekabės ir krovinio dokumentus, naudodami tam tikslui tyrimo nenustatyto asmens pagamintus dokumentus ir netikrus valstybinius numerius. A. K. važiavo į Lietuvos Respubliką, gabendamas suklastotus pagrobtos puspriekabės ir krovinio dokumentus.

Kaip jau minėta, šie visi asmenys savo kaltę neigia. Neigia ką nors žinojęs apie tai V. V..

Dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu dalyku gali būti netikri arba suklastoti dokumentai. Dokumentas laikomas netikru tada, kai jo turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ir kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino kito asmens vardu. Netikras dokumentas gali būti gautas tik visiško materialaus klastojimo būdu. Tikras dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas pakeitė kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašė, atspausdino ar kitaip pagamino, arba tik patvirtino kito asmens surašytą dokumentą, tokiu būdu dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Tikras dokumentas gali būti suklastojamas tiek dalinio materialaus, tiek ir intelektualaus klastojimo būdais.

Kolegija pripažįsta, kad kažkokie tai kaltinime nurodyti dokumentai galėjo būti, tačiau šiuo konkrečiu atveju jokie dokumentai nebuvo surasti, apžiūrėti, nėra galimybės jų identifikuoti. Iš to seka, kad nėra paties dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu dalyko. Jo nesant negalima nustatyti, kokie tai buvo dokumentai, ar jie tikrai suklastoti, jei taip, tai kokiu būdu.

Atsižvelgiant į tai, kaltinamasis V. V. iš kaltinimo pagal BK 25 straipsnio 4 dalį 300 straipsnio 3 dalį išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

2010 m. gruodžio 13 d. puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz/SKO 24“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su maisto produktų kroviniu vagystė (duomenys neskelbtini)

Kaltinamasis V. V. paaiškino, kad šioje vagystėje nedalyvavo, nieko apie ją nežino. Galėjo būti, kad padėjo parduoti pavogtus maisto produktus (duomenys neskelbtini) bazėje.

Nuteistieji T. B. ir A. B. parodymus duoti atsisakė.

Nuteistasis Ž. Š., apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo (27 t., b. l. 150-153), nagrinėjant baudžiamąją bylą iš kurios išskirta ši baudžiamoji byla, taip pat ikiteisminio tyrimo pareigūnų (27 t., b. l. 103-106) paaiškino, kad savo kaltę dėl vagystės pripažįsta. Kartą svečiuojantis pas M. N., šiam paskambino D. Š. ir pasiūlė (Ž. Š.) važiuoti į (duomenys neskelbtini) užsidirbti. Jis sutiko. Atvažiavo žalios spalvos automobilis „Opel Vectra“ Anglijos valstybiniais numeriais. Prie vairo sėdėjo T. T., jame taip pat buvo ir E. B.. Jie dar užvažiavo pas T. T., šis pasiėmė kažkokius daiktus ir jie visi išvyko į (duomenys neskelbtini). Nuvykus kelias dienas ieškojo tinkamos puspriekabės ir galiausia atleistas nuo atsakomybės asmuo (T. T.) tinkamą surado. Tuomet atvažiavo balinis vilkikas „Mercedes“, kurį vairavo nepažįstamas vyriškis. T. T. liepė jam sėstis į vilkiko kabiną ir važiuoti kartu su vairuotoju iki prieš tai surastos puspriekabės bei padėti vairuotojui prikabinti puspriekabę prie vilkiko, po ko važiuoti į stovėjimo aikštelę, esančią už 2 km, kur jų lauks T. T. ir E. B.. Nuvykus į sutartą vietą T. T. liepė jam po puspriekabe ieškoti GPS, o tuo metu E. B. pakeitė numerius. Atleistam nuo atsakomybės asmeniui atidarius puspriekabę pamatė, kad jos viduje yra maisto produktai, šokoladas „Milka“, kava. Po to vilkiką su puspriekabe jie, važiuodami priekyje, laikydamiesi saugaus atstumo, lydėjo į Lietuvą. Visą kelią T. T. su kažkuo susirašinėjo SMS žinutėmis, telefonu niekuomet nekalbėdavo. (duomenys neskelbtini) prie jų buvo privažiavę S. A., D. U. ir T. B.. Grįžus į Lietuvą po kelių dienų paskambino D. Š., jie susitiko. Šiame susitikime taip pat dalyvavo A. B., S. A.. Šio susitikimo metu jam buvo sumokėta 500 eurų.

Nuteistasis E. B. paaiškino, kad į šią kelionę jį pakvietė T. T.. Važiuodami iš šio asmens namų pasiėmė kelias dėžes įrankių. (duomenys neskelbtini) jie suradus tinkamą puspriekabę, kartu su T. T. atidarė puspriekabės duris ir pamatė, kad jos viduje visokie šokolado gaminiai ir kiti maisto produktai. Tuomet jie pavogė vokiškus numerius, kuriuos uždėjo ant atvažiavusio vilkiko. Prisikabinus puspriekabę T. T. iš automobilio ištraukė lietuviškus numerius ir vieną numerį liepė jam uždėti ant puspriekabės bei pažiūrėti, ar ant jos dugno nėra GPS. Tuo metu Ž. Š. ieškojo GPS ant puspriekabės stogo. Po to jie vilkiką su puspriekabe lydėjo į Lietuvą. Kur vilkikas nuvažiavo Lietuvoje, nežino. Už šią vagystę jam buvo sumokėta 750 eurų.

Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (remiantis BK 39¹ straipsnio nuostatomis) T. T. paaiškino, kad 2010 m. pabaigoje su Ž. Š. ir E. B. automobiliu „Opel Signum“ Anglijos valstybiniais numeriais nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) miestą. Prieš išvažiuojant į šią vagystę A. B. brolio T. B. namuose padavė apie 3000 eurų, taip pat mobilaus ryšio telefonus, valstybinius numerius, draudimo, techninės apžiūros dokumentus. Ž. Š. tuomet vyko vykdyti vagystės pirmą kartą. Šios kelionės metu visą laiką leido automobilyje. Važinėdami ir ieškodami tinkamų pavogti puspriekabių, (duomenys neskelbtini) miesto viename iš pramoninių rajonų, susirado balninių vilkikų ir puspriekabių stovėjimo vietą bei pamatė puspriekabę-šaldytuvą. Sustojus šiek tiek toliau jis su E. B., iš automobilio bagažinės pasiėmę įsilaužimo įrankius, nuėjo prie puspriekabės-šaldytuvo ir išlaužė puspriekabės-šaldytuvo durų spyną. Atidarę duris pamatė viduje sukrautus įvairius maisto produktus: „Milka“ šokoladus, tepamą šokoladą „Philadelphia“, įvairius majonezus, pomidorų padažus ir t. t. kadangi krovinys jiems tiko, paskambino S. G. įmonei priklausančio vilkiko „Mercedes“ vairuotojui, kuris tuo metu jau buvo atvažiavęs į (duomenys neskelbtini). Apie vairuotoją nieko pasakyti negali, visiškai šio neįsidėmėjo. Kol laukė vilkiko, nuo gatvėje stovėjusio pirmo pasitaikiusio automobilio kažkuris iš jų nuėmė vokiškus valstybinius numerius. Prisikabinus puspriekabę jie pakeitė pavogtai puspriekabei valstybinius numerius iš vokiškų į lietuviškus. Po ko jie trise apieškojo pavogtą puspriekabę-šaldytuvą ar nėra įmontuotos GPS sistemos ir nieko neaptikę liepė vairuotojui tempti pavogtą puspriekabę-šaldytuvą į Lietuvą bei pasakė, kad jį lydės važiuodami priekyje ir pastoviai palaikydami ryšį mobiliojo telefono pagalba. Apie viską SMS žinute pranešinėjo A. B.. Tik įvažiavus į (duomenys neskelbtini) degalinėje susitiko su T. B., S. A. ir D. U., kurie taip pat važiavo iš (duomenys neskelbtini) ir buvo pavogę kažkokį balninį vilkiką su puspriekabe. D. U. užlipo ant jų (Ž. Š., E. B. ir jo paties) pavogtos puspriekabės stogo ir apžiūrėjęs surado palydovinės sistemos įrenginį bei šį ištraukė. Tuomet šią puspriekabę pervarė į kitos degalinės aikštelę, esančią už 30-40 km, nes suprato, kad puspriekabė galėjo būti sekama. Siekiant išvengti įvairių nesusipratimų su policija iš Lietuvos buvo atsiųstas kitas S. G. įmonės balninis vilkikas „Mercedes“, po ko praėjus parai, kai jie pamatė, jog viskas ramu ir pavogtos puspriekabės niekas neieško, visi sėkmingai sugrįžo į Lietuvą. Puspriekabę jie pastatė S. G. bendrovei priklausančiame angare, (duomenys neskelbtini). Paros laikotarpiu kaltinamasis V. V. susirado pirkėją maisto produktams. A. B. parašė jam SMS žinutę, kurioje nurodė nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini). Nuvažiavęs įmonės teritorijoje pamatė A. B., S. A., T. B., D. Š. ir S. G.. Jie visi iš pavogtos puspriekabės-šaldytuvo perkrovė dalį maisto produktų į S. G. priklausantį sunkvežimį, kurį A. B. liepė jam nuvairuoti į (duomenys neskelbtini) bazės sandėlius, kur jau laukė V. V.. Jis pats, kaltinamasis ir kažkokie nepažįstami sandėlio darbininkai iškrovė vogtus maisto produktus ir jis vėl sugrįžo į (duomenys neskelbtini). Su ten likusiais jau minėtais asmenimis pasikrovė likusią dalį maisto produktų, kuriuos kaip ir pirmąjį kartą nuvežė į (duomenys neskelbtini) bazės sandėlį, kur laukė V. V.. Iškrovus visus maisto produktus sugrįžo į (duomenys neskelbtini), įmonės teritorijoje paliko sunkvežimį ir nuvažiavo namo. Kaltinamasis V. V. nežinomam asmeniui pardavė visus maisto produktus už ne mažiau kaip 50 tūkstančių litų. Kas ir kokioms aplinkybėmis pardavė puspriekabę, nežino, tačiau pinigai už ją buvo gauti ir visiems padalinti.

Nuteistasis S. A. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) yra pavogta puspriekabė su maisto produktais. Ši puspriekabė buvo laikoma S. G. bendrovės teritorijoje (duomenys neskelbtini). Vėliau visi pavogti maisto produktai buvo perkrauti į sunkvežimį, priklausantį S. G. ir per du kartus nuvežti į (duomenys neskelbtini) bazę, kur V. V. organizavo šių produktų pardavimą.

Nuteistasis S. G. parodymus duoti atsisakė. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų šis asmuo nurodė, kad kartą, „Opel“ modelio automobiliu su angliškais valstybiniais numeriais, į UAB „R.“ atvažiavo A. B., T. B., S. A. ir dar keli asmenys. Jie visi iš bendrovės teritorijoje saugomos parvežtos puspriekabės-šaldytuvo į kitus du automobilius perkrovė puspriekabėje buvusius maisto produktus. Šiuos maisto produktus tais sunkvežimiais, kurių vieną vairavo jis, o kitą – S. A., nuvežė į (duomenys neskelbtini) esančią bazę, kur juos pasitiko V. V. ir keli darbininkai, kurie iškrovė atvežtus maisto produktus.

Atsakyme į teisinės pagalbos prašymą Hamm policijos departamento policijos nuovados Mitte byloje Nr. 303000-047860-10/0 nurodyta, kad skundą pateikė B. G. dėl vagystės nukentėjo firma „L.“. Vagystė įvyko nuo 2010 m. gruodžio 13 d. 0.00 val. iki 5 val. (duomenys neskelbtini) bendrovės „A.“ aikštelė. Pagrobta balta balninė priekaba „Schmitz/SKO 24“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), priklausanti „L.“. Buvo nustatyta, kad firmos „B.“ darbuotojas ponas F. ilgam laikui išsinuomotą balninę priekabą-šaldytuvą 2010 m. gruodžio 10 d. 17 val. pastatė (duomenys neskelbtini) pietinėje parkavimo juostoje, į rytus nuo (duomenys neskelbtini) gatvės. Kitas firmos darbuotojas 2010 m. gruodžio 12 d. apie 0.00 val. dar matė priekabą pastatymo vietoje. Kai priskirtas vairuotojas 2010 m. gruodžio 13 d. 5 val. norėjo paimti pakrautą priekabą, tai pastebėjo, kad priekaba yra pavogta. Priekaba buvo pakrauta šviežiomis prekėmis (šviežias sūris, šviežias šokoladas).

Hamm policijos departamento Policijos nuovados Mitte byloje Nr. 303000-047860-10/0, 2010-12-13 tyrimo ataskaitoje nurodyta, kad pagrobtoje priekaboje buvo įtaisyta GPS sistema. 8.43 val. paskutinį kartą atliktas puspriekabės buvimo vietos nustatymas. Nuo 9 val. nebebuvo gauta jokio signalo apie pagrobtos priekabos buvimo vietą. Paskutinės nustatytos puspriekabės stovėjimo vietos duomenys: (duomenys neskelbtini) kelias į vietovę (duomenys neskelbtini) netoli (duomenys neskelbtini) miesto. Atlikus palyginimą su „Google“ sistema buvo nustatyta, kad priekaba yra pramoniniame rajone tarp vietovių (duomenys neskelbtini). Priekaba ten sustojo 8.43 val. 13.15 val. paskambinęs nukentėjusios firmos „L.“ darbuotojas pranešė, kad susisiekė su firma „E.“. Šios firmos bendradarbiai (duomenys neskelbtini) pagal paskutinį pozicijos signalą nustatė, kad priekabos toje vietoje nėra. Galima daryti išvadą, kad veiką padaręs asmuo (asmenys) sistemą sugadino arba išmontavo. Paskambinęs iš (duomenys neskelbtini) Apsaugos centro asmuo pranešė, kad krovinio vertė yra 150 000 eurų.

Hamm policijos departamento Policijos nuovados Mitte byloje Nr. 303000-047860-10/0, 2010-12-22 pranešime bylos pastabos nurodyta, kad iš pridedamos vietovės nustatymo ataskaitos sužinoma, jog pagrobta puspriekabė-šaldytuvas laikotarpiu nuo 16.52 val. iki 17.07 val. buvo pastatyta adresu (duomenys neskelbtini). Transporto priemonė nejudėjo iki 2010 m. gruodžio 12 d. 23.50 val. Laikotarpiu nuo 23.50 val. iki 2010 m. gruodžio 13 d. 0.05 val. automobilis pajudėjo, taigi tuo laiku turėjo būti padaryta vagystė. Priekaba, išvykus iš (duomenys neskelbtini), kurį laiką stovėjo nejudėdama (duomenys neskelbtini), kur yra transporto įmonės „R.“ buveinė (pridėta 2010 m. gruodžio 20 d. puspriekabės padėties nustatymo ataskaita, 8 lapai).

Policijos nuovados Unna byloje Nr. 317000-030622-11/9, 2011 m. gegužės 7 d. pranešime apie suradimą nurodyta, kad 2011 m. gegužės 7 d. 16 val. (duomenys neskelbtini) ponas T. H. surado registracijos ženklus (duomenys neskelbtini).

Hamm policijos departamento Policijos nuovados Mitte byloje Nr. 303000-017558-12/7, 2012 m. birželio 13 d. pranešime nurodyta, kad priekaba-šaldytuvas vagystės metu buvo aprūpinta GPS sistema, todėl ponas K. per sistemą „Google Map“ galėjo nustatyti, kad paskutinė priekabos pastatymo vieta yra pramoniniame rajone tarp vietovių (duomenys neskelbtini). Iš ten buvo gautas paskutinis GPS signalas. Ten buvo nustatyta, kad GPS sistema buvo sugadinta. Priekaba buvo pakrauta majonezu, kečupu, šokoladu ir kt. maisto produktais. Firma telefaksu atsiuntė pakrautų prekių sąrašą. Jo kopija pridedama, kaip ir maisto produktų, buvusių pagrobtoje puspriekabėje, važtaraščiai (8 lapai) (15 t., b. l. 77-196).

Kaip matyti iš ištirtų įrodymų, E. B., Ž. Š. ir T. T. prisipažino kaltais ir nurodė, kad nuvykę į (duomenys neskelbtini) pagrobė puspriekabę su maisto produktais. Šių asmenų nurodytas įvykio aplinkybes patvirtina duomenys, gauti iš Vokietijos policijos pareigūnų (15 t., b. l. 77-196). Taip pat S. A., S. G. parodymai. Pats V. V. pripažįsta, jog jis kelis kartus padėjo parduoti pavogtus maisto produktus (duomenys neskelbtini) bazėje.

Už šios vagystės padarymą Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžiu (pakeistu 2018 m. gruodžio 20 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu) pagal BK 25 straipsnio 4 dalį 178 straipsnio 3 dalį nuteisti A. B., T. B., S. A., Ž. Š., E. B., S. G.. T. T. (11 t., b. l. 157-182) buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 39¹ straipsnio nuostatomis.

Šioje baudžiamojoje byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad prieš išvykstant vykdyti šios nusikalstamos veikos vagystę įvykdę asmenys buvo aprūpinti grupuotės lėšomis įsigyta transporto priemone, įrankiais ir kitais reikmenimis. Be to, kaip matyti iš T. T., S. A., S. G. parodymų, kurių neneigia ir pats V. V., būtent kaltinamasis organizavo pavogtų maisto produktų pardavimą (duomenys neskelbtini) bazėje, padėjo šiuos produktus iškrauti, gavo už tai ne mažiau kaip 50 000 Lt (14 481 eurų) sumą. Iš viso to akivaizdu, kad kaltinamajam apie šią vagystę buvo žinoma, jis rūpinosi pagrobto turto pardavimu. Tokiu būdu, nors jis pats tiesiogiai nedalyvavo padarant inkriminuotą nusikalstamą veiką – vagystę, tačiau atliko tam tikras, jau minėtas, funkcijas, susijusias su šia vagyste, be to, šią veiką padarę asmenys atliko V. V. ir jau nuteistų brolių A. ir T. B. suburto nusikalstamo susivienijimo veikloje, todėl V. V. atsako už jų padarytą nusikalstamą veiką kaip vykdytojas. BK 190 straipsnyje nurodyta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL. Kaip nustatyta, šios vagystės metu pagrobtas turtas šią sumą viršijo (daugiau negu 200 000 eurų). Todėl kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 25 straipsnio 4 dalį 178 straipsnio 3 dalį.

Kaltinime buvo nurodyta, kad paros laikotarpiu maisto produktų krovinys A. B., T. B., S. A., D. Š. ir S. G. buvo perkrautas į pastarojo suteiktą transportą. S. G. neigia, kad jis dalyvavo maisto produktų krovinio perkrovime. Tam patvirtinti daugiau jokių įrodymų nėra surinkta. Todėl minėta aplinkybė iš kaltinimo pašalintina.

Be to, kaltinime nurodyta, kad pagrobta puspriekabė A. B., T. B., S. A. ir V. V. buvo realizuota tyrimo nenustatytam asmeniui. Tačiau visi paminėti asmenys šią aplinkybę neigia. Daugiau jokių tai patvirtinančių duomenų nėra surinkta. Todėl minėta aplinkybė iš kaltinimo taip pat pašalintina.

Kaltinamajam V. V. taip pat buvo inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 25 straipsnio 4 dalyje 300 straipsnio 3 dalyje, t. y. dokumentų suklastojimas padarant didelę žalą. Kaltinime nurodyta, kad V. V. kartu su A. B. ir T. B. iš nusikalstamo susivienijimo bendrų lėšų parūpino suklastotus dokumentus. E. B., Ž. Š. ir T. T. vykdami į (duomenys neskelbtini) gabeno suklastotus dokumentus, po to juos perdavė nenustatytam vairuotojui. Nenustatytas vairuotojas važiavo į Lietuvos Respubliką, gabendamas suklastotus pagrobtos puspriekabės ir krovinio dokumentus.

Dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu dalyku gali būti netikri arba suklastoti dokumentai. Dokumentas laikomas netikru tada, kai jo turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ir kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino kito asmens vardu. Netikras dokumentas gali būti gautas tik visiško materialaus klastojimo būdu. Tikras dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas pakeitė kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašė, atspausdino ar kitaip pagamino, arba tik patvirtino kito asmens surašytą dokumentą, tokiu būdu dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Tikras dokumentas gali būti suklastojamas tiek dalinio materialaus, tiek ir intelektualaus klastojimo būdais.

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad kažkokie tai dokumentai galėjo būti, tačiau šiuo konkrečiu atveju dokumentai nebuvo surasti, apžiūrėti, teismas neturi galimybės jų identifikuoti. Iš to seka, kad nėra paties dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu dalyko. Jo nesant negalima nustatyti, kokie tai buvo dokumentai, ar jie tikrai suklastoti, jei taip, tai kokiu būdu.

Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes kaltinamasis V. V. iš kaltinimo pagal BK 25 straipsnio 4 dalį 300 straipsnio 3 dalį turi būti išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

2011 m. sausio 31 d. puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagystė (duomenys neskelbtini)

Kaltinamasis V. V. paaiškino, kad šioje vagystėje nedalyvavo, nieko apie ją nežino.

Nuteistieji T. B. ir A. B. parodymus duoti atsisakė.

Nuteistasis Ž. Š. paaiškino, kad vykdyti vagystę išvažiavo kartu su T. T. ir E. B.. Kelionės metu T. T. padalino mobiliuosius telefonus, kuriuose buvo įvesti visų kontaktiniai numeriai ir naudojamos lenkiškos SIM kortelės. Jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Gali būti, kad A. K., pravarde „A.“ ir K. P., pravarde „A.“ sutiko jau (duomenys neskelbtini). Ten jie pirmiausia ieškojo vilkiko. Suradus su T. T. išlaužė vilkiko duris, po to jis ieškojo GPS, tačiau rastas vilkikas neužsivedė, todėl vilkiką paliko. Tuomet tame pačiame pramoniniame rajone, tik kitoje gatvėje, surado tinkamą pavogti vilkiką „Scania“, kurį pavogė T. T. ir E. B., o jis su K. P. likę automobilyje stebėjo aplinką. Minėtiems asmenims sugrįžus T. T. pasakė, kad viskas paruošta, spynelės išlaužtos bei liepė K. P. vilkiku „Scania“ važiuoti į iš anksto sutartą vietą kitame pramoniniame rajone. Tuo tarpu jis, T. T. ir E. B. į sutartą vietą nuvyko automobiliu „Opel Signum“. Susirado aikštelę, kurioje stovėjo daug įvairių modelių puspriekabių. T. T. parodė puspriekabę, kurią reikia pavogti ir jam liepė šioje aikštelėje sulaukti vilkiko, o pats ir E. B. nuvažiavo 300 metrų atstumu ir liko laukti. Atvažiavus vilkikui „Scania“ nurodė vairuotojui kurią puspriekabę reikia prikabinti. Tačiau K. P. puspriekabės-šaldytuvo prikabinti prie vilkiko nepavyko, todėl palikęs puspriekabę minėtas vairuotojas iš teritorijos išvažiavo. Jis pats nubėgo pas jo laukiančius. Tuomet jie nuvažiavo į kitą miestą. Tuo metu gavo žinutę iš K. P., kad šis važiuojant viršijo greitį ir jį užfiksavo, todėl jis pavogtą vilkiką „Scania“ paliko ir pabėgo. Paėmę K. P. nuvežė šį pas netoliese nurodymų laukusį A. K.. Kaimelyje surado gamyklą, kurios teritorija buvo neaptverta. Šioje teritorijoje pamatė daug įvairių modelių puspriekabių ir puspriekabių-šaldytuvų. Tuomet nusiuntė žinutę minėtiems dviem vairuotojams ir liepė šiems atvažiuoti nurodytu adresu bei iš minėtos teritorijos pavogti naujausią puspriekabę. Jie patys atsistojo gatvėje saugiu atstumu nuo gamyklos. T. T. ir E. B. iš automobilio salono, iš po kilimėlio, pasiėmė vieną suklastotą puspriekabės LR valstybinį numerį ir prie jo būtinus dokumentus, taip pat atsuktuvus ir nuėjo prie puspriekabės. Jis pats stebėjo aplinką. Suprato, kad vairuotojai prie vilkiko „Mercedes“ prisikabins puspriekabę, o T. T. ir E. B. apieškos, ar joje nėra įrengtos palydovinės navigacijos sekimo įrenginio ir pakeis valstybinius numerius iš vokiškų į lietuviškus. Po kiek laiko gavo SMS, kad pasiimtų kitus du asmenis iš vagystės vietos. T. T. ir E. B. atsisėdus į automobilį jie pradėjo važiuoti, lydėdami pagrobtą puspriekabę-šaldytuvą iki Lietuvos. Visą laiką važiavo priekyje 30-40 km atstumu nuo vilkiko ir su vairuotojais susisiekdavo trumposiomis žinutėmis. Grįžus po kelių dienų gavo 650 eurų.

Nuteistasis E. B. paaiškino, kad 2011 m. žiemą pas jį atvyko T. T. ir įkalbėjo vykti į užsienį padėti jam pavogti puspriekabę. Jis, T. T. ir Ž. Š. nuvyko į (duomenys neskelbtini). Ten sužinojo, kad reikės pasiimti vairuotoją ir pasivogti atsuktuvų, nes reikės vogti ir vilkiką. Paėmę vairuotoją, nuvežė jį į viešbutį. Po to iš prekybos centro pasivogė atsuktuvų. Vėliau pramoniniuose rajonuose ieškojo vilkiko ir puspriekabės. Suradus pasiėmė iš viešbučio vairuotoją K. P. ir nuvažiavo iki to vilkiko. Jis su K. P. liko automobilyje, o T. T. ir Ž. Š. su įrankiais kažkur išėjo. Po pusvalandžio jie grįžo ir pasakė, kad vilkiko pavogti nepavyks. Tada vairuotoją vėl nuvežė į viešbutį, o patys vėl ieškojo pavogti tinkamų transporto priemonių. T. T. surado senesnio modelio vilkiką ir puspriekabę. Tada vėl iš viešbučio pasiėmė K. P. ir jam parodė, kur stovi ta puspriekabė. Jis su T. T. nuėjo vogti vilkiko, o Ž. Š. su K. P. liko automobilyje. Su T. T. išlaužė durų spynelę, išardė panelę ir ieškojo sekimo įrenginio. Po to K. P. liepė važiuoti iki tos puspriekabės, o Ž. Š. liepė padėti jam tą puspriekabę prisikabinti. Po kiek laiko Ž. Š. grįžo ir pasakė, kad K. P. tą puspriekabę pametė, nes nutrūko kažkokios žarnos ir su tuo vilkiku tempti nebegalima. Tuomet vėl surado tinkamą pavogti puspriekabę ir ją parodė K. P.. Jis su T. T. laukė grįžtančio vilkiko. Atvažiavus vilkikui su puspriekabe, jis išardė šaldymo agregatą, tačiau GPS nerado. Tuomet T. T. jam liepė nuo vilkiko nuimti vokiškus numerius, ką jis ir padarė. Po jais buvo lietuviški numeriai. Pas juos automobilyje tai pat buvo lietuviški numeriai. Iš to sprendžia, kad minėtas atleistas nuo atsakomybės asmuo numerius jau turėjo atvažiuodamas jo pasiimti į kelionę Lietuvoje. Po to vilkikas išvažiavo, o jie automobiliu lydėjo vilkiką. Grįžus po kurio laiko T. T. už tą vagystę jam sumokėjo 750 eurų.

Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 39¹ straipsnio nuostatomis T. T. paaiškino, kad 2011 m. sausio mėnesį, T. B. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), su A. B., T. B., S. A., V. V. ir D. Š. aptarė apytikslę vykimo į užsienį datą. Jis iš garažo pasiėmė visus būtinus įsilaužimo į automobilius įrankius, ryšio, navigacijos priemones, pinigų kelionės išlaidoms padengti, netikrus LR vilkiko ir puspriekabės valstybinius numerius bei registracijos, techninės apžiūros, draudimo dokumentus. Šiuos daiktus paslėpė automobilio „Opel Signum“ po rankiniu stabdžiu įrengtoje slėptuvėje. Iš anksto su E. B. ir Ž. Š. susitaręs dėl išvykos laiko, nuvažiavo jų pasiimti. Visi kartu išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu metu A. B. iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini) išsiuntė A. K., kuris vairavo S. G. įmonei priklausantį vilkiką „Mercedes“. Maždaug tuo pačiu metu mikroautobusu į (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas vairuotojas K. P.. Pavogus (duomenys neskelbtini) puspriekabę su vertingu kroviniu ar be jo buvo tikslas ją prikabinti prie vilkiko „Mercedes“, kurį į Lietuvą parvairuotų A. K., o pavogus dar vieną vilkiką su puspriekabe, šį į Lietuvą turėjo parvairuoti K. P.. Kelionės metu E. B. ir Ž. Š. padavė po 200 eurų ir mobiliuosius telefonus, kuriuose buvo įvesti visų kontaktiniai numeriai. Buvo naudojamos lenkiškos telefonų papildymo SIM kortelės. Jie nuvažiavo link (duomenys neskelbtini), kur pasitiko atvažiavusį K. P., kurį apgyvendino viešbutyje. Susisiekęs mobiliuoju telefonu su A. K. šiam liepė atsistoti viename iš (duomenys neskelbtini) pramoninių rajonų ir laukti nurodymų. Tuomet jie gyveno pas V. V. giminaitį R. (duomenys neskelbtini) miestelyje. Važinėjant aplink (duomenys neskelbtini), viename iš pramoninių rajonų jie susirado tinkamą pavogti vilkiką „Scania“. Pasiėmę iš viešbučio K. P. automobiliu „Opel Signum“ nuvažiavo į šį pramoninį rajoną. Automobilį paliko vienoje iš stovėjimo aikštelių 200 metrų atstumu nuo ketinamo pavogti vilkiko. Stebėti aplinką pasiliko E. B. ir K. P.. Jis su Ž. Š. pasiėmė iš automobilio visus reikiamus įsilaužimo įrankius ir nuėjo prie gatvėje stovėjusio vilkiko „Scania“ raudonos spalvos kabina, galimai 2000 m. gamybos. Ž. Š. atsineštu atsuktuvu išlaužė vilkiko kabinos keleivio durelių spynelę, atidarė vilkiko kabinos dureles ir jie abu įlipo į vilkiko kabiną, kur vienas iš jų sulaužė vilkiko užvedimo spynelę, tačiau vilkiko dėl nežinomų priežasčių užvesti nepavyko. Tuomet jie išlipo ir nuėjo prie laukiančių E. B. ir K. P., po ko automobiliu „Opel Signum“ nuvažiavo keletą kilometrų į priekį, kur tame pačiame pramoniniame rajone, tik kitoje gatvėje surado tinkamą pavogti vilkiką „Scania“ raudonos ar vyšninės spalvos kabina, galimai 1997 m. gamybos. Kaip įprastai savo automobilį bei jame likusius Ž. Š. ir K. P. palikę automobilių stovėjimo aikštelėje keletą šimtų metrų toliau, jis ir E. B., pasiėmę visus būtinus įsilaužimo įrankius, nuėjo prie vilkiko. Atsineštų įrankių pagalba išlaužė vilkiko kabinos vairuotojo durelių spynelę ir kartu su E. B. įlipo į vilkiko kabiną. Atsineštų įrankių pagalba išlaužė vilkiko užvedimo spynelę, apieškojo vilkiko kabiną, ieškodami palydovinės sekimo įrangos, kurią radę, pašalino. Po to sugrįžo prie automobilio, kur laukė Ž. Š. ir K. P.. Pasakė, kad viskas paruošta, padavė K. P. GPS navigaciją su įvestu adresu, atsuktuvą, kurio pagalba reikėjo užvesti vilkiko variklį ir pirštines, kad nepaliktų pirštų atspaudų ir liepė eiti prie vilkiko „Scania“ bei važiuoti į sutartą vietą (duomenys neskelbtini) miesto apylinkėse, kitame pramoniniame rajone, kur buvo tinkamų pavogti puspriekabių-šaldytuvų (išvakarėse jie buvo apžiūrėję vietas, kuriuose stovėjo tinkamos pagrobti puspriekabės). K. P. nuėjo prie vilkiko, o jis, Ž. Š. ir E. B. automobiliu „Opel Signum“ nuvažiavo į sutartą vietą. Tai buvo kažkokios firmos teritorija, kuri buvo aptverta metaline tvora ir įvažiavimui į teritoriją buvo palikti atidaryti vartai. Šioje aikštelėje stovėjo daug skirtingų modelių puspriekabių. Ž. Š. parodė vieną iš ten buvusių puspriekabių, kurią reikėjo pavogti, liepė išlipti ir aikštelėje sulaukti K. P. bei padėti šiam prie vilkiko prikabinti puspriekabę. Jis ir E. B. nuvažiavo 300 metrų atstumu ir laukė, kol po vagystės ateis Ž. Š.. Praėjus apie 10-20 min. prie jų vilkiku „Scania“ atvažiavo K. P. ir kuris pasakė, kad prisikabinti puspriekabės-šaldytuvo nepavyko. Apžiūrėjęs vilkiką pamatė, kad nuplėštos oro žarnos, be kurių neįmanoma prikabinti kitos puspriekabės, dėl to vilkiką jie paliko stovėjimo aikštelėje. Be to, K. P. pasakė, kad važiuojant viršijo greitį ir jį nufotografavo greičio matuoklio aparatas. Tai buvo dar viena priežastis, dėl kurios jie paliko pagrobtą vilkiką. Tuomet telefonu susisiekė su Ž. Š. ir sužinojęs, kur šis laukia, automobiliu su E. B. ir K. P. nuvažiavo jo pasiimti. Po to nuvažiavo į kitą (duomenys neskelbtini) miestą, kurio pavadinimo jis neprisimena. SMS žinute susisiekė su (duomenys neskelbtini) nurodymų laukiančiu A. K. ir sužinoję jo buvimo vietą, ten nuvežė K. P.. Palikę vairuotojus, važinėdami po miesto teritoriją, susirado logistikos kompaniją „B.“, kur aptvertoje teritorijoje stovėjo daug įvairiausių modelių puspriekabių, kurių dauguma buvo puspriekabės-šaldytuvai „Schmitz“ baltos spalvos, 2008 m. gamybos, su užrašais ant šono „B.“. Buvo nakties metas ir jie nusiuntė SMS vairuotojams, kad šie vilkiku „Mercedes“ atvažiuotų nurodytu adresu bei prisikabintų puspriekabę. Vairuotojams buvo nurodyta, kad jie turi pavogti naujausią puspriekabę „Schmitz“ su užrašu „B.“. Jie patys sustojo gatvėje, saugiu atstumu nuo logistikos kompanijos teritorijos. Jis ir E. B. išlipo iš automobilio, iš slėptuvės pasiėmė vieną netikrą puspriekabės LR valstybinį numerį ir prie jo būtinus dokumentus, taip pat iš automobilio pasiėmė atsuktuvus ir kartu laukė atvažiuojančių vairuotojų, o Ž. Š. liepė automobiliu nuvažiuoti šiek tiek tolėliau, stebėti aplinką ir laukti SMS. Netrukus į aikštelę atvažiavo A. K., kuris vairavo vilkiką „Mercedes“ su prikabinta puspriekabe-šaldytuvu „Schmitz“ su užrašu „B.“. Šalia sėdėjo K. P.. Jis su E. B. apieškojo pagrobtą puspriekabę-šaldytuvą, radę palydovinės sekimo sistemos įrenginį, jį pašalino. Taip pat pagrobtai puspriekabei-šaldytuvui jie pakeitė valstybinius numerio ženklus, nusukę vokiškus ir prisukę netikrus lietuviškus. A. K. padavė netikrus puspriekabės registracijos dokumentus. Po to vairuotojams liepė važiuoti į Lietuvą pasakę, kad važiuos priekyje saugiu 30-40 km atstumu ir praneš apie kelyje esančius policijos pareigūnus ar kokius nors patikrinimo postus. Be to, parašė SMS Ž. Š. ir paprašė, kad šis pasiimtų juos iš aikštelės. Pastarajam atvažiavus pradėjo važiuoti link Lietuvos. Važiuojant parašė trumpąją žinutę A. B., kad lydi pagrobtą puspriekabę-šaldytuvą. Vairuotojai pasikeisdami sėkmingai partempė į Lietuvą pagrobtą puspriekabę-šaldytuvą, kuri A. B. nurodymu buvo pastatyta saugojimui S. G. įmonės teritorijoje (duomenys neskelbtini).

Nuteistasis A. K. paaiškino, kad 2010 metų rudenį pusbrolis J. J. susitikimo metu pasiūlė darbą – iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą partempti puspriekabę. Jis sutiko ir keletą kartų iš (duomenys neskelbtini) partempė puspriekabes. Kad jos buvo vogtos nežinojo.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (31 t., b. l. 143, 151) A. K. paaiškino, kad 2011 m. pradžioje jam paskambino S. G. ir pasakė, kad telefono numerį jam davė J. J.. Paskambinęs asmuo paklausė, ar jis negalėtų iš (duomenys neskelbtini) partempti puspriekabės. Jie susitarė kitą dieną susitikti degalinėje „L.“, (duomenys neskelbtini). Susitikus jis įsėdo į S. G. ir nuvažiavo į šio asmens įmonę (duomenys neskelbtini). S. G. padavė vilkiko „Mercedes“ dokumentus, raktelius ir kažkiek tai pinigų bei paaiškino, kad jis turi nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini), prisikabinti išnuomotą puspriekabę, pakrauti statybinės vatos krovinį ir jį nuvežti į (duomenys neskelbtini) miestą, po ko nuvairuoti vilkiką link (duomenys neskelbtini) pusės ir kažkokioje įmonėje pasikrauti medienos krovinį, kurį nuvežti į (duomenys neskelbtini), jis viską padarė. Visos kelionės metu mobiliuoju telefonu kontaktavo tik su S. G.. Iškrovus (duomenys neskelbtini) krovinį, pastarasis liepė laukti tolimesnių nurodymų. Praėjus dienai ar dviem minėtas asmuo (S. G.) parašė trumpąją žinutę, kurioje nurodė atsikabinti puspriekabę, ją palikti pramoniniame rajone ir važiuoti nurodytu adresu. Iki nurodytos vietos važiavo apie keturias valandas, GPS pagalba rado adresą ir atvažiavo prie kažkokios metaliniu sietu aptvertos teritorijos. Buvo pavakarys, tačiau dar šviesu. S. G. nurodymu šioje teritorijoje turėjo prisikabinti puspriekabę-šaldytuvą, ant kurios bus LR valstybiniai numeriai. Radęs vienintelę puspriekabę-šaldytuvą, ant kurios buvo LR valstybinai numeriai, ją prisikabino prie vilkiko. Niekas priėjęs nebuvo. Prikabintos puspriekabės registracijos dokumentų neturėjo. Šią puspriekabę-šaldytuvą iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą partempė ir pastatė įmonės teritorijoje (duomenys neskelbtini). Už šią kelionę S. G. turėjo sumokėti 600 Lt, tačiau nesumokėjo.

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu A. K. atpažino J. J. ir S. G. kaip asmenis, apie kuriuos nurodė savo apklausos metu (31 t., b. l. 146-147).

Išraše iš Sodros duomenų bazės nurodyta, kad A. K. laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 17 d. iki 2010 m. gruodžio 23 d. dirbo UAB „R.“ (32 t., b. l. 14).

Nuteistasis K. P. paaiškino, kad kartą šaltu metų laiku, jam būnant (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini) sienos, degalinėje jį pasitiko T. T., E. B., o trečiasis asmuo – arba V. V. arba Ž. Š., kurie atvažiavo tamsiai mėlynos spalvos automobiliu „Opel Signum“ Anglijos valstybiniais numeriais. Jis buvo apgyvendintas viešbutyje. T. T. padavė jam mobilaus ryšio telefoną, kuriame buvo įdėta lenkiška SIM kortelė „Era Tak Tak“. Telefone buvo įvestas vienintelis numeris, prie kurio nebuvo parašytas joks vardas. T. T. pasakė, kad kuomet bus reikalingas, gaus pranešimą. Praėjus dviem dienoms, apie 23 val., T. T. paskambino ir liepė susidėti daiktus bei išeiti iš viešbučio. Išėjus jį pasitiko minėti trys asmenys ir jį nuvežė į kažkokią gatvę, buvusią tame pačiame mieste. Bevažiuojant jam parodė gatvėje stovintį vilkiką „Scania“. Nuvažiavus apie 20-30 km, kažkokiame kaime jam parodė aptvertą teritoriją be vartų. Šioje teritorijoje stovėjo labai daug įvairių puspriekabių. T. T., E. B. ir tas trečias asmuo parodė vieną iš puspriekabių-šaldytuvų. Po to nuvežė netoli vilkiko „Scania“ ir išleido. Prieš tai pasakė užsivesti vilkiką ir važiuoti į Lietuvą, žadėjo susisiekti mobilaus telefono pagalba. Jis nuėjo prie vilkiko, atidarė kabinos vairuotojo dureles, kurios buvo neužrakintos, įlipo į vilkiko kabiną ir užvedimo spynelėje vietoje raktelio pamatė įkištą atsuktuvą. Rastu atsuktuvu užsivedė vilkiką „Scania“ ir nuvažiavo iki nurodytos puspriekabių aikštelės, kur įvažiavęs į teritoriją, pradėjo kabinti puspriekabę-šaldytuvą. Suprato, kad vagia puspriekabę. Jis specialiai neatfiksavo vilkiko balno mechanizmo ir tinkamai neprikabino priekabos-šaldytuvo prie vilkiko, todėl patempus puspriekabę-šaldytuvą keletą metrų, ši nuo vilkiko atsikabino. Po to jis iš teritorijos išvažiavo. Pavažiavęs keletą kilometrų, sustojo šalikelėje ir paskambino duotu mobiliuoju telefonu T. T. bei paprašė atvažiuoti jį pasiimti. Atvažiavus minėtiems trims asmenims pasakė, kad su vogtu vilkiku buvo nufotografuotas, dėl to toliau važiuoti yra pavojinga. Tuomet jie nuvažiavo į kitą miestą. Važiuojant T. T. priekaištavo, klausinėjo ar A. B. nepaaiškino, kur jis važiuoja ir ką turi daryti. Atsakė, kad A. B. nieko neaiškino apie tai, kad reikės vogti. Jo akivaizdoje T. T. kalbėjosi telefonu su A. B., bandydamas išsiaiškinti. Likusią nakties dalį visi praleido automobilyje, o kitą dieną važinėjo po įvairius (duomenys neskelbtini) miestus, jų pramoninius rajonus. Suprato, kad ieškomi tinkami pavogti vilkikai ir puspriekabės. Po ko, nakties metu, jį nuvežė į kažkokį pramoninį rajoną už miesto, kur automobilių stovėjimo aikštelėje jis buvo išlaipintas iš automobilio. Šioje aikštelėje stovėjo vilkikas „Mercedes“ baltos spalvos kabina. T. T. pasakė, kad su šio vilkiko vairuotoju (A. K.) turės važiuoti visur. Tuomet įsėdo atgal į automobilį ir jie visi nuvažiavo į kažkokią tai tvora aptvertą teritoriją, kur nebuvo vartų, tačiau buvo daug rampų, degalinė, automobilių plovykla ir kiti pastatai. Šioje teritorijoje stovėjo daug puspriekabių. Jam parodė puspriekabę-šaldytuvą, kurią vilkiko „Mercedes“ vairuotojui turėjo padėti prisikabinti. Tai buvo baltos spalvos puspriekabė su raudonos spalvos užrašu „B.“. Po to jį nuvežė atgal prie vilkiko „Mercedes“. Kažkuris iš minėtų trijų prie vilkiko „Mercedes“ prisuko vokiškus valstybinius numerius. Iš kur gavo šiuos valstybinius numerius, nematė. Po to jis įlipo į vilkiką „Mercedes“ ir rodydamas A. K. kelią, nuvažiavo prie puspriekabės-šaldytuvo, parodė ją vairuotojui ir liepė ją prikabinti prie vilkiko. Prikabinus puspriekabę-šaldytuvą jis su vairuotoju sugrįžo į tą pačią automobilių stovėjimo aikštelę, iš kurios išvažiavo. Ten laukė T. T., E. B. ir trečias asmuo, kurie pakeitė tiek vilkikui, tiek pavogtai puspriekabei-šaldytuvui valstybinius numerius į lietuviškus, atidarė puspriekabę-šaldytuvą, kuri buvo tuščia, visi kartu ją apieškojo, ieškodami paslėptos GPS įrangos. Visą šį laiką jis sėdėjo vilkiko kabinoje. Po to jam ir A. K. buvo liepta važiuoti į Lietuvą. Pokalbio su vairuotoju A. K. metu suprato, kad pastarasis gerai žino ir supranta, kad prie vilkiko yra prikabinta vogta puspriekabė-šaldytuvas, kadangi taip pat matė, kad yra keičiami valstybiniai numeriai, apieškoma puspriekabė ir t. t. Suprato, kad „Mercedes“ vairuotojas dirba kažkokioje transporto įmonėje ir vairuoja vilkiką, kuriuo jie važiavo, kad (duomenys neskelbtini) buvo daugiau nei dvi savaites, kad kažkur išsikrovė krovinį ir laukė kito, tačiau jam paskambino firmos vadovas, liepė atsikabinti puspriekabę, ją palikti stovėti kažkokioje aikštelėje ir važiuoti prisikabinti šios puspriekabės. Kuomet A. K. sustojo greitkelyje esančioje degalinėje nusipirkti kelių mokesčių dėžutės, jis pasiėmė kelioninį krepšį ir išlipo iš vilkiko, palikęs T. T. duotą telefoną. A. K. pasakė, kad nenori toliau su juo važiuoti, kad neketina dalyvauti jokiose puspriekabių vagystėse. Nuėjo prie toje pačioje aikštelėje stovėjusio lenkų tautybės vilkiko vairuotojo, kuris pasakė, kad netrukus važiuos į (duomenys neskelbtini) ir sutiko jį pasiimti. Po šios kelionės praėjus apie savaitei gavo A. B. žinutę, kurioje šis prašė susitikti. Jiems susitikus A. B. pradėjo klausinėti ir priekaištauti, kodėl jis neprisikabino puspriekabės prie vilkiko „Scania“, kodėl nepartempė jos į Lietuvą, kodėl nevairavo vilkiko ir paliko(duomenys neskelbtini) ir t. t.

Nuteistasis S. G. parodymus duoti atsisakė. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo (27 t., b. l. 69-79) bei ikiteisminio tyrimo pareigūnų (27 t., b. l. 59) paaiškino, kad kadangi įmonei reikėjo vairuotojo broliai A. ir T. B. pasiūlė vairuotoją A. K., kurį jis įdarbino įmonėje „R.“. Jie vairuotoją A. K. atvežė į degalinę, esančią netoli (duomenys neskelbtini) mieste. Tuomet A. K. buvo pasodintas prie UAB „R.“ vilkiko „Mercedes“ vairo ir nutempė vienoje iš (duomenys neskelbtini) įmonių išnuomotą puspriekabę su kūrenimui skirtais briketais. Ši kelionė truko gal keletą savaičių. Kažkuriuo metu A. B. paskambino ir pasakė, kad jam skubiai (duomenys neskelbtini) reikalingas vilkikas. Kaip tik tuo metu (duomenys neskelbtini) buvo A. K., todėl šiam paskambino ir liepė atsikabinti puspriekabę, palikti ją stovėjimo aikštelėje bei važiuoti adresu, kurį nurodė A. B.. Kada ir kokiomis aplinkybėmis A. K. sugrįžo į Lietuvą, neprisimena, kaip ir neprisimena, kokią puspriekabę tuomet jis partempė. Vairuotojui už kelionę pagal pravažiuotų kilometrų skaičių buvo sumokėta apie 1 200 litų. Kokią pinigų sumą A. K. sumokėjo A. B., nežino. Jam pačiam A. B. davė apie 2 000 eurų.

LKPB TRV pranešime Nr. IP/727/44/BE/12 nurodyta, kad Giessen policija atlieka tyrimą Nr. 296042/2011 dėl 2011 m. sausio 31 d. puspriekabės „Schmitz“, VIN (duomenys neskelbtini), vagystės, padarytos adresu (duomenys neskelbtini). Puspriekabės paskutiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini), savininkas „S.“, registruota (duomenys neskelbtini). Įtariamieji nenustatyti, puspriekabės paieška galioja (14 t., b. l. 129-130).

Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės T. T. detaliai paaiškino puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystės aplinkybes, kiekvieno iš ją įvykdžiusių asmenų vaidmenį. Iš esmės jo parodymus, tik menkindami savo paties vaidmenį, patvirtino ir kiti, betarpiškai darant vagystę, dalyvavę asmenys – E. B., Ž. Š., vairuotojai A. K. bei K. P.. Tačiau esminėse detalėse šių asmenų parodymai sutampa. Taip pat ir su S. G. parodymais ikiteisminio tyrimo teisėjui bei pareigūnams. Skirtumai kai kuriose detalėse – kas kokį konkrečiai vaidmenį atliko, parodymų patikimumu abejonių nekelia. Vagystės faktą patvirtino ir duomenys, gauti iš LKPB TRV, kurie sutampa su T. T. ir kitų nuteistųjų parodymais.

Už šios vagystės padarymą Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžiu (pakeistu 2018 m. gruodžio 20 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu) pagal BK 25 straipsnio 4 dalį 178 straipsnio 3 dalį nuteisti A. B., T. B., Ž. Š., E. B., S. G., pagal BK 25 straipsnio 3 dalį 178 straipsnio 3 dalį – K. P., A. K.. T. T. (11 t., b. l. 157-182) buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 39¹ straipsnio nuostatomis.

Šioje baudžiamojoje byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad prieš išvykstant vykdyti šios nusikalstamos veikos vagystę įvykdę asmenys buvo aprūpinti grupuotės lėšomis įsigyta transporto priemone, įrankiais ir kitais reikmenimis. Nėra abejonių, kad kaltinamajam apie šią vagystę buvo žinoma. Šią veiką padarę asmenys atliko veikdami V. V. ir jau nuteistų brolių A. ir T. B. suburto nusikalstamo susivienijimo veikloje, todėl V. V. atsako už jų padarytą nusikalstamą veiką kaip vykdytojas. BK 190 straipsnyje nurodyta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL. Šios vagystės metu pagrobtas turtas – puspriekabė-šaldytuvas, šią sumą viršijo. Todėl kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 25 straipsnio 4 dalį 178 straipsnio 3 dalį.

Minėtu Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžiu (pakeistu 2018 m. gruodžio 20 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu) iš kaltinimo padarius šią nusikalstamą veiką, neįrodžius, kad jis dalyvavo jos padaryme, buvo išteisintas S. A.. Todėl ši aplinkybė (šio asmens dalyvavimas) pašalintina ir iš kaltinimo V. V..

Kaltinime V. V. nurodyta, kad Ž. Š., T. T. ir E. B. pakeitė vilkiko valstybinius numerius iš vogtų vokiškų į originalius lietuviškus, o puspriekabės-šaldytuvo vokiškus valstybinius numerius į iš Lietuvos atvežtus, tyrimo nenustatyto asmens pagamintus netikrus valstybinius numerius. Iš ištirtų įrodymų matyti, kad numerius pakeitė vienas T. T.. Todėl ši aplinkybė patikslinama.

Be to, kaltinime nurodyta, kad pagrobta puspriekabė-šaldytuvas „Schmitz“ A. B., T. B., S. A. ir V. V. buvo realizuota tyrimo nenustatytam asmeniui. Tačiau tokių įrodymų byloje nėra surinkta, todėl minėta aplinkybė iš kaltinimo pašalinama.

Kaltinime taip pat nurodyta, jog nuteistasis A. B. užtikrino pagrobto turto realizavimą bei koordinavo bendrininkų veiksmus pagrobto didelės vertės turto realizavimo metu. Atsižvelgiant į tai, kad nėra nustatyta, jog nusikalstamo susivienijimo dalyviai pagrobtą puspriekabę realizavo tyrimo nenustatytam asmeniui, tokios aplinkybės iš kaltinimo taip pat pašalinamos.

Be to, kaltinime nurodyta, kad V. V. veikė ir su tyrimo nenustatytais asmenimis. Teisminio nagrinėjimo metu tokios aplinkybės nepasitvirtino, todėl jos iš kaltinimo iš pašalinamos.

Kaltinamasis V. V. taip pat buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 4 dalyje 300 straipsnio 3 dalyje, t. y. dokumentų suklastojimą padarant didelę žalą. Kaltinime nurodyta, kad V. V. kartu su A. B. ir T. B. iš nusikalstamo susivienijimo bendrų lėšų parūpino suklastotus dokumentus. Tuo tarpu E. B. ir Ž. Š. vykdami į (duomenys neskelbtini) gabeno suklastotus dokumentus ir juos perdavė vairuotojui A. K., o K. P. ir A. K. naudodami suklastotus pagrobtos puspriekabės bei krovinio dokumentus nuvažiavo į Lietuvos Respubliką.

Tiek V. V., tiek visi kiti paminėti asmenys savo kaltę neigia.

Dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu dalyku gali būti netikri arba suklastoti dokumentai. Dokumentas laikomas netikru tada, kai jo turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ir kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino kito asmens vardu. Netikras dokumentas gali būti gautas tik visiško materialaus klastojimo būdu. Tikras dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas pakeitė kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašė, atspausdino ar kitaip pagamino, arba tik patvirtino kito asmens surašytą dokumentą, tokiu būdu dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Tikras dokumentas gali būti suklastojamas tiek dalinio materialaus, tiek ir intelektualaus klastojimo būdais.

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad kažkokie tai dokumentai galėjo būti, tačiau šiuo konkrečiu atveju dokumentai nebuvo surasti, apžiūrėti, teismas neturi galimybės jų identifikuoti. Tokiu būdu nėra paties dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu dalyko. Jo nesant negalima nustatyti, kokie tai buvo dokumentai, ar jie tikrai suklastoti, jei taip, tai kokiu būdu.

Atsižvelgiant į tai, V. V. iš kaltinimo pagal BK 25 straipsnio 4 dalį 300 straipsnio 3 dalį turi būti išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

2011 m. vasario 22 d. vilkiko „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagystė (duomenys neskelbtini) bei 2011 m. vasario 23 d. puspriekabės „Koegel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su šaldytais gaminiais vagystė (duomenys neskelbtini)

2011 m. vasario 25 d. vilkiko „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagystė (duomenys neskelbtini) bei 2011 m. vasario 26 d. puspriekabės „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagystė (duomenys neskelbtini)

Kaltinamasis V. V. paaiškino, kad šiose vagystėse nedalyvavo, nieko apie jas nežino.

Nuteistieji T. B. ir A. B. parodymus duoti atsisakė.

Nuteistasis Ž. Š. iš esmės pripažino įvykdęs šias vagystes. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų šis nuteistasis nurodė, kad 2011 m. vasario mėnesį jam paskambino S. A. arba D. Š. ir pasakė, kad reikia ruoštis kelionei. Kitą dieną juodos spalvos automobiliu „Ford Mondeo“ Anglijos valstybiniais numeriais atvažiavo T. T. ir jie nuvažiavo į kažkokią vietą, kur šis asmuo pasiėmė vilkiką „Renault Premium“ važiuoti į (duomenys neskelbtini). O jam liepė nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) ir pasiimti vairuotoją. Tai buvo jaunas vaikinas (P. R.). Be to T. T. padavė mobilaus ryšio telefoną „Nokia“, kurio SIM kortelėje buvo įvestas tik šio asmens numeris, o vietoje vardo buvo tik raidė „D“. Nurodė su juo susirašinėti tik SMS žinutėmis. Taip pat padavė iki 1 000 eurų kelionei, kurui, maistui, pragyvenimui. Be to, paaiškino, kad automobilyje įmontuota racija, kurios pagalba galima susisiekti. Automobilio daiktadėžėje buvo registracijos dokumentai, išduoti kažkokio Anglijos piliečio vardu. Nurodė ir vietą (duomenys neskelbtini), kurioje susitarė susitikti. (duomenys neskelbtini) susitikę, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur (duomenys neskelbtini) ar jo apylinkėse, pavogė vilkiką „Scania“, po ko nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur, kažkokiame mieste, pavogė puspriekabę-šaldytuvą. P. R. važiuojant vilkiku su puspriekabe, jį sustabdė policijos pareigūnai, tačiau šiam pavyko pabėgti. Tuo metu jis su T. T. važiavo apie 30 km priekyje pavogto vilkiko su puspriekabe. Iš P. R. gavo trumpąją žinutę su tiksliu adresu ir ten jį pasiėmė. Po to trise nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur viename iš pramoninių rajonų, pavogė vilkiką „Scania“, kurį P. R. nuvairavo į (duomenys neskelbtini) miestą, o jis su T. T. automobiliu „Ford Mondeo“ jį lydėjo. (duomenys neskelbtini) mieste, vienoje iš automobilių stovėjimo aikštelių, kartu su T. T. pavogė 2008 m. puspriekabę-šaldytuvą, kurią prikabino prie (duomenys neskelbtini) pavogto vilkiko „Scania“. Tačiau P. R. pavogtu vilkiku su puspriekabe-šaldytuvu važiuojant į Lietuvą, netoli (duomenys neskelbtini), vėl sustabdė policijos pareigūnai. Vairuotojui, palikus pagrobtą vilkiką su priekaba pavyko pabėgti. Tuomet jie P. R. nuvežė į (duomenys neskelbtini), įsodino į autobusą, davė 70 eurų ir išsiuntė į Lietuvą.

Nuteistasis P. R. paaiškino, kad draugas jį supažindino su Ž. Š., su kuriuo turėjo iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą parvaryti automobilį, už ką gaus užmokestį. Su minėtu asmeniu iš (duomenys neskelbtini) išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Ten susitiko su T. T.. Šie du asmenys jį paliko vilkike bei davė mobilaus ryšio telefoną, kuriame buvo įvesti tik jų dviejų ir dar vieno asmens numeriai ir pasakė, kad paskambins. Kadangi (duomenys neskelbtini) nieko tinkamo nerado, todėl visi važiavo į (duomenys neskelbtini). Ten surado vilkiką „Scania“, į kurio vairuotojo kabiną įsibrovė T. T.. Po to minėtas asmuo su Ž. Š. nuo vilkiko atkabino puspriekabę ir liepė jam sėstis į vilkiko vairuotojo vietą, užvesti variklį atsuktuvu ir važiuoti į (duomenys neskelbtini), kur prisikabino puspriekabę-šaldytuvą. Nors jis su vogta transporto priemone važiuoti nenorėjo, tačiau išsigandęs T. T. grasinimų, sutiko. Netoli (duomenys neskelbtini) sienos jo vairuojamą vogtą vilkiką su puspriekabe sustabdė pareigūnai ir jis pabėgo. Paskambinus T. T. ir Ž. Š., šie atvažiavo ir jį pasiėmė. Jie kartu vėl nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur T. T. su Ž. Š. pavogė vilkiką „Scania“, o jis sėdo prie šio automobilio vairo. (duomenys neskelbtini), kažkokioje aikštelėje, minėti asmenys prie pagrobto vilkiko prikabino puspriekabę ir liepė jam važiuoti į Lietuvą. Bevažiuojant pamatė, kad jį seka policijos pareigūnai, todėl apie tai pranešė T. T. ir vėl, palikęs transporto priemonę, pabėgo. Po kiek laiko susitiko su Ž. Š. ir T. T. ir vėl prašė jį parvežti į Lietuvą, tačiau šie nesutiko ir nuvežę į (duomenys neskelbtini) miestą, davė 70 eurų ir jį paliko.

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu P. R. atpažino T. T., Ž. Š. kaip asmenis, su kuriais įvykdė vagystes (32 t., b. l. 87-90).

Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (remiantis BK 39¹ straipsnio nuostatomis) T. T. paaiškino, kad 2011 m. pradžioje, tikslios datos neprisimena, iš anksto su A. B., T. B., S. A., V. V. ir D. Š. apsitarę, susiruošė kelionei, pasiėmę visus būtinus įrankius, įvairias ryšio, navigacijos priemones, pinigų kelionės išlaidoms padengti, suklastotus LR valstybinius numerius bei registracijos, techninės apžiūros ir draudimo dokumentus, grupuotei priklausančiu vilkiku „Renault Premium“ išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Valstybinius numerius ir kitus dokumentus jis paslėpė vilkiko kabinoje po keleivio kilimėliu. Taip pat buvo nuspręsta, kad Ž. Š. važiuos grupuotei priklausančiu automobiliu „Ford Mondeo“ Anglijos valstybiniais numeriais ir, vykdydamas A. B. nurodymą, iš (duomenys neskelbtini) pasiims K. P. pasiūlytą vairuotoją. Tai buvo labai jaunas, apie 18-20 metų vaikinas (P. R.). Jie visi susitiko (duomenys neskelbtini) priemiestyje. Vilkiką „Renault Premium“ paliko kažkokioje stovėjimo aikštelėje (duomenys neskelbtini) priemiestyje. Vairuotoją palikę miegoti vilkike, patys automobiliu „Ford Mondeo“ nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) ieškoti tinkamų pavogti puspriekabių, bet, nieko neradę, sugrįžo į (duomenys neskelbtini). Kitą dieną pasiėmė P. R. ir visi kartu vėl nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) tarp (duomenys neskelbtini) greitkelių, galimai (duomenys neskelbtini) ar jo apylinkes, kur nakties metu susirado ir pavogė vilkiką „Scania“, po ko visi sugrįžo į (duomenys neskelbtini) miestelį, kur viename iš pramoninių rajonų nakties metu, P. R., jo ir Ž. Š. nurodytoje vietoje prisikabino puspriekabę-šaldytuvą su firmos „H.“ užrašu. Tačiau (duomenys neskelbtini) greitkelyje, netoli (duomenys neskelbtini) sienos, vogtus vilkiką „Scania“ su puspriekabe-šaldytuvu vairuojantį P. R. sustabdė policijos pareigūnai. Vairuotojui pavyko pabėgti. Tuo metu jis su Ž. Š. važiavo apie 30 km atstumu priekyje vilkiko su puspriekabe. Jie, gavę pranešimą, kurioje vietoje yra, pasiėmė P. R. kažkokiame kaimelyje ir visi trys nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur tarp (duomenys neskelbtini) greitkelių, viename iš pramoninių rajonų pavogė 2010 metų gamybos baltos spalvos su mėlynos spalvos intarpais kabina vilkiką „Scania“. Šį vilkiką P. R. nuvairavo į (duomenys neskelbtini) miestą, o jie automobiliu „Ford Mondeo“ lydėjo. (duomenys neskelbtini) mieste, vienoje iš automobilių stovėjimo aikštelių, surado mėlynos spalvos puspriekabę-šaldytuvą, kurią liepė P. R. prisikabinti prie vilkiko. Tuo metu jis su Ž. Š. stovėjo toliau nuo puspriekabės-šaldytuvo ir laukė skambučio. P. R. pavogtus vilkiką ir puspriekabę-šaldytuvą vairuojant į Lietuvą, netoli (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini) sienos likus apie 250 km, sustabdė policijos pareigūnai. Vairuotojui, palikus pagrobtą vilkiką su puspriekabe, vėl pavyko pabėgti. Paėmę P. R. nuvežė į (duomenys neskelbtini) miestą, įsodino į autobusą, davė 70 eurų ir išsiuntė į Lietuvą. Po to su Ž. Š. nuvyko į (duomenys neskelbtini) priemiestį pasiimti savo vilkiko „Renault Premium“.

Nuteistasis S. A. paaiškino, kad apie šias nusikalstamas veikas sužinojo tik pateikus jam įtarimus.

2013 m. gegužės 13 d. Belgijos Karalystės teisėsaugos institucijos atsakyme į teisinės pagalbos prašymą Nr. 38-3-S-1125 informavo apie (duomenys neskelbtini) padarytas vilkikų vagystes laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 23 d. iki 2011 m. gruodžio 4 d., kuriame be kitų duomenų nurodyta, kad 2011 m. vasario 23 d. 3 val. (duomenys neskelbtini) pagrobtas baltas su mėlyna juosta (horizontali) vilkikas „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini). Vilkikas atgautas su spynelės pažeidimais. Žala vilkiko savininkui bendrovei I. 5 000 eurų. Vilkikas susigrąžintas (duomenys neskelbtini), jį vairavo P. R., gim. (duomenys neskelbtini).

2011 m. vasario 23 d. Antverpeno policijos apygardos 5345 priede prie protokolo Nr. AN.18.LB027755/2011, D. A. L. apklausos protokole nurodyta, kad jis dirba transporto įmonėje I., adresu (duomenys neskelbtini) vairuotoju. Vairuoja vilkiką „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šią transporto priemonę darbdavys jam leisdavo laikyti prie jo namų. 2011 m. vasario 22 d. apie 17 val. vilkiką su priekaba pastatė viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini). Vilkikas gatvėje stovėjo (duomenys neskelbtini) kryptimi. 2011 m. vasario 23 d. apie 5.30 val. pastebėjo, kad vilkikas dingo, o priekaba tebestovi. Priekaba yra 40 pėdų konteineris, kuris buvo tuščias. Vilkike buvo įrengta apsaugos sistema ir buvimo vietos nustatymo sistema, kurią naudojant galima nustatyti, kur yra vilkikas. Vilkiko dureles ir vairą jis paliko užrakintus.

2011 m. kovo 11 d. (duomenys neskelbtini) pranešime nurodyta, kad 2011 m. vasario 24 d. 10.30 val. (duomenys neskelbtini) federalinio greitkelio 6,1 km kryptimi link pasienio su (duomenys neskelbtini) stovėjimo aikštelėje „S.“ Federalinės tarnybos krovinių pervežimui tarnautojai, patikrinę „Scania“ markės vilkiką lietuvišku valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), ir „Koegel“ markės puspriekabę su lietuvišku valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), nustatė vairuojančio personalo teisės pažeidimą. Vairuotojas lietuvis P. R., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenęs, jo paties parodymais, (duomenys neskelbtini), pateikė du lietuviškus transporto priemonės registracijos liudijimus, neužpildytą vairuotojo kortelę ir savo asmens pažymėjimą, nuo kurio buvo nurašyta pavardė ir gimimo data. Kai jam buvo pasakyta, kad jis privaląs sumokėti 7 000 eurų kaip finansinę garantiją, nutaikęs palankų momentą jis paėmė savo asmens pažymėjimą ir pabėgo į mišką. Tuomet buvo atitinkamai informuota Oderio-Spree/Frankfurto (Oderio) teritorinė greitkelio apsaugos policija, tačiau P. R. nebuvo rastas. Patikrinus puspriekabės vilkiką VIN (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad šis vilkikas 2011 m. vasario 23 d. buvo paskelbtas Šengeno identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) kaip pavogtas, pasisavintas arba dingęs. Belgiškas valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ant automobilio ar automobilyje rasti nebuvo. Taip pat buvo nustatyta, kad puspriekabė VIN (duomenys neskelbtini) buvo pavogta laikotarpiu tarp 2011 m. vasario 23 d. 0.00 val. iki 2011 m. vasario 24 d. 7.30 val. (duomenys neskelbtini), byla (duomenys neskelbtini). Priekabai priklausantis valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ant automobilio ar automobilyje taip pat nebuvo rastas. P. R. pateikti lietuviški transporto priemonių dokumentai nepriklauso nei puspriekabės vilkikui, nei puspriekabei, o prie transporto priemonių pritvirtinti lietuviški valstybiniai numeriai atitinka tuos, kurie nurodyti transporto priemonių registravimo liudijimuose. Transporto priemonės vilkiko registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) turinys: „Scania“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), savininkas: UAB „I.“, (duomenys neskelbtini). Puspriekabės registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) turinys: „Schmitz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), savininkas: UAB „S.“, (duomenys neskelbtini). Pridedamos vilkiko „Scania“ LR valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabės „Koegel“ LR valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su įsilaužimo žymėmis fotonuotraukos (14 t., b. l. 102, 103-106, 113, 121, 16 t., b. l. 1-9).

Vyriausiojo policijos komisariato, I srities apsaugos zonos Oderis-Spree / Frankfurtas prie Oderio, Fürstenwalde regioninio komisariato 2011 m. balandžio 19 d. liudytojo H. J. apklausoje nurodyta, kad jis yra Federacinės krovinių pervežimo tarnybos kelių kontrolierius. 2011 m. vasario 24 d. 8.55 val. federalinėje magistralėje (duomenys neskelbtini), „S.“ stovėjimo aikštelėje 6,1 kilometre ((duomenys neskelbtini) kryptimi) jis atliko senstelėjusio krovininio automobilio su priekaba (šaldytuvu) patikrinimą. Prieš tai jį pasikvietė Kelių mokesčių posto tarnautoja A. R., kadangi sunkvežimio vairuotojas neturėjo leidimo pervežti prekybinių krovinių. Dėl šio įvykio jis surašė patikrinimo ataskaitą, kuri buvo prisegta prie bylos. Ponios A. R. patikrinimo ataskaita taip pat buvo prisegta. Dar prieš jam atvykstant buvo nuskenuotas Lietuvos piliečio asmens dokumentas, tokia yra įprastinė veiksmų eiga. Vėliau išaiškėjo, kad tikrintos transporto priemonės dokumentai neatitiko pačios transporto priemonės ir priekabos duomenų. Transporto priemonės dokumentus jis nuskenavo. Pirmasis vairuotojas neturėjo registracijos lapo, o antrajam vairuotojui įtaisytas tachografo registracijos diskas. Tuo vairuotojas pažeidė Krovinių pervežimo įstatymą, Važiuojančio personalo įstatymą ir Kelių eismo taisykles, kadangi vairuotojui tebuvo 18 metų. Jis bet kuriuo atveju turėjo iškviesti policiją. Iš pradžių norėjo užsirašyti visus reikalingus duomenis, tad nurašė asmens duomenis nuo jam pateikto asmens dokumento. Tuomet norėjo nuskenuoti asmens dokumentą, tačiau vairuotojas pasinaudojo akimirka, kai nebuvo stebimas, pasiėmė asmens dokumentą ir pasišalino. Tikriausiai pabėgo miško link. Jis tuoj pat iškvietė policiją, kurie po dviejų minučių atvyko į įvykio vietą. Tačiau vyro buvimo vietos ir policijos pareigūnams nustatyti nebepavyko. Tuomet pareigūnai pastebėjo, kad transporto priemonės vairuotojo durelių spyna yra išlaužta bei kad pateikti transporto priemonės dokumentai iš tikrųjų buvo originalūs kaip ir valstybiniai numeriai, tačiau neatitiko pačios transporto priemonės. Tuomet šio įvykio tyrimą perėmė policijos pareigūnai. Vyro ūgis buvo apie 170 cm, amžius apie 18 m., smulkaus kūno sudėjimo, trumpų plaukų. Ar vyriškis dėvėjo akinius, pasakyti negali. Jam pateiktose 8 fotonuotraukose, nuotraukoje Nr. 5 jis nurodė labiausiai panašų į minėtą asmenį, pabrėždamas, kad tas buvo be akinių.

2011 m. balandžio 19 d. 10.36 val. žurnalo Nr. (duomenys neskelbtini) Frankfurto prie Oderio Vyriausiasis policijos komisariato, Fürstenwalde regioninio komisariato asmenų nuotraukų atpažinimo paruošimo protokole nurodyta, kad nuotraukoje 05 yra P. R., gim. (duomenys neskelbtini)

2011 m. balandžio 19 d. žurnalo Nr. (duomenys neskelbtini) Vyriausiojo policijos komisariato, I srities apsaugos zonos Oderis-Spree Frankfurtas prie Oderio Fürstenwalde regioninio komisariato liudytojos R. S. A. apklausoje nurodyta, kad ji yra Federacinės krovinių pervežimo tarnybos Kelių mokesčių kontrolierė. Apie 2011 m. vasario 24 d. federalinėje magistralėje (duomenys neskelbtini), „S.“ stovėjimo aikštelėje (duomenys neskelbtini) savivaldybės teritorijoje susidariusias aplinkybes ji aprašė patikrinimo protokole, kuriuo dabar remiasi apklausiama. Kadangi tikrinamo sunkvežimio vairuotojas, Lietuvos pilietis, negalėjo pateikti ES licencijos, apie tai ji pranešė p. H. J. iš Kelių kontrolės tarnybos. Į įvykio vietą p. H. J. atvyko per 20 minučių, tuomet perėmė šio įvykio tyrimą. Ji nuskenavo tikrinamo vilkiko vairuotojo asmens dokumentą, CMR pažymėjimą ir transporto priemonės dokumentus. Tikrinamą asmenį (vairuotoją) ji palygino su pateiktais asmens dokumentais (nuotrauka) ir nustatė, kad tai tas pats asmuo. Jai buvo pateiktos 8 nuotraukos. Nuotraukoje Nr. 5 ji vienareikšmiškai nurodo (atpažįsta) jos tikrintą asmenį. Papildydama ji parodo, kad po šio įvykio praėjus 45 min. jai paskambino p. H. J.. ir pranešė, kad viskas (tikrintas vilkikas ir puspriekabė) buvo pavogta.

Unna apskrities policijos kriminalinio komisariato 1, Kioning kriminalinio vyr. komisaro tyrimo ataskaitoje bylos Nr. 317000-026570-12/5, 4-ame punkte, pranešime apie nusikaltimą 2011 m. vasario 24 d. nurodyta, kad 2011 m. vasario 23-24 d. adresu (duomenys neskelbtini) pavogta balta su oranžiniu užrašu „H.“ balninė priekaba „Koegel SV24“, reg. ženklas (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini). Puspriekabės savininkas bendrovė „H.“, jos vertė 35 000 eurų, krovinio -33 padėklų užšaldytų pyragaičių vertė apie 5 000 eurų. Priekaba buvo pastatyta firmos „H.“ teritorijoje (duomenys neskelbtini) mieste (16 t., b. l. 35-40, 41-55, 59-61, 68-70, 73).

2013 m. gegužės 13 d. Belgijos Karalystės teisėsaugos institucijų atsakyme Nr. 38-3-G-922 į teisinės pagalbos prašymą Nr. 38-3-S-1125 yra pranešimas apie (duomenys neskelbtini) padarytas vilkikų vagystes laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 23 iki 2011 m. gruodžio 4 d., kuriame be kitų duomenų nurodyta, kad 2011 m. vasario 26 d. 1.50 val. (duomenys neskelbtini) pagrobtas pilkas su raudonomis juostomis bei 2 mirksinčiomis geltonomis šviesomis ant stogo, vilkikas „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini). Vilkikas atgautas su spynelės pažeidimais. Vilkiko savininkas „L.“, vilkiko vertė – 75 280 eurų. Vilkikas susigrąžintas (duomenys neskelbtini).

2013 m. sausio 3 d. Federalinės kriminalinės policijos Antverpeno apygardos su turtu susijusių kriminalinių nusikaltimų skyriaus 1 priedo prie protokolo Nr. 026000/2012 byloje Nr. N.18.LB.029569/12 D. H. K. R. I. apklausos protokole nurodyta, kad ji yra įmonės „L.“, kurios registruotos buveinės adresas (duomenys neskelbtini) darbuotoja ir pagal pareigas yra įgaliota teikti parodymus. Dėl įmonei priklausančio vilkiko „Scania“, valst. registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), vagystės gali paaiškinti, kad atgavo transporto priemonę, vagystės dieną transporto priemonė buvo vertinama 75 280 eurų, dėl transporto priemonei padarytos žalos draudimo bendrovė „M.“ jiems išmokėjo 6 674,86 eurų dydžio kompensaciją. Gento policijos apygardos 9000 priede prie protokolo Nr. GE. LA.017463/11 2011-03-02 D. H. K., R., I. apklausos protokole nurodyta, kad 2011 m. vasario 26 d. apie 1.30 val. (duomenys neskelbtini) buvo pavogtas įmonei priklausantis vilkikas „Scania“, valst. reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Apie tai policijai (duomenys neskelbtini) pranešė vairuotojas. Jiems paskambino Vokietijos policija ir pranešė, kad vilkikas buvo surastas (duomenys neskelbtini). Abiejų durelių spynelės ir užvedimo spyna buvo išlaužtos, dingęs skaitmeninis tachografas, buvimo vietos nustatymo sistemos skydelis, kompiuterio blokas (OBU) (14 t., b. l. 102, 103-106, 113, 121, 16 t., b. l. 56-64, 74-108).

Unna apskrities policijos kriminalinio komisariato 1, Kioning kriminalinio vyr.komisaro tyrimo ataskaitoje bylos Nr. 317000-026570-12/5, 5-ame punkte, pranešime apie nusikaltimą 2011 m. vasario 26 d. nurodyta, kad 2011 m. vasario 25-26 d. iš „L.“ parkavimo aikštelės adresu (duomenys neskelbtini) pavogta mėlyna balninė priekaba „Schmitz SK 024“, reg. ženklas: (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini). Priekabos savininkas bendrovė „S.“, reg. adresu (duomenys neskelbtini). Puspriekabės vertė 20 000 eurų. Bylos esmė: priekaba buvo pastatyta firmos „L.“ centrinio sandėlio (duomenys neskelbtini) stovėjimo aikštelėje. 2011 m. vasario 26 d. balninis vilkikas „Scania“, Belgijos registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), ir priekaba-šaldytuvas vietovėje (duomenys neskelbtini), greitkelis (duomenys neskelbtini), 96,5 kilometras, važiuojant (duomenys neskelbtini) kryptimi, buvo sulaikyti. Nežinomas vairuotojas sugebėjo pabėgti.

Magdeburgo XVII-osios prokuratūros pateiktoje medžiagoje nurodyta, kad ekspeditorių įmonės „B.“ darbuotojas ponas D. parnešė, kad jo bendradarbis ponas J., važiuodamas iš paskos lengvuoju automobiliu „Opel Vectra“, federaliniame greitkelyje (duomenys neskelbtini) kryptimi pastebėjo pavogtą įmonės priekabą-šaldytuvą prie vilkiko „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini). Paskambinęs jis pranešė savo buvimo vietą – (duomenys neskelbtini). Vilkikas su puspriekabe buvo sustabdytas 12.30 val. 96,5 km PP, vairuotojas pabėgo pėsčiomis. Pabėgusio vairuotojo požymiai: apie 25 metų amžiaus, 170 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, apsirengęs rudos spalvos striuke, apsiavęs sandalais, su kepure. Vairuotojas nesurastas, paieška be rezultatų. Paliktas kelioninis krepšys su daiktais. Vilkikas pavogtas (duomenys neskelbtini), o priekaba pavogta (duomenys neskelbtini).

2011 m. vasario 27 d. RED BAB/SVÜ Börde 039204/72-0 protokole nurodyta, kad 2011 m. vasario 26 d. prieš 12.30 val. iš įmonės „B.“ atsakingo asmens pono D. buvo gautas nurodymas, kad iš jo įmonės pavogta priekaba šiuo metu yra velkama (duomenys neskelbtini) registruotu puspriekabių vilkiku federaliniu greitkeliu Nr. (duomenys neskelbtini) kryptimi. Po pokalbio telefonu su iš paskos važiuojančiu liudininku ponu J. buvo nustatyta, kad vilkikas važiuoja greitkeliu ties (duomenys neskelbtini) išsišakojimu. Buvo nustatyta, kad vilkikas važiuoja greitkeliu ties (duomenys neskelbtini) ir sustabdytas federaliniame greitkelyje teritorinės policijos (duomenys neskelbtini) 96,5 km esančioje stovėjimo aikštelėje. Einant prie vilkiko vairuotojo durų, vairuotojas paspruko pro bendrakeleivio duris į greta stovėjimo aikštelės esantį mišką. Paieška savo ir kitomis papildomai skirtomis jėgomis, taip pat su šunimi-pėdsekiu buvo prieš 16.30 val. nutraukta nepasiekus teigiamo rezultato. Pabėgęs vilkiko vairuotojas aprašomas taip: vyriškos lyties, maždaug 170-175 cm ūgio, liekno, sportiško kūno sudėjimo, trumpais plaukais, apsirengęs alyvuogių spalvos striuke su kailiu ant gobtuvo, apsiavęs sandalus, buvo su tamsia kepure (16 t., b. l. 62, 71,109-156).

Šie ištirti įrodymai patvirtina, kad vilkiko „Scania” (duomenys neskelbtini), puspriekabės „Koegel“ (duomenys neskelbtini), vilkiko „Scania” (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės „Schmitz” (duomenys neskelbtini) vagystes betarpiškai įvykdė Ž. Š., T. T. ir P. R.. Visi šie asmenys iš esmės kaltę dėl vagysčių pripažino, jų parodymai dėl esminių vagysčių aplinkybių sutampa. Jų parodymus patvirtina ir rašytiniai įrodymai, t. y. teisėsaugos institucijų pranešimai, atsakymai, apklausų protokolai.

Taip pat iš ištirtų įrodymų matyti, jog vagystės metu T. T. ir Ž. Š. pakeitė vilkiko belgiškus numerio ženklus į netikrus lietuviškus (duomenys neskelbtini) bei puspriekabės vokiškus numerio ženklus į netikrus lietuviškus (duomenys neskelbtini).

Už šių vagysčių (vilkiko „Scania“ ir puspriekabės „Koegel“ bei vilkiko „Scania“ ir puspriekabės „Schmitz“) padarymą Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžiu (pakeistu 2018 m. gruodžio 20 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu) pagal BK 25 straipsnio 4 dalį 178 straipsnio 3 dalį nuteisti A. B., T. B., Ž. Š., S. A., o pagal BK 25 straipsnio 2 dalį 178 straipsnio 3 dalį – P. R.. T. T. (11 t., b. l. 157-182) buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 39¹ straipsnio nuostatomis.

Taip pat minėtu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad 2011 metų pradžioje, tačiau ne vėliau kaip iki 2011 m. vasario 22 d. S. A. (duomenys neskelbtini) susitiko su A. B. ir užsakė pas šį pagaminti netikrus vilkiko ir puspriekabės valstybinius numerio ženklus. A. B. dėl netikrų transporto priemonių valstybinių numerių ženklų pagaminimo kreipėsi į G. G., perduodamas šiai ant lapuko surašytus skaičius ir raides. Veikdama pagal susitarimą minimu laikotarpiu G. G. susitiko su R. G. ir perdavė pastarajam iš A. B. gautus valstybinio numerio ženklo duomenis. R. G. paros-dviejų laikotarpiu nuo užsakymo gavimo specialių įrankių – preso, metalinių raidžių ir skaičių, metalinių plokščių, lipnios juostos ir dažų pagalba garažo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patalpose pagamino netikrus valstybinių numerių ženklus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir pardavė juos G. G., gavęs už tai 120-150 Lt. Įgijusi iš R. G. netikrus valstybinių numerių ženklus, G. G. pardavė juos A. B., gavusi už tarpininkavimą 50-80 Lt. Pagamintus netikrus valstybinius numerių ženklus minimu laikotarpiu paros dviejų bėgyje nuo užsakymo gavimo A. B. (duomenys neskelbtini) pardavė S. A., gaudamas iš pastarojo po 250 Lt už kiekvieną valstybinių numerių ženklų (2 vnt.) komplektą. S. A. minėtus suklastotus dokumentus ir valstybinius numerius perdavė A. B. ir T. B.. Pastarieji 2011 m. vasario mėn. (duomenys neskelbtini) perdavė netikrų transporto priemonių valstybinių numerio ženklų komplektą T. T.. Konstatuota, kad tokiu būdu S. A. nors vagystėse asmeniškai ir nedalyvavo, tačiau kaip nusikalstamo susivienijimo dalyvis taip pat atliko tam tikras funkcijas, susijusias su šiomis vagystėmis.

Šioje baudžiamojoje byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad prieš išvykstant vykdyti šios nusikalstamos veikos vagystes įvykdę asmenys buvo aprūpinti grupuotės lėšomis įsigyta transporto priemone, įrankiais, dokumentais ir kitais reikmenimis. Nėra abejonių, kad kaltinamajam apie šias vagystes buvo žinoma. Šias veikas įvykdę asmenys dalyvavo veikdami V. V. ir jau nuteistų brolių A. ir T. B. suburto nusikalstamo susivienijimo veikloje, todėl V. V. atsako už jų padarytas nusikalstamas veikas kaip vykdytojas. BK 190 straipsnyje nurodyta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL. Kaip nustatyta, pirmosios vagystės metu buvo pagrobta turto daugiau nei už 40 000 Eur., o antrosios vagystės metu – daugiau nei už 95 280 eurų. Minėtos sumos viršija 250 MGL. Todėl kaltinamojo veikos abiem atvejais teisingai kvalifikuotos pagal BK 25 straipsnio 4 dalį 178 straipsnio 3 dalį.

Kaltinime nurodoma, kad tiek pirmosios, tiek ir antrosios vagystės metu A. B. užtikrino pagrobto turto realizavimą bei koordinavo bendrininkų veiksmus pagrobto didelės vertės turto realizavimo metu. Kaip nustatyta, pagrobtos transporto priemonės buvo sulaikytos užsienyje, jos į Lietuvą nepateko ir realizuotos nebuvo. Atsižvelgiant į tai, minėtos aplinkybės iš kaltinimo pašalintinos.

Be to, V. V. taip pat buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 4 dalyje 300 straipsnio 3 dalyje, t. y. dokumentų suklastojimą padarant didelę žalą. Kaltinime nurodyta, kad A. B. nurodė S. A. gauti transporto priemonių duomenis, iš A. B., G. G., R. G. ir tyrimo nenustatyto asmens įgyti šių duomenų pagrindu suklastotus dokumentus. S. A. 2011 metų pradžioje, tačiau ne vėliau kaip iki 2011 m. vasario 22 d., panaudodamas gautus duomenis apie Lietuvos Respublikoje registruotą vilkiką ir puspriekabę, susitiko su A. B. ir užsakė pas šį pagaminti netikrus dokumentus – vilkiko ir puspriekabės registracijos liudijimus, techninės apžiūros rezultatų korteles-ataskaitas. A. B. dėl transporto priemonių registracijos liudijimų blankų ir transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų kortelių įgijimo kreipėsi į tyrimo nenustatytą asmenį. Tuo pačiu metu, kai buvo užsakomi ir gaminami netikri valstybinių numerių ženklai, A. B. (duomenys neskelbtini) iš tyrimo nenustatyto asmens vardu „Ž.“ įgijo kompiuterio ir rašalinio spausdintuvo pagalba pagamintus netikrus bei suklastotus tikrus dokumentus, mokėdamas 250 Lt už transporto priemonės registracijos liudijimą ir 200 Lt už techninės apžiūros rezultatų kortelę. Pagamintus netikrus ir suklastotus dokumentus minimu laikotarpiu paros dviejų bėgyje nuo užsakymo gavimo A. B. pardavė S. A., gaudamas iš pastarojo po 400 Lt už kiekvieną transporto priemonės registracijos liudijimą, po 250 Lt už kiekvieną transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų kortelę. S. A. minėtus suklastotus dokumentus perdavė A. ir T. B.. Pastarieji 2011 metų vasario mėnesį (duomenys neskelbtini), perdavė netikrų transporto priemonių dokumentų komplektą T. T. ir Ž. Š.. T. T. vykdamas į (duomenys neskelbtini) tuos suklastotus dokumentus gabeno su savimi. (duomenys neskelbtini) šiuos suklastotus dokumentus perdavė P. R. ir jis juos gabeno su savimi vykdamas į Lietuvą, tačiau buvo sulaikytas Vokietijos policijos pareigūnų. A. B., T. B., Ž. Š., S. A., P. R. savo kaltę neigia. Kaltinamasis taip pat nieko paaiškinti apie minėtus dokumentus negalėjo.

Dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu dalyku gali būti netikri arba suklastoti dokumentai. Dokumentas laikomas netikru tada, kai jo turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ir kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino kito asmens vardu. Netikras dokumentas gali būti gautas tik visiško materialaus klastojimo būdu. Tikras dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas pakeitė kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašė, atspausdino ar kitaip pagamino, arba tik patvirtino kito asmens surašytą dokumentą, tokiu būdu dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Tikras dokumentas gali būti suklastojamas tiek dalinio materialaus, tiek ir intelektualaus klastojimo būdais.

Teismas pripažįsta, kad kažkokie tai dokumentai galėjo būti, tačiau šiuo konkrečiu atveju dokumentai (transporto priemonės registracijos liudijimas ir transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų kortelė) nebuvo surasti, apžiūrėti, teismas neturi galimybės jų identifikuoti. Iš to seka, kad nėra paties dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu dalyko. Jo nesant negalima nustatyti, kokie tai tikrai buvo dokumentai, ar jie tikrai suklastoti, jei taip, tai kokiu būdu.

Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes kaltinamasis V. V. pagal LR BK 25 straipsnio 4 dalį 300 straipsnio 3 dalį turi būti išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

2011 m. kovo 1 d. puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz“, su maisto produktų kroviniu vagystė (duomenys neskelbtini)

Kaltinamasis V. V. paaiškino, kad šioje vagystėje nedalyvavo, nieko apie ją nežino. Pripažįsta, kad galėjo padėti pavogtą krovinį.

Nuteistieji T. B. ir A. B. parodymus duoti atsisakė.

Nuteistasis Ž. Š. iš esmės pripažino įvykdęs šią vagystę. Paaiškino, kad po dviejų nesėkmingų bandymų su P. R. pagrobti vilkikus su puspriekabėmis su T. T. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo pasiimti vilkiko „Renault Premium“. T. T. nurodė tikslų kelią link (duomenys neskelbtini) miesto, kuriuo reikia važiuoti ir išvažiavo pirmas, o jis iš paskos. SMS žinučių ir racijos pagalba jie susisiekdavo ir susitiko netoli (duomenys neskelbtini), viename iš pramoninių rajonų. Per raciją iš T. T. gavo nurodymą stovėjimo aikštelėje palikti automobilį ir ateiti prie vilkiko. Jam atsisėdus į vilkiko „Renault Premium“ kabiną, T. T. pavažiavo 1 ar 2 km iki labai didelės, tvora aptvertos teritorijos, šalia kurios gatvėje stovėjo baltos spalvos puspriekabė-šaldytuvas su reklaminiu užrašu ant šono (duomenys neskelbtini). Privažiavę prie puspriekabės, išlipo. Kartu su T. T. prisikabino puspriekabę prie vilkiko ir nuvažiavo į už 2 km buvusią stovėjimo aikštelę, kur pastarasis jam padavė LR valstybinius numerius, atsuktuvą ir liepė pakeisti puspriekabės numerius iš vokiškų į lietuviškus. Tai padaręs Vokietijos valstybinį numerį išmetė. Tuo metu T. T. apžiūrinėjo puspriekabę-šaldytuvą, kuri buvo pakrauta dėžėmis su apvaliais biskvitiniais sausainiais. Nieko įtartino neradęs T. T. supildė CMR lapus, po ko jie abu susėdo į vilkiką ir nuvažiavo prie automobilio „Ford Mondeo“. Jis šiuo automobiliu važiavo 20-30 km atstumu priekyje T. T. vairuojamo vilkiko su puspriekabe, tikslu pranešti, jei kelyje pastebėtų policijos pareigūnus. Visą kelionę tarpusavyje bendravo SMS žinutėmis. (duomenys neskelbtini), likus apie 100 km iki Lietuvos sienos, T. T. parašė trumpąją žinutę, kad jis gali važiuoti namo. Tuo metu jis stovėjimo aikštelėje miegojo. Pabudęs pamatė automobilį, prie kurio buvo broliai A. ir T. B., o šalia T. T.. Pasisveikinęs nuvažiavo namo. Praėjus trims valandoms atvažiavo T. T., kuriam atidavė raktus nuo automobilio „Ford Mondeo“. Už kelionę jam buvo sumokėta 500 eurų.

Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 39¹ straipsnio nuostatomis T. T. paaiškino, kad po to, kai du kartus P. R. buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir buvo išsiųstas į Lietuvą, jis su Ž. Š. nuvyko į (duomenys neskelbtini) priemiestį pasiimti savo vilkiko „Renault Premium“. Pasiėmę, netoli šio miesto, viename iš pramoninių rajonų pamatė stovinčią puspriekabę-šaldytuvą, galimai 2008 m. gamybos, baltos spalvos, su reklaminiu užrašu (duomenys neskelbtini) ir ant galinių durų buvusiu piešiniu, panašiu į traukinio bėgius. Jie nusprendė šią puspriekabę pavogti. Nuo gatvėje stovėjusio pirmo pasitaikiusio automobilio pavogė vokiškus valstybinius numerius, kuriuos vėliau prisuko prie vilkiko „Renault Premium“. Automobilį „Ford Mondeo“ paliko automobilių aikštelėje 10 km atstumu nuo vagystės vietos ir vilkiku „Renault Premium“ abu nuvažiavo prie puspriekabės-šaldytuvo, stovėjusios gatvėje. Kartu prikabino puspriekabę-šaldytuvą prie vilkiko ir sugrįžo prie automobilio „Ford Mondeo“. Tuomet pavogtai puspriekabei-šaldytuvui pakeitė vokiškus valstybinius automobilio numerius į lietuviškus, apieškojo šią puspriekabę-šaldytuvą ir ant šaldytuvo agregato saugiklių dėžės rado palydovinę navigacijos sistemą (GPS), kurią ištraukė ir išmetė. Po to puspriekabę-šaldytuvą nuvarė į (duomenys neskelbtini), kur atkabino ir paliko, o vilkiką nuvairavo į kitą šio miesto dalį ir taip pat paliko. Jie patys nuvažiavo pas V. V. giminaitį R. į (duomenys neskelbtini) miestelį ilsėtis. Kitą dieną, įsitikinę, jog saugu, su Ž. Š. prikabino pavogtą puspriekabę-šaldytuvą prie vilkiko „Renault Premium“ ir jis parvairavo šią transporto priemonę iki (duomenys neskelbtini), o Ž. Š. automobiliu „Ford Mondeo“ visą kelią jį lydėjo važiuodamas priekyje saugiu atstumu. Apie tai, kad grįžta į Lietuvą, SMS žinute jis pranešė A. B. ir (duomenys neskelbtini), degalinėje „O.“ susitiko su šiuo nuteistuoju bei jo broliu T. B., kadangi jau buvo pasibaigę pinigai ir trūko kuro. A. B. davė pinigų kurui ir po to broliai automobiliu palydėjo jį į Lietuvą. Jau Lietuvoje A. B. parašė žinutę ir liepė važiuoti į aikštelę, esančią netoli „Mercedes“ centro prie (duomenys neskelbtini). Atvažiavęs į nurodytą vietą pamatė laukiantį S. A., atvažiavusį juodos spalvos automobiliu „Škoda“. Su šiuo nuteistuoju apsikeitė automobiliais ir jis nuvažiavo į namus. Padedant V. V. pavogtoje puspriekabėje-šaldytuve buvęs sausainių krovinys buvo parduotas (duomenys neskelbtini) bazėje. Kokia pinigų suma buvo gauta, neprisimena. Kas, kam ir kokiomis aplinkybėmis pardavė vogtą puspriekabę-šaldytuvą, nežino.

Parodymų patikrinimo vietoje metu T. T. parodė nedidelę automobilių stovėjimo aikštelę, esančią kelyje (duomenys neskelbtini) greta kavinės „U.“, adresu (duomenys neskelbtini), kurioje jis perdavė pagrobtą puspriekabę ten laukusiam S. A., o pastarasis nuvarė puspriekabę į (duomenys neskelbtini) pas S. G. (11 t., b. l. 117,122).

Nuteistasis S. A. parodymus duoti atsisakė. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo bei ikiteisminio tyrimo pareigūnų jis paaiškino, kad 2011 m. kovo 1 d. (duomenys neskelbtini) T. T. ir Ž. Š. pavogė puspriekabę-šaldytuvą, kurioje buvo pakrautas sausainių krovinys. Šie sausainiai buvo apvalūs su įvairių rūšių pertepimais, supakuoti į popierines dėžutes. Puspriekabė buvo partempta vilkiku „Renault Premium“, kurį vairavo T. T.. Dalį sausainių pasidalino tarpusavyje jis pats, broliai A. ir T. B., D. Š., T. T., V. V., S. G.. Tiek vilkikas, tiek prie jo prikabinta vogta puspriekabė-šaldytuvas buvo saugomi S. G. bendrovės teritorijoje (duomenys neskelbtini). Praėjus keletui dienų jam paskambino kažkuris iš brolių A. ir T. B. ar V. V. ir pasakė nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) pas S. G., kadangi kaltinamasis susitarė su savo pažįstamu, dirbusiu (duomenys neskelbtini) bazėje, kad šis padės parduoti vogtą sausainių krovinį. Jis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir pasiėmęs vilkiką „Renault Premium“ su prie jo prikabinta puspriekabe-šaldytuvu, nuvairavo šį į (duomenys neskelbtini) bazę, kur laukė V. V. žmogus. Galimai ten buvo dar keletas darbininkų, kurie padėjo visą krovinį iškrauti. Išsikrovęs sugrįžo į S. G. įmonės teritoriją, kur pastatė vilkiką „Renault Premium“ su vogta puspriekabe-šaldytuvu. Kas, kada, kam, kokiomis aplinkybėmis ir už kokią pinigų sumą pardavė vogtą puspriekabę-šaldytuvą, nežino.

Tokius savo parodymus S. A. patvirtino jų patikrinimo vietoje metu, parodydamas kelyje (duomenys neskelbtini) esančią aikštelę prie kavinės „U.“ adresu (duomenys neskelbtini), kur 2011 m. pavasarį sutiko T. T., vairavusį vilkiką „Renault Premium“ su (duomenys neskelbtini) pavogta puspriekabe, pakrauta sausainių kroviniu, perėmė šio vilkiko vairavimą ir vogtą puspriekabę nutempė bei pastatė saugojimui pas S. G. pastarojo įmonės teritorijoje (duomenys neskelbtini). Taip pat parodė (duomenys neskelbtini), UAB „K.“ teritoriją ir joje esančius sandėlius, kur kelis kartus buvo iškrautas vogtų maisto produktų krovinys (29 t., b. l. 4, 14-16).

Nuteistasis S. G. parodymus duoti atsisakė.

2013 m. sausio 15 d. LKPB TRV pranešime Nr. IP/727/44/BE/12 nurodyta, kad Kelno policija atlieka tyrimą Nr. 601000-067680-11/1 dėl 2011 m. kovo 1 d. laikotarpiu nuo 1.07 val. iki 1.22 val. baltos spalvos su užrašu (duomenys neskelbtini) puspriekabės „Schmitz“, VIN(duomenys neskelbtini), vagystės, padarytos adresu (duomenys neskelbtini). Savininkas firma „P.“, (duomenys neskelbtini). Pagrobtas krovinys – sausainiai. Įtariamieji nenustatyti, puspriekabės paieška galioja (14 t., b. l. 129-130).

Kaip matyti iš ištirtų įrodymų, T. T. ir Ž. Š. prisipažino kaltais ir nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pagrobė puspriekabę su maisto produktais (sausainiais). Šių asmenų nurodytas įvykio aplinkybes patvirtina duomenys, gauti iš Vokietijos policijos pareigūnų (14 t., b. l. 129-130). Buvus puspriekabės-šaldytuvo su sausainių krovinių vagystę patvirtina ir S. A. parodymai. Pats V. V. pripažįsta, jog jis kelis kartus padėjo parduoti pavogtus maisto produktus (duomenys neskelbtini) bazėje.

Už šios vagystės padarymą Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžiu (pakeistu 2018 m. gruodžio 20 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu) pagal BK 25 straipsnio 4 dalį 178 straipsnio 3 dalį nuteisti A. B., T. B., Ž. Š., S. G.. T. T. (11 t., b. l. 157-182) buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 39¹ straipsnio nuostatomis.

Šioje baudžiamojoje byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad prieš išvykstant vykdyti šios nusikalstamos veikos vagystę įvykdę asmenys buvo aprūpinti grupuotės lėšomis įsigyta transporto priemone, įrankiais ir kitais reikmenimis. Be to, Ž. Š. ir T. T. (duomenys neskelbtini) nakvojo pas kaltinamojo giminaitį, V. V. organizavo ir pagrobtų sausainių realizavimą. Nėra abejonių, kad kaltinamajam apie šią vagystę buvo žinoma. Šią veiką padarę asmenys atliko veikdami V. V. ir jau nuteistų brolių A. ir T. B. suburto nusikalstamo susivienijimo veikloje, todėl V. V. atsako už jų padarytą nusikalstamą veiką kaip vykdytojas. BK 190 straipsnyje nurodyta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL. Šios vagystės metu pagrobtas turto – puspriekabės-šaldytuvo ir krovinio vertė viršija 250 MGL. Todėl kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 25 straipsnio 4 dalį 178 straipsnio 3 dalį.

Kaltinime, be to, nurodyta, kad V. V. veikė ir su nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais A. B., G. G., R. G. ir tyrimo nenustatytais asmenimis, kad nusikalstamo susivienijimo vadovas A. B. nurodė S. A. iš A. B., G. G., R. G. įgyti netikrus valstybinius numerius. 2011 metų pradžioje, tačiau ne vėliau nei iki 2011 m. vasario 22 d. S. A. (duomenys neskelbtini) susitiko su A. B. ir užsakė pas šį pagaminti netikrus valstybinius numerio ženklus. A. B. dėl netikro transporto priemonės valstybinio numerio ženklo pagaminimo kreipėsi į G. G., perduodamas šiai ant lapuko surašytus skaičius ir raides. Veikdama pagal susitarimą minimu laikotarpiu G. G. susitiko su R. G. ir perdavė pastarajam iš A. B. gautus valstybinio numerio ženklo duomenis. R. G. paros-dviejų laikotarpiu nuo užsakymo gavimo specialių įrankių – preso, metalinių raidžių ir skaičių, metalinių plokščių, lipnios juostos ir dažų pagalba garažo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patalpose pagamino netikrą valstybinį numerio ženklą ir pardavė jį G. G., gavęs už tai 120-150 Lt. Įgijusi iš R. G. netikrą valstybinį numerio ženklą, G. G. pardavė jį A. B., gavusi už tarpininkavimą 50-80 Lt. Pagamintą netikrą valstybinį numerio ženklą minimu laikotarpiu paros dviejų bėgyje nuo užsakymo gavimo A. B. pardavė S. A., gaudamas iš pastarojo 250 Lt už valstybinių numerio ženklų komplektą. S. A. minėtą netikrą valstybinį numerį perdavė A. ir T. B.. Pastarieji 2011 metų vasario mėnesį (duomenys neskelbtini) perdavė netikrų valstybinių numerio ženklų komplektą T. T. ir Ž. Š.. Kaltinime taip pat nurodyta, kad T. T. ir Ž. Š. pakeitė puspriekabės-šaldytuvo vokiškus valstybinius numerius į iš Lietuvos atvežtus netikrus lietuviškus valstybinius numerius, naudodami tam tikslui iš Lietuvos atsivežtus iš A. B. įgytus netikrus valstybinius numerius. V. V. neigia tokius įvykius buvus. Šioms aplinkybėms patvirtinti nėra surinkta neginčijamų įrodymų, todėl minėtos aplinkybės iš kaltinimo pašalintinos. Nors teismas laiko nustatytu, kad T. T. ir Ž. Š. pakeitė puspriekabės vokiškus valstybinis numerius į iš Lietuvos atsivežtus netikrus lietuviškus valstybinius numerius, tačiau taip pat nėra surinkta neginčijamų įrodymų, kad jie tam tikslui panaudojo iš Lietuvos atvežtus iš A. B. įgytus netikrus valstybinius numerius. Tokiu būdu ši aplinkybė iš kaltinimo taip pat pašalintina.

Be to, kaltinamasis V. V. taip pat buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 4 dalyje 300 straipsnio 3 dalyje, t. y. dokumentų suklastojimą padarant didelę žalą. Kaltinime nurodyta, kad V. V. kartu su A. B. ir su T. B. nurodė S. A. iš A. B. įgyti suklastotus dokumentus. 2011 metų pradžioje, tačiau ne vėliau nei iki 2011 m. vasario 22 d. S. A., panaudodamas duomenis apie Lietuvos Respublikoje registruotą puspriekabę, (duomenys neskelbtini) susitiko su A. B. ir užsakė pas šį pagaminti netikrus dokumentus – puspriekabės registracijos liudijimą, techninės apžiūros rezultatų kortelę-ataskaitą. A. B. dėl transporto priemonių registracijos liudijimo blanko ir transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų kortelės įgijimo kreipėsi į tyrimo nenustatytą asmenį. Tuo pačiu metu, kai buvo užsakomas ir gaminamas netikras valstybinis numerio ženklas, A. B. iš tyrimo nenustatyto asmens vardu „Ž.“ įgijo kompiuterio ir rašalinio spausdintuvo pagalba pagamintą netikrą bei suklastotą tikrą dokumentus, mokėdamas 250 Lt už transporto priemonės registracijos liudijimą ir 200 Lt už techninės apžiūros rezultatų kortelę. Pagamintus netikrus ir suklastotus dokumentus minimu laikotarpiu paros dviejų bėgyje nuo užsakymo gavimo A. B. (duomenys neskelbtini) pardavė S. A., gaudamas iš pastarojo po 400 Lt už kiekvieną transporto priemonės registracijos liudijimą, po 250 Lt už kiekvieną transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų kortelę. S. A. minėtus suklastotus dokumentus perdavė A. ir T. B.. Pastarieji 2011 metų vasario mėnesį (duomenys neskelbtini) perdavė netikrų transporto priemonių dokumentų komplektą T. T. ir Ž. Š.. Be to, (duomenys neskelbtini) T. T. užpildė CMR važtaraščius, įrašydamas į juos išgalvotus duomenis.

Kaip jau minėta, tiek V. V., tiek ir A. B., T. B., Ž. Š. S. A. ir S. G. savo kaltę neigia. Tokių išdėstytų aplinkybių nepatvirtino ir T. T..

Dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu dalyku gali būti netikri arba suklastoti dokumentai. Dokumentas laikomas netikru tada, kai jo turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ir kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino kito asmens vardu. Netikras dokumentas gali būti gautas tik visiško materialaus klastojimo būdu. Tikras dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas pakeitė kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašė, atspausdino ar kitaip pagamino, arba tik patvirtino kito asmens surašytą dokumentą, tokiu būdu dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Tikras dokumentas gali būti suklastojamas tiek dalinio materialaus, tiek ir intelektualaus klastojimo būdais.

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad kažkokie tai dokumentai galėjo būti, tačiau šiuo konkrečiu atveju dokumentai (transporto priemonės registracijos liudijimas ir transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų kortelė, CMR važtaraščiai) nebuvo surasti, apžiūrėti, teismas neturi galimybės jų identifikuoti. Todėl nėra paties dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu dalyko. Jo nesant negalima nustatyti, kokie tai tikrai buvo dokumentai, ar jie tikrai suklastoti, jei taip, tai kokiu būdu.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes kaltinamasis V. V. iš kaltinimo pagal BK 25 straipsnio 4 dalį 300 straipsnio 3 dalį turi būti išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

2011 m. kovo 19-22 d. vilkiko „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagystė (duomenys neskelbtini), 2011 m. kovo 21-22 d. vilkiko „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagystė (duomenys neskelbtini) bei 2011 m. kovo 25 d. puspriekabės-šaldytuvo „Koegel SV24“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su šaldytų bandelių kroviniu, puspriekabės-šaldytuvo „Koegel SV24“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su šaldytos tešlos kroviniu, vagystė (duomenys neskelbtini)

Kaltinamasis V. V. paaiškino, kad šiose vagystėse nedalyvavo, nieko apie jas nežino.

Nuteistieji T. B. ir A. B. parodymus duoti atsisakė.

Nuteistasis Ž. Š. paaiškino, kad 2011 m. pavasarį jam paskambino arba S. A. arba D. Š. ir pasakė, kad ruoštųsi išvažiuoti (vykdyti vagysčių). Kitą dieną atvažiavo T. T. ir jie išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Kartu važiavo ir jam nepažįstamas vairuotojas vardu A.. Kelionės metu T. T. padavė jam ir A. mobiliuosius telefonus „Nokia“ ir naujas Lenkijos „Era Tak Tak“ SIM korteles. Mobiliųjų telefonų užrašų knygelės buvo tuščios. Jie trise apsikeitė telefono numeriais. Nuvykę į (duomenys neskelbtini) rpeno mieste, pramoniniame rajone surado vilkiką. Automobilyje palikę vairuotoją, jis su T. T. nuėjo prie vilkiko, atsineštų įrankių pagalba išlaužė vilkiko kabinos durelių ir užvedimo spyneles, po ko sugrįžo prie automobilio ir vairuotojui davė atsuktuvą, kurio pagalba šis užvedė grobiamo vilkiko variklį ir vilkiką nuvairavo į aikštelę, kur paliko stebėjimui. Po kelių dienų aikštelėje, kurioje stebėjimui buvo palikę vilkiką, šios transporto priemonės neberado. Po pirmojo vilkiko vagystės, važinėdami po pramoninius rajonus, jie gatvėje pamatė vilkiką „Scania“, galimai 2008 m. gamybos. Kadangi vilkikas tiko, automobilį „Ford Mondeo“ paliko stovėjimo aikštelėje apie 700 m nuo vilkiko „Scania“. Automobilyje liko laukti vairuotojas Anicetas. T. T. iš automobilio „Ford Mondeo“ bagažinės paėmė ir jam padavė du atsuktuvus bei savadarbį metalinį įrankį, o sau pasiėmė kažkokį atsuktuvą ir keičiamų atsuktuvų galvučių komplektą. Jie nuėjo prie vilkiko „Scania“. Jis atsuktuvo pagalba išlaužė keleivio durelių spynelę, atidarė duris ir kartu su T. T. įlipo į kabiną. Kabinoje jie išlaužė automobilio užvedimo spynelę, patikrino visą automobilio kabiną, ieškodami palydovinės navigacijos sistemos. Po to jie grįžo prie savo automobilio ir liepė A. eiti prie vilkiko ir nuvairuoti šį į (duomenys neskelbtini) mieste esantį pramoninį rajoną. A. buvo pasakyta, kad atsuktuvo pagalba, kuris ten specialiai buvo paliktas, jis lengvai galės užvesti automobilį. Jie automobiliu „Ford Mondeo“ važiavo priekyje, su A. bendraudami trumposiomis žinutėmis. Sutartoje vietoje aikštelėje palikę pavogtą vilkiką, visi nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Kitos dienos vakare jie grįžo į (duomenys neskelbtini) miestą ir likus iki palikto vilkiko apie 1 km jis su vairuotoju A. išlipo pasiėmę du LR valstybinius numerius, aplanką su automobilio registracijos dokumentais, draudimu ir kitais svarbiais automobilio dokumentais. Nuėjus prie vilkiko, padavė vairuotojui aplanką su automobilio registracijos dokumentais, draudimais, o pats pakeitė belgiškus valstybinius numerius į LR valstybinius numerius ir sugrįžo pas T. T.. Jie nuvažiavo į Unnos miestą, o A. vilkiku važiavo iš paskos. (duomenys neskelbtini) mieste, pramoniniame rajone paliko vilkiką. Važiuojant iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) T. T. susirašinėjo su E. B. ir V. V., kurie taip pat buvo atvažiavę į (duomenys neskelbtini). Su šiais asmenimis buvo sutarta pavogti dvi puspriekabes, nes minėti nuteistieji turėjo savo vairuotoją – K. P., kuris buvo atvažiavęs S. G. įmonės vilkiku „Mercedes“. (duomenys neskelbtini) miesto pramoniniame rajone, kur buvo paliktas vilkikas „Scania“, susitiko su minėtais nuteistaisiais. Dar iki susitikimo jis su T. T. buvo nusižiūrėję firmos „H.“ neaptvertoje teritorijoje stovėjusias dvi puspriekabes-šaldytuvus. Susitikus į jų automobilį „Ford Mondeo“ įsėdo K. P.. Pravažiuodami pro nusižiūrėtas puspriekabes-šaldytuvus parodė jas vairuotojams nurodydami, kad jas reikės paimti. Tuomet netoli tos teritorijos sustojo, jis išlipo iš automobilio ir liko stebėti firmos teritoriją. Su T. T. susitarė bendrauti SMS žinutėmis, jei kils kokių nors problemų. Tuomet minėtas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo su abiem vairuotojais nuvažiavo. Praėjus apie 1 val. į teritoriją atvažiavo K. P. vairuojamas vilkikas „Scania“, kuriame sėdėjo ir A.. Jie privairavo vilkiką prie vienos puspriekabės-šaldytuvo, prisikabino ją prie vilkiko ir išvažiavo. Praėjus 20-25 min. vairuotojai sugrįžo tuo pačiu vilkiku, prisikabino kitą puspriekabę-šaldytuvą ir išvažiavo iš firmos „H.“ teritorijos. Tuomet jis įsėdo į privažiavusį automobilį „Ford Mondeo“. Jie nuvažiavo link Lietuvos. Iš T. T. pasakojimo suprato, kad viena iš pavogtų puspriekabių-šaldytuvų buvo prikabinta prie S. G. vilkiko „Mercedes“, kurį vairavo K. P. ir kurį lydėjo V. V. su E. B., o kitą puspriekabę tempė A. (duomenys neskelbtini) pavogtu vilkiku „Scania“. (duomenys neskelbtini) jie susitiko su V. V. ir E. B., po ko visi nuvažiavo link Lietuvos. (duomenys neskelbtini), stovėjimo aikštelėje, T. T. apžiūrėjo puspriekabes-šaldytuvus, kuriuose buvo šaldytos tešlos bandelės ir kažkokie kiti šaldytos tešlos gaminiai. Ant pavogtų puspriekabių buvo prisukti LR valstybiniai numeriai. Po kiek laiko išvažiavo link Lietuvos. Jis su T. T. lydėjo A. ir jo vairuojamą vilkiką „Scania“ su pavogta puspriekabe-šaldytuvu, o E. B. ir V. V. – K. P. ir šio vairuojamą vilkiką „Mercedes“, kuris tempė pavogtą puspriekabę-šaldytuvą. Įvažiavus į Lietuvą, T. T. A. liepė susimokėti Lietuvoje kelių mokestį ir nurodė stovėjimo aikštelę, esančią iki (duomenys neskelbtini) miesto ribos likus apie 15 km, o jį parvežė į namus. Kas toliau buvo su pavogtu vilkiku „Scania“ ir pavogtomis puspriekabėmis-šaldytuvais, nežino. Praėjus 2-4 dienoms jam buvo sumokėta 1 350 eurų.

Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 39¹ straipsnio nuostatomis T. T. paaiškino, kad 2011 m. kovo mėn. jis, Ž. Š. ir vairuotojas A. išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju, kaip ir prieš kiekvieną kelionę, su kitais grupuotės nariais aptarė vagysčių detales, vaidmenų pasiskirstymą. Jis iš T. B. gyvenamos vietos pasiėmė būtinus įrankius, valstybinius numerius, suklastotus dokumentus. Važiavo juodos spalvos automobiliu „Ford Mondeo“, kuriame po automobilio rankiniu stabdžiu, buvo įrengta slėptuvė. Į ją ir susidėjo visus vagystėms vykdyti pasiimtus reikmenis. Nuvykus į (duomenys neskelbtini) surado vilkiką „Scania“ baltos spalvos su mėlyna juosta ant šono. Jie išlaužė durų, užvedimo spyneles ir A. nuvairavo tą vilkiką į aikštelę, kurioje paliko. Tuomet, nuvežę A. į viešbutį, patys nuvažiavo pas V. V. giminaitį R. į (duomenys neskelbtini) miestelį nakvoti. Apie vagystę žinute pranešė A. B.. Po kelių dienų atvykę vilkiko neberado. Tačiau (duomenys neskelbtini) surado kitą vilkiką „Scania“, naujesnį, tamsios spalvos. Vėl išlaužė durų, užvedimo spyneles ir A. tą vilkiką nuvairavo į (duomenys neskelbtini). Ten jie sutiko atvažiavusius V. V., E. B. ir vairuotoją K. P.. Vairuotojas buvo atvykęs S. G. įmonei priklausančiu vilkiku „Mercedes“. Jie taip pat turėjo tikslą pavogti puspriekabę, tačiau nieko tinkamo nerado. Jis pasiūlė vykti į vietą, kur yra daug puspriekabių. Tai buvo firmos „H.“ teritorija. Tuomet V. V. ir E. B. paskambino K. P. ir pasakė važiuoti į Unnos priemiestį bei laukti jų skambučio. Jis su Ž. Š. važiavo automobiliu „Ford Mondeo“, V. V. ir E. B. – kitu, taip pat, „Ford Mondeo“ automobiliu. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) mieste esantį „(duomenys neskelbtini)“ pramoninį rajoną. Tuomet jie paskambino vairuotojams, kad šie atvažiuotų nurodytu adresu. Šiems atvažiavus jis, Ž. Š., V. V. ir E. B. bei K. P. susėdo į automobilį „Ford Mondeo“ ir nuvažiavo iki „H.“ firmos teritorijos parodyti K. P. dvi puspriekabes-šaldytuvus, kurias reikėjo prisikabinti prie vilkikų. Ž. Š. išlipo iš automobilio ir pasiliko prie firmos teritorijos stebėti aplinką, o jie trise sugrįžo prie vilkikų, kur laukė A.. Tuomet A. ir K. P. atsisėdo į vogtą vilkiką „Scania“, kurią vairavo A. ir nuvažiavo link „H.“ firmos teritorijos, kur laukė Ž. Š.. Tuo metu jis, E. B. ir V. V. aikštelėje liko laukti vilkiko vairuotojų. Praėjus 10-20 min. privažiavo A. vairuojamas vilkikas „Scania“ su prikabinta puspriekabe-šaldytuvu ir firmos „H.“ reklaminiu užrašu ant šono. Jie atkabino puspriekabę-šaldytuvą nuo vilkiko ir nutempė bei prikabino prie vilkiko „Mercedes“. Tuo pačiu metu, kol jie perkabinėjo puspriekabę-šaldytuvą, K. P. su A., vilkiku „Scania“ išvažiavo vogti antrosios puspriekabės-šaldytuvo. Belaukdami sugrįžtančių vairuotojų, jis, E. B. ir V. V. apieškojo pavogtą puspriekabę-šaldytuvą, kad joje nebūtų jokios palydovinės navigacinės sistemos įrenginio, atidarė šaldytuvo duris ir apžiūrėjo vidų. Jame buvo šaldytos tešlos gaminiai, apie 24 t. be to, pakeitė puspriekabės-šaldytuvo valstybinius numerius iš vokiškų į lietuviškus. Tuo metu prisikabinę antrąją pavogtą puspriekabę sugrįžo abu vairuotojai. Antrąją puspriekabę jie taip pat apieškojo, tačiau jokios palydovinės navigacinės sistemos įrenginių nerado. Apžiūrėję krovinį pamatė, kad tai apie 24 t įvairių šaldytų bandelių. Tada puspriekabei-šaldytuvui ir pavogtam vilkikui „Scania“ jie pakeitė valstybinius numerius į lietuviškus. Tuomet išvyko į Lietuvą. Vieną vilkiką vairavo K. P., o kitą – A.. Vilkikus lydėjo dviem automobiliais, t. y. vienu jis su Ž. Š., o kitą – V. V. su E. B.. Jo žiniomis, vogtas vilkikas ir puspriekabės buvo pastatytos S. G. įmonės teritorijoje. Po to krovinys buvo parduotas asmeniui, auginančiam paukščius ar lapes. Už tai buvo gauta apie 15 000 litų. Kitą puspriekabę jis vilkiku nutempė į (duomenys neskelbtini). Puspriekabę paliko prie angaro, priklausančio asmeniui, pravarde „Z.“ (D. M.). Kiek jam žinoma, už šią puspriekabę buvo gauta apie 10 000 – 15 000 eurų.

Nuteistasis E. B. paaiškino, kad 2011 m. pavasarį kartu su V. V. išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Ten susitiko su T. T. ir Ž. Š.. Visi kartu, nakties metu nuvažiavo į rajoną, kuriame T. T. buvo nužiūrėjęs dvi priekabas. Visi aptarė, kas kokius veiksmus atliks. Jis su V. V. turėjo laukti vilkikų. Vėliau atvažiavo du vilkikai šviesios spalvos, po to vienas išvažiavo ir grįžo su puspriekabe. Tuomet jie atkabino nuo vilkiko atitemptą puspriekabę ir vilkikas vėl išvažiavo. Jis su V. V. tikrino ar ant atitemptos puspriekabės nėra GPS. Likusį vilkiką prie puspriekabės atvairavo T. T., padavė jam numerius ir liepė uždėti juos ant puspriekabės, ką jis ir padarė. Apžiūrėję puspriekabės vidų pamatė, kad ten šaldyti tešlos gaminiai. Vienas iš vairuotojų buvo K. P., jis vairavo vilkiką „Mercedes“. Po vagystės jie dviem automobiliais lydėjo vilkikus į Lietuvą. Už praėjusią vagystę ir šią vagystę T. T. jam iš viso sumokėjo 1500 eurų.

Nuteistasis V. V. paaiškino, kad tikslaus laikotarpio nepamena, tačiau pas jį į namus atvažiavo D. Š. ir pasakė, kad rytoj reikės važiuoti į užsienį, vilkikas jau stovi (duomenys neskelbtini). Padavė pinigų, kuriuos reikėjo perduoti vairuotojui, taip pat pasakė, kad ten yra ir T. T., liepė susisiekti. Kitą dieną jis su E. B. išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Ten susirado vairuotoją, perdavė jam pinigus ir liepė laukti. Tas vairuotojas buvo K. P., jis buvo atvažiavęs S. G. bendrovės vilkiku „Mercedes“. Po kiek laiko susitiko su Ž. Š. ir T. T.. Pastarasis pasakė, kad žino teritoriją, kurioje yra tinkamos puspriekabės ir jas galima paimti. Tuomet jie paliko Ž. Š. stebėti teritoriją, o patys, tai yra T. T., K. P. ir E. B. nuvažiavo prie vilkikų. K. P. ir vairuotojas vardu A. sėdo į anksčiau pavogtą vilkiką „Scania“ ir nuvažiavo prisikabinti puspriekabės. Partempus tą puspriekabę, jie ją prikabino prie vilkiko „Mercedes“, o vairuotojai nuvažiavo partempti kitos puspriekabės. Tuo metu jis su E. B. keitė numerius, ieškojo GPS, o T. T. tvarkė dokumentus (CMR). Partempus kitą puspriekabę jie irgi pakeitė numerius, ieškojo GPS. Toje aikštelėje apžiūrėjo ir krovinį – ten buvo šaldytos bandelės ir tešla. T. T. ir Ž. Š. lydėjo vieną vilkiką, o jis su E. B. – kitą. Koks tolimesnis vilkikų ir krovinio likimas, nežino. Už tą vagystę gavo 750 eurų.

Nuteistasis K. P. paaiškino, kad 2011 m. pavasarį, tikslios datos neprisimena, jam paskambino A. B. ir nurodė kitą dieną atvykti į (duomenys neskelbtini). Atvykus susitiko su A. B. ir jo broliu T. B.. Su šiais asmenimis nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini), kur automobilių aikštelėje stovėjo balninis vilkikas „Mercedes“, baltos spalvos kabina. Minėti broliai jam pasakė, kad vilkike pilnai užpildyti abu kuro bakai, taip pat padavė registracijos dokumentus, draudimo polisą, krovinių pervežimo licenciją ir kitus būtinus transporto priemonės dokumentus, kurių reikia norint išvykti į užsienį, 300 eurų kelionei, juodos spalvos mobilaus ryšio telefoną „Nokia“, kuriame buvo įdėta lenkiška SIM kortelė „ERA Tak Tak“ ir įvestas vienintelis telefono numeris. A. B. pasakė, kad kai įvažiuos į (duomenys neskelbtini), turi parašyti SMS žinutę ir tada gaus tikslų adresą, kur reikės važiuoti ir nurodymus, ką daryti. Įvažiavęs į (duomenys neskelbtini) parašė A. B. SMS ir gavo atsakymą, kuriame buvo nurodyta važiuoti link (duomenys neskelbtini) miesto. Nuvykęs gavo žinutę iš T. T., kurioje buvo nurodytas tikslus adresas, kur reikia nuvairuoti vilkiką. Tokiu būdu nuvyko į kažkokio (duomenys neskelbtini) miesto pramoninį rajoną, kur vienoje iš stovėjimo aikštelių pamatė stovint vilkiką „Scania“ raudonos spalvos kabina. Prie jo priėjo T. T. ir Ž. Š., kurie buvo atvažiavę automobiliu „Ford Mondeo“ Anglijos valstybiniais numeriais. Jam minėti asmenys liepė sėstis į jų automobilį, prieš supažindinę su vilkiko „Scania“ vairuotoju, kuris prisistatė A. vardu. Jie pavažiavo apie 5 km iki firmos „H.“ teritorijos, kur stovėjo daug įvairių puspriekabių. T. T. parodė dvi puspriekabės-šaldytuvus, kurias jis ir A. turėjo prisikabinti prie savo vilkikų. Po to jie sugrįžo į aikštelę, kur laukė A.. T. T. ir Ž. Š. liko laukti stovėjimo aikštelėje prie vilkiko „Mercedes“, o jis su A. vogtu vilkiku „Scania“ nuvažiavo į „H.“ firmos teritoriją, kurios niekas nesaugojo. Vilkiką „Scania“ vairavo A.. Jie abu prie vilkiko prisikabino vieną iš nurodytų puspriekabių-šaldytuvų ir sugrįžo į aikštelę. Ten atkabino puspriekabę-šaldytuvą ir vėl tuo pačiu vilkiku „Scania“ nuvažiavo prisikabinti antrosios puspriekabės-šaldytuvo. Prisikabinus antrąją puspriekabę-šaldytuvą sugrįžo į tą pačią vietą. Kaip ir pirmąjį kartą vilkiką „Scania“ vairavo A.. Atvykus pamatė, kad prie vilkiko „Mercedes“ jau buvo prikabinta pavogta puspriekabė-šaldytuvas su reklaminiu užrašu ant šono „H.“ ir prie šios puspriekabės buvo prisukti LR valstybiniai numeriai. T. T. jam padavė LR puspriekabės registracijos liudijimą, techninės apžiūros lapą, draudimo dokumentus, CMR lapus. Kas juose buvo surašyta, neprisimena, tačiau iš T. T. jis sužinojo, kad puspriekabėje-šaldytuve yra pakrauti šaldytos tešlos gaminiai. Kol jis kalbėjosi Ž. Š. keitė kitai pavogtai puspriekabei-šaldytuvui valstybinius numerius iš vokiškų į lietuviškus. Po to T. T. liepė važiuoti į Lietuvą ir pasakė, kad kartu su Ž. Š. važiuos priekyje ir lydės iki Lietuvos. Kelionės metu bendravo naudodamiesi mobilaus ryšio telefonais. Įvažiavus į Lietuvą jį pasitiko A. B. su T. B., kurie liepė važiuoti į (duomenys neskelbtini) ir autostrados (duomenys neskelbtini) pradžioje (prie išvažiavimo į autostradą link (duomenys neskelbtini)) palikti vilkiką degalinėje „L.“. Be to, šie asmenys palydėjo jį iki minėtos degalinės, kurioje jis paliko vilkiką „Mercedes“ su puspriekabe-šaldytuvu „H.“ bei atidavė broliams T. ir A. B. vilkiko „Mercedes“ raktelius, dokumentus, kaip ir puspriekabės-šaldytuvo registracijos, draudimo dokumentus.

Parodymų patikrino vietoje metu K. P. nurodė degalinę „L.“ (duomenys neskelbtini), esančią važiuojant link (duomenys neskelbtini) mikrorajono į kurią, vykdydamas A. B. nurodymus vilkiku „Mercedes“ iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą partempė vogtą puspriekabę-šaldytuvą su šaldytos tešlos gaminiais (31 t., b. l. 109, 119-121).

Nuteistasis S. A. parodymus duoti atsisakė. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo bei ikiteisminio tyrimo pareigūnų jis paaiškino, kad prisimena, jog vienu metu buvo partemptos dvi puspriekabės-šaldytuvai „Koegel“, pakrautos šaldytos tešlos gaminiais. Tolimesnio šių pagrobtų puspriekabių-šaldytuvų ir juose buvusių krovinių likimo nežino. Iš bendrų pokalbių girdėjo, kad dalis puspriekabėse-šaldytuvuose buvusio krovinio buvo nuvežta ir parduota duonos-bandelių kepyklai (duomenys neskelbtini), o likusi dalis, kurios realizuoti nepavyko, buvo išvežta ir išmesta kažkur miške. Kas, kada, kam ir už kokią pinigų sumą pardavė abi šias vogtas puspriekabes-šaldytuvus, nežino.

Nuteistasis S. G. parodymus duoti atsisakė. Apklausiant šį asmenį ikiteisminio tyrimo teisėjui ir pareigūnams, jis paaiškino, kad kartą A. B. prašymu, į Europos Sąjungos šalis išsiuntė UAB „R.“ vilkiką „Mercedes“, kurį vairavo A. B. duotas, jam nežinomas ir nematytas, vairuotojas. Į kokią šalį šis važiavo, kur, kada ir kokiomis aplinkybėmis prisikabino puspriekabę-šaldytuvą, nežino, tačiau gali patvirtinti, kad ją partempė į Lietuvą ir pastatė UAB „R.“ teritorijoje, (duomenys neskelbtini) miestelyje. Kiek laiko ši puspriekabė-šaldytuvas stovėjo įmonės teritorijoje, neprisimena, tačiau jos pasiimti atvažiavo A. B., T. B. ir S. A., kuris šią puspriekabę-šaldytuvą prisikabinęs prie vilkiko pertempė į kitą vietą. Puspriekabėje-šaldytuve buvo pakrautos kažkokios bandelės, vieną jų T. B. davė jam. Už šios puspriekabės-šaldytuvo partempimą iš užsienio valstybės į Lietuvą A. B. sumokėjo apie 1 500 eurų.

Liudytojas E. J. paaiškino, kad yra individualios įmonės savininkas. Įmonės veikla labai plati, be kita ko, turi duonos kepyklą (duomenys neskelbtini). Apie 2010-2011 metus pas jį į darbo kabinetą atėjo nepažįstamas vyriškis, apie 35 m. amžiaus, 175-180 cm ūgio, sportinio sudėjimo, viršugalvyje praplikęs, kuris leido suprasti, jog yra verslininkas ir pasiūlė jam nusipirkti šaldytos tešlos pusgaminių. Vyriškis parodė jam atsivežtus pusgaminių pavyzdžius, pasiūlė kainą. Jis sutiko įsigyti siūlomos produkcijos ne daugiau nei 1,5-2 tonas, už kurias vėliau sumokėjo apie 5000 litų. Jokių įtarimų nekilo, nes vyriškis patikino, jog, kai į kepyklą bus pristatytas visas šaldytos tešlos pusgaminių krovinys, šis jam išrašys sąskaitas-faktūras ir grynųjų pinigų paėmimo orderį. Produkcija į kepyklą buvo pristatyta po vienos ar kelių dienų. Vyriškis lengvuoju automobiliu atlydėjo kitą automobilį, galimai sunkvežimį ar mikroautobusą, kurį vairavo jam nepažįstamas asmuo. Kai buvo suvežta visa produkcija, jis sumokėjo apie 5000 litų, tačiau sąskaitų-faktūrų bei pinigų paėmimo orderio taip ir negavo. Jis skambino šiam vyrui, prašė sąskaitų, tačiau šis tik žadėdavo atvežti reikiamus dokumentus, bet jų taip ir nepristatė. Kad jam buvo parduoti vogti šaldytos tešlos pusgaminiai, sužinojo tik apklausoje ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytojas patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu pagal pateiktas nuotraukas atpažino S. G. kaip asmenį, kuris siūlė jam pirkti šaldytos tešlos pusgaminius (13 t., b. l. 23-25).

Liudytojas D. M. paaiškino, kad 2011 metų pavasarį, kaltinamojo V. V. pažįstamas S. atvažiavęs pasakė, kad turi parduoti puspriekabę-šaldytuvą „Schmitz“ arba „Koegel“ modelio, pasakė pagaminimo metus, apibūdino techninį stovį ir paminėjo, kad norėtų gauti apie 10 000 eurų. Jis pažadėjo pasidomėti, ar kam reikia. Pasiskambinęs į Rusiją pažįstamam vardu A., pasiūlė įsigyti puspriekabę-šaldytuvą leisdamas suprasti, jog siūloma pirkti puspriekabė-šaldytuvas yra vogta, neturi jokių registracijos dokumentų, nurodė 11 000-12 000 eurų kainą. Praėjus keletui dienų A. paskambino ir pasakė, kad rytojaus vakare atvyks pas jį (D. M.) adresu (duomenys neskelbtini). Tuomet paskambino S., kad šis turi atitempti puspriekabę-šaldytuvą, nurodė adresą. Atvykus A., palydėjo šį iki puspriekabės-šaldytuvo buvimo vietos, aprodė ir paėmė iš jo apie 12 000 eurų. Kartu su A. atvažiavęs vilkiko su Rusijos valstybiniais numeriais vairuotojas prisikabino parduotą puspriekabę-šaldytuvą ir išvažiavo. Jis informavo S., kad turi pinigus, o šis netrukus atvažiavo ir pasiėmė. S. atidavė 10 tūkstančių eurų, o likusius 1 ar 2 tūkstančius eurų pasiliko sau už tarpininkavimą parduodant vogtą puspriekabę.

Liudytojas A. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, paaiškino, kad 2011 metų pavasarį S. A. ir D. Š. pasiūlė pirkti vilkikus ir jų priekabas be dokumentų. Tam tikram laikui praėjus jam tarpininkaujant kazachų tautybės asmenims buvo parduoti keli vilkikai ir puspriekabės.

Iš Belgijos Karalystės teisėsaugos institucijų gautame atsakyme Nr. 38-3-G-922 į 2012 m. kovo 28 d. Nr. 38-3-S-1125 teisinės pagalbos prašymą (LR Generalinės prokuratūros 2013 m. gegužės 31 d. lydraštis Nr. 17.2.-11021(14.5-101/12) nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 19 d. 19 val. iki 2011 m. kovo 21 d. 6 val. (duomenys neskelbtini) pagrobtas mėlyna su raudona juosta vilkikas „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini). Vilkiko savininkas bendrovė „T.“, žalą visiškai padengė draudimo kompanija „(duomenys neskelbtini)“.

2013 m. sausio 24 d. 15.06 val. Federalinės kriminalinės policijos Antverpeno apygardos 3929 su turtu susijusių kriminalinių nusikaltimų skyriaus 1 priede prie protokolo Nr. 000068/2013, byloje Nr. AN.17.FX.100470/2011 J. K. F. M. apklausos protokole nurodyta, kad jis yra įmonės „T.“, registruotos adresu (duomenys neskelbtini) darbuotojas ir yra įgaliotas teikti parodymus. Dėl bandymo pavogti įmonės vilkiką „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad padarytą žalą atlygino draudimo bendrovė. Civilinio ieškinio atsisako.

2013 m. birželio 5 d. Belgijos Karalystės teisėsaugos institucijų atsakyme Nr. 38-3-G-922 taip pat nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 21 d. 18 val. iki 2011 m. kovo 22 d. 4.30 val., (duomenys neskelbtini) pavogtas baltas su mėlynomis/geltonomis juostomis ir raidėmis (duomenys neskelbtini), 2008 m. laidos vilkikas „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini). Vilkiko savininkas bendrovė „N.“, vilkiko nuomininkas bendrovė „T.“. Vilkiko vertė 39 000 eurų.

2013 m. sausio 4 d. 9 val. Federalinės kriminalinės policijos Antverpeno apygardos 3929 su turtu susijusių kriminalinių nusikaltimų skyriaus 2 priede prie protokolo Nr. 026002/2012, byloje Nr. AN.17.FX.100477/2011 C. D. A. H. apklausos protokole nurodyta, kad jis yra įmonės „N.“, registruotos adresu (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius. Vilkikas „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausė jo vadovaujamai bendrovei, o vagystės dieną – 2011 m. kovo 22 d., buvo išnuomotas įmonei „V.“, esančiai (duomenys neskelbtini) gatvėje. Transporto priemonės neatgavo, vagystės dieną vilkiko vertė siekė 39 000 eurų.

2011 m. kovo 22 d. priede prie federalinės policijos bylos Nr. AN.17.FX100477-2011 V. D. P. apklausoje dėl automobilio vagystės nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 21 d. 18 val. iki 2011 m. kovo 22 d. 4.30 val. adresu (duomenys neskelbtini) prie tilto, buvo pagrobtas jų bendrovės nuomojamas vilkikas „Scania 184“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas (duomenys neskelbtini), 2008 metų laidos, kurio rida 206 700 km, baltos, mėlynos, geltonos spalvų su užrašu „(duomenys neskelbtini)“. Vilkiko degalų bakas buvo puspilnis, vilkikas užrakintas (14 t., b. l. 102, 103-106, 113-114, 121-122, 16 t., b. l. 157-196).

2012 m. liepos 18 d. Vokietijos Federacinės Respublikos teisėsaugos įstaigų atsakyme Nr. 38-3-G-1242 į teisinės pagalbos prašymą Nr. 38-3-S-1124 (LR Generalinės prokuratūros 2012 m. liepos 16 d. lydraštis Nr. 17.2.-15590(14.5-102/12) pateiktas Unna apskrities policijos kriminalinio komisariato 1 byloje Nr. 317000-026570-12/5 (papildymas prie AZ:81 AR 212/12) esantis 2011 m. kovo 25 d. pranešimas apie nusikaltimą, kuriame nurodyta, jog 2011 m. kovo 25 d. 2.45 val. (duomenys neskelbtini) padaryta dviejų baltos spalvos su užrašu „H.“ balninių priekabų-šaldytuvų „Koegel SV24“, reg. ženklai (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), vagystė. Puspriekabių savininkas bendrovė „H.“, draudimo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“. Puspriekabėse buvęs krovinys – užšaldyti gaminiai. Bendra vertė apie 150 000 eurų. Puspriekabės buvo pavogtos nuo firmos „H.“, (duomenys neskelbtini) krovimo rampos.

2009 m. sausio 31 d. lizingo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ išrašytoje PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini), skirtoje kompanijai „H.“ nurodyta, kad pagal išperkamosios nuomos sutartį (duomenys neskelbtini), išperkamosios nuomos dalyko –vienos puspriekabės „Koegel Cool-Maxx Sikt 24 P50/1.110“, vertė 72 099,01 eurų.

2011 m. kovo 28 d. bendrovės „Klemme“ (užšaldytų kepinių gaminiai) bendrovei „H.“ išrašytoje sąskaitoje (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pagal sąskaitą (duomenys neskelbtini) yra paskaičiuota žala firmai „S.“ - 14 300,16 eurų. Pridedama 2011 m. kovo 24 d. sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2011 m. kovo 24 d. Nr. (duomenys neskelbtini) bei pavogtų prekių sąrašai (17 t., b. l. 1-137).

Ištirti įrodymai patvirtina, kad vilkiko „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir vilkiko „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagystes betarpiškai įvykdė Ž. Š. ir T. T.. Kaip matyti tiek Ž. Š., tiek ir T. T. patvirtino, kad nuvykus į (duomenys neskelbtini) jie kartu su vairuotoju, vardu A., pavogė vilkiką „Scania“, jį pastatė aikštelėje, tačiau vėliau jo neberado. Tuomet susirado kitą vilkiką „Scania“ ir šį trise taip pat pavogė. Tokius šių asmenų parodymus patvirtina ir atsakymai, gauti iš (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų.

Už šių vilkikų vagysčių padarymą Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžiu (pakeistu 2018 m. gruodžio 20 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu) pagal BK 25 straipsnio 4 dalį 178 straipsnio 3 dalį nuteisti A. B., T. B. ir Ž. Š.. T. T. (11 t., b. l. 157-182) buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 39¹ straipsnio nuostatomis. Tuo tarpu tuo pačiu nuosprendžiu S. G. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 straipsnio 4 dalyje 178 straipsnio 3 dalyje (vilkiko „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagystė) ir S. A. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 straipsnio 4 dalyje 178 straipsnio 3 dalyje (vilkiko „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystė), dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 straipsnio 4 dalyje 178 straipsnio 3 dalyje (vilkiko „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystė) išteisinti, nes neįrodyta, kad jie dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

Be to, Ž. Š., V. V., E. B., K. P. ir T. T. pripažino ir tai, kad jie (duomenys neskelbtini) pavogė dvi puspriekabes-šaldytuvus kroviniais, nurodė veikos padarymo aplinkybes, kurios esminėse detalėse sutampa. Tokius šių asmenų parodymus patvirtina ir iš Vokietijos Federacinės Respublikos teisėsaugos įstaigų gauti duomenys, lizingo bendrovės išrašytos sąskaitos-faktūros, bendrovės sąskaita.

Už šių puspriekabių-šaldytuvų vagysčių padarymą Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžiu (pakeistu 2018 m. gruodžio 20 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu) pagal BK 25 straipsnio 4 dalį 178 straipsnio 3 dalį nuteisti A. B., T. B., Ž. Š., S. A., V. V., E. B., S. G., o K. P. – pagal BK 25 straipsnio 3 dalį 178 straipsnio 3 dalį. T. T. (11 t., b. l. 157-182) buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 39¹ straipsnio nuostatomis.

Šioje baudžiamojoje byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad prieš išvykstant vykdyti šių nusikalstamų veikų, vagystes įvykdę asmenys buvo aprūpinti grupuotės lėšomis įsigytomis transporto priemonėmis, įrankiais ir kitais reikmenimis. Be to, Ž. Š. ir T. T. (duomenys neskelbtini) nakvojo pas kaltinamojo giminaitį, V. V. tarpininkavo parduodant puspriekabę-šaldytuvą, atliko kitus veiksmus. Nėra abejonių, kad kaltinamajam apie šias vagystes buvo žinoma. Vagystes įvykdę asmenys veiksmus atliko veikdami V. V. ir jau nuteistų brolių A. ir T. B. suburto nusikalstamo susivienijimo veikloje, todėl V. V. atsako už jų padarytas nusikalstamas veikas kaip vykdytojas. BK 190 straipsnyje nurodyta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL. Šių vagysčių metu pagrobto turto – kiekvieno iš vilkikų vertė viršija 250 MGL, taip pat ir pagrobtų puspriekabių-šaldytuvų bei krovinių (158 498,18 eurų). Todėl kaltinamojo padarytos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 25 straipsnio 4 dalį 178 straipsnio 3 dalį.

Kaltinime V. V. taip pat nurodyta, jog kaltinamasis veikė ir su nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais A. B., G. G., R. G., kad nusikalstamo susivienijimo vadovas A. B. nurodė S. A. iš A. B., G. G., R. G. įgyti netikrus valstybinius numerius. 2011 metų pradžioje, tačiau ne vėliau nei iki 2011 m. kovo 21 d. S. A. (duomenys neskelbtini) susitiko su A. B. ir užsakė pas šį pagaminti netikrus valstybinius numerio ženklus. A. B. dėl netikro transporto priemonės valstybinio numerio ženklo pagaminimo kreipėsi į G. G., perduodamas šiai ant lapuko surašytus skaičius ir raides. Veikdama pagal susitarimą minimu laikotarpiu G. G. susitiko su R. G. ir perdavė pastarajam iš A. B. gautus valstybinio numerio ženklo duomenis. R. G. paros-dviejų laikotarpiu nuo užsakymo gavimo specialių įrankių – preso, metalinių raidžių ir skaičių, metalinių plokščių, lipnios juostos ir dažų pagalba garažo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) patalpose pagamino netikrą valstybinį numerio ženklą ir pardavė jį G. G., gavęs už tai 120-150 Lt. Įgijusi iš R. G. netikrą valstybinį numerio ženklą, G. G. pardavė jį A. B., gavusi už tarpininkavimą 50-80 Lt. Pagamintą netikrą valstybinį numerio ženklą minimu laikotarpiu paros dviejų bėgyje nuo užsakymo gavimo A. B. pardavė S. A., gaudamas iš pastarojo 250 Lt už valstybinių numerio ženklų komplektą. S. A. minėtą netikrą valstybinį numerį perdavė A. ir T. B.. Pastarieji 2011 metų kovo mėnesį (duomenys neskelbtini) perdavė netikrų valstybinių numerio ženklų komplektą T. T. ir Ž. Š.. Kaltinime taip pat nurodyta, kad T. T. ir Ž. Š. pakeitė vilkiko ir puspriekabių-šaldytuvų vokiškus valstybinius numerius į iš Lietuvos atvežtus netikrus lietuviškus valstybinius numerius, naudodami tam tikslui iš Lietuvos atsivežtus iš A. B. įgytus netikrus valstybinius numerius. V. V. neigia tokius įvykius buvus. Šioms aplinkybėms patvirtinti nėra surinkta neginčijamų įrodymų, todėl minėtos aplinkybės iš kaltinimo pašalintinos. Nors teismas laiko nustatytu, kad T. T. ir Ž. Š. pakeitė vilkiko ir puspriekabių-šaldytuvų vokiškus valstybinis numerius į iš Lietuvos atsivežtus netikrus lietuviškus valstybinius numerius, tačiau taip pat nėra surinkta neginčijamų įrodymų, kad jie tam tikslui panaudojo iš Lietuvos atvežtus iš A. B. įgytus netikrus valstybinius numerius. Todėl šios aplinkybės iš kaltinimo turi būti pašalintos.

Be to, kaltinime dėl vilkiko „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagystės nurodyta, kad A. B. užtikrino pagrobto turto realizavimą, koordinavo bendrininkų veiksmus pagrobto didelės vertės turto gabenimo į Lietuvos Respubliką bei jo realizavimo metu. Kaip nustatyta, minėtas vilkikas buvo surastas (duomenys neskelbtini) Karalystės policijos pareigūnų, jis į Lietuvą gabenamas, tuo labiau realizuotas, nebuvo. Atsižvelgiant į tai, minėtos aplinkybės iš kaltinimo pašalintinos.

Kaltinime nurodyta ir tai, kad pagrobtas vilkikas „Scania“ su dviem puspriekabėmis – šaldytuvais iš pradžių buvo pastatytos S. G. įmonės teritorijoje, o vėliau A. B., T. B., S. A., S. G. ir V. V. realizuoti D. M. už 15 000 eurų ir A. K. už tyrimo nenustatytą sumą. Neginčijamų įrodymų, patvirtinančių tai, kad šio turto realizavime dalyvavo S. A., byloje nėra surinkta. Todėl ši aplinkybė iš kaltinimo turi būti pašalinta.

V. V. taip pat buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 4 dalyje 300 straipsnio 3 dalyje, t. y. dokumentų suklastojimą padarant didelę žalą. Kaltinime nurodyta, kad V. V. su A. B. ir T. B. nurodė S. A. iš A. B. įgyti suklastotus dokumentus. 2011 metų pradžioje, tačiau ne vėliau nei iki 2011 m. kovo 21 d. S. A., panaudodamas duomenis apie Lietuvos Respublikoje registruotus vilkiką ir puspriekabę, (duomenys neskelbtini) susitiko su A. B. ir užsakė pas šį pagaminti netikrus dokumentus – vilkiko ir puspriekabės registracijos liudijimą, techninės apžiūros rezultatų kortelę-ataskaitą. A. B. dėl transporto priemonių registracijos liudijimų blankų ir transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų kortelių įgijimo kreipėsi į tyrimo nenustatytą asmenį. Tuo pačiu metu, kai buvo užsakomi ir gaminami netikri valstybinio numerio ženklai, A. B. iš tyrimo nenustatyto asmens įgijo kompiuterio ir rašalinio spausdintuvo pagalba pagamintus netikrus bei suklastotus tikrus dokumentus, mokėdamas 250 Lt už transporto priemonės registracijos liudijimą ir 200 Lt už techninės apžiūros rezultatų kortelę. Pagamintus netikrus ir suklastotus dokumentus minimu laikotarpiu paros dviejų bėgyje nuo užsakymo gavimo A. B. (duomenys neskelbtini) pardavė S. A., gaudamas iš pastarojo po 400 Lt už kiekvieną transporto priemonės registracijos liudijimą, po 250 Lt už kiekvieną transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų kortelę. S. A. minėtus suklastotus dokumentus perdavė A. ir T. B.. Pastarieji 2011 metų kovo mėnesį (duomenys neskelbtini) perdavė netikrų transporto priemonių dokumentų komplektą T. T. ir Ž. Š., taip pat V. V. ir E. B.. Šie, vykdami į (duomenys neskelbtini), juos gabeno su savimi. Be to, (duomenys neskelbtini) T. T. užpildė CMR važtaraščius, įrašydamas į juos išgalvotus duomenis. Po to suklastoti dokumentai buvo perduoti K. P. ir vairuotojui, vardu A.. Šie, vykdami į Lietuvą su savimi gabeno suklastotus dokumentus.

Kaip jau minėta, tiek V. V., tiek ir A. B., T. B., Ž. Š. S. A. ir S. G., V. V., E. B., K. P. savo kaltę neigia. Tokių išdėstytų aplinkybių nepatvirtino ir T. T..

Dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu dalyku gali būti netikri arba suklastoti dokumentai. Dokumentas laikomas netikru tada, kai jo turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ir kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino kito asmens vardu. Netikras dokumentas gali būti gautas tik visiško materialaus klastojimo būdu. Tikras dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas pakeitė kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašė, atspausdino ar kitaip pagamino, arba tik patvirtino kito asmens surašytą dokumentą, tokiu būdu dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Tikras dokumentas gali būti suklastojamas tiek dalinio materialaus, tiek ir intelektualaus klastojimo būdais.

Teismas pripažįsta, kad kažkokie tai dokumentai galėjo būti, tačiau šiuo konkrečiu atveju dokumentai (transporto priemonės registracijos liudijimas ir transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų kortelė, CMR važtaraščiai) nebuvo surasti, apžiūrėti, teismas neturi galimybės jų identifikuoti. Iš to seka, kad nėra paties dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu dalyko. Jo nesant negalima nustatyti, kokie tai tikrai buvo dokumentai, ar jie tikrai suklastoti, jei taip, tai kokiu būdu.

Atsižvelgiant į šias išdėstytas aplinkybes kaltinamasis V. V. iš kaltinimo pagal BK 25 straipsnio 4 dalį 300 straipsnio 3 dalį turi būti išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

2011 m. balandžio 14-15 d. vilkiko „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabės „Van Hool“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 m. balandžio 15 d. puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagystė (duomenys neskelbtini)

Kaltinamasis V. V. teigė šioje vagystėje nedalyvavęs, nieko apie ją nežinantis.

Nuteistieji A. B. ir T. B. parodymus duoti atsisakė.

Nuteistasis Ž. Š. paaiškino, kad 2011 m. balandžio mėnesį jam paskambino D. Š. ir nurodė ruoštis išvykai. Kitą dieną prie jo namų sidabrinės spalvos automobiliu „Ford Mondeo“ Anglijos valstybiniais numeriais, atvažiavo D. Š.. Automobilyje taip pat sėdėjo E. B. ir vairuotojas pravarde „S.“ (J. J.). Jie visi nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Šioje šalyje, tarp (duomenys neskelbtini) miestų, tarp (duomenys neskelbtini) greitkelių, gatvėje surado vilkiką „Scania“. Nakties metu jie nuvažiavo link vilkiko. D. Š. ir J. J. šiek tiek atokiau pasiliko automobilyje stebėti aplinką, o jis su E. B., pasiėmę būtinus įsilaužimo įrankius, nuėjo prie vilkiko. Atsineštu atsuktuvu jis išlaužė vilkiko „Scania“ keleivio durelių spynelę ir įlipo į vilkiką. Jis savadarbiu įrankiu išlaužė užvedimo spynelę, o E. B. tuo metu vilkiko kabinoje ieškojo paslėpto palydovinės navigacinės sistemos sekimo įrenginio. Po to jie abu sugrįžo pas D. Š. bei J. J.. Jis vairuotojui padavė atsuktuvą ir liepė eiti prie vilkiko, nuvažiuoti apie 30 km iki pramoninio rajono, esančio prie (duomenys neskelbtini) miesto, ir ten sutartoje aikštelėje palikti pavogtą vilkiką (stebėjimui). Jie trise irgi nuvažiavo į sutartą vietą, kur sulaukė J. J.. Pastatęs vilkiką aikštelėje vairuotojas atsisėdo į jų automobilį ir visi išvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur praleido likusią nakties dalį. Kitą dieną jie pravažiavo pro stebėjimui paliktą vilkiką ir įsitikino, kad viskas gerai, vilkikas saugus. Tuomet, važinėdami po (duomenys neskelbtini) apylinkėse esančius pramoninius rajonus, vienoje iš automobilių stovėjimo aikštelių surado baltos spalvos puspriekabę-šaldytuvą, kurią pasitarę nusprendė pavogti. Sulaukę vakaro J. J. jie nuvežė prie vilkiko „Scania“ ir liepė važiuoti prie surastos puspriekabės-šaldytuvo ir ją prisikabinti. Taip pat sutarė susitikimo vietą apie 5 km atstumu nuo vagystės vietos, kitame pramoniniame rajone. Ten jie laukė vairuotojo. Praėjus apie 10-15 min. į sutartą vietą vilkiku su puspriekabe atvažiavo J. J.. Tuomet jis iš automobilio „Ford Mondeo“ pasiėmė LR valstybinius numerius ir registracijos, draudimo dokumentus, pakeitė belgiškus numerius į lietuviškus, o E. B. tuo metu apieškojo puspriekabę, tikrindamas ar joje nėra palydovinės navigacinės sekimo sistemos. Tuomet vairuotojui J. J. liepė važiuoti į (duomenys neskelbtini), kur visi susitarė susitikti ties 2 greitkeliu. Jis pats, D. Š. ir E. B. važiavo pirmi ir sutartoje vietoje laukė J. J.. Vykstant į Lietuvą, kaip įprasta, jie trise, važiuodami automobiliu „Ford Mondeo“, lydėjo pavogtus vilkiką „Scania“ su puspriekabe-šaldytuvu į Lietuvą. Lietuvoje J. J. buvo liepta nuvairuoti vilkiką su puspriekabe-šaldytuvu į stovėjimo aikštelę (duomenys neskelbtini) kelyje, esančią iki (duomenys neskelbtini) miesto ribos likus apie 15-20 km. Kelionės metu D. Š. nuolat SMS žinutėmis susirašinėdavo su A. B.. Vogtų vilkiko ir puspriekabės pardavimu rūpinosi A. B., S. A., V. V. ir kiti. Praėjus 3-4 dienoms jam į namus kažkas atvežė 1 350 eurų.

Nuteistasis E. B. paaiškino, kad 2011 m. balandžio mėnesį atvažiavęs D. Š. įkalbėjo vykti į kelionę. Kitą dieną jis, D. Š. ir Ž. Š. išvyko į (duomenys neskelbtini). Ten prekybos centre pasivogė atsuktuvus spynelėms laužti ir vakare sulaukė atvykusio vairuotojo, tai buvo J. J.. Po to visi nuvyko į (duomenys neskelbtini) surado tinkamą vilkiką „Scania“. Naktį išlaužė durų spynelę, apieškojo, ar nėra GPS. Po to J. J. nuvairavo vilkiką į iš anksto sutartą vietą. Kitą dieną jie važinėjo po gretimus rajonus ir surado tinkamą pavogti puspriekabę-šaldytuvą. Vairuotojas nuvažiavo prisikabinti puspriekabės, o jis ir Ž. Š. laukė aikštelėje, kur turėjo atvažiuoti vairuotojas. Šiam atvažiavus, jie patikrino, ar nėra GPS, pakeitė tiek vilkiko, tiek puspriekabės numerius. Po to parašė SMS D. Š., kad jau viską baigė, šis atvažiavęs juos pasiėmė ir jie automobiliu išlydėjo J. J. vairuojamą vilkiką su puspriekabe. Už šią vagystę jam D. Š. sumokėjo 1500 eurų.

Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 39¹ straipsniu nuostatomis, D. Š. paaiškino, kad jis, E. B. ir Ž. Š. susirinko prie T. B. namų, iš pastarojo pasiėmė visus būtinus kelionei daiktus, įrankius, LR valstybinius numerius ir visus būtinus transporto priemonės registracijos dokumentus, draudimus, sudėjo šiuos daiktus į automobilyje „Opel Signum“ Anglijos valstybiniais numeriais po rankiniu stabdžiu įrengtą slėptuvę, po ko nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) apylinkes. Iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini) mikroautobusu taip pat buvo atsiųstas vilkiko vairuotojas, kurį jie vadino „s.“ (J. J.). Važinėdami po pramoninius rajonus rado tinkamą pavogti vilkiką „Scania“. Tamsiu paros metu jis ir J. J. stebėjo aplinką automobilyje „Opel Signum“, kuris stovėjo automobilių stovėjimo aikštelėje apie 500 metrų nuo vilkiko „Scania“, o E. B. ir Ž. Š., pasiėmę įsilaužimo įrankius, nuėjo prie vilkiko. Praėjus pusvalandžiui šie du asmenys grįžo ir pasakė, kad viskas gerai. Tuomet jie palydėjo J. J. iki vilkiko „Scania“, į palydovinės navigacijos sistemos įrenginį įvedė tikslų vietovės adresą, kur vairuotojas turėjo nuvairuoti pavogtą vilkiką. J. J. nuvairavo vilkiką nurodytu adresu, o jie važiavo iš paskos ir maždaug už 20 km automobilių stovėjimo aikštelėje susitiko. Vilkiką paliko aikštelėje stebėjimui. Kitą dieną pravažiuodami automobiliu „Opel Signum“ pažiūrėjo ar stovi pavogtas vilkikas „Scania“ ir įsitikinę, kad viskas gerai, pradėjo važinėti po pramoninius rajonus, ieškodami tinkamos pavogti puspriekabės. Ieškodami susirado tinkamą pavogti puspriekabę-šaldytuvą 2010 m. gamybos, baltos spalvos. Šią puspriekabę parodė kartu važinėjusiam J. J.. Po to, vėlai vakare, nuvežė vairuotoją prie pavogto vilkiko „Scania“ ir liepė važiuoti prie surastos puspriekabės-šaldytuvo, ją prisikabinti ir atvažiuoti į nurodytą stovėjimo aikštelę, kur turėjo laukti E. B. ir Ž. Š.. Jis nuvežė minėtus du asmenis į stovėjimo aikštelę, esančią apie 2-3 km nuo puspriekabės-šaldytuvo, kur paliko, o pats nuvažiavo į kitą stovėjimo aikštelę. E. B. ir Ž. Š. iš automobilio „Opel Signum“ slėptuvės pasiėmė suklastotus LR valstybinius numerius ir dokumentus, kuriuos jie atsivežė iš Lietuvos. Šie nuteistieji turėjo laukti aikštelėje vairuotojo ir pakeisti pavogtam vilkikui „Scania“ ir pavogtai puspriekabei-šaldytuvui valstybinius numerius į lietuviškus. Praėjus pusvalandžiui kažkuris iš jų parašė trumpąją žinutę, kad viskas gerai. Tuomet jis atvažiavo į tą pačią aikštelę, kur buvo juos išleidęs. Ten stovėjo ir vilkikas „Scania“ su prikabinta puspriekabe-šaldytuvu, ant kurių buvo prisukti LR valstybiniai numeriai. E. B. ir Ž. Š. pasakė, kad apieškojo puspriekabę-šaldytuvą, tačiau jokių palydovinės navigacinės sistemos sekimo įrenginių nerado. Tuomet nurodė vairuotojui važiuoti į Lietuvą. O jie trise, automobiliu „Opel Signum“, važiavo pirmi tikslu stebėti, ar kelyje nėra policijos postų. Tokiu būdu pavogtą vilkiką „Scania“ su pavogta puspriekabe-šaldytuvu sėkmingai parlydėjo į Lietuvą. Kur buvo pastatytas vilkikas su puspriekabe-šaldytuvu, neprisimena. Pavogta puspriekabė buvo tuščia. Atvykus į Lietuvą informavo A. B.. Po paros ar dviejų vilkikas „Scania“ su puspriekabe-šaldytuvu buvo nuvairuoti į (duomenys neskelbtini) ir parduoti vyriškiui pravarde „Z.“ (D. M.). Kas vairavo vilkiką su puspriekabe į (duomenys neskelbtini), neprisimena, tačiau paprastai Lietuvoje visus pavogtus vilkikus iš vienos vietos į kitą vairuodavo S. A., kuris turėjo reikiamą vairuotojo pažymėjimą. Galimai jis pats kartu su A. B. ar V. V. lydėjo šį pavogtą vilkiką su vogta puspriekabe-šaldytuvu į (duomenys neskelbtini). Iš D. M. gavo 27 000 eurų. Jo žiniomis vairuotojas J. J. turėjo gauti apie 5 000 Lt.

Nuteistasis J. J. paaiškino, kad 2011 metų pavasarį, jo pažįstamas G. K., pas kurį jis gyveno ir dirbo, pasakė, kad rytojaus dieną reikės važiuoti į (duomenys neskelbtini), kur jį kažkas pasiims ir parodys vilkiką, kurį reikės parvairuoti į Lietuvą. Kitą dieną G. K. davė jam rūbus persirengti, o po kiek laiko kažkoks nepažįstamas asmuo jį nuvežė prie prekybos centro „M.“ (duomenys neskelbtini), kur laukė mikroautobusas. Šiuo mikroautobusu jį atvežė iki (duomenys neskelbtini), kur, greitkelyje buvusioje degalinėje, liepė išlipti. Netrukus priėjo du vyriškiai, ir, sužinoję vardą, liepė eiti kartu, prieš tai sumokėję mikroautobuso vairuotojui. Kartu su vyriškiais nuėjo prie tamsiai mėlynos spalvos lengvojo automobilio Anglijos valstybiniais numeriais. Atsisėdęs į automobilį pamatė, kad jame sėdi dar vienas asmuo. Tie trys asmenys, tai „Ž.“ (Ž. Š.), „Š.“ (D. Š.) ir „E.“ (E. B.). Vienas iš jų pasakė, kad važiuoja į (duomenys neskelbtini). Vienas iš tų asmenų padavė juodos spalvos mobilaus ryšio telefoną „Nokia“, be to, į telefoną įdėjo lenkišką SIM kortelę ir suvedė kažkokius telefono numerius. Pasakė, kad niekam neskambintų, o telefoną gauna tam, kad galėtų su juo susisiekti. Būnant (duomenys neskelbtini) jie važinėjo po įvairių miestų pramoninius rajonus. Viename tokių rajonų Ž. Š. ir E. B., kažkur išėjo. Prieš išeinant jie klausinėjo vienas kito „ar viską pasiėmei“. Praėjus apie 20-30 min. minėti asmenys sugrįžo prie automobilio ir D. Š. pasakė, kad viskas tvarkoje. Po to Ž. Š. ir E. B. liepė jam eiti kartu. Jie nuėjo iki gretimos gatvės ir priėjo prie gatvėje stovėjusio vilkiko „Scania“, berods raudonos spalvos kabina, su kažkokiais reklaminiais užrašais. Prie vilkiko buvo prikabinta tentu dengta puspriekabė. Jam liepė lipti į vilkiko kabiną, užvesti variklį ir važiuoti navigacijoje įvestu maršrutu. Įlipęs pamatė, kad vilkiko užvedimo spynelėje vietoje raktelių yra įkištas paprastas atsuktuvas. Kartu į vilkiko kabiną įlipo ir Ž. Š., kuris parodė ir pamokė kaip atsuktuvo pagalba užvesti ir užgesinti vilkiko variklį bei liepė važiuoti navigacijoje įvestu maršrutu. Atvykus į navigacijoje nurodytą vietą D. Š., Ž. Š. ir E. B. jau laukė, nurodė aikštelę, kur reikėjo pastatyti vilkiką ir liepė eiti pas juos į automobilį. Kitą dieną, apie pietus, visi nuvažiavo prie pagrobto vilkiko, atkabino nuo vilkiko puspriekabę. Jam liepė pasiimti iš automobilio bagažinės savo daiktus ir eiti į vilkiką, sėstis prie vairo ir sekti paskui jų automobilį. Iš paskos važiavo neilgai, sustojo kažkokio miestelio gatvėje prie ten stovėjusios puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz“. Minėti trys asmenys savo automobilį pastatė toje pačioje gatvėje, tačiau toliau nuo puspriekabės. Po to jie visi priėjo, padėjo jam prie pagrobto vilkiko prikabinti puspriekabę bei nurodė gretimą gatvę, kur reikėjo atvairuoti vilkiką. Atvažiavus į nurodytą vietą šie asmenys atsuko nuo vilkiko ir puspriekabės valstybinius numerius ir prisuko LR valstybinius transporto priemonių numerius. Taip pat vienas iš jų padavė jam LR transporto priemonės registracijos dokumentus, techninės apžiūros lapus, draudimus. Tuomet jam nurodė sėstis prie vilkiko vairo ir važiuoti į Lietuvą bei pasakė, kad jie automobiliu visą kelią jį lydės važiuodami priekyje saugiu 30-40 km atstumu ir įspės apie galimus pavojus, jei stovės policijos ekipažai ar kokie nors kelių transporto patikrinimo postai. Kelionė truko apie 2-3 paras ir visos šios kelionės metu su minėtais asmenimis palaikė nuolatinį kontaktą, jie sakydavo kur sustoti pailsėti, kada pradėti važiuoti ir t.t. Įvažiavus į Lietuvą palydėjo jį iki mokamos automobilių stovėjimo aikštelės, esančios netoli (duomenys neskelbtini) miesto, (duomenys neskelbtini) kelyje, aplinkkelyje netoli (duomenys neskelbtini). Kažkuris iš jų padavė 100 eurų ir liepė susimokėti už saugojimo aikštelės paslaugas, galimai už parą ar dvi, o už likusius pinigus pavalgyti. Taip pat pasakė, kad su juo susisieks ar kažkas paskambins ir atvažiuos, o iki tol jis turi sėdėti vilkike ir laukti. Praėjus parai ar dviem, ryte paskambino nepažįstamas vyriškis ir paklausė, ar jis turi pinigų susimokėti už stovėjimą ir ar pavalgęs. Išgirdęs teigiamą atsakymą paskambinęs asmuo liepė susimokėti už vilkiko ir puspriekabės saugojimą ir važiuoti tiesiai keletą kilometrų, kur jis lauks. Nuvairavo pagrobtą vilkiką su puspriekabe apie 5-10 km ir sustojo šalikelėje, kur laukė juodos spalvos lengvasis automobilis. Iš vilkiko kabinos jis pasiėmė savo krepšį su daiktais, o tuo metu priėjo kažkoks vyriškis, kuris įlipo į vilkiką ir išvažiavo. Jis įsėdo į lengvąjį automobilį, kuriame prie vairo sėdėjo nematytas vyriškis ir paklausė, kur nuvežti. Jis nurodė autoservisą.

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu J. J. atpažino A. B., V. V., D. Š., E. B., Ž. Š., G. K. kaip asmenis, kuriuos minėjo apklausos metu (32 t., b. l. 64-70).

Savo parodymus J. J. patvirtino jų patikrinimo vietoje metu, parodydamas kelyje (duomenys neskelbtini) aplinkelyje (duomenys neskelbtini) kryptimi esančią degalinę „V.“ Adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė degalinės teritorijoje esančią metaliniu sietu aptvertą automobilių stovėjimo ir saugojimo aikštelę bei paaiškino, kad 2011 metų pavasarį šioje mokamojoje automobilių stovėjimo ir saugojimo aikštelėje po parą, dvi ar tris saugojo, juose miegodamas, tris užsienio valstybėse pagrobtus vilkikus su puspriekabėmis, kurių vagystėse dalyvavo ir kuriuos iš užsienio valstybių parvairavo į Lietuvą. Pagrobtus vilkikus su puspriekabėmis jis saugodavo iki atskirų nurodymų mobiliuoju telefonu gavimo iš jam nepažįstamų asmenų, po ko vilkikus skirtingais laikotarpiais ir skirtingomis aplinkybėmis iš automobilių stovėjimo ir saugojimo aikštelės nuvairuodavo į šalikelę, kur perduodavo nepažįstamiems asmenims, o pats buvo parvežamas į autoservisą (duomenys neskelbtini). Nuvykus į nurodytą (duomenys neskelbtini) gatvę, J. J. parodė į autoserviso adresu (duomenys neskelbtini) pastatą ir teritoriją. Jis paaiškino, kad 2011 metų pavasarį ir vasarą leidus G. K. gyveno šio autoserviso pagalbinėse patalpose (32 t., b. l. 72-77).

Nuteistasis S. A. parodė, kad apie vagystes, padarytas 2011 m. balandžio ir gegužės mėnesio pradžioje (duomenys neskelbtini), nieko smulkiau papasakoti negali, kadangi tuo metu buvo Rusijoje.

Liudytojas D. M. paaiškino, kad po pirmos puspriekabės-šaldytuvo pardavimo parėjus nepilnam mėnesiui jam S. vėl pasiūlė pirkti puspriekabę-šaldytuvą „Schmitz“ arba „Koegel“ modelio. Jis šiam asmeniui pasakė, kad norimą parduoti puspriekabę atitemptų į įmonės teritoriją ir ten paliktų, kol susisieks su Rusijos gyventoju A.. S. atsiųstas vairuotojas į įmonės teritoriją atitempė ne tik puspriekabę-šaldytuvą, bet ir vilkiką „Scania“. Jis matė ir vairuotoją, tačiau jo išorės požymių neįsidėmėjo. S. pasakė, kad jį domina tik puspriekabės-šaldytuvai ir liepė pasiimti vilkiką (kurio kabina buvo nudažyta galimai gelsva ir žalsva spalvomis). Apie puspriekabę informavo A., nurodė jos pagaminimo metus, techninį stovį, kad ji be dokumentų, kainą – apie 14 000 eurų. Po kelių dienų atvykęs A. apžiūrėjo puspriekabę-šaldytuvą, liepė kartu su juo buvusiam vairuotojui prisikabinti ją prie vilkiko ir važiuoti į Rusiją. Vairuotojui išvažiavus A. sumokėjo 14 000 eurų ir jie išsiskyrė. Atvažiavusiam S. perdavė 12 000 eurų, o likusius 2 000 eurų pasiliko sau už tarpininkavimą.

Liudytojas G. K. patvirtino apie J. J. kontaktus su A. B. ir išvykas į užsienį, susijusias su vilkikų pergabenimu.

Belgijos Karalystės teisėsaugos institucijų atsakyme Nr. 38-3-G-922 į 2012 m. kovo 28 d. Nr. 38-3-S-1125 teisinės pagalbos prašymą yra nurodyta apie (duomenys neskelbtini) padarytas vilkikų vagystes laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 23 iki 2011 m. gruodžio 4 d., kuriame be kitų duomenų nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 14 d. 18 val. iki 2011 balandžio 15 d. 6.30 val. (duomenys neskelbtini) pagrobtas smėlio spalvos, 2007 metų laidos vilkikas „Scania“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), su priekaba „Van Hool“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini). Vilkiko ir priekabos savininkas bendrovė „C.“, draudimo kompanija „(duomenys neskelbtini)“, vilkiko vertė 43 312,50 eurų, priekabos vertė 8 000 eurų. Vilkikas nerastas, priekaba atgauta. Taip pat nurodyta, jog 2011 m. balandžio 15 d. tarp 11 val. ir 20.52 val. (duomenys neskelbtini) pagrobta baltos spalvos puspriekabė „Schmitz“, reg. nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), priklausanti bendrovei „P.“, 41 160 eurų vertės. Draudimo kompanija „(duomenys neskelbtini)“ atlygino nuostolius.

2013 m. vasario 14 d. D. L. E. V. M. apklausos protokole nurodyta, kad vagystės metu vilkiko „Scania“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir puspriekabės, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vilkiko vertė buvo 43 312,50 eurų, puspriekabės vertė buvo 8 000 eurų, vėliau puspriekabė buvo surasta. Draudimo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ išmokėjo už pavogtą vilkiką 43 312,50 eurų kompensaciją.

2011 m. balandžio 15 d. Neteland policijos zonos (5369) inspektoriaus A. E. surašytoje pažymoje nurodyta, kad smėlio spalvos su žalios spalvos užrašu (duomenys neskelbtini) vilkikas „Scania PRT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Van Hool“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2011 m. balandžio 14 d. 18 val. buvo paliktas kelkraštyje (duomenys neskelbtini), ties tiltu, einančiu virš kelio (duomenys neskelbtini) kryptimi. Vagystė pastebėta 2011 m. balandžio 15 d. 6.30 val., pareiškimas priimtas 7.25 val. Nukentėjo komercinė įmonė „C.“, kurios atstovas F. C. C.. Transporto priemonės buvo užrakintos. Vairuotojas, ryte grįžęs prie transporto priemonių, jų neberado. Puspriekabėje buvo žalios spalvos su užrašu (duomenys neskelbtini) konteineris Nr. (duomenys neskelbtini).

2011 m. balandžio 15 d. Neteland policijos zonos (5369) inspektoriaus A. E. surašytame L. G. J. C. apklausos protokole nurodyta, kad jis yra įmonės „C.“, įsikūrusios adresu (duomenys neskelbtini) darbuotojas. Darbdavys pavedė jam paimti pavogtą ir (duomenys neskelbtini) paliktą puspriekabę su konteineriu, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Puspriekabė buvo pavogta kartu su vilkiku tarp 2011 m. balandžio 14 d. 18.30 val. ir 2011 m. balandžio 15 d. 6.30 val., (duomenys neskelbtini) mieste. 2011 m. balandžio 29 d. į įmonę paskambino krovininio automobilio vairuotojas, kuris pranešė, kad puspriekabė čia stovi jau savaitę. Vairuotojui tai pasirodė keista. Įmonė informavo apie tai policiją. Jam buvo pranešta, kad policijos pareigūnai nenustatė jokių įsilaužimo į puspriekabę ar konteinerį požymių ir su tuo susijusios žalos. Davęs parodymus jis pasiims puspriekabę.

2011 m. balandžio 29 d. 21.07 val. buvo atlikta įvykio vietos apžiūra. GAOZ policijos zonos inspektorių D. K. ir E. P. pateiktame 2011 m. gegužės 2 d. pranešime nurodyta, kad įmonės „C.“, įsikūrusios (duomenys neskelbtini), atstovas informavo gavęs pranešimą, jog pavogta įmonės žalios spalvos puspriekabė, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su tuščiu konteineriu, rasta adresu (duomenys neskelbtini). Įsilaužimo pėdsakų neaptikta. Puspriekabė buvo pavogta 2011 m. balandžio 14 d. kartu su vilkiku. Įvykio vietoje neaptikta jokių pėdsakų, kurie padėtų nustatyti nusikaltimą įvykdžiusį (-ius) asmenį (-is).

2011 m. gegužės 2 d. GAOZ policijos zonos inspektorius E. P. apklausė L. G. J. C., surašydamas apklausos lapą, kuriame nurodyta, kad L. G. yra įmonės „C.“, įsikūrusios adresu (duomenys neskelbtini) darbuotojas. Darbdavys pavedė jam paimti pavogtą ir (duomenys neskelbtini) paliktą puspriekabę su konteineriu, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Puspriekabė buvo pavogta kartu su vilkiku tarp 2011 m. balandžio 14 d. 18.30 val. ir 2011 m. balandžio 15 d. 6.30 val., (duomenys neskelbtini) mieste. 2011 m. balandžio 29 d., įmonei paskambino krovininio automobilio vairuotojas, kuris pranešė, kad puspriekabė čia stovi jau savaitę. Vairuotojui tai pasirodė keista. Įmonė informavo apie tai policiją. Jam buvo pranešta, kad policijos pareigūnai nenustatė jokių įsilaužimo į puspriekabę ar konteinerį požymių ir su tuo susijusios žalos.

2013 m. sausio 3 d. G. V. D. apklausos protokole nurodyta, kad ji kaip įmonės P., įsikūrusios adresu (duomenys neskelbtini) vadovė, yra įgaliota duoti parodymus dėl puspriekabės „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), vagystės ir parodo, kad transporto priemonė neatsirado, vagystės metu transporto priemonės vertė buvo 41 160 eurų, draudimo bendrovė „M.“ išmokėjo 40 000 eurų draudimo išmoką.

2011 m.balandžio 15 d. D. J. M. A. D. V. apklausos protokole nurodyta, kad jis dirba įmonės „P.“, įsikūrusios (duomenys neskelbtini) mieste, krovininio automobilio vairuotoju. 2011 m. balandžio 15 d. apie 11 val., baltos spalvos puspriekabę „Schmitz“ (šaldytuvas), be užrašų, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pastatė prie seno pastato (duomenys neskelbtini). Apie 20.45 val. grįžęs į tą pačią vietą puspriekabės neberado. Puspriekabė buvo tuščia. Kas galėjo įvykdyti šį nusikaltimą, jis nežino (14 t., b. l. 102, 13-106, 114-115, 122-123, 17 t., b. l. 50-115).

Ištirti įrodymai patvirtina, kad vilkiko „Scania“, puspriekabės „Van Hool“ ir puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz“ vagystę betarpiškai įvykdė Ž. Š., E. B., D. Š. ir J. J.. Šie asmenys pripažino įvykdę minėtų transporto priemonių vagystę, nurodė nusikalstamos veikos padarymo detales, kurios esminėse detalėse sutampa. Tam tikri skirtumai (kokiu automobiliu „Ford Mondeo“ ar „Opel Signum“ vyko, kas tiksliai kokius veiksmus atliko) tarp parodymų nekelia abejonių dėl šių parodymų tikrumo ir patikimumo (atsižvelgiant į kaltinimo apimtį, veikų skaičių). Be to, minėtų vilkiko ir puspriekabių vagystės faktą patvirtina ir duomenys, gauti iš Belgijos teisėsaugos pareigūnų (14 t., b. l. 102, 13-106, 114-115, 122-123, 17 t., b. l. 50-115), taip pat liudytojo D. M. parodymai.

Be to, visi šie asmenys (išskyrus J. J.) tvirtina, kad jie pavogė vilkiką „Scania“, o kitą dieną surado ir pavogė puspriekabę-šaldytuvą. Bylos duomenimis nustatyta, kad pagrobtas vilkikas buvo su puspriekabe „Van Hool“, kuri vėliau netoli įvykio vietos buvo rasta. Tokią aplinkybę patvirtina Belgijos Karalystės teisėsaugos institucijų atsakymas, liudytojų apklausos protokolai, taip pat ir J. J. parodymai.

Už šios vagystės padarymą Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžiu (pakeistu 2018 m. gruodžio 20 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu) pagal BK 25 straipsnio 4 dalį 178 straipsnio 3 dalį nuteisti A. B., T. B., Ž. Š., E. B., pagal BK 25 straipsnio 3 dalį 178 straipsnio 3 dalį – J. J.. D. Š. (10 t., b. l. 126-139) buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 39¹ straipsnio nuostatomis.

Šioje baudžiamojoje byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad prieš išvykstant vykdyti šios nusikalstamos veikos vagystę įvykdę asmenys buvo aprūpinti grupuotės lėšomis įsigyta transporto priemone, įrankiais ir kitais reikmenimis. Nėra abejonių, kad kaltinamajam apie šią vagystę buvo žinoma, būtent V. V. D. M., kuris tarpininkaudavo parduodant puspriekabę-šaldytuvą, supažindino su kitais grupuotėas nariais. Šią veiką padarę asmenys atliko veikdami V. V. ir jau nuteistų brolių A. ir T. B. suburto nusikalstamo susivienijimo veikloje, todėl V. V. atsako už jų padarytą nusikalstamą veiką kaip vykdytojas. BK 190 straipsnyje nurodyta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL. Šios vagystės metu pagrobtas turtas buvo 92 472,50 eurų vertės. Todėl kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 25 straipsnio 4 dalį 178 straipsnio 3 dalį.

Minėtu Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžiu (pakeistu 2018 m. gruodžio 20 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu) iš kaltinimo padarius šią nusikalstamą veiką, neįrodžius, kad jis dalyvavo jos padaryme, buvo išteisintas S. A.. Todėl ši aplinkybė (šio asmens dalyvavimas) pašalintina ir iš kaltinimo V. V..

Kaltinime V. V. taip pat nurodyta, jog kaltinamasis veikė ir su nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais A. B., G. G., R. G., kad nusikalstamo susivienijimo vadovas A. B. nurodė S. A. iš A. B., G. G., R. G. įgyti netikrus valstybinius numerius. 2011 metų pavasarį, tačiau ne vėliau nei iki 2011 m. balandžio 14 d. S. A. (duomenys neskelbtini) susitiko su A. B. ir užsakė pas šį pagaminti netikrus valstybinius numerio ženklus. A. B. dėl netikro transporto priemonės valstybinio numerio ženklo pagaminimo kreipėsi į G. G., perduodamas šiai ant lapuko surašytus skaičius ir raides. Veikdama pagal susitarimą minimu laikotarpiu G. G. susitiko su R. G. ir perdavė pastarajam iš A. B. gautus valstybinio numerio ženklo duomenis. R. G. paros-dviejų laikotarpiu nuo užsakymo gavimo specialių įrankių – preso, metalinių raidžių ir skaičių, metalinių plokščių, lipnios juostos ir dažų pagalba garažo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) patalpose pagamino netikrą valstybinį numerio ženklą ir pardavė jį G. G., gavęs už tai 120-150 Lt. Įgijusi iš R. G. netikrą valstybinį numerio ženklą, G. G. pardavė jį A. B., gavusi už tarpininkavimą 50-80 Lt. Pagamintą netikrą valstybinį numerio ženklą minimu laikotarpiu paros dviejų bėgyje nuo užsakymo gavimo A. B. pardavė S. A., gaudamas iš pastarojo 250 Lt už valstybinių numerio ženklų komplektą. S. A. minėtą netikrą valstybinį numerį perdavė A. ir T. B.. Pastarieji 2011 metų balandžio mėnesį (duomenys neskelbtini) perdavė netikrų valstybinių numerio ženklų komplektą D. Š., E. B. ir Ž. Š.. Kaltinime taip pat nurodyta, kad E. B. ir Ž. Š. pakeitė vilkiko ir puspriekabės-šaldytuvo vokiškus valstybinius numerius į iš Lietuvos atvežtus netikrus lietuviškus valstybinius numerius, naudodami tam tikslui iš Lietuvos atsivežtus iš A. B. įgytus netikrus valstybinius numerius. V. V. neigia tokius įvykius buvus. Šioms aplinkybėms patvirtinti nėra surinkta neginčijamų įrodymų, todėl minėtos aplinkybės iš kaltinimo pašalintinos. Nors teismas laiko nustatytu, kad E. B. ir Ž. Š. pakeitė vilkiko ir puspriekabių-šaldytuvų vokiškus valstybinis numerius į iš Lietuvos atsivežtus netikrus lietuviškus valstybinius numerius, tačiau taip pat nėra surinkta neginčijamų įrodymų, kad jie tam tikslui panaudojo iš Lietuvos atvežtus iš A. B. įgytus netikrus valstybinius numerius. Todėl šios aplinkybės iš kaltinimo turi būti pašalintos.

Kaltinime taip pat nurodyta, kad T. B. dalyvavo realizuojant pagrobtą turtą. T. B. tai kategoriškai neigia. Daugiau tokią aplinkybę patvirtinti konkrečių įrodymų byloje nėra surinkta. Atsižvelgiant į tai, minėta aplinkybė iš kaltinimo V. V. pašalintina.

Be to, V. V. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 4 dalyje 300 straipsnio 3 dalyje. t. y. dokumentų suklastojimą padarant didelę žalą. Kaltinime nurodyta, kad V. V., A. B., T. B. nurodė S. A. iš A. B. įgyti suklastotus dokumentus. 2011 metų pavasarį, tačiau ne vėliau kaip iki 2011 m. balandžio 14 d. S. A., panaudodamas duomenis apie Lietuvos Respublikoje registruotus vilkiką ir puspriekabę, (duomenys neskelbtini) susitiko su A. B. ir užsakė pas šį pagaminti netikrus dokumentus – vilkiko ir puspriekabės registracijos liudijimą, techninės apžiūros rezultatų kortelę-ataskaitą. A. B. dėl transporto priemonių registracijos liudijimų blankų ir transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų kortelių įgijimo kreipėsi į tyrimo nenustatytą asmenį. Tuo pačiu metu, kai buvo užsakomi ir gaminami netikri valstybinis numerio ženklai, A. B. iš tyrimo nenustatyto asmens vardu „Ž.“ įgijo kompiuterio ir rašalinio spausdintuvo pagalba pagamintus netikrus bei suklastotus tikrus dokumentus, mokėdamas 250 Lt už transporto priemonės registracijos liudijimą ir 200 Lt už techninės apžiūros rezultatų kortelę. Pagamintus netikrus ir suklastotus dokumentus minimu laikotarpiu paros dviejų bėgyje nuo užsakymo gavimo A. B. (duomenys neskelbtini) pardavė S. A., gaudamas iš pastarojo po 400 Lt už kiekvieną transporto priemonės registracijos liudijimą, po 250 Lt už kiekvieną transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų kortelę. S. A. minėtus suklastotus dokumentus perdavė A. ir T. B.. Pastarieji 2011 metų balandžio mėnesį (duomenys neskelbtini) perdavė netikrų transporto priemonių dokumentų komplektą D. Š., Ž. Š. ir E. B.. Šie, vykdami į (duomenys neskelbtini), juos gabeno su savimi. Po to suklastoti dokumentai buvo perduoti J. J.. Šis, vykdamas į Lietuvą, su savimi gabeno suklastotus dokumentus.

Dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu dalyku gali būti netikri arba suklastoti dokumentai. Dokumentas laikomas netikru tada, kai jo turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ir kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino kito asmens vardu. Netikras dokumentas gali būti gautas tik visiško materialaus klastojimo būdu. Tikras dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas pakeitė kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašė, atspausdino ar kitaip pagamino, arba tik patvirtino kito asmens surašytą dokumentą, tokiu būdu dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Tikras dokumentas gali būti suklastojamas tiek dalinio materialaus, tiek ir intelektualaus klastojimo būdais.

Kolegija pripažįsta, kad kažkokie tai dokumentai galėjo būti, tačiau šiuo konkrečiu atveju dokumentai (transporto priemonės registracijos liudijimas ir transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų kortelė) nebuvo surasti, apžiūrėti, todėl nėra galimybės jų identifikuoti. Taigi nėra paties dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu dalyko. Jo nesant negalima nustatyti, kokie tai tikrai buvo dokumentai, ar jie tikrai suklastoti, jei taip, tai kokiu būdu.

Atsižvelgiant į šias išdėstytas aplinkybes kaltinamasis V. V. iš kaltinimo pagal BK 25 straipsnio 4 dalį 300 straipsnio 3 dalį turi būti išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

2011 m. gegužės 7 d. vilkiko „Scania PRT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabės „Stas“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagystė (duomenys neskelbtini) bei 2011 m. gegužės 12 d. puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagystė (duomenys neskelbtini)

Kaltinamasis V. V. teigė šioje vagystėje nedalyvavęs, nieko apie ją nežinantis.

Nuteistieji A. B. ir T. B. parodymus duoti atsisakė.

Nuteistasis Ž. Š. paaiškino, kad 2011 m. balandžio-gegužės mėnesį su D. Š. ir E. B., automobiliu „Ford Mondeo“ Jungtinės Karalystės valstybiniais numeriais išvažiavo į (duomenys neskelbtini) miesto apylinkes. Ar šios kelionės metu J. J. važiavo kartu, ar buvo atsiųstas į (duomenys neskelbtini) vėliau, neprisimena. Viename iš (duomenys neskelbtini) pramoninių rajonų, 313 greitkelyje ant viaduko, susirado 2007-2008 m. gamybos vilkiką „Scania“, kurį nusprendė pavogti. Tuomet nuvažiavo į viešbutį, pasiėmė vairuotoją ir nuvažiavo link vagystės vietos. Savo automobilį paliko šiek tiek tolėliau. Automobilyje pasiliko J. J. ir D. Š., kuris stebėjo aplinką. Jis su E. B., pasiėmę būtinus įrankius, nuėjo prie vilkiko. Atsinešto atsuktuvo pagalba išlaužė vilkiko kabinos vairuotojo durelių spynelę, atidarė vilkiko dureles ir su E. B. įlipo į vilkiko kabiną, kur savadarbio įrankio pagalba išlaužė vilkiko užvedimo spynelę, o E. B. apieškojo visą vilkiko kabiną, ieškodamas palydovinės navigacinės sistemos sekimo įrenginio. Po to abu sugrįžo prie automobilio. Jis padavė J. J. atsuktuvą, nurodė eiti prie vilkiko ir važiuoti į (duomenys neskelbtini). Nuvažiavę į šią šalį, paliko vilkiką stebėjimui, o kitą dieną įsitikinę, kad viskas gerai, su E. B. pakeitė vilkiko belgiškus numerius į lietuviškus. Po to visi nuvažiavo link 2 greitkelio, pamatė kažkokios firmos aptvertą teritoriją, kurioje buvo daug įvairių modelių puspriekabių. Nakties metu jie savo automobiliu nuvažiavo link šios teritorijos. D. Š. pasiliko automobilyje tolėliau nuo įvykio vietos stebėti aplinką. Vairuotojui J. J. nusiuntė SMS su tiksliu adresu. Jis su E. B. nuėjo prie metaline tvora aptvertos firmos teritorijos, E. B. atsineštų įrankių pagalba atsuko kažkokius vartų vartus ir juos atidarė. Netrukus atvažiavo J. J. ir įvažiavo į teritoriją. Jie parodė vairuotojui puspriekabę ir nuėjo pas D. Š.. Vairuotojui nurodė prisikabinus puspriekabę važiuoti link Lietuvos, o sustojimo (stebėjimo) vietos adresą pažadėjo atsiųsti SMS žinute. Susitikus toje vietoje pakeitė puspriekabei vokiškus valstybinius numerius į lietuviškus. Kaip visuomet vairuotojui buvo paduoti suklastoti dokumentai. Jis, E. B. ir D. Š. lydėjo vilkiką su puspriekabe iki Lietuvos, visos kelionės metu susirašinėdami SMS žinutėmis. Įvažiavus į Lietuvą, J. J. buvo liepta nuvairuoti vilkiką su puspriekabe-šaldytuvu į stovėjimo aikštelę (duomenys neskelbtini) kelyje, esančią iki (duomenys neskelbtini) miesto ribos likus apie 15-20 km. Po kelių dienų jam į namus kažkas atvežė 1 350 eurų.

Nuteistasis E. B. paaiškino, kad 2011 m. pavasario gale D. Š. kvietimu vėl išvyko į (duomenys neskelbtini). Kartu važiavo ir Ž. Š. ir J. J.. Pakeliui (duomenys neskelbtini) dar pavogė atsuktuvus spynelėms laužti. (duomenys neskelbtini) surado tinkamą pavogti vilkiką „Scania“ su puspriekabe. Vakare D. Š. ir J. J. liko automobilyje, o jis ir Ž. Š. nuėjo prie vilkiko. Ten Ž. Š. išlaužė durų ir užvedimo spyneles, o jis ieškojo paslėptų GPS. Po to jie grįžo pas laukiančius. J. J. nuėjęs vilkiką užvedė išlaužus spynelę su atsuktuvu. Tuomet vairuotojas su pavogtu vilkiku ir puspriekabe bei jie lengvuoju automobiliu nuvyko į (duomenys neskelbtini). Ten pakeitė vilkiko numerius, atkabino atitemptą puspriekabę ir ieškojo kitos tinkamos pavogti puspriekabės. Ją suradus, jis išardė aikštelės, kur stovėjo puspriekabė, vartus, parodė tai vairuotojui. Po to jį D. Š. nuvežė į aikštelę, kur turėjo atitempti pavogtą puspriekabę. Atvykus vairuotojui, apieškojo puspriekabę, nuplėšė surastą GPS, pakeitė valstybinius numerius. Po to jie, lydėdami vilkiką su puspriekabe, važiavo į Lietuvą. Grįžus, pavogtą vilkiką ir puspriekabę paliko aikštelėje prie (duomenys neskelbtini), o jį ir Ž. Š. D. Š. parvežė namo. Įsilaužimo įrankiai išvykstant jau buvo sudėti automobilio slėptuvėje.

Nuteistasis J. J. paaiškino, kad praėjus dviem-trims savaitėms po pirmos kelionės, galimai 2011 m. gegužės mėnesį, į autoservisą, kuriame jis gyveno, tamsiai pilkos spalvos „Ford“ modelio automobiliu Anglijos valstybiniais numeriais atvažiavo D. Š., Ž. Š. ir E. B. ir jie išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Kaip ir pirmąjį kartą, šios kelionės metu jie visi važinėjo po įvairiausius (duomenys neskelbtini) miestų pramoninius rajonus ir ieškojo tinkamų pagrobti vilkikų. Jam vėl buvo duotas mobilaus ryšio telefonas su jame įdėta lenkiška SIM kortele. Telefone buvo įvesti keli telefono numeriai, kuriais, kaip jis suprato, naudojosi kiti kartu važiavę asmenys. Vilkiką pavogė tamsiu paros metu. Jis su D. Š. liko automobilyje, o Ž. Š. ir E. B., pasiėmę kažkokius įrankius ir pirštines, nuėjo prie susirasto vilkiko. Grįžus minėtiems asmenims, jam buvo liepta eiti su jais prie vilkiko. Ėjo apie 500 metrų ir gatvėje pamatė vilkiką „Scania“. Įlipęs į vilkiko kabiną pamatė, kad užvedimo spynelė išardyta ir joje yra įkištas atsuktuvas. Vilkiko kabinoje buvo įtaisyta navigacija, kur buvo suvestas adresas, kuriuo reikėjo nuvairuoti vilkiką. Prie šio vilkiko buvo prikabinta puspriekabė, kuri buvo metalinė ir tik rėmas. Jis nuvairavo vilkiką į iš anksto sutartą vietą. Minti trys asmenys jį lydėjo važiuodami priekyje. Sutartoje vietoje pastatė pagrobtą vilkiką su puspriekabe ir nuėjo pas laukiančius D. Š., Ž. Š. ir E. B. ir visi išvažiavo. Praėjus parai visi nuvažiavo prie pagrobto vilkiko „Scania“, jis sėdo prie vilkiko vairo, o D. Š., Ž. Š. ir E. B. atkabino nuo vilkiko nereikalingą puspriekabę, pakeitė valstybinius numerius, t.y. nusuko belgiškus ir prisuko lietuviškus. Be to, jam davė vilkiko lietuviškus transporto priemonės registracijos, techninės apžiūros, draudimo dokumentus. Jam buvo nurodyta važiuoti į uždarą kažkokios firmos teritoriją (duomenys neskelbtini). Atvykus Ž. Š. ir E. B. atidarė vartus, jis įvažiavo į teritoriją ir visi prikabino puspriekabę-šaldytuvą „Schmitz“. Prikabinus puspriekabę-šaldytuvą navigacijoje Ž. Š. ir E. B. įvedė adresą, kur reikėjo nuvairuoti vilkiką. Važiavo neilgai, nes tai buvo netoli nuo vagystės vietos. Atvykus jau laukė D. Š., Ž. Š. ir E. B.. Pastarieji pakeitė puspriekabės-šaldytuvo valstybinius numerius, prie jos prisukdami lietuviškus, padavė puspriekabės LR transporto priemonės registracijos dokumentus, techninės apžiūros ir draudimo dokumentus bei liepė važiuoti į Lietuvą. Sekdamas navigacijoje įvestu maršrutu sėkmingai sugrįžo į Lietuvą. Kelionės metu jį lydėjo minėti trys asmenys, kurie saugiu atstumu važiavo priekyje, nuolatos skambindavo, klausdavo kur jis yra, kur turi sustoti, kur miegoti, perspėdavo kur stovi policijos patikrinimo postai ir nurodydavo aikšteles, kur reikia palaukti, kol policija išvažiuos. Grįžus į Lietuvą pagrobtą vilkiką ir puspriekabę pastatė toje pačioje automobilių stovėjimo aikštelėje, kaip ir pirmąjį kartą. Vienas iš jų padavė apie 180 litų ir liepė saugoti vilkiką, kol kažkas paskambins ar atvažiuos jo pasiimti. Po kelių dienų jam kažkas paskambino ir jis nuvairavo vilkiką su puspriekabe į nurodytą vietą. Pas G. K. į autoservisą jį nuvežė tas pats vyriškis, kaip ir pirmąjį kartą. Šis asmuo paklausė, ar G. K. sumokėjo pinigus, o jis atsakė, kad dar ne, tačiau žadėjo sumokėti. Po šios kelionės ir toliau gyveno pas G. K. autoserviso pagalbinėse patalpose. Nuolatos šio asmens prašydavo sumokėti pinigus už vilkikus, o šis atsakydavo, kad dabar neturi, kad būtinai sumokės vėliau.

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu J. J. atpažino A. B., V. V., D. Š., E. B., Ž. Š., G. K. kaip asmenis, apie minėjo apklausos metu (32 t., b. l. 64-70).

Savo parodymus J. J. patvirtino jų patikrinimo vietoje metu, parodydamas kelyje (duomenys neskelbtini) aplinkkelyje (duomenys neskelbtini) kryptimi esančią degalinę „V.“ Adresu (duomenys neskelbtini). Degalinės teritorijoje nurodė esančią metaliniu sietu aptvertą automobilių stovėjimo ir saugojimo aikštelę bei paaiškino, kad 2011 metų pavasarį šioje mokamojoje automobilių stovėjimo ir saugojimo aikštelėje po parą, dvi ar tris saugojo, juose miegodamas, tris užsienio valstybėse pagrobtus vilkikus su puspriekabėmis, kurių vagystėse dalyvavo ir kuriuos iš užsienio valstybių parvairavo į Lietuvą. Pagrobtus vilkikus su puspriekabėmis jis saugodavo iki atskirų nurodymų mobiliuoju telefonu gavimo iš jam nepažįstamų asmenų, po ko vilkikus skirtingais laikotarpiais ir skirtingomis aplinkybėmis iš automobilių stovėjimo ir saugojimo aikštelės nuvairuodavo į šalikelę, kur perduodavo nepažįstamiems asmenims, o pats buvo parvežamas į autoservisą (duomenys neskelbtini). Nuvykus į nurodytą (duomenys neskelbtini) gatvę, J. J. parodė į autoserviso adresu (duomenys neskelbtini) pastatą ir teritoriją. Jis paaiškino, kad 2011 metų pavasarį ir vasarą G. K. leidimu gyveno šio autoserviso pagalbinėse patalpose (32 t., b. l. 72-77).

Apklaustas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (remiantis BK 39¹ straipsnio nuostatomis) D. Š. parodė, kad 2011 m. vasaros pabaigoje, tikslios datos neprisimena, jis, E. B. ir Ž. Š. pilkos spalvos automobiliu „Ford Mondeo“ Anglijos valstybiniais numeriais išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Pas T. B. iš garažo buvo pasiėmę suklastotus LR valstybinius numerius, transporto priemonės registravimo dokumentus, įvairius įrankius, kuriuos paslėpė automobilyje įrengtoje slėptuvėje. Vairuotojas buvo J. J., jis greičiausiai atvyko mikroautobusu. Taip keturiese, važinėdami tarp (duomenys neskelbtini) pramoniniuose rajonuose ieškojo tinkamų vagystei vilkikų. Vienoje iš automobilių stovėjimo aikštelių susirado vilkiką „Scania“ 2007-2008 metų gamybos, prie vilkiko buvo prikabinta puspriekabė, skirta vežioti šiukšlėms. Vėlai vakare automobiliu „Ford Mondeo“ nuvežė E. B. ir Ž. Š. link vilkiko ir juos paleido apie 1 km nuo vilkiko, o pats su J. J. liko jų laukti stovėjimo aikštelėje, automobilyje. Praėjus nepilnai valandai Ž. Š. ir E. B. sugrįžo ir pasakė, kad viskas gerai. Tuomet šie asmenys palydėjo J. J. iki vilkiko „Scania“ ir sugrįžo. Pavogtą vilkiką su puspriekabe lydėjo iki (duomenys neskelbtini). Ten nuvykus, vilkikas buvo dienai paliktas aikštelėje stebėjimui. Po paros Ž. Š. ir E. B. pakeitė vilkiko belgiškus valstybinius numerius į lietuviškus, taip pat atkabino ir stovėjimo aikštelėje paliko (duomenys neskelbtini) pavogtą puspriekabę. Po to jie surado tinkamą pavogti puspriekabę-šaldytuvą, kuri stovėjo aikštelėje. Vėlai vakare jis, Ž. Š. ir E. B. automobiliu „Ford Mondeo“ nuvažiavo link minėtos teritorijos, o likus apie 500 m iš automobilio paleido Ž. Š. ir E. B. bei liepė jiems išardyti vartus. Po to šie asmenys sugrįžo ir visi nuvažiavo prie pavogto vilkiko „Scania“, kuriame laukė J. J.. Liepė vairuotojui važiuoti iš paskos iki firmos teritorijos. Sustojo keli šimtai metrų nuo teritorijos ir stebėjo aplinką. E. B. nuėjo atidaryti firmos vartus, kad vairuotojas be trukdžių galėtų įvažiuoti į teritoriją ir privažiuoti prie puspriekabės-šaldytuvo. Atidaręs teritorijos vartus ir parodęs J. J. puspriekabę, E. B. sugrįžo prie automobilio ir jie trise nuvažiavo už kelių kilometrų į iš anksto sutartą vietą, kur turėjo atvažiuoti vairuotojas. Šioje aikštelėje jis paliko E. B. ir Ž. Š. su LR valstybiniais numeriais, kad jie pakeistų pavogtos puspriekabės-šaldytuvo valstybinius numerius į lietuviškus bei apieškotų puspriekabę, ar joje nėra įtaisytos palydovinės navigacinės sekimo sistemos įrenginio, o pats nuvažiavo toliau ir atsistojo kitoje stovėjimo aikštelėje, kur stebėjo aplinką. Netrukus gavo žinutę, kad viskas gerai. Tuomet grįžo į aikštelę pasiimti Ž. Š. ir E. B.. Aikštelėje stovėjo vilkikas „Scania“, prie kurio buvo prikabinta pavogta puspriekabė-šaldytuvas, kuri buvo tuščia, be krovinio. Tiek ant vilkiko, tiek ant puspriekabės-šaldytuvo buvo prisukti LR valstybiniai numeriai. Jie trise automobiliu „Ford Mondeo“ važiavo pirmi saugiu atstumu nuo vilkiko, kad pamatę policijos postą spėtų perspėti J. J. ir lydėjo šį iki pat Lietuvos. Lietuvoje vairuotojas pavogtus vilkiką su puspriekabe-šaldytuvu pastatė saugojamoje automobilių stovėjimo aikštelėje (duomenys neskelbtini) ir liko nakvoti bei saugoti automobilį iki ryto. Apie tai, kad sėkmingai sugrįžo į Lietuvą, SMS žinute jie pranešė A. B., su kuriuo žinutėmis palaikė ryšį ir visos kelionės metu. Kas, kada ir kokiomis aplinkybėmis pardavė vogtą vilkiką „Scania“ su puspriekabe-šaldytuvu, tiksliai nepamena, tačiau sandoris turėjo įvykti paros ar dviejų laikotarpiu ir parduota buvo arba D. M. arba T. P.. Šiuos klausimus spręsdavo A. B., T. B., V. V. ir S. A..

Nuteistasis S. A. paaiškino, kad apie vagystes, padarytas 2011 m. balandžio ir gegužės mėnesio pradžioje (duomenys neskelbtini), nieko smulkiau papasakoti negali, kadangi tuo metu buvo Rusijoje.

Liudytojas G. K. paaiškino apie J. J. kontaktus su A. B. ir išvykas į užsienį, susijusias su vilkikų pergabenimu.

Liudytojas D. M. paaiškino, kad 2011 metų pavasarį S. vėl pasiūlė pirkti puspriekabę-šaldytuvą, kurią vėliau atitempė į įmonės teritoriją. Už šią puspriekabę S. norėjo gauti 12 000 eurų. Jis vėl informavo A., nurodė kainą 13 000 eurų. Sutartą dieną, sutartu laiku A. su vairuotoju, vairuojančiu vilkiką, atvažiavo į jo įmonės teritoriją, apžiūrėjo parduodamą puspriekabę-šaldytuvą, kuri buvo baltos spalvos, be valstybinių numerių ir liepė savo vairuotojui prie vilkiko prisikabinti puspriekabę ir važiuoti į Rusiją, o jam sumokėjo 13 000 eurų. Iš šios sumos 12 000 eurų atidavė S., o 1 000 eurų pasiliko už tarpininkavimą.

Belgijos Karalystės teisėsaugos institucijų atsakyme Nr. 38-3-G-922 į 2012 m. kovo 28 d. Nr. 38-3-S-1125 teisinės pagalbos prašymą nurodyta apie (duomenys neskelbtini) padarytas vilkikų vagystes laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 23 d. iki 2011 m. gruodžio 4 d., kuriame be kitų duomenų nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 6 d. 17.45 val. iki 2011 m. gegužės 7 d. 10 val. (duomenys neskelbtini) pagrobtas oranžinės spalvos, 2006 m. laidos vilkikas „Scania PRT“, reg. nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), 28 380 eurų vertės, su oranžinės spalvos priekaba „Stas“, reg. nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), 10 580 eurų vertės, priklausantys bendrovei „H.“. Priekaba atgauta. Draudimo kompanija „(duomenys neskelbtini)“.

2011 m. gegužės 7 d. Dendermonde policijos zonos inspektoriaus užregistruoto įvykio pažymoje nurodyta, kad vagystės metu išlaužta transporto priemonės durelių spynelė. P. B. pranešė policijai, kad vilkikas kartu su puspriekabe 2011 m. gegužės 6 d. vakare buvo paliktas (duomenys neskelbtini) krantinėje. 2011 m. gegužės 7 d. ryte vairuotojas atėjęs prie transporto priemonių junginio pamatė, kad dingo tiek vilkikas, tiek puspriekabė. Puspriekabė buvo tuščia. Puspriekabė buvo naudojama daugiausia įmonės V. atliekoms pervežti į jų deginimo vietą (duomenys neskelbtini) mieste. Vairuotojas nenumano, kas galėjo įvykdyti nusikalstamą veiką. Krovininiame automobilyje buvo įrengta padėties nustatymo („Track and Trace“) sistema, tačiau panašu, kad nusikaltimą įvykdęs (-ę) asmuo (-ys) ją išjungė, nes, pasak vairuotojo darbdavio, padėties sistema rodo, kad transporto priemonė tebestovi toje pačioje vietoje, kur buvo palikta, t. y. (duomenys neskelbtini) stovėjimo aikštelėje.

2011 m. gegužės 7 d. liudytojo P. C. L. B. apklausos protokole nurodyta, kad jis yra įmonės „H.“, kurios buveinė įregistruota adresu (duomenys neskelbtini) vairuotojas. Vakar vakare (2011 m. gegužės 6 d.), maždaug 17.45 val., jis pastatė vilkiko ((duomenys neskelbtini) ir puspriekabės ((duomenys neskelbtini) junginį (duomenys neskelbtini) krantinės ((duomenys neskelbtini) savivaldybė) stovėjimo aikštelėje. Šį rytą, apie 10 val., grįžo prie transporto priemonių junginio ketindamas pradėti darbą, tačiau pamatė, kad jis dingęs. Jis nenumano, kas galėjo įvykdyti šią nusikalstamą veiką. Vilkiką paliko užrakintą, vis dar turi jo raktelį.

2011 m. gegužės 6 d. liudytojo S. B. apklausos protokole nurodyta, kad ji yra įmonės „H.“, įgaliotinė, įpareigota pranešti policijai, kad pavogta puspriekabė STAS, v/n (duomenys neskelbtini) buvo surasta (duomenys neskelbtini). 2011 m. spalio 1 d. gavo pono P. elektroninį laišką ((duomenys neskelbtini)), kuriame šis teiravosi, ar kartais neieškoma puspriekabė. Nuvažiavę į minėtą vietą iš tiesų rado savo puspriekabę, šiuo metu puspriekabė gabenama atgal (14 t., b. l. 102, 103-106, 115-116, 123, 17 t., b. l. 116-169).

2012 m. birželio 22 d. Aacheno policijos prezidiumo K direkcijos kriminalinės policijos komisariato pranešime nurodyta, kad 2011 m. gegužės 2-3 d. viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini) gyveno Ž. Š., kuris buvo išnuomojęs du dviviečius kambarius keturiems asmenims ir apmokėjo sąskaitą (13 t., b. l. 153-159, 172-180).

LKPB TRV pranešime Nr. IP/727/44/BE/12 nurodyta, kad Grossburgwedel policija atlieka tyrimą Nr. 201100598205 dėl laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 12 d. 0.35 val. iki 6.50 val. baltos spalvos puspriekabės (nuotrauka pridedama) „Schmitz“, registracijos numeriai (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), vagystės, padarytos adresu (duomenys neskelbtini). Puspriekabės savininkas bendrovė „T.“, reg. adresu (duomenys neskelbtini). Vagystės metu minėta puspriekabė stovėjo netoli kompanijos „F.“, kuri užsiima vilkikų techniniu aptarnavimu. Pagal pateiktus duomenis ši puspriekabė galimai buvo pavogta naudojant vilkiką „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vilkikas „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso UAB „S.“, kurios direktorius R. M. paaiškino, kad transporto priemonė nurodytu laikotarpiu buvo Lietuvoje (14 t., b. l. 129-130).

Kaip matyti iš ištirtų įrodymų, vilkiko „Scania“ ir puspriekabės „Stas“ vagystę (duomenys neskelbtini) bei puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz“ vagystę (duomenys neskelbtini) betarpiškai įvykdė Ž. Š., E. B., D. Š. ir J. J.. Visi šie asmenys pripažino įvykdę šių transporto priemonių vagystę ir detaliai paaiškino vagystės aplinkybes – kad nuvykus į (duomenys neskelbtini) pavogė vilkiką „Scania“ su puspriekabe, po to, nuvykę į (duomenys neskelbtini), pavogtą puspriekabę atkabino ir paliko, tuomet, surado ir pavogė puspriekabę-šaldytuvą. Šių asmenų parodymai iš esmės sutampa. Jų kaltę taip pat patvirtina Belgijos Karalystės teisėsaugos institucijų atsakymas, užregistruoto įvykio pažyma, policijos komisariato pranešimas, LKPB TRV pranešimas, liudytojų apklausos protokolai.

Už šios vagystės padarymą Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžiu (pakeistu 2018 m. gruodžio 20 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu) pagal BK 25 straipsnio 4 dalį 178 straipsnio 3 dalį nuteisti A. B., T. B., Ž. Š., E. B., pagal BK 25 straipsnio 3 dalį 178 straipsnio 3 dalį – J. J.. D. Š. (10 t., b. l. 126-139) buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 39¹ straipsnio nuostatomis.

Šioje baudžiamojoje byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad prieš išvykstant vykdyti šios nusikalstamos veikos vagystę įvykdę asmenys buvo aprūpinti grupuotės lėšomis įsigyta transporto priemone, įrankiais ir kitais reikmenimis. Nėra abejonių, kad kaltinamajam apie šią vagystę buvo žinoma, būtent V. V. D. M., kuris tarpininkaudavo parduodant puspriekabę-šaldytuvą, supažindino su kitais grupuotės nariais. Šią veiką padarę asmenys atliko veikdami V. V. ir jau nuteistų brolių A. ir T. B. suburto nusikalstamo susivienijimo veikloje, todėl V. V. atsako už jų padarytą nusikalstamą veiką kaip vykdytojas. BK 190 straipsnyje nurodyta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL. Šios vagystės metu pagrobtas turtas buvo didesnės nei 38 960 eurų vertės. Todėl kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 25 straipsnio 4 dalį 178 straipsnio 3 dalį.

Minėtu Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžiu (pakeistu 2018 m. gruodžio 20 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu) iš kaltinimo padarius šią nusikalstamą veiką, neįrodžius, kad dalyvavo jos padaryme, buvo išteisintas S. A.. Todėl ši aplinkybė (šio asmens dalyvavimas) pašalintina ir iš kaltinimo V. V..

Kaltinime V. V. taip pat nurodyta, jog kaltinamasis veikė ir su nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais A. B., G. G., R. G., kad nusikalstamo susivienijimo vadovas A. B. nurodė S. A. iš A. B., G. G., R. G. įgyti netikrus valstybinius numerius. 2011 metų pavasarį, tačiau ne vėliau nei iki 2011 m. gegužės 6 d. S. A. (duomenys neskelbtini) susitiko su A. B. ir užsakė pas šį pagaminti netikrus valstybinius numerio ženklus. A. B. dėl netikro transporto priemonės valstybinio numerio ženklo pagaminimo kreipėsi į G. G., perduodamas šiai ant lapuko surašytus skaičius ir raides. Veikdama pagal susitarimą minimu laikotarpiu G. G. susitiko su R. G. ir perdavė pastarajam iš A. B. gautus valstybinio numerio ženklo duomenis. R. G. paros-dviejų laikotarpiu nuo užsakymo gavimo specialių įrankių – preso, metalinių raidžių ir skaičių, metalinių plokščių, lipnios juostos ir dažų pagalba garažo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) patalpose pagamino netikrą valstybinį numerio ženklą ir pardavė jį G. G., gavęs už tai 120-150 Lt. Įgijusi iš R. G. netikrą valstybinį numerio ženklą, G. G. pardavė jį A. B., gavusi už tarpininkavimą 50-80 Lt. Pagamintą netikrą valstybinį numerio ženklą minimu laikotarpiu paros dviejų bėgyje nuo užsakymo gavimo A. B. pardavė S. A., gaudamas iš pastarojo 250 Lt už valstybinių numerio ženklų komplektą. S. A. minėtą netikrą valstybinį numerį perdavė A. ir T. B.. Pastarieji 2011 metų balandžio-gegužės mėnesį (duomenys neskelbtini) perdavė netikrų valstybinių numerio ženklų komplektą D. Š., E. B. ir Ž. Š.. Kaltinime taip pat nurodyta, kad E. B. ir Ž. Š. pakeitė vilkiko ir puspriekabės-šaldytuvo vokiškus valstybinius numerius į iš Lietuvos atvežtus netikrus lietuviškus valstybinius numerius, naudodami tam tikslui iš Lietuvos atsivežtus iš A. B. įgytus netikrus valstybinius numerius. V. V. neigia tokius įvykius buvus. Šioms aplinkybėms patvirtinti nėra surinkta neginčijamų įrodymų, todėl minėtos aplinkybės iš kaltinimo pašalintinos. Nors teismas laiko nustatytu, kad E. B. ir Ž. Š. pakeitė vilkiko ir puspriekabių-šaldytuvų oficialius valstybinis numerius į iš Lietuvos atsivežtus netikrus lietuviškus valstybinius numerius, tačiau taip pat nėra surinkta neginčijamų įrodymų, kad jie tam tikslui panaudojo iš Lietuvos atvežtus iš A. B. įgytus netikrus valstybinius numerius. Todėl šios aplinkybės iš kaltinimo turi būti pašalintos.

Kaltinime taip pat nurodyta, kad T. B. dalyvavo realizuojant pagrobtą turtą. T. B. tai kategoriškai neigia. Daugiau tokią aplinkybę patvirtinti konkrečių įrodymų byloje nėra surinkta. Atsižvelgiant į tai, minėta aplinkybė iš kaltinimo V. V. pašalintina.

Be to, V. V. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 4 dalyje 300 straipsnio 3 dalyje. t. y. dokumentų suklastojimą padarant didelę žalą. Kaltinime nurodyta, kad V. V., A. B., T. B. nurodė S. A. iš A. B. įgyti suklastotus dokumentus. 2011 metų pavasarį, tačiau ne vėliau kaip iki 2011 m. gegužės 6 d. S. A., panaudodamas duomenis apie Lietuvos Respublikoje registruotus vilkiką ir puspriekabę, (duomenys neskelbtini) susitiko su A. B. ir užsakė pas šį pagaminti netikrus dokumentus – vilkiko ir puspriekabės registracijos liudijimą, techninės apžiūros rezultatų kortelę-ataskaitą. A. B. dėl transporto priemonių registracijos liudijimų blankų ir transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų kortelių įgijimo kreipėsi į tyrimo nenustatytą asmenį. Tuo pačiu metu, kai buvo užsakomi ir gaminami netikri valstybinis numerio ženklai, A. B. iš tyrimo nenustatyto asmens vardu „Ž.“ įgijo kompiuterio ir rašalinio spausdintuvo pagalba pagamintus netikrus bei suklastotus tikrus dokumentus, mokėdamas 250 Lt už transporto priemonės registracijos liudijimą ir 200 Lt už techninės apžiūros rezultatų kortelę. Pagamintus netikrus ir suklastotus dokumentus minimu laikotarpiu paros dviejų bėgyje nuo užsakymo gavimo A. B. (duomenys neskelbtini) pardavė S. A., gaudamas iš pastarojo po 400 Lt už kiekvieną transporto priemonės registracijos liudijimą, po 250 Lt už kiekvieną transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų kortelę. S. A. minėtus suklastotus dokumentus perdavė A. ir T. B.. Pastarieji 2011 metų balandžio-gegužės mėnesį (duomenys neskelbtini) perdavė netikrų transporto priemonių dokumentų komplektą D. Š., Ž. Š. ir E. B.. Šie, vykdami į (duomenys neskelbtini), juos gabeno su savimi. Po to suklastoti dokumentai buvo perduoti J. J.. Šis, vykdamas į Lietuvą, su savimi gabeno suklastotus dokumentus.

Dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu dalyku gali būti netikri arba suklastoti dokumentai. Dokumentas laikomas netikru tada, kai jo turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ir kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino kito asmens vardu. Netikras dokumentas gali būti gautas tik visiško materialaus klastojimo būdu. Tikras dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas pakeitė kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašė, atspausdino ar kitaip pagamino, arba tik patvirtino kito asmens surašytą dokumentą, tokiu būdu dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Tikras dokumentas gali būti suklastojamas tiek dalinio materialaus, tiek ir intelektualaus klastojimo būdais.

Kolegija pripažįsta, kad kažkokie tai dokumentai galėjo būti, tačiau šiuo konkrečiu atveju dokumentai (transporto priemonės registracijos liudijimas ir transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų kortelė) nebuvo surasti, apžiūrėti, todėl nėra galimybės jų identifikuoti. Taigi nėra paties dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu dalyko. Jo nesant negalima nustatyti, kokie tai tikrai buvo dokumentai, ar jie tikrai suklastoti, jei taip, tai kokiu būdu.

Atsižvelgiant į šias išdėstytas aplinkybes kaltinamasis V. V. iš kaltinimo pagal BK 25 straipsnio 4 dalį 300 straipsnio 3 dalį turi būti išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

2011 m. gegužės 10-11 d. vilkiko „Scania PRT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 m. gegužės 12 d. puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagystė (duomenys neskelbtini)

Kaltinamasis V. V. teigė šioje vagystėje nedalyvavęs, nieko apie ją nežinantis.

Nuteistieji A. B. ir T. B. parodymus duoti atsisakė.

Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (remiantis BK 39¹ straipsnio nuostatomis) T. T. paaiškino, kad 2011 m. gegužės pradžioje, kaip visuomet iš anksto pasitarę ir susiruošę kelionei, juodos spalvos automobiliu „Ford Mondeo“ Anglijos valstybiniais numeriais, nuvažiavo prie „Mercedes centro (duomenys neskelbtini), kur pasiėmė vairuotoją K. P.. Kartu su juo išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) miestą, kur naktį važiuojant gatve, prie daugiaaukščių namų pamatė balninį vilkiką „Scania“, galimai 2007-2008 metų gamybos, kurio kabina buvo pilkos spalvos su oranžinės spalvos juostomis. Apie 2 val., palikę automobilį „Ford Mondeo“ 500 m atstumu nuo vagystės vietos, automobilių stovėjimo aikštelėje, ir pasiėmę įrankius bei prietaisus, skirtus įsilaužti į automobilį, nuėjo prie vilkiko „Scania“. Pasinaudodamas atsineštais įrankiais, išlaužė vilkiko kabinos keleivio durelių spynelę, įlipo į kabiną, kur atsuktuvo pagalba išlaužė užvedimo spynelę ir tuo pačiu atsuktuvu užvedė vilkiką, kuris neturėjo jokių apsaugos kodų. K. P. tuo metu stovėjo šalia ir stebėjo aplinką, po ko atsisėdo prie vilkiko vairo ir išvažiavo į iš anksto sutartą vietą (duomenys neskelbtini) miesto apylinkėse. Jis pats sugrįžo prie automobilio „Ford Mondeo“ ir nuvažiavo paskui K. P., šį lydėdamas į (duomenys neskelbtini) miestą, kur viename iš pramoninių rajonų jie paliko stovėti pavogtą vilkiką „Scania“ norėdami įsitikinti, kad jo niekas neseka ir neieško. Ten pavogtas vilkikas prastovėjo apie dvi paras. Tuo metu jis su K. P. važinėjo po (duomenys neskelbtini) apylinkes, kur aptiko firmos „P.“ teritoriją, kurioje buvo labai daug įvairių modelių puspriekabių. Šios firmos teritorija buvo aptverta, tačiau išvažiavimas atidarytas ir jokie žmonės šios teritorijos nesaugojo. Pastebėjo tik apsaugos filmavimo kameras. Pravažiuojant automobiliu pro šalį apžiūrėjo stovėjusias puspriekabes ir pasitaręs su K. P. nusprendė pavogti baltos spalvos puspriekabę-šaldytuvą, ant kurios buvo mėlyna spalva vertikaliai užrašytas firmos „P.“ ženklas, o gale buvo ne tik durys, bet ir liftas. Ši puspriekabė buvo 2010 m. gamybos, tuščia. Apie 2-3 val. nuvežė K. P. prie vilkiko „Scania“. Susitarė, kad pastarasis nuvažiuos į firmos teritoriją, prisikabins puspriekabę-šaldytuvą ir atvažiuos į sutartą vietą. Praėjus 10 min. paskambino vairuotojas ir pasakė, kad prisikabino puspriekabę-šaldytuvą. Tuomet buvo sutartoje vietoje greitkelyje ir visą laiką kontaktavo mobilaus ryšio pagalba, lydėdamas K. P. iki pramoninio rajono (duomenys neskelbtini). Ten jie pakeitė vilkiko ir puspriekabės-šaldytuvo valstybinius numerius į lietuviškus, kuriuos buvo atsivežę iš Lietuvos. Po to išvažiavo link Lietuvos. Kadangi dienos metu nevažiavo, tai ją praleido (duomenys neskelbtini) miesto pramoniniame rajone, kur paliko stovėti vogtus vilkiką su puspriekabe-šaldytuvu, po ko vėlai vakare pajudėjo link Lietuvos ir po dviejų parų sėkmingai pasiekė Lietuvą. Čia pavogtus balninį vilkiką su puspriekabe-šaldytuvu nuvarė į (duomenys neskelbtini) ir pastatė į saugomą aikštelę. Sugrįžęs į (duomenys neskelbtini) parašė SMS žinutę A. B. apie tai, kur stovi automobilis. Pavogtą balninį vilkiką „Scania“ su puspriekabe-šaldytuvu A. B. pardavė T. P. iš (duomenys neskelbtini), tačiau kokią pinigų sumą gavo, nežino.

Nuteistasis K. P. paaiškino, kad apytiksliai 2011 m. vasaros pradžioje su T. T. juodos spalvos automobiliu „Ford Mondeo“ Anglijos valstybiniais numeriais išvažiavo į (duomenys neskelbtini) miestą, kur, po šio miesto apylinkėse esančius pramoninius rajonus susirado tinkamą pavogti vilkiką „Scania“ 2007-2008 metų gamybos, pilkos spalvos kabina su oranžinės spalvos piešiniais, ornamentais ar intarpais, kuris stovėjo gatvėje. Vėlai vakare, su T. T. nuvažiavo netoli susirasto vilkiko, savo automobilį paliko apie 300-500 m nuo vagystės vietos. Jis liko automobilyje, o T. T., pasiėmęs iš automobilio būtinus įsilaužimo įrankius, nuėjo prie vilkiko „Scania“, kur užtruko iki 15 min. ir sugrįžęs pasakė, kad viskas gerai, kad jis gali eiti ir užsivesti vilkiką, po ko važiuoti į sutartą vietą, iki kurios T. T. jį lydės. Nuėjęs prie vilkiko „Scania“, kurio vairuotojo durelės buvo neužrakintos, įlipo į kabiną ir užvedimo spynelėje buvusio atsuktuvo pagalba užsivedė vilkiko variklį. Tuomet apie valandą laiko važiavo paskui T. T. vairuojamą automobilį „Ford Mondeo“. Jie nuvažiavo į kitą (duomenys neskelbtini) miestą. Jame pavogtą vilkiką paliko vienoje iš pramoniniame rajone esančių vilkikų stovėjimo aikštelių. Praėjus parai sugrįžo prie šio vilkiko ir įsitikino, kad viskas gerai, niekas jo neieško. Po to jie trumpai važinėjo po pramoninį rajoną ir netoli nuo palikto pavogto vilkiko aptiko firmos „P.“ teritoriją, kuri buvo aptverta metaliniu sietu, o vartai buvo neuždaryti, teritorijos niekas nesaugojo. Joje T. T. surado baltos spalvos puspriekabę-šaldytuvą, galimai 2010 metų gamybos, kurį jam parodė ir liepė prisikabinti prie vilkiko. Buvo vėlus vakaras, tamsu ir jiedu nuvažiavo prie pavogto vilkiko „Scania“. Jis sėdo prie vilkiko vairo ir nuvažiavo į minėtą teritoriją, kur prisikabino puspriekabę-šaldytuvą, ant kurios šonų buvo mėlynos spalvos reklaminiai užrašai „P.“, po ko išvažiavo link (duomenys neskelbtini). T. T. važiavo priekyje ir jie palaikė ryšį mobilaus telefono pagalba. (duomenys neskelbtini) T. T. atsiuntė jam nuošalios stovėjimo aikštelės koordinates, kur jis nuvažiavo. Aikštelėje T. T. apieškojo pavogtą puspriekabę-šaldytuvą, ją atidarė. Puspriekabė buvo tuščia. Tuomet prie šios puspriekabės-šaldytuvo prisuko LR valstybinius numerius ir padavė jam netikrus vilkiko ir puspriekabės LR registracijos, techninių apžiūrų ir draudimo dokumentus, liepė važiuoti į Lietuvą. Įvažiavus į Lietuvą T. T. jį palydėjo iki (duomenys neskelbtini), kur pastarojo nurodymu vilkiką su puspriekabe-šaldytuvu pastatė firmos „D.“ teritorijoje esančioje mokamoje automobilių stovėjimo aikštelėje. Tuomet sėdo į T. T. automobilį, atidavė visus prieš tai duotus vilkiko ir puspriekabės-šaldytuvo dokumentus, o tada šis parvežė jį namo. Praėjus dviem savaitėms gavo iš A. B. žinutę, kad šis atvažiavęs prie jo namų (duomenys neskelbtini). Šis buvo atvažiavęs sidabrinės spalvos „Ford Mondeo“ automobiliu Anglijos valstybiniais numeriais. Automobilyje dar buvo ir S. A.. Jie visi nuvažiavo prie automobilių stovėjimo aikštelės, kur buvo paliktas vilkikas su puspriekabe. A. B. padavė 170 litų ir jis nuėjo sumokėti už saugojimo paslaugas. Po to S. A. sėdo prie vilkiko „Scania“ vairo ir tempdamas puspriekabę-šaldytuvą išvažiavo, o A. B. parvežė jį namo ir padavė 2 000 litų už kelionę bei pasakė, kad kažkokią pinigų sumą nurašys nuo skolos.

Nuteistasis S. A. pripažino, jog 2011 m. gegužės mėnesį su kažkuo iš grupuotės, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) miestą prie automobilių stovėjimo ir saugojimo aikštelės „D.“. Į šią degalinę K. P. atvairavo vilkiką „Scania“, kurio kabina buvo pilkos spalvos su oranžinės spalvos juostomis. Vilkiką nuvairavo į kelkraštį prie (duomenys neskelbtini) kaimo, iš kur šį vilkiką turėjo pasiimti T. P..

Savo parodymus S. A. patvirtino patikrinimo vietoje metu, parodydamas degalinę „L.“, esančią adresu (duomenys neskelbtini), taip pat greta esančią tvora aptvertą teritoriją adresu (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad 2011 m. ši teritorija priklausė įmonei „D.“ ir joje buvo saugomas (duomenys neskelbtini) pavogtas vilkikas „Scania“, kurio vieno iš brolių B. prašymu atvažiavo pasiimti ir parvairavo į (duomenys neskelbtini). Į minėtą degalinę iš aikštelės „D.“ vogtą vilkiką „Scania“ atvairavo ir jam perdavė K. P.. Taip pat parodė autobusų sustojimą (duomenys neskelbtini), į kurį lydimas vieno ar kelių grupuotės narių apytiksliai 2011 m. vasarą atvairavo ir perdavė pirkėjui (duomenys neskelbtini) vogtą vilkiką „Scania“ (29 t., b. l. 4, 11, 27, 31).

Liudytojas T. P. paaiškino, kad 2011 metais D. Š. padėjo parduoti penkis vilkikus, prie kurių buvo ir puspriekabės. Vilkikus parduodavo Baltarusijos gyventojui vardu I.. D. Š. sutartą dieną vilkiką ir puspriekabę, ar tik vilkiką atvairuodavo į degalinės „A.“ aikštelę, esančią netoli (duomenys neskelbtini). Į šią aikštelę savo automobiliu atvažiuodavo ir jis pats, taip pat savo automobiliu – I.. Pastarajam apžiūrėjus parduodamą vilkiką (ir puspriekabę), jei šis tikdavo, sutardavo kainą ir išsiskirstydavo, po ko dienos ar dviejų I. paskambindavo ir jie sutardavo kitą susitikimo vietą. Susitikimo metu I. paduodavo pinigus ir pasiimdavo transporto priemones. Iš gautos sumos pasilikęs 1 000 eurų už tarpininkavimą, likusius pinigus atiduodavo D. Š..

Belgijos Karalystės teisėsaugos institucijų atsakyme Nr. 38-3-G-922 į 2012 m. kovo 28 d. Nr. 38-3-S-1125 teisinės pagalbos prašymą nurodoma apie (duomenys neskelbtini) padarytas vilkikų vagystes laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 23 d. iki 2011 m. gruodžio 4 d., kuriame be kitų duomenų nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 10 d. 19 val. iki 2011 m. gegužės 11 d. 5.45 val. (duomenys neskelbtini) pagrobtas šviesiai pilkos spalvos su oranžinėmis juostomis ir raidėmis, 2007 m. laidos vilkikas „Scania“, reg. nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), 33 000 eurų vertės, priklausantis bendrovei „V.“. Draudimo kompanija „M.“ (pakeitė pavadinimą į B.) atlygino žalą.

2011 m. gegužės 11 d. priede prie protokolo Nr. AN.17.LB.068206/2011 L. F. G. E. apklausoje nurodyta, kad jis dirba vairuotoju bendrovėje „V.“, įsteigtoje (duomenys neskelbtini), visada vairuoja savo nuolatinį pilkos ir oranžinės spalvų vilkiką „Scania“ su Belgijos v/n (duomenys neskelbtini). 2011 m. gegužės 10 d. 19 val. minėtą transporto priemonę užrakinęs, paliko (duomenys neskelbtini) viešojo automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur buvo pastatyti keli krovininiai automobiliai. Šį rytą, 5.45 val., pamatė, kad minėta transporto priemonė pavogta. Vilkiko degalų bakas dar buvo puspilnis (250 l), o rida buvo maždaug 280 000 km. Transporto priemonėje nebuvo sumontuotos apsaugos nuo vagystės sistemos. Kas galėjo pavogti transporto priemonę, nežino.

2011 m. gruodžio 18 d. 1 priede prie protokolo Nr. 26011/2012, dok. Nr. AN.17.LB.068206/2011, V. D. K. P. A. apklausoje nurodyta, kad jis yra bendrovės „V.“ vadybininkas ir yra įgaliotas pateikti pareiškimą dėl vilkiko „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagystės. Transporto priemonė surasta nebuvo, vagystės metu transporto priemonės vertė buvo 33 000 eurų, už šią žalą draudimo bendrovė „M.“ išmokėjo kompensaciją.

Taip pat 2013 m. birželio 5 d. Belgijos Karalystės teisėsaugos institucijų atsakyme Nr. 38-3-G-922 nurodyta, jog 2011 m. gegužės 12 d. 4 val. – 6 val. (duomenys neskelbtini) pagrobta 2009 m. laidos puspriekabė „Schmitz“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini).

2011 m. gegužės 13 d. R. F. A. S. apklausoje nurodyta, kad jis nori pranešti apie puspriekabės vagystę. Vagystė įvykdyta 2011 m. gegužės 12 d. tarp 4 ir 6 val., adresu (duomenys neskelbtini). Pavogta baltos spalvos puspriekabė „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tuščia puspriekabė stovėjo įmonei L. priklausančioje stovėjimo aikštelėje. Ant puspriekabės buvo mėlyna spalva užrašyti skaičiai: (duomenys neskelbtini). Puspriekabėje buvo įrengtas šaldymo blokas. Puspriekabė buvo išsinuomota iš įmonės P.. Paskutinio vairuotojo, kuris naudojosi puspriekabe, pavardė yra J. B.. Jis veikė kaip įmonės „D.“, įsikūrusios adresu (duomenys neskelbtini) darbuotojas (14 t., b. l. 102, 103-106, 116, 124, 18 t., b. l. 1-23, 47-58).

Kaip matyti iš ištirtų įrodymų, vilkiko „Scania‘ ir puspriekabės „Schmitz“ vagystę (duomenys neskelbtini) betarpiškai įvykdė D. Š. ir K. P.. Visi Jie pripažino įvykdę šių transporto priemonių vagystę, detaliai paaiškino vagystės aplinkybes – kad nuvykus į (duomenys neskelbtini) pavogė vilkiką „Scania“, po kelių dienų prie jo prikabino surastą puspriekabę. Šių asmenų parodymai iš esmės sutampa. Jų kaltę taip pat patvirtina S. A., T. P. parodymai, taip pat iš Belgijos Karalystės teisėsaugos institucijų gauti duomenys, S. A. parodymų patikrinimo vietoje protokolas.

Už šios vagystės padarymą Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžiu (pakeistu 2018 m. gruodžio 20 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu) pagal BK 25 straipsnio 4 dalį 178 straipsnio 3 dalį nuteisti A. B., T. B., S. A., pagal BK 25 straipsnio 3 dalį 178 straipsnio 3 dalį – K. P.. T. T. (11 t., b. l. 157-182) buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 39¹ straipsnio nuostatomis.

Šioje baudžiamojoje byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad prieš išvykstant vykdyti nusikalstamos veikos vagystę įvykdę asmenys buvo aprūpinti grupuotės lėšomis įsigyta transporto priemone, įrankiais ir kitais reikmenimis. Nėra abejonių, kad kaltinamajam apie šią vagystę buvo žinoma, jis, kaip matyti iš apklaustų asmenų, dalyvavo ir parduodant transporto priemones T. P.. Šią veiką padarę asmenys atliko veikdami V. V. ir jau nuteistų brolių A. ir T. B. suburto nusikalstamo susivienijimo veikloje, todėl V. V. atsako už jų padarytą nusikalstamą veiką kaip vykdytojas. BK 190 straipsnyje nurodyta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL. Šios vagystės metu pagrobtas turtas buvo didesnės nei 33 000 eurų vertės. Todėl kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 25 straipsnio 4 dalį 178 straipsnio 3 dalį.

Kaltinime V. V. taip pat nurodyta, jog kaltinamasis veikė ir su nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais A. B., G. G., R. G., kad nusikalstamo susivienijimo vadovas A. B. nurodė S. A. iš A. B., G. G., R. G. įgyti netikrus valstybinius numerius. 2011 metų pavasarį, tačiau ne vėliau nei iki 2011 m. gegužės 11 d. S. A. (duomenys neskelbtini) susitiko su A. B. ir užsakė pas šį pagaminti netikrus valstybinius numerio ženklus. A. B. dėl netikro transporto priemonės valstybinio numerio ženklo pagaminimo kreipėsi į G. G., perduodamas šiai ant lapuko surašytus skaičius ir raides. Veikdama pagal susitarimą minimu laikotarpiu G. G. susitiko su R. G. ir perdavė pastarajam iš A. B. gautus valstybinio numerio ženklo duomenis. R. G. paros-dviejų laikotarpiu nuo užsakymo gavimo specialių įrankių – preso, metalinių raidžių ir skaičių, metalinių plokščių, lipnios juostos ir dažų pagalba garažo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) patalpose pagamino netikrą valstybinį numerio ženklą ir pardavė jį G. G., gavęs už tai 120-150 Lt. Įgijusi iš R. G. netikrą valstybinį numerio ženklą, G. G. pardavė jį A. B., gavusi už tarpininkavimą 50-80 Lt. Pagamintą netikrą valstybinį numerio ženklą minimu laikotarpiu paros dviejų bėgyje nuo užsakymo gavimo A. B. pardavė S. A., gaudamas iš pastarojo 250 Lt už valstybinių numerio ženklų komplektą. S. A. minėtą netikrą valstybinį numerį perdavė A. ir T. B.. Pastarieji 2011 metų balandžio-gegužės mėnesį (duomenys neskelbtini) perdavė netikrų valstybinių numerio ženklų komplektą T. T. ir K. P.. Kaltinime taip pat nurodyta, kad T. T. pakeitė vilkiko ir puspriekabės-šaldytuvo belgiškus valstybinius numerius į iš Lietuvos atvežtus netikrus lietuviškus valstybinius numerius, naudodami tam tikslui iš Lietuvos atsivežtus iš A. B. įgytus netikrus valstybinius numerius. V. V. neigia tokius įvykius buvus. Šioms aplinkybėms patvirtinti nėra surinkta neginčijamų įrodymų, todėl minėtos aplinkybės iš kaltinimo pašalintinos. Nors teismas laiko nustatytu, kad T. T. pakeitė vilkiko ir puspriekabių-šaldytuvų vokiškus valstybinius numerius į iš Lietuvos atsivežtus netikrus lietuviškus valstybinius numerius, tačiau taip pat nėra surinkta neginčijamų įrodymų, kad jie tam tikslui panaudojo iš Lietuvos atvežtus iš A. B. įgytus netikrus valstybinius numerius. Todėl šios aplinkybės iš kaltinimo turi būti pašalintos.

Kaltinime taip pat nurodyta, kad T. B. dalyvavo realizuojant pagrobtą turtą. T. B. tai kategoriškai neigia. Daugiau tokią aplinkybę patvirtinti konkrečių įrodymų byloje nėra surinkta. Atsižvelgiant į tai, minėta aplinkybė iš kaltinimo V. V. pašalintina.

Be to, V. V. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 4 dalyje 300 straipsnio 3 dalyje. t. y. dokumentų suklastojimą padarant didelę žalą. Kaltinime nurodyta, kad V. V., A. B., T. B. nurodė S. A. iš A. B. įgyti suklastotus dokumentus. 2011 metų pavasarį, tačiau ne vėliau kaip iki 2011 m. gegužės 11 d. S. A., panaudodamas duomenis apie Lietuvos Respublikoje registruotus vilkiką ir puspriekabę, (duomenys neskelbtini) susitiko su A. B. ir užsakė pas šį pagaminti netikrus dokumentus – vilkiko ir puspriekabės registracijos liudijimą, techninės apžiūros rezultatų kortelę-ataskaitą. A. B. dėl transporto priemonių registracijos liudijimų blankų ir transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų kortelių įgijimo kreipėsi į tyrimo nenustatytą asmenį. Tuo pačiu metu, kai buvo užsakomi ir gaminami netikri valstybinis numerio ženklai, A. B. iš tyrimo nenustatyto asmens vardu „Ž.“ įgijo kompiuterio ir rašalinio spausdintuvo pagalba pagamintus netikrus bei suklastotus tikrus dokumentus, mokėdamas 250 Lt už transporto priemonės registracijos liudijimą ir 200 Lt už techninės apžiūros rezultatų kortelę. Pagamintus netikrus ir suklastotus dokumentus minimu laikotarpiu paros dviejų bėgyje nuo užsakymo gavimo A. B. pardavė S. A., gaudamas iš pastarojo po 400 Lt už kiekvieną transporto priemonės registracijos liudijimą, po 250 Lt už kiekvieną transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų kortelę. S. A. minėtus suklastotus dokumentus perdavė A. ir T. B.. Pastarieji 2011 metų balandžio-gegužės mėnesį (duomenys neskelbtini) perdavė netikrų transporto priemonių dokumentų komplektą T. T. ir K. P.. Šie, vykdami į (duomenys neskelbtini), juos gabeno su savimi. Po to suklastoti dokumentai buvo perduoti K. P.. Šis, vykdamas į Lietuvą, su savimi gabeno suklastotus dokumentus.

Dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu dalyku gali būti netikri arba suklastoti dokumentai. Dokumentas laikomas netikru tada, kai jo turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ir kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino kito asmens vardu. Netikras dokumentas gali būti gautas tik visiško materialaus klastojimo būdu. Tikras dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas pakeitė kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašė, atspausdino ar kitaip pagamino, arba tik patvirtino kito asmens surašytą dokumentą, tokiu būdu dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Tikras dokumentas gali būti suklastojamas tiek dalinio materialaus, tiek ir intelektualaus klastojimo būdais.

Kolegija pripažįsta, kad kažkokie tai dokumentai galėjo būti, tačiau šiuo konkrečiu atveju dokumentai (transporto priemonės registracijos liudijimas ir transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų kortelė) nebuvo surasti, apžiūrėti, todėl nėra galimybės jų identifikuoti. Taigi nėra paties dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu dalyko. Jo nesant negalima nustatyti, kokie tai tikrai buvo dokumentai, ar jie tikrai suklastoti, jei taip, tai kokiu būdu.

Atsižvelgiant į šias išdėstytas aplinkybes kaltinamasis V. V. iš kaltinimo pagal BK 25 straipsnio 4 dalį 300 straipsnio 3 dalį turi būti išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

2011 m. gegužės 26-27 d. vilkiko „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagystė (duomenys neskelbtini), puspriekabės-šaldytuvo „Koegel“ vagystė (duomenys neskelbtini)

Kaltinamasis V. V. teigė šioje vagystėje nedalyvavęs, nieko apie ją nežinantis.

Nuteistieji A. B. ir T. B. parodymus duoti atsisakė.

Nuteistasis Ž. Š. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjo (27 t., b. l. 150-153), taip pat ikiteisminio tyrimo pareigūnų (27 t., b. l. 102-124, 139-149, 154-156, 187) paaiškino, kad 2011 m. gegužės mėnesio pabaigoje su E. B. sidabrinės spalvos automobiliu „Ford Mondeo“ Anglijos valstybiniais numeriais išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Važiuojant E. B. pasakė, kad prieš šią kelionę kalbėjosi su A. B. ir šis liepė dviese važiuoti į užsienį vogti, kadangi norėjo pasižiūrėti, kaip jie be kitų pavogs vilkiką ar puspriekabę. Tai buvo savotiškas eksperimentas. Taip pat šis asmuo pasakė, kad A. B. davė mobiliuosius telefonus, SIM korteles, apie 2 500 eurų, iš kurių 1 000 eurų padavė jam. Automobilyje buvo paslėpti LR valstybiniai numeriai ir kiti būtini automobilių, puspriekabių registravimo, techninės apžiūros, draudimo dokumentai. Važinėdami po (duomenys neskelbtini) miestų apylinkes surado raudonos spalvos kabina su baltos spalvos reklama ant šoninių durelių vilkiką „Scania“, stovėjusį tiesiog gatvėje. Nakties metu trise automobiliu „Ford Mondeo“ nuvažiavo netoli vilkiko ir kaip visuomet paliko automobilį kiek tolėliau. J. J. liko sėdėti automobilyje ir stebėti aplinką, o jie, pasiėmę visus reikiamus įrankius, nuėjo prie vilkiko. Atsineštu atsuktuvu išlaužė vilkiko „Scania“ keleivio durelių spynelę ir su E. B. įlipo į vilkiką. Jis savadarbiu įrankiu išlaužė užvedimo spynelę, o E. B. tuo metu apieškojo vilkiko kabiną, ieškodamas paslėpto palydovinės navigacinės sistemos sekimo įrenginio. Jis atsuktuvo pagalba užvedė vilkiką ir įsitikinęs, kad šis gali važiuoti, kartu su E. B. sugrįžo pas J. J., padavė šiam atsuktuvą ir liepė juo užvestą vilkiką nuvairuoti į (duomenys neskelbtini) pramoninį rajoną, kur buvo vilkikų stovėjimo aikštelė. Jie patys automobiliu „Ford Mondeo“ nuvažiavo pirmi į sutartą vietą ir ten laukė J. J.. Šiam atvažiavus, vilkiką „Scania“ pastatė aikštelėje ir visi trys išvažiavo. Kitą dieną nuvažiavo prie vilkiko ir įsitikino, kad niekas prie vilkiko nevaikšto. Vakare jie vėl nuvažiavo prie vilkiko, jis iš automobilio slėptuvės paėmė LR valstybinius numerius ir registracijos dokumentus ir kartu su J. J. nuėjo prie vilkiko bei pakeitė valstybinius numerius iš belgiškų į lietuviškus, padavė vairuotojui būtinus dokumentus ir liepė važiuoti į (duomenys neskelbtini), nurodytą vietą. Jie patys važiavo priekyje. Taip pat pranešė A. B., kad jie (duomenys neskelbtini) pagrobė vilkiką „Scania“ ir kad važiuoja į (duomenys neskelbtini). Jie nuvažiavo netoli (duomenys neskelbtini) sienos, kur susitiko su J. J.. Iš ten jie pajudėjo link Lietuvos. (duomenys neskelbtini) pramoniniame rajone, gatvėje, pamatė 2008 m. gamybos, mėlynos spalvos puspriekabę-šaldytuvą, kurią nusprendė pavogti. SMS žinute J. J. parašė tikslų adresą ir laukė. Atvažiavus J. J. jis atsisėdo pas šį į vilkiko kabiną, o E. B. pasiliko laukti automobilyje ir stebėti aplinką. Vilkikui privažiavus prie puspriekabės-šaldytuvo jis padėjo vairuotojui prikabinti puspriekabę ir jie išvažiavo. Pravažiavus keletą šimtų metrų į kitą gatvę jis išlipo iš vilkiko ir atsuktuvo pagalba atsuko pavogtos puspriekabės-šaldytuvo vokiškus numerius ir prisuko LR valstybinius numerius. Be to, padavęs vairuotojui LR transporto priemonės ir puspriekabės registravimo, techninės apžiūros ir draudimo dokumentus, liepė šiam važiuoti link Lietuvos. Pažadėjo su E. B., automobiliu „Ford Mondeo“, važiuodami priekyje jį lydėti. Įvažiavus į Lietuvą, keletą kilometrų nuo (duomenys neskelbtini) sienos, juos pasitiko A. B. su T. B.. A. B. leido jiems važiuoti namo, o pavogtu vilkiku ir puspriekabe pasirūpino patys. Praėjus 2-4 dienoms kažkas jam atvežė 1 350 eurų.

Nuteistasis E. B. paaiškino, kad 2011 m. gegužės mėnesį pas jį atvažiavo D. Š., atvežė už praeitą vagystę 1 500 eurų ir įkalbėjo kartu su Ž. Š. vykti į užsienį vykdyti vagystės. Jis sutiko ir kitą dieną su Ž. Š. ir J. J. išvyko į (duomenys neskelbtini). Ten nuvykę surado raudonos spalvos vilkiką „Scania“. Vakare jis su Ž. Š. nuėjo prie to vilkiko, pastarasis išlaužė durų, užvedimo spyneles, o jis ieškojo GPS. Po to palydėjo J. J. iki to vilkiko, kuris su vilkiku nuvažiavo į nurodytą aikštelę. Kitą dieną jie nusipirko lipnaus popieriaus, nes norėjo užklijuoti reklamas, esančias ant vilkiko. Vakare nuvažiavo prie vilkiko, užklijavo reklamas, uždėjo lietuviškus numerius ir važiavo į Lietuvą. Bevažiuojant (duomenys neskelbtini) ieškojo pavogti tinkamos puspriekabės. Vienoje aikštelėje pamatė mėlynos spalvos puspriekabę-šaldytuvą ir nutarė ją pavogti. Tada nuo kažkokios mašinos pavogė vokiškus numerius, Ž. Š. nuėjo pasitikti vilkiko, jis liko laukti. Kai jie prisikabino prie vilkiko surastą puspriekabę-šaldytuvą, Ž. Š. jam parašė SMS. Jis nuvažiavęs pasiėmė Ž. Š. ir visi nuvyko į nuošalesnę aikštelę. Ten patikrino puspriekabę, ar nėra GPS, uždėjo jai lietuviškus numerius, nuo vilkiko nuėmė vokiškus numerius ir visi išvyko į Lietuvą. Vairuotojui buvo nurodyta važiuoti į aikštelę prie (duomenys neskelbtini) akademijos.

Nuteistasis J. J. paaiškino, kad 2011 m. gegužės mėnesio pabaigoje, su Ž. Š. ir E. B. išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Kelionės metu vienas iš minėtų asmenų jam padavė mobilaus ryšio telefoną, kuriame buvo įdėta lenkiška SIM kortelė ir telefone buvo įvestas vienas ar du telefono numeriai, kuriais naudojosi Ž. Š. ir E. B.. Jie važinėjo po kažkokio miesto pramoninius rajonus. Suradus vilkiką vėlų vakarą ar nakties metu, jis buvo paliktas automobilyje, o Ž. Š. ir E. B., pasiėmę iš automobilio jiems reikalingus įrankius ir pirštines, išėjo. Grįžę prie automobilio liepė jam eiti kartu. Nuėję prie gatvėje stovėjusio vilkiko „Scania“ raudonos spalvos kabina, jis, įlipęs, užvežimo spynelėje rado atsuktuvą. Minėti du asmenys liepė važiuoti navigacijoje įvestu maršrutu ir pasakė, kad lauks nurodytoje vietoje. Kadangi jau ne pirmą kartą jis vairavo pagrobtą vilkiką, tai gerai mokėjo užvesti ir užgesinti vilkiko variklį atsuktuvo pagalba. Nuvažiavo į nurodytą automobilių stovėjimo aikštelę, kur laukė Ž. Š. ir E. B.. Šie asmenys iš savo automobilio išsitraukė LR transporto priemonės valstybinius numerius ir nusukę nuo pagrobto vilkiko belgiškus, čia pat prisuko lietuviškus, po ko padavė šiems valstybiniams numeriams tinkančius LR transporto priemonės registracijos, techninės apžiūros, draudimo dokumentus ir įvedė navigacijoje naują maršrutą. Jis turėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini). Visi vėl susitiko kažkokiame dideliame pramoniniame rajone. Ž. Š. ir E. B. paliko jam maisto produktų ir liepė šioje vietoje laukti skambučio. Po dviejų parų minėti asmenys sugrįžo ir liepė važiuoti paskui juos prisikabinti priekabos. Puspriekabė stovėjo aptvertoje kažkokios įmonės teritorijoje, tačiau vartai buvo atidaryti. E. B. liko laukti toliau nuo aptvertos teritorijos, o Ž. Š. važiavo kartu su juo. Įvažiavus į teritoriją Ž. Š. parodė kur sustoti. Tinkama puspriekabė-šaldytuvas buvo mėlynos spalvos. Jie prikabino puspriekabę prie vilkiko ir nuvažiavo pas E. B., ten Ž. Š. išlipo liepdamas važiuoti paskui juos. Paskui juos važiavo apie 100-120 km, paskui sustojo nurodytoje atokioje aikštelėje. Šioje aikštelėje Ž. Š. ir E. B. iš savo automobilio išsiėmė LR transporto priemonių valstybinius numerius ir juos pakeitė, prisukdami juos prie puspriekabės, padavė jam puspriekabės registracijos, techninės apžiūros, draudimo dokumentus ir liepė važiuoti į Lietuvą. Kaip visuomet jie lydėjo, nuolatos kas keliasdešimt kilometrų pasiskambindami ir klausdami kurioje vietoje jis yra, įspėdami apie galimą pavojų. Netoli (duomenys neskelbtini) sienos jie susitiko kažkokioje stovėjimo aikštelėje. Minėti asmenys padavė jam apie 200 litų ir pasakė, kad už šiuos pinigus pavalgytų ir Lietuvoje apmokėtų už transporto priemonės stovėjimo ir saugojimo aikštelę netoli (duomenys neskelbtini), kur visuomet statydavo vilkiką su puspriekabe. Atvykęs į aikštelę prastovėjo tris paras, kol jam kažkas paskambino, liepė susimokėti už vilkiko saugojimą ir vėl nuvairuoti vilkiką su puspriekabe į tą pačią vietą kaip visuomet - šalikelę už 5-10 km nuo saugojimo aikštelės. Tai padaręs iš vilkiko pasiėmė savo daiktus ir atsisėdo į lengvąjį automobilį, kurį vairavo tas pats vyriškis, kaip ir abu du pirmus kartus, kuris jį nuvežė pas G. K.. Po šios kelionės kelis kartus pas pastarąjį prašė sumokėti uždirbtus pinigus, tačiau šis sakydavo, kad sumokės vėliau. Tuomet, supykęs išėjo iš autoserviso.

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu J. J. atpažino A. B., V. V., D. Š., E. B., Ž. Š., G. K. kaip asmenis, kuriuos minėjo apklausų metu (32 t., b. l. 64-70).

Savo parodymus J. J. patvirtino ir jų patikrinimo vietoje metu, parodydamas kelyje (duomenys neskelbtini) esančią degalinę „V.“ Adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė degalinės teritorijoje esančią metaliniu sietu aptvertą automobilių stovėjimo ir saugojimo aikštelę bei paaiškino, kad 2011 metų pavasarį šioje mokamojoje automobilių stovėjimo ir saugojimo aikštelėje po parą, dvi ar tris saugojo, juose miegodamas, tris užsienio valstybėse pagrobtus vilkikus su puspriekabėmis, kurių vagystėse dalyvavo ir kuriuos iš užsienio valstybių parvairavo į Lietuvą. Pagrobtus vilkikus su puspriekabėmis saugodavo iki atskirų nurodymų mobiliuoju telefonu gavimo iš jam nepažįstamų asmenų, po ko vilkikus skirtingais laikotarpiais ir skirtingomis aplinkybėmis iš automobilių stovėjimo ir saugojimo aikštelės nuvairuodavo į šalikelę, kur perduodavo nepažįstamiems asmenims, o pats buvo parvežamas į autoservisą (duomenys neskelbtini). Nuvykus į nurodytą (duomenys neskelbtini) gatvę, J. J. parodė į autoserviso adresu (duomenys neskelbtini) pastatą ir teritoriją. Jis paaiškino, kad 2011 metų pavasarį ir vasarą G. K. leidimu gyveno šio autoserviso pagalbinėse patalpose (32 t., b. l. 72-77).

Nuteistasis S. A. paaiškino, kad 2011 m. gegužės mėnesį (duomenys neskelbtini) E. B. ir Ž. Š. pavogė vilkiką „Scania“, prie kurio prikabino (duomenys neskelbtini) pavogtą puspriekabę-šaldytuvą. Šį vilkiką su puspriekabe už 28-29 tūkstančius eurų pardavė A. K..

Liudytojas A. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų (24 t., b. l. 104-107, 115-117, 123, 126) paaiškino, kad po 2011 m. pavasarį gauto S. A. ir D. Š. pasiūlymo parduoti transporto priemones be dokumentų, maždaug po trijų savaičių į jo darbo vietą adresu (duomenys neskelbtini) atvažiavo du ar trys kazachų tautybės asmenys, kurie norėjo pasidomėti, ar joje neprekiaujama krovininėmis transporto priemonėmis, pasakė, kad transporto priemonės gali būti ir be dokumentų. Su atėjusiaisiais sutarė, kad kai turės informaciją apie tokias transporto priemones, jiems paskambins. Apie pokalbį informavo D. Š.. 2011 metų gegužę pas jį atvažiavęs D. Š. pasakė, kad yra vilkikas „Scania“ 2006 ar 2007 metų gamybos, oranžinės spalvos, už kurį norėtų gauti 10 000 ar 11 000 eurų. Jis susisiekė su vienu iš atvykusiųjų, vardu M., ir informavo apie esamą vilkiką. M. sutiko pirkti vilkiką ir jie sutarė susitikti po kelių dienų. Į susitikimą atvažiavo jis pats, M. ir tolėliau aikštelėje, automobilyje angliškais numeriais, D. Š.. Oranžinis vilkikas jau stovėjo aikštelėje. Ant jo buvo uždėti lietuviški valstybiniai numeriai. M. apžiūrėjo vilkiką ir pasakė, kad jam tinka. Jis paėmė pinigus iš M. ir pasakė, kad vilkiką gali paimti, tik reikia grąžinti numerius. Gautus pinigus perdavė D. Š., o 500 eurų už tarpininkavimą pasiliko sau.

Parodymų patikrinimo vietoje metu A. K. parodė automobilių stovėjimo aikštelę prie degalinės „N.“ adresu (duomenys neskelbtini), kurioje pagal susitarimą D. Š. palikdavo vogtus vilkikus ir puspriekabes. Taip pat A. K. parodė už 100 m. (duomenys neskelbtini) esančią aikštelę prie kiosko „K.“, kur susitikinėdavo su vogtų transporto priemonių pirkėjais kazachais (25 t. b. l. 119-122).

Belgijos Karalystės teisėsaugos institucijų atsakyme Nr. 38-3-G-922 į 2012 m. kovo 28 d. Nr. 38-3-S-1125 teisinės pagalbos prašymą pateikti duomenys apie (duomenys neskelbtini) padarytas vilkikų vagystes laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 23 d. iki 2011 metų gruodžio 4 d. Be kitų duomenų nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 26 d. 17 val. iki 2011 m. gegužės 27 d. 5 val. (duomenys neskelbtini) pagrobtas raudonos spalvos su užrašu K. ir logotipu „(duomenys neskelbtini)“, 2010 m. laidos vilkikas „Scania“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), 63 000 eurų vertės, priklausantis bendrovei „K.“. Priekaba atkabinta ir palikta vietoje. Taip pat nurodyta, kad valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) rasti (duomenys neskelbtini) .

Taip pat pateiktas pranešimas, kad E. B., gim. (duomenys neskelbtini), vietinės policijos patikrintas 2011 m. gegužės 27 d. 22.31 val. dėl eismo įvykio (duomenys neskelbtini), kai vairavo JK registruotą automobilį „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tos pačios vietinės policijos šis asmuo patikrintas 2011 m. gegužės 28 d. 23.52 val. (duomenys neskelbtini), kai vairavo tą patį automobilį. Kartu važiavo J. J., gim. (duomenys neskelbtini), Ž. Š., gim. (duomenys neskelbtini).

2011 m. gegužės 27 d. priede prie protokolo Nr. AN.17.LB.077386/2011, B. M. A. apklausos protokole nurodyta, kad jis dirba krovininio automobilio vairuotoju bendrovėje „N.“, (duomenys neskelbtini). 2011 m. gegužės 26 d. 17 val. pastatė vilkiką „Scania PRT“ su priekaba (duomenys neskelbtini). Kai rytą 5 val. norėjo išvykti, pamatė, kad vilkikas buvo atkabintas, o stovėjo tik priekaba. Vilkikas raudonos spalvos. Ant kabinos nurodytas „K.“ adresas. Paaiškino, kad prieš 2 mėnesius į krovininį automobilį buvo įsilaužta. Tuomet jis parašė pareiškimą federalinei policijai. Šios vagystės metu dingo visi kabinoje laikomi dokumentai ir GPS prietaisas. Dabar visi dokumentai, tiek vilkiko, tiek priekabos taip pat buvo kabinoje. Priekabos valst. numerio ženklai (duomenys neskelbtini) Vilkike buvo GPS prietaisas, „Total“ degalų kortelė, tachografo kortelė, DVD/TV grotuvas, sumontuotas valdymo pulte, taip pat asmeniniai daiktai, tokie kaip žemėlapiai, maršrutų dienoraštis.

2013 m. sausio 29 d. 1 priede prie protokolo Nr. 000088/2013, dok. Nr. AN.17.LB.163368/2011, J. A. B. T. apklausoje nurodyta, kad ji yra apklausiama apie vilkiko „Scania“ vagystę, įvykdytą 2011 m. gegužės 27 d. (duomenys neskelbtini) gatvėje, dėl kurios nukentėjo bendrove K.. Liudytoja parodė, kad yra atsakinga už bendrovės K. transporto priemonių parką ir eidama šias pareigas yra įgaliota pateikti pareiškimą dėl vilkiko „Scania“, kurio valst. numerio ženklai yra (duomenys neskelbtini), o važiuoklės Nr. (duomenys neskelbtini), vagystės. Šio vilkiko vertė vagystės dieną buvo 63 000 eurų, vilkikas nedraustas (14 t., b. l. 102-106, 107, 110, 116-117, 124, 18 t., b. l. 59-82).

Nuteistieji Ž. Š., E. B. ir J. J. pripažino pavogę vilkiką ir puspriekabę-šaldytuvą, nurodė šios vagystės padarymo aplinkybes. Šių asmenų parodymai sutampa tarpusavyje, juos taip pat patvirtina ir Belgijos Karalystės teisėsaugos institucijų atsakymas, pranešimas, liudytojų apklausos protokolai, kuriuose nurodyti duomenys sutampa su šių asmenų parodymais.

Už šios vagystės padarymą Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžiu (pakeistu 2018 m. gruodžio 20 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu) pagal BK 25 straipsnio 4 dalį 178 straipsnio 3 dalį nuteisti A. B., T. B., S. A., E. B., Ž. Š., pagal BK 25 straipsnio 3 dalį 178 straipsnio 3 dalį – J. J..

Šioje baudžiamojoje byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad prieš išvykstant vykdyti nusikalstamos veikos vagystę įvykdę asmenys buvo aprūpinti grupuotės lėšomis įsigyta transporto priemone, įrankiais ir kitais reikmenimis. Nėra abejonių, kad kaltinamajam apie šią vagystę buvo žinoma, pas V. V. kratos metu rasta visa eilė įrankių, pritaikytų tokioms vagystėms vykdyti, jį atpažino ir vairuotojas J. J.. Šią veiką padarę asmenys atliko veikdami V. V. ir jau nuteistų brolių A. ir T. B. suburto nusikalstamo susivienijimo veikloje, todėl V. V. atsako už jų padarytą nusikalstamą veiką kaip vykdytojas. BK 190 straipsnyje nurodyta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL. Šios vagystės metu pagrobtas turtas buvo didesnės nei 63 000 eurų vertės. Todėl kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 25 straipsnio 4 dalį 178 straipsnio 3 dalį.

Kaltinime V. V. taip pat nurodyta, jog kaltinamasis veikė ir su nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais A. B., G. G., R. G., kad nusikalstamo susivienijimo vadovas A. B. nurodė S. A. iš A. B., G. G., R. G. įgyti netikrus valstybinius numerius. 2011 metų pavasarį, tačiau ne vėliau nei iki 2011 m. gegužės 26 d. S. A. (duomenys neskelbtini) susitiko su A. B. ir užsakė pas šį pagaminti netikrus valstybinius numerio ženklus. A. B. dėl netikro transporto priemonės valstybinio numerio ženklo pagaminimo kreipėsi į G. G., perduodamas šiai ant lapuko surašytus skaičius ir raides. Veikdama pagal susitarimą minimu laikotarpiu G. G. susitiko su R. G. ir perdavė pastarajam iš A. B. gautus valstybinio numerio ženklo duomenis. R. G. paros-dviejų laikotarpiu nuo užsakymo gavimo specialių įrankių – preso, metalinių raidžių ir skaičių, metalinių plokščių, lipnios juostos ir dažų pagalba garažo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) patalpose pagamino netikrą valstybinį numerio ženklą ir pardavė jį G. G., gavęs už tai 120-150 Lt. Įgijusi iš R. G. netikrą valstybinį numerio ženklą, G. G. pardavė jį A. B., gavusi už tarpininkavimą 50-80 Lt. Pagamintą netikrą valstybinį numerio ženklą minimu laikotarpiu paros dviejų bėgyje nuo užsakymo gavimo A. B. pardavė S. A., gaudamas iš pastarojo 250 Lt už valstybinių numerio ženklų komplektą. S. A. minėtą netikrą valstybinį numerį perdavė A. ir T. B.. Pastarieji 2011 metų gegužės mėnesį (duomenys neskelbtini) perdavė netikrų valstybinių numerio ženklų komplektą Ž. Š. ir E. B.. Kaltinime taip pat nurodyta, kad Ž. Š. ir E. B. pakeitė vilkiko ir puspriekabės-šaldytuvo vokiškus valstybinius numerius į iš Lietuvos atvežtus netikrus lietuviškus valstybinius numerius, naudodami tam tikslui iš Lietuvos atsivežtus iš A. B. įgytus netikrus valstybinius numerius. V. V. tvirtina nieko apie tai nežinantis. Šioms aplinkybėms patvirtinti nėra surinkta neginčijamų įrodymų, todėl minėtos aplinkybės iš kaltinimo pašalintinos. Nors teismas laiko nustatytu, kad Ž. Š. ir E. B. pakeitė vilkiko ir puspriekabės-šaldytuvo oficialius belgiškus ir vokiškus valstybinis numerius į iš Lietuvos atsivežtus netikrus lietuviškus valstybinius numerius, tačiau taip pat nėra surinkta neginčijamų įrodymų, kad jie tam tikslui panaudojo iš Lietuvos atvežtus iš A. B. įgytus netikrus valstybinius numerius. Todėl šios aplinkybės iš kaltinimo turi būti pašalintos.

Be to, V. V. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 4 dalyje 300 straipsnio 3 dalyje. t. y. dokumentų suklastojimą padarant didelę žalą. Kaltinime nurodyta, kad V. V., A. B., T. B. nurodė S. A. iš A. B. įgyti suklastotus dokumentus. 2011 metų pavasarį, tačiau ne vėliau kaip iki 2011 m. gegužės 26 d. S. A., panaudodamas duomenis apie Lietuvos Respublikoje registruotus vilkiką ir puspriekabę, (duomenys neskelbtini) susitiko su A. B. ir užsakė pas šį pagaminti netikrus dokumentus – vilkiko ir puspriekabės registracijos liudijimą, techninės apžiūros rezultatų kortelę-ataskaitą. A. B. dėl transporto priemonių registracijos liudijimų blankų ir transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų kortelių įgijimo kreipėsi į tyrimo nenustatytą asmenį. Tuo pačiu metu, kai buvo užsakomi ir gaminami netikri valstybinis numerio ženklai, A. B. iš tyrimo nenustatyto asmens vardu „Ž.“ įgijo kompiuterio ir rašalinio spausdintuvo pagalba pagamintus netikrus bei suklastotus tikrus dokumentus, mokėdamas 250 Lt už transporto priemonės registracijos liudijimą ir 200 Lt už techninės apžiūros rezultatų kortelę. Pagamintus netikrus ir suklastotus dokumentus minimu laikotarpiu paros dviejų bėgyje nuo užsakymo gavimo A. B. pardavė S. A., gaudamas iš pastarojo po 400 Lt už kiekvieną transporto priemonės registracijos liudijimą, po 250 Lt už kiekvieną transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų kortelę. S. A. minėtus suklastotus dokumentus perdavė A. ir T. B.. Pastarieji 2011 metų gegužės mėnesį (duomenys neskelbtini) perdavė netikrų transporto priemonių dokumentų komplektą Ž. Š. ir E. B.. Šie, vykdami į (duomenys neskelbtini), juos gabeno su savimi. Po to suklastoti dokumentai buvo perduoti J. J.. Šis, vykdamas į Lietuvą, su savimi gabeno suklastotus dokumentus.

Dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu dalyku gali būti netikri arba suklastoti dokumentai. Dokumentas laikomas netikru tada, kai jo turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ir kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino kito asmens vardu. Netikras dokumentas gali būti gautas tik visiško materialaus klastojimo būdu. Tikras dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas pakeitė kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašė, atspausdino ar kitaip pagamino, arba tik patvirtino kito asmens surašytą dokumentą, tokiu būdu dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Tikras dokumentas gali būti suklastojamas tiek dalinio materialaus, tiek ir intelektualaus klastojimo būdais.

Kolegija pripažįsta, kad kažkokie tai dokumentai galėjo būti, tačiau šiuo konkrečiu atveju dokumentai (transporto priemonės registracijos liudijimas ir transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų kortelė) nebuvo surasti, apžiūrėti, todėl nėra galimybės jų identifikuoti. Taigi nėra paties dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu dalyko. Jo nesant negalima nustatyti, kokie tai tikrai buvo dokumentai, ar jie tikrai suklastoti, jei taip, tai kokiu būdu.

Atsižvelgiant į šias išdėstytas aplinkybes kaltinamasis V. V. iš kaltinimo pagal BK 25 straipsnio 4 dalį 300 straipsnio 3 dalį turi būti išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

2011 m. liepos 5 d. vilkiko „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagystė (duomenys neskelbtini) bei puspriekabės-šaldytuvo vagystė (duomenys neskelbtini)

Kaltinamasis V. V. teigė šioje vagystėje nedalyvavęs, nieko apie ją nežinantis.

Nuteistieji A. B. ir T. B. parodymus duoti atsisakė.

Nuteistasis Ž. Š. paaiškino, kad 2011 m. vasarą, tikslesnės datos nepamena, su E. B. sidabrinės spalvos automobiliu „Ford Mondeo“ su Anglijos valstybiniais numeriais išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Kartu važiavo ir vairuotojas „R.“ (R. S.). Nuvykę važinėjo po įvairius miestus ieškodami tinkamų pavogti vilkikų ir puspriekabių, tačiau nieko nerado. Buvo pavogę vilkiką „Scania“, palikę jį aikštelėje stebėjimui, tačiau policijos pareigūnai vilkiką rado. Praėjus dviem savaitėm E. B. parašė žinutę A. B., kad genda automobilis, be to paprašė atsiųsti pinigų, ir informavo, kad R. S. reikia dalyvauti teismo posėdyje (Lietuvoje). Tuomet A. B. iš Lietuvos atsiuntė šlapio asfalto spalvos automobilį „Ford Mondeo“ Anglijos valstybiniais numeriais, kurį vairavo nematytas vyriškis apie 40-45 metų amžiaus, apie 175 cm ūgio, stambaus kūno sudėjimo. Šį vyriškį jie vadino „S.“. Grįžus į Lietuvą „S.“ daugiau niekada nematė. Su vairuotoju jie susitiko (duomenys neskelbtini), po ko R. S. sidabrinės spalvos automobiliu ‚Ford Mondeo“, išvažiavo į Lietuvą, o jis su E. B. persėdo į „S.“ vairuojamą „Ford Mondeo“ ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) miesto apylinkes, kur vairuotojas parodė pramoninį rajoną, kuriame buvo labai daug įvairių modelių vilkikų. Nakties metu jie trise nuvažiavo link vagystės vietos, apie 300 m atstumu šalikelėje pastatė savo automobilį. Vairuotojas liko automobilyje stebėti aplinką, o jie, pasiėmę būtinus įrankius, nuėjo prie 2010 metų gamybos vilkiko „Scania“, vyšninės spalvos kabina su pilkos spalvos intarpais. Ant vilkiko buvo čekiški valstybiniai numeriai. Atsineštu atsuktuvu jis išlaužė šio vilkiko keleivio durelių spynelę ir įlipo į vilkiką. Jis savadarbiu įrankiu išlaužė užvedimo spynelę, o E. B. tuo metu apieškojo vilkiko kabiną, ieškodamas paslėpto palydovinės navigacinės sistemos sekimo įrenginio. Jis atsuktuvo pagalba užvedė vilkiką ir įsitikinęs, kad šis gali važiuoti, palikęs atsuktuvą kabinoje, kartu su E. B. sugrįžo pas vairuotoją ir liepė užvesti vilkiką ir važiuoti link (duomenys neskelbtini). Be to, kažkur netoliese pavogtą vilkiką buvo palikę stebėjimui. Kadangi automobilio niekas neieškojo, pakeitė valstybinius numerius iš čekiškų į lietuviškus. Tuomet nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) miestą. Važiuojant (duomenys neskelbtini) miesto vienu iš pramoninių rajonų, gatvėje pastebėjo 2011 m. gamybos, baltos spalvos puspriekabę-šaldytuvą, kurią nusprendė pavogti. Greitai nuvažiavę iki vairuotojo, liepė šiam pavogtą vilkiką privairuoti iki puspriekabės. Jie padėjo vairuotojui prikabinti puspriekabę-šaldytuvą, po to jis prie puspriekabės prisuko LR valstybinius numerius, o E. B. apieškojo puspriekabę, ar nėra palydovinės navigacinės sekimo sistemos įrenginio. Tuomet vairuotojui padavė puspriekabės-šaldytuvo registracijos, draudimo dokumentus ir liepė važiuoti į iš anksto sutartą aikštelę už 11 km. Ten paliko vilkiką stebėjimui. Po kiek laiko sugrįžę prie vilkiko ir puspriekabės įsitikino, kad viskas saugu. Apžiūrėjo puspriekabėje-šaldytuve buvusį krovinį – trečios rūšies gyvulinį pašarą. Vairuotojui liepę važiuoti į Lietuvą, patys automobiliu „Ford Mondeo“ lydėjo vogtus vilkiką su puspriekabe-šaldytuvu. Visos kelionės metu SMS žinutėmis susirašinėjo tiek su vairuotoju, tiek su A. B.. (duomenys neskelbtini), netoli Lietuvos sienos, jų atvažiavę laukė A. B., S. A. ir V. V.. Susitikus jie pasakė, kad vogtas vilkikas stovi kažkur (duomenys neskelbtini) aikštelėje, kad vairuotojas ilsisi, perdavė šio vairuotojo telefono numerį ir išvažiavo namo. Po 3-4 dienų kažkas jam sumokėjo 1 350 eurų.

Nuteistasis E. B. paaiškino, kad su Ž. Š., vairuotoju nuvyko į (duomenys neskelbtini). Beieškant tinkamo pavogti vilkiko pradėjo gesti automobilis, o vairuotojui R. S. reikėjo grįžti į Lietuvą. Tuomet Ž. Š. paskambino D. Š. ir šis atsiuntė kitą vairuotoją, o R. S. išvyko į Lietuvą. Po to jie su kitu vairuotoju (duomenys neskelbtini), viename iš pramoninių rajonų pavogė vilkiką su priekaba. Vagystės metu Ž. Š. išlaužė durelių ir užvedimo spyneles, o jis ieškojo GPS. Vėliau palydėjo vairuotoją su pavogtu vilkiku ir puspriekabe į anksčiau numatytą vietą, puspriekabę atkabino, o vilkiką paliko parai, kad įsitikinti, jog jo niekas neieško. Po to (duomenys neskelbtini) surado puspriekabę-šaldytuvą, ją prikabino prie vogto vilkiko ir grįžo į Lietuvą.

Nuteistasis S. A., apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, taip pat ikiteisminio tyrimo pareigūnų, paaiškino, kad 2011 m. liepos 5 d. (duomenys neskelbtini) Ž. Š. ir E. B. pavogė vilkiką „Scania“, o vėliau (duomenys neskelbtini) pavogė puspriekabe-šaldytuvą. Atsimena, kad vilkikas buvo naujas, galimai 2010 m. gamybos, ryškus, vyšninės spalvos, o puspriekabėje-šaldytuve buvo pakrautos kažkokios šaldytos trečiarūšės maltos paukščių mėsos atliekos. Tik grįžus vogtam vilkikui su puspriekabe broliai A. ir T. B., V. V. ar D. Š. susitarė, kad juos iš karto parduos. Jis vilkiką su puspriekabe vieno iš paminėtų asmenų prašymu nuvairavo ir paliko degalinės „Aris“ teritorijoje, kur juos pasiėmė nepažįstamas asmuo. Toks vogtų vilkikų ir puspriekabių pirkimo-pardavimo veiksmas trukdavo labai trumpai, susitikimų metu niekas su niekuo nekalbėdavo, nieko neapžiūrinėdavo ir neaptarinėdavo. Jis įvairavo vilkiką su puspriekabe į aikštelę, ten jau stovėjo juodos spalvos visureigis, kurio nei modelio, nei valstybinių numerių jis neprisimena. Iš visureigio išlipo nepažįstamas vyriškis, kuris sėdo prie vilkiko vairo ir iš karto išvažiavo, iš paskos išvažiavo visureigis. Jį patį iš tos vietos pasiėmė kažkas iš jau minėtų asmenų. Žino, kad prieš parduodant puspriekabę šaldytą mėsos atliekų krovinį kažkas perkrovė į kitą puspriekabę-šaldytuvą, kuri priklausė ar tai S. G. ar tai broliams A. ir T. B.. Ši puspriekabė stovėjo automobilių stovėjimo aikštelėje (duomenys neskelbtini). Praėjus kelioms dienoms vienas iš brolių B. pasakė, kad surasta gamykla (duomenys neskelbtini), kuri priims visą šaldytą trečiarūšį mėsos krovinį. Tuomet jis nuvažiavo pas A. K., pasiskolino vieną iš šio įmonei priklausančių vilkikų ir prisikabinęs puspriekabę-šaldytuvą, pakrautą šaldytu trečiarūšiu mėsos kroviniu nutempė ją iki (duomenys neskelbtini) žiedo, o iš ten nuvažiavo į kažkokius muitinės sandėlius. Jį lydėjo, važiuodami lengvuoju automobiliu, D. Š., V. V. ir A. B.. Įvažiavus į uždarą teritoriją darbininkai iškrovė puspriekabėje buvusį krovinį. Iškrovus krovinį parvairavo vilkiką su puspriekabe į (duomenys neskelbtini). Kas ir kada paėmė 7 000 litų už parduotą krovinį, nežino, tačiau tai buvo vienas iš brolių A. ir T. B. arba V. V..

Parodymų patikrinimo vietoje metu S. A. parodė degalinę „A.“ (duomenys neskelbtini), prie kurios šalikelėje, prie autobusų sustojimo, 2011 m. vasarą skirtingomis datomis ir skirtingomis aplinkybėmis, lydimas vieno ar kelių asmenų, atvairavo ir pirkėjams perdavė (duomenys neskelbtini) vogtus vilkikus „Scania“. Taip pat parodė teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), kur nugabeno trečiarūšių šaldytų gaminių krovinį. Po prekių iškrovimo jis grįžo į (duomenys neskelbtini), kur vilkiką grąžino A. K. (29 t., b. l. 3, 10-11).

Nagrinėjant baudžiamąją, iš kurios išskirta ši baidžiamoji byla, Kauno apygardos teisme S. A. paaiškino, kad krovinį nugabenti į (duomenys neskelbtini) jo prašė V. V., kuris kartu (taip pat ir D. Š.) jį ir lydėjo.

Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (remiantis BK 39¹ straipsnio nuostatomis) D. Š. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), kur su S. A. nugabeno trečiarūšių šaldytų gaminių krovinį. (10 t., b. l. 104, 110).

Liudytojas T. P. paaiškino, kad D. Š. prašymu už 25 000 ar tai 27 000 eurų savo pažįstamam iš (duomenys neskelbtini), vardu I., pardavė vogtą vilkiką su puspriekabe.

Belgijos Karalystės teisėsaugos institucijų atsakyme Nr. 38-3-G-922 į 2012 m. kovo 28 d. Nr. 38-3-S-1125 teisinės pagalbos prašymą yra pranešimas apie (duomenys neskelbtini) įvykdytas vilkikų vagystes laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 23 d. iki 2011 metų gruodžio 4 d., kuriame be kitų duomenų nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 4 d. 21.30 val. iki 2011 m. liepos 5 d. 8 val. (duomenys neskelbtini) pagrobtas raudonos spalvos vilkikas „Scania“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), 40 000 eurų vertės, su priekaba „Schmitz“, reg. nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), 40 000 eurų vertės, priklausantys bendrovei „J.“.

Taip pat pateiktas pranešimas, kad Ž. Š., gim. (duomenys neskelbtini), 2011 m. birželio 29 d. gyveno viešbutyje E., (duomenys neskelbtini).

2011 m. rugpjūčio 11 d. informacijos protokole dėl paieškomos transporto priemonės suradimo Šengeno erdvėje nurodyta, kad 2011 m. rugpjūčio 11 d. 19.48 val. Demerdal-DSZ policijos zonos inspektoriai B. D. W. ir C. V. R. budėjimo metu gavo iš pranešimų centro CIVLA nurodymą nuvykti į (duomenys neskelbtini) mieste esančią (duomenys neskelbtini) pramoninę teritoriją, kur surasta pavogta transporto priemonė. Apie surastą transporto priemonę pranešė G. D. C., dirbantis toje pačioje pramoninėje teritorijoje. Jis paskambino į policiją todėl, kad jam pasirodė keista, jog puspriekabė jau keturiolika dienų stovi toje pačioje vietoje ir panašu yra nenaudojama. Tyrėjai nedelsdami nuvyko į įvykio vietą. Ten, ties įmonės „B.“ pastatu, pamatė stovinčią puspriekabę su čekiškais valstybiniais numerio ženklais ((duomenys neskelbtini)). Puspriekabei matomos žalos nepadaryta.

2011 m. liepos 5 d. priede 2, bylos Nr. 006987/11, nurodyta, kad 2011 m. liepos 4 d. 21.30 val. įmonės vadovas R. V. paliko vilkiką „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabę „Schmitz Cargobull“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties įmonės J. pastatu. 2011 m. liepos 5 d. maždaug 11 val. R. V. pastebėjo, kad vilkikas ir puspriekabė dingo. Jis pasiteiravo darbuotojų, ar jie nieko nežino. Niekas iš įmonės darbuotojų nieko nežinojo, todėl R. V. susisiekė su policija. Įvykio vietoje neaptikta jokių pėdsakų, kurie leistų identifikuoti nusikaltimą įvykdžiusį (-ius) asmenis (-is). Vilkiko rida apie 85 000 km, jis 1 metų senumo. Vilkike nebuvo sumontuota GPS arba padėties nustatymo sistema. Puspriekabė „Schmitz Cargobull“ yra tentinė. Tento fonas pilkas, ant jo pavaizduoti degtinės buteliai ir užrašyta (duomenys neskelbtini). Vietos aprašymas: vilkikas ir puspriekabė buvo pastatyti (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) – tai maža gatvelė, jungianti (duomenys neskelbtini) gatves. Gatvė yra pramonės teritorijoje. (duomenys neskelbtini) gatvės eina lygiagrečiai, jos jungia (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) gatvės galima važiuoti tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) link (14 t., b. l. 102, 103-106, 117, 125, 18 t., b. l. 83-108).

Nuteistieji Ž. Š., E. B. pripažino (duomenys neskelbtini) pavogę vilkiką su puspriekabe, kurią netrukus atkabinę paliko, taip pat ((duomenys neskelbtini)) pavogę puspriekabę-šaldytuvą su šaldytos mėsos kroviniu, nurodė šios vagystės padarymo aplinkybes. Šių asmenų parodymai esminėse detalėse sutampa tarpusavyje, juos taip pat patvirtina ir Belgijos Karalystės teisėsaugos institucijų atsakymas, pranešimas, liudytojų apklausos protokolai, kuriuose nurodyti duomenys sutampa su šių asmenų parodymais, taip pat nuteistojo S. A. parodymai, kuris ne tik matė pavogtą transporto priemonę (vilkiką ir puspriekabę-šaldytuvą) bet ir apibūdino vilkiko išvaizdą, nugabeno pardavimui (į (duomenys neskelbtini)) į kitą puspriekabę-šaldytuvą perkrautą šaldytą mėsos krovinį. Taip pat ir T. P., kuris pripažino nupirkęs pavogtą vilkiką su puspriekabe.

Už šios vagystės padarymą Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžiu (pakeistu 2018 m. gruodžio 20 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu) pagal BK 25 straipsnio 4 dalį 178 straipsnio 3 dalį nuteisti A. B., T. B., S. A., E. B., Ž. Š..

Šioje baudžiamojoje byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad prieš išvykstant vykdyti nusikalstamos veikos vagystę įvykdę asmenys buvo aprūpinti grupuotės lėšomis įsigyta transporto priemone (o vėliau ir kita), įrankiais ir kitais reikmenimis. Nėra abejonių, kad kaltinamajam apie šią vagystę buvo žinoma, pas V. V. kratos metu rasta visa eilė įrankių, pritaikytų tokioms vagystėms vykdyti, jis atvyko pasitikti pavogtos transporto priemonės į Lenkiją, dalyvavo parduodant pavogtą krovinį. Šią veiką padarę asmenys atliko veikdami V. V. ir jau nuteistų brolių A. ir T. B. suburto nusikalstamo susivienijimo veikloje, todėl V. V. atsako už jų padarytą nusikalstamą veiką kaip vykdytojas. BK 190 straipsnyje nurodyta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL. Šios vagystės metu pagrobtas turtas buvo didesnės nei 80 000 eurų vertės. Todėl kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 25 straipsnio 4 dalį 178 straipsnio 3 dalį.

R. S. minėtu Kauno apygardos teismo nuosprendžiu iš kaltinimo pagal 25 straipsnio 3 dalį 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Scania“ ir puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz“ vagystė (duomenys neskelbtini) Karalystėje bei puspriekabės-šaldytuvo vagystė (duomenys neskelbtini)) buvo išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo šios nusikalstamos veikos padaryme. Todėl ši aplinkybė (R. S. dalyvavimas) pašalinama ir iš kaltinimo V. V..

Kaltinime V. V. taip pat nurodyta, jog kaltinamasis veikė ir su nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais A. B., G. G., R. G., kad nusikalstamo susivienijimo vadovas A. B. nurodė S. A. iš A. B., G. G., R. G. įgyti netikrus valstybinius numerius. 2011 metų vasarą, tačiau ne vėliau nei iki 2011 m. liepos 5 d. S. A. (duomenys neskelbtini) susitiko su A. B. ir užsakė pas šį pagaminti netikrus valstybinius numerio ženklus. A. B. dėl netikro transporto priemonės valstybinio numerio ženklo pagaminimo kreipėsi į G. G., perduodamas šiai ant lapuko surašytus skaičius ir raides. Veikdama pagal susitarimą minimu laikotarpiu G. G. susitiko su R. G. ir perdavė pastarajam iš A. B. gautus valstybinio numerio ženklo duomenis. R. G. paros-dviejų laikotarpiu nuo užsakymo gavimo specialių įrankių – preso, metalinių raidžių ir skaičių, metalinių plokščių, lipnios juostos ir dažų pagalba garažo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) patalpose pagamino netikrą valstybinį numerio ženklą ir pardavė jį G. G., gavęs už tai 120-150 Lt. Įgijusi iš R. G. netikrą valstybinį numerio ženklą, G. G. pardavė jį A. B., gavusi už tarpininkavimą 50-80 Lt. Pagamintą netikrą valstybinį numerio ženklą minimu laikotarpiu paros dviejų bėgyje nuo užsakymo gavimo A. B. pardavė S. A., gaudamas iš pastarojo 250 Lt už valstybinių numerio ženklų komplektą. S. A. minėtą netikrą valstybinį numerį perdavė A. ir T. B.. Pastarieji 2011 metų birželio-liepos mėnesį (duomenys neskelbtini) perdavė netikrų valstybinių numerio ženklų komplektą Ž. Š. ir E. B.. Kaltinime taip pat nurodyta, kad Ž. Š. ir E. B. pakeitė vilkiko ir puspriekabės-šaldytuvo vokiškus valstybinius numerius į iš Lietuvos atvežtus netikrus lietuviškus valstybinius numerius, naudodami tam tikslui iš Lietuvos atsivežtus iš A. B. įgytus netikrus valstybinius numerius. V. V. tvirtina nieko apie tai nežinantis. Šioms aplinkybėms patvirtinti nėra surinkta neginčijamų įrodymų, todėl minėtos aplinkybės iš kaltinimo pašalintinos. Nors teismas laiko nustatytu, kad Ž. Š. ir E. B. pakeitė vilkiko ir puspriekabių-šaldytuvų belgiškus ir vokiškus valstybinis numerius į iš Lietuvos atsivežtus netikrus lietuviškus valstybinius numerius, tačiau taip pat nėra surinkta neginčijamų įrodymų, kad jie tam tikslui panaudojo iš Lietuvos atvežtus iš A. B. įgytus netikrus valstybinius numerius. Todėl šios aplinkybės iš kaltinimo turi būti pašalintos.

Be to, V. V. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 4 dalyje 300 straipsnio 3 dalyje. t. y. dokumentų suklastojimą padarant didelę žalą. Kaltinime nurodyta, kad V. V., A. B., T. B. nurodė S. A. iš A. B. įgyti suklastotus dokumentus. 2011 metų vasarą, tačiau ne vėliau kaip iki 2011 m. liepos 5 d. S. A., panaudodamas duomenis apie Lietuvos Respublikoje registruotus vilkiką ir puspriekabę, (duomenys neskelbtini) susitiko su A. B. ir užsakė pas šį pagaminti netikrus dokumentus – vilkiko ir puspriekabės registracijos liudijimą, techninės apžiūros rezultatų kortelę-ataskaitą. A. B. dėl transporto priemonių registracijos liudijimų blankų ir transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų kortelių įgijimo kreipėsi į tyrimo nenustatytą asmenį. Tuo pačiu metu, kai buvo užsakomi ir gaminami netikri valstybinis numerio ženklai, A. B. iš tyrimo nenustatyto asmens vardu „Ž.“ įgijo kompiuterio ir rašalinio spausdintuvo pagalba pagamintus netikrus bei suklastotus tikrus dokumentus, mokėdamas 250 Lt už transporto priemonės registracijos liudijimą ir 200 Lt už techninės apžiūros rezultatų kortelę. Pagamintus netikrus ir suklastotus dokumentus minimu laikotarpiu paros dviejų bėgyje nuo užsakymo gavimo A. B. pardavė S. A., gaudamas iš pastarojo po 400 Lt už kiekvieną transporto priemonės registracijos liudijimą, po 250 Lt už kiekvieną transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų kortelę. S. A. minėtus suklastotus dokumentus perdavė A. ir T. B.. Pastarieji 2011 metų birželio-liepos mėnesį (duomenys neskelbtini) perdavė netikrų transporto priemonių dokumentų komplektą Ž. Š. ir E. B.. Šie, vykdami į (duomenys neskelbtini), juos gabeno su savimi. Po to suklastoti dokumentai buvo perduoti tyrimo nenustatytam vairuotojui ir kuris su tokiais dokumentais važiavo į (duomenys neskelbtini). Ten pagrobus puspriekabę-šaldytuvą minėtas vairuotojas su tais suklastotais dokumentais, lydimas Ž. Š. ir E. B. vyko į (duomenys neskelbtini).

Dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu dalyku gali būti netikri arba suklastoti dokumentai. Dokumentas laikomas netikru tada, kai jo turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ir kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino kito asmens vardu. Netikras dokumentas gali būti gautas tik visiško materialaus klastojimo būdu. Tikras dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas pakeitė kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašė, atspausdino ar kitaip pagamino, arba tik patvirtino kito asmens surašytą dokumentą, tokiu būdu dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Tikras dokumentas gali būti suklastojamas tiek dalinio materialaus, tiek ir intelektualaus klastojimo būdais.

Kolegija pripažįsta, kad kažkokie tai dokumentai galėjo būti, tačiau šiuo konkrečiu atveju dokumentai (transporto priemonės registracijos liudijimas ir transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų kortelė) nebuvo surasti, apžiūrėti, todėl nėra galimybės jų identifikuoti. Taigi nėra paties dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu dalyko. Jo nesant negalima nustatyti, kokie tai tikrai buvo dokumentai, ar jie tikrai suklastoti, jei taip, tai kokiu būdu.

Atsižvelgiant į šias išdėstytas aplinkybes kaltinamasis V. V. iš kaltinimo pagal BK 25 straipsnio 4 dalį 300 straipsnio 3 dalį turi būti išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

2011 m. liepos 10-11 d. vilkiko „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabės „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su porceliano ir santechnikos gaminiais vagystė (duomenys neskelbtini)

Kaltinamasis V. V. teigė šioje vagystėje nedalyvavęs, nieko apie ją nežinantis.

Nuteistieji A. B. ir T. B. parodymus duoti atsisakė.

Nuteistasis V. V. paaiškino, kad T. T. kvietimu, kartu su juo ir K. P., išvyko į (duomenys neskelbtini), surado vilkiką „Volvo“, bandė jį pavogti, tačiau atvyko apsaugos darbuotojai ir jie buvo priversti bėgti. Bebėgdamas susižeidė kojos pirštą. Vėliau jie vėl važinėjo ir ieškojo ką pavogti. Beieškodami surado vilkiką „Scania“ su priekaba. Jis liko automobilyje stebėti aplinką, o T. T., pasiėmęs reikiamus įrankius, išėjo. Po kiek laiko pastebėjo, kad vilkikas su puspriekabe jau važiuoja. Tuoj pat sugrįžo T. T. ir jie nuvažiavo į kitą aikštelę. Ten atleistas nuo atsakomybės asmuo apieškojo ar nėra GPS ir paliko vilkiką su puspriekabe aikštelėje. Kitos dienos vakare jie grįžo prie vilkiko, apžiūrėjo puspriekabę – viduje buvo lėlės, porcelianiniai kiaušiniai, santechnikos gaminiai. Kartu pakeitė numerius. Už šią vagystę jam sumokėjo T. T..

Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (remiantis BK 39¹ straipsnio nuostatomis) T. T. paaiškino, kad 2011 m. vasaros pabaigoje, iš anksto pasitarę ir susiruošę kelionei, kartu su V. V. pas T. B. (duomenys neskelbtini) pasiėmė iš garažo reikiamus įrankius ir suklastotus valstybinius numerius bei dokumentus, kartu paslėpė juos grupuotės juodos spalvos automobilio „Ford Mondeo“ Anglijos valstybiniais numeriais po rankiniu stabdžiu įrengtoje slėptuvėje, po ko iš Kauno išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Kartu važiavo ir K. P.. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) priemiestį, kur visi trys apsigyveno viešbutyje „E.“. Jie su V. V. automobiliu „Ford Mondeo“ važinėjo po įvairių (duomenys neskelbtini) miestų apylinkėse esančius pramoninius rajonus ir ieškojo tinkamų pavogti vilkikų ir puspriekabių su vertingais kroviniais. (duomenys neskelbtini) mieste, kuris yra (duomenys neskelbtini) greitkelyje, apie 100 km nuo (duomenys neskelbtini) miesto link (duomenys neskelbtini), pramoniniame rajone, surado vilkiką 2010 m. gamybos „Volvo“ baltos spalvos kabina, be puspriekabės, kurį nusprendė pavogti. Pasiimė K. P. ir nuvažiavo link surasto vilkiko. Savo automobilį jie paliko automobilių stovėjimo aikštelėje apie 500 m nuo vagystės vietos. Iš slėptuvės automobilyje „Ford Mondeo“ pasiėmė kompiuterį, racijas, savadarbį įrankį automobilių spynelių išardymui, naujus imobilizatorius, iš automobilio bagažinės pasiėmė medvaržčius, įvairius atsuktuvus ir įrankius. Tuomet visi trys nuėjo prie vilkiko „Volvo“. K. P. liko ties sankryža apie 100 m atstumu nuo vagystės vietos. Jis turėjo raciją ir privalėjo stebėti aplinką, o iškilus pavojui – juos perspėti. Priėję prie vilkiko „Volvo“ išlaužė vilkiko kabinos keleivio durelių spynelę. Po to įlipo į vilkiko kabiną, išardė visą priekinę panelės dalį, tikėdamiesi surasti vilkiko užvedimo apsaugos bloką (kompiuterį), tačiau vagystės pabaigti negalėjo, kadangi pamatė atvažiuojantį apsaugos kompanijos automobilį, kuris sustojo priešais vagiamą vilkiką. Iš apsaugos automobilio išlipo vyriškis, ėjo prie vilkiko, kuriame jie sėdėjo. Jie tuo metu iššoko ir puolė bėgti link automobilio. Apsaugos darbuotojas jų nesivijo. Nubėgę prie savo automobilio, jame pamatė sėdintį K. P.. Jie išvažiavo link (duomenys neskelbtini) miesto, iki kurio buvo apie 150 km. Kelionės metu V. V. pradėjo skųstis, kad jam labai skauda koją, kurią susižeidė šokdamas iš vilkiko kabinos. Nuvažiavus netoli (duomenys neskelbtini) miesto, viename iš pramoninių rajonų, pamatė 2006 m. gamybos balninį vilkiką „Scania“ tamsiai rudos ar juodos spalvos kabina, su puspriekabe. Pravažiuodami pro šalį pastebėjo, kad ant vilkiko kabinos durelių stiklų nėra priklijuoto lipduko su rakto atvaizdu, o tai reiškia, kad vilkikas neturi užvedimo apsaugos kodų, todėl nusprendė jį apžiūrėti ir jei puspriekabėje yra vertingas krovinys, pavogti. Savo automobilį pasistatė apie 500 m atstumu nuo vagystės vietos ir jis nuėjo patikrinti, kas yra puspriekabėje, kuri buvo dengta tentu. Atsineštų įrankių pagalba nuplėšė nuo puspriekabės durų rankenos plastmasinę plombą ir atidaręs duris pamatė, kad viduje yra pakrauti įvairūs porceliano gaminiai – pastatomi laikrodžiai, grojantys kiaušiniai, žvakidės, vėjo varpeliai, kolekcinės lėlės, taip pat santechnika – alkūniniai vamzdžiai, veržlės ir varžtai. T. T. sugrįžo pas automobilyje laukiančius K. P. ir V. V.. Tuomet iš automobilio pasiėmė specialius įsilaužti skirtus savadarbius įrankius ir kartu su K. P. nuėjo prie vilkiko „Scania“. V. V. pasiliko laukti automobilyje, kadangi dėl patirtos traumos jam buvo sunku vaikščioti. Atsineštų įrankių pagalba išlaužė keleivio durelių spynelę ir atidaręs duris įlipo į vilkiko kabiną, iš paskos į kabiną įlipo ir vairuotojas. Kabinoje atsinešto savadarbio įrankio pagalba išlaužė užvedimo spynelę ir įsitikinęs, kad vilkikas yra be užvedimo apsaugos sistemos, lengvai užsiveda, padavė K. P. atsuktuvą, pasakė užsivesti vilkiką ir važiuoti link (duomenys neskelbtini) miesto. Įsėdęs į automobilį „Ford Mondeo“ susisiekė su vairuotoju ir nurodė miško stovėjimo aikštelę, kurioje jam reikėjo sustoti. Į šią aikštelę jie atvažiavo pirmi. Atvažiavus K. P., su vairuotoju pakeitė vogto balninio vilkiko ir puspriekabės numerius iš vokiškų į netikrus lietuviškus, gerai apieškojo tiek patį vilkiką, tiek puspriekabę ar nėra palydovinių navigacijos sistemų (GPS). Radę bei atjungę visus ryšio ir sekimo prietaisus (fakso aparatą, palydovinę sistemos įrangą), juos išmetė. Po to K. P. liepė važiuoti į Lietuvą. Jie patys automobiliu „Ford Mondeo“ lydėjo vilkiką iki (duomenys neskelbtini) miesto, kur palikę K. P., išvažiavo į Lietuvą, nes V. V. labai skaudėjo traumuotą kojos pirštą, kuris buvo sutinęs ir reikėjo kuo greičiau suteikti medicininę pagalbą. Apie tai SMS žinute pranešė A. B.. Sugrįžę iš karto nuvažiavo pas T. B. į namus (duomenys neskelbtini), kur laukė A. B., T. B., D. Š. ir S. A.. A. B. perdavė mobilaus ryšio telefoną, kuriame buvo įvestas K. P. kontaktinis telefonas ir pasakė, kuriame kilometre (duomenys neskelbtini) pastarasis stovi. A. B. padavė D. Š. apie 500 eurų ir kartu su T. B. liepė tamsiai mėlynos spalvos automobiliu „Opel Signum“ važiuoti į (duomenys neskelbtini) parlydėti vogtą vilkiką „Scania“ su puspriekabe į Lietuvą. Taip pat A. B. jie parodė iš pavogtos puspriekabės daiktų pavyzdžių –kelias lėles, porcelianinius kiaušinius, laikrodžius ir vėjo varpelius, kuriuos vėliau su V. V. parsivežė namo. Iš vėlesnių pokalbių sužinojo, kad K. P. vairuojamas vilkikas su puspriekabe sėkmingai sugrįžo į Lietuvą, kad kaltinamasis kartu su A. B., S. A., T. B. užsiėmė vogto vilkiko, puspriekabės ir krovinio realizavimu. Kada, kur, kam ir kokiomis aplinkybėmis buvo parduotas pavogtas krovinys, tiksliai nežino, tačiau dalis krovinio buvo atiduota A. B. realizacijai. Vilkikas „Scania“ buvo parduotas A. K.. Ar šiam asmeniui buvo parduota ir puspriekabė, nežino.

Nuteistasis K. P. paaiškino, kad 2011 m. vasarą A. B. nurodymu juodos spalvos automobiliu „Ford Mondeo“ Anglijos valstybiniais numeriais kartu su T. T. išvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur viename iš miestų T. T. pastebėjo vilkiką „Scania“, galimai 2006 m. gamybos, juodos spalvos kabina. Prie šio vilkiko buvo prikabinta puspriekabė, traukta juodos spalvos tentu, ant kurio buvo kažkokie reklaminiai užrašai. Jie pasistatė automobilį „Ford Mondeo“ šiek tiek tolėliau nuo surasto vilkiko. Jis pasiliko automobilyje, o T. T. nuėjo apžiūrėti vilkiko ir puspriekabės. Sugrįžęs pasakė, kad viskas gerai, kad jis gali važiuoti vilkiku. Jis nuėjo iki vilkiko „Scania“, kuris buvo apie 300 m atstumu nuo automobilio. Šio vilkiko vairuotojo durelių spynelė buvo išlaužta. Įlipęs į kabiną užvedimo spynelėje pamatė įkištą atsuktuvą, kurio pagalba užsivedė vilkiką. Jis pavažiavo apie 60-70 km ir sustojo T. T. SMS žinutėje nurodytoje vietoje. Ten T. T. pakeitė tiek vilkiko, tiek puspriekabės valstybinius numerius, prie jų prisukdamas LR valstybinius numerius, taip pat padavė visus būtinus LR transporto priemonės, puspriekabės registravimo, techninių apžiūrų, draudimo dokumentus ir liepė važiuoti į Lietuvą. Visos kelionės metu, važiuodamas priekyje, T. T. jį lydėjo, jie pastoviai SMS žinutėmis bendravo. Įvažiavus į Lietuvą jam liepė pastatyti vilkiką su puspriekabe degalinės, esančios netoli (duomenys neskelbtini) akademijos, aikštelėje. Sustojęs apžiūrėjo puspriekabę, kurioje rado daug palečių, ant kurių buvo sudėtos baltos spalvos iš jūros putos pagamintos kvadratinės ir stačiakampės dėžutės, kuriose buvo įvairūs suvenyrai – pastatomi grojantys kiaušiniai, laikrodžiai, lėlės. Pasiėmė du grojančius kiaušinius, vieną pastatomą laikrodį ir vieną lėlę. Šiuos daiktus parsivežė į namus (duomenys neskelbtini). Kratos metu policijos pareigūnai surado laikrodį, kiaušinį, o kratos pas motiną J. P. (duomenys neskelbtini), metu surado dar vieną kiaušinį. Lėlė liko namuose. Po kiek laiko į aikštelę atvažiavo A. B. ir liepė važiuoti paskui sidabrinės spalvos automobilį „Ford Mondeo“ Anglijos valstybiniais numeriais. Kažkurioje vietoje (duomenys neskelbtini) A. B. vairuojamas automobilis sustojo, šalia sustojo ir jis. Tuomet priėjo S. A., atsisėdo prie vilkiko „Scania“ vairo, o jis nuėjo pas iš kažkur lengvuoju automobiliu Anglijos valstybiniais numeriais atvažiavusį D. Š., kuris nuvežė į kažkokią aikštelę netoli (duomenys neskelbtini) akademijos, kur jie laukė A. B.. Atvažiavus pastarajam, jis persėdo į A. B. automobilį, kuris jį parvežė namo, be to, už kelionę sumokėjo 500 eurų ir pasakė, kad dar nurašys kažkokią pinigų sumą nuo skolos.

Parodymų patikrinimo vietoje metu K. P. parodė 86 km aplinkkelio (duomenys neskelbtini) degalinės „V.“ adresu (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelę, kur jis nakvojo pavogto vilkiko kabinoje. Po to paprašė važiuoti į (duomenys neskelbtini) miestą link (duomenys neskelbtini) mikrorajono, iki pastato (duomenys neskelbtini), kur parodė vietą automobilių stovėjimo aikštelėje, kurioje S. A. perdavė vilkiką „Scania“ su puspriekabe, pakrauta porcelianinių gaminių kroviniu (31 t., b. l. 108, 110-114).

Nuteistasis S. A., apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo bei pareigūnų, nurodė, kad 2011 metų galimai vasaros pabaigoje (duomenys neskelbtini) buvo pavogtas vilkikas „Scania“ su puspriekabe, kurioje buvo pakrautas labai įvairus krovinys – lėlės-kūdikiai, įvairiausi dekoratyviniai kiaušiniai, laikrodžiai, sportiniai violetinės spalvos moteriški marškinėliai. Šią vagystę įvykdė T. T. ir K. P., kuriems sugrįžus į Lietuvą kažkas jo parašė pavairuoti vilkiką. Jis nuvažiavo perimti vilkiko su puspriekabe (duomenys neskelbtini). Vilkiką su priekaba atvairavo K. P.. Atsisėdęs prie vilkiko su puspriekabe vairo nuvažiavo į angarą (duomenys neskelbtini), kur vilkiką su puspriekabe paliko. Praėjus savaitei A. B., T. B. ar V. V. paprašė padėti iškrauti vogtoje puspriekabėje buvusį krovinį. Atvažiavęs į angarą pavogtoje puspriekabėje pamatė sudėtus įvairius molinius gaminius, varžtus, vamzdžius, lėles-kūdikius, kažkokius chemikalus. Visus šiuos gaminius iškrovė broliai A. ir T. B., D. Š., V. V. ir jis, po ko tvarkingai sudėjo angare. Kam, kada ir kokiomis aplinkybėmis buvo parduotas vilkikas „Scania“, neprisimena, tačiau puspriekabė buvo parduota M. M. už 3 000 eurų. Šią puspriekabę jis vogtu vilkiku „Scania“ nutempė į (duomenys neskelbtini), kur ją ir perdavė pirkėjui. Vėliau jis, A. B., T. B., galimai D. Š. ir V. V. sukrovė lėlės-kūdikius į baltos spalvos autobusiuką ir jos buvo išvežtos pardavimui, tačiau tiksliai kam, neprisimena. Dalis šių lėlių galėjo būti perduotos A. V. B., kad šis jas parduotų. Tuo rūpinosi broliai A. ir T. B., kurie su A. V. B. palaikė draugiškus santykius. Lėlės, moliniai kiaušiniai, laikrodžiai, žvakidės, vėjo varpeliai, varžtai autobusiuku buvo išvežti pardavėjams per kelis kartus. Kitos likusios iš vogto krovinio prekės, kurių nepavyko parduoti, buvo surastos policijos pareigūnų angare (duomenys neskelbtini).

Parodymų patikrinimo vietoje metu S. A. parodė autobusų sustojimą „Ž.“, esantį už (duomenys neskelbtini). Nuteistasis paaiškino, kad šioje vietoje jis 2011 m. vasarą pasitiko ir perėmė K. P. vairuojamą vilkiką „Scania“ su puspriekabe, kurie buvo pavogti (duomenys neskelbtini) mieste, po ko nuvairavo juos į angarą (duomenys neskelbtini) (29 t., b. l. 3, 11).

Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (remiantis BK 39¹ straipsnio nuostatomis) D. Š. paaiškino, kad 2011 m. vasaros pabaigoje, rudens pradžioje, T. T. ir V. V. (duomenys neskelbtini) pavogė vilkiką „Scania“, prie kurio buvo prikabinta puspriekabė su įvairiais porceliano gaminiais, lėlėmis ir kitais daiktais. Šį vilkiką su puspriekabe į Lietuvą parvairavo K. P.. Lietuvoje vilkikas „Scania“ buvo parduotas A. K. už 7 000-8 000 eurų, o puspriekabė be krovinio – už 4 000 eurų. Porcelianinių dekoratyvinių daiktų krovinys, lėlės ir kiti daiktai per V. V. buvo perduoti realizuoti V. M.. Realizavęs krovinį pastarasis sumokėjo apie 60 tūkstančių litų

Liudytojas V. M. paaiškino, kad 2011 m. vasaros pabaigoje jam paskambino V. V. ir pasakė, kad užvažiuos. Atvykęs kaltinamasis pasakė, kad turi žaislines lėles, porceliano gaminius – kiaušinius, laikrodžius, puodukus, žvakides ir t. t. bei drabužius, kuriuos nori parduoti, paklausė ar tokie daiktai jį domina, ar turi kam juos pasiūlyti. Paprašius siūlomas prekes apžiūrėti, maždaug po poros dienų kaltinamasis atvežė jam minėtus daiktus. Apžiūrėjęs prekes pasakė, kad pabandys paklausinėti, gal pavyks kam realizuoti. Tuomet V. V., jis pats perkrovė visas prekes į garažą. Prekių buvo apie 80 dėžių. Viena dėžė su lėlėms skirtais marškinėliais, penkios kartotinės dėžės su violetinės spalvos marškinėliais, apie 10 vnt. jūros putos dėžučių su porcelianiniais kiaušiniais ir tiek pat dėžučių su porcelianiniais laikrodžiais. Kaltinamasis minėjo, jog buvo ir porcelianinės lėkštės bei žvakidės, tačiau jų neatvežė. Palikęs prekes pasakė, kad už lėles nori gauti po 70 Lt, už porcelianą - po 50 Lt už vienetą, o apie marškinėlius nieko nesutarė, kadangi pasakė, jog šie marškinėliai visai nereikalingi ir jų nepardavinės. Kaltinamasis pasakė, kad gali užsidėti kokį nori antkainį. Iš kur gavo šias prekes, V. V. nesakė. Daiktus pardavinėti jis pasiūlė vienam vyriškiui, kuris prekiavo (duomenys neskelbtini) turguje, tačiau prekyba sekėsi sunkiai. Prekių likučiai liko pas jį namuose, kuriuos surado policijos pareigūnai kratos metu. Apie 60 vnt. lėlių V. dar iki kratos buvo pasiėmęs, kai pamatė, jog prekyba nėra intensyvi.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytojas A. V. B. be kita ko paaiškino (12 t., b. l. 57-60, 72), kad buvo atvejis, kai broliai A. ir T. B. atvežė jam ne mažiau tris dėžes su lėlėmis ir prašė parduoti. Jis šias lėles pardavė per savo pažįstamus, už tai gavo dovanų – molinių, dekoratyvinių, grojančių kiaušinių, širdelės formos žvakidę, kombinezoną, kuriuos kratos metu paėmė policijos pareigūnai.

2012 m. balandžio 18 d. kratos pas K. P. namuose adresu (duomenys neskelbtini) metu bei kratos K. P. buvimo vietoje (duomenys neskelbtini) metu paimti 2 vnt. porcelianinių kiaušinių (4 t., b. l. 185-186, 191-192). 2012 m. liepos 19 d. daiktų pateikimo protokolu pas K. P. paimta lėlė-kūdikis, supakuota kartoninėje dėžėje (5 t., b. l. 10-13).

Daiktų, paimtų pas K. P., apžiūros protokole nurodyta, kad lėlė-kūdikis supakuota rudos spalvos kartoninėje 30x18x62 cm dydžio dėžėje, ant kurios yra užrašai „(duomenys neskelbtini)“ ir skaičiai „(duomenys neskelbtini)“, o ant visos dėžės yra daug ovalių violetinės spalvos atspaudų, kurių viduje yra pavaizduotas šonu stovintis liūtas su pakelta priekine koja. Dėžėje yra dar viena baltos spalvos kartoninė 28x16,8x60 cm dydžio dėžė, ant kurios yra analogiškas užrašas ir piešiniai. Šios dėžės viduje yra 53 cm ilgio lėlė-kūdikis, pagaminta iš kūno spalvos, panašios į gumą medžiagos, su rudais plaukais, mėlynos spalvos akimis, išsižiojusia burna, aprengta šviesiai mėlynos spalvos rūbeliais, su kojinėmis. Ant marškinėlių išsiuvinėtas mėlynos spalvos meškutis su gelsvos spalvos kamuoliuku, kelnytės baltos spalvos su pavaizduotais lėktuvėliais, meškučiais ir rudos spalvos užrašais užsienio kalba. Dėžėje prie šios lėlės-kūdikio yra pridėtas čiulptukas ir mėlynos spalvos užklotėlis, įpakuotas į plastmasinį maišelį, plastmasiniame maišelyje įpakuotas autentiškumo sertifikatas. 2 vnt. identiškų porcelianinių kiaušinių šviesiai mėlynos spalvos, ant kurių nupiešti paukšteliai, auksinės spalvos ornamentai ir atidarytų kiaušinių šonai yra dekoruoti šviesiai mėlynos spalvos blizgiais akmenėliais. Atidarius kiaušinius viduje yra ant šakelės tupintis mėlynos spalvos paukštelis. Ant šių kiaušinių galinės dalies yra raktelis su užrašu „Sankyo“, kurį prisukus skamba melodija. Ant kiaušinių dugno yra užrašas „(duomenys neskelbtini)“ ir Nr. (duomenys neskelbtini). Pastatomas porcelianinis laikrodis šviesiai alyvinės spalvos, ant kurio pavaizduotos gėlės ir maži vaikučiai su drugelių sparneliais. Laikrodžio kraštai apvesti auksinės spalvos dažais, pats laikrodžio ciferblatas yra apvalus, 6,5 cm pločio, baltos spalvos, o viduje auksine spalva surašyti romėniški skaičiai. Laikrodžio galinėje dalyje yra užrašas „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir Nr. (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 1-9).

2012 m. gruodžio 4 d. kratų pas V. M. namuose adresu (duomenys neskelbtini), darbo vietoje (duomenys neskelbtini) metu rasti ir paimti: 5 kartoninės dėžės su sportiniais marškinėliais; dėžė su marškinėliais lėlėms; 4 lėlės-kūdikiai kartoninėse dėžėse; 5 vnt. porcelianinių kiaušinių dėžėse; 8 vnt. porcelianinių laikrodžių. (5 t., b. l. 40-41, 46).

Šių daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad 1 kartoninėje dėžėje yra 183 vnt. marškinėlių. 9 vnt. (iš 183 vnt.) marškinėlių yra violetinės spalvos su juodomis juostelėmis, trumpomis rankovėmis. Šių marškinėlių priekinėje pusėje yra baltos spalvos užrašas (duomenys neskelbtini), šalia užrašo dešinėje pusėje pavaizduota baltos spalvos žmogaus pėdutė. Marškinėlių nugarinėje pusėje pavaizduota didelė pėda. 174 vnt. marškinėliai yra violetinės spalvos, trumpomis rankovėmis, marškinėlių priekinėje dalyje yra baltos spalvos užrašas (duomenys neskelbtini) šalia šio užrašo dešinėje pusėje pavaizduota žmogaus pėdutė. Marškinėlių nugarinėje pusėje pavaizduota didelė baltos spalvos pėda; 2 kartoninėje dėžėje 101 vnt. sportinių marškinėlių, analogiškų 9 vnt. aukščiau aprašytų; 3 kartoninėje dėžėje yra 154 vnt. sportinių marškinėlių, iš kurių 152 vnt. yra violetinės spalvos, trumpomis rankovėmis, o 2 vnt. yra violetinės spalvos su juodomis juostelėmis, be rankovių. Visa kita kaip ant aukščiau aprašytų marškinėlių; 4 kartoninėje dėžėje yra 102 vnt. sportinių marškinėlių, 24 vnt. iš kurių yra violetinės spalvos su juodomis juostelėmis, be rankovių. 78 vnt. sportinių marškinėlių yra violetinės spalvos su juodomis juostelėmis, trumpomis rankovėmis. Visa kita kaip ant aukščiau aprašytų marškinėlių; 5 kartoninėje dėžėje yra 174 vnt. sportinių marškinėlių, iš kurių 124 vnt. yra violetinės spalvos su juodomis juostelėmis, be rankovių, o 50 vnt. -violetinės spalvos su juodomis juostelėmis, trumpomis rankovėmis. Visa kita kaip ant aukščiau aprašytų marškinėlių; Kartoninėje dėžėje yra 183 vnt. lėlių marškinėlių. Visi marškinėliai lėlėms yra šviesiai mėlynos spalvos ir kiekvienas jų atskirai įpakuotas į permatomą plastmasinį maišelį; lėlė-kūdikis 53 cm ilgio, pagaminta iš kūno spalvos panašios į gumą medžiagos, rudais plaukais, mėlynos spalvos akimis, išsižiojusia burna, aprengta šviesiai mėlynos spalvos rūbeliais, su kojinėmis. Ant marškinėlių išsiuvinėtas mėlynos spalvos meškutis su gelsvos spalvos kamuoliuku; 3 vnt. identiškų lėlių-kūdikių kartoninėse dėžėse, ant kurių yra užrašai užsienio kalba „(duomenys neskelbtini)“. Kiekvienoje dėžėje prie lėlių-kūdikių yra pridėti čiulptukai ir mėlynos spalvos užklotėliai, įpakuoti į plastmasinius maišelius. Lėlės aprengtos šviesiai mėlynos spalvos marškinėliais, ant kurių išsiuvinėtas mėlynos spalvos meškutis su gelsvos spalvos kamuoliu, o kelnytės baltos spalvos, ant kurių pavaizduoti lėktuvėliai, meškučiai ir rudos spalvos užrašai užsienio kalba. Prie kiekvienos lėlės-kūdikio yra įdėtas plastmasiniame maišelyje įpakuotas autentiškumo sertifikatas; pastatomas mėlynos spalvos porcelianinis kiaušinis su gėlytėmis ir paukšteliais, kuris atsidaro ir viduje yra miegantis rudos spalvos katinėlis. Ant kiaušinio galinės dalies yra raktelis, kurį pasukus groja melodija. Ant kiaušinio dugno yra Nr. (duomenys neskelbtini); 4 vnt. identiškų pastatomų porcelianinių kiaušinių jūros putos dėžutėse, kurių Nr. (duomenys neskelbtini); pastatomas porcelianinis šviesiai alyvinės spalvos laikrodis, ant kurio pavaizduotos gėlės ir maži vaikučiai su sparneliais. Laikrodžio galinėje dalyje yra Nr. (duomenys neskelbtini); pastatomas porcelianinis laikrodis juodos spalvos viršutine dalimi ir apačia, ant kurio pavaizduotas dainuojantis ir šokantis E. P.. Laikrodžio galinėje pusėje yra Nr. (duomenys neskelbtini). Laikrodis įpakuotas į plastmasinį maišelį ir įdėtas į stačiakampio formos jūros putos dėžutę, ant kurios taip pat yra Nr. (duomenys neskelbtini); 6 vnt. identiškai atrodančių ir supakuotų pastatomų porcelianinių laikrodžių, kurių Nr. (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 47-63).

2012 m. kovo 2 d. kratos pas T. B. namuose adresu (duomenys neskelbtini), metu rasta ir paimta: 3 vnt. įpakuotų porcelianinių žvakidžių su užrašu „(duomenys neskelbtini)“ bei katinų atvaizdu; porcelianinis kiaušinis analogiškame įpakavime; stalo laikrodis su „E. P.“ atvaizdu analogiškame įpakavime (3 t., b.l. 2-3). Šių daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad porcelianiniai gaminiai įpakuoti į baltos spalvos jūros putos dėžutes. Viso yra 5 dėžutės, kiekvienoje jų yra porcelianinis gaminys: dėžutėse 1-3 yra porcelianinės žvakidės, kurių priekinėje pusėje yra spalvota iliustracija su kačiukais bei kiekviename šone priklijuoti du maži porcelianiniai kačiukai. Tarp kačiukų atspausdintas žodis „(duomenys neskelbtini)". Apatinėje žvakidžių pusėje yra atspausdinti serijiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir pavadinimas (duomenys neskelbtini); dėžutėje 4 yra porcelianinis mėlynos spalvos kiaušinis su gėlių iliustracijomis iš visu pusių. Ant kiaušinio kojelės šono yra atspausdinti žodžiai (duomenys neskelbtini), ant apatinės pusės yra atspausdintas serijinis numeris (duomenys neskelbtini). Kiaušinis atsidaro ir jo viduje yra matomas kačiukas; dėžutėje 5 yra porcelianinis laikrodis, kurio prekinėje pusėje skirtingų rakursu pavaizduoti vieno žmogaus vaizdeliai. Laikrodžio galinėje pusėje baltame fone yra atspausdintas serijinis numeris (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 7-12).

Kratos pas A. B. adresu (duomenys neskelbtini) metu garaže be kitų daiktų rastas ir paimtas mėlynos spalvos porcelianinis kiaušinis (4 t., b. l. 17-18). Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas pastatomas porcelianinis kiaušinis, mėlynos spalvos, ant kurio pavaizduoti paukšteliai ir auksinės spalvos ornamentai, dekoruotas šviesiai mėlynos spalvos akmenėliais. Atidarius kiaušinį viduje matomas mėlynos spalvos tupintis ant šakelės paukštelis. Ant šio kiaušinio galinės dalies yra raktelis, kurį prisukus, pasigirsta melodija (4 t., b. l. 19-25).

Kratos pas A. V. B. namuose adresu (duomenys neskelbtini) metu, be kitų daiktų rasti ir paimti porcelianiniai žvakidė ir 2 kiaušiniai (5 t., b. l. 72-73).

Daiktų, paimtų pas A. V. B. kratos metu, apžiūros protokole nurodyta, kad žvakidė balto porceliano, širdelės formos, dekoruota šviesiai mėlynos spalvos rožėmis. Jos viduryje juodos spalvos raidėmis yra užrašytas tekstas bei pavaizduotas kryžius. Žvakidės galinėje pusėje taip pat yra užrašytas tekstas ir Nr. (duomenys neskelbtini). Pastatomas porcelianinis kiaušinis mėlynos spalvos, ant kurio pavaizduotos gėlytės ir paukšteliai, dekoruotas skaidriais akmenėliais. Atidarius kiaušinį viduje yra miegantis rudos spalvos su dryžiais katinėlis. Ant šio kiaušinio galinės dalies yra raktelis, kurį prisukus skamba melodija. Ant kiaušinio dugno yra Nr. (duomenys neskelbtini). Identiškai atrodantis porcelianinis kiaušinis yra supakuotas į baltos spalvos jūros putos stačiakampę dėžutę. Ant šio kiaušinio Nr. (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 74-83).

Daiktų pateikimo atpažinti metu A. V. B. atpažino dėžės su jose įpakuotomis lėlėmis kaip daiktus, kuriuos broliai A. ir T. B. buvo jam atvežę į namus pardavimui (12 t., b. l. 68-71).

2012 m. kovo 20 d. angaro (duomenys neskelbtini) papildomos apžiūros metu rastos ir paimtos 8 dėžės, kuriose supakuoti porceliano gaminiai esantys keturkampėse dėžutėse pagamintose iš putoplasto (1 dėžė – 11 gaminių, 2 dėžė – 12, 3 dėžė – 16, 4 dėžė – 8, 5 dėžė – 17, 6 dėžė – 16, 7 dėžė – 18, 8 dėžė – 13 gaminių ir viduje supakuota 1 porceliano širdelė), 22 didelės bei 2 mažos dėžutės su įvairaus dydžio santechniniais alkūniniais vamzdžiais. Taip pat rasta 71 dėžė su skystomis augalinėmis trąšomis. Kiekvienoje dėžėje yra supakuota po du baltos spalvos, be užrašų, plastinius bakelius su skysčiu, kuriu kiekvieno talpa po 10 litrų. Viena dėžė yra praplėšta (1 t., b. l. 124-130).

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, pateikimo metu T. T. savo iniciatyva pateikė lėlę-kūdikį, kuri yra analogiška jau aprašytoms (11 t., b. l. 97, 98-101).

LKPB Tarptautinių ryšių valdybos 2013 m. liepos 3 d. pranešime Nr. IP/727/44/BE/12 nurodyta, kad Interpolo Vokietijos nacionalinis biuras pranešė, jog kompanija „A.“ identifikavo krovinį pagal pateiktą nuotrauką. Krovinį išsiuntė kompanija „D.“ (duomenys neskelbtini). Jis turėjo būti pristatytas „A.“ atstovybei (duomenys neskelbtini), tačiau po pakrovimo buvo pavogtas 2011 m. liepos 11 d. Sunkvežimis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bei priekaba, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), šiuo metu yra ieškomi. Dėl vagystės Mettman policija atlieka tyrimą byloje Nr. 516000-050282-11/0. Nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 10 d. 19.30 val. iki 2011 m. liepos 11 d. 5.10 val. adresu (duomenys neskelbtini) pagrobtas juodos spalvos vilkikas „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), priklausantys bendrovei „N.“ (registruota adresu (duomenys neskelbtini)), su puspriekabe „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini). LKPB Tarptautinių ryšių valdybos pranešime Nr. IP/727/44/BE/12 nurodyta, kad Interpolo Vokietijos nacionalinis biuras pranešė, jog sunkvežimis „Scania“, VIN (duomenys neskelbtini) su priekaba buvo pavogti (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) tai pramoninė (duomenys neskelbtini) miesto dalis. (duomenys neskelbtini) miestas yra prie greitkelio (duomenys neskelbtini). Pagal policijos informaciją krovinio vertė apie 200 000 eurų. Viso buvo pakrauta 18 padėklų su įvairiomis prekėmis. Be kompanijos A. pakrautų prekių buvo dar kompanijos „T.“ 10 skirtingų prekių rūšių, tarp jų: porcelianiniai papuošalai, Faberže kiaušiniai, žvakidės bei marškinėliai. Kompanijos B. krovinio svoris 1,6 tonos (19 t., b. l. 1, 4).

Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (remiantis BK 39¹ straipsnio nuostatomis) T. T. pripažino, kad kartu su V. V. ir vairuotoju K. P. (duomenys neskelbtini) pagrobė vilkiką su puspriekabe, kurioje buvo įvairūs porceliano gaminiai, santechnika. Iš esmės jo parodymus, tik menkindami savo paties vaidmenį, patvirtino ir kiti, betarpiškai darant vagystę, dalyvavę asmenys – V. V. bei K. P.. Tačiau esminėse detalėse šių asmenų parodymai sutampa. Tai, jog vairuotojas K. P. nemini, jog vagystę kartu įvykdė ir V. V. bei, kad T. T. ir V. V. jį paliko (duomenys neskelbtini), o jį atvažiavo palydėti į Lietuvą kiti asmenys nekelia abejonių nei dėl paties vagystės fakto, nei dėl joje dalyvavusių asmenų, nei dėl kitų esminių aplinkybių. Visa tai patvirtino ir duomenys, gauti iš LKPB TRV, kurie sutampa su T. T. nurodytomis aplinkybėmis, taip pat ir S. A., D. Š. parodymai, liudytojų V. M., A. V. B. parodymai, kratų protokolai.

Už šios vagystės padarymą Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžiu (pakeistu 2018 m. gruodžio 20 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu) pagal BK 25 straipsnio 4 dalį 178 straipsnio 3 dalį nuteisti A. B., T. B., S. A., V. V., pagal BK 25 straipsnio 3 dalį 178 straipsnio 3 dalį – K. P.. T. T. (11 t., b. l. 157-182) buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 39¹ straipsnio nuostatomis.

Šioje baudžiamojoje byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad prieš išvykstant vykdyti nusikalstamos veikos vagystę įvykdę asmenys buvo aprūpinti grupuotės lėšomis įsigyta, su įrengta slėptuve, transporto priemone, įrankiais ir kitais reikmenimis. Nėra abejonių, kad kaltinamajam apie šią vagystę buvo žinoma, pas V. V. kratos metu rasta visa eilė įrankių, pritaikytų tokioms vagystėms vykdyti, jis užsiėmė vogto vilkiko, puspriekabės ir krovinio realizavimu. Šią veiką padarę asmenys atliko veikdami V. V. ir jau nuteistų brolių A. ir T. B. suburto nusikalstamo susivienijimo veikloje, todėl V. V. atsako už jų padarytą nusikalstamą veiką kaip vykdytojas. BK 190 straipsnyje nurodyta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL. Šios vagystės metu pagrobtas turtas buvo didesnės nei 200 000 eurų vertės. Todėl kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 25 straipsnio 4 dalį 178 straipsnio 3 dalį.

Kaltinime V. V. taip pat nurodyta, jog kaltinamasis veikė ir su nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais A. B., G. G., R. G., kad nusikalstamo susivienijimo vadovas A. B. nurodė S. A. iš A. B., G. G., R. G. įgyti netikrus valstybinius numerius. 2011 metų vasarą, tačiau ne vėliau nei iki 2011 m. liepos 10 d. S. A. (duomenys neskelbtini) susitiko su A. B. ir užsakė pas šį pagaminti netikrus valstybinius numerio ženklus. A. B. dėl netikro transporto priemonės valstybinio numerio ženklo pagaminimo kreipėsi į G. G., perduodamas šiai ant lapuko surašytus skaičius ir raides. Veikdama pagal susitarimą minimu laikotarpiu G. G. susitiko su R. G. ir perdavė pastarajam iš A. B. gautus valstybinio numerio ženklo duomenis. R. G. paros-dviejų laikotarpiu nuo užsakymo gavimo specialių įrankių – preso, metalinių raidžių ir skaičių, metalinių plokščių, lipnios juostos ir dažų pagalba garažo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) patalpose pagamino netikrą valstybinį numerio ženklą ir pardavė jį G. G., gavęs už tai 120-150 Lt. Įgijusi iš R. G. netikrą valstybinį numerio ženklą, G. G. pardavė jį A. B., gavusi už tarpininkavimą 50-80 Lt. Pagamintą netikrą valstybinį numerio ženklą minimu laikotarpiu paros dviejų bėgyje nuo užsakymo gavimo A. B. pardavė S. A., gaudamas iš pastarojo 250 Lt už valstybinių numerio ženklų komplektą. S. A. minėtą netikrą valstybinį numerį perdavė A. ir T. B.. Pastarieji 2011 metų liepos mėnesį (duomenys neskelbtini) perdavė netikrų valstybinių numerio ženklų komplektą T. T. ir V. V.. Kaltinime taip pat nurodyta, kad T. T. pakeitė vilkiko ir puspriekabės-šaldytuvo vokiškus valstybinius numerius į iš Lietuvos atvežtus netikrus lietuviškus valstybinius numerius, naudodami tam tikslui iš Lietuvos atsivežtus iš A. B. įgytus netikrus valstybinius numerius. V. V. tvirtina nieko apie tai nežinantis. Šioms aplinkybėms patvirtinti nėra surinkta neginčijamų įrodymų, todėl minėtos aplinkybės iš kaltinimo pašalintinos. Nors teismas laiko nustatytu, kad T. T. ir V. V. pakeitė vilkiko ir puspriekabės-šaldytuvo vokiškus valstybinis numerius į iš Lietuvos atsivežtus netikrus lietuviškus valstybinius numerius, tačiau taip pat nėra surinkta neginčijamų įrodymų, kad jie tam tikslui panaudojo iš Lietuvos atvežtus iš A. B. įgytus netikrus valstybinius numerius. Todėl šios aplinkybės iš kaltinimo turi būti pašalintos.

Kaltinime taip pat nurodyta, kad palikę K. P. ir pagrobtas transporto priemones T. T. ir V. V. nuvažiavo pas T. B. į namus (duomenys neskelbtini), kur buvusiems A. B., T. B., S. A., V. V. pranešė apie vilkiko ir puspriekabės buvimo vietą. A. B. nurodymu T. B. ir D. Š. automobiliu „Opel Signum“, Jungtinės Karalystės valst. nr. (duomenys neskelbtini), nuvyko pasitikti ir parlydėti į Lietuvą K. P. vairuojamo vilkiko su puspriekabe, kurie buvo pastatyti angare (duomenys neskelbtini) nuteistasis V. V. neigia, kad buvo nuvykęs pas T. B. į namus, nurodo, kad tuo metu jis buvo susilaužęs kojos pirštą, todėl tik parvykus į Lietuvą, buvo parvežtas namo. D. Š. nepatvirtino, kad A. B. nurodymu jis su T. B. vyko į (duomenys neskelbtini) parlydėti K. P. su pavogta transporto priemonėme. Tokių aplinkybių nenurodo ir vairuotojas K. P.. Nesurinkus tokioms aplinkybėms patvirtinti konkrečių įrodymų, minėtos aplinkybės iš kaltinimo pašalinamos ir laikytina nustatyta, kad K. P. vilkiku „Scania“ su pagrobta puspriekabe, pakrauta kroviniu, bendros 200 000 eurų vertės, lydimas automobiliu „Ford Mondeo“ važiuojančių T. T. ir V. V., parvyko į Lietuvą, po ko vilkikas ir puspriekabė buvo pastatyti angare (duomenys neskelbtini).

Be to, V. V. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 4 dalyje 300 straipsnio 3 dalyje, t. y. dokumentų suklastojimą padarant didelę žalą. Kaltinime nurodyta, kad V. V., A. B., T. B. nurodė S. A. iš A. B. įgyti suklastotus dokumentus. 2011 metų vasarą, tačiau ne vėliau kaip iki 2011 m. liepos 10 d. S. A., panaudodamas duomenis apie Lietuvos Respublikoje registruotus vilkiką ir puspriekabę, (duomenys neskelbtini) susitiko su A. B. ir užsakė pas šį pagaminti netikrus dokumentus – vilkiko ir puspriekabės registracijos liudijimą, techninės apžiūros rezultatų kortelę-ataskaitą. A. B. dėl transporto priemonių registracijos liudijimų blankų ir transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų kortelių įgijimo kreipėsi į tyrimo nenustatytą asmenį. Tuo pačiu metu, kai buvo užsakomi ir gaminami netikri valstybinis numerio ženklai, A. B. iš tyrimo nenustatyto asmens vardu „Ž.“ įgijo kompiuterio ir rašalinio spausdintuvo pagalba pagamintus netikrus bei suklastotus tikrus dokumentus, mokėdamas 250 Lt už transporto priemonės registracijos liudijimą ir 200 Lt už techninės apžiūros rezultatų kortelę. Pagamintus netikrus ir suklastotus dokumentus minimu laikotarpiu paros dviejų bėgyje nuo užsakymo gavimo A. B. pardavė S. A., gaudamas iš pastarojo po 400 Lt už kiekvieną transporto priemonės registracijos liudijimą, po 250 Lt už kiekvieną transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų kortelę. S. A. minėtus suklastotus dokumentus perdavė A. ir T. B.. Pastarieji 2011 metų liepos mėnesį (duomenys neskelbtini) perdavė netikrų transporto priemonių dokumentų komplektą T. T. ir V. V.. Šie kartu su K. P., vykdami į (duomenys neskelbtini), juos gabeno su savimi. Vėliau suklastoti dokumentai buvo perduoti K. P., kuris grįždamas į Lietuvą, juos gabeno su savimi.

Dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu dalyku gali būti netikri arba suklastoti dokumentai. Dokumentas laikomas netikru tada, kai jo turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ir kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino kito asmens vardu. Netikras dokumentas gali būti gautas tik visiško materialaus klastojimo būdu. Tikras dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas pakeitė kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašė, atspausdino ar kitaip pagamino, arba tik patvirtino kito asmens surašytą dokumentą, tokiu būdu dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Tikras dokumentas gali būti suklastojamas tiek dalinio materialaus, tiek ir intelektualaus klastojimo būdais.

Kolegija pripažįsta, kad kažkokie tai dokumentai galėjo būti, tačiau šiuo konkrečiu atveju dokumentai (transporto priemonės registracijos liudijimas ir transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų kortelė) nebuvo surasti, apžiūrėti, todėl nėra galimybės jų identifikuoti. Taigi nėra paties dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu dalyko. Jo nesant negalima nustatyti, kokie tai tikrai buvo dokumentai, ar jie tikrai suklastoti, jei taip, tai kokiu būdu.

Atsižvelgiant į šias išdėstytas aplinkybes kaltinamasis V. V. iš kaltinimo pagal BK 25 straipsnio 4 dalį 300 straipsnio 3 dalį turi būti išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

2011 m. rugpjūčio 4-5 d. vilkiko „Volvo FMFH E5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 m. rugpjūčio 5 d. vilkiko „Volvo FMFH E5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagystės (duomenys neskelbtini) bei 2011 m. rugpjūčio 5 d. puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagystė (duomenys neskelbtini)

Kaltinamasis V. V. teigė šioje vagystėje nedalyvavęs, nieko apie ją nežinantis.

Nuteistieji A. B. ir T. B. parodymus duoti atsisakė.

Nuteistasis Ž. Š. paaiškino, kad paskambinęs D. Š. liepė ruoštis kelionei ir kitą dieną sidabrinės spalvos automobiliu „Audi A6“ Jungtinės Karalystės valstybiniais numeriais su šiuo asmeniu išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Ar kartu važiavo ir J. J., ar jis buvo atsiųstas į (duomenys neskelbtini) vėliau (mikroautobusu), neprisimena. Tą pačią dieną į (duomenys neskelbtini) juodos spalvos automobiliu „Ford Mondeo“ Anglijos valstybiniais numeriais išvažiavo ir T. T. su nepažįstamu vairuotoju. Jie visi susitiko (duomenys neskelbtini). Vairuotojus jie paliko viešbutyje ir skirtingais automobiliais važinėjo po įvairių miestų pramoninius rajonus ieškodami tinkamų pavogti vilkikų. Netoli (duomenys neskelbtini) pramoniniame rajone, gatvėje, surado vienas šalia kito stovinčius vilkikus „Volvo“, kuriuos pasitarę nusprendė pavogti. Apie tai pranešė T. T.. Vėlai vakare, jis, D. Š. ir J. J. vienu automobiliu, o T. T. su savo vairuotoju kitu automobiliu nuvažiavo link vilkikų buvimo vietos. Sustoję tolėliau automobiliuose paliko D. Š. ir vairuotojus, o jis pats su T. T., pasiėmę būtinus įrankius, nuėjo prie vilkikų „Volvo“. Atsineštu atsuktuvu išlaužė vilkiko „Volvo“ keleivio durelių spynelę ir abu įlipo į vilkiką. Kabinoje savadarbiu įrankiu jis išlaužė užvedimo spynelę ir išėmė vilkiko užvedimo apsaugos bloką (kompiuterį), o T. T. tuo metu apieškojo vilkiko kabiną, ieškodamas paslėpto palydovinės navigacinės sistemos sekimo įrenginio. Po to jie abu nuėjo prie šalia stovėjusio kito vilkiko, kur atliko analogiškus veiksmus. Tuomet T. T. pasiėmė abiejų vilkikų užvedimo apsaugos blokus ir su D. Š. nuvažiavo į viešbutį perrašyti vilkikų užvedimo kodus į naujus blokus ir imobilizatorius. Jis liko stovėti prie vilkikų ir stebėti aplinką. Po valandos atėjo T. T., J. J. ir kitas vairuotojas. Vairuotojai su savimi turėjo atsuktuvus, prie kurių lipnia izoliacine juosta buvo pritvirtinti nauji imobilizatoriai. Kiekvienas jų įlipo į atskirus vilkikus. T. T. įdėjo jiems perrašytus vilkikų užvedimo apsaugos kodus bei paaiškino, kaip atsuktuvo ir prie jo pritvirtintų imobilizatorių pagalba užvesti vilkikus. Vienas iš vilkikų, kurį vairavo nepažįstamas vairuotojas, užsivedė, o kito J. J. užvesti nepavyko. D. Š. nepažįstamą vairuotoją, vairavusį pavogtą vilkiką „Volvo“, automobiliu „Audi A6“ išlydėjo į (duomenys neskelbtini), o jis, J. J. ir T. T. automobiliu „Ford Mondeo“ nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Tą pačią naktį mieste, gatvėje, surado vilkiką „Volvo“. Palikę apie 300 m nuo „Volvo“ buvimo vietos automobilyje J. J., pasiėmę visus įsilaužimui būtinus įrankius, jie nuėjo prie vilkiko. Atsineštu atsuktuvu išlaužė „Volvo“ keleivio durelių spynelę ir įlipo į kabiną. Jis savadarbiu įrankiu išlaužė užvedimo spynelę ir išėmė vilkiko užvedimo apsaugos bloką (kompiuterį), o T. T. tuo metu apieškojo kabiną, ieškodamas paslėpto palydovinės navigacinės sistemos sekimo įrenginio. Po to jie sugrįžo prie automobilio „Ford Mondeo“, kur T. T. kompiuterinės įrangos pagalba perrašė vilkiko „Volvo“ užvedimo kodus į naują imobilizatorių, kurį izoliacine juosta pritvirtino prie atsuktuvo, padavė J. J. ir liepė eiti prie vilkiko, užvesti ir važiuoti į (duomenys neskelbtini). Jis palydėjo vairuotoją ir padėjo sujungti visus naujai perrašytus vilkikų užvedimo apsaugos blokus bei parodė, kaip naudotis atsuktuvu su imobilizatoriumi. Kai sugrįžo pas T. T. jie iki ryto lydėjo pavogtą vilkiką į (duomenys neskelbtini). Prie (duomenys neskelbtini) sienos, degalinėje vilkiką paliko stebėjimui. Vairuotojas liko miegoti pavogtame vilkike. Jie patys automobiliu „Ford Mondeo“ kirto (duomenys neskelbtini) sieną ir sustojo pailsėti aikštelėje. Pailsėję susitiko su D. Š., o po to sugrįžo į vietą, kurioje buvo palikę pavogtą vilkiką „Volvo“. Tačiau nei vilkiko, nei vairuotojo nerado. Suprato, kad J. J. sulaikė policijos pareigūnai. Tuomet sugrįžo į (duomenys neskelbtini), į vietą kurioje buvo D. Š. ir visi nusprendė, kad reikia ieškoti tinkamos pavogti puspriekabės. (duomenys neskelbtini), T. T. surado tinkamą puspriekabę-šaldytuvą. Tuomet su juo susitiko kažkokioje degalinėje. T. T. įsėdo į jų automobilį „Audi A6“ ir visi nuvažiavo link surastos puspriekabės. Palikę automobilį apie 200-300 metrų nuo puspriekabės stovėjimo vietos, T. T. ir D. Š. nuėjo prie puspriekabės, o jis liko automobilyje stebėti aplinką. Praėjus pusvalandžiui minėti asmenys sugrįžo. Iš pokalbio su jais suprato, kad puspriekabę-šaldytuvą prikabinę prie vilkiko „Volvo“, vairuotojui liepė važiuoti į saugią vietą. Po to jie irgi nuvažiavo į iš anksto sutartą vietą, kur susitiko su vairuotoju. Jis ir D. Š. parlydėjo pavogtą vilkiką su puspriekabe į Lietuvą. T. T. reikėjo greitai sugrįžti į namus, todėl išvažiavo pirmas. Kelionės metu D. Š. pastoviai SMS žinutėmis susirašinėdavo su A. B.. Lietuvoje vilkikas su puspriekabe buvo pastatytas degalinėje kelyje (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) miesto ribos likus apie 15-20 km. Buvo nakties metas ir vairuotojas liko miegoti vilkike. Po kelių dienų jam buvo sumokėta už kelionę 1 000 eurų.

Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 39¹ straipsnio nuostatomis T. T. paaiškino, kad prieš kelionę, kaip įprastai pas T. B. (duomenys neskelbtini) pasiėmęs iš garažo visus būtinus įsilaužimo įrankius, ryšio, navigacijos priemones, pinigų kelionės išlaidoms padengti, netikrus LR numerius bei dokumentus, paslėpęs juos juodos spalvos automobilio „Ford Mondeo“ Anglijos valstybiniais numeriais po rankiniu stabdžiu įrengtoje slėptuvėje, o iš savo namų, kur A. B. nurodymu saugojo, paėmęs kompiuterį su įvairių modelių vilkikų užvedimo kodų perskaitymo, iššifravimo ir perrašymo programa, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pasiimti vairuotojo R. S., tačiau šis buvo girtas ir negalėjo važiuoti. Apie tai pranešė A. B. ir šis netrukus atvežė kitą, iki tol nepamatytą vairuotoją. Su šiuo asmeniu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną sidabrinės spalvos automobiliu „Audi A6“ Anglijos valstybiniais numeriais į (duomenys neskelbtini) taip pat išvažiavo D. Š. ir Ž. Š. su vairuotoju J. J.. Jie visi susitiko (duomenys neskelbtini), kur apsigyveno viešbutyje. Vairuotojus palikę viešbutyje, skirtingais automobiliais Ž. Š. su D. Š., o jis vienas važinėjo po skirtingų miestų pramoninius rajonus ieškodami tinkamų pavogti vilkikų. Vieną vakarą netoli (duomenys neskelbtini), nuosavų gyvenamųjų namų rajone, Ž. Š. ir D. Š. surado vienas šalia kito stovinčius vilkikus „Volvo“, kuriuos nusprendė pavogti, apie ką SMS žinute pranešė jam ir nurodė susitikimo adresą. D. Š. jį ir Ž. Š. automobiliu „Audi A6“ nuvežė ir paleido netoli dviejų vilkikų „Volvo“, o pats nuvažiavo į saugią vietą stebėti aplinką. Jie, pasiėmę iš automobilio būtinus įsilaužimo įrankius, nuėjo prie vilkikų, kur Ž. Š. atsineštu atsuktuvu išlaužė 2010 m. gamybos vilkiko „Volvo“ vyšninės spalvos kabina keleivio durelių spynelę ir atidarė dureles. Jie įlipo į vilkiko kabiną, kur Ž. Š. atsineštu savadarbiu įrankiu išlaužė vilkiko užvedimo spynelę ir išėmė vilkiko užvedimo apsaugos bloką (kompiuterį), o jis tuo pačiu metu apieškojo visą vilkiko kabiną, ieškodamas sekimo įrenginio (GPS). Po to jie abu išlipo iš vilkiko ir nuėjo prie šalia stovėjusio kito 2007 m. gamybos vilkiko „Volvo“ tamsiai raudonos spalvos kabina. Vėlgi, Ž. Š. išlaužė vilkiko kabinos vairuotojo durelių spynelę, atidarė vilkiko kabinos duris ir jie abu įlipo į vilkiko kabiną. Jis apieškojo kabiną, tikrindamas, ar nėra sekimo sistemų (GPS), o Ž. Š. savadarbio įrankio pagalba išlaužė vilkiko užvedimo spynelę, vilkiko užvedimo apsaugos bloko nebuvo. Savo partneriui nurodęs stovėti prie vilkikų, stebėti aplinką ir jei kiltų koks nors pavojus, pranešti jam. Jis pats pasiėmęs vilkiko užvedimo apsaugos bloką su D. Š. nuvažiavo į viešbutį, kur kambaryje atsivežtos kompiuterinės įrangos pagalba nuskaitė ir perrašė vilkiko „Volvo“ užvedimo apsaugos kodus, po ko sugrįžo į vagystės vietą. Galimai šiuo metu jie atsivežė iš viešbučio abu vairuotojus. Po ko D. Š. jį ir vairuotojus privežė netoli vilkikų „Volvo“ ir išleido, o pats nuvažiavo į saugią vietą stebėti aplinkos. Jis J. J. padavė atsuktuvą, o kitam vairuotojui atsuktuvą su prie jo lipnia izoliacine juosta pritvirtintu nauju imobilizatoriumi su perrašytais užvedimo kodais. Priėjus prie vilkikų juos pasitiko Ž. Š.. Savo vairuotojui liepė lipti į 2010 metų gamybos vilkiką „Volvo“ ir paaiškino, kaip atsuktuvo su pritvirtintu imobilizatoriumi pagalba užvesti vilkiką. Tuo pačiu metu J. J. jo nurodymu įlipo į kitą vilkiką „Volvo“ Vienas iš vilkikų, kurį turėjo vairuoti su juo atvažiavęs vairuotojas, užsivedė, o kitas dėl nežinomų priežasčių neužsivedė. Tuomet liepė J. J. sėstis į kitą vilkiką ir kartu jo vairuotoju važiuoti į iš anksto sutartą vietą, esančią nuo (duomenys neskelbtini) 20 km važiuojant link (duomenys neskelbtini), vienoje iš automobilių poilsio aikštelių. Vairuotojams išvažiavus, su Ž. Š. nuėjo pas D. Š. ir visi kartu nuvažiavo į sutartą vietą. Netrukus ten atvažiavo abu vairuotojai. Tuomet jis su Ž. Š. pakeitė pavogtam vilkikui „Volvo“ valstybinius numerius iš belgiškų į lietuviškus, atkabino prie vilkiko buvusią prikabintą puspriekabę, kurioje buvo pakrautos plastmasinės granulės ir vairuotojui liepė važiuoti link (duomenys neskelbtini) bei pasakė, kad D. Š. jį lydės į (duomenys neskelbtini) ir kelionės metu palaikys su juo ryšį mobilaus telefono pagalba. Tuomet jis, Ž. Š. ir J. J. automobiliu „Ford Mondeo“ nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur surado vilkiką „Volvo“. Automobilį „Ford Mondeo“ ir vairuotoją palikę 1 km atstumu nuo vagystės vietos, pasiėmę visus įsilaužimui būtinus įrankius, jie nuėjo prie vilkiko. Ž. Š. atsinešto savadarbio įrankio pagalba išlaužė „Volvo“ kabinos keleivio durelių spynelę ir jie abu įlipo į vilkiko kabinos vidų. Ž. Š. savadarbiu įrankiu išlaužė vilkiko užvedimo spynelę, išėmė vilkiko užvedimo apsaugos bloką (kompiuterį), o jis apieškojo vilkiko kabiną, ieškodamas sekimo įrenginių (GPS). Po ko jie abu sugrįžo prie automobilio „Ford Mondeo“. Čia pat automobilyje jis, panaudodamas kompiuterinę įrangą perrašė vilkiko „Volvo“ užvedimo kodus į naują imobilizatorių, kurį lipnia izoliacine juosta pritvirtino prie atsuktuvo ir padavė J. J.. Tuomet Ž. Š. ir vairuotojas nuėjo prie vilkiko. Ten J. J. buvo liepta užvesti vilkiką ir važiuoti į (duomenys neskelbtini) pažadėjus su juo susisiekti trumposiomis žinutėmis, kai bus rasta vieta stebėjimui palikti vilkiką. Jie patys lydėjo pavogtą vilkiką „Volvo“ į (duomenys neskelbtini) iki ryto ir prie (duomenys neskelbtini) sienos, degalinėje vilkiką paliko stebėjimui. J. J. liko miegoti vilkike, o jis su Ž. Š. automobiliu „Ford Mondeo“ kirto (duomenys neskelbtini) sieną ir sustojo pailsėti pirmoje pasitaikiusioje aikštelėje. Pailsėję susisiekė su D. Š. ir susižinoję šio buvimo vietą nuvažiavo susitikti. Po kiek laiko jis automobiliu „Ford Mondeo“ nuvažiavo į degalinę, kurioje paliko vilkiką „Volvo“, tačiau nei šio vilkiko, nei J. J. neberado. Suprato, kad pastarasis sulaikytas policijos pareigūnų. Po to sugrįžo į (duomenys neskelbtini) pas D. Š. ir Ž. Š.. Jie nusprendė, kad reikia ieškoti tinkamos pavogti puspriekabės, todėl važinėjo skirtingais automobiliais, kol jis surado puspriekabę-šaldytuvą, apie ką telefonu pranešė kitiems dviem grupuotės nariams. Susitikus jis savo automobilį paliko stovėti vienoje iš aikštelių. Trise jie nuvažiavo link surastos puspriekabės, tuo pačiu vairuotojui parašę SMS žinutę, kurioje buvo nurodytas tikslus adresas, kuriuo šis turėjo privairuoti pavogtą vilkiką. Nakties metu, Ž. Š. palikę automobilyje stebėti aplinką, jis su D. Š., pasiėmę netikrus LR valstybinius numerius bei transporto priemonės registracijos dokumentus, nuėjo prie puspriekabės. Patikrinus ją, ant dugno aptiko (GPS), kurį nuplėšė ir čia pat išmetė. Po to, pakeitę puspriekabės-šaldytuvo vokiškus numerius į lietuviškus ir padavę vairuotojui visus būtinus dokumentus bei apie 600 eurų, liepė prikabinti prie pavogto vilkiko „Volvo“ puspriekabę-šaldytuvą ir važiuoti į Lietuvą. Jie patys sugrįžo pas Ž. Š. nuvažiavo link Lietuvos, lydėdami vogtą vilkiką su puspriekabe. Jis vilkiką lydėjo iki (duomenys neskelbtini), o po to nuvažiavo namo. Iš pokalbių su A. B., T. B., D. Š., V. V. ir S. A. žino, kad vilkikas „Volvo“ su puspriekabe-šaldytuvu buvo parduotas T. P. už 28 000 eurų.

Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 39¹ straipsnio nuostatomis D. Š. paaiškino, kad kartu su Ž. Š. automobiliu „Audi A6“ susiruošė į kelionę. Kaip visuomet prieš kelionę T. B. namo kieme į automobilyje „Audi A6“ įrengtoje slėptuvėje paslėpė LR valstybinius automobilių numerius, transporto priemonės registracijos dokumentus, draudimus, įvairius įrankius, visrakčius ir kitus būtinus daiktus automobilių vagystėms. Be to, iš A. B. pasiėmė pinigų kelionei bei pasikeitė kontaktiniais mobiliųjų telefonų numeriais. Tuomet išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Vėliau į (duomenys neskelbtini) mikroautobusu buvo atsiųstas vairuotojas J. J.. (duomenys neskelbtini) jie susitiko su T. T., kuris su vairuotoju iš (duomenys neskelbtini) buvo atvažiavęs juodos spalvos automobiliu „Ford Mondeo“ Jungtinės Karalystės valstybiniais numeriais. Vairuotojus palikę viešbutyje (duomenys neskelbtini), jie patys važinėjo po (duomenys neskelbtini) apylinkes ir ieškojo tinkamo pavogti vilkiko. Pusiaukelėje tarp (duomenys neskelbtini) miestų, surado gatvėje stovintį 2010 metų gamybos vilkiką „Volvo“ rausvos spalvos kabina, kurį nusprendė pavogti. Apie 22 val. jis atvežė T. T. ir Ž. Š. netoli minėto vilkiko, kur šie išlipę nuėjo prie vilkiko jo apžiūrėti, apieškoti ar nėra sumontuotos palydovinės navigacinės sekimo sistemos, išlaužti užvedimo spynelę ir išimti vilkiko kompiuterį tam, kad būtų galima perrašyti vilkiko užvedimo kodus. Po pusvalandžio T. T. sugrįžo ir jie abu nuvažiavo į viešbutį, o Ž. Š. liko saugoti vilkiko ir stebėti aplinkos. Viešbučio kambaryje atsivežtos iš Lietuvos kompiuterinės įrangos pagalba T. T. nuskaitė vilkiko „Volvo“ kompiuterio užvedimo kodus ir juos perrašė į naują imobilizatorių. Po to jie, kartu su vairuotojais nuvažiavo prie vilkiko, kur laukė Ž. Š.. Abu vairuotojai atsisėdo į vilkiką, T. T. padavė jiems naują imobilizatorių ir vilkikas užsivedė. Tuomet vairuotojai nuvažiavo į iš anksto sutartą vietą, kur jis, T. T. ir Ž. Š. vairuotojų laukė. Pavogtą vilkiką vairavo vairuotojas iš Petrašiūnų. Jis pakeitė vilkiko „Volvo“ valstybinius numerius iš belgiškų į lietuviškus ir liepė vairuotojui vairuoti vilkiką į (duomenys neskelbtini), į iš anksto sutartą vietą, kelionės metu susirašinėjant SMS žinutėmis. Jis pats automobiliu „Audi A6“ važiavo priekyje ir lydėjo tą vilkiką, o T. T., Ž. Š. ir J. J. liko (duomenys neskelbtini) norėdami pavogti dar vieną vilkiką. (duomenys neskelbtini) greitkelio (duomenys neskelbtini) nuvažiavime vairuotojas paliko pavogtą vilkiką „Volvo“ aikštelėje stebėjimui ir už kelių kilometrų, kitoje aikštelėje, laukė atvažiuojant T. T. ir Ž. Š.. Pastarieji atvažiavo praėjus 3-4 valandoms ir pasakė, kad pavogė vilkiką „Volvo“, kurį į (duomenys neskelbtini) turėjo parvairuoti J. J.. Šį vilkiką jie buvo palikę stebėjimui prie (duomenys neskelbtini) sienos, tačiau vilkiko J. J. į (duomenys neskelbtini) neatvairavo, kadangi buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Tos pačios dienos vakare jis, T. T. ir Ž. Š. surado 2007 m. gamybos, baltos spalvos puspriekabę-šaldytuvą „Schmitz“, kuri buvo tuščia. Savo automobilį paliko kelių šimtų metrų atstumu, jame stebėti aplinką liko Ž. Š.. Jis su T. T. nuėjo prie puspriekabės-šaldytuvo, ją apieškojo, surado palydovinės navigacijos sekimo įrenginį, kurį ištraukė ir išmetė. Po to jie pakeitė valstybinius numerius iš vokiškų į lietuviškus ir sugrįžo pas Ž. Š.. Tuomet susisiekė su vairuotoju ir liepė šiam prisikabinti puspriekabę-šaldytuvą bei nurodė iš karto važiuoti į Lietuvą. Vairuotojui ant priekabos-šaldytuvo priekinės dalies jie paliko apie 700 eurų, visus reikiamus registracijos dokumentus ir (duomenys neskelbtini) kelių mokesčių dėžutę. Iki (duomenys neskelbtini) pavogtą vilkiką lydėjo dviem automobiliais. Įvažiavus į (duomenys neskelbtini) T. T. nuvažiavo namo, o jis su Ž. Š. parlydėjo pavogtą vilkiką „Volvo“ su puspriekabe-šaldytuvu į Lietuvą. Lietuvoje vilkiką su puspriekabe jie paliko saugojamoje automobilių stovėjimo aikštelėje netoli (duomenys neskelbtini) akademijos, apie ką žinute pranešė A. B.. Vairuotojas buvo paliktas iki ryto saugoti vilkiko su puspriekabe. Kitą dieną vilkikas su puspriekabe-šaldytuvu buvo parduoti, tačiau kam, kas bei kokiomis aplinkybėmis pardavė, nežino. Tais klausimais užsiiminėjo A. B., T. B., S. A., V. V..

Nuteistasis J. J. paaiškino, kad 2011 m. liepos mėnesio pabaigoje ar rugpjūčio pradžioje su D. Š., Ž. Š. išvyko į (duomenys neskelbtini). Ten sutiko T. T. ir dar vieną vairuotoją. Jį su vairuotoju apgyvendino viešbutyje, o po paros laiko jį nusivežė į vietą, kurioje buvo du vilkikai „Volvo“. Jam buvo liepta sėstis į vieną jų, o kitam vairuotojui – kitą. Nenorėdamas dalyvauti dar vieno vilkiko vagystėje, kelias minutes pasėdėjo vilkiko kabinoje, kurio visa priekinė panelė išardyta, išdraskyta užvedimo spynelė ir tyčia jo neužvedė. Tuomet persėdo pas kitą vairuotoją ir nuvažiavo į aikštelę. Suradę kitą vilkiką, jį nusivedė prie šios transporto priemonės. Su Ž. Š. įlipo į šio vilkiko kabiną ir jis pamatė užvedimo spynelėje įkištą atsuktuvą. Ž. Š. liepė užvesti vilkiko variklį ir važiuoti maršrutu, kuris buvo įvestas navigacijoje. Jis pradėjo imituoti, kad užvedinėja vilkiko variklį, kad jam nesiseka, tačiau iš tikrųjų nenorėjo užvesti ir nenorėjo vogti. Tai pamatęs Ž. Š., pasukdamas vilkiko užvedimo spynelėje įkištą atsuktuvą, lengvai užvedė grobiamo vilkiko variklį ir pasakė, jog žino, kad jis specialiai neužvedė pirmo grobiamo vilkiko ir pradėjo grasinti, kad jei šio vilkiko nenuvairuos navigacijoje nurodytu adresu, tai bus labai blogai. Nuvažiavo navigacijoje įvestame maršrute nurodytą vietą prie pat (duomenys neskelbtini) sienos. Netrukus jam paskambino ir liepė užsirakinti bei miegoti vilkike iki ryto. Praėjus 45 min. prie vilkiko privažiavo policijos pareigūnai ir sulaikė. (duomenys neskelbtini) jis buvo pripažintas kaltu dėl vilkiko vagystės ir nuteistas 2 metų laisvės atėmimo bausme. Atlikus 1/3 paskirtos bausmės dalies, t. y. po 8 mėnesių, jį paleido ir jis sugrįžo į Lietuvą.

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu J. J. atpažino A. B., V. V., D. Š., E. B., Ž. Š., G. K. kaip asmenis, apie kuriuos davė parodymus (32 t., b. l. 64-70).

Nuteistasis S. A., apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo ir pareigūnų paaiškino, kad apie šią vagystę nieko konkrečiai pasakyti negali.

Liudytojas T. P. paaiškino, D. Š. prašymu už 28 000 eurų savo pažįstamam iš (duomenys neskelbtini), vardu I., pardavė vilkiką su puspriekabe.

Belgijos Karalystės teisėsaugos institucijų atsakyme Nr. 38-3-G-922 į 2012 m. kovo 28 d. Nr. 38-3-S-1125 teisinės pagalbos prašymą nurodyta apie (duomenys neskelbtini) padarytas vilkikų vagystes laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 23 d. iki 2011 m. gruodžio 4 d. Be kitų duomenų pateiktas policijos Antverpeno apygardos 5345, 2011 m. rugpjūčio 5 d. L. E. apklausos protokolas (priedas prie protokolo Nr. AN.17.LB.112028/2011), kuriame nurodyta, kad vilkikas „Volvo FMFH E5“, valst. registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), kurį jis vairuoja, 2011 m. rugpjūčio 4 d. apie 15.30 val. kaip paprastai stovėjo (duomenys neskelbtini). 2011 m. rugpjūčio 5 d. apie 6.30 val. pastebėjo, kad vilkikas pavogtas. Vilkike buvo įrengta sekimo ir vietos nustatymo sistema. Naudodamas šią sistemą jo darbdavys stebi šios transporto priemonės judėjimą ir duomenis perduoda policijai. Visi transporto priemonės dokumentai buvo kabinoje. Ridos skaitiklis rodė apie 32 000 km.

Tylto regiono kriminalinėje policijoje 2011 m. rugpjūčio 5 d. L. H. R. A. apklausos protokole (1 priedas prie protokolo Nr. BG. L5.005152/2011) nurodyta, kad šį rytą jam kaip bendrovės „B.“, kurios būstinė yra (duomenys neskelbtini), vadybininkui bendrovės vairuotojas E. L. pranešė, kad buvo pavogtas vilkikas „Volvo“ FH, kurio valst. numerio ženklai yra (duomenys neskelbtini). Vairuotojas pats įteikė pareiškimą Vilreiko policijai. Naudodamiesi atsekimo sistema jie galėjo sekti transporto priemonę ir nustatė, kad vilkikas stovi užrakintas prie kelio (duomenys neskelbtini). Tenykštė policija rado transporto priemonę. Vilkikas buvo užrakintas, užtvaros nuleistos. Telefonu jis leido policijai patekti į transporto priemonę. Tam buvo išdaužtas stiklas. Transporto priemonėje rastas nusikaltėlis. Nustatyta, jog buvo sugadinta užvedimo spynelė. Sekimo sistemoje pamatė, kad transporto priemonė buvo pavogta 5 val., ja buvo nuvažiuota 152 km ir sunaudota 29 l benzino. Transporto priemonė drausta bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“.

Protokolo Nr.: PL2431 2011091938-2 Pietų Limburgo regiono policijos Hėrleno apygardos BE Hėrleno centro ir pietų zonos pagrindinės policijos priežiūros padalinio pareigūnų sulaikymo protokole nurodyta, kad 2011 m. rugpjūčio 5 d. apie 7.45 val. pareigūnai (duomenys neskelbtini) kelyje, esančiame (duomenys neskelbtini), nusikaltimo vietoje kaip įtariamąjį sulaikė J. J., gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietį. 2011 m. rugpjūčio 5 d. apie 7.20 val. pareigūnai M. N. C. ir M. J. H. L. vykdė bendrąją kontrolės veiklą (duomenys neskelbtini) apygardos teritorijoje. Jie važiavo tarnybine transporto priemone, vilkėjo uniformą. Apie 7.25 val. jie iš (duomenys neskelbtini) regiono pranešimų skyriaus centrinio punkto gavo prašymą nuvažiuoti į stovėjimo aikštelę, vadinamą „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini) kelyje, kur stovės baltos spalvos vilkikas „Volvo“, valst. numerio ženklai (duomenys neskelbtini). Jiems buvo pranešta, kad šis vilkikas praėjusią naktį buvo pavogtas (duomenys neskelbtini), o jo savininkas šiuo metu (duomenys neskelbtini) teikia pareiškimą. Policijos pareigūnai išgirdo, kad transporto priemonės savininkas gali vilkiką sekti naudodamasis automobilių sekimo sistemą ir taip sužinojo jo stovėjimo vietą. Apie 7.35 val. policijos pareigūnai nuvyko į stovėjimo aikštelėje „(duomenys neskelbtini)“, kelyje (duomenys neskelbtini), kur rado krovininį automobilį su valst. numerio ženklais (duomenys neskelbtini) ir pamatė, kad ant transporto priemonės yra užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Transporto priemonės užuolaidėlės buvo užtrauktos. Policijos pareigūnai kelis kartus pabeldė į langus ir garsiai pranešė, jog yra iš policijos ir turi būti atidarytos vilkiko durelės, tačiau niekas nereagavo, o abejos durelės buvo užrakintos. Policijos pareigūnai nepastebėjo jokių spynelių įsilaužimo požymių. Po to telefonu policijos pareigūnas susisiekė su transporto priemonės savininku H. L., kuris sutiko sugadinti stiklą tam, kad pareigūnai galėtų apžiūrėti transporto priemonės vidų. Policijos pareigūnas M. J. H. L. plaktuku išdaužė stiklo kraštą keleivio pusėje ir patraukęs į šoną užuolaidėlę pamatė, kad transporto priemonėje stovi vyras, kuris mūvėjo juodos ir mėlynos spalvos pirštines. Policijos pareigūnas M. J. H. L. pranešė įtariamajam, kad jie yra policininkai ir šis turi išlipti iš transporto priemonės. Po ko įtariamasis iš transporto priemonės išlipo. Rankose jis laikė mėlynos spalvos krepšį. 7.45 val. policijos pareigūnai sulaikė įtariamąjį. Policijos pareigūnas M. N. C., pradėjo krepšio patikrą ir pamatė, kad krepšyje yra įvairių įsilaužimo įrankių, tokių kaip veržliaraktis, peiliukas su papildomais įrankiais, atsuktuvas, skutamasis peilis ir išvardintus daiktus konfiskavo. Po ko abu policijos pareigūnai pradėjo transporto priemonės patikrą ir pamatė, kad kontaktinė spynelė buvo pašalinta. Įtariamasis savo tapatybę patvirtino pateikęs tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini).

2011 m. rugpjūčio 5 d. Antverpeno policijos 5345 priede prie protokolo Nr. AN.17.LB.112028/2011-GF, L. E. apklausos protokole nurodyta, kad jis yra vairuotojas ir vairuoja krovininį automobilį-vilkiką „Volvo FMFH E 5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą (duomenys neskelbtini). 2011 m. rugpjūčio 4 d. 15.30 val. vilkikas buvo pastatytas (duomenys neskelbtini). 2011 m. rugpjūčio 5 d. apie 6.30 val. jis pamatė, kad vilkikas pavogtas. Vilkike yra sumontuota sekimo sistema. Dabar jo darbdavys seka transporto priemonę ir perduoda duomenis policijai. Visi dokumentai, kuriuos privaloma vežtis kartu, liko kabinoje. Skaitiklyje užfiksuota maždaug 32 000 km rida.

2012 m. sausio 16 d. Antverpeno pirmosios instancijos teismo 4C rūmų nuosprendžiu Nr. 341 J. J. nuteistas už 2011 m. rugpjūčio 4-5 d. nakties metu (duomenys neskelbtini) mieste padarytą vilkiko „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagystę.

2013 m. gegužės 13 d. Belgijos Karalystės teisėsaugos institucijų atsakyme Nr. 38-3-G-922 pateikta medžiaga ir apie tai, jog laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 4 d. 19.30 val. iki 2011 m. rugpjūčio 5 d. 5.25 val. (duomenys neskelbtini) pagrobtas 2010 metų laidos vilkikas „Volvo“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), 85 195,45 eurų vertės, priklausantis bendrovei „C.“, su 2007 metų laidos puspriekabe „Redners“, reg. nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), priklausančia bendrovei „V.“. Draudimo kompanijos „K.“ (dėl vilkiko vagystės) ir „E.“ (dėl puspriekabės vagystės) žalą atlygino. Vilkikas nerastas, priekaba atgauta.

2011 m. rugpjūčio 5 d. Berlare-Zele policijos pareigūnų pranešime nurodyta: teritorija- viešasis kelias, savivaldybė (duomenys neskelbtini), data ir laikas tarp 2011 m. rugpjūčio 4 d. 19.30 val. ir 2011 m. rugpjūčio 5 d. 5.25 val.; glaustas aprašymas – policijos pareigūnai gavo pranešimą apie vilkiko ir puspriekabės vagystę, įvykdytą (duomenys neskelbtini) mieste. Atvykę į įvykio vietą, policijos pareigūnai išsiaiškino, kad pavogtas vilkikas „Volvo“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir puspriekabė, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pakrauta 25 tonomis hidrocido miltelių. Savininkas paliko savo transporto priemonę 2011 m. rugpjūčio 4 d. apie 19.30 val. Grįžęs 2011 m. rugpjūčio 5 d. 5.30 val. jos neberado; įtariamasis nežinomas, auka C. T. M. C., nukentėjęs asmuo C. ir V.; transporto priemonė: pavogtas vilkikas VOLVO FMFH E5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), įregistruotas 2010 m. rugsėjo 2 d., CIM identifikacija (duomenys neskelbtini), raudonai/baltos spalvos. Pavogta puspriekabė RENDERS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), įregistruota 2007 m. birželio 19 d., CIM identifikacija (duomenys neskelbtini); vietos aprašymas: nukentėjęs asmuo savo transporto priemonių junginį buvo palikęs kelkraštyje. Tai yra vieta netoli (duomenys neskelbtini) mieste, jungiančios (duomenys neskelbtini). Netoli nuo įvykio vietos taip pat yra įvažiavimas ir išvažiavimas iš kelio (duomenys neskelbtini). Jis veda (duomenys neskelbtini) link; numanomas veikimo būdas: priėję prie transporto priemonių junginio nusikaltėliai greičiausiai atrakino spynelę aštriu daiktu. Po to jie nuvažiavo su vilkiku ir puspriekabe. Tas pats bandyta padaryti ir antrai transporto priemonei, bet nepavyko. Papildomas informacija: 2011 m. rugpjūčio 5 d., 6.45 val., nukentėjęs vairuotojas pranešė, kad jo kolega 2.05 val. matė minėtą transporto priemonių junginį važiuojantį (duomenys neskelbtini) kryptimi, keliu (duomenys neskelbtini), tarp (duomenys neskelbtini) miestų.

2011 m. rugpjūčio 5 d. C. T. M. C. apklausos protokole nurodyta, kad 2011 m. rugpjūčio 4 d. maždaug 19.30 val. jis pastatė savo vilkiką „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su puspriekabe RENDERS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste. 2011 m. rugpjūčio 5 d. maždaug 5.30 val. sugrįžęs į tą pačią vietą neberado savo transporto priemonių junginio. Puspriekabe buvo vežamos 25 tonos hidroksido miltelių. Visas transporto priemonės priekis buvo apšviestas. Kas galėjo įvykdyti vagystę nežino. Jis veikia įmonės „V.“, vardu. Vilkikas jam priklauso nuosavybės teise, o puspriekabė yra įmonės „G.“ nuosavybė. Dėl vagystės jis patyrė 100 000 eurų nuostolį. Vilkike buvo įrengta padėties nustatymo sistema. Transporto priemonė buvo apdrausta bendrovėje (duomenys neskelbtini).

2013 m. sausio 4 d. C. T. M. C. apklausos lape nurodyta, kad jis yra įmonės C. atstovas. Transporto priemonė neatsirado, vagystės metu transporto priemonės vertė buvo 85 195,45 eurų, žalą atlygino draudimo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“.

2011 m. spalio 3 d. Intervencijos tarnybos pareigūnų K. H., T. V., B. V. L., priklausančių Neteland vietinei policijos zonai (5369) pranešime nurodyta: Teritorija - atvira stovėjimo aikštelė, savivaldybė (duomenys neskelbtini), gatvė (duomenys neskelbtini); data ir laikas tarp 2011 m. rugpjūčio 5 d. 10 val. ir 2011 m spalio 3 d. 18 val.; įvykių aprašymas – 2011 m. spalio 3 d., CIC pranešimų centras policijos pareigūnus nusiuntė adresu (duomenys neskelbtini). Ten rasta pavogta puspriekabė su konteineriu. Konteinerio turinys nepaliestas. Susijusios šalys: auka – M. A. D. G., nukentėjęs asmuo V. (komercinė įmonė); tyrėjų nustatyti faktai: atvykę į įvykio vietą, policijos pareigūnai rado puspriekabės savininką, kuris pranešė policijai apie atsiradusį turtą. Pagal pateiktą asmens dokumentą nustatyta, kad tai M. G., gim. (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnai nustatė, kad puspriekabė palikta atviroje stovėjimo aikštelėje, tolimiausiame dešiniame jos kampe. Greta stovi geltonos spalvos kranas. Kranas užstojo puspriekabę, dėl to ji likdavo nepastebėta. Policijos pareigūnai pateikė užklausą ir paaiškėjo, kad transporto priemonių junginys buvo pavogtas; transporto priemonės: pavogta puspriekabė RENDERS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) (surasta); papildoma informacija: puspriekabė kartu su vilkiku buvo pavogta 2011 m. rugpjūčio 5 d. Puspriekabės savininką apie surastą puspriekabę informavo kolega vairuotojas. Tada savininkas M. G. nuvyko į puspriekabės buvimo vietą kartu su vilkiku ir iškvietė policiją. Jis paaiškino, kad konteineryje gabenama cheminė rūgštis. Konteinerio turinys nepaliestas. Įmonė „T.“ telefonu informavo konteinerio savininką apie atsiradusį turtą. Konteinerio savininkas yra „G.“. Konteineris su turiniu bus grąžintas minėtai įmonei. Telefonu buvo pranešta, kad taip pat atsirado puspriekabės dokumentai.

2011 m. spalio 3 d. M. A. D. G. apklausos protokole nurodyta, kad jis yra transporto įmonės „G.“, įsikūrusios (duomenys neskelbtini), bendrasavininkas. 2011 m. rugpjūčio 5 d. buvo pavogta įmonei priklausanti puspriekabė su konteineriu. Vagystė įvykdyta tuo metu, kai už puspriekabę buvo atsakingas kitas vairuotojas. Jis transporto priemonių junginį buvo palikęs (duomenys neskelbtini). Įmonės pavadinimas „C.“. Dėl vagystė surašytas protokolas, kurio numeris De.17.L8.003834/2011. 2011 m. spalio 3 d. vienas iš jo kolegų pranešė, kad pastebėjo jo įmonei priklausančią puspriekabę, stovinčią (duomenys neskelbtini), atviroje stovėjimo aikštelėje, prie autoserviso „P.“. Apie surastą puspriekabę pranešė Lokeren policijai. Patikrinus paaiškėjo, kad konteinerio turinys nepaliestas. Konteineryje buvo vežama cheminė rūgštis, supakuota į didelius maišus (iš viso 24 tonos). Konteineris ir puspriekabė buvo nesugadinti. Policijos pareigūnai jam leido pasiimti puspriekabę (14 t., b. l. 102, 103-106, 117-119, 125, 127, 19 t., b. l. 1-2, 6-156).

LKPB TRV pranešime Nr. IP/727/44/BE/12 nurodyta, kad RK-Bruehl policija atliko tyrimą Nr. 516000-058930-11/5 dėl puspriekabės „Schmitz“, VIN (duomenys neskelbtini), vagystės, padarytos 2011 m. rugpjūčio 5 d. 19 val., adresu (duomenys neskelbtini) (netoli greitkelio Nr. (duomenys neskelbtini)). Paskutiniai puspriekabės registracijos numeriai (duomenys neskelbtini), jos savininkas bendrovė „F.“, reg. adresu (duomenys neskelbtini). Puspriekabė ieškoma (14 t., b. l. 129-130).

Ištirti įrodymai patvirtina, kad vilkikų „Volvo“ ir puspriekabės vagystę (duomenys neskelbtini) bei puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz“ vagystę (duomenys neskelbtini) betarpiškai įvykdė Ž. Š., D. Š., T. T. ir J. J. (tik vilkiko „Volvo“ ir puspriekabės vagystę (duomenys neskelbtini)), taip pat nenustatytas vairuotojas. Visi šie asmenys savo kaltę pripažino, nurodė vagystės padarymo aplinkybes, kurios esminėse detalės sutampa su kaltinime nurodytomis. Tai, jog vienas ar kitas asmuo vienos ar kitos detalės neprisimena, ar nurodo ne tokią jų seką, nekelia abejonių šių parodymų tikrumu. Jų kaltę taip pat patvirtina Belgijos Karalystės teisėsaugos institucijų atsakymai, liudytojų apklausos protokolai, policijos pareigūnų pranešimai, LKPB TRV pranešimas.

Už šios vagystės padarymą Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžiu (pakeistu 2018 m. gruodžio 20 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu) pagal BK 25 straipsnio 4 dalį 178 straipsnio 3 dalį nuteisti A. B., T. B., Ž. Š.. T. T. (11 t., b. l. 157-182) ir D. Š. (10 t., b. l. 126-139) buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 39¹ straipsnio nuostatomis.

Šioje baudžiamojoje byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad prieš išvykstant vykdyti nusikalstamos veikos vagystę įvykdę asmenys buvo aprūpinti grupuotės lėšomis įsigytomis, su įrengtomis slėptuvėmis, transporto priemonėmis, įrankiais ir kitais reikmenimis. Nėra abejonių, kad kaltinamajam apie šią vagystę buvo žinoma, pas V. V. kratos metu rasta visa eilė įrankių, pritaikytų tokioms vagystėms vykdyti, jis, kartu su kitais, rūpinosi pavogto vilkiko, puspriekabės realizavimu. Šią veiką padarę asmenys atliko veikdami V. V. ir jau nuteistų brolių A. ir T. B. suburto nusikalstamo susivienijimo veikloje, todėl V. V. atsako už jų padarytą nusikalstamą veiką kaip vykdytojas. BK 190 straipsnyje nurodyta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL. Šios vagystės metu pagrobtas turtas buvo didesnės nei 85 195,45 eurų vertės. Todėl kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 25 straipsnio 4 dalį 178 straipsnio 3 dalį.

J. J. 2012 m. sausio 16 d. Belgijos Karalystėje Antverpeno pirmosios instancijos teismo 4C rūmų nuosprendžiu už vilkiko „Volvo FMFH E5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagystę buvo nuteistas. Dėl šios priežasties minėtu Kauno apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamoji byla dalyje dėl kaltinimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalyje 178 straipsnio 3 dalyje (vilkiko „Volvo“ vagystė (duomenys neskelbtini)) J. J. nutraukta. S. A. dėl kaltinimo dalyvavus šios vagystės padaryme Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžiu (pakeistu 2018 m. gruodžio 20 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu) pagal BK 25 straipsnio 4 dalį 178 straipsnio 3 dalį (vilkikų „Volvo“ ir puspriekabės vagystė (duomenys neskelbtini), puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz“ vagystė (duomenys neskelbtini)) buvo išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. Todėl šios aplinkybės pašalintinos ir iš kaltinimo V. V..

Kaltinime V. V. taip pat nurodyta, jog kaltinamasis veikė ir su nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais A. B., G. G., R. G., kad nusikalstamo susivienijimo vadovas A. B. nurodė S. A. iš A. B., G. G., R. G. įgyti netikrus valstybinius numerius. 2011 metų vasarą, tačiau ne vėliau nei iki 2011 m. rugpjūčio 5 d. S. A. (duomenys neskelbtini) susitiko su A. B. ir užsakė pas šį pagaminti netikrus valstybinius numerio ženklus. A. B. dėl netikro transporto priemonės valstybinio numerio ženklo pagaminimo kreipėsi į G. G., perduodamas šiai ant lapuko surašytus skaičius ir raides. Veikdama pagal susitarimą minimu laikotarpiu G. G. susitiko su R. G. ir perdavė pastarajam iš A. B. gautus valstybinio numerio ženklo duomenis. R. G. paros-dviejų laikotarpiu nuo užsakymo gavimo specialių įrankių – preso, metalinių raidžių ir skaičių, metalinių plokščių, lipnios juostos ir dažų pagalba garažo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) patalpose pagamino netikrą valstybinį numerio ženklą ir pardavė jį G. G., gavęs už tai 120-150 Lt. Įgijusi iš R. G. netikrą valstybinį numerio ženklą, G. G. pardavė jį A. B., gavusi už tarpininkavimą 50-80 Lt. Pagamintą netikrą valstybinį numerio ženklą minimu laikotarpiu paros dviejų bėgyje nuo užsakymo gavimo A. B. pardavė S. A., gaudamas iš pastarojo 250 Lt už valstybinių numerio ženklų komplektą. S. A. minėtą netikrą valstybinį numerį perdavė A. ir T. B.. Pastarieji 2011 metų liepos-rugpjūčio mėnesį (duomenys neskelbtini) perdavė netikrų valstybinių numerio ženklų komplektą Ž. Š., D. Š. ir T. T.. Kaltinime taip pat nurodyta, kad Ž. Š., T. T. ir D. Š. pakeitė vilkiko, o T. T. ir D. Š. – puspriekabės-šaldytuvo valstybinius numerio ženklus į netikrus lietuviškus valstybinius numerius, naudodami tam tikslui iš Lietuvos atsivežtus iš A. B. įgytus netikrus valstybinius numerius. V. V. tvirtina nieko apie tai nežinantis. Šioms aplinkybėms patvirtinti nėra surinkta neginčijamų įrodymų, patys numeriai nerasti, todėl minėtos aplinkybės iš kaltinimo pašalintinos. Nors teismas laiko nustatytu, kad T. T., Ž. Š. ir D. Š. pakeitė vilkiko ir puspriekabės-šaldytuvo valstybinis numerius į iš Lietuvos atsivežtus netikrus lietuviškus valstybinius numerius, tačiau taip pat nėra surinkta neginčijamų įrodymų, kad jie tam tikslui panaudojo iš Lietuvos atvežtus iš A. B. įgytus netikrus valstybinius numerius. Todėl šios aplinkybės iš kaltinimo turi būti pašalintos.

Kaltinime taip pat nurodyta, kad pavogti vilkikas ir puspriekabė Lietuvoje buvo A. B., T. B., S. A. ir V. V. parduoti T. P. už 28 000 eurų. Kaip jau minėta, S. A. savo kaltę neigia. T. T. ir D. Š. tokios aplinkybės taip pat negalėjo kategoriškai patvirtinti. Daugiau neginčijamų įrodymų, kad parduodant anksčiau paminėtą pagrobtą turtą dalyvavo ir S. A. byloje nėra surinkta. Atsižvelgiant į tai, aplinkybė, kad ir S. A. dalyvavo parduodant pagrobtą turtą T. P., iš kaltinimo pašalinama.

Be to, V. V. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 4 dalyje 300 straipsnio 3 dalyje, t. y. dokumentų suklastojimą padarant didelę žalą. Kaltinime nurodyta, kad V. V., A. B., T. B. nurodė S. A. iš A. B. įgyti suklastotus dokumentus. 2011 metų vasarą, tačiau ne vėliau kaip iki 2011 m. rugpjūčio 5 d. S. A., panaudodamas duomenis apie Lietuvos Respublikoje registruotus vilkiką ir puspriekabę, (duomenys neskelbtini) susitiko su A. B. ir užsakė pas šį pagaminti netikrus dokumentus – vilkiko ir puspriekabės registracijos liudijimą, techninės apžiūros rezultatų kortelę-ataskaitą. A. B. dėl transporto priemonių registracijos liudijimų blankų ir transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų kortelių įgijimo kreipėsi į tyrimo nenustatytą asmenį. Tuo pačiu metu, kai buvo užsakomi ir gaminami netikri valstybinis numerio ženklai, A. B. iš tyrimo nenustatyto asmens vardu „Ž.“ įgijo kompiuterio ir rašalinio spausdintuvo pagalba pagamintus netikrus bei suklastotus tikrus dokumentus, mokėdamas 250 Lt už transporto priemonės registracijos liudijimą ir 200 Lt už techninės apžiūros rezultatų kortelę. Pagamintus netikrus ir suklastotus dokumentus minimu laikotarpiu paros dviejų bėgyje nuo užsakymo gavimo A. B. pardavė S. A., gaudamas iš pastarojo po 400 Lt už kiekvieną transporto priemonės registracijos liudijimą, po 250 Lt už kiekvieną transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų kortelę. S. A. minėtus suklastotus dokumentus perdavė A. ir T. B.. Pastarieji 2011 metų liepos-rugpjūčio mėnesį (duomenys neskelbtini) perdavė netikrų transporto priemonių dokumentų komplektą T. T., D. Š. ir Ž. Š.. Šie asmenys kartu su J. J., gabendami suklastotus dokumentus išvyko į (duomenys neskelbtini). Vėliau suklastoti vilkiko ir puspriekabės dokumentai buvo perduoti tyrimo nenustatytam vairuotojui, kuris grįždamas į Lietuvą juos gabeno su savimi.

Dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu dalyku gali būti netikri arba suklastoti dokumentai. Dokumentas laikomas netikru tada, kai jo turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ir kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino kito asmens vardu. Netikras dokumentas gali būti gautas tik visiško materialaus klastojimo būdu. Tikras dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas pakeitė kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašė, atspausdino ar kitaip pagamino, arba tik patvirtino kito asmens surašytą dokumentą, tokiu būdu dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Tikras dokumentas gali būti suklastojamas tiek dalinio materialaus, tiek ir intelektualaus klastojimo būdais.

Kolegija pripažįsta, kad kažkokie tai dokumentai galėjo būti, tačiau šiuo konkrečiu atveju dokumentai (transporto priemonės registracijos liudijimas ir transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų kortelė) nebuvo surasti, apžiūrėti, todėl nėra galimybės jų identifikuoti. Taigi nėra paties dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu dalyko. Jo nesant negalima nustatyti, kokie tai tikrai buvo dokumentai, ar jie tikrai suklastoti, jei taip, tai kokiu būdu.

Atsižvelgiant į šias išdėstytas aplinkybes kaltinamasis V. V. iš kaltinimo pagal BK 25 straipsnio 4 dalį 300 straipsnio 3 dalį turi būti išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vilkiko „Scania“ ir puspriekabės vagystė (duomenys neskelbtini), 2011 m. rugpjūčio 25 d. puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su maisto produktų kroviniu vagystė (duomenys neskelbtini)

Kaltinamasis V. V. teigė šioje vagystėje nedalyvavęs, nieko apie ją nežinantis.

Nuteistieji A. B. ir T. B. parodymus duoti atsisakė.

Nuteistasis Ž. Š. paaiškino, kad su D. Š. sidabrinės spalvos automobiliu „Audi A6“ Jungtinės Karalystės valstybiniais numeriais išvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur degalinėje susitiko su A. B., atvežusiu du vairuotojus – K. P. ir R. S.. Tuo pačiu metu į šią degalinę atvažiavo ir T. T. juodos spalvos automobiliu „Ford Mondeo“ Jungtinės Karalystės valstybiniais numeriais. Į automobilį „Audi A6“ įsėdo R. S., o pas T. T. –K. P. ir jie dviem automobiliais nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Dar būnant (duomenys neskelbtini) degalinėje jie apsikeitė mobiliųjų telefonų numeriais. (duomenys neskelbtini) jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) miestą, kur jis, D. Š. ir R. S. apsigyveno viename, o T. T. su K. P. – kitame viešbutyje. Dienos metu jis ir D. Š. važinėjo po (duomenys neskelbtini) miesto apylinkėse esančius pramoninius rajonus, o vairuotojas laukė viešbutyje. Vienoje iš pramoninio rajono gatvių, automobilių stovėjimo aikštelėje, pamatė stovinčius du vilkikus „Volvo“, apie ką SMS žinute pranešė T. T.. Susitikę nusprendė pavogti šiuos du vilkikus, tačiau nepavyko. Tuomet nuvažiavo netoli (duomenys neskelbtini), kur pramoniniame rajone, gatvėje susirado 2007 m. gamybos vilkiką „Scania“, žalios spalvos kabina su baltos spalvos stogu. Ant stogo buvo du oranžiniai švyturėliai. Sulaukę vakaro jie trise automobiliu „Audi A6“ nuvažiavo prie vilkiko. D. Š. stebint aplinką, jie turėtais įrankiais išlaužė vilkiko „Scania“ keleivio durelių spynelę, įlipo į vidų ir savadarbio įrankio pagalba išlaužė užvedimo spynelę. Atsuktuvą paliko ant vilkiko priekinės panelės ir nuėjo pas D. Š. ir R. S.. Pastarasis nuėjo prie vilkiko „Scania“, o jie pavažiavo apie 4 km ir sustojo pramoniniame rajone, atokesnėje vietoje. Netrukus atvažiavo vilkikas „Scania“. D. Š. apieškojo visą vilkiko kabiną ar nėra sekimo įrenginio ir nieko neradęs grįžo su vairuotoju į automobilį, palikę vilkiką stebėjimui. Praėjus parai jie pravažiavo pro paliktą vilkiką ir įsitikinę, kad viskas gerai, vakare prie jo sugrįžo. Jis su vairuotoju, iš „Audi A6“ slėptuvės paėmęs LR valstybinius numerius, nuėjo prie vilkiko ir pakeitė vilkiko belgiškus valstybinius numerius į lietuviškus. Privažiavus D. Š. įsėdo į automobilį, o R. S. liepė važiuoti į (duomenys neskelbtini), susisiekiant SMS žinutėmis. (duomenys neskelbtini) jie nuvažiavo 7 greitkeliu ir tarp 43-47 nuvažiavimo susirado pramoninį rajoną, kur sulaukė atvažiuojant R. S.. Palikę vienoje iš stovėjimo aikštelių pavogtą vilkiką „Scania“, jie pradėjo ieškoti tinkamos pavogti puspriekabės. Vienoje iš šio pramoninio rajono gatvių surado puspriekabę-šaldytuvą baltos spalvos su „(duomenys neskelbtini)“ reklama ant šono ir liūto galvos atvaizdu. Vėlai vakare su D. Š. apžiūrėjo puspriekabę. Joje buvo maisto produktai – šokoladas „Milka“, kava „Jacobs ir kiti. Nusprendę šią puspriekabę pavogti nuvežė vairuotoją prie vilkiko „Scania“ ir liepė važiuoti prie puspriekabės-šaldytuvo. Patys nuvažiavo pirmi. Paliko automobilį 300 m atstumu nuo vagystės vietos ir iš slėptuvės pasiėmę LR valstybinius numerius, įvairius įrankius ir atsuktuvus nuėjo prie puspriekabės. Netrukus atvažiavo vilkikas. Vairuotojas kabino puspriekabę, o jis tuo metu keitė puspriekabės ir vilkiko valstybinius numerius į lietuviškus. D. Š. apieškojo puspriekabę-šaldytuvą, ar nėra paslėpto palydovinės navigacinės sistemos sekimo įrenginio. Po to vairuotojui padavė visus reikalingus dokumentus ir liepė vairuoti vilkiką su puspriekabe-šaldytuvu link Lietuvos. Jie patys važiavo priekyje saugiu 30-40 km atstumu ir SMS žinučių pagalba palaikė ryšį su vairuotoju. Sugrįžus vilkikas su puspriekabe buvo pastatytas degalinėje kelyje (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) miesto ribos likus apie 15-20 km. Praėjus 3-4 dienoms jam į namus kažkas atvežė 1 350 eurų.

D. Š., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 39¹ straipsnio nuostatomis, paaiškino, kad su Ž. Š. ir R. S. automobiliu „Audi A6“ nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu metu automobiliu „Ford Mondeo“ važiavo ir T. T. su K. P.. Prieš kelionę visi buvo susitikę pas T. B. namo kieme, kur pasiėmė vagystėms daryti būtinus įrankius, LR transporto priemonių valstybinius numerius, registracijos dokumentus, telefonus ir kitus būtinus daiktus, kuriuos paslėpė savo automobilių slėptuvėse. Kaip visuomet apsikeitė naujais telefono numeriais. Vairuotojus R. S. ir K. P. iki (duomenys neskelbtini) nuvežė A. B.. Nuvažiavus į (duomenys neskelbtini), greitkelio (duomenys neskelbtini) nuvažiavime, susirado gatvėje stovintį 2007 m. gamybos vilkiką „Scania“ žalios spalvos su baltos spalvos stogu ir žibintais kabinos šonuose. Vėlai vakare jis, R. S. ir Ž. Š. automobiliu „Audi A6“ nuvažiavo link vilkiko ir likus apie 300-400 m sustojo stovėjimo aikštelėje. Jis išlipo iš automobilio ir nuėjo link vilkiko, pasiėmęs visus būtinus įsilaužimo įrankius ir visrakčius. Jis su vairuotoju stebėjo aplinką. Praėjus 15 min. Ž. Š. sugrįžo ir pasakė, kad išlaužė užvedimo spynelę ir padavė R. S. atsuktuvą, kurio pagalba šis turėjo užsivesti vilkiką. Vairuotojas nuėjo prie vilkiko ir jį užvedė. Po to jie visi susitiko kitoje stovėjimo aikštelėje, kuri buvo už 2 km nuo vagystės vietos. Šioje aikštelėje jis apžiūrėjo pavogto vilkiko kabiną, ar nėra palydovinės navigacijos sekimo įrenginių. Prie vilkiko buvo prikabinta puspriekabė jūrinių konteinerių pervežimui. Kadangi ši puspriekabė buvo netinkama, tai ją vairuotojui liepė atkabinti ir palikti apie 300 m nuo vagystės vietos. R. S. sunkiai sekėsi atkabinti priekabą, dėl to jam į pagalbą buvo nuėjęs Ž. Š.. Po to, R. S. vairuojamą vilkiką jie palydėjo į stovėjimo aikštelę stebėjimui 313 greitkelyje, 20-22 nuvažiavime. O patys su vairuotoju nuvažiavo į kitą vietą, kur sustojo aikštelėje ir ilsėjosi. Kitos dienos vakare sugrįžo prie pavogto vilkiko ir įsitikinus, kad viskas gerai, Ž. Š. pakeitė „Scania“ belgiškus valstybinius numerius į lietuviškus, o jis padėjo vairuotojui sutvarkyti oro žarną, kuri susijusi su stabdžių sistema ir skirta priekabai prikabinti. Tada jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur (duomenys neskelbtini) greitkelio (duomenys neskelbtini) nuvažiavime, pramoniniame rajone, susirado žalios spalvos su „(duomenys neskelbtini)“ reklaminiu užrašu ir nupiešta liūto galva puspriekabę-šaldytuvą „Schmitz“. Vairuotojas visuomet važiavo iš paskos ir jam buvo nurodytas tikslus adresas, kur yra puspriekabė-šaldytuvas. Nakties metu paliko automobilį „Audi A6“ toliau nuo puspriekabės-šaldytuvo ir su Ž. Š. nubėgo prie jos. Ten jau buvo privažiavęs R. S. su vilkiku. Jis apžiūrėjo puspriekabę, ar nėra sumontuoto palydovinės navigacijos sekimo įrenginio, o Ž. Š. pakeitė puspriekabės-šaldytuvo vokiškus numerius į lietuviškus. Viduje buvo maisto produktų krovinys – šokoladai „Milka“, kava „Jacobs“, ryžiai, kava „Jacobs 3 in 1“ ir kiti produktai. Kuomet vairuotojas prisikabino puspriekabę-šaldytuvą, visi nuvažiavo link Lietuvos. Visą kelią jie su vairuotoju palaikė ryšį ir lydėjo. Įvažiavus į Lietuvą vilkiką su puspriekabe-šaldytuvu jie paliko saugojamoje stovėjimo aikštelėje (duomenys neskelbtini) netoli (duomenys neskelbtini) akademijos. Vairuotojas liko saugoti vilkiką su puspriekabe-šaldytuvu, o jie nuvažiavo į namus. Apie visa tai SMS žinute buvo pranešę A. B.. Kitą dieną, jis, S. A., V. V. ir broliai A. ir T. B. automobiliu „Audi A6“ nuvažiavo prie vilkiko „Scania“ su puspriekabe-šaldytuvu. Tuomet A. B. nuvežė vairuotoją R. S. į (duomenys neskelbtini), o S. A. sėdo prie vilkiko vairo ir jie visi nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) bazę, kur jis, T. B., V. V. ir S. A., padedant vietiniams darbuotojams, iškrovė maisto produktus. Viską organizavo V. V., pas kurio pažįstamą vyriškį, pravarde „M.“, dirbusį (duomenys neskelbtini) bazėje, jie paliko visą pavogtą krovinį. Už šį krovinį dalimis jiems buvo sumokėta apie 80 000 litų. S. A. vilkiką su tuščia puspriekabe-šaldytuvu nuvarė į degalinę autostradoje (duomenys neskelbtini), esančią prie parduotuvės „L.“. Jis, T. B. ir V. V. lydėjo vilkiką su puspriekabe automobiliu „Audi A6“. Jie susitiko su A. K., kuris buvo su kažkokiu vyriškiu ir šie pasiėmė vilkiką su puspriekabe ir nusivarė į savo įmonės teritoriją (duomenys neskelbtini). Pinigus - 25 000 eurų už vilkiką su puspriekabe-šaldytuvu A. K. praėjus savaitei sumokėjo S. A..

Nuteistasis R. S. paaiškino, jog 2011 m. vasarą iš K. P. sužinojo, kad turi ruoštis į kelionę. Kitą rytą, juodos spalvos automobiliu „Ford Mondeo“ Jungtinės Karalystės valstybiniais numeriais atvažiavo A. B., kuris juos nuvežė į (duomenys neskelbtini), kur šalikelėje prie miškelio pamatė sustojusius du automobilius. Juodos spalvos „Ford Mondeo“ ir „Audi“ Jungtinės Karalystės valstybiniais numeriais. A. B. liepė jam sėstis į automobilį „Audi“, o K. P. – į „Ford Mondeo“. Automobilyje „Audi“ priekyje sėdėjo du vyriškiai – D. Š. ir Ž. Š.. Trise jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Jį nuvežė prie vieno viešbučio ir pasakė, kad jame lauks K. P.. Vieną vakarą K. P. gavo SMS ir pasakė, kad reikia ruoštis. Jie išėjo iš viešbučio. Buvo nakties metas. Prie viešbučio atvažiavo automobilis „Audi“, kurio priekyje sėdėjo D. Š. ir Ž. Š.. Jie visi nuvažiavo į kažkokį pramoninį rajoną. Automobilyje šie asmenys jam padavė mobilaus ryšio telefoną ir pasakė, kad ten yra įvestas telefono numeris, kuriuo reikia paskambinti, jei kiltų kokių nors problemų. Vėliau apžiūrėjęs šį telefoną pamatė, kad jame yra įrašytas tik vienas telefono numeris, prie kurio buvo tik kažkokia viena raidė. D. Š. ir Ž. Š. pravežė jį ir K. P. pro gatvėje stovėjusius vilkikus „Volvo“, kuriuos ketino pavogti, tačiau vagystė nepavyko. Tuomet juos nuvežė į viešbutį, o kitą naktį gavo SMS, kurioje buvo liepta pasiimti daiktus. Jis įsėdo į privažiavusį automobilį „Audi“, kuriame sėdėjo D. Š. ir Ž. Š.. Jie atvažiavo prie gatvėje stovėjusio vilkiko „Scania“ su puspriekabe ir pasakė, kad šį reikės vairuoti. Po to jie nuvažiavo kelis šimtus metrų tolėliau, sustojo ir liepė jam pasiimti palydovinės navigacijos įrenginį. Taip pat jie parodė vietą netoliese, kurioje jis turėjo atkabinti puspriekabę. Jis nuėjo prie vilkiko „Scania“, atsidaręs vairuotojo dureles įlipo į kabiną. Vilkiko užvedimo spynelėje buvo įkištas atsuktuvas, prie kurio izoliacine juostele buvo pritvirtintas imobilizatorius. Užsivedė vilkiką ir nuvažiavo į iš anksto sutartą vietą, kur laukė minėti asmenys. Vienas iš jų padėjo jam atkabinti puspriekabę. Po to jam padavė LR transporto priemonės registracijos liudijimą, draudimą ir kitus dokumentus. Į palydovinės navigacijos įrenginį įvedė kažkokį adresą (duomenys neskelbtini) ir liepė juo nuvairuoti vilkiką. Nuvykus navigacijoje nurodytu adresu, ten kažkokiame pramoniniame rajone D. Š. ir Ž. Š. jau laukė. Jie stovėjo prie baltos puspriekabės-šaldytuvo ir liepė vogtą vilkiką privairuoti prie šios puspriekabės. Matė, kad vienas iš minėtų asmenų prikabino puspriekabę-šaldytuvą prie vilkiko, o kitas laipiojo po puspriekabės-šaldytuvo stogą, apžiūrinėjo apačią, šonus, ieškodamas paslėptų sekimo prietaisų bei prisuko LR valstybinius numerius. Po to vienas iš vaikinų padavė puspriekabės registracijos, draudimo, techninės apžiūros ir kitus dokumentus ir liepė važiuoti į Lietuvą. Vienas iš jų pasakė, kad jie lydės iki pat Lietuvos, važiuos priekyje ir susisieks SMS žinučių pagalba. Visos kelionės metu jie kontaktavo trumposiomis žinutėmis. Įvažiavus į Lietuvą gavo SMS, kad vilkiką su puspriekabe-šaldytuvu turi pastatyti kelyje (duomenys neskelbtini), važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), aplinkkelyje esančioje degalinėje ir pasilikti nakvoti vilkike iki ryto. Koks buvo krovinys, nežinojo. Ryte gavo pranešimą, kuriame buvo nurodyta pasiimti visus savo daiktus. Netrukus privažiavo automobilis, kurį vairavo nepažįstamas vyriškis. Prieš tai dar buvo gavęs pranešimą, kad turi sėstis ant galinės sėdynės. Visus vilkiko ir puspriekabės LR registracijos, draudimo dokumentus bei mobilaus ryšio telefoną paliko vilkiko „Scania“ kabinoje.

Parodymų patikrinimo vietoje metu R. S. parodė automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie degalinės „V.“ adresu (duomenys neskelbtini), aplinkkelyje (duomenys neskelbtini), kur paliko vilkiką su puspriekabe (31 t., b.l. 32-39).

Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 39¹ straipsnio nuostatomis T. T. paaiškino, kad žino, jog D. Š. ir Ž. Š. šviesiai rudos spalvos automobiliu „Audi A6“ Jungtinės Karalystės valstybiniais numeriais išvažiavę iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), pavogė balninį vilkiką „Scania“, o (duomenys neskelbtini) šie asmenys pavogė ten stovėjusią puspriekabę-šaldytuvą, kurioje buvo šokoladas „Milka“, kava „Jacobs“, ryžiai, įvairūs padažai. Prikabinę šią puspriekabę prie vogto vilkiko jie sėkmingai grįžo į Lietuvą. Priekaboje buvusius maisto produktus V. V. labai greitai pardavė nežinomam asmeniui (duomenys neskelbtini) bazėje. Už šį krovinį kaltinamasis gavo ne mažiau kaip 50 000 litų. Kam buvo parduotas balninis vilkikas „Scania“ su puspriekabe tiksliai neprisimena. Kokia pinigų suma buvo gauta už parduotus vilkiką su puspriekabe, irgi neprisimena, bet turėjo būti ne mažiau 25 000 eurų.

Nuteistasis S. A., apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo ir pareigūnų ir nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio mėnesį D. Š. ir Ž. Š. (duomenys neskelbtini) pavogė vilkiką „Scania“ ir (duomenys neskelbtini) – puspriekabę-šaldytuvą, pakrautą įvairiausiais maisto produktais, kurių tarpe buvo šokoladas „Milka“. Vilkiką su puspriekabe-šaldytuvu jis su D. Š. ir V. V. pasitiko vienoje iš pastoviai naudojamų automobilių stovėjimo aikštelių. O po to, minėtų asmenų lydimas nuvažiavo vilkiku į (duomenys neskelbtini) bazę, kur maisto produktai buvo iškrauti pardavimui. Pinigų už parduotus maisto produktus paėmimo klausimu rūpinosi kaltinamasis. Iškrovus krovinį, vilkiką „Scania“ su puspriekabe-šaldytuvu nuvairavo į automobilių stovėjimo aikštelę prie „L.“, kur jį pasitiko M. M. ar A. K., kuriam už 25 000 eurų ir buvo parduoti vilkikas su puspriekabe.

Tokius savo parodymus S. A. patvirtino jų patikrinimo vietoje metu, parodydamas (duomenys neskelbtini), UAB „K.“ teritoriją ir joje esančius sandėlius, kur kelis kartus buvo iškrautas vogtų maisto produktų krovinys. Taip pat jis parodė greitkelyje (duomenys neskelbtini) esančią degalinės „N.“ teritoriją adresu (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė vietą ir paaiškino, kad šioje vietoje 2011-2012 metais, skirtingais laikotarpiais, ne mažiau kaip du-tris kartus, atvairavo ir A. K. pardavė užsienio valstybėse pagrobtus vilkikus su puspriekabėmis (29 t., b. l. 4-5, 16-17).

Liudytojas A. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų (24. t., b. l. 104-107, 115-117, 123, 126) paaiškino, kad 2011 metų vasaros pabaigoje, rudens pradžioje D. Š. pasakė, kad yra baltos su žalia spalvos vilkikas „Scania“ su priekaba-šaldytuvu „Schmitz“, irgi išdažyta balta ir žalia spalvomis. Vilkikas ir priekaba buvo maždaug 2007-2008 metų gamybos. Apie tai informavo kazachų tautybės asmenį M., apibūdinęs transporto priemones. D. Š. už jas norėjo gauti apie 26 000 eurų, o jis M. pasakė 1 000 eurų didesnę kainą. Pokalbio metu sutarė dieną, laiką ir vietą, kur turėjo susitikti. Susitikimo metu M. apžiūrėjo vilkiką su priekaba ir pasakė, kad jam tinka, sumokėjo nurodytą pinigų sumą. Pinigų sumą, pasilikęs už tarpininkavimą 1 000 eurų, atidavė D. Š.. Po kiek laiko M. grąžino vilkiko ir puspriekabės lietuviškus valstybinius numerius, kuriuos jis atidavė D. Š..

Belgijos Karalystės teisėsaugos institucijų atsakyme Nr. 38-3-G-922 į 2012 m. kovo 28 d. Nr. 38-3-S-1125 teisinės pagalbos prašymą nurodyta, kad 2011 m. rugpjūčio 23 d. 16.07 val. (duomenys neskelbtini) prie įvažiavimo į greitkelį (duomenys neskelbtini), vietinės policijos buvo patikrinti automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojantys Ž. Š. ir D. Š. (14 t., b.l. 102-111).

LKPB TRV pranešime Nr. IP/727/44/BE/12 nurodyta, kad Walsrode policija atlieka tyrimą Nr. 201101007621 dėl baltos spalvos su užrašu „(duomenys neskelbtini)“ (žalios spalvos) puspriekabės „Schmitz“, VIN (duomenys neskelbtini), vagystės, padarytos laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 25 d. 16.25 val. iki 2011 m. rugpjūčio 27d. 11 val., adresu (duomenys neskelbtini) (netoli greitkelio Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Paskutiniai puspriekabės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), jos savininkas bendrovė „F.“, reg. adresu (duomenys neskelbtini). Pagrobtas krovinys: šokoladas ir kava, paieška tęsiama (14 t., b.l. 129-130).

Šie įrodymai patvirtina, kad vilkiką ‚Scania“ su puspriekabe (duomenys neskelbtini) bei puspriekabę-šaldytuvą „Schmitz“ su maisto produktų kroviniu (duomenys neskelbtini) betarpiškai pavogė D. Š., Ž. Š. ir R. S.. Minėtų asmenų parodymai apie vagystės aplinkybes sutampa tarpusavyje, yra išsamūs ir logiški. Be to, tuo metu, 2011 m. rugpjūčio 23 d., automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojantys Ž. Š. ir D. Š., kaip tik ir buvo policijos pareigūnų patikrinti. Tokias aplinkybes patvirtina ir nuteistasis S. A., kuris padėjo parduoti pavogtą krovinį bei transporto priemonę, taip pat T. T., iš LKPB Tarptautinių ryšių valdybos gauti duomenys.

Už šios vagystės padarymą Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžiu (pakeistu 2018 m. gruodžio 20 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu) pagal BK 25 straipsnio 4 dalį 178 straipsnio 3 dalį nuteisti A. B., T. B., Ž. Š., o R. S. – pagal BK 25 straipsnio 2 dalį 178 straipsnio 3 dalį. D. Š. (10 t., b. l. 126-139) buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 39¹ straipsnio nuostatomis.

Šioje baudžiamojoje byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad prieš išvykstant vykdyti nusikalstamos veikos vagystę įvykdę asmenys buvo aprūpinti grupuotės lėšomis įsigyta, su įrengta slėptuve, transporto priemone, įrankiais ir kitais reikmenimis. Nėra abejonių, kad kaltinamajam apie šią vagystę buvo žinoma, pas V. V. kratos metu rasta visa eilė įrankių, pritaikytų tokioms vagystėms vykdyti, jis, organizavo pavogto krovinio – maisto produktų, pardavimą, kartu su kitais paminėtais asmenimis rūpinosi pavogto vilkiko, puspriekabės realizavimu. Šią veiką padarę asmenys atliko veikdami V. V. ir jau nuteistų brolių A. ir T. B. suburto nusikalstamo susivienijimo veikloje, todėl V. V. atsako už jų padarytą nusikalstamą veiką kaip vykdytojas. BK 190 straipsnyje nurodyta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL. Šios vagystės metu pagrobto turto – vilkiko (su puspriekabe, kuri buvo palikta), puspriekabės-šaldytuvo ir krovinio vertė neabejotinai buvo didesnė nei 250 MGL. Todėl kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 25 straipsnio 4 dalį 178 straipsnio 3 dalį.

Kaltinime V. V. taip pat nurodyta, jog kaltinamasis veikė ir su nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais A. B., G. G., R. G., kad nusikalstamo susivienijimo vadovas A. B. nurodė S. A. iš A. B., G. G., R. G. įgyti netikrus valstybinius numerius. 2011 metų vasarą, tačiau ne vėliau nei iki 2011 m. rugpjūčio 25 d. S. A. (duomenys neskelbtini) susitiko su A. B. ir užsakė pas šį pagaminti netikrus valstybinius numerio ženklus. A. B. dėl netikro transporto priemonės valstybinio numerio ženklo pagaminimo kreipėsi į G. G., perduodamas šiai ant lapuko surašytus skaičius ir raides. Veikdama pagal susitarimą minimu laikotarpiu G. G. susitiko su R. G. ir perdavė pastarajam iš A. B. gautus valstybinio numerio ženklo duomenis. R. G. paros-dviejų laikotarpiu nuo užsakymo gavimo specialių įrankių – preso, metalinių raidžių ir skaičių, metalinių plokščių, lipnios juostos ir dažų pagalba garažo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) patalpose pagamino netikrą valstybinį numerio ženklą ir pardavė jį G. G., gavęs už tai 120-150 Lt. Įgijusi iš R. G. netikrą valstybinį numerio ženklą, G. G. pardavė jį A. B., gavusi už tarpininkavimą 50-80 Lt. Pagamintą netikrą valstybinį numerio ženklą minimu laikotarpiu paros dviejų bėgyje nuo užsakymo gavimo A. B. pardavė S. A., gaudamas iš pastarojo 250 Lt už valstybinių numerio ženklų komplektą. S. A. minėtą netikrą valstybinį numerį perdavė A. ir T. B.. Pastarieji 2011 metų rugpjūčio mėnesį (duomenys neskelbtini) perdavė netikrų valstybinių numerio ženklų komplektą Ž. Š. ir D. Š.. Kaltinime taip pat nurodyta, kad Ž. Š. ir D. Š. pakeitė vilkiko ir puspriekabės-šaldytuvo valstybinius numerio ženklus į netikrus lietuviškus valstybinius numerius, naudodami tam tikslui iš Lietuvos atsivežtus iš A. B. įgytus netikrus valstybinius numerius. V. V. tvirtina nieko apie tai nežinantis. Šioms aplinkybėms patvirtinti nėra surinkta neginčijamų įrodymų, patys numeriai nerasti, todėl minėtos aplinkybės iš kaltinimo pašalintinos. Nors teismas laiko nustatytu, kad Ž. Š. ir D. Š. pakeitė vilkiko ir puspriekabės-šaldytuvo valstybinis numerius į iš Lietuvos atsivežtus netikrus lietuviškus valstybinius numerius, tačiau taip pat nėra surinkta neginčijamų įrodymų, kad jie tam tikslui panaudojo iš Lietuvos atvežtus iš A. B. įgytus netikrus valstybinius numerius. Todėl šios aplinkybės iš kaltinimo turi būti pašalintos.

Be to, kaltinime nurodyta, kad R. S. su pagrobtu vilkiku „Scania‘ ir puspriekabe-šaldytuvu „Schmitz“ nuvažiavo į Lietuvos Respubliką, kur (duomenys neskelbtini) apylinkėse esančioje aikštelėje laukė A. B., T. B., S. A. ir V. V.. Kaltinime taip pat nurodyta, kad minėtas pagrobtas transporto priemones su kitais nusikalstamo susivienijimo dalyviais pardavė A. K. ir T. B.. Tokių įrodymų byloje nėra surinkta, todėl minėtos aplinkybės iš kaltinimo taip pat pašalinamos.

V. V. taip pat buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 4 dalyje 300 straipsnio 3 dalyje, t. y. dokumentų suklastojimą padarant didelę žalą. Kaltinime nurodyta, kad V. V., A. B., T. B. nurodė S. A. iš A. B. įgyti suklastotus dokumentus. 2011 metų vasarą, tačiau ne vėliau kaip iki 2011 m. rugpjūčio 25 d. S. A., panaudodamas duomenis apie Lietuvos Respublikoje registruotus vilkiką ir puspriekabę, (duomenys neskelbtini) susitiko su A. B. ir užsakė pas šį pagaminti netikrus dokumentus – vilkiko ir puspriekabės registracijos liudijimą, techninės apžiūros rezultatų kortelę-ataskaitą. A. B. dėl transporto priemonių registracijos liudijimų blankų ir transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų kortelių įgijimo kreipėsi į tyrimo nenustatytą asmenį. Tuo pačiu metu, kai buvo užsakomi ir gaminami netikri valstybinis numerio ženklai, A. B. iš tyrimo nenustatyto asmens vardu „Ž.“ įgijo kompiuterio ir rašalinio spausdintuvo pagalba pagamintus netikrus bei suklastotus tikrus dokumentus, mokėdamas 250 Lt už transporto priemonės registracijos liudijimą ir 200 Lt už techninės apžiūros rezultatų kortelę. Pagamintus netikrus ir suklastotus dokumentus minimu laikotarpiu paros dviejų bėgyje nuo užsakymo gavimo A. B. pardavė S. A., gaudamas iš pastarojo po 400 Lt už kiekvieną transporto priemonės registracijos liudijimą, po 250 Lt už kiekvieną transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų kortelę. S. A. minėtus suklastotus dokumentus perdavė A. ir T. B.. Pastarieji 2011 metų rugpjūčio mėnesį (duomenys neskelbtini) perdavė netikrų transporto priemonių dokumentų komplektą D. Š. ir Ž. Š.. Šie asmenys kartu su R. S., gabendami suklastotus dokumentus išvyko į (duomenys neskelbtini). Vėliau suklastoti vilkiko ir puspriekabės dokumentai buvo perduoti R. S., kuris, grįždamas į Lietuvą, juos gabeno su savimi.

Dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu dalyku gali būti netikri arba suklastoti dokumentai. Dokumentas laikomas netikru tada, kai jo turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ir kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino kito asmens vardu. Netikras dokumentas gali būti gautas tik visiško materialaus klastojimo būdu. Tikras dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas pakeitė kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašė, atspausdino ar kitaip pagamino, arba tik patvirtino kito asmens surašytą dokumentą, tokiu būdu dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Tikras dokumentas gali būti suklastojamas tiek dalinio materialaus, tiek ir intelektualaus klastojimo būdais.

Kolegija pripažįsta, kad kažkokie tai dokumentai galėjo būti, tačiau šiuo konkrečiu atveju dokumentai (transporto priemonės registracijos liudijimas ir transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų kortelė) nebuvo surasti, apžiūrėti, todėl nėra galimybės jų identifikuoti. Taigi nėra paties dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu dalyko. Jo nesant negalima nustatyti, kokie tai tikrai buvo dokumentai, ar jie tikrai suklastoti, jei taip, tai kokiu būdu.

Atsižvelgiant į šias išdėstytas aplinkybes kaltinamasis V. V. iš kaltinimo pagal BK 25 straipsnio 4 dalį 300 straipsnio 3 dalį turi būti išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

2011 m. lapkričio 13 d. vilkiko „Volvo FMFH E5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagystė (duomenys neskelbtini) bei 2011 m. lapkričio 18 d. puspriekabės „Leda Koegel“, valst. numeris (duomenys neskelbtini), su metalo kroviniu, vagystė (duomenys neskelbtini)

Kaltinamasis V. V. teigė šioje vagystėje nedalyvavęs, nieko apie ją nežinantis.

Nuteistieji A. B. ir T. B. parodymus duoti atsisakė.

Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (remiantis BK 39¹ straipsnio nuostatomis) T. T. paaiškino, kad 2011 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais, tikslios datos neprisimena, kaip įprastai iš anksto pasitaręs susiruošė kelionei, pasiėmęs iš T. B. namo garažo reikiamus įrankius, suklastotus numerius ir dokumentus, paslėpęs juos sidabrinės spalvos automobilio „VW Passat“ Jungtinės Karalystės valstybiniais numeriais slėptuvėje, įrengtoje po rankiniu stabdžiu. Netrukus pas T. B. prie namų S. A. ir D. Š. atvežė Ž. J.. Tuomet automobiliu „VW Passat“ su šiuo vairuotoju nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pramoniniame rajone jie susirado tinkamą balninį vilkiką „Volvo“ galimai 2007 m. gamybos. Jis A. B. nusiuntė žinutę, kad reikia vairuotojo, nurodė vietą, kur šio lauks – (duomenys neskelbtini). Gavo atsakymą, kad vairuotoją siunčia. Po paros ar dviejų atvažiavo vairuotojas R. N.. Naktį, apie 1 val., su Ž. J. ir R. N. automobiliu „VW Passat“ nuvažiavo prie susirasto vilkiko „Volvo“. Automobilį paliko gatvėje apie 100 m atstumu nuo vagystės vietos. Jame liko vairuotojas, o jie nuėjo prie vilkiko, kur jis atsineštu įrankiu, skirtu išlaužti spyneles, išlaužė keleivio durelių spynelę ir jie abu įlipo į vilkiko kabiną, kur tuo pačiu įrankiu sulaužė automobilio užvedimo spynelę, o Ž. J. ardė kabinos apdailos plastmasines detales, ieškodamas palydovinės navigacijos sistemos įrenginio (GPS) bei ištraukė automobilio užvedimo apsaugos bloką (kompiuterį). Pasiėmę minėtą bloką, nusinešė jį į automobilį. Kompiuterinės įrangos pagalba nuskaitė ir perprogramavo vilkiko „Volvo“ užvedimo kodus, juos perrašė į naują imobilizatorių, kurį izoliacinės juostos pagalba pritvirtino prie atsuktuvo ir padavė R. N.. Tuomet su vairuotoju nuėjo prie vilkiko ir įlipęs į kabiną, į vietą įstatė perprogramuotą užvedimo apsaugos bloką, o vairuotojas atsuktuvu su pritvirtintu imobilizatoriumi užvedė vilkiko variklį. Po to sugrįžo į automobilį ir su Ž. J. lydėjo R. N. vairuojamą vilkiką į (duomenys neskelbtini), kur paliko šį stebėjimui. Kitą dieną parašė A. B. SMS, kad Ž. J. reikia važiuoti namo į Lietuvą. Nors pastarasis nesutiko, Ž. J. išvažiavo, paaiškinęs, kad namuose iškilo kažkokių problemų. Tuomet jis su R. N. nuvažiavo prie stebėjimui palikto vilkiko. Jis pakeitė pavogto vilkiko valstybinius numerius iš belgiškų į netikrus lietuviškus, padavė vairuotojui reikiamus suklastotus dokumentus ir liepė važiuoti į (duomenys neskelbtini) miestą, o pats lydėjo vilkiką „Volvo“. Ten pavogtas vilkikas stovėjo 2-3 paras, o R. N. jame gyveno. Jis pats tuo metu važinėjo po pramoninius rajonus ir ieškojo tinkamos pavogti puspriekabės. Viename iš (duomenys neskelbtini) pramoninių rajonų, toje pačioje gatvėje, kur stovėjo pavogtas vilkikas „Volvo“, pamatė puspriekabę su raudonos spalvos tentu, ant kurios šono buvo reklaminis užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Šią puspriekabę atsargiai apžiūrėjo ir joje rado apie 7 tonas nerūdijančio plieno bei apie 13 tonų kitokių metalo gaminių, todėl nusprendė pavogti. Nakties metu automobilį „VW Passat“ paliko apie 200 m atstumu nuo vagystės vietos, iš automobilio pasiėmė įsilaužimo įrankius ir nuėjo prie puspriekabės. Prieš tai susisiekė su R. N. ir liepė privažiuoti prie šios puspriekabės. Kuomet vairuotojas privairavo vilkiką prie puspriekabės, atsinešto akumuliatorinio grąžto pagalba nugręžė nuo puspriekabės spyną ir kartu su vairuotoju prikabino puspriekabę prie vilkiko. Tada vairuotojui liepė važiuoti į (duomenys neskelbtini) miesto pramoninį rajoną, tikslų adresą įvedęs į GPS. O jis pats lydėjo šį iki iš anksto sutartos vietos. Atvykus pakeitė puspriekabės valstybinius numerius iš vokiškų į lietuviškus ir paliko vilkiką su puspriekabe parai stebėti ar niekas neieško ir neseka. R. N. liko miegoti pavogtame vilkike, o jis nuvažiavo pas V. V. giminaitį R.. Kitos dienos vakare jis ir R. N. išvyko link Lietuvos. Šį vilkiką su puspriekabe, pakrauta apie 20 t metalo, palydėjo iki degalinės „P.“ (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini). Ten jau laukė A. B., V. V. ir sidabrinės spalvos automobilį „Ford Mondeo“ Jungtinės Karalystės valstybiniais numeriais vairavęs L. S.. Jie buvo atvažiavę, kadangi jis A. B. parašė žinutę, kad važiuoja į namus, o šis parašė, kad atvažiuos pasitikti. V. V. atsisėdo pas jį į automobilį ir jie sugrįžo į Lietuvą. Lietuvoje pavogtą vilkiką su puspriekabe pastatė mokamoje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje degalinėje kelyje (duomenys neskelbtini). Kitą rytą jis, A. B. ir S. A. susitiko ir A. B. liepė paskambinti R. N. ir pasakyti, kad išvažiuotų iš stovėjimo aikštelės ir sektų paskui atvažiavusį automobilį. Jie nuvažiavo apie 10 km ir sustojo kelio (duomenys neskelbtini) kelkraštyje. R. N. buvo liepta susirinkti daiktus, atsisėsti pas jį į automobilį, o S. A. sėdo prie pavogto vilkiko „Volvo“ vairo. A. B. nurodymu jis parvežė vairuotoją namo, o S. A. vogtą vilkiką su puspriekabe nuvairavo į angarą (duomenys neskelbtini). Pavogtą metalo krovinį S. A., V. V., A. B. pardavė, tačiau kam, kur ir kokiomis aplinkybėmis bei už kokią pinigų sumą, nežino. Pavogtas vilkikas buvo parduotas T. P. už 13 000 ar 14 000 eurų, o puspriekabė buvo parduota A. K. už 3 000-4 000 eurų.

Nuteistasis Ž. J. paaiškino, kad 2011 m. lapkričio mėnesį kartu su T. T. sidabrinės spalvos automobiliu „VW Passat“, registruotu Jungtinės Karalystės valstybiniais numeriais, išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Į šią kelionę jis važiavo S. A. siūlymu ir turėjo tikslą užsidirbti papildomų pinigų Būnant (duomenys neskelbtini), už kelių dienų kažkokioje degalinėje jie pasitiko mikroautobusu iš Lietuvos atvažiavusį R. N., kuris buvo jo draugo M. N. patėvis. Apgyvendinę atvykusį, jis su T. T. važinėjo po įvairias vietas, pramoninius rajonus ir ieškojo tinkamo pavogti vilkiko. Kuomet surado tinkamą pagrobti vilkiką, iš viešbučio pasiėmė R. N. ir visi kartu automobiliu „VW Passat“ nuvažiavo prie susirasto vilkiko. Savo automobilį jie pastatė toje pačioje gatvės pusėje, kur stovėjo vilkikas, tačiau keliasdešimt metrų tolėliau nuo jo. Dar sėdint automobilyje T. T. įrankių pagalba greitai atsuko kelis varžtus prie automobilio rankinio stabdžio ir šį nuėmė, o po juo pasimatė tuščia ertmė – slėptuvė. Iš šios slėptuvės pasiėmė reikalingus įrankius, atsuktuvus, kažkokį visraktį, akumuliatorinį grąžtą. Slėptuvėje buvo sudėti LR transporto priemonių registracijos numeriai ir dokumentai, ovalūs LT lipdukai. Tada jie nuėjo prie vilkiko „Volvo“, kur T. T. atsineštų įrankių pagalba išlaužė vilkiko kabinos durelių spynelę, (su juo) įlipo į vilkiko kabiną, kurioje iš vilkiko „Volvo“ prietaisų skydelio išsitraukė vilkiko kompiuterį, ir jį nusinešė į automobilį „VW Passat“. Ten prie vilkiko kompiuterio pajungė nešiojamąjį kompiuterį ir perprogramavo vilkiko užvedimo kodus, po ko kartu su R. N. grįžo prie vagiamo vilkiko, o jis liko sėdėti automobilyje. Po kiek laiko T. T. sugrįžo į automobilį, o R. N. vilkiku „Volvo“ nuvažiavo. Nuvažiavus keliasdešimt kilometrų į kitą miestą, pavogtą „Volvo“ paliko atokiame pramoniniame rajone, nuošalioje vietoje stebėjimui, o patys nuvažiavo pas kažkokį T. T. pažįstamą, gyvenusį (duomenys neskelbtini) miestelyje. Kitą dieną su T. T. nuvažiavo pasižiūrėti, ar pavogtas vilkikas „Volvo“ stovi saugiai, ar prie jo nėra policijos pareigūnų. Įsitikinę, kad viskas ramu, jie R. N. informavo, kad vakare važiuos. Vakare, lydėdami R. N., nuvažiavo apie 30-40 km į atokią vietą pramoniniame rajone. Sėdint automobilyje T. T. išardė slėptuvę po rankiniu stabdžiu, iš ten pradėjo ištraukinėti LR transporto priemonių registracijos valstybinius numerius ir registracijos dokumentus, kuriuos pradėjo atsirinkinėti. Automobilio „VW Passat“ slėptuvėje buvo ne mažiau kaip keturi komplektai LR transporto priemonių registracijos valstybinių numerių ir prie jų priklausančių registracijos dokumentų. Atsirinkus jam reikiamus registracijos numerius ir dokumentus, nuėjo prie vilkiko. Pakeitė abu vilkiko valstybinius numerius į lietuviškus, prie vilkiko priklijavo LT lipdukus. Keičiant valstybinius numerius T. T. paminėjo, kad būtina susirasti kokią nors tinkamą pagrobti puspriekabę ar puspriekabę-šaldytuvą, tačiau jis tuo metu buvo apsisprendęs jokiuose vagystėse daugiau nedalyvauti ir grįžti namo. Todėl iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą sugrįžo mikroautobusu. Vagystės metu jie nesinaudojo jokiomis radijo stotelėmis, tačiau prieš kelionę T. T. jam buvo davęs mobilųjį telefoną „Samsung“, be to, tokį patį telefoną (duomenys neskelbtini) šis asmuo padavė ir R. N., kuomet šį jie pasitiko (duomenys neskelbtini).

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu Ž. J. atpažino asmenis, apie kuriuos davė parodymus (28 t., b. l. 37-44, 45-47).

Nuteistasis R. N. paaiškino, kad 2011 metų rudenį jo draugės giminaitis D. Š. pasiūlė iš užsienio parvaryti krovininę transporto priemonę. Už tai pažadėjo sumokėti 5000 Lt. Jis sutiko. Maždaug už poros dienų paskambinęs D. Š. nurodė vietą, kurioje lauks mikroautobusas, kuris veža žmones į užsienį. Išvykstant jis gavo 400 eurų ir mobilaus ryšio telefoną „Nokia“, kuriame buvo įvestas vienintelis numeris be vardo. Mikroautobusu jis nuvyko į (duomenys neskelbtini). Nuvykus jį pasitiko T. T. ir Ž. J., kuriuos tuomet matė pirmą kartą. Jam liepė sėstis į vilkiką, kurio užvedimo spynelėje vietoj rakto buvo įkištas atsuktuvas ir jaukti. Vakare jam buvo liepta vairuoti vilkiką į (duomenys neskelbtini), kur kažkokiame pramoniniame rajone, T. T. prie vilkiko prikabino puspriekabę ir liepė važiuoti, paskui jo vairuojamą automobilį, į Lietuvą. Grįžus į Lietuvą jam buvo sumokėta 500 litų.

Savo parodymus R. N. patvirtino jų patikrinimo vietoje metu, nurodydamas kelyje (duomenys neskelbtini) esančios degalinės „V.“ adresu (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelę, kurioje paliko pavogtą vilkiką su puspriekabe (32 t., b. l. 107-109).

Nuteistasis S. A., apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo ir pareigūnų, paaiškino, kad 2011 m. lapkričio 13 d. T. T. ir Ž. J. (duomenys neskelbtini) pavogė vilkiką „Volvo“ ir po kelių dienų (duomenys neskelbtini) prie jo prikabino pavogtą puspriekabę, kurioje buvo pakrautas metalo krovinys. Vilkiką ir puspriekabę parvairavo R. N.. Atvairavus vilkiką į Lietuvą jam paskambino vienas iš brolių A. ir T. B. arba T. T. ir paprašė juos pasitikti, nuvairuoti vilkiką su puspriekabe į (duomenys neskelbtini) buvusį angarą. Jis vilkiką su puspriekabe nuvairavo į minėtą angarą. Praėjus savaitei A. B. ar T. B. paprašė paimti vilkiką iš angaro (duomenys neskelbtini), ir nuvairuoti į degalinės „A.“ automobilių stovėjimo aikštelę. Kas tuomet jį lydėjo, neprisimena. Degalinės „A.“ stovėjimo aikštelėje prie jo iš karto priėjo nepažįstamas vyriškis, kuris įlipo į vilkiką ir išvažiavo. Jis sėdo į atlydėjusio asmens automobilį ir jie išvažiavo. Matė, kad į vilkiką sėdęs vyriškis išlipo iš kažkokio automobilio, stovėjusio netoliese. Kam ir už kiek buvo parduotas vilkikas, nežino. Puspriekabė buvo labai ilgai laikoma angare (duomenys neskelbtini). Joje buvo virš 20 t dviejų rūšių nerūdijančio plieno. Dėl metalo realizavimo jis tarėsi su broliais J., buvo davęs jiems pavyzdžių. Jie nesusitarė, kadangi šių pasiūlyta kaina A. ir T. B. buvo per maža. 2012 m. sausio 12 d. pavakare broliai A. ir T. B. surado metalo supirktuvę (duomenys neskelbtini). T. B. atvažiavo pas jį ir kartu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur (duomenys neskelbtini) pr., pradžioje, automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjo vilkikas „Volvo“. Šio vilkiko užvedimo raktelius jam padavė T. B.. Vilkiku nuvažiavo į angarą (duomenys neskelbtini), prisikabino vogtą puspriekabę su metalo kroviniu, kurią T. B. nurodymu nuvairavo į minėtą metalo supirktuvę. Supirktuvės aikštelėje buvo du sunkiasvoriai po 15 t sunkvežimiai, į kuriuos buvo perkrautas puspriekabėje buvęs metalo krovinys. Iš puspriekabės visą metalo krovinį perkrovė trys nepažįstami vyriškiai, kurie dirbo su autopakrovėjais. Iškrovus iš puspriekabės metalo krovinį nutempė tuščią puspriekabę atgal į angarą (duomenys neskelbtini), kur ją paliko, po ko nuvairavo vilkiką „Volvo“ į tą pačią vietą (duomenys neskelbtini) pr. gale, iš kur buvo jį paėmęs. Tuomet su T. B. nuvažiavo adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo D. Š., Ž. Ž.. Ten jie šventė jo gimtadienį. Kas, kada, pas ką ir kokiomis aplinkybėmis gavo pinigus – apie 50 000 litų už metalo krovinį, nežino. Praėjus dviem dienoms jis su M. M. sutarė, kad šis už 3 000 eurų nupirks puspriekabę. Jis nuvažiavo iki A. K., pasiėmė vilkiką „Scania“ raudonos spalvos kabina, nuvažiavo į angarą, kur laukė A. B., T. B. ir A. K., kuris padėjo pataisyti puspriekabės stabdžių sistemą. Prisikabinus puspriekabę prie vilkiko, nutempė ją ir pastatė automobilių stovėjimo aikštelėje „G.“, po ko į A. K. gražino vilkiką. Pinigus galimai pasiėmė pas A. K. arba juos padavė M. M.. Šiuos pinigus iš karto atidavė A. ar T. B..

Parodymų patikrinimo vietoje metu S. A. važiuojant (duomenys neskelbtini) ties pastatu (duomenys neskelbtini) paprašė pasukti į kairę pusę ir pro šį pastatą važiuoti tiesiai iki nuorodos „M.“. Nurodė sekant šia nuoroda pasukti į kairę pusę ir pavažiavus kelis šimtus metrų parodė į tvora aptvertą teritoriją bei paaiškino, kad tai yra metalo supirktuvės (duomenys neskelbtini), teritorija. Nurodė į greta esančią automobilių stovėjimo aikštelę ir pasakė, kad 2012 m. sausio 12 d. brolių A. ir T. B. nurodymu į šią aikštelę vilkiku „Volvo“ atitempė puspriekabę, kurioje buvo pakrautas metalo laužo krovinys. Taip pat parodė greitkelyje (duomenys neskelbtini) keli kilometrai už degalinės „L.“ posūkį į dešinę ir už 300 m įvažiavimą su reklaminiais ženklais bei užrašu G.. Nurodė važiuoti į dešinėje pusėje esančią privačią automobilių saugojimo aikštelę, aptvertą metaliniu sietu, kuri yra šalia autoserviso „G.“ adresu (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad į šią aikštelę atitempė pavogtą puspriekabę (29 t., b. l. 2, 7-8, 27-28, 32-33).

Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (remiantis BK 39¹ straipsnio nuostatomis) D. Š. paaiškino, kad iš bendrų pokalbių žinojo, jog ieškomi pirkėjai pagrobtam metalo kroviniui. Tai buvo daroma ir per V. J.. Kas iš grupuotės kalbėjosi su šiuo asmeniu, nežino. Metalo realizacijos dieną jis bandė prisiskambinti A. B. ir S. A., tačiau jam nepavyko. Tuomet jis gavo SMS, galimai iš Ž. Ž., kurioje buvo kviečiamas atvykti į parduotuvę „M.“, esančią (duomenys neskelbtini). Ten atvykus, berods kavinėje „K.“, sutiko A. B., V. V. ir Ž. Ž.. Iš jų sužinojo, kad S. A. ir T. B. tuo pačiu laiku užsiima metalo perdavimu pirkėjams.

Liudytojas L. S. paaiškino, kad 2011 m. rudenį A. B. paprašė nuvežti į (duomenys neskelbtini). Jis iš pradžių atsisakė, bet A. B. paaiškinus, kad skubiai reikia, o jis neblaivus, sutiko. Išvažiavo tamsiu paros metu A. B. automobiliu „Ford Mondeo“, sidabrinės spalvos, su Jungtinės Karalystės registracijos valstybiniais numeriais. Kartu su jais į (duomenys neskelbtini) vyko ir V. V.. A. B. prašymu nuvažiavo netoli (duomenys neskelbtini) sienos, kur apie 52 km atstumu yra benzino kolonėlė P.. Atvykus į šią kolonėlę, jie šiek tiek palaukė ir prie jų privažiavo T. T., kuris vairavo „VW Passat“ automobilį. Atvykęs asmuo kalbėjosi su A. B. ir V. V. paėję toliau nuo jo, apie ką buvo kalbama, nežino. A. B. sugrįžus į automobilį, šis pasakė važiuoti į namus. Ar kaltinamasis V. V. sugrįžo į Lietuvą su jais, ar pasiliko su T. T., neprisimena. A. B. apie šios kelionės tikslą jam nieko nepasakojo.

Liudytojas Ž. Ž. paaiškino, kad galimai 2012 m. sausio 12 d., tikslios datos neatsimena, bet tą dieną buvo S. A. gimtadienis ir jis su šiuo nuteistuoju sutarė, kad vakare susitiks kavinėje, kur pabendraus, išgers alkoholinių gėrimų. Tik S. A. pasakė, kad turi sutvarkyti kažkokius reikalus ir prie kitų švenčiančiųjų prisijungs kiek vėliau. Į kavinę, esančią prekybos centre „M.“ (duomenys neskelbtini) nuvažiavo kartu su A. B. ir V. V.. Ten bebūnant atvyko D. Š.. Iš kaltinamojo ir A. B. pokalbio sužinojo, kad S. A. kažkur netoliese pridavinėja metalą. Kokį metalą ir iš kur jis buvo gautas, iš pokalbio nesuprato. Po kiek laiko A. B. gavo SMS pranešimą iš S. A., kad reikalingas tepalas keltuvui, kuris iškrauna metalą. Todėl kartu su nuteistuoju A. B. nuvažiavo į degalinę nupirkti tepalo. Nupirkę nuvažiavo į teritoriją, kurioje buvo iškraunamas metalas. Matė iškabą „M.“. Ši teritorija irgi buvo Aleksote. Teritorijoje stovėjo priekaba su atidarytu šonu, šalia stovėjo keltuvas ir būrelis žmonių. A. B. išlipo iš automobilio ir kažkur nuėjo – perdavė tepalą. Tuomet jie grįžo atgal į kavinę. Dar po kiek laiko visi kavinėje buvę asmenys (A. B., V. V., D. Š. ir jis pats) išvažiavo ir susitiko mieste su S. A. ir T. B.. Šio susitikimo metu A. B. pasikvietė visus, išskyrus jį, pasikalbėti. Apie ką jie kalbėjosi, nežino.

Parodymų patikrinimo vietoje metu Ž. Ž. parodė metalo supirktuvę adresu (duomenys neskelbtini) apie apsilankymo kurioje buvo iškraunamas metalas ir į kurią buvo atvažiavęs su nuteistuoju A. B. (12 t., b. l. 144-154).

Liudytojas A. K. paaiškino, kad 2012 metų pradžioje, žiemą, paskambino vienas iš brolių B. ir paklausė, ar rytojaus dieną jis galės kartu nuvažiuoti pataisyti kažkokį tai automobilį. Jam sutikus, kitą dieną, į autoservisą auksinės spalvos automobiliu „VW Passat“, galimai su Anglijos valstybiniais registracijos numeriais, atvažiavo T. B., kuris, jam įsėdus į automobilį, liepė ant galvos užsidėti kapišoną, kad nematyti kelio, kur stovi kažkoks automobilis. Kodėl taip reikia elgtis, T. B. neaiškino. Po maždaug 10 min. sustabdęs automobilį nuteistasis T. B. liepė nežiūrėti, pats išlipo iš automobilio, priėjo prie keleivio priekinių durelių, jas atidarė, paėmė A. K. už parankės ir, liepęs nuleisti galvą žemyn, įvedė į kažkokį pastatą. Leidus atsimerkti pamatė, kad yra kažkokio didelio metalinio angaro viduje, kur stovėjo vilkikas raudonos spalvos kabina, prie kurio buvo prikabinta puspriekabė, traukta galimai pilkos ar raudonos spalvos tentu, ant kurios šonų buvo kažkokie reklaminiai užrašai. Ar puspriekabė buvo pakrauta ar tuščia, jis nežino, nežiūrėjo. Angare dar buvo S. A., o D. Š. ir A. B. atvažiavo praėjus keletui minučių. Kažkuris iš jų paaiškino, kad problema yra puspriekabės stabdžių sistemoje, padavė būtinus įrankius ir jis pradėjo taisyti puspriekabės stabdžių gedimą. Pašalinus gedimą T. B. liepė ant galvos vėl užsidėti gobtuvą, užsimerkti ir, paėmęs už parankės, palydėjo iki automobilio ir nuvežė į autoservisą. Kitą dieną į autoservisą atvažiavo A. B. ir padavė 20 Lt kaip užmokestį už sutaisytą puspriekabės stabdžių sistemą.

Liudytojas T. P. paaiškino, D. Š. prašymu savo pažįstamam iš (duomenys neskelbtini), vardu I., už maždaug 12 000-14 000 eurų pardavė vilkiką. Gautus pinigus atidavė D. Š. sau pasilikęs 1 000 eurų.

Liudytojas P. B. paaiškino, kad 2011 metais pusbrolis A. B. pasiūlė užsidirbti pinigų, t. y. gauti po 50 Lt nuo kiekvieno pagaminto netikro valstybinio numerio ženklų komplekto, transporto priemonės registracijos liudijimo ir techninės apžiūros dokumento. Jis žinojo, kad valstybinius numerius galima pasigaminti padedant moteriai vardu G. (G.), kuri buvo jo pažįstamo žmona. Asmuo, kuriam reikėjo suklastotų transporto priemonių valstybinių numerių ir dokumentų, buvo S. A.. Jis priėmė pastarojo pasiūlymą ir paėmė iš S. A. lapelį, ant kurio buvo surašyti transporto priemonių valstybiniai numeriai, automobilių modeliai, metai, bendrovės, kurių vardu turėjo būti pagaminti dokumentai, rekvizitai. Kiek tiksliai buvo lapelyje nurodyta valstybinių numerių, neprisimena, bet ne mažiau kaip trys. Vykdydamas šį užsakymą, jis (duomenys neskelbtini) automobilių turguje pasiklausė savo pažįstamų, kas gali pagaminti transporto priemonių dokumentus. Jam buvo nurodytas asmuo, pravarde „Ž.“. Su pastaruoju susitiko ir aptarė užsakymą. „Ž.“ pasakė, kad transporto priemonės registracijos liudijimo pagaminimas kainuos 350 Lt, o techninės apžiūros talono – 200 Lt. Dokumentus (registracijos liudijimą ir techninės apžiūros taloną) pažadėjo pagaminti per dvi-tris dienas. Po to perdavė šiam asmeniui S. A. duotą lapelį, nuo kurio pats nusirašė transporto priemonių valstybinius numerius, nes juos reikėjo perduoti G. G., kad būtų pagaminti valstybiniai numeriai. Pastaroji taip pat sutiko įvykdyti užsakymą, numerius ji pagamino per parą laiko. Kai gavo visus pagamintus valstybinius numerius ir dokumentus, paskambino S. A. ir pasiūlė susitikti. Susitikimo metu su juo buvo atsiskaityta. Po šio karto S. A. ir toliau kreipdavosi į jį tais pačiais klausimais, iš viso ne daugiau kaip dešimt kartų. Jam visus kartus padėdavo tie patys asmenys, t. y. G. G. ir „Ž.“. S. A. pagaminimo kainą nurodydavo 50 Lt didesnę, negu jam pasakydavo minėti asmenys.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu P. B. atpažino G. G. kaip moterį, vardu G. (24 t., b. l. 175-177).

Liudytoja G. G. paaiškino, kad maždaug 2008 metais jos sutuoktinis A. G. supažindino ją su R. G.. Po to, kai 2011 m. pradžioje jos sutuoktinis buvo sulaikytas policijos pareigūnų, jai paskambino nepažįstamas vyriškis ir paprašė susitikti. Susitikus šis asmuo pasakė, jog pažįsta A. G., po to perdavė popieriaus lapelį ir nurodė šį perduoti meistrui. Ji suprato, kad perduoti popieriaus lapą reikia R. G.. Tą ji nedelsdama ir padarė. R. G. nieko neklausinėjo, tik liepė ateiti jai po valandos. Atvykus nurodytu laiku, šis asmuo (R. G.) padavė maišelį, kuriame buvo kažkokie daiktai, suvynioti į laikraščius, kuriuos nurodė atiduoti tam, kuris perdavė popierius. Tai, kas buvo įvyniota laikraštyje, atrodė kaip skardos gabalas, apie 40 cm ilgio. Šių daiktų ji niekada nebuvo išvyniojusi, iš karto juos atiduodavo sutuoktinio draugu prisistačiusiam nepažįstamam asmeniui. Už vieną R. G. pagamintą transporto priemonės registracijos numerio ženklo vienetą jam mokėdavo apie 100 Lt, o 50 Lt pasilikdavo sau. Kartais lapelį su informacija jai perduodavo ne tas asmuo, su kuriuo kontaktavo nuo pat tarpininkavimo pradžios – A. B., tačiau šis kitas vyriškis (P. B.) skambindavo iš jai žinomo pirmojo asmens telefono, todėl ji sutikdavo susitikti ir perduoti jo atneštus duomenis.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu G. G. atpažino A. B., kaip vyrą, kuris prisistatė jos sutuoktinio draugu ir perduodavo popierius su duomenimis, kuriuos ji nunešdavo R.; taip pat atpažino R. G., kaip vyrą vardu R. (24 t., b. l. 73-75, 76-78).

Liudytojas R. G. paaiškino, kad maždaug nuo 2008 m. vertėsi įvairių metalo gaminių darymu. 2009 m. vasarą iš matymo pažįstamas vyriškis, vardu D., pasiūlė jam presą, skirtą valstybinių numerių gaminimui. Šis presas buvo paliktas (duomenys neskelbtini) radijo gamyklos pastate, kur tuo metu jis nuomojosi patalpas. D. jo buvo prašęs pagaminti ne daugiau kaip 7 vnt. komplektų netikrų valstybinių transporto priemonių numerių. Nuo 2010 metų savo veiklą tęsė garaže, esančiame (duomenys neskelbtini). Jis taip pat pažįsta vyriškį, vardu A., kuriam yra daręs metalinę tvorą. A. žinojo, kad jis turi presą, galintį aliuminio plokštelėje atspausti valstybinius numerius, 2010 m. pabaigoje šis buvo prašęs atspausti jam konkrečias raides ir skaičius. Kai A. buvo suimtas, jis pradėjo bendrauti su šio žmona G. G., kuri kreipdavosi į jį dėl netikrų valstybinių numerių komplektų gamybos. Numerių raides ir skaičius G. G. paduodavo užrašytus ant paprastų popieriaus lapelių. Kai pagamindavo valstybinius numerius, paskambindavo G. G. ir ši ateidavo jų pasiimti, taip pat jam sumokėdavo už darbą. Iš viso šios moters užsakymu yra pagaminęs ne mažiau kaip 20 vnt. komplektų. Buvo keli atvejai, kai užsakymą pateikdavo bei pagamintus numerius atsiimdavo jam nepažįstamas vyriškis, kurio prašymu, kaip suprato, veikė ir G. G..

Parodymų patikrinimo vietoje metu R. G. parodė garažą Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kuriame parodė patalpą, įrengtą garažo rūsyje, paaiškino, kad šioje patalpoje turimų įrankių pagalba pagal gautus užsakymus klastojo valstybinius numerius. Minėtame garaže išimtas metalinis rankinis presas, metalinės plokštės, metalinės raidės (44 vnt.) ir plokštelės su skaičiais (20 vnt.), metalinės dalys, 30 vnt. numerių ruošinių, 10 vnt. lipnios baltos juostos, 4 vnt. lipdukų, metalinis raidžių ir skaičių laikiklis (25 t., b. l. 14-24). Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad nešiojamas, pastatomas rankinis presas, skirtas nedidelių daiktų spaudimui, pagamintas iš metalo ir susideda iš dviejų dalių – sukimo rankenos (panašios į štangą su svoriais), kurios viduje yra apvali skylė, o šonuose pritvirtinti apvalios formos sunkūs metaliniai žiedai ir paties preso. Presas veikia „sraigto“ principu, t. y. sukant rankeną presas spaudžia po juo padėtą daiktą. Volelis, skirtas plokščių daiktų paviršių dažymui, pagamintas iš trijų tarpusavyje besisukančių, metalinėmis konstrukcijomis sujungtų atskirų volelių, pritvirtintų prie stačiakampės metalinės plokštės. Voleliai tarpusavyje sukasi šone pritvirtintos metalinės rankenos pagalba (25 t., b. l. 42-43).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu R. G. atpažino D. U., kaip asmenį vardu D., A. G., kaip asmenį vardu A., ir G. G., kaip asmenį vardu G. (25 t., b. l. 27-29, 32-34, 35-37).

Belgijos Karalystės teisėsaugos institucijų atsakyme Nr. 38-3-G-922 į 2012 m. kovo 28 d. Nr. 38-3-S-1125 teisinės pagalbos prašymą informuojama apie (duomenys neskelbtini) padarytas vilkikų vagystes. Jame nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 14 d. 0.00 val. iki 5.30 val. (duomenys neskelbtini) pagrobtas 2007 metų laidos vilkikas „Volvo“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), 35 000 eurų vertės, priklausantis bendrovei „M.“, su puspriekabe „D TEC“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), priklausančią bendrovei „T.“. Draudimo kompanija „(duomenys neskelbtini)“. Priekaba atgauta tą pačią dieną, vilkikas surastas (duomenys neskelbtini) ir grąžintas į (duomenys neskelbtini) 2012 m. pabaigoje.

2011 m. lapkričio 18 d. AP-TO tarnybos prie vietinės Antverpeno policijos Centro skyriaus inspektoriaus D. M. pranešime nurodyta: Trumpas įvykio aprašymas: savininkas pats rado puspriekabę su tuščiu konteineriu (duomenys neskelbtini) mieste. Susiję asmenys: įtariamasis –nežinomas, auka (fazinis asmuo) – Y. Ö. (vairuotojas), nukentėjęs asmuo (juridinis asmuo) M. (komercinė įmonė), T. (komercinė įmonė); Tyrėjo nustatyta informacija: puspriekabė D TEC, kurios belgiškas valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas atvyko į policijos biurą pranešti, kad pats (duomenys neskelbtini) savivaldybėje surado pavogtą puspriekabę su tuščiu konteineriu. Jis vėl pradėjo naudoti puspriekabę ir konteinerį. Pareiškėjas informavo, kad nei puspriekabei, nei konteineriui žalos nepadaryta. Transporto priemonės, susijusios su įvykiu: pavogta puspriekabė D TEC, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registracijos data 2004 m. birželio 23 d., identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini). Pavogtas jūrinis konteineris, mėlynos spalvos.

2011 m. lapkričio 18 d. priede prie protokolo Nr. AN.17.LB.165672/2012 Ö. Y. apklausos protokole nurodyta, kad 2011 m. lapkričio 14 d. jis pranešė apie vilkiko „Volvo FMFH 5“ (Belgijos valst. numerio ženklai (duomenys neskelbtini) su priekaba D TEC (Belgijos valst. numerio ženklai (duomenys neskelbtini), kurioje buvo mėlynos spalvos 40 pėdų konteineris, vagystę. Apie 17 val. jam paskambino kolega ir pasakė, kad matė jo pavogtą priekabą su konteineriu (duomenys neskelbtini) pramonės parke. Jis pats su vilkiku ten nuvyko. Apžiūrėjęs priekabą ir konteinerį nepastebėjo nieko neįprasto, vagystės metu konteineris buvo tuščias, kai jį surado, jis vis dar buvo tuščias ir nepažeistas. Taip pat ir su priekaba – jokių pažeidimų. Jis įtaria, kad buvo pavogtas visas vilkiko ir priekabos junginys, siekiant nepatraukti dėmesio atkabinant priekabą, vėliau ši buvo atkabinta (duomenys neskelbtini), nes vilkikas buvo daug vertingesnis. Kas galėjo įvykdyti vilkiko ir priekabos vagystę neįtaria.

2013 m. sausio 31 d. Ö. Y. apklausoje nurodyta, kad jis yra M. vadybininkas ir yra įgaliotas pateikti pareiškimą. Jis yra apklausiamas dėl vilkiko VOLVO su priekaba vagystės, įvykdytos 2011 m. lapkričio 14 d. (duomenys neskelbtini) gatvėje. Pavogto vilkiko „Volvo“ vertė vagystės metu buvo 35 000 eurų, o priekaba buvo surasta tą pačią dieną. Tai nuomota „T.“ transporto priemonė.

2012 m. gegužės 31 d. priede prie protokolo Nr. AN.17.LB.077834/2012 Ö. Y. apklausos protokole (V1 modelis) nurodyta, kad policijos pareigūnai jam pranešė, kad yra surastas pavogtas jo vilkikas „Volvo“, taip pat suteikė visą reikalingą informaciją. Savo transporto priemonę jis atsiims (duomenys neskelbtini), iš pradžių susisiekęs su tyrėju Latvijoje. Jo transporto priemonė drausta bendrovėje „V.“ (14 t., b. l. 102, 103-106, 123, 126, t. 20, b. l. 1-24).

Lietuvos kriminalinės policijos biure 2012 m. gegužės 21 d. gautas atsakymas Nr. 38-3-G-898 iš Latvijos Respublikos VRM Valstybinės policijos Kriminalinės policijos vyriausiosios valdybos Tarptautinio bendradarbiavimo biuro į 2012 m. kovo 28 d. teisinės pagalbos prašymą Nr. 5-12-5-246, kuriame yra: 2011 m. gruodžio 10 d. Valstybinės policijos Latgalės regiono valdybos Ludzės nuovados Tvarkos policijos skyriaus viršininkui adresuotas raportas, kuriame nurodyta, kad 2011 m. gruodžio 10 d. 12.34 val. iš Valstybinės policijos Latgalės regiono valdybos vyresniojo inspektoriaus buvo gauta operatyvinė informacija apie tai, kad prie (duomenys neskelbtini) profesinės mokyklos stovi automobilis „Volvo“, valst. numeris(duomenys neskelbtini), kuris yra tarptautinėje paieškoje. Kartu iš Valstybinės policijos Latgalės regiono valdybos vyresniojo inspektoriaus buvo gautas prašymas patikrinti aukščiau nurodytą informaciją. Informacijos patikrinimo metu buvo nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini) stovi krovininis automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apie patikrinimo rezultatus informuotas Valstybinės policijos Latgalės regiono valdybos vyresnysis inspektoriaus, bei užtikrinta įvykio vietos apsauga iki operatyvinės grupės atvykimo.

2011 m. gruodžio 10 d. Valstybinės policijos Latgalės regiono valdybos Ludzės kriminalinės policijos skyriaus inspektorės surašytame apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas – krovininis automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis profesinės mokyklos teritorijoje, adresu: (duomenys neskelbtini). Automobilio ir priekabos apžiūros metu sugadinimai nenustatyti, apšvietimo prietaisai, posūkio ir gabaritų žibintai nepažeisti. Automobilis baltos spalvos. Automobilio priekyje yra Rusijos registracijos numeriai (duomenys neskelbtini). Automobilio dešinėje pusėje ant važiuoklės yra VIN kodas (duomenys neskelbtini). Paskutinis skaičius blogai matosi. Prie automobilio pritvirtinta baltos spalvos priekaba. Priekabos gale, tam numatytoje vietoje, yra Rusijos numeriai (duomenys neskelbtini). Priekabos priekinėje dalyje yra šaldymo įrenginys su užrašu ,,(duomenys neskelbtini)“. Priekabos gale yra dvivyrės durys, atidarius, matosi, kad priekaba tuščia. Apžiūrėjus priekaba nustatyta, kad važiuoklės numerio nėra. Po apžiūros automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), evakuatoriaus pagalba transportuotas į (duomenys neskelbtini) teritoriją (duomenys neskelbtini) gyvenvietė.

2012 m. kovo 8 d. Valstybinės teismo ekspertizių biuro eksperto išvadoje Nr. 11-2056 nurodyta, kad pirminis automobilio Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN numeris sunaikintas ir jo vietoje išspaustas naujas. Pirminis automobilio reljefinis numerio ženklas buvo ,,(duomenys neskelbtini)“, kur ,,“ yra nenustatytas elementas.

Latvijos Respublikos VRM Valstybinės policijos Latgalės regiono valdybos Kriminalinės policijos biuro 2012 m. balandžio 23 d. pranešime dėl dokumentų pateikimo Nr. 20/18-2-18403 nurodyta, kad 2011 m. gruodžio 10 d. VP Latgalės regiono valdybos Ludzės nuovadoje buvo pradėta baudžiamoji byla Nr.11290056811 dėl grupės asmenų padarytos nusikalstamos veikos, t. y. 2011 m. gruodžio 10 d. (duomenys neskelbtini) buvo rastas paliktas krovininis automobilis „Volvo FH 13 440“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis tarptautinėje paieškoje. Apžiūros metu nustatyta, kad nurodyto automobilio dešinėje pusėje yra VIN Nr. (duomenys neskelbtini), o tarptautinė paieška buvo paskelbta automobiliui „Volvo FMFH E 5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), todėl kilo įtarimai dėl VIN numerio suklastojimo. Be to, prie minėto krovininio automobilio buvo prikabinta priekaba ,,Schmitz Cargobull“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekabos VIN numerio nepavyko nustatyti, todėl kilo įtarimai, kad ši priekaba galimai taip pat yra paieškoje. Šioje byloje buvo atlikta krovininio automobilio „Volvo FH13 440“ bei priekabos ,,Schmitz Cargobull“ reljefinių identifikacinių numerių ekspertizė, kurios metu nustatyta, kad krovininio automobilio „Volvo FH13 440“ pirminis VIN numeris (galimai (duomenys neskelbtini)) sunaikintas ir iškaltas naujas numeris – (duomenys neskelbtini). Atliekant priekabos ,,Shmitz Cargobull“ ir jos užpakalinio rato ašies reljefinių numerių ekspertizę aptiktas fabrikinis lipdukas su markiruote, ant kurio matosi priekabos ašies identifikaciniai numeriai (duomenys neskelbtini). Pagal nustatytus užpakalinių ratų ašių numerius (duomenys neskelbtini) ir produkto Nr. (duomenys neskelbtini) puspriekabė buvo identifikuota kaip ,,Schmitz Cargobull“ (duomenys neskelbtini), kurios tarptautinė paieška buvo paskelbta 2011 m. lapkričio 8 d. Prancūzijos SIS (20 t., b. l. 25-85).

2012 m. rugsėjo 17 d. gautame atsakyme Nr. 38-3-G-1547 iš VFR Kelno prokuratūros į 2012 m. kovo 16 d. teisinės pagalbos prašymą Nr. 38-3-S-938 nurodyta, kad Rhein-Erft policijos kriminalinio komisariato Nr. 22 bylos Nr. 602000-048927-12/5 duomenimis 2011 m. lapkričio 18 d. adresu (duomenys neskelbtini) buvo pavogta balninė puspriekabė su registracijos ženklais (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini). Krovinį sudarė 23 t legiruoto plieno, supakuoto į 8 ritinius. Nukentėjo bendrovė „S.“, reg. adresu (duomenys neskelbtini). Policijos bylos Nr. 602000-095000-11/6, Kelno prokuratūros bylos Nr. yra 21UJs 163/12. Buvo paskelbta balninės puspriekabės paieška ir ji buvo surasta be krovinio Lietuvoje.

LKBP Tarptautinių ryšių valdybos 2011 m. gruodžio 15 d. pranešime Nr. TR/8348/26/DE/11 nurodyta, kad SIRENE Vokietijos nacionalinis biuras informavo apie tai, jog puspriekabė „Koegel“, VIN (duomenys neskelbtini), buvo pavogta naktį 2011 m. lapkričio 18 d. tarp 0.00 val. ir 3.45 val. Joje buvo pakrautos nerūdijančio plieno ritės, kurių vertė yra apie 100 000 eurų. Ant puspriekabės buvo įtaisytas užraktas, vokiškai vadinamas „(duomenys neskelbtini)“, kuris buvo kaip apsauga nuo vagystės. Vilkiko su minėta puspriekabe nebuvo. Puspriekabė stovėjo nuošalyje, industriniame rajone, pagal vairuotojų susitarimą, kai vairuotojai tarpusavyje susiderina kas toliau vairuos/ilsėsis, dėl jų pačių vairavimo patogumo. SIORENER Vokietijos nacionalinis skyrius taip pat praneša, kad maždaug prieš metus iš tos pačios vietos buvo pavogta puspriekabė, pakrauta metalu, tačiau įtariamieji nustatyti nebuvo, puspriekabė nerasta.

LKBP Tarptautinių ryšių valdybos 2012-02-29 pranešime Nr. TR/8348/26/LT/11 nurodyta, kad SIRENE Vokietijos nacionalinis biuras informavo apie tai, jog 2011 m. gruodžio 30 d. valst. numeriai (duomenys neskelbtini), buvo rasti (duomenys neskelbtini).

Lietuvos kriminalinės policijos biure 2012 m. rugsėjo 6 d. gautame atsakyme Nr. 38-3-G-1478 iš Vokietijos Federacinės Respublikos Hamburgo prokuratūros ir Generalinėje prokuratūroje 2012 m. rugsėjo 4 d. gautame atsakyme Nr. 14.1-3704 (14.5-102/12) iš Badeno-Viurtembergo Štutgarto prokuratūros yra Laisvojo Hansos miesto Hamburgo Vidaus reikalų įstaigos-policijos tarnybinės institucijos ZD661, 2012 m. birželio 22 d. Tyrimo pranešimas (Reg. Nr. ZD66/5K/0413535/2012), kuriame nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) 2011 m. lapkričio 18 d. buvo pavogtas balninis vilkikas su 22 tonomis plieninių žiedų ir 2011 m. lapkričio 18 d. buvo pavogtas vilkikas su 23 tonomis metalinių velenų.

Rhein-Erft apskrities policijos West policijos nuovados pareigūnų 2011-11-18 byloje Nr. 602000-095000-11/6 surašytame pranešime apie nusikaltimą nurodyta: Veikos laikas: nuo 2011 m. lapkričio 18 d. 0.00 val. iki 3.45 val., penktadienis; Veikos vieta: (duomenys neskelbtini); Veikos vietovės pobūdis: automobilių parkavimo aikštelė; Išplėstinis veikos vietos aprašymas: prieš centrinį paštą; Pasisavinta vertybė: balninė puspriekabė SAHN platforma su tentu, valst. numeris (duomenys neskelbtini), KOEGEL, VIN.: (duomenys neskelbtini), raudonos spalvos, su užrašu „(duomenys neskelbtini)“ ant šono ir galo baltos spalvos; Žala dėl pasisavintos vertybės: 110 000 eurų; Pateikusysis skundą, tuo pačiu yra liudytojas: „D.“; Papildomi duomenys apie automobilį: automobilio tipas – balninė puspriekabė, gamintojas – „Koegel“, registracijos numeris (duomenys neskelbtini), automobilio identifikacijos numeris – (duomenys neskelbtini), spalva – raudona; Liudytojas: H. D.; Bylos esmė: 2011 m. lapkričio 18 d. 4.24 val. policijos pareigūnai gavo pavedimą dėl balninės puspriekabės vagystės (duomenys neskelbtini), priešais pašto centrinį sandėrį (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje policijos pareigūnų laukė liudytojas D., kuris paaiškino, kad vakar, apie 14.30 val. jis su balniniu vilkiku ir puspriekabe atvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę, tuomet parkavimo juostoje pastatė puspriekabę ir užfiksavo ją šarnyriniu diskiniu užraktu. Po ko tik su vilkiku nuvairavo į (duomenys neskelbtini) gatvę ir atsigulė miegoti. 0.00 val. atsikėlė ir pamatė balninę puspriekabę ir vėl atsigulė miegoti. Kai 3.45 val. atsikėlė, balninės puspriekabės jau nebebuvo. Tuomet iškart jis paskambino į firmą paklausti ar kitas vairuotojas, su kuriuo jis turėjo apsikeisti puspriekabe, jau yra firmoje, bet jo nebuvo. (duomenys neskelbtini) gatvėje jie kasdien keičiasi puspriekabėmis. Puspriekabėse visuomet yra pakrautas vertingas legiruotas plienas. Puspriekabėje buvo apie 23 tonos plieno, kurio vertė apie 100 000 erų. Praėjusiais metais taip pat jau buvo pavogta balninė puspriekabė, todėl jie ant ašies pradėjo dėti užraktą. Parkavimo vietoje ir aplink neaptikta jokių užrakto pėdsakų. Paieška aplinkinėje teritorijoje nieko nedavė. Balninė puspriekabė įrašyta į paiešką.

2011 m. gruodžio 29 d. Westhessen policijos departamento Limburg-Weilburg policijos direkcijos Limburg policijos nuovados pareigūno surašytame informaciniame pranešime/pavedime nurodyta: Veikos data: ketvirtadienis, 2011 m. gruodžio 29 d. 1.15 val.; Veikos, įvykio vieta: (duomenys neskelbtini); Vietovės aprašymas: pramoninis rajonas; Registracijos ženklas: (duomenys neskelbtini); Asmens vardas, pavardė: O. D.. Ponas D. 2011 m. gruodžio 29 d. 11.15 val. vaikščiodamas atrado vagystės metu pavogtus registracijos ženklus (duomenys neskelbtini). Ženklai gulėjo sulenkti neužstatytame žemės sklype pramoninio rajono (duomenys neskelbtini) gatvėje. Registracijos ženklai yra smarkiai apgadinti, ant jų nematyti pėdsakų, kuriuos būtų galima identifikuoti. Registracijos ženklai perduoti Kerpen kriminalinei policijai (20 t., b. l. 86-162).

Operatyvinių veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad 2011 m. lapkričio 25 d. slaptai patekus į angarą adresu (duomenys neskelbtini) jame aptiktas vilkikas „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), ir puspriekabė „Koegel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini) (6 t., b. l. 54-59).

Kitame operatyvinių veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad 2011 m. lapkričio 28 d. slapta stebint angaro adresu (duomenys neskelbtini), išorę ir vidų, jame stovintį vilkiką „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), ir puspriekabę „Koegel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), į vidų užėjo A. B., S. A. ir nenustatytas asmuo. Užvedus vilkiką šis atkabintas nuo puspriekabės ir S. A. vilkiką išvairavo iš angaro (6 t., b. l. 11-17).

2011 m. lapkričio 29 d. slapta stebint angaro adresu (duomenys neskelbtini) išorę ir vidų, jame stovinčią puspriekabę „Koegel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), į vidų užėjo S. A. ir D. Š.. Išeidami iš angaro jie galimai išsinešė metalo krovinio pavyzdžius (6 t., b. l. 18-20).

2011 m. gruodžio 1 d. slapta stebint angaro adresu (duomenys neskelbtini) išorę ir vidų, jame stovinčią puspriekabę „Koegel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), į vidų užėjo T. B. ir nenustatytas asmuo. T. B. atsineštu įrankiu nusipjovė metalo pavyzdį, o nenustatytas asmuo nusuko valst. numerį ir padėjo greta puspriekabės. Po to jie išėjo iš angaro (6 t., b. l. 21-23).

Taip pat slapta stebint angaro adresu (duomenys neskelbtini) išorę ir vidų, jame stovinčią puspriekabę „Koegel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), 2012 m. sausio 12 d. 16.01 val. prie angaro atėjo ir užėjo į vidų T. B., atidarė angaro vartus, tuomet į angarą įvažiavo vilkikas „Volvo FH 12“, po ko angaro vartai buvo uždaryti. S. A. ir T. B. angaro viduje prikabino puspriekabę prie vilkiko. 16.17 val. T. B. pakėlė angaro vartus ir iš angaro išvažiavo S. A. vairuojamas vilkikas, tempdamas puspriekabę su metalo kroviniu. T. B. uždarė vartus ir nuėjo link vilkiko, po ko šis nuo angaro nuvažiavo. 20.27 pro atidarytus angaro vartus atbuline eiga įvažiavo tas pats vilkikas su ta pačia puspriekabe, vairuojamas S. A.. Tuo metu angare buvo A. B. ir T. B., kuris uždarė angaro vartus. Viduje S. A. ir T. B. atkabino puspriekabę, po ko S. A. išvairavo vilkiką „Volvo“ iš angaro. 20.31 val. iš angaro išėjo broliai T. ir A. B. (6 t., b. l. 24-28).

2012 m. sausio 18 d. slapta stebint angaro adresu (duomenys neskelbtini) išorę ir vidų, jame stovinčią puspriekabę „Koegel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), į vidų užėjo G. A. ir pasipiktino pamatęs puspriekabę, kuri trukdė iškrauti dviračių krovinį. Pastarasis dėl to paskambino G. K.. Aplink puspriekabę iškrautos dėžės su dviračiais (6 t., b. l. 29-32).

2012 m. vasario 3 d. slapta stebint angaro adresu (duomenys neskelbtini) išorę ir vidų, jame stovinčią puspriekabę „Koegel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), prie angaro automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), privažiavo S. A., o automobiliu „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), privažiavo broliai A. ir T. B.. Šie asmenys keltuvo pagalba atlaisvino nuo dėžių su dviračiais privažiavimą prie puspriekabės, po ko S. A. vilkiku „Scania“ (nustatyta, kad skolintas pas A. K. UAB „T.) įvažiavo į angarą ir prikabinęs puspriekabę, nesėkmingai bandė ją ištempti. Puspriekabė palikta angare (6 t., b. l. 33-37).

Slapta stebint angaro adresu (duomenys neskelbtini) išorę ir vidų, jame stovinčią puspriekabę „Koegel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), 2012 m. vasario 4 d. 11.29 val. prie angaro automobiliu „VW Passat“ privažiavo T. B., kuris atvežė uždengtu veidu buvusį A. K.. Atidarius angaro vartus į vidų įvažiavo S. A. vairuojamas vilkikas „Scania“ (nustatyta, kad skolintas pas A. K. UAB „T.). T. B. uždarė vartus ir padėjo iš automobilio išlipti A. K., kurio veidas uždengtas, po ko šį nuvedė į angaro vidų. 11.37 val. automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie angaro atvažiavo D. Š., o 12.05 val. į angarą įėjo A. B.. Puspriekabė prikabinta prie vilkiko, A. K. tvarkė puspriekabės stabdžius. Paskui A. B. nuvedė A. K., kuris dengė akis ranka, iki automobilio „VW Passat“ ir įsodino bei nubėgo link savo automobilio, o tuo metu –12.14 val. iš angaro išvažiavo S. A. vairuojamas vilkikas su puspriekabe. T. B. uždarė angaro vartus, sėdo į automobilį „VW Passat“ ir išvažiavo (6 t., b. l. 38-44).

Peržiūrėjus laikmenas su (duomenys neskelbtini) apsaugos vaizdo kamerų užfiksuotais vaizdais nustatyta, jog 2012 m. vasario 4 d. nuo 12.23.32 val. iki 12.23.55 val. (duomenys neskelbtini) sankryžoje S. A. vairavo vilkiką „Scania R500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį (duomenys neskelbtini) lizingui ir naudojamą UAB „T.“, su puspriekabe „Koegel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), raudonos spalvos tentu su užrašu „(duomenys neskelbtini)“ (6 t., b. l. 45, 47-52).

Operatyvinių veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad nuo 2011 m. lapkričio 11 d. iki 2012 m. vasario 11 d. buvo klausomasi D. Š. mobiliojo ryšio telefono abonento numeriu (duomenys neskelbtini) daromų pokalbių ir nustatyti 2012 m. sausio 12-13 d. šio asmens kontaktai su S. A., Ž. Ž., A. J.. Iš pokalbių turinio matyti, kad V. V., S. A., Ž. Ž. yra kartu, S. A. labai užsiėmęs. (6 t., b. l. 131, 135-147).

Iš teisiamajame posėdyje pagarsinto 2013 m. rugsėjo 20 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo (kuriuo pripažinti kaltais ir nuteisti A. B. bei P. B.) matyti, kad buvo nustatyta, jog pagamintus netikrus valstybinių numerių ženklus paros dviejų bėgyje nuo užsakymo gavimo A. B. ir P. B. laikotarpiu nuo 2011 metų rudens iki 2012 metų kovo (duomenys neskelbtini) parduodavo S. A., gaudami iš pastarojo po 250 Lt už kiekvieną valstybinių numerių ženklų (2 vnt.) komplektą. Taip pat nustatyta, kad P. B. realizavo 30 vnt. netikrų balninių vilkikų „Volvo“, „Scania“ ir puspriekabių „Koegel“, „Schmitz“ valstybinių numerių ženklų.

2012 m. balandžio 5 d. trasologinio tyrimo išvadoje Nr. 140-(1721)-IS1-2272 nurodyta, kad tirti pateikti transporto priemonės valstybinių numerių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ženklai yra suklastoti. Tirti pateikti transporto priemonių valstybinių numerių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ženklai buvo klastojami iš metalo lakšto išpjovus reikiamo formato plokšteles, jas padengus blizgia balta plėvele (kairėje turinčią atitinkamą spalvą bei ženklus) presuojamas išgaubtas ženklo rėmelis bei reikiami raidžių bei skaičių ženklai ir tada iškilūs jų paviršiai nudažomi juodos spalvos dažais (2 t., b. l. 186-189).

Specialisto, atlikusio trasologinį tyrimą, išvadoje nurodyta, kad tirti pateikti valstybinių numerių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ženklai buvo pagaminti naudojant tirti pateiktas plokšteles su reljefiniais simboliais (kurios buvo paimtos pas R. G.). Tirti pateikti valstybinio numerio (duomenys neskelbtini) ženklai buvo pagaminti ne tirti pateiktomis simbolių plokštelėmis (25 t., b. l. 52-57).

Atlikus dokumentų tyrimą nustatyta, kad pateikto tirti LT transporto priemonių registracijos liudijimo (EB) Nr. (duomenys neskelbtini) (vilkikui „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rastas automobilio „Vauxhall Signum“ slėptuvėje) blankas yra atspausdintas ne pagal tokių blankų spausdinimo reikalavimus, t. y. jis yra netikras. Pateiktas tirti LT transporto priemonių registracijos liudijimo (EB) Nr. (duomenys neskelbtini) blankas ištisai atspausdintas rašaliniu spausdinimo įrenginiu (raudonos spalvos spaudų atspaudai taip pat atspausdinti rašaliniu spausdinimo įrenginiu), juodos spalvos parašai atlikti ranka rašymo priemonėmis (2 t., b. l. 1-4, 170-174).

Iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 39¹ straipsnio nuostatomis T. T. parodymų matyti, kad 2011 m. lapkričio 13 d. jis su Ž. J. ir R. N. (duomenys neskelbtini) pavogė vilkiką „Volvo FMFH E5“, o 2011 ml. lapkričio 18 d. (duomenys neskelbtini), su R. N. prie šio vilkiko prisikabino ir pavogė puspriekabę „Leda Koegel“, su metalo kroviniu. Tokius šio asmens parodymus patvirtino ir Ž. J. bei R. N.. Minėtų asmenų parodymai apie vagystės aplinkybes sutampa tarpusavyje, yra išsamūs ir logiški. Skirtumai kai kuriose detalėse neleidžia suabejoti jų tikrumu. Be to, šių asmenų nurodytas aplinkybes taip pat patvirtina Belgijos Karalystės teisėsaugos institucijų atsakymas, pranešimas, apklausos protokolai, Lietuvos kriminalinės policijos biure gautas atsakymas Nr. 38-3-G-898 iš Latvijos Respublikos VRM Valstybinės policijos Kriminalinės policijos vyriausiosios valdybos Tarptautinio bendradarbiavimo biuro, Latvijos Respublikos VRM Valstybinės policijos Latgalės regiono valdybos Kriminalinės policijos biuro 2012-04-23 pranešimas, iš kurių matyti, kad buvo pavogtas vilkikas „Volvo“ ir puspriekabė su tuščiu konteineriu. Puspriekabė surasta paties savininko (duomenys neskelbtini) mieste, vilkikas surastas (duomenys neskelbtini) Respublikoje. Pirminis vilkiko VIN numeris sunaikintas ir jo vietoje išspaustas naujas. Atsakymas iš VFR Kelno prokuratūros, LKBP Tarptautinių ryšių valdybos pranešimai, Lietuvos kriminalinės policijos biure gautas atsakymas, Rhein-Erft apskrities policijos West policijos nuovados pareigūnų surašytas pranešimas apie nusikaltimą, Westhessen policijos departamento Limburg-Weilburg policijos direkcijos Limburg policijos nuovados pareigūno surašytas informacinis pranešimas patvirtina, kad 2011 m. lapkričio 18 d. tarp 0.00 val. ir 3.45 val. adresu (duomenys neskelbtini) buvo pavogta balninė puspriekabė „Koegel“ su registracijos ženklais (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini). Krovinį sudarė 23 t nerūdijančio plieno, supakuoto į 8 ritinius, kurių vertė yra apie 100 000 eurų. Be to, S. A., L. S., Ž. Ž. parodymai, taikant operatyvinius veiksmus užfiksuoti duomenys taip pat patvirtina tokią vagystę buvus, atskleidžia, kaip buvo realizuoti pavogtas vilkikas, puspriekabė, metalo krovinys.

Už šios vagystės padarymą Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžiu (pakeistu 2018 m. gruodžio 20 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu) pagal BK 25 straipsnio 4 dalį 178 straipsnio 3 dalį nuteisti A. B., T. B., S. A., o Ž. J. ir R. N. – pagal BK 25 straipsnio 2 dalį 178 straipsnio 3 dalį. T. T. (10 t., b. l. 126-139) buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 39¹ straipsnio nuostatomis.

Taip pat A. B., T. B., S. A. (Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžiu) nuteisti ir pagal BK 25 straipsnio 4 dalį 300 straipsnio 3 dalį, o Ž. J. ir R. N. – pagal BK 25 straipsnio 2 dalį 300 straipsnio 3 dalį.

Šioje baudžiamojoje byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad prieš išvykstant vykdyti nusikalstamos veikos vagystę įvykdę asmenys buvo aprūpinti grupuotės lėšomis įsigyta, su įrengta slėptuve, transporto priemone, įrankiais, suklastotais dokumentais, automobilių numeriais, kompiuteriu su programa, skirta automobilių užvedimo apsaugos kodams nuskaityti, iššifruoti ir perrašyti į naują elektroninį prietaisą ir kitais reikmenimis. Nėra abejonių, kad kaltinamajam apie šią vagystę buvo žinoma, pas V. V. kratos metu rasta visa eilė įrankių, pritaikytų tokioms vagystėms vykdyti, jis (kartu su kitais) atvažiavo į (duomenys neskelbtini) pasitikti grįžtančio pavogto vilkiko su puspriekabe, organizavo pavogto krovinio – maisto produktų, pardavimą, kartu su kitais paminėtais asmenimis rūpinosi pavogto vilkiko, puspriekabės realizavimu. Šią veiką padarę asmenys atliko veikdami V. V. ir jau nuteistų brolių A. ir T. B. suburto nusikalstamo susivienijimo veikloje, todėl V. V. atsako už jų padarytą nusikalstamą veiką kaip vykdytojas. BK 190 straipsnyje nurodyta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL. Šios vagystės metu pagrobto turto – vilkiko (su puspriekabe, kuri buvo palikta), puspriekabės-šaldytuvo ir krovinio vertė buvo didesnė nei 135 000 eurų. Todėl kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 25 straipsnio 4 dalį 178 straipsnio 3 dalį. Nėra abejonių, kad V. V., kaip vieno iš nusikalstamo susivienijimo organizatorių, tyčia apėmė ir dokumentų, būtinų sėkmingai pargabenti pavogtas transporto priemones, krovinius, suklastojimą bei jų panaudojimą, todėl jo veika teisingai kvalifikuota ir pagal BK 25 straipsnio 4 dalį 300 straipsnio 3 dalį.

2011 m. gruodžio 4 d. vilkiko „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabės „System Trailers“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei 2011 m. gruodžio 5 d. puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz“ vagystė (duomenys neskelbtini)

Kaltinamasis V. V. teigė šioje vagystėje nedalyvavęs, nieko apie ją nežinantis.

Nuteistieji A. B. ir T. B. parodymus duoti atsisakė.

Nuteistasis Ž. paaiškino, kad 2011 m. lapkričio mėnesį su D. Š. sidabrinės spalvos automobiliu „Audi A6“ Anglijos valstybiniais numeriais nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Netrukus iš Lietuvos buvo atsiųstas vairuotojas pravarde „A.“ (R. Z.). Netoli (duomenys neskelbtini) esančiame miestelyje jie surado galimai 2007 m. gamybos vilkiką „Scania“, baltos spalvos kabina su mėlynos spalvos intarpais. Vėlų vakarą nuvažiavo prie vilkiko, savo automobilį „Audi A6“ paliko apie 500 m atstumu aikštelėje, jame liko R. Z.. Iš automobilio pasiėmė atsuktuvus, įrankį spynelėms laužti, rankinį akumuliatorinį grąžtą ir nuėjo link vilkiko. Jis atsuktuvu išlaužė vilkiko „Scania“ keleivio durelių spynelę, įlipo į vidų, kur jis savadarbio įrankio pagalba išlaužė užvedimo spynelę, o D. Š. tuo metu kabinoje ieškojo palydovinės navigacijos sistemos. Po to jie išlipo ir pranešė vairuotojui, kad šis atvažiuotų prie vilkiko. Netrukus automobiliu „Audi A6“ atvažiavo R. Z., kuris sėdo už vilkiko „Scania“ vairo, o jie – į automobilį „Audi A6“. Visi kartu nuvažiavo į kitą pramoninį rajoną, esantį už 20-30 km, paliko ten aikštelėje vilkiką. Kitos dienos pavakare visi nuvažiavo pasižiūrėti ar stovi vilkikas „Scania“. Pamatę, kad viskas tvarkoje ir jokio pavojaus nėra, jie paleido vairuotoją prie vilkiko. Tuo pačiu metu, pasiėmę iš po rankiniu stabdžiu įrengtos slėptuvės, pakeitė automobilio valstybinius numerius iš belgiškų į lietuviškus. Be to, R. Z. perdavė reikalingus dokumentus, ir šis pradėjo važiuoti link (duomenys neskelbtini), o jie pagrobtą vilkiką lydėjo. (duomenys neskelbtini) palydovinės navigacijos pagalba susirado pramoninį rajoną, kurio gatvėje rado puspriekabę-šaldytuvą. SMS žinute vairuotojui pranešė adresą kuriuo jam reikia atvažiuoti. Vakare prie puspriekabės-šaldytuvo vilkiku privažiavo R. Z.. Vairuotojas prisikabino puspriekabę prie vilkiko, o jis pakeitė puspriekabės valstybinį numerį. D. Š. tuo metu apieškojo puspriekabę, ar nėra paslėptos palydovinės įrangos. Prikabinus puspriekabę-šaldytuvą prie vilkiko R. Z. nuvažiavo į vilkikų stovėjimo aikštelę 250 km iki (duomenys neskelbtini) sienos. Jie lydėjo vilkiką iki sutartos vietos, važiuodami priekyje 20-30 km atstumu. Sutartoje vietoje sulaukę vilkiko, jie paliko šią transporto priemonę stebėjimui. Vakare visi išvažiavo į Lietuvą. Įvažiavus į Lietuvą R. Z. parašė SMS, kad susimokėtų kelių mokesčius ir vilkiką „Scania“ su puspriekabe-šaldytuvu nuvairuotų į stovėjimo aikštelę, kuri yra 15-20 km nuo (duomenys neskelbtini) miesto ribos. Po kelionės D. Š. jį parvežė namo. Praėjus 3-4 dienoms jam buvo sumokėta 1 350 eurų.

Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (remiantis BK 39¹ straipsnio nuostatomis) D. Š. apklausiamas paaiškino, kad 2011 m. lapkričio pabaigoje-gruodžio pradžioje, kartu su Ž. Š. automobiliu „Audi A6“ Jungtinės Karalystės valstybiniais numeriais išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Netrukus į (duomenys neskelbtini) mikroautobusu iš Lietuvos buvo atsiųstas vairuotojas iš (duomenys neskelbtini) – R. Z.. Su Ž. Š. važinėdami po (duomenys neskelbtini) apylinkes susirado gatvėje stovintį 2007 m. gamybos vilkiką „Scania“ mėlynos spalvos kabina, kurį nusprendė pavogti. Prie šio vilkiko buvo prikabinta puspriekabė. Vėlai vakare iš viešbučio paėmė R. Z. ir nuvažiavo link minėto vilkiko. Vairuotoją R. Z. paliko automobilyje netoliese, o jie, pasiėmę iš automobilio reikiamus įrankius, nuėjo prie vilkiko. Atsineštais įrankiais Ž. Š. išlaužė vilkiko kabinos keleivio durelių spynelę ir jie įlipo į kabiną. Ten specialiu įrankiu Ž. Š. išlaužė vilkiko užvedimo spynelę, o jis tuo metu apieškojo vilkiko kabiną ar nėra įmontuoto palydovinio sekimo įrenginio. Po to jie pranešė R. Z., kad šis atvažiuotų prie vilkiko. Šiam atvažiavus apvažiavo ratą, norėdami įsitikinti, kad aplinkui viskas ramu ir nėra policijos pareigūnų. Po to R. Z. išlipo netoli vilkiko, turėdamas atsuktuvą vilkiko užvedimui. Jis nuvažiavo į iš anksto sutartą vietą apie 50 km nuo vagystės vietos. Ten jie susitiko, paėmė vairuotoją ir palikę aikštelėje stebėjimui vilkiką su puspriekabe, sugrįžo į viešbutį. Rytojaus dieną pravažiavę pro pavogtą vilkiką ir įsitikinę, kad viskas ramu, vakare prie jo sugrįžo. Be to, dienos metu važinėdami po miesto apylinkes, greitkelio (duomenys neskelbtini) nuvažiavime susirado puspriekabę-šaldytuvą su šveicariškais valstybiniais numeriais. Ji buvo 2008 m., baltos spalvos ir be krovinio. Tuomet iš viešbučio paėmė R. Z. ir nuvežė šį prie surastos puspriekabės-šaldytuvo parodyti jos stovėjimo vietą, po ko nuvežė vairuotoją prie vilkiko „Scania“. R. Z., vairuodamas vilkiką, nuvažiavo prie puspriekabės-šaldytuvo. Jie patys važiavo pirmi ir stebėjo kelią, kad niekur nebūtų policijos pareigūnų ar policijos postų. Privažiavęs prie puspriekabės, R. Z. atkabino buvusią puspriekabę ir prisikabino surastą puspriekabę-šaldytuvą. Jie patys tuo metu stebėjo aplinką. Po to R. Z. nuvairavo vilkiką su puspriekabe-šaldytuvu į kitą vietą apie 30-40 km atstumu nuo vagystės vietos. Palikę ten pavogtus vilkiką su puspriekabe-šaldytuvu, grįžo į viešbutį. Kitos dienos vakare jie visi nuvažiavo prie pavogto vilkiko. Likus keliems šimtams metrų iki vilkiko, R. Z. su Ž. Š. išlipo. Jie pakeitė vilkiko ir puspriekabės-šaldytuvo valstybinius numerius į lietuviškus ir vairuotojas R. Z. nuvažiavo link Lietuvos, o jie lydėjo vairuotoją. Lietuvoje vilkikas su puspriekabe-šaldytuvu buvo pastatyti saugojamoje automobilių stovėjimo aikštelėje netoli (duomenys neskelbtini) akademijos. Vairuotojas liko saugoti. Apie tai jie informavo A. B.. Rytojaus dieną šis vilkikas su puspriekabe-šaldytuvu buvo parduoti A. K. už 27 tūkstančius eurų.

Nuteistasis R. Z. paaiškino, kad 2011 m. rudenį jam paskambino D. T. ir pasiūlė užsidirbti – iš užsienio valstybės į Lietuvą parvairuoti vilkiką. Praėjus keletui dienų prie (duomenys neskelbtini), kolonėlėje, susitiko su A. B.. Susitarė dėl sąlygų ir praėjus dar keletui dienų mikroautobusu išvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur jį pasitiko du vyriškiai (D. Š. ir Ž. Š.), kurie jį nuvežė į viešbutį. Kitos dienos vakare atvažiavo minėti du asmenys, davė jam mobilųjį telefoną „Samsung“, kuriame buvo įvestas vienintelis numeris, prie kurio buvo parašytos raidės (duomenys neskelbtini). Jie paaiškino, kad šiuo telefono numeriu galės vieni kitiems skambinti arba parašyti SMS žinutę. Tuomet trise automobiliu „Audi A6“ nuvažiavo į kažkokį pramoninį rajoną netoli (duomenys neskelbtini). Jis liko automobilyje, o D. Š. ir Ž. Š., pasiėmę iš automobilio kuprinę, kažkur išėjo. Po 30 min. šie asmenys sugrįžo į automobilį ir visi pavažiavo apie 3-4 km tame pačiame pramoniniame rajone bei sustojo prie gatvėje stovėjusio vilkiko „Scania“ baltos spalvos kabina su mėlynos spalvos intarpais. Prie vilkiko buvo prisukti Belgijos valstybiniai numeriai. Dar sėdint automobilyje vienas iš vaikinų padavė GPS, kuriame buvo įvestas adresas, kur reiks nuvairuoti vilkiką ir kur D. Š. ir Ž. Š. jo lauks. Prie vilkiko buvo prikabinta puspriekabė, skirta vežioti birius produktus. Jis vilkiką su puspriekabe nuvairavo į nurodytą vietą. Tuomet, palikęs vilkiką, persėdo į automobilį „Audi A6“, po ko grįžo į viešbutį. Kitos dienos vakare su D. Š. ir Ž. Š. nuvažiavo prie pavogto vilkiko „Scania“. D. Š. ir Ž. Š. liepė važiuoti link (duomenys neskelbtini), ir sustoti aikštelėje, kur stovės daug puspriekabių. Jis atsisėdo už vilkiko „Scania“ vairo, o D. Š. ir Ž. Š. iš automobilio „Audi A6“ atsinešė LR valstybinius numerius, kuriuos prisuko prie vilkiko, o belgiškus valstybinius numerius pasiėmė su savimi. Taip pat padavė jam komplektą LR transporto priemonės registracijos dokumentų, draudimus. Tuomet minėtiems dviem asmenims važiuojant pirmiems, nuvažiavo į pramoninį rajoną, kuriame, neaptvertoje automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjo daug įvairių modelių vilkikų ir puspriekabių. Toje aikštelėje jis nuo vilkiko atkabino puspriekabę, skirtą vežioti birius produktus, po ko privažiavo prie puspriekabės-šaldytuvo su LR valstybiniais numeriais, kurią prikabino prie vilkiko. Ant šios baltos spalvos puspriekabės-šaldytuvo, mėlynomis raidėmis buvo užrašytas Šveicarijos firmos pavadinimas. Iš aikštelės nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) ir greitkelyje, iš anksto sutartoje vietoje, sustojo. Ten jau laukė D. Š. ir Ž. Š.. Vienas iš jų padavė puspriekabės-šaldytuvo registracijos, draudimo, dokumentus ir 300-320 eurų bei 2 000 zlotų. Taip pat nurodė jiems SMS nuolat pranešti, kurioje vietoje yra ir kada stos poilsiui bei kada pajudės, ką jis visos kelionės metu darė. Kuomet įvažiavo į Lietuvą, gavo trumpąją žinutę, kurioje buvo nurodyta, kur pastatyti vilkiką. Pastatęs naktį praleido vilkiko kabinoje. Kitą dieną priėjo apie 45 metų amžiaus, stambaus kūno sudėjimo, apie 185 cm ūgio, apvalaus ir stambaus veido vyriškis ilga nosimi, tamsiais plaukais, kuriam paliko vilkiką su puspriekabe-šaldytuvu. Praėjus kelioms dienoms D. T. jam sumokėjo už kelionę 1 000 litų paaiškinęs, kad tiek davė kelionės užsakovas.

Parodymų patikrinimo vietoje metu R. Z. parodė degalinėje „V.“ adresu (duomenys neskelbtini) esančią automobilių stovėjimo aikštelę ir paaiškino, kad šioje aikštelėje paliko iš užsienio atvarytus vogtus vilkikus su puspriekabėmis (30 t., b. l. 179-181).

Liudytojas A. K., apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, paaiškino (t. 25, b. l. 104-107, 123, 126), kad maždaug 2011 metų gruodžio mėnesį su juo vėl susisiekė D. Š. ir pasakė, kad turi mėlynos spalvos vilkiką „Scania“ su baltos spalvos priekaba–šaldytuvu „Schmitz“ apie 2007 metų gamybos. Už šias transporto priemones norėjo apie 27 000 eurų. Apie tai jis informavo M., apibūdino šiam transporto priemones, nurodė kainą, kuri buvo 1 000 eurų didesnė nei norėjo D. Š.. M. atvažiavo apžiūrėti vilkiko ir puspriekabės, jam tiko, todėl padavė 10 000 ar 15 000 eurų. Šią dalį pinigų atidavė D. Š., o maždaug po 10 dienų M. sumokėjo likusią dalį pinigų, kurią irgi perdavė tam pačiam asmeniui. Taip pat atidavė D. Š. lietuviškus valstybinius numerius, kuriuos grąžino M..

Nuteistasis S. A. paaiškino, kad apie šią vagystę nieko pasakyti negali.

Belgijos Karalystės teisėsaugos institucijų atsakyme Nr. 38-3-G-922 į 2012 m. kovo 28 d. Nr. 38-3-S-1125 teisinės pagalbos prašymą informuojama apie (duomenys neskelbtini) padarytas vilkikų vagystes laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 23 d. 2011 m. gruodžio 4 d., kuriame be kitų duomenų nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 3 d.17 val. iki 2011 m. gruodžio 4 d. 11 val. (duomenys neskelbtini) pagrobtas 2007 metų laidos vilkikas „Scania“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), 49 500 eurų vertės, priklausantis bendrovei T., su priekaba „System Trailers“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), 23 000 eurų vertės, priklausančia UAB „A.“. Draudimo kompanija „(duomenys neskelbtini)“. Vilkikas nerastas, priekaba atgauta.

Taip pat pateikti duomenys, kad R. Z. nuo 2011 m. gruodžio 3 d. iki 5 d. buvo apsistojęs viešbutyje „E.“, (duomenys neskelbtini) mieste.

2011 m. gruodžio 5 d. nurodyta: Įvykis: automobilio vagystė, įvykdyta nepanaudojant smurto ir negrasinant, sunkinančiomis aplinkybėmis, tarp 2011 m. gruodžio 3 d.17 val. ir 2011 m. gruodžio 4 d.11 val. Vieta – (duomenys neskelbtini), viešasis kelias. Susiję asmenys: G. W. – savarankiškai dirbantis asmuo, T., juridinis asmuo (individuali įmonė), nukentėję – A. (uždaroji akcinė bendrovė). Aprašymas: G. W. turi individualią įmonę T., kuri įregistruota jo namų adresu (duomenys neskelbtini). Jis visada palieka vilkiką (duomenys neskelbtini) gatvėje, netoli savo namo. Prie vilkiko buvo prikabinta puspriekabė, išnuomota iš įmonės A.. 2011 m. gruodžio 3 d. apie 17 val. vilkikas kartu su puspriekabe vis dar stovėjo palei (duomenys neskelbtini) gatvę, o 2011 m. gruodžio 4 d. apie 11 val. jis pastebėjo, kad vilkikas kartu su puspriekabe pavogtas. Pavogtas vilkikas „Scania PRT“, valst. numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), įregistruotas 2010 m. balandžio 8 d., mėlynos spalvos su balta horizontalia linija, priekyje du dideli garso signalai ir 4 halogeninės lempos. Pavogta puspriekabė SYSTEM TRAILER, valst. numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), įregistruota 2008 m. spalio 22 d. baltos spalvos su mėlynai geltonu užrašu (duomenys neskelbtini).

2012 m. sausio 24 d. Tienen-Hoegaarden policijos pareigūnų surašytame pranešime nurodyta, kad 2012 m. sausio 24 d. 10.26 val. jie buvo iškviesti į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie kelio (duomenys neskelbtini), kadangi vienas asmuo surado savo puspriekabę. Įvykio vietoje jie rado apie įvykį pranešusį G. W., kuris pranešė, kad 2011 m. gruodžio 3 d. buvo pavogtas vilkikas ir įmonės „A.“ puspriekabė. Apie 10 val. jis rado puspriekabę, kuriai iš pirmo žvilgsnio žala nepadaryta.

2012 m. sausio 24 d. G. W. apklausos protokole nurodyta, kad 2012 m. sausio 24 d. 10.18 val. jis susisiekė su policijos tarnyba ir pranešė, jog surado vogtą puspriekabę, kurios valst. numeris (duomenys neskelbtini). Ji stovėjo automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie kelio (duomenys neskelbtini) savivaldybėje. Puspriekabė buvo pavogta kartu su vilkiku, 2011 m. gruodžio 3 d. Surasta puspriekabė buvo užrakinta, įsilaužimo žymių nėra.

2013 m. vasario 21 d., G. W. apklausos lape nurodyta, kad jis yra įmonės T. vadovas ir apklausiamas yra dėl šiai įmonei priklausančio vilkiko „Scania“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagystės, įvykdytos 2011 m. gruodžio 4 d. Jis parodo, kad vagystės metu vilkiko „Scania“ vertė buvo 49 500 eurų ir draudimo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ jiems išmokėjo 40 250 eurų kompensaciją (14 t., b. l. 102, 103-106, 118-119, 126, 21 t., b. l. 150-187).

Kaip matyti iš ištirtų įrodymų D. Š., Ž. Š. ir R. Z. iš esmės pripažįsta įvykdę vilkiko su puspriekabe ir puspriekabės-šaldytuvo vagystę (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes patvirtina ir anksčiau nuosprendyje paminėti įrodymai – A. K. parodymai, duomenys, gauti iš Belgijos Karalystės pareigūnų – teisėsaugos institucijų atsakymas, pareiškimas, policijos pareigūnų surašytas pranešimas, apklausos protokolai, iš kurių matyti, kad laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 3 d. 17 val. iki 2011 m. gruodžio 4 d. 11 val. (duomenys neskelbtini) buvo pagrobtas 2007 metų laidos vilkikas „Scania“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba „System Trailers“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat tai, kad R. Z. nuo 2011 m. gruodžio 3 d. iki 5 d. buvo apsistojęs (duomenys neskelbtini), viešbutyje „E.“.

Už šios vagystės padarymą Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžiu (pakeistu 2018 m. gruodžio 20 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu) pagal BK 25 straipsnio 4 dalį 178 straipsnio 3 dalį nuteisti A. B., T. B., Ž. Š., o R. Z. – pagal BK 25 straipsnio 2 dalį 178 straipsnio 3 dalį. D. Š. (10 t., b. l. 126-139) buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 39¹ straipsnio nuostatomis. S. A. dėl (vilkiko „Scania“ ir puspriekabės bei puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz“ vagystė (duomenys neskelbtini)) iš kaltinimo pagal BK 25 straipsnio 4 dalį 178 straipsnio 3 dalį buvo išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Šioje baudžiamojoje byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad prieš išvykstant vykdyti nusikalstamos veikos vagystę įvykdę asmenys buvo aprūpinti grupuotės lėšomis įsigyta, su įrengta slėptuve, transporto priemone, įrankiais, kompiuteriu su programa, skirta automobilių užvedimo apsaugos kodams nuskaityti, iššifruoti ir perrašyti į naują elektroninį prietaisą ir kitais reikmenimis. Nėra abejonių, kad kaltinamajam apie šią vagystę buvo žinoma, pas V. V. kratos metu rasta visa eilė įrankių, pritaikytų tokioms vagystėms vykdyti, jis kartu su kitais paminėtais asmenimis rūpinosi pavogto vilkiko, puspriekabės realizavimu. Šią veiką padarę asmenys atliko veikdami V. V. ir jau nuteistų brolių A. ir T. B. suburto nusikalstamo susivienijimo veikloje, todėl V. V. atsako už jų padarytą nusikalstamą veiką kaip vykdytojas. BK 190 straipsnyje nurodyta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL. Šios vagystės metu pagrobto turto – vilkiko (su puspriekabe, kuri buvo palikta), puspriekabės-šaldytuvo vertė buvo didesnė nei 72 500 eurų. Todėl kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 25 straipsnio 4 dalį 178 straipsnio 3 dalį.

Kaltinime V. V. taip pat nurodyta, jog kaltinamasis veikė ir su nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais P. B., G. G., R. G., kad nusikalstamo susivienijimo vadovas A. B. nurodė S. A. iš A. B., G. G., R. G. įgyti netikrus valstybinius numerius. 2011 metų rudenį, tačiau ne vėliau nei iki 2011 m. gruodžio 4 d. S. A. (duomenys neskelbtini) susitiko su P. B. ir užsakė pas šį pagaminti netikrus valstybinius numerio ženklus. P. B. dėl netikro transporto priemonės valstybinio numerio ženklo pagaminimo kreipėsi į G. G., perduodamas šiai ant lapuko surašytus skaičius ir raides. Veikdama pagal susitarimą minimu laikotarpiu G. G. susitiko su R. G. ir perdavė pastarajam iš P. B. gautus valstybinio numerio ženklo duomenis. R. G. paros-dviejų laikotarpiu nuo užsakymo gavimo specialių įrankių – preso, metalinių raidžių ir skaičių, metalinių plokščių, lipnios juostos ir dažų pagalba garažo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) patalpose pagamino netikrą valstybinį numerio ženklą ir pardavė jį G. G., gavęs už tai 120-150 Lt. Įgijusi iš R. G. netikrą valstybinį numerio ženklą, G. G. pardavė jį P. B., gavusi už tarpininkavimą 50-80 Lt. Pagamintą netikrą valstybinį numerio ženklą minimu laikotarpiu paros dviejų bėgyje nuo užsakymo gavimo P. B. pardavė S. A., gaudamas iš pastarojo 250 Lt už valstybinių numerio ženklų komplektą. S. A. minėtą netikrą valstybinį numerį perdavė A. ir T. B.. Pastarieji 2011 metų gruodžio mėnesį (duomenys neskelbtini) perdavė netikrų valstybinių numerio ženklų komplektą Ž. Š. ir D. Š.. Kaltinime taip pat nurodyta, kad Ž. Š. ir D. Š. pakeitė vilkiko ir puspriekabės-šaldytuvo valstybinius numerio ženklus į netikrus lietuviškus valstybinius numerius, naudodami tam tikslui iš Lietuvos atsivežtus iš P. B. įgytus netikrus valstybinius numerius. V. V. tvirtina nieko apie tai nežinantis. Šioms aplinkybėms patvirtinti nėra surinkta neginčijamų įrodymų, patys numeriai nerasti, todėl minėtos aplinkybės iš kaltinimo pašalintinos. Nors teismas laiko nustatytu, kad Ž. Š. ir D. Š. pakeitė vilkiko ir puspriekabės-šaldytuvo valstybinis numerius į iš Lietuvos atsivežtus netikrus lietuviškus valstybinius numerius, tačiau taip pat nėra surinkta neginčijamų įrodymų, kad jie tam tikslui panaudojo iš Lietuvos atvežtus iš A. B. įgytus netikrus valstybinius numerius. Todėl šios aplinkybės iš kaltinimo turi būti pašalintos. Nesant įrodymų, kad V. V. veikė ir su tyrimo nenustatytasis asmenimis, ši aplinkybė iš kaltinimo taip pat pašalintina.

Taip pat iš kaltinimo V. V. pašalinama, kad pavogti vilkikas ir puspriekabė-šaldytuvas Lietuvoje buvo parduoti A. K. už 27 000 eurų, tame tarpe ir S. A., kadangi jis, kaip jau minėta, dėl šio vilkiko bei puspriekabės-šaldytuvo vagystės išteisintas.

V. V. taip pat buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 4 dalyje 300 straipsnio 3 dalyje, t. y. dokumentų suklastojimą padarant didelę žalą. Kaltinime nurodyta, kad V. V., A. B., T. B. nurodė S. A. iš P. B. įgyti suklastotus dokumentus. 2011 metų rudenį, tačiau ne vėliau kaip iki 2011 m. gruodžio 4 d. S. A., panaudodamas duomenis apie Lietuvos Respublikoje registruotus vilkiką ir puspriekabę, (duomenys neskelbtini) susitiko su P. B. ir užsakė pas šį pagaminti netikrus dokumentus – vilkiko ir puspriekabės registracijos liudijimą, techninės apžiūros rezultatų kortelę-ataskaitą. P. B. dėl transporto priemonių registracijos liudijimų blankų ir transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų kortelių įgijimo kreipėsi į tyrimo nenustatytą asmenį. Tuo pačiu metu, kai buvo užsakomi ir gaminami netikri valstybinis numerio ženklai, P. B. iš tyrimo nenustatyto asmens vardu „Ž.“ įgijo kompiuterio ir rašalinio spausdintuvo pagalba pagamintus netikrus bei suklastotus tikrus dokumentus, mokėdamas 250 Lt už transporto priemonės registracijos liudijimą ir 200 Lt už techninės apžiūros rezultatų kortelę. Pagamintus netikrus ir suklastotus dokumentus minimu laikotarpiu paros dviejų bėgyje nuo užsakymo gavimo P. B. pardavė S. A., gaudamas iš pastarojo po 400 Lt už kiekvieną transporto priemonės registracijos liudijimą, po 250 Lt už kiekvieną transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų kortelę. S. A. minėtus suklastotus dokumentus perdavė A. ir T. B.. Pastarieji 2011 metų gruodžio mėnesį (duomenys neskelbtini) perdavė netikrų transporto priemonių dokumentų komplektą D. Š. ir Ž. Š.. Šie asmenys, gabendami suklastotus dokumentus, išvyko į (duomenys neskelbtini). Vėliau suklastoti vilkiko ir puspriekabės dokumentai buvo perduoti R. Z., kuris, grįždamas į Lietuvą, juos gabeno su savimi.

Dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu dalyku gali būti netikri arba suklastoti dokumentai. Dokumentas laikomas netikru tada, kai jo turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ir kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino kito asmens vardu. Netikras dokumentas gali būti gautas tik visiško materialaus klastojimo būdu. Tikras dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas pakeitė kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašė, atspausdino ar kitaip pagamino, arba tik patvirtino kito asmens surašytą dokumentą, tokiu būdu dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Tikras dokumentas gali būti suklastojamas tiek dalinio materialaus, tiek ir intelektualaus klastojimo būdais.

Kolegija pripažįsta, kad kažkokie tai dokumentai galėjo būti, tačiau šiuo konkrečiu atveju dokumentai (transporto priemonės registracijos liudijimas ir transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų kortelė) nebuvo surasti, apžiūrėti, todėl nėra galimybės jų identifikuoti. Taigi nėra paties dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu dalyko. Jo nesant negalima nustatyti, kokie tai tikrai buvo dokumentai, ar jie tikrai suklastoti, jei taip, tai kokiu būdu.

Atsižvelgiant į šias išdėstytas aplinkybes kaltinamasis V. V. iš kaltinimo pagal BK 25 straipsnio 4 dalį 300 straipsnio 3 dalį turi būti išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

2011 m. gruodžio 4 d. vilkiko „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei 2011 m. gruodžio 6-7 d. vilkiko „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagystės (duomenys neskelbtini)

Kaltinamasis V. V. prisipažino dalyvavęs šiose vagystėse, tačiau jo vaidmuo buvo tik epizodinis.

Nuteistieji A. B. ir T. B. parodymus duoti atsisakė.

Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 39¹ straipsnio nuostatomis T. T. paaiškino, kad 2011 m. lapkričio pabaigoje-gruodžio pradžioje po įprastinių pasitarimų ir pasiruošimo sidabrinės spalvos automobiliu „VW Passat“ Anglijos valstybiniais numeriais su V. V. išvyko iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Prieš išvykstant su A. B. buvo sutarta, kad šis po kelių dienų į (duomenys neskelbtini) atsiųs vairuotoją. (duomenys neskelbtini) vienai dienai jie apsistojo pas R., po to išvažiavo į (duomenys neskelbtini) miestą, kur važinėdami po pramoninius rajonus ieškojo tinkamo pavogti vilkiko. Tuo pačiu metu (duomenys neskelbtini) buvo D. Š. su Ž. Š., kurie taip pat ieškojo tinkamų pagrobti vilkikų ir puspriekabių su vertingais kroviniais. Po kiek laiko jie pasitiko iš Lietuvos atsiųstą vairuotoją V. K. ir apgyvendino šį viešbutyje (duomenys neskelbtini). Vairuotojas Lietuvoje buvo gavęs mobilųjį telefoną su lenkiška SIM kortele, telefono užrašų knygelėje įvestu vieninteliu numeriu. Palikę vairuotoją viešbutyje, jie važinėjo po (duomenys neskelbtini) pramoninius rajonus ir ieškojo tinkamo pagrobti vilkiko. Vienoje iš miesto gatvių, miegamajame rajone, surado vilkiką „Volvo“ apie 2007 m. gamybos, mėlynos spalvos kabina, prie kurio buvo prikabinta puspriekabė, aptraukta tamsios spalvos tentu. Vilkikas buvo tinkamas pagrobti, todėl informavo vairuotoją, kad pasiruoštų. Pasiėmę V. K. nuvažiavo link vilkiko „Volvo“. Palikę automobilį keliasdešimt metrų už vilkiko, jis ir kaltinamasis, pasiėmę būtinus įsilaužimo įrankius nuėjo prie vilkiko. Atsineštų įrankių pagalba jis išlaužė vilkiko kabinos vairuotojo durelių spyną ir kartu su V. V. įlipo į vidų, kur kaltinamasis savadarbiu įrankiu išlaužė vilkiko užvedimo spynelę, o jis tuo pačiu metru apieškojo kabiną ar nėra įmontuotos palydovinės sekimo sistemos bei išėmė vilkiko užvedimo apsaugos bloką (kompiuterį). Po to jie abu sugrįžo į automobilį, kuriame iš Lietuvos atsivežto kompiuterio ir kitos specialios įrangos pagalba jis nuskaitė ir perrašė vilkiko „Volvo“ užvedimo kodus į naują imobilizatorių, kurį lipnios juostos pagalba pritvirtino prie atsuktuvo. Po to šį atsuktuvą padavė vairuotojui ir liepė eiti prie vilkiko. Priėjus prie grobiamo vilkiko su V. K. įlipo į kabiną, kurioje jis pajungė kompiuterio užvedimo apsaugos bloką ir įkišo atsuktuvą į išardytą užvedimo spynelę, pasuko atsuktuvą ir užkūrė vilkiko variklį. Po to vairuotojui paaiškino kaip naudotis atsuktuvu norint užvesti arba išjungti vilkiko variklį, padavė GPS navigaciją su įvestu tiksliu adresu ir maršrutu, kuriuo šis turėjo vairuoti vilkiką iki vietos, kurioje jis su V. V. turėjo jo laukti. Puspriekabę jie nuo vilkiko atkabino. Vilkiką V. K. nuvairavo į netoli (duomenys neskelbtini) esantį pramoninį rajoną ir pastatė parai stebėti ar jo neieško policijos pareigūnai. Tuomet trise nuvažiavo į viešbutį. Nuvažiavus pastebėjo, kad vairuotojas neturi pirštinių, kurias visada visi, prieš lipdami į vagiamą transporto priemonę, užsideda ir būna visą laiką. V. K. paaiškino, kad pirštines paliko vilkiko salone. Tikėjosi, kad vilkiko niekas neieškos, kadangi buvo pašalintos palydovinės sekimo sistemos, todėl negrįžo jų pasiimti. Kitos dienos vakare trise nuvažiavo prie stebėti palikto pagrobto vilkiko, tačiau atvykus į aikštelę pamatė, kad pagrobto vilkiko „Volvo“ nėra ir suprato, kad šis buvo surastas policijos pareigūnų. Tuomet jie sugrįžo į (duomenys neskelbtini), viešbutyje „E.“ apgyvendino vairuotoją, ir kartu su V. V. išvažiavo į pramoninius rajonus ieškoti dar vieno tinkamo pagrobti vilkiko. Viename iš jų, tarp (duomenys neskelbtini), surado 2010 metų gamybos vilkiką „Volvo“ raudonos spalvos kabina, prie kurio buvo prikabinta kažkokia puspriekabė. Tuomet paskambinę vairuotojui liepė pasiimti daiktus ir išeiti į gatvę. Su V. K. nuvažiavo prie vilkiko „Volvo“. Savo automobilį pastatė apie 1 km nuo vilkiko ir palikę jame vairuotoją, su V. V., pasiėmę įsilaužimo įrankius, nuėjo prie vilkiko. Atsineštų įrankių pagalba jis išlaužė vilkiko kabinos vairuotojo durelių spynelę ir kartu su V. V. įlipo į kabiną. Kaltinamasis atsineštu savadarbiu įrankiu išlaužė vilkiko užvedimo spynelę, o jis apieškojo kabiną, pašalino palydovinę sekimo įrangą ir ištraukė vilkiko užvedimo apsaugos bloką (kompiuterį). Tuomet sugrįžo į savo automobilį, kuriame, panaudodamas kompiuterį ir specialų prietaisą nuskaitė vilkiko užvedimo kodus, juos perprogramavo ir perrašė į naują imobilizatorių, kurį lipnios juostos pagalba pritvirtino prie atsuktuvo. V. K. padavė pirštines, GPS navigacijos prietaisą su įvestu tiksliu adresu, kuriuo šis turėjo nuvairuoti vilkiką. Tuomet su vairuotoju nuėjo prie vilkiko „Volvo“, įlipo į kabiną, įstatė užvedimo bloką ir įkišo į užvedimo spynelę atsuktuvą, paaiškino V. K. kaip naudotis atsuktuvu ir liepė važiuoti į nurodytą vietą. Jis pats su kaltinamuoju irgi nuvažiavo į sutartą vietą. Atvykus V. K. pagrobtą vilkiką „Volvo“ paliko stebėjimui. Kitos dienos vakare, apie 22 val., nuvažiavo link pagrobto vilkiko. V. K. išlipo likus keliasdešimt metrų iki vilkiko ir nuėjo, o jie laukė automobilyje ir stebėjo ar viskas ramu, ar niekas neseka. Vairuotojas įlipo į vilkiką, užvedė variklį ir pradėjo važiuoti. Pravažiavus apie 3-5 km vilkiką apsupo daugybė policijos pareigūnų automobilių su įjungtais šviesoforo signalais ir vairuotoją sulaikė. Tai pamatę Jie tuo metu važiavo priekyje. Pamatę pareigūnus, kaip galėdami greičiau pasišalino iš įvykio vietos. Tuomet nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas R., kur susisiekė su A. B. ir papasakoję kas nutiko, paprašė iš Lietuvos atsiųsti kitą automobilį, kadangi „VW Passat“ jau buvo įsidėmėję Belgijos policijos pareigūnai, taip pat atsiųsti kitą vairuotoją, nes buvo apsisprendę pagrobti kitą vilkiką ir puspriekabę. Praėjus kelioms dienos į (duomenys neskelbtini) pas R. atvažiavo R. Z., o šio asmens sūnus vairavo automobilį „Audi A6“. R. Z. sūnus pasiėmė automobilį „VW Passat“ ir sugrįžo į Lietuvą, o jie liko (duomenys neskelbtini).

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu T. T. atpažino V. K. kaip vairuotoją, kurį sulaikė policijos pareigūnai (11 t., b. l. 107-113).

Liudytojas V. K., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino (12 t., b. l. 32-36), kad dirba balninių vilkikų vairuotoju. 2011 m. lapkričio mėnesio pabaigoje jam paskambino nepažįstamas vyras, kuris pasiūlė iš užsienio į Lietuvą parvairuoti vilkiką už 5000 Lt atlygį. Kadangi tuo metu neturėjo darbo, sutiko. Jo pasiimti atvažiavo du vyrai „Audi A6“ automobiliu Anglijos valstybiniais numeriais, pasakė, jog vilkiką reikės parvairuoti iš (duomenys neskelbtini). Po kelių dienų jį nuvežė į (duomenys neskelbtini) esančią benzino kolonėlę, kur jam davė zlotų bei eurų ir telefoną „Samsung“ bei pasakė, kad šiame telefone yra įdėta Lenkijos operatoriaus SIM kortelė ir ji yra papildyta 20 zlotų suma, yra įrašytas vienintelis numeris, kuriuo būdamas (duomenys neskelbtini) galės susisiekti su žmonėmis, turinčiais jį pasitikti. Tuomet jis persėdo į mikroautobusą „Mercedes“, baltos spalvos, kurio vairuotojas nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) ir išleido tarp (duomenys neskelbtini) esančioje benzino kolonėlėje. Netoliese pamatė „VW Passat“ automobilį su Anglijos valstybiniais numeriais. Iš šio automobilio išlipęs asmuo pakvietė jį vykti kartu. Vėliau iš rodomų nuotraukų atpažino, kad tai T. T.. Šalia šio T. T. sėdėjo dar vienas, jam nepažįstamas asmuo. Abu asmenys jam atrodė įtartini, numanė, jog (duomenys neskelbtini) yra vykdomos vilkikų vagystės, o jis šiems reikalingas kaip vairuotojas. Jį nuvežė į viešbutį, o po paros sulaukė T. T. skambučio, kad ruoštųsi, nes atvažiuoja jo pasiimti. Po to jie kelias valandas važinėjo įvairiuose pramoniniuose rajonuose, kur stovėjo įvairių modelių balniniai vilkikai. Jis suprato, kad ieškomas tinkamas vogimui vilkikas. T. T. sakė, kad nori grįžti namo, tačiau šis liepė sėdėti ir tylėti. Tą vakarą tinkamas vilkikas nebuvo rastas. Kitą vakarą jį nuvežė prie gatvėje stovėjusio vilkiko „Volvo“, padavė GPS navigaciją ir pasakė, kad joje įvestas adresas, kur jis turi nuvairuoti vilkiką. T. T. taip pat pasakė, kad jokių vilkiko užvedimo raktelių ir dokumentų nėra, spynelėje vietoj rakto įkištas atsuktuvas. Jis suprato, kad daro nusikaltimą, tačiau nurodymus vykdė. Iki navigacijoje nurodytos vietos vilkiku važiavo apie valandą laiko. Po to persėdo į T. T. vairuojamą automobilį, šis jį nuvežė į viešbutį ir liepė išsiregistruoti. Tuomet jį nuvežė į kitą viešbutį, kur išbuvo apie parą laiko ir vėl išsiregistravo. T. T. nuvežė jį į kitą miestą, netoli (duomenys neskelbtini). Kelionės metu jam pasakė, kad vilkiką „Volvo“ galimai surado policija. Tuomet jam vėl buvo duota GPS navigacija, kurioje buvo įvestas adresas kažkur (duomenys neskelbtini), ir paprastas atsuktuvas, su kuriuo jis turėjo užvesti vilkiką. Jam buvo nurodyta eiti tiesiai, kol gatvėje pamatys vilkiką „Volvo“, raudonos spalvos kabina. Taip pat sakė, kad jie (T. T. su kitu asmeniu) važiuos priekyje ir visi susitiks (duomenys neskelbtini). Įlipęs į vilkiką, jis pamatė išlaužtą užvedimo spynelę, į kurios ertmę įkišo T. T. jam duotą atsuktuvą su prie jo priklijuotu jam nežinomu mažu daikteliu. Pavažiavus apie 1 km, prie jo privažiavo keturi policijos automobiliai ir jį sulaikė, už dviejų vilkikų vagystes jam buvo paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė (12 t., b. l. 28-31).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu V. K. atpažino T. T., kurį buvo atpažinęs ir Belgijos policijoje, tai asmuo, kuris jį vežiojo po pramoninius rajonus (duomenys neskelbtini), davė pinigų apsigyventi viešbutyje ir liepė nuvairuoti rastus vilkikus į iš anksto nurodytas vietas, taip pat atpažino V. V., kuris kartu su T. T. pasitiko jį (duomenys neskelbtini), apgyvendino viešbutyje, vežiojo po įvairius pramoninius rajonus, nurodė „Volvo“ vilkikus, kuriuos jis turėjo pavogti (12 t., b. l. 32-36).

Nuteistasis R. Z. paaiškino, kad atvyko į (duomenys neskelbtini) kartu su V. K., kuris kaip ir jis turėjo į Lietuvą parvairuoti vilkiką. Jie kartu buvo apgyvendinti viešbutyje. Praėjus kelioms valandoms V. K. gavo pranešimą ir išvyko. Daugiau šio asmens nebematė.

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu R. Z. atpažino V. K. kaip asmenį, apie kurį davė parodymus (40 t., b. l. 58-62).

Nuteistasis S. A. paaiškino, kad apie šias vagystes nieko nežino.

Belgijos Karalystės teisėsaugos institucijų atsakyme Nr. 38-3-G-922 į 2012 m. kovo 28 d. Nr. 38-3-S-1125 teisinės pagalbos prašymą pateikti duomenys apie (duomenys neskelbtini) padarytas vilkikų vagystes laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 23 d. iki 2011 metų gruodžio 4 d., kuriame be kitų duomenų nurodyta, kad 2011 metų gruodžio 4 d. 19.22 val. (duomenys neskelbtini) pagrobtas 2007 metų laidos vilkikas „Volvo“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), 42 000 eurų vertės, priklausantis bendrovei „C.“. Draudimo kompanija „(duomenys neskelbtini)“, draudikų reikalavimo atlyginti žalą nėra, vilkikas atgautas.

Taip pat nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2011 metų gruodžio 6 d.17 val. iki 2011 metų gruodžio 7 d. 4.20 val. (duomenys neskelbtini) buvo pagrobtas 2011 metų laidos vilkikas „Volvo“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), 78 000 eurų vertės, priklausantis bendrovei „D.“. Draudimo kompanija „(duomenys neskelbtini)“. Vilkikas atgautas.

Taip pat pateiktas pranešimas, kad 2011 metų gruodžio 3 d. 22 val. (duomenys neskelbtini) buvo patikrintas JK registruotas automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo važiavo V. K., gim. (duomenys neskelbtini), T. T., gim. (duomenys neskelbtini), V. V., gim. (duomenys neskelbtini). 2011 m. gruodžio 8 d. V. K. rastas 2011 m. gruodžio 7 d. vogtame „Volvo“, dėl ko buvo tiriamos bylos DE.17.L6.008509/2011 ir AN.18.LB.174507/2011. Nuo 2011 m. gruodžio 8 d. iki 2012 m. rugpjūčio 7 d. V. K. buvo (duomenys neskelbtini) kalėjime.

2013 m. sausio 25 d. P. S. apklausos protokole nurodyta, kad jis yra apklausiamas dėl vilkiko „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagystės ir nurodė, kad krovininis automobilis po vagystės buvo surastas ir grąžintas eksploatuoti, vagystės metu vilkiko vertė buvo 42 000 eurų, transporto priemonei padarytą žalą atlygino draudimo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“.

2011 m. gruodžio 7 d. 1 priede prie protokolo Nr. DE.17.L6.008509/2011 nurodyta, kad 2011 m. gruodžio 7 d. 16.28 val. Lokereno policijos inspektoriai vykdė mobilų patruliavimą savo zonoje, kai buvo išsiųsti į (duomenys neskelbtini) dėl krovininio automobilio vagystės. Ten jų laukė K. R., kuris nupasakojo įvykio aplinkybes.

2011 m. gruodžio 7 d. policijos pareigūnai gavo skundą/pareiškimą dėl automobilio vagystės, kuriame nurodyta: Įvykio vieta ir laikas: teritorija – viešasis kelias, savivaldybė – (duomenys neskelbtini), gatvė – (duomenys neskelbtini), data ir laikas – tarp 2011 m. gruodžio 6 d. 17 val. ir 2011 m. gruodžio 7 d. 4.20 val.; Trumpas aplinkybių aprašas: policijos pareigūnams atvykus, pasirodė K. R., kuris pateikė savo krovininio automobilio aprašą ir valst. numerius. Šis krovininis automobilis (vilkikas ir priekaba) buvo pastatytas (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties (duomenys neskelbtini) riba, o jį pavogė nežinomas (-i) asmuo (-ys), kurie atkabino ir paliko priekabą. Nukentėjusieji- A. (prekybos bendrovė). Transporto priemonės: vilkikas „Volvo FMFH E5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas 2011 m. balandžio 29 d. Vilkikas yra raudonos/baltos spalvų, iš abiejų šonų yra užrašas (duomenys neskelbtini). Vietos aprašas: (duomenys neskelbtini) gatvė – tai įvažiuojamasis kelias, juo galima pasiekti (duomenys neskelbtini) miesto centrą ir jis jungia rajoninį kelią (duomenys neskelbtini), kuriame vyksta intensyvus eismas ir greta kurio yra greitkelio (duomenys neskelbtini) įvažiavimo kompleksas. (duomenys neskelbtini) gatvę įvykio vietoje sudaro dviračių takas, lygus kelkraštis, juosta transporto priemonėms statyti ir važiavimo juosta centro bei rajoninio kelio (duomenys neskelbtini) kryptimi. Visai greta įvykio vietos nėra užstatytos teritorijos. Aplinkinės vietovės tyrimas šiomis aplinkybėmis nėra būtinas. Užstatytose gyvenamosiose vietovėse draudžiamas statyti krovininius automobilius, todėl vairuotojai dažnai naktimis stato krovininius automobilius (duomenys neskelbtini) gatvėje. Nusikaltėlis (-ai) pabėgo nežinoma kryptimi. Greičiausiai jie važiuoja (duomenys neskelbtini) keliu, kad po to galėtų toliau važiuoti greitkeliu (duomenys neskelbtini), esančiu visai greta (duomenys neskelbtini) gatvės. Vieta silpnai apšviesta. Pėdsakai: protokolą parengę pareigūnai vietoje negalėjo aptikti pėdsakų, pagal kuriuos galėtų identifikuoti nusikaltėlį (-us).

2011 m. gruodžio 7 d. 1 priede (1 psl.) prie protokolo Nr. DE.17.L6.008509/2011 K. R. apklausos protokole nurodyta, kad jis nori pranešti apie „Volvo“ markės (duomenys neskelbtini) tipo vilkiko, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagystę. Vilkikas priklauso bendrovei N.. 2011 m. gruodžio 6 d. apie 17 val. vilkiką ir priekabą jis pastatė (duomenys neskelbtini) gatvėje ties (duomenys neskelbtini) žyma. Vilkiką ten paliko užrakinęs. Kai 2011 m. gruodžio 7 d. apie 4.20 val. norėjo išvykti su krovininiu automobiliu pamatė, kad vilkikas dingęs. Priekaba buvo atkabinta ir palikta. Transporto priemonėje yra radijo imtuvas, sekimo sistema, kortelė, su kuria galima įvažiuoti į (duomenys neskelbtini) tunelį ir MIO markės GPS sistema. Jis dirba bendrovės N. užsakymų vairuotoju.

Dendermondės pirmosios instancijos teismo devynioliktosios palatos 2012 m. birželio 4 d. priimtas nuosprendis byloje Nr. DE.17.L6.8509/11, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), V. K., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, dėl vilkiko „Volvo“ (tipas (duomenys neskelbtini)), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su jame buvusiais daiktais ir įranga 2011 m. gruodžio 6-7 d. vagystės (duomenys neskelbtini) ir vilkiko „Volvo“ (tipas (duomenys neskelbtini)), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su jame buvusiais daiktais ir įranga, 2011 m. gruodžio 4 d. vagystės (duomenys neskelbtini) (14 t., b. l. 102, 103-106, 120, 127-128, 22 t., b. l. 1-30, 31-79).

Kaip matyti iš ištirtų įrodymų T. T. detaliai nurodė įvykdytų vilkikų vagysčių padarymo mechanizmą, kas iš kartu buvusių asmenų (V. V. ir V. K.) kokius veiksmus atliko. Tokius šio atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens parodymus patvirtina ir vairuotojas V. K., nuteistasis R. Z.. Šias aplinkybes patvirtina ir anksčiau nuosprendyje paminėti įrodymai – duomenys, gauti iš Belgijos Karalystės pareigūnų, iš kurių matyti, kad 2012 m. gruodžio 4 d. (duomenys neskelbtini) buvo pagrobtas vilkikas „Volvo“ reg. Nr. (duomenys neskelbtini), o laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 6 d. iki 2012 m. gruodžio 7 d. (duomenys neskelbtini) buvo pagrobtas vilkikas ‚Volvo“ reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kad policijos pareigūnams pavogtus vilkikus pavyko surasti, buvo sulaikytas vairuotojas V. K., kuris už šių vilkikų vagystes nuteistas.

Už šių nusikaltimų (vilkiko „Volvo“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir vilkiko „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagysčių (duomenys neskelbtini)) padarymą Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžiu (pakeistu 2018 m. gruodžio 20 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu) pagal BK 25 straipsnio 4 dalį 178 straipsnio 3 dalį nuteisti A. B., T. B.. T. T. (11 t., b. l. 157-182) buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 39¹ straipsnio nuostatomis. S. A. dėl šių vilkikų vagysčių iš kaltinimų pagal BK 25 straipsnio 4 dalį 178 straipsnio 3 dalį buvo išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

Šioje baudžiamojoje byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad prieš išvykstant vykdyti nusikalstamos veikos vagystę įvykdę asmenys buvo aprūpinti grupuotės lėšomis įsigyta, su įrengta slėptuve, transporto priemone, įrankiais, kompiuteriu su programa, skirta automobilių užvedimo apsaugos kodams nuskaityti, iššifruoti ir perrašyti į naują elektroninį prietaisą ir kitais reikmenimis. Šias vagystes kartu su T. T. ir V. K. įvykdė ir V. V. – tai pripažino ir pats kaltinamasis (tik menkindamas savo vaidmenį), šios asmens dalyvavimą patvirtino ir jau minėti T. T. bei V. K., be to, iš Belgijos Karalystės gauti duomenys patvirtina ne tik vagysčių faktą, V. K. dalyvavimą jose, bet ir tai, kad kaltinamasis tuo metu, kai buvo vykdomos vagystės, buvo (duomenys neskelbtini), visai šalia įvykių vietos. Šios veikos, be to, padarytos veikiant V. V. ir jau nuteistų brolių A. ir T. B. suburto nusikalstamo susivienijimo veikloje. Todėl V. V. pagrįstai kaltinamas padaręs šias nusikalstamas veikas. BK 190 straipsnyje nurodyta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL. Kaip nustatyta, pirmosios vagystės metu buvo pagrobta turto už 42 000 eurų, o antrosios vagystės metu – už 78 000 eurų. Minėtos sumos viršija 250 MGL. Todėl kaltinamojo veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 25 straipsnio 4 dalį 178 straipsnio 3 dalį.

Kaltinime V. V. taip pat nurodyta, jog kaltinamasis veikė ir su nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais P. B., G. G., R. G., kad nusikalstamo susivienijimo vadovas A. B. nurodė S. A. iš A. B., G. G., R. G. įgyti netikrus valstybinius numerius. 2011 metų rudenį, tačiau ne vėliau nei iki 2011 m. gruodžio 4 d. S. A. (duomenys neskelbtini) susitiko su P. B. ir užsakė pas šį pagaminti netikrus valstybinius numerio ženklus. P. B. dėl netikro transporto priemonės valstybinio numerio ženklo pagaminimo kreipėsi į G. G., perduodamas šiai ant lapuko surašytus skaičius ir raides. Veikdama pagal susitarimą minimu laikotarpiu G. G. susitiko su R. G. ir perdavė pastarajam iš P. B. gautus valstybinio numerio ženklo duomenis. R. G. paros-dviejų laikotarpiu nuo užsakymo gavimo specialių įrankių – preso, metalinių raidžių ir skaičių, metalinių plokščių, lipnios juostos ir dažų pagalba garažo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) patalpose pagamino netikrą valstybinį numerio ženklą ir pardavė jį G. G., gavęs už tai 120-150 Lt. Įgijusi iš R. G. netikrą valstybinį numerio ženklą, G. G. pardavė jį P. B., gavusi už tarpininkavimą 50-80 Lt. Pagamintą netikrą valstybinį numerio ženklą minimu laikotarpiu paros dviejų bėgyje nuo užsakymo gavimo P. B. pardavė S. A., gaudamas iš pastarojo 250 Lt už valstybinių numerio ženklų komplektą. S. A. minėtą netikrą valstybinį numerį perdavė A. ir T. B.. Pastarieji 2011 metų lapkričio-gruodžio mėnesį (duomenys neskelbtini) perdavė netikrų valstybinių numerio ženklų komplektą T. T. ir V. V.. Kaltinamasis tvirtina nieko konkretaus apie tai nežinantis. Šioms aplinkybėms patvirtinti nėra surinkta neginčijamų įrodymų, patys numeriai nerasti, todėl minėtos aplinkybės iš kaltinimo pašalintinos. Nesant įrodymų, kad V. V. veikė ir su tyrimo nenustatytasis asmenimis, ši aplinkybė iš kaltinimo taip pat pašalintina. Kaltinime nurodyta ir tai, kad A. B. koordinavo bendrininkų veiksmus pagrobto didelės vertės turto realizavimo metu. Kaip matyti, pagrobti vilkikai nebuvo parvairuoti į Lietuvą ir realizuoti. Atsižvelgiant į tai, ši aplinkybė iš kaltinimo taip pat pašalinama.

V. V. taip pat buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 4 dalyje 300 straipsnio 3 dalyje, t. y. dokumentų suklastojimą padarant didelę žalą. Kaltinime nurodyta, kad V. V., A. B., T. B. nurodė S. A. iš P. B. įgyti suklastotus dokumentus. 2011 metų rudenį, tačiau ne vėliau kaip iki 2011 m. gruodžio 4 d. S. A., panaudodamas duomenis apie Lietuvos Respublikoje registruotus vilkiką ir puspriekabę, (duomenys neskelbtini) susitiko su P. B. ir užsakė pas šį pagaminti netikrus dokumentus – vilkiko ir puspriekabės registracijos liudijimą, techninės apžiūros rezultatų kortelę-ataskaitą. P. B. dėl transporto priemonių registracijos liudijimų blankų ir transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų kortelių įgijimo kreipėsi į tyrimo nenustatytą asmenį. Tuo pačiu metu, kai buvo užsakomi ir gaminami netikri valstybinis numerio ženklai, P. B. iš tyrimo nenustatyto asmens vardu „Ž.“ įgijo kompiuterio ir rašalinio spausdintuvo pagalba pagamintus netikrus bei suklastotus tikrus dokumentus, mokėdamas 250 Lt už transporto priemonės registracijos liudijimą ir 200 Lt už techninės apžiūros rezultatų kortelę. Pagamintus netikrus ir suklastotus dokumentus minimu laikotarpiu paros dviejų bėgyje nuo užsakymo gavimo P. B. pardavė S. A., gaudamas iš pastarojo po 400 Lt už kiekvieną transporto priemonės registracijos liudijimą, po 250 Lt už kiekvieną transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų kortelę. S. A. minėtus suklastotus dokumentus perdavė A. ir T. B.. Pastarieji 2011 metų lapkričio-gruodžio mėnesį (duomenys neskelbtini) perdavė netikrų transporto priemonių dokumentų komplektą T. T. ir V. V.. Šie asmenys, gabendami suklastotus dokumentus, išvyko į (duomenys neskelbtini).

Dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu dalyku gali būti netikri arba suklastoti dokumentai. Dokumentas laikomas netikru tada, kai jo turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ir kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino kito asmens vardu. Netikras dokumentas gali būti gautas tik visiško materialaus klastojimo būdu. Tikras dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas pakeitė kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašė, atspausdino ar kitaip pagamino, arba tik patvirtino kito asmens surašytą dokumentą, tokiu būdu dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Tikras dokumentas gali būti suklastojamas tiek dalinio materialaus, tiek ir intelektualaus klastojimo būdais.

V. V. apie tokius veiksmus paaiškinti nieko negalėjo.

Kolegija pripažįsta, kad kažkokie tai dokumentai galėjo būti, tačiau šiuo konkrečiu atveju dokumentai (transporto priemonės registracijos liudijimas ir transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų kortelė) nebuvo surasti, apžiūrėti, todėl nėra galimybės jų identifikuoti. Taigi nėra paties dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu dalyko. Jo nesant negalima nustatyti, kokie tai tikrai buvo dokumentai, ar jie tikrai suklastoti, jei taip, tai kokiu būdu.

Atsižvelgiant į šias išdėstytas aplinkybes kaltinamasis V. V. iš kaltinimų pagal BK 25 straipsnio 4 dalį 300 straipsnio 3 dalį turi būti išteisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

2012 m. sausio 31 d. vilkiko „Daimler-Benz Mercedes 1844 LS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vilkiko „Volvo FH440“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz SKO24“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabės „Schmitz S01“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su lentų kroviniu, vagystė (duomenys neskelbtini)

Kaltinamasis V. V. prisipažino dalyvavęs šioje vagystėje, tačiau teigia, kad jo vaidmuo buvo tik epizodinis.

Nuteistieji A. B. ir T. B. parodymus duoti atsisakė.

Nuteistasis Ž. Š. paaiškino, kad 2012 m. sausio pabaigoje su D. Š. automobiliu „Audi A6“ nuvažiavo link(duomenys neskelbtini), kurio apylinkėse, dalyvaujant ir vairuotojui, pavogė vilkiką „Volvo“, tačiau netrukus vairuotoją su vilkiku sulaikė policijos pareigūnai. Tuomet jie iš karto išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Kelionės metu parašė SMS A. B., kad į (duomenys neskelbtini) atsiųstų naują vairuotoją. Po to, netoli (duomenys neskelbtini) jie susitiko su taip pat (duomenys neskelbtini) buvusiais T. T. ir V. V.. Pokalbio metu nutarė, kad jis su kaltinamuoju, automobiliu „Audi A6“, važiuos į vieną (duomenys neskelbtini) priemiesčio pramoninį rajoną ieškoti balninių vilkikų ir puspriekabių, o T. T. ir D. Š., automobiliu „Opel Signum“, važiuos į kitą (duomenys neskelbtini) priemiesčio pramoninį rajoną. Susitarė ryšį palaikyti trumposiomis žinutėmis. Vilkikų ir puspriekabių ieškojo apie dvi paras, miegojo automobilyje. Antros paros pabaigoje kaltinamasis gavo iš T. T. ar D. Š. žinutę, kad šie surado tinkamus vilkikus ir nurodė tikslų adresą. Apie 19-20 val. visi susitiko nurodytoje automobilių stovėjimo aikštelėje šalia prekybos centro. T. T. ir D. Š. pasakė, kad vienoje aikštelėje rado vilkikus „Volvo“ ir „Mercedes“ bei puspriekabes. Nusprendė važiuoti kartu apžiūrėti surastų vilkikų, tačiau prieš tai su V. V. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) oro uostą pasitikti iš Lietuvos atskridusio vairuotojo „S.“ (S. L.), kurį po to T. T. su D. Š. nuvežė į viešbutį ir apgyvendino kartu su R. Z.. Apie 22 val. susitiko netoli metaliniu sietu aptvertos firmos teritorijos, kurioje stovėjo vilkikai ir puspriekabės. Nurodytu laiku jis, pravažiuodamas pro šią teritoriją, išleido kaltinamąjį, kurio laukė T. T. ir D. Š., o pats nuvažiavo automobiliu „Audi A6“ į aikštelę, buvusią 1 km atstumu nuo firmos teritorijos. Iš automobilio pasiėmęs keletą atsuktuvų, nuėjo prie minėtos teritorijos, sutiko T. T. ir D. Š.. V. V. stovėjo toliau ir stebėjo visą teritoriją. Susitarė, kad jis išlauš vilkiko „Volvo“ dureles ir užvedimo spynelę, o T. T. – vilkiko „Mercedes“ durelių ir užvedimo spyneles. Atsineštu atsuktuvu išlaužė minėto vilkiko keleivio durelių spynelę ir įlipęs į automobilio kabiną, savadarbiu įrankiu išlaužė automobilio užvedimo spynelę. Netrukus į vilkiko, kuriame buvo, kabiną įlipo T. T. ir paprašė užvesti vilkiką. Jam nepavyko, nes buvo išsikrovęs akumuliatorius. Tuomet priėjo D. Š., kuris atnešė iš kitos transporto priemonės paimtą akumuliatorių, kurį kartu pajungė. Tuo pačiu metu T. T. iš vilkiko ištraukė kompiuterį ir automobiliu „Opel Signum“ nuvažiavo į viešbutį perrašinėti užvedimo kodus į naujus imobilizatorius. Tuo tikslu T. T. iš Lietuvos buvo atsivežęs kompiuterį su programa, skirta automobilio užvedimų kodų perrašymui. Pakeitus akumuliatorių jis, D. Š. nurodymu, automobiliu „Audi A6“ nuvažiavo į viešbutį ir atvežė abu vairuotojus. R. Z. turėjo du komplektus (4 vnt.) LR valstybinių numerių, puspriekabės LR valstybinius numerius ir visus automobilio ir puspriekabės registracijos, draudimo dokumentus, kuriuos jam buvo palikęs T. T. arba D. Š.. Jis liko laukti automobilyje, o vairuotojai nuėjo prie vilkikų. Praėjus apie 1-2 val. pamatė, kad pro jį vairuojamas S. L. pravažiavo balninis vilkikas „Volvo“ su prikabinta puspriekabe-šaldytuvu. Iš paskos važiavo balninis vilkikas „Mercedes“ be puspriekabės, kurį vairavo R. Z.. Netrukus privažiavo „Opel Signum“, iš kurio išlipo V. V., sėdo į jo vairuojamą automobilį ir liepė važiuoti. Kaltinamasis paaiškino, kad susitarė, jog jie lydės vilkiką „Mercedes“, o T. T. ir D. Š. – vilkiką „Volvo“ su puspriekabe-šaldytuvu. Bendraudami trumposiomis žinutėmis su R. Z. susitarė vietą (aikštelę) susitikti. Nuvažiavę į sutartą stovėjimo aikštelę, sulaukė R. Z.. Šiam palikus stovėjimo aikštelėje stebėjimui vilkiką, visi nuvažiavo kiek toliau ir pasiliko automobilyje miegoti. Pailsėję, kitos dienos vakare, apie 19 val., SMS žinutėmis susirašė su T. T. ir D. Š.. Visi susitarė susitikti sutartoje stovėjimo aikštelėje. Susitikus nusprendė, kad jis su D. Š. į Lietuvą lydės S. L. vairuojamą vilkiką „Volvo“ su puspriekabe-šaldytuvu, o kaltinamasis su T. T. liks (duomenys neskelbtini) ir ieškos tinkamos puspriekabės, kurią galėtų prikabinti prie vogto vilkiko „Mercedes“. Jie automobiliu „Audi A6“ važiavo 30-40 km atstumu priekyje vilkiko „Volvo“. Įvažiavus į Lietuvą S. L. SMS žinute pranešė, kad susimokėtų kelių mokesčius. Po to vairuotojas vilkiką su puspriekabe-šaldytuvu pastatė į stovėjimo aikštelę, esančią netoli (duomenys neskelbtini). Praėjus kelioms dienoms jam buvo sumokėta 1 350 eurų, tačiau kas ir kokiomis aplinkybėmis perdavė pinigus neprisimena. Jis taip pat girdėjo, kad T. T. ir V. V. prie bendrai pavogto vilkiko „Mercedes“ kažkur (duomenys neskelbtini) prikabino pavogtą puspriekabę su medinėmis lentomis, kurią R. Z. sėkmingai partraukė į Lietuvą.

Nuteistasis S. L. paaiškino, kad atskridus į (duomenys neskelbtini) paskambino jam duotame telefone nurodytu numeriu. Atsiliepęs asmuo nurodė laukti oro uoste ir po dviejų valandų sidabrinės spalvos automobiliu „Audi A6“ Anglijos valstybiniais numeriais atvažiavo V. V. ir Ž. Š.. Šie asmenys jį nuvežė į viešbutį. Prie viešbučio susipažino su kitu vairuotoju – R. Z.. Kitą dieną, apie 11.30 val., prie viešbučio automobiliu „Audi A6“ privažiavo V. V. ir Ž. Š.. Jis su R. Z. įsėdo į automobilį ir visi nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Atvykus jis su R. Z. buvo apgyvendinti viešbutyje. Kaltinamasis jam ir R. Z. davė po 50 eurų sakydamas, kad šie pinigai yra skirti sumokėti už viešbučio kambarį bei maistą. Jie viešbutyje turėjo laukti skambučio ar SMS žinutės iš minėtų asmenų. Po dviejų dienų, naktį, R. Z. kažkas paskambino ir liepė kartu su juo išeiti iš viešbučio. Išėję pamatė automobilį „Audi A6“, kuriame sėdėjo kaltinamasis ir Ž. Š.. Visi nuvažiavo apie 50 km link (duomenys neskelbtini), kur pramoniniame rajone, vienoje iš automobilių stovėjimo aikštelių, jam ir R. Z. liepė išlipti ir eiti apie 1 km iki kažkokios įmonės tvora aptvertos teritorijos, kur prie vartų juos pasitiks. Jiems nuėjus į nurodytą vietą juos pasitiko, kaip vėliau sužinojo, D. Š. ir T. T.. Minėtoje teritorijoje jis dalyvavo vilkiko „Volvo FH440“ ir puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz SKO24“ vagystėje. Vėliau tiek prie vilkiko, tiek prie puspriekabės buvo prisukti LR valstybiniai numeriai. Be to, D. Š. ar Ž. Š. jam padavė LR transporto priemonės ir puspriekabės registracijos dokumentus, techninės apžiūros lapus ir draudimus, apie 500 eurų kurui ir kelių mokesčiams sumokėti, pasakė, kad lydės vilkiką su puspriekabe važiuodami priekyje 30-40 km atstumu ir jei kils kokių nors pavojų, susisieks mobilaus telefono pagalba. Vairuodamas šią transporto priemonę su puspriekabe grįžo į Lietuvą ir perdavė A. B.. Už tai per du kartus A. B. jam sumokėjo 6000 Lt.

Parodymų patikrinimo vietoje metu S. L. parodė degalinėje „V.“ adresu (duomenys neskelbtini) esančią automobilių stovėjimo aikštelę ir paaiškino, kad šioje aikštelėje, vadovaudamasis SMS žinute gautais nurodymais, sustojo ir pernakvojo vogtame vilkike „Volvo“ su puspriekabe. Kitą rytą gavo žinutę su nuoroda vykti į kitą vietą (31 t., b. l. 51-54).

Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 39¹ straipsnio nuostatomis D. Š. paaiškino, kad 2012 m. sausio pabaigoje kartu su Ž. Š. automobiliu „Audi A6“ nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Netrukus į (duomenys neskelbtini) mikroautobusu atvažiavo vairuotojas. (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini) greitkelio, jie pavogė vilkiką „Volvo“, kurį paliko aikštelėje stebėjimui. Kitą dieną nuvežė vairuotoją netoli pavogto vilkiko ir, likus keliems šimtams metrų iki automobilio, išleido. Daugiau su vairuotoju susisiekti nepavyko, šis neatsakė į skambučius ir SMS. Suprato, kad jį sulaikė policijos pareigūnai. Tuomet jie išvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) miestelį pas R., kur susitiko su ten automobiliu „Opel Signum“ atvažiavusiais V. V. ir T. T.. Su jais kartu buvo vairuotojas R. Z., kuris buvo apgyvendintas viešbutyje. Praėjus dviem paroms į (duomenys neskelbtini) lėktuvu atskrido kitas vairuotojas - S. L., kurį pasitiko V. V. ir Ž. Š.. Tuomet šį vairuotoją kartu su kitu – R. Z., apgyvendino viešbutyje „E.“ netoli (duomenys neskelbtini). Tuomet jis su T. T. automobiliu „Opel Signum“, o kaltinamasis su Ž. Š., automobiliu „Audi A6“, važinėjo po pramoninius rajonus ieškodami balninių vilkikų ar puspriekabių. Apie 20-30 km nuo (duomenys neskelbtini) surado automobilių stovėjimo aikštelę, kurioje stovėjo daug įvairių balninių vilkikų ir puspriekabių. Teritorija buvo aptverta, buvo įvažiavimo vartai, tačiau apsaugos nebuvo. Jie iš tolo apžiūrėjo 2008 m. gamybos balninį vilkiką „Volvo“ baltos spalvos kabina ir 2008 m. gamybos balninį vilkiką „Mercedes“ baltos spalvos kabina, kuriuos nusprendė pavogti. Ant abiejų vilkikų šoninių spoilerių buvo užrašai „P.“. Kitą dieną su T. T. dienos metu, ruošdamiesi vagystei, parduotuvėje nusipirko laužtuvą, kurio pagalba ketino sulaužyti teritorijos vartus. Taip pat jie nuvažiavo netoli minėtos teritorijos ir ten buvusiuose krūmuose paslėpė vilkiko „Mercedes“ kompiuterį, kuriame buvo įdiegta visa užvedimo programa. Tai buvo originalus vilkiko „Mercedes“ kompiuteris skirtas tam, kad vagystės metu nereikėtų išimti iš vagiamo vilkiko kompiuterio ir vežti į viešbučio kambarį perrašyti į naują imobilizatorių užvedimo kodų. Kompiuteris kelių laidų pagalba prijungiamas prie vilkike esančio kompiuterio ir užvedamas vilkiko variklis. Vakare jis su T. T. automobiliu „Opel Signum“, o Ž. Š. ir V. V. – automobiliu „Audi A6“ nuvažiavo netoli teritorijos, kur stovėjo vilkikai, paliko automobilius ir visi, iš automobilių pasiėmę įvairius įrankius, atsuktuvus, racijas, nuėjo link aptvertos teritorijos. Kaltinamasis liko už tvoros ir stebėjo aplinką, o jie trise perlipo per metalinio sieto tvorą. T. T. atsineštais įrankiais išlaužė vilkiko „Mercedes“ vairuotojo durelių spynelę ir įlipo į šio vilkiko kabiną. Jis atsineštais įrankiais išlaužė vilkiko „Volvo“ vairuotojo durelių spynelę ir su Ž. Š. įlipo į kabiną. Jis apieškojo vilkiko kabiną, tikrindamas ar joje nėra įmontuotos palydovinės sekimo sistemos įrenginio, Ž. Š. savadarbiu įrankiu išlaužė automobilio užvedimo spynelę. T. T. prijungė prie vilkiko „Mercedes“ kompiuterį ir įsitikinęs, kad automobilis užsives, atėję paėmė vilkiko „Volvo“ kompiuterį ir nuvažiavo į viešbutį, kur kompiuterio pagalba perrašė į naują imobilizatorių užvedimo kodus, po ko sugrįžo į aikštelę. Tuo pačiu metu jis, nuvažiavęs į viešbutį, atvežė abudu vairuotojus. D. Š. tuo metu raktu atsukęs porą varžtų atidarė teritorijos vartus. S. L. atsisėdo prie vilkiko „Volvo“ vairo ir pavažiavęs, padedant T. T., prisikabino 2008 m. gamybos puspriekabę-šaldytuvą „Schmitz“, kuri buvo be krovinio. Tuo pačiu metu R. Z. atsisėdo prie vilkiko „Mercedes“ vairo ir privairavo šį prie kitos, toje pačioje teritorijoje stovėjusios puspriekabės-šaldytuvo, tačiau jos prikabinti nepavyko. Tuomet S. L. vairuojamas vilkikas „Volvo“ su prikabinta puspriekabe-šaldytuvu, o R. Z. be puspriekabės, išvažiavo iš teritorijos. Jis su T. T. nubėgę įsėdo į kaltinamojo vairuojamą automobilį „Opel Signum“. Trise jie nuvažiavo iki aikštelėje laukiančio ir aplinką stebėjusio Ž. Š.. Tuomet jis ir T. T. apie 40 km lydėjo S. L. vairuojamą vilkiką „Volvo“ iki aikštelės, kurioje paliko vilkiką su puspriekabe stebėjimui ir nuvežė R. Z. į viešbutį. Patys nuvažiavo į kitą viešbutį. Ž. Š. ir V. V. gyveno automobilyje „Audi A6“. Visą kitą dieną ir naktį jis su T. T. automobiliu „Opel Signum“, o Ž. Š. su kaltinamuoju automobiliu „Audi A6“, važinėjo po įvairių miestų apylinkėse esančius pramoninius rajonus ieškodami puspriekabės, kurią ketino prikabinti prie pavogto vilkiko „Mercedes“. Kitos dienos vakare su nuteistuoju Ž. Š. paėmė S. L. iš viešbučio, nuvežė prie vilkiko „Volvo“ su puspriekabe-šaldytuvu. Pervažiavę į kitą vietą, pakeitė transporto priemonės valstybinius numerius į atsivežtus LR valstybinius numerius davė vairuotojui reikiamus dokumentus. Tuomet S. L. liepė važiuoti link Lietuvos, o patys automobiliu „Audi A6“ jį lydėjo. Lietuvoje pavogtus vilkiką su puspriekabe pastatė saugojamoje aikštelėje netoli (duomenys neskelbtini) akademijos. Vairuotojas liko saugoti vilkiko, o jie nuvažiavo ilsėtis į namus informavę A. B.. Kitą dieną susitiko su A. B. ir S. A., persėdo į jų juodos spalvos automobilį „Ford Mondeo“. Visi nuvažiavo susitikti su A. K. atsiųstu M. M.. Su pastaruoju palikę S. A., o patys nuvažiavo iki S. L., kuriam liepė pervairuoti pavogtus vilkiką „Volvo“ su puspriekabe-šaldytuvu iki aikštelės, esančios netoli vietos, kurioje laukė S. A. ir M. M.. Toje aikštelėje S. L. įsėdo A. B. vairuojamą automobilį, o S. A. atsisėdo už vilkiko „Volvo“ vairo. Jis atsisėdo į „Volvo“ kabiną ir jie nuvažiavo į aikštelę, kurioje laukė M. M.. Už pavogtus vilkiką su puspriekabe dalimis iš A. K. ir M. M. jie gavo apie 29 000 eurų. Po kelių dienų kaltinamasis su T. T. automobiliu „Opel Signum“ į Lietuvą parlydėjo R. Z. vairuojamą vogtą vilkiką „Mercedes“, prie kurio buvo prikabinta puspriekabė su medinių lentų kroviniu. Vilkikas su puspriekabe ir kroviniu buvo saugomi angare (duomenys neskelbtini). Po kelių dienų V. V. vilkiką „Mercedes“ pardavė D. M. už 15 000 eurų.

Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 39¹ straipsnio nuostatomis T. T. paaiškino, kad 2012 m. pradžioje, tikslios datos neprisimena, iš anksto tarpusavyje pasitarę ir pas T. B. (duomenys neskelbtini) iš garažo pasiėmę visus būtinus įsilaužimo į automobilius įrankius, priemones, pinigų, netikrus numerius bei dokumentus, kompiuterį su specialia programa, paslėpę grupuotei priklausančio automobilio „Opel Signum“ po rankiniu stabdžiu įrengtoje slėptuvėje, su V. V. ir R. Z. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), miestą esantį netoli (duomenys neskelbtini). Viešbutyje „E.“ apgyvendino vairuotoją, o patys apsigyveno kitame viešbutyje. 4-5 dienomis anksčiau į (duomenys neskelbtini) automobiliu „Audi A6“ buvo išvažiavę D. Š. ir Ž. Š.. Šie asmenys buvo pavogę balninį vilkiką, tačiau vilkiką ir jo vairuotoją sulaikė policija. Tuomet D. Š. su Ž. Š. atvažiavo į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) priemiestyje, 15-20 km iki miesto ribos, viename iš pramoninių rajonų, D. Š. parodė aikštelę, kurioje jie pastebėjo du balninius vilkikus: „Mersedes 1844“ ir „Volvo“, galimai 2008 m. gamybos. Toje pačioje aikštelėje stovėjo ir puspriekabės-šaldytuvai. Į (duomenys neskelbtini) tuo metu atskrido kitas vairuotojas – S. L.. Šį vairuotoją pasitiko kaltinamasis su Ž. Š. ir apgyvendino viešbutyje kartu su R. Z.. Jie keturi, skirtingais automobiliais, atvažiavo ir susitiko netoli aikštelės, kurioje stovėjo paminėti vilkikai. Dar kartą apžiūrėjo vietą, kurioje stovėjo vilkikai. Tai buvo uždara teritorija, aptverta tvora, tačiau nesaugoma. Nuvažiavę į viešbutį pasiėmė visus būtinus įrankius, skirtus įsibrauti į vilkikus ir kitus būtinus daiktus ir apie 1 val. sugrįžo į sutartą vietą. Palikę automobilį „Opel Signum“ atokiau nuo vagystės vietos, su D. Š. pasiėmė visus reikalingus įrankius ir nuėjo prie vilkikų stovėjimo vietos. Susitikus prie aikštelės su Ž. Š. ir V. V., kaltinamasis liko stebėti aplinką, o jie trise perlipo per tvorą. Jis priėjęs prie vilkiko „Mercedes“ vairuotojo durelių atsineštais įrankiais išlaužė spynelę, įlipo į kabiną, specialiu savadarbiu įrankiu išlaužė vilkiko užvedimo spynelę, apieškojo visą vilkiko kabiną, ieškodamas GPS įrangos. Po to išlipo iš vilkiko ir palindęs po jo priekine dalimi pakeitė iš anksto pasiruoštą, perprogramuotą vilkiko „Mercedes“ užvedimo apsaugos bloką. Tuo metu Ž. Š. ir D. Š. išlipo iš „Volvo“ kabinos pasiėmę šio vilkiko užvedimo apsaugos bloką, kurį padavė jam. Nuėjęs prie savo automobilio nuvažiavo į viešbučio kambarį, kur atsivežtos iš Lietuvos kompiuterinės įrangos pagalba nuskaitė ir perrašė vilkiko užvedimo kodus į naują imobilizatorių ir sugrįžo į vagystės vietą. Tuo pačiu metu Ž. Š. nuvažiavęs į viešbutį paėmė abu vairuotojus ir sugrįžo į vagystės vietą. Per tą laiką D. Š. išardė ir atidarė teritorijos, kurioje stovėjo vagiami vilkikai, vartus. Jis įlipo į vilkiko „Volvo“ kabiną ir prijungė vilkiko užvedimo apsaugos bloką, pabandė užvesti šį vilkiką, tačiau dėl išsikrovusio akumuliatoriaus vilkikas neužsivedė. Tuomet iš gretimai stovinčių vilkikų jie išėmė akumuliatorius ir laidų pagalba užsivedė vilkiką „Volvo“. Tuo pačiu metu visi kartu prisuko abiem vilkikams vokiškus valstybinius numerius, nes vilkikai buvo be jokių numerių. Numerius jie nusuko nuo šalimais stovėjusių pirmų pasitaikiusių automobilių. Toje pačioje aikštelėje stovėjo dvi puspriekabės-šaldytuvai, kurias pasitarę nusprendė pavogti. S. L. liepė privažiuoti vilkiku „Volvo“ prie vienos iš puspriekabių-šaldytuvų, ką šis ir padarė. Tuo pačiu metu R. Z. vilkiku „Mercedes“ privažiavo prie kitos puspriekabės-šaldytuvo. S. L. prie vilkiko „Volvo“ puspriekabę-šaldytuvą prikabinti pavyko, o kitos puspriekabės-šaldytuvo prikabinti negalėjo, kadangi ši buvo su spyna, o jie neturėjo specialių įrankių, galinčių tą spyną nukirpti. Tuomet jis ir D. Š. sugrįžę prie automobilio „Opel Signum“ nulydėjo vilkiką „Volvo“, vairuojamą S. L., į iš anksto sutartą vietą, kurioje paliko vilkiką stebėjimui. Tuo metu kaltinamasis su Ž. Š. lydėjo R. Z. vairuojamą vilkiką „Mercedes“ į kitą stebėjimo vietą. Kitą dieną jis ir D. Š. susitiko su V. V. ir Ž. Š. bei nusprendė, kad reikia nuvažiuoti į stebėjimo vietas ir apžiūrėti vilkikus. Įsitikinę, kad saugu, nutarė, kad Ž. Š. su D. Š. automobiliu „Audi A6“ lydės į Lietuvą S. L. vairuojamą vilkiką „Volvo“ su puspriekabe-šaldytuvu, o jis ir V. V. susiras tinkamą pavogti puspriekabę. Tą patį vakarą (duomenys neskelbtini) viename iš pramoninių rajonų jie susirado stovinčią puspriekabę. V. V. stebėjo aplinką, o jis, pasiėmęs visus būtinus įrankius, nuėjo prie puspriekabės ir nulaužė spyną, patikrino ar puspriekabėje nėra sumontuotos GPS sistemos ir sugrįžo pas V. V.. Tuomet pranešė R. Z. puspriekabės buvimo vietą, aprašė kaip ši atrodo ir liepė nuvažiavus ją prisikabinti. Jie patys tuo metu stovėjo 300 metrų atstumu nuo vagystės vietos, stebėjo aplinką ir, kai vairuotojas prie vilkiko „Mercedes“ prisikabino puspriekabę, jam paskambino bei liepė sekti paskui automobilį ir sustoti tuomet, kai sustos jie. Pavažiavę apie 10 km sustojo tame pačiame pramoniniame rajone, tik kitoje gatvėje, kur pakeitė puspriekabės valstybinius numerius iš vokiškų į netikrus lietuviškus (vilkiko jau buvo pakeisti anksčiau), po to padavė R. Z. LR puspriekabės registracijos, techninės apžiūros, draudimo dokumentus ir liepė važiuoti į Lietuvą. Jie patys lydėjo vilkiką su puspriekabe iki Lietuvos, važiuodami pirmi. Lietuvoje šį pavogtą vilkiką su puspriekabe pastatė automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje degalinėje kelyje (duomenys neskelbtini), važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) aplinkkelyje, apie ką pranešė A. B.. Kitą dieną sutartoje vietoje susitiko su A. B., V. V. ir R. Z.. Iš A. B. sužinojo, kad T. B. ir S. A. nuvairavo vogtą vilkiką „Mercedes“ su puspriekabe, kurioje buvo medinių lentų krovinys, į angarą, esantį (duomenys neskelbtini) bei šio nurodymu į (duomenys neskelbtini) nuvežė R. Z..

Nuteistasis R. Z. paaiškino, kad 2012 m. sausio pabaigoje, (duomenys neskelbtini) esančioje degalinėje susitiko su mėlynos spalvos automobiliu „Opel Signum“ Jungtinės Karalystės valstybiniais numeriais atvažiavusiais V. V. ir T. T.. Su šiais asmenimis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) miestą, kur buvo apgyvendintas viešbutyje „E.“. Vienas iš minėtų asmenų padavė mobilaus ryšio telefono lenkišką SIM kortelę ir pasakė, kad paskambins arba parašys SMS ir kad, tą numerį, kuriuo jie skambins, jis turi išsisaugoti. Taip pat davė 200 eurų susimokėti už viešbučio kambarį bei maistui. Viso šiame viešbutyje gyveno tris paras. Praėjus parai T. T. ir V. V. atvažiavę padavė dar 100 eurų ir pasakė, kad vakare atveš dar vieną žmogų. Kitą vakarą jie iš (duomenys neskelbtini) oro uosto paėmė ir atvežė į viešbutį S. L., kuris apsigyveno kartu su juo. Dar po dienos automobiliu „Audi A6“ kaltinamasis jį ir S. L. nuvežė į pramoninį rajoną netoli (duomenys neskelbtini). Sustojus V. V. išlipo iš automobilio ir po kelių minučių grįžęs nurodė kur jiems reikia nueiti, pasakė, kad ten stovi vilkikai, kuriuos reikės vairuoti. Nuėję į nurodytą vietą pamatė daug vilkikų bei D. Š., Ž. Š. ir T. T.. Pastarieji nurodė du vilkikus – „Volvo“ ir „Mercedes 1844“ bei pasakė, kad juos reikės parvaryti į Lietuvą. Vilkikai buvo vokiškais valstybiniais numeriais. T. T. jam padavė vilkiko „Mercedes“ užvedimo raktelį, prie kurio lipnia juosta buvo pritvirtintas „čypas“. Matė, kaip kažkuris iš vyriškių prie vilkiko klijavo lipduką LT. Paėmęs raktą pabandė užvesti variklį, tačiau buvo nusilpęs akumuliatorius. Tuomet vilkiku „Volvo“ privažiavo S. L. ir nuo jo prijungus laidus (prie akumuliatoriaus) vilkiką „Mercedes“ pavyko užvesti. T. T. automobiliu „Opel Signum“ palydėjo jį iki kitos vietos, kurioje paliko vilkiką. Jį nuvežė į viešbutį, o kitą dieną apie 17 val. su atvažiavusiais T. T. ir V. V. nuvažiavo paimti vilkiko „Mercedes“. Minėti asmenys uždėjo ant vilkiko lietuviškus numerius, padavė vilkiko lietuviškus dokumentus: registracijos liudijimą, draudimą, techninės apžiūros taloną, nurodė važiuoti automagistrale link Brėmeno, kol gaus žinutę su nuoroda, kur reikės nusukti ir privažiuoti iki priekabos. Važiuojant gavo SMS ir atvažiavo į nurodytą vietą netoli (duomenys neskelbtini). Ten pamatė laukiančius kaltinamąjį ir T. T., kurie parodė puspriekabę. Jis prisikabino šią puspriekabę ir tuomet minėti asmenys jam padavė puspriekabės lietuviškus dokumentus. Kiek vėliau pamatė, kad puspriekabės valstybiniai numeriai lietuviški, kad veža lentas. Be to, jam šie asmenys davė 300 eurų, 2 000 Lenkijos zlotų kurui ir kelių mokesčiui, lenkišką kelių aparatą ir nurodė važiuoti į Lietuvą. Dar (duomenys neskelbtini) jį buvo sustabdę policijos pareigūnai, kurie tikrino dokumentus ir krovinį bei leido važiuoti. Įvažiavus į (duomenys neskelbtini) aplinkkelį paskambino vyriškis ir pasakė važiuoti į aikštelę, esančią degalinėje „V.“. Degalinėje pamatė kaltinamąjį, A. B. ir T. T.. Jiems atidavė vilkiko raktus, o A. B. padavė jam 1 100 Lt už darbą.

Parodymų patikrinimo vietoje metu R. Z. parodė degalinėje „V.“ adresu (duomenys neskelbtini) esančią automobilių stovėjimo aikštelę ir paaiškino, kad šioje aikštelėje paliko iš užsienio atvarytus pavogtą vilkiką su puspriekabe (30 t., b. l. 179-181).

Nuteistasis S. A. apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo bei pareigūnų paaiškino, kad 2012 m. sausio 31 d. (duomenys neskelbtini) D. Š. ir Ž. Š. pavogė vilkiką „Volvo“ su puspriekabe-šaldytuvu. Dėl šio vilkiko ir puspriekabės pardavimo jis tarėsi su M. M.. Šios transporto priemonės buvo parduotos minėtam asmeniui už 27 000-28 000 eurų. Iš karto M. M. jam davė apie 10 000 eurų, o likusių pinigų niekaip negrąžino. Vėliau likusią pinigų sumą atidavė A. K.. Be to, tuo pačiu metu T. T. ir V. V. (duomenys neskelbtini) pavogė vilkiką „Mercedes“, prie kurio prikabino puspriekabę su medinių lentų kroviniu. Po vagystės vilkiką su puspriekabe parvairavus į Lietuvą, A. ar T. B. prašymu, nakties metu, nuvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę prie „(duomenys neskelbtini)“ kombinato, kur persėdo į minėtą vilkiką „Mercedes“, nuvairavo jį į angarą (duomenys neskelbtini). Praėjus kelioms dienoms T. B., V. V. ir T. T. iš namų jį nuvežė į minėtą angarą (duomenys neskelbtini), kur, šių asmenų lydimas, vilkiku „Mercedes nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Pavogtą vilkiką paliko D. M. priklausančios įmonės teritorijoje. Praėjus keletui dienų sužinojo, kad iš D. M. atsivežė per didelę pinigų sumą, nes pastarasis būdamas girtas V. V. sumokėjo kaip už vilkiką ir puspriekabę, nors jam parduotas buvo tik vilkikas. Pinigų grąžinimu rūpinosi kaltinamasis. Puspriekabei ir joje buvusiam medienos kroviniui visi ieškojo pirkėjų. Jis pasiūlė Ž. Ž. surasti pirkėją, buvo atsivežęs šį į angarą (duomenys neskelbtini), kur parodė puspriekabę ir medinių lentų krovinį, padavė gabalėlį lentos kaip pavyzdį.

Parodymų patikrinimo vietoje metu S. A. parodė greitkelyje (duomenys neskelbtini) keli kilometrai už degalinės „L.“ posūkį į dešinę bei vietą prie įvažiavimo į kelią, vedančio iki automobilių stovėjimo ir saugojimo aikštelės ,,G.“ adresu (duomenys neskelbtini) ir paaiškino, kad šioje vietoje 2012 m. sausio pabaigoje, vasario pradžioje pasitiko S. L., kuris vairavo 2012 m. sausio 31 d. (duomenys neskelbtini) mieste pagrobtą vilkiką „Volvo“ su puspriekabe ir perėmė šio vilkiko vairavimą. Parodė į už 300 m esančią privačią automobilių saugojimo aikštelę bei paaiškino, kad jis ir D. Š. šioje aikštelėje M. M. pardavė vogtą vilkiką „Volvo“ su puspriekabe. Taip pat (duomenys neskelbtini) ties reklaminiu ženklu „(duomenys neskelbtini)“ paprašė pasukti į dešinę pusę ir įvažiuoti į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią priešais „(duomenys neskelbtini)“ administracinį pastatą (duomenys neskelbtini). Šioje aikštelėje, lydimas kitų nusikalstamo susivienijimo dalyvių, pasitiko vairuotoją, kuris į Lietuvą parvairavo pavogtą vilkiką „Mercedes“ su puspriekabe, perėmė šio vilkiko vairavimą ir nuvairavo į angarą (duomenys neskelbtini) (29 t., b. l. 2-4, 7-8, 12).

Liudytojas S. B. paaiškino, kad jo pusseserės vyras yra S. A., su kuriuo palaikė gerus santykius. Kartą kalbantis su šiuo asmeniu, S. A. padavė jam, galimai rudos spalvos, lentą ir paklausė, ar jis nežino, kam galima parduoti tokias lentas, minėjo, jog šių lentų turi ir daugiau.

Liudytojas Ž. Ž. taip pat paaiškino, kad vieno iš susitikimų su S. A. ar A. B. metu, kažkuris iš jų paklausė, ar jam nereikėtų medienos, kadangi šie asmenys žinojo, jog jis užsiima parketlenčių gamyba. Jis pasakė, kad turi pamatyti kas tai per lentos. Kitą dieną susitiko su S. A. ir kartu nuvažiavo į angarą (duomenys neskelbtini). Angaro viduje pamatė stovinčią priekabą su „Mercedes“ modelio vilkiku. S. A. atidarius priekabą pamatė, kad viduje sukrauta daug lentų. Paklausus šio nuteistojo kas tai per mediena, kieno ji yra, šis nieko neaiškino, tik atsakė, kad tai „mūsų viskas“. S. A. pasakė, kad šią visą medieną nori parduoti. Jie užlipo į priekabą ir pjūklu nusipjovė mažą gabaliuką lentos. Pasiėmę nupjautos lentos pavyzdį išvažiavo. Po šio susitikimo pasiūlė pirkti lentas vienam iš matymo pažįstamam vyriškiui, paliko šiam nupjautą lentos pavyzdį, tačiau minėtas asmuo su juo nesusisiekė. Praėjus maždaug savaitei po pirmo apsilankymo angare, S. A. ir A. B. paprašė padėti nupjauti pavyzdį lentos, nes patys rado kam pasiūlyti medieną. Trise jie nuvažiavo į angarą ir jis nupjovė dar vieną nedidelį gabalą lentos. Šį gabalą pasiėmė minėti nuteistieji.

Liudytojas D. M. paaiškino, kad 2012 metų pradžioje pas jį (duomenys neskelbtini) atvažiavo S.. Šis asmuo pasakė, kad pardavimui turi vilkiką „Mercedes“, nurodė pagaminimo metus – 2008 m., pasakė, kad vilkiko kabina baltos spalvos ir kad norėtų gauti 20 000 eurų. Kada ir kokiomis aplinkybėmis vilkikas „Mercedes“ buvo atvairuotas į įmonės teritoriją, nematė, tik iš S. gavo SMS žinutę, kad vilkikas yra vietoje. Jis paskambino pažįstamam Rusijos piliečiui A., nurodė parduodamo vilkiko pagaminimo metus, techninį stovį ir kainą – 21 000 eurų. Po kelių dienų A. kartu su vairuotoju atvažiavo. Tuo metu jis (D. M.) keletą dienų be pertraukos vartojo alkoholinius gėrimus, todėl A. vienas nuvažiavo į įmonės teritoriją ir pasiėmė vilkiką „Mercedes“, o ir sumokėjo pinigus.

Liudytojas V. Z. paaiškino, kad turi individualią įmonę, kuri užsiima krovininių transporto priemonių remontu. Pažįsta D. M., kuris anksčiau taip pat užsiiminėjo krovinių pervežimu, tačiau bendrų verslo reikalų neturėjo. 2012 m. pradžioje pas jį į namus atvyko du rusų tautybės asmenys „Toyota Avensis“ automobiliu, Rusijos valstybiniais numeriais. Šie vyriškiai paprašė pas jį teritorijoje palikti pasaugoti vilkiką, pasiūlė už paslaugą 50 Eur. Jis sutiko. Sakė, jog vilkiką pirko pas D. M.. Vilkikas „Mercedes“ buvo baltos spalvos, valstybinių numerių neatsimena. Šį vilkiką liepė nuvaryti į jam priklausančią saugomą teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini). Rusų tautybės asmenys nepaliko jam nei vilkiko dokumentų, nei raktų. Maždaug po paros ar pusantros laiko tie patys vyriškiai vilkiką pasiėmė. Kitą dieną pas jį į namus atvažiavo policijos pareigūnai ir klausė, ar pas jį nėra vilkiko „Mercedes“. Kad vilkikas buvo vogtas nežinojo.

Liudytojas A. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų (25 t., b. l. 104-107, 115-117, 1123, 126) paaiškino, kad 2012 vasario viduryje pas jį atvažiavo D. Š. ir paaiškino, kad jo draugui M. M. pardavė vilkiką „Volvo“ su priekaba ir neatgauna apie 20 000 eurų. Jis pažadėjo pakalbėti su M. M.. Susitikęs su pastaruoju išgirdo, kad M. M. šiuo metu neturi pinigų, bet likusią sumą tikrai sumokės. Apie tai informavo D. Š.. Po kiek laiko sužinojo, kad M. M. likusią pinigų dalį atidavė.

Liudytojas M. M., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino (25 t., b. l. 135-137), kad maždaug 2011 m. (duomenys neskelbtini) atsitiktinai susipažino su vyriškiu, pravarde „Š.“ (D. Š.), kuris pasiteiravo jo, ar neturi transporto įmonės. Kadangi tuo metu jis atstovavo įmonę „K.“, atsakė teigiamai. Tuomet jam buvo pasiūlyta įsigyti vilkiką „Volvo“ ir priekabą-šaldytuvą. „Š.“ taip pat pasakė, kad transporto priemonių dokumentų neturi ir jas realiausia būtų parduoti detalėmis. Jis suprato, kad transporto priemonės yra vogtos. Po šio pokalbio jis kreipėsi į pažįstamą Rusijos pilietį I. I., kuris anksčiau iš jam priklausančios įmonės buvo pirkęs vilkiką, ir pateikė šiam pasiūlymą pirkti vilkiką su priekaba. I. sutiko mokėti 30 000 eurų. Iš pradžių jam buvo sumokėtas avansas – 6 000 ar 8 000 eurų, o likusią sumą sutarta sumokėti po transporto priemonių perdavimo. D. Š. su jam nežinomu vairuotoju vilkiką su priekaba atvarė į UAB „K.“ aikštelę. Vilkikas buvo paliktas užvestas, todėl jis įlipo į kabiną ir pamatė, kad užvedimo spynelė yra tuščia, o šalia esančioje dėtuvėje gulėjo atsuktuvas, prie kurio metalinės dalies buvo kažkas privyniota lipnia juosta. Šiuo atsuktuvu jis užgesino vilkiką. Atvykęs I. sumokėjo jam likusią pinigų dalį, t. y. pilnai su juo atsiskaitė. Po kelių dienų 10 000 eurų jis perdavė D. Š., o kitus pasiliko, nes jam reikėjo pinigų savo reikmėms. D. Š. sakydavo, kad pirkėjas su juo neatsiskaitė, tačiau kelių savaičių eigoje jis grąžino D. Š. visus sutartus pinigus. A. K. pažįsta, tačiau su pastaruoju jokių bendrų verslo reikalų nėra turėjęs.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu M. M. atpažino D. Š., pravarde „Š.“, ir A. K. (25 t., b. l. 138-139).

Parodymų patikrinimo vietoje metu M. M. parodė automobilių stovėjimo aikštelę adresu (duomenys neskelbtini), priklausančią UAB „G.“, kurioje pagal susitarimą D. Š. palikdavo vogtus vilkikus ir puspriekabes. Taip pat iš šios aikštelės vilkikus ir puspriekabes paimdavo I. (25 t., b. l. 141-142).

2012 m. lapkričio 12 d. VFR Liuneburgo prokuratūros atsakyme Nr. NZS 7107AR 591/12 į teisinės pagalbos prašymą gauta medžiaga dėl 2012 m. sausio 31 d. vilkiko „Daimler-Benz Mercedes 1844 LS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vilkiko „Volvo FH440“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz SKO24“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabės „Schmitz S01“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagysčių.

Apklaustas liudytojas P. K. paaiškino, kad yra firmos „P.“ (duomenys neskelbtini) filialo vadovas. Ši firma užsiima sunkvežimių ir priekabų nuoma. Jie turi išsinuomoję transporto priemonių stovėjimo aikštelę adresu (duomenys neskelbtini), iš kurios 2012 m. sausio 31 d. nuo 18 val. iki 2012 m. vasario 1 d. 7 val. buvo pavogti du vilkikai ir puspriekabė šaldytuvas. Vienas vilkikas „Volvo FH 440“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), baltos spalvos, vertė apie 50 000 eurų. Ant šio vilkiko kabinos šonų buvo mėlynos spalvos užrašas (duomenys neskelbtini). Antras vilkikas „Daimler-Benz 1844LS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), baltos spalvos. Jo vertė apie 50 000 eurų. Ant šio vilkiko kabinos šonų buvo mėlynos spalvos užrašas (duomenys neskelbtini). Puspriekabė-šaldytuvas „Schmitz SKO24“, VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), baltos spalvos. Jos vertė apie 40 000 eurų. Ant kėbulo šonų buvo mėlynos spalvos užrašas (duomenys neskelbtini).

Pateiktos pagrobtų transporto priemonių registracijos liudijimų Nr. (duomenys neskelbtini) (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kopijos.

Seevetal policijos komisariato Kriminalinės ir tyrimo tarnybos 2012 m. vasario 2 d. įvykio vietos apžiūros ataskaitoje nurodyta, kad įmonės „P.“ teritorija aptverta suvirinta tvora. Įvažiavimo vartai atidaryti, kadangi vartų šarnyrų varžtai sugadinti ir dalinai pašalinti, abi vartų varčios nusmukę ir neužsirakina. Teritorijoje tarp pirmos pastatymo vietos ir už jos esančios tvoros guli du sunkvežimio akumuliatoriai. Abejose tuščiose pastatymo vietose ant sniego daug batų pėdsakų. Prie vienos iš puspriekabių-šaldytuvų šaldymo agregato guli nuimtas akumuliatoriaus dangtis, akumuliatoriaus nėra. G. ant bamperio guli raudona įrankių dėžutė. Sniege rastas prikabinimo blokavimo įtaisas, priklausęs pavogtai puspriekabei-šaldytuvui. Ant sekančios puspriekabės-šaldytuvo blokavimo įtaiso matyti gręžimo pėdsakai. Ant šios puspriekabės pritvirtinti registracijos ženklai nuo puspriekabės, kurioje nėra akumuliatoriaus.

LKPB Tarptautinės ryšių valdybos 2012 m. balandžio 2 d. rašte Nr. TR/1023/32/LT/12 nurodyta, kad puspriekabė „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), buvo pavogta 2012 m. vasario 2 d. nuo 14 val. iki 2012 m. vasario 3 d. 14.30 val. iš stovėjimo vietos adresu (duomenys neskelbtini). Šios puspriekabės savininkas H. B.. Puspriekabė buvo raudonos spalvos su šviesiai pilkos spalvos tentu. Pavogta puspriekabė buvo su medienos kroviniu (1400 vnt. supakuotų į 10 paketų, vertės apie 50 000 eurų), nukentėjusi kompanija „E.“. Ši puspriekabė buvo drausta draudimo kompanijoje „(duomenys neskelbtini)“, kuri ketina atsiimti pavogtą puspriekabę.

Užfiksuotas Brėmeno policijos įrašas, kuriame nurodyta, kad iš 2012 m. vasario 2 d. į 2012 m. vasario 3 d. nežinomi asmenys pavogė puspriekabę „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini). Puspriekabė buvo pakrauta firmai „E.“ priklausančia aukštos kokybės mediena už 40 000 eurų. Už prekes sumokėjo draudimo įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Puspriekabė registruota H. B. vardu ir jos vertė yra 12 000 eurų.

Medžiagoje yra važtaraštis su nurodytu medienos kiekiu. Važtaraštyje nurodyta 1400 vnt., 10 paketų, 20,498 m³.

Brėmeno miesto policijos pranešime nurodyta, kad pavogta raudonos spalvos su šviesiai pilkos spalvos brezentu balninė puspriekabė „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas H. B., gim. (duomenys neskelbtini), įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), su apie 40 000 eurų vertės medienos kroviniu. Taip pat nurodyta, kad buvo pragręžta ir sugadinta transporto priemonės spyna, kuri buvo rasta įvykio vietoje.

Brėmeno policijos pranešime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) rasta puspriekabė VIN (duomenys neskelbtini). Kadangi draudimo kompanija LVM atlygino žalą dėl puspriekabės vagystės savininkui H. B., tai jis pretenzijų neturi ir puspriekabės grąžinimu rūpinasi minėta draudimo kompanija.

Užfiksuotas susirašinėjimas elektroniniu paštu, kuriame nurodyta, kad transporto priemonių registracijos numeriai (duomenys neskelbtini) buvo rasti (duomenys neskelbtini) pramoniniame rajone, (duomenys neskelbtini), kur jie buvo pakeisti.

Teisinės pagalbos medžiagoje yra nuotraukos, kuriose užfiksuotos puspriekabės, VIN numeriai, išlaužta spynelė.

Gautas bendrovės „E.“ pranešimas apie lentų, buvusių puspriekabėje, krovinį, kuriame nurodyti lentų matmenys. Viso 1400 vnt., 10 paketų, 20,498 m³ (22 t., b. l. 80, 85-106, 134-136, 23 t., b. l. 1-84, 113-116).

Atliekant operatyvinius veiksmus – slapta stebint angaro adresu (duomenys neskelbtini) išorę ir vidų, 2012 m. vasario 5 d. 11.29 val. prie angaro automobiliu „Nissan Navara“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), privažiavo T. B., vilkintis kombinezoną, panašų į vogtą „Gladiator“, po ko nešinas pjūklu užėjo į vidų. 11.32 val. šis asmuo atidarė angaro vartus, o atbuline eiga į angaro vidų S. A. įvairavo vilkiką „Mercedes Benz 1844“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pakrauta lentų kroviniu. Šie asmenys apžiūrėjo pavogtas transporto priemones, T. B. atpjovė lentos pavyzdį. 11.57 val. T. B. ir S. A., pasiėmę lentų pavyzdžius, išvažiavo visureigiu „Nissan Navara“ (6 t., b. l. 53-59).

2012 m. vasario 7 d. atliekant operatyvinius veiksmus buvo slapta patekta į angaro adresu (duomenys neskelbtini) vidų ir apžiūrėtas vilkikas „Mercedes Benz 1844“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), pakrauta lentų kroviniu (6 t., b. l. 60-68).

Operatyvinių veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad 2012 m. vasario 15 d. slapta stebint angaro adresu (duomenys neskelbtini) išorę ir vidų, 16.25 val. automobiliu „VW Passat“ privažiavo A. B. ir T. T., kurie į vidų įnešė akumuliatorių pakrovėją ir krovė vilkiko „Mercedes“ akumuliatorių. Vėliau jie užvedė vilkiką, po ko 17.09 val. pasišalino iš angaro. 19.30 val. prie angaro priėjo trise, po ko iš angaro buvo išvairuotas vilkikas „Mercedes Benz 1844“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), uždaryti angaro vartai. Vilkikas išvažiavo (6 t., b. l. 69-74).

2012 m. vasario 21 d. slapta stebint angaro adresu (duomenys neskelbtini) išorę ir vidų, jame stovinčią puspriekabę „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), 11.51 val. automobiliu „Nissan Terrano“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), privažiavo T. B., kuris užėjo į angaro vidų, nuėjo prie puspriekabės galo, atidarė duris, po ko nešinas popieriaus lapu išėjo iš angaro ir išvažiavo (6 t., b. l. 75-77).

Operatyvinių veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad slapta stebint angaro adresu (duomenys neskelbtini) išorę ir vidų, jame stovinčią puspriekabę „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), 2012 m. vasario 22 d. 19.49 val. prie angaro vartų priėjo S. A. ir Ž. Ž.. Jie užėjo į vidų, kur nuėjo prie puspriekabės galo, atidarė duris, po ko atpjovė lentų pavyzdžius ir pasišalino iš angaro (6 t., b. l. 78-80).

Atliekant operatyvinius veiksmus – slapta stebint angaro adresu (duomenys neskelbtini) išorę ir vidų, jame stovinčią puspriekabę „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), 2012 m. vasario 29 d. 16.45 val. prie angaro automobiliu „VW Passat“ atvažiavo S. A., A. B. ir Ž. Ž.. Jie užėjo į vidų, kur matavo ir skaičiavo laisvą angaro plotą. Po to jie išvažiavo (6 t., b. l. 81-84).

2012 m. kovo 2 d. kratos UAB ,,A.“ priklausančiame angare, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) metu be kitų daiktų rasta ir paimta puspriekabė ,,Schmitz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), kurioje sukrautos medinės lentos (12 vnt. palečių, vienoje paletėje 140 lentų) (1 t., b. l. 136-141).

Transporto priemonių ir jose esančių krovinių apžiūros protokole nurodyta, kad puspriekabė „Schmitz“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), aptraukta baltos spalvos tentu, ant jos šono yra užrašas „(duomenys neskelbtini)“ ir žemiau mažesnėmis raidėmis „(duomenys neskelbtini)“. Puspriekabėje sukrauta mediena – lentos, kurios yra ant palečių ir perrištos tvirtomis juostomis. Viso 20,498 m³ (3 t., b. l. 57-70).

Specialisto išvadoje Nr. 140-(1721)-IS1-2272 nurodyta, kad tirti pateikti transporto priemonės valstybinių numerių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ženklai yra suklastoti. Tirti pateikti transporto priemonių valstybinių numerių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ženklai buvo klastojami iš metalo lakšto išpjovus reikiamo formato plokšteles, jas padengus blizgia balta plėvele (kairėje turinčią atitinkamą spalvą bei ženklus) presuojamas išgaubtas ženklo rėmelis bei reikiami raidžių bei skaičių ženklai ir tada iškilūs jų paviršiai nudažomi juodos spalvos dažais (2 t., b. l. 186-189). Šie ženklai buvo pagaminti naudojant tirti pateiktas plokšteles su reljefiniais simboliais (paimtos pas R. G.).

Kaip matyti iš ištirtų įrodymų, vilkiko „Volvo“ su puspriekabe bei vilkiko „Mercedes“ su puspriekabe vagystę (duomenys neskelbtini) betarpiškai įvykdė, V. V., T. T., R. Z., D. Š., Ž. Š., S. L. (pastarieji trys tik vilkiko „Volvo“ su puspriekabe ir vilkiko „Mercedes“). Visi šie asmenys neneigia įvykdę šių transporto priemonių vagystę, (išskyrus kaltinamąjį) detaliai paaiškino vagystės aplinkybes, transportų priemonių realizavimo aplinkybes. Šių asmenų parodymai iš esmės sutampa. Jų kaltę taip pat patvirtina S. A., Ž. Ž., M. M., A. K., D. M. parodymai, taip pat iš Vokietijos teisėsaugos institucijų gauti duomenys, operatyvinių veiksmų metu užfiksuoti duomenys, kratos angare protokolas, parodymų patikrinimo vietoje protokolai.

Už šios vagystės padarymą Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžiu (pakeistu 2018 m. gruodžio 20 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu) pagal BK 25 straipsnio 4 dalį 178 straipsnio 3 dalį nuteisti A. B., T. B., S. A. (vilkiko „Volvo“ su puspriekabe „Schmitz“, vilkiko „Mercedes“ su puspriekabe „Schmitz“ vagystė (duomenys neskelbtini)) ir Ž. Š. (vilkiko „Volvo“ su puspriekabe „Schmitz“, vilkiko „Mercedes“ vagystė (duomenys neskelbtini)), pagal BK 25 straipsnio 3 dalį 178 straipsnio 3 dalį – R. Z. (vilkiko „Volvo“ su puspriekabe „Schmitz“, vilkiko „Mercedes“ su puspriekabe „Schmitz“ vagystė (duomenys neskelbtini)) ir S. L. (vilkiko „Volvo“ su puspriekabe „Schmitz“, vilkiko „Mercedes“ vagystė (duomenys neskelbtini)). T. T. (11 t., b. l. 157-182) ir D. Š. (10 t., b. l. 126-139) buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 39¹ straipsnio nuostatomis.

Šioje baudžiamojoje byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad prieš išvykstant vykdyti nusikalstamos veikos vagystę įvykdę asmenys buvo aprūpinti grupuotės lėšomis įsigytomis, su įrengtomis slėptuvėmis, transporto priemonėmis, įrankiais, kompiuteriu su programa, skirta automobilių užvedimo apsaugos kodams nuskaityti, iššifruoti ir perrašyti į naują elektroninį prietaisą ir kitais reikmenimis. Vagystę kartu su jau minėtais asmenimis įvykdė ir V. V. – tai pripažino ir pats kaltinamasis (tik menkindamas savo vaidmenį), šios asmens dalyvavimą patvirtino ir jau minėti T. T., D. Š., S. L., Ž. Š., R. Z.. Ši veika, be to, padaryta veikiant V. V. ir jau nuteistų brolių A. ir T. B. suburto nusikalstamo susivienijimo veikloje. Todėl V. V. pagrįstai kaltinamas padaręs šią nusikalstamą veiką. BK 190 straipsnyje nurodyta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL. Kaip nustatyta, bendra pagrobto turto vertė – 200 419 eurų. Minėta suma viršija 250 MGL. Todėl kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 25 straipsnio 4 dalį 178 straipsnio 3 dalį.

Be to, kaltinime nurodyta, kad buvo veikiama kartu su tyrimo nenustatytais asmenimis. Minėta aplinkybė teisminio nagrinėjimo metu nepasitvirtino, todėl ji iš kaltinimo pašalinama.

V. V. taip pat buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 4 dalyje 300 straipsnio 3 dalyje. t. y. dokumentų suklastojimą padarant didelę žalą. Kaltinime nurodyta, kad V. V., A. B., T. B. nurodė S. A. iš P. B. įgyti suklastotus dokumentus. 2012 metų pradžioje, tačiau ne vėliau kaip iki 2012 m. sausio 30 d. S. A., panaudodamas duomenis apie Lietuvos Respublikoje registruotus vilkiką ir puspriekabę, (duomenys neskelbtini) susitiko su P. B. ir užsakė pas šį pagaminti netikrus dokumentus – vilkiko ir puspriekabės registracijos liudijimą, techninės apžiūros rezultatų kortelę-ataskaitą. P. B. dėl transporto priemonių registracijos liudijimų blankų ir transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų kortelių įgijimo kreipėsi į tyrimo nenustatytą asmenį. Tuo pačiu metu, kai buvo užsakomi ir gaminami netikri valstybinis numerio ženklai, P. B. iš tyrimo nenustatyto asmens vardu „Ž.“ įgijo kompiuterio ir rašalinio spausdintuvo pagalba pagamintus netikrus bei suklastotus tikrus dokumentus, mokėdamas 250 Lt už transporto priemonės registracijos liudijimą ir 200 Lt už techninės apžiūros rezultatų kortelę. Pagamintus netikrus ir suklastotus dokumentus minimu laikotarpiu paros dviejų bėgyje nuo užsakymo gavimo P. B. pardavė S. A., gaudamas iš pastarojo po 400 Lt už kiekvieną transporto priemonės registracijos liudijimą, po 250 Lt už kiekvieną transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų kortelę. S. A. minėtus suklastotus dokumentus perdavė A. ir T. B.. Pastarieji 2011 metų sausio mėnesį (duomenys neskelbtini) perdavė netikrų transporto priemonių dokumentų komplektą T. T., V. V., D. Š., Ž. Š.. Šie, gabendami suklastotus dokumentus, išvyko į (duomenys neskelbtini). Vėliau suklastoti vilkiko ir puspriekabės dokumentai buvo perduoti S. L. ir R. Z., kurie grįždami į Lietuvą juos gabeno su savimi.

Dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu dalyku gali būti netikri arba suklastoti dokumentai. Dokumentas laikomas netikru tada, kai jo turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ir kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino kito asmens vardu. Netikras dokumentas gali būti gautas tik visiško materialaus klastojimo būdu. Tikras dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas pakeitė kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašė, atspausdino ar kitaip pagamino, arba tik patvirtino kito asmens surašytą dokumentą, tokiu būdu dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Tikras dokumentas gali būti suklastojamas tiek dalinio materialaus, tiek ir intelektualaus klastojimo būdais.

Kolegija pripažįsta, kad kažkokie tai dokumentai galėjo būti, tačiau šiuo konkrečiu atveju dokumentai (transporto priemonės registracijos liudijimas ir transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų kortelė) nebuvo surasti, apžiūrėti, todėl nėra galimybės jų identifikuoti. Taigi nėra paties dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu dalyko. Jo nesant negalima nustatyti, kokie tai tikrai buvo dokumentai, ar jie tikrai suklastoti, jei taip, tai kokiu būdu.

Atsižvelgiant į šias išdėstytas aplinkybes kaltinamasis V. V. iš kaltinimo pagal BK 25 straipsnio 4 dalį 300 straipsnio 3 dalį turi būti išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

2012 m. vasario 26-27 d. vilkiko „Volvo FH 440“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabės „Koegel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su jūriniu konteineriu „Springfield“ Nr. (duomenys neskelbtini), ir lauko kepsninių kroviniu, 2012 m. kovo 2 d. vilkiko „Volvo“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su jūriniu konteineriu, puspriekabės-šaldytuvo vagystė (duomenys neskelbtini)

Kaltinamasis V. V. prisipažino dalyvavęs šiose vagystėse, tačiau teigia, kad jo vaidmuo buvo tik epizodinis.

Nuteistieji A. B. ir T. B. parodymus duoti atsisakė.

Nuteistasis Ž. Š. paaiškino, kad 2012 m. vasario pabaigoje jam paskambino V. V. ir liepė ruoštis išvažiuoti. Jie išvažiavo automobiliu „Audi A6“ į (duomenys neskelbtini), tačiau ilgą laiką (duomenys neskelbtini) tinkamų pavogti balninių vilkikų ar puspriekabių nerado. Jau jiems esant (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos buvo atsiųstas vairuotojas iš (duomenys neskelbtini). Be to, susisiekę susitiko su T. T. ir V. V., kurie buvo atvažiavę su S. L.. T. T. pasakė, kad jau yra pavogę vilkiką „Volvo“ ir palikę jį stebėjimui. Su jais buvęs vairuotojas pradėjo sakyti, kad jam būtinai reikia grįžti namo. Tuomet jie apsikeitė vairuotojais. Su juo ir kaltinamuoju liko S. L.. Trise nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Vieno iš šio miesto pramoninių rajonų surado 2011 m. gamybos balninį vilkiką „Volvo“ baltos spalvos kabina. Vėlai vakare su V. V. automobiliu „Audi A6“ privažiavo prie vilkiko. Pasiėmę būtinus įsilaužimo įrankius nuėjo prie vilkiko. Atsuktuvu išlaužė automobilio keleivio durelių spynelę, įlipo į kabiną. Tuomet išlaužė automobilio užvedimo spynelę ir pabandė užvesti variklį. Tuomet grįžo prie automobilio, kur laukė kaltinamasis ir pasakė, kad vilkike nėra jokios apsaugos sistemos. Tada jie nuvažiavo į viešbutį, pasiėmė vairuotoją ir sugrįžo prie vilkiko. Kaltinamasis S. L. pasakė sėstis į vilkiką ir važiuoti į (duomenys neskelbtini). Jie patys ten nuvažiavo pirmi, surado vietą, kur galima palikti vilkiką stebėjimui ir apie tai pranešė vairuotojui. S. L. pastatė pavogtą vilkiką „Volvo“ ir liko jame miegoti, o jie nuvažiavo į gretimą kaimelį, kur sustoję stovėjimo aikštelėje, permiegojo automobilyje. Kitas dvi ar tris paras su kaltinamuoju ieškojo tinkamos puspriekabės. Visą tą laiką S. L. gyveno pavogtame vilkike „Volvo“. Nieko neradę, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kuriame surado stovėjimo aikštelę, apie kurios koordinates pranešė vairuotojui. Šioje aikštelėje sulaukė S. L. ir paliko jį miegoti vilkike. Jie patys nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) miestelį pas R., kur atvažiavo V. V.. Šis sužinojęs, kad jie turi pavogtą vilkiką „Volvo“, bet neturi puspriekabės, nurodė vietą, kur šių galima surasti. Visi kartu automobiliu „Audi A6“ nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) esantį pramoninį rajoną, kuriame rado baltos spalvos su mėlynos spalvos reklaminiu užrašu puspriekabę-šaldytuvą. Kaltinamojo nurodymu parašė žinutę vairuotojui S. L. nurodęs, kur šiam atvažiuoti. Sulaukę S. L. su vilkiku nurodė šiam prisikabinti puspriekabę-šaldytuvą ir važiuoti į greitkelį. Jis, V. V. ir V. V. automobiliu „Audi A6“ išvažiavo į greitkelį pirmi ir pavažiavę apie 30 km, rado stovėjimo aikštelę, į kurią nuvažiavę sustojo laukti S. L.. Šiam atvykus V. V., iš „Audi A6“ pasiėmė atsuktuvus ir pakeitė puspriekabės valstybinį numerį iš vokiško į lietuvišką. Tuo metu, jis, kaltinamojo nurodymu, užlipo ant puspriekabės stogo ir ieškojo palydovinės navigacijos įrenginių, o V. V., atidaręs puspriekabės-šaldytuvo priekinėje dalyje esančias dureles, palydovinės navigacinės sistemos ieškojo ten. Po to vairuotojui padavė visus reikiamus dokumentus liepė važiuoti į (duomenys neskelbtini) bei sustoti stebėjimui ir būti, kol jam praneš. Buvo iškilusi problema, kam Lietuvoje perduoti pavogtą vilkiką su puspriekabe-šaldytuvu, nes bendrininkai buvo sulaikyti. Kelis kartus jie buvo nuvažiavę į interneto kavinę (nes savo telefoną V. V., sužinojęs apie sulaikytus grupuotės narius, išmetė), kur kaltinamasis elektroniniu paštu ar per Skype su kažkuo susisiekė. Praėjus keturioms dienoms V. V. liepė jam su V. V. važiuoti į Lietuvą ir lydėti S. L.. Kaltinamasis taip pat paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) juos kažkas pasitiks (gaus pranešimą SMS). Pranešę S. L., jie išvažiavo. Važiavo priekyje 30-40 km atstumu nuo pavogto vilkiko su puspriekabe ir (duomenys neskelbtini), likus 200-300 km iki Lietuvos sienos, į mobilųjį telefoną, kuriuo naudojosi, gavo trumpąją žinutę, kurioje buvo nurodyta automobilių stovėjimo aikštelė degalinėje, į kurią jie nuvažiavo. S. L. su vilkiku ir puspriekabe buvo sustojęs kitoje stovėjimo aikštelėje ir laukė nurodymų. Neilgai trukus atvažiavo Ž. Ž.. Šiam jie padavė mobilųjį telefoną, kuriuo galėtų susisiekti su S. L. ir pasakę, kad šis laukia žinutės, išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Po kelių savaičių sutikęs D. Š. sužinojo, kad jo ir V. V. pavogtas vilkikas „Volvo“ su puspriekabe-šaldytuvu parduoti, tačiau kam, kur, už kiek nežino.

Nuteistasis S. L. paaiškino, kad A. B. su nepažįstamu vyru nuvežė jį iki (duomenys neskelbtini). Pakeliui padavė netikrus LR piliečio asmens tapatybės kortelę ir vairuotojo pažymėjimą, išduotus V. M. vardu, (duomenys neskelbtini) gimimo, su jo fotonuotrauka ir mobilaus ryšio telefoną. Taip pat davė ir 200 zlotų. Jį pasitiko T. T. ir V. V.. Po to visi nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Jis apsigyveno viešbutyje prabuvo tris ar keturias dienas, po ko su juo susisiekė ir liepė išeiti iš viešbučio. Išėjus stovėjo automobilis „Audi A6“, kuriame buvo V. V. ir Ž. Š.. Nuvažiavo į kažkokį miestelį netoli (duomenys neskelbtini), kur jis apgyvendino viešbutyje. Po dviejų parų, apie 22 val. jo paimti atvažiavo Ž. Š. su kaltinamuoju. Jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir viename iš pramoninių rajonų parodė gatvėje stovintį vilkiką „Volvo“, kurį liepė pavogti. Jie pasakė, automobilio užvedimo mechanizmas neužkoduotas, be to padavė atsuktuvą, kurio pagalba reikėjo užsivesti vilkiką, palydovinės navigacijos įrenginį (GPS), kuriame buvo įvestas adresas, kuriuo turėjo nuvairuoti pavogtą vilkiką. Taip pat pasakė, kad prie vilkiko prikabintą puspriekabę su jūriniu konteineriu reikia atkabinti ir palikti, nes konteineris tuščias. Jis, nuėjęs iki vilkiko atkabino puspriekabę ir atsinešto atsuktuvo pagalba užsivedė variklį. Tuomet nuvažiavo navigacijoje įvestu adresu. Ž. Š. ir V. V. automobiliu „Audi A6“ jį iki šios vietos lydėjo. Vilkiką „Volvo“ paliko stebėjimui, o jį nuvežė į viešbutį. Praėjus dviem paroms šie asmenys jį paėmė iš viešbučio ir visi nuvažiavo pavogto vilkiko „Volvo“. Vilkiką jis nuvairavo į (duomenys neskelbtini) pramoninį rajoną. Šioje vietoje prabuvo apie dvi paras, gyvendamas pavogtame vilkike. Tuomet į (duomenys neskelbtini) atvažiavo V. V., kuris kartu su Ž. Š. ir kaltinamuoju, važinėdami automobiliu „Audi A6“ po pramoninį rajoną, retkarčiais atveždavo jam maisto ir patikrindavo ar viskas gerai. Praėjus dar dviem paroms gavo žinutę, kad netoli tos vietos, už šešių automobilių yra atkabinta puspriekabė-šaldytuvas, kurią jam buvo nurodyta prisikabinti. Nakties metu nuvairavo pavogtą vilkiką „Volvo“ prie nurodytos puspriekabės-šaldytuvo ir ją prisikabino. Tada V. V., Ž. Š. ir V. V. liepė važiuoti paskui jų automobilį. Nuvažiavo už (duomenys neskelbtini), kur vienoje iš stovėjimo aikštelių, šie asmenys apieškojo puspriekabę-šaldytuvą, kuri buvo tuščia ir nuplėšė visas surastas palydovines navigacines sekimo sistemas. Po to jam liepė važiuoti į artimiausio miestelio pramoninį rajoną. Praėjus dar dviem dienoms kaltinamasis, Ž. Š. ir V. V. pakeitė tiek vilkiko, tiek puspriekabės valstybinius numerius iš vokiškų į lietuviškus, padavė visus būtinus transporto priemonės, puspriekabės registravimo, techninės apžiūros ir draudimo dokumentus. Tuomet apie savaitę ar pusantros jam būdavo pranešamos vis naujos vietos, kur jis turi stovėti ir laukti tolimesnių nurodymų. Vieną dieną privažiavę šie trys asmenys padavė 300-400 eurų ir liepė važiuoti link Lietuvos, pasakę, kad Ž. Š. ir V. V. automobiliu „Audi A6“ jį lydės iki (duomenys neskelbtini) vidurio. Dienos metu stovėdavo aikštelėse, o nakties metu važiuodavo. Lietuvoje, prie (duomenys neskelbtini), jį pasitiko D. Š., kuris liepė miegoti vilkike iki ryto, o pats išvažiavo. Ryte gavo SMS, kad susirinktų daiktus ir eitų prie degalinės durų. Ten atvažiavo tamsiai žalios spalvos automobilis BMW, prie kurio vairo sėdėjo nepažįstamas vyriškis, kuris kalbėjo suvalkietišku akcentu ir galimai buvo iš (duomenys neskelbtini). Jam apie 40 metų, apie 170 cm ūgio, stambaus kūno sudėjimo, pradėjusiu plikti viršugalviu. Šis vyriškis parvežė jį namo. Praėjus keturioms-penkioms atvažiavęs D. Š. atvežė 3 000 litų, o kitus 3 000 litų pažadėjo atvežti vėliau, tačiau taip ir neatvežė.

Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (remiantis BK 39¹ straipsnio nuostatomis) T. T. paaiškino, kad 2012 m. vasario 23 d, kaip įprastai iš anksto pasitarę ir susiruošę kelionei, pas T. B. (duomenys neskelbtini) iš garažo pasiėmę visus būtinus įsilaužimo į automobilius įrankius, ryšio, navigacijos priemones, pinigų kelionės išlaidoms padengti, netikrus LR valstybinius numerius bei LR transporto priemonių registracijos, techninės apžiūros, draudimo dokumentus, kompiuterį su specialia programa, šiuos daiktus paslėpę automobilio „Opel Signum“ po rankiniu stabdžiu įrengtoje slėptuvėje, su V. V. ir S. L. išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Važinėdami po įvairius miestus ieškojo tinkamų pavogti vilkikų ir puspriekabių. (duomenys neskelbtini) miesto pramoniniame rajone pastebėjo vilkiką „Volvo“ su puspriekabėje pakrautu jūriniu konteineriu, kurį nusprendė pavogti. Tuomet viešbutyje pasiėmė vairuotoją ir apie 1 val. sugrįžo prie vilkiko. Automobilį paliko apie 300 metrų atstumu nuo vagystės vietos, jame stebėti aplinką liko S. L.. Su V. V. pasiėmę iš automobilio visus reikalingus įrankius, nuėjo prie vilkiko. Jis išlaužė vilkiko vairuotojo durelių spynelę, įlipo į kabiną, o V. V. tuo metu stovėjo prie vilkiko ir stebėjo aplinką. Atsineštu savadarbiu įrankiu išlaužė vilkiko užvedimo spynelę, išsiėmė užvedimo apsaugos bloką, apieškojo kabiną, ieškodamas paslėptos GPS sistemos, po ko išlipo iš vilkiko kabinos ir kartu su V. V. sugrįžo į savo automobilį. Čia pat atsivežtos iš Lietuvos kompiuterinės technikos pagalba nuskaitė ir perrašė vilkiko kodus į naują imobilizatorių, taip pat perprogramavo vilkiko užvedimo apsaugos bloką. Po to vairuotojui padavė vilkiko užvedimo apsaugos bloką ir atsuktuvą, prie kurio lipnia izoliacine juosta buvo priklijuotas imobilizatorius su vilkiko užvedimo kodais, liepė eiti prie vilkiko, įstatyti užvedimo apsaugos bloką į vietą ir atsuktuvo pagalba užsivesti vilkiką. Taip pat sutarė vietą, kurioje jie lauks vilkiko. Susitikus, pavogtą vilkiką „Volvo“ su puspriekabe, kurioje buvo jūrinis konteineris, paliko stebėjimui. Praėjus dviem paroms įsitikino, kad vilkiko niekas neieško, tuomet S. L. liepė važiuoti į iš anksto sutartą vietą, kurioje pakeitė tiek vilkiko, tiek puspriekabės valstybinius numerius iš vokiškų į lietuviškus, kuriuos iš anksto buvo pasiruošę. Tuo pačiu metu į (duomenys neskelbtini) buvo atvažiavę kaltinamasis V. V. su Ž. Š., su kuriais susitiko (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu V. V. pasakė, kad jų vairuotojas turi važiuoti į Lietuvą, o jie neturi nieko pavogę. Tuomet nusprendė, kad S. L. liks su kaltinamuoju ir M. Š., o jie pasiims šių asmenų vairuotoją. Kitos dienos vakare V. V. su Ž. Š. atvežė savo vairuotoją prie vogtų vilkiko „Volvo“ su puspriekabe. Jis kaltinamajam atidavė kompiuterinę įrangą, kurios pagalba galima nuskaityti vilkiko užvedimo kodus. Tuomet vairuotojui padavė specialų raktą, kuriame buvo įmontuotas naujas imobilizatorius su perrašytais vilkiko užvedimo kodais ir liepė vairuotojui važiuoti link Lietuvos. Jis pats su V. V. lydėjo vogtą vilkiką į Lietuvą. 2012 m. kovo 2 d., įvažiavo į Lietuvą ir apie 10-11 val. angare (duomenys neskelbtini) pastatė pavogtus vilkiką „Volvo“ su puspriekabe, kurioje buvo jūrinis konteineris. Vairuotoją iš (duomenys neskelbtini) buvo palikę laukti prie „(duomenys neskelbtini)“, kadangi nenorėjo rodyti kelio, o į angarą pavogtus balninį vilkiką su puspriekabe nuvairavo S. A.. Jis ir A. B. turėjo nuvažiuoti prie „(duomenys neskelbtini)“ ir sumokėti ten laukusiam vairuotojui už vilkiko parvarymą 2 200 eurų, bet buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Pavogtame jūriniame konteineryje buvo lauko kepsninės, kurių buvo virš 1000, jas apžiūrėjo dar būnant (duomenys neskelbtini).

Nuteistasis V. V. paaiškino, kad jam paskambino T. T. ir pranešė apie kelionę. Rytojaus dieną jie susitiko ir kartu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Ten degalinėje jų laukė S. L.. Tuomet jie visi kartu važiavo toliau. Maždaug viduryje (duomenys neskelbtini) T. T. sustojo kitoje degalinėje ir liepė S. L. išlipti. Tada jis išardė automobilyje po rankiniu stabdžiu buvusią slėptuvę, ištraukė kažkokius popierius ir kartu su vairuotoju kažkur nuėjo. Po to jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), S. L. apgyvendino viešbutyje, o patys ieškojo ką pavogti. Po kokių 2-3 dienų surado vilkiką „Volvo“ su puspriekabe, kurioje buvo kepsninės. Vakare pasiėmė vairuotoją S. L. ir nuvyko prie surastų transporto priemonių. Jis stebėjo aplinką, T. T. išlaužė durų spynelę, išardė užvedimo spynelę, išėmė kompiuterį, nuėjo į automobilį ir atsivežto kompiuterio pagalba perprogramavo, padarė kaip ir raktą ir padavęs jį liepė S. L. užvesti vilkiką. Tada jie nuvažiavo į kitą vietą, patikrino ar nėra GPS, paliko vilkiką su puspriekabe stebėjimui iš išvyko į viešbutį. Tuo metu kaltinamasis su Ž. Š. taip pat buvo atvykę į (duomenys neskelbtini) su kitu vairuotoju. Rytojaus dieną T. T. pasakė, kad reikia pasikeisti vairuotojais, nes tam vairuotojui, kuris buvo atvykęs su V. V. ir Ž. Š. reikėjo grįžti į Lietuvą darbo reikalais. Tokiu būdu S. L. liko su minėtais asmenimis, o jis, T. T. ir tas kitas vairuotojas, vairuodamas pavogtą vilkiką su puspriekabe, grįžo į Lietuvą. Vilkiką ir puspriekabę pastatė (duomenys neskelbtini) mokamoje stovėjimo aikštelėje, o jį T. T. parvežė namo. Kai jie buvo susitikę su kaltinamuoju, šis ir Ž. Š. skundėsi, kad neranda nieko pavogti. Jam grįžus namo, kitą dieną V. V. parašė žinutę ir paprašė atvažiuoti, nes jie neranda ką pavogti. Tą pačią dieną sužinojo, kad A. B., T. B., S. A. ir T. T. yra sulaikyti policijos pareigūnų. Tuomet sėdo į mikroautobusą ir nuvažiavo pas V. V. giminaitį R. į (duomenys neskelbtini) miestelį. Ten susitiko su kaltinamuoju ir Ž. Š., šiems pasakė apie sulaikymus. Šie asmenys jam pasakė, kad jau turi pavogę vilkiką, trūksta tik puspriekabės. Pasiūlė jiems važiuoti į (duomenys neskelbtini). Ten nuvykus rado pavogti tinkamą puspriekabę, parašė žinutę S. L., kurioje nurodė aikštelę, į kurią šis turi atvažiuoti ir prisikabinti puspriekabę. Šis netrukus atvyko, prisikabino nurodytą puspriekabę ir nuvažiavo į nurodytą aikštelę. Ten nuvyko ir jis su Ž. Š.. Jis pakeitė transporto priemonių numerius į lietuviškus, o Ž. Š. ieškojo GPS. Ten jie prabuvo apie savaitę laiko. Visą šį laiką S. L. nakvojo vilkike. Po to baigėsi pinigai ir jie nutarė grįžti į Lietuvą. Kaltinamasis susisiekė per „Skype“ su D. Š., kuris pasakė, kad rado kam parduoti pavogtas transporto priemones. (duomenys neskelbtini) juos pasitiko Ž. Ž., kuriam padavė telefoną, kuriuo bendravo su vairuotoju, liepė pasitikti S. L., važiuojant laikytis atstumo, pamačius policiją pranešti apie tai vairuotojui, o patys išvažiavo namo. Vėliau Lietuvoje sutiko D. Š.. Šis pasakė, kad puspriekabę pardavė, tačiau pinigų jie negaus. Po to, gal po dviejų savaičių, jį sulaikė.

Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (remiantis BK 39¹ straipsnio nuostatomis) D. Š. paaiškino, kad 2012 m. vasario viduryje V. V., V. V. ir Ž. Š. buvo (duomenys neskelbtini), kur jam nežinomomis aplinkybėmis pavogė 2011 m. gamybos vilkiką „Volvo“ baltos spalvos kabina su 2010 m. gamybos baltos spalvos puspriekabe-šaldytuvu. Minimu laikotarpiu jis su kaltinamuoju, kuris gyveno pas R. (duomenys neskelbtini) miestelyje, susisiekė per „Skype“, be to retkarčiais jie susirašinėdavo trumposiomis žinutėmis. Vieno pokalbio metu V. V. pasakė, kad į Lietuvą V. V. ir Ž. Š. lydi pavogtą vilkiką „Volvo“ su puspriekabe-šaldytuvu, kurį vairuoja S. L.. Kaltinamasis prašė surasti vogtam vilkikui ir puspriekabei-šaldytuvui pirkėją bei prašė į (duomenys neskelbtini) atsiųsti ką nors pasitikti ir parlydėti vogtą vilkiką su puspriekabe, kadangi tuo metu dalis grupuotės narių jau buvo sulaikyti policijos pareigūnų ir V. V. buvo įsitikinęs, kad V. V. ir Ž. Š., kirtę Lietuvos sieną, taip pat bus sulaikyti. Jis susisiekė su Ž. Ž. ir šiam pasakė, kad T. B., A. B., T. T. ir S. A. yra sulaikyti, o į Lietuvą grįžta pavogtas vilkikas su puspriekabe bei paprašė nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) ir pasitikti šį vilkiką ir parlydėti į Lietuvą, pažadėjęs sumokėti 500 eurų. Ž. Ž. davė kontaktinį V. V. ir Ž. Š. mobilaus telefono numerį ir pastarasis nuvažiavo pasitikti vilkiko su puspriekabe, sėkmingai juos parlydėjo į Lietuvą. Tuo metu jis susitarė su T. P., kad šis nupirks vilkiką „Volvo“ su puspriekabe, todėl S. L. liepė iš karto nuvairuoti vilkiką su puspriekabe į degalinės „O.“, esančios (duomenys neskelbtini) kelyje, automobilių stovėjimo aikštelę. Šioje degalinėje su T. P. sulaukė vairuotojo ir liepė šiam pastatyti aikštelėje vilkiką su puspriekabe bei pernakvoti vilkike. Tuomet su T. P. suderėjo, kad už vilkiką „Volvo“ su puspriekabe-šaldytuvu šis sumokės 27 000 eurų. Praėjus 4-5 dienoms susitikimo T. P. padavė jam 25 000 eurų, likusius žadėjo grąžinti 2-3 dienų laikotarpiu.

Nuteistasis S. A., apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo ir pareigūnų paaiškino, kad vilkiką „Volvo“ su puspriekabe, pakrautą lauko kepsninių kroviniu, 2012 m. kovo 2 d. apie 10 val. atvairavo nepažįstamas vairuotojas ir pastatė automobilių stovėjimo aikštelėje prie įmonės „(duomenys neskelbtini)“. Į šią aikštelę jis atvažiavo su T. T. ir A. B.. Ten persėdo į vilkiką ir nuvairavo į angarą (duomenys neskelbtini), kur netrukus automobiliu „Ford Mondeo“ atvažiavo T. B., kuris atvežė raktą nuo angaro. Įvairavus vilkiką su puspriekabe į angarą, prie vilkiko „Volvo“ buvo prikabinta prieš tai pavogta puspriekabė su lentomis, kadangi jie galvojo, jog ši pirma bus parduota pirkėjams, o puspriekabė su lauko kepsninėmis buvo atkabinta ir pastatyta atskirai angaro gale. Netrukus, apie 12 val., į šį angarą įėjo policijos pareigūnai ir jie buvo sulaikyti.

Parodymų patikrinimo vietoje metu S. A. (duomenys neskelbtini) ties reklaminiu ženklu „(duomenys neskelbtini)“, paprašė pasukti į dešinę pusę ir įvažiuoti į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią priešais „(duomenys neskelbtini)“ administracinį pastatą (duomenys neskelbtini). Šioje aikštelėje jis, lydimas kitų nusikalstamo susivienijimo dalyvių, pasitiko vairuotoją, kuris į Lietuvą parvairavo pavogtą vilkiką „Volvo“ su puspriekabe, perėmė šio vilkiko vairavimą ir nuvairavo į angarą (duomenys neskelbtini) (29 t., b. l. 3-4, 12).

Liudytojas Ž. Ž. paaiškino, kad praėjus keletui savaičių po to, kai gavo lentos pavyzdį, jam paskambino D. Š. ir pasakė, kad reikia pagalbos, kad jis pats yra girtas, o jo pažįstamam, kuris yra (duomenys neskelbtini) ir vairuoja vilkiką su puspriekabe, baigėsi kuras ir tas asmuo visiškai neturi pinigų, dėl to negali užsipilti kuro ir sugrįžti namo. Šis nuteistasis paprašė jo nuvežti vilkiko vairuotojui pinigų. Jis nuvažiavo iki D. Š. namų ir pasiėmė iš šio 300 litų. Nuteistasis pasakė, kad vilkiko vairuotojas lauks už Bialystoko miesto esančioje degalinėje, padavė popieriaus lapelį, kur buvo užrašytas vairuotojo mobilaus telefono numeris. Nuvykęs degalinėje sutiko Ž. Š. ir V. V., kurie į tą degalinę buvo atvažiavę sidabrinės spalvos „Audi A6“ automobiliu. Šie liepė atiduoti D. Š. paduotus 300 litų. Gavę pinigus minėti nuteistieji padavė jam mobilaus ryšio telefoną „Samsung“, kurį liepė nuvežti ir atiduoti D. Š.. Be to, Ž. Š. pasakė, kad jie dabar išvažiuoja, o jis turi palaukti degalinėje 10-15 min., po ko paskambinti vilkiko vairuotojui ir pasakyti, kad tas važiuotų į Lietuvą. Ž. Š. ir V. V. taip pat pasakė, kad kuomet jis važiuos į Lietuvą ir pamatys kelyje stovinčius policijos, muitinės ar kitus pareigūnus, kurie stabdo automobilius, turės paskambinti vilkiko vairuotojui ir apie tai šiam pranešti. Jis pats nei vilkiko nei jo vairuotojo nematė, tačiau nuteistiesiems išvažiavus palaukė 10-15 min., paskambino vairuotojui ir pasakė, kad šis važiuotų link namų. Įvažiavus į Lietuvą jam paskambino D. Š. ir paprašė atvažiuoti jo pasiimti į degalinę „L.“, esančią kelyje (duomenys neskelbtini) aplinkkelyje už (duomenys neskelbtini) važiuojant link (duomenys neskelbtini). Taip pat paprašė jo paskambinti vilkiko vairuotojui ir pasakyti, kad šis atvairuotų vilkiką į degalinę „O.“, esančią tame pačiame (duomenys neskelbtini), tik prieš viaduką, kur lauks D. Š.. Jis taip ir padarė. Atvažiavęs į degalinę „L.“ pamatė D. Š. kalbasi su nepažįstamais dviem vyriškiais. Po šio pokalbio D. Š. atsisėdo į jo automobilį, paprašė atiduoti popieriaus lapelį su vilkiko vairuotojo telefono numeriu. Kartu jis atidavė ir mobilųjį telefoną „Samsung“, gautą iš Ž. Š. ir V. V..

Liudytojas T. P. paaiškino, jog 2012 metų kovo mėnesį D. Š. informavo, kad yra vilkikas „Volvo“ su priekaba ir paklausė, ar negalėtų jų realizuoti. Už šias transporto priemones norėjo gauti 25 000 eurų. Jis paskambino minėtam Baltarusijos gyventojui I., nurodė transporto priemones bei jų kainą, kurią padidino 1 000 eurų. Su šiuo asmeniu susitiko degalinėje „A.“. Ten D. Š. atvarė vilkiką su puspriekabe. Abi transporto priemonės buvo su lietuviškais valstybiniais numeriais. I. sumokėjo pinigus, po ko pats išvažiavo vilkiku su puspriekabe. Lietuviškus valstybinius numerius I. atvežė po kelių dienų. Jis atidavė D. Š. pinigus už parduotus vilkiką su puspriekabe, sau pasiliko 1 000 eurų.

LKPB Tarptautinės ryšių valdybos raštuose Nr. TR/2346/32/LT/12 nurodyta, kad vilkikas „Volvo FH 440“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), ir puspriekabė „Koegel“, reg. ženklas (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), buvo pavogti laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 26 d. 19 val. iki 2012 m. vasario 27 d. 6 val. adresu (duomenys neskelbtini). Kartu buvo pavogtas jūrinis konteineris „Springfield“ su kroviniu – 816 kepsninių. Valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), vėliau buvo surasti verslo parke (duomenys neskelbtini). Vilkiko savininkas W. R., puspriekabės savininkas bendrovė „S.“ (23 t., b. l. 117-118, 119).

2012 m. rugsėjo 7 d. VFR Niedersachseno prokuratūros atsakyme Nr. 141 AR 13669/12 į teisinės pagalbos prašymą yra gauta medžiaga dėl vilkikų ir puspriekabių vagysčių: apklaustas liudytojas W. R. parodė, kad vilkiko vagystę pamatė 2012 m. vasario 27 d. apie 6 val. ir iš karto paskambino policijai. Pavogtas vilkikas yra „Volvo FH 440“, pirktas 2011 metais už 47 000 eurų. Šią transporto priemonę dar matė pastatytą 2012 m. vasario 26 d. apie 19 val. adresu (duomenys neskelbtini), o kai ryte sugrįžo, jau vilkiko nebuvo. Kas įvykdė vagystę, jis nežino. Medžiagoje yra elektroninis laiškas, kuriame nurodyta, kad konteinerio numeris yra (duomenys neskelbtini), kuris priklauso laivininkystei „M.“, spalva pilkai mėlyna su užrašu ant šonų „(duomenys neskelbtini)“. Balninės priekabos reg. ženklas (duomenys neskelbtini), spalva mėlyna, ant šonų ir gale užrašas „M.“. Pridedama nuotraukos ir konteinerio prekių – grilių vertė. Taip pat yra duomenys, kad konteineryje buvo aukštos kokybės apvalūs griliai, viso 816 kartoninių dėžių su griliais.

Schiffdorf policijos ataskaitoje nurodyta, kad naktį į 2012 m. vasario 27 d. aikštelėje prie įvažiavimo į gyvenvietę (duomenys neskelbtini) buvo pavogtas vilkikas (duomenys neskelbtini) ir priekaba (duomenys neskelbtini) bei konteineris su turiniu. Šių transporto priemonių valstybiniai numeriai buvo rasti pramoniniame rajone (duomenys neskelbtini).

Byloje yra transporto priemonių „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Koegel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kopijos.

2012 m. rugpjūčio 30 d. VFR Badeno-Wiurtenbergo prokuratūros atsakyme Nr. 123 (duomenys neskelbtini) į teisinės pagalbos prašymą yra gauta medžiaga dėl vilkikų ir puspriekabių vagysčių. Štutgarto policijos pranešime apie tyrimo rezultatus nurodyta, kad nuo 2012 m. kovo 1 d. nuo 17.30 val. iki 2012 m. kovo 2 d. 3.42 val. adresu (duomenys neskelbtini) (uosto teritorija), priešais namo numerį (duomenys neskelbtini), buvo pavogtas vilkikas „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantys bendrovei „H.“. 2012 m. kovo 1 d. 3.42 val. puspriekabė su firmos H. konteineriu be valstybinio ženklo buvo rasta (duomenys neskelbtini). Vilkikas nerastas. Apklaustas liudytojas H. W. K. parodė, kad 2011 m. vasario 1 d. nusipirko naują vilkiką „Volvo“, kurio kaina buvo apie 80 000 eurų. Šis vilkikas su puspriekabe buvo pastatytas 2012 m. kovo 1 d. (duomenys neskelbtini), o 2012 m. kovo 2 d. buvo pastebėta, kad vilkikas pavogtas. Puspriekabe vėliau buvo rasta. Apklaustas liudytojas M. G. parodė, kad 2012 m. kovo 1 d. 17.30 val. pastatė firmos H. sunkvežimį su priekaba (duomenys neskelbtini). Ryte apie 4.30 val. jam paskambino šefas ir pasakė, kad vilkikas su priekaba pavogti. Puspriekabė buvo rasta naktį (duomenys neskelbtini) kelyje prie (duomenys neskelbtini) stovėjimo juostoje. Ant puspriekabės buvo pakrautas žalios spalvos jūrinis konteineris su baltos spalvos užrašu (duomenys neskelbtini). Puspriekabės valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje nurodyta, kad dėl vilkiko „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagystės draudimo kompanija išmokėjo 68 750 eurų sumą lizingo kompanijai „(duomenys neskelbtini)“. Viso žala yra 68 900 eurų, tačiau išmokėta mažiau, nes numatyta frančizė 150 eurų (23 t., b. l. 120-160, t. 24, b. l. 1-67).

Operatyvinių veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad slapta stebint angaro adresu (duomenys neskelbtini) išorę ir vidų, jame stovinčią puspriekabę „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), 2012 m. kovo 2 d. 11.14 val. prie angaro vartų privažiavo S. A. vairuojamas vilkikas „Volvo FH 440“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), Prie angaro pasirodė A. B. ir T. T.. 11.16 val. automobiliu „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), privažiavo T. B., padavė A. B. raktą, kuriuo šis atidarė angaro vartus. S. A. įvairavo į vidų vilkiką, prie kurio buvo prikabinta puspriekabė „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tuomet ištempė puspriekabę iš angaro ir nuvažiavo. Paskui jį eina broliai A. ir T. B. bei T. T.. Po kelių minučių jie grįžo į angarą, o S. A. minėtu vilkiku įvairavo į angarą puspriekabę „Koegel SWCT24“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), pakrautą konteineriu (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) su lauko kepsninėmis. Atkabinus puspriekabę S. A. vilkiku išvažiavo, o kiti minėti asmenys nuėjo jam iš paskos. Po kelių minučių S. A. į angarą vilkiku įvairavo puspriekabę „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Visi susirinko angare ir 11.42 val. A. B. iš vidaus uždarė angaro vartus. 11.47 val. prie angaro atvyko policijos pareigūnai ir minėtus asmenis sulaikė (6 t., b. l. 85-90).

2012 m. kovo 2 d. kratos UAB ,,A.“ priklausančiame angare, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) metu be kitų daiktų rasti ir paimti: vilkikas „Volvo 440“, baltos spalvos kėbulu, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini); puspriekabė „Koegel SWCT24“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), su melsvos spalvos konteineriu (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame kartoninės dėžės su lauko kepsninėmis, pažymėtos prekiniu ženklu ,, (duomenys neskelbtini)“ (Art. Nr. (duomenys neskelbtini), brūkšninis kodas (duomenys neskelbtini)). Viso 808 dėžės (1 t., b. l. 136-141).

Transporto priemonių ir jose esančių krovinių apžiūros protokole nurodyta, kad puspriekabė „Koegel“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pakrauta metaliniu konteineriu, ant kurio šono yra užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Atidarius konteinerį viduje matosi sukrautos dėžės, kuriose yra lauko kepsninės. Ant dėžių užrašyta „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. Konteineryje yra 805 dėžės su kepsninėmis. Pradarius vieną dėžę viduje matosi išardyta kepsninė ir jos dalys. Atskirai buvo rastos dar 3 dėžės su kepsninėmis. Visos dėžės ir jų turinys vienodos (3 t., b. l. 57-70).

2012 m. kovo 2 d. kratos pas T. T. namuose adresu (duomenys neskelbtini) metu be kitų daiktų rastos ir paimtos dvi dėžės su kepsninėmis „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 59-63).

Kaip matyti iš ištirtų įrodymų, vilkiko „Volvo FH 440“ puspriekabės „Koegel“ su jūriniu konteineriu ir lauko kepsninių kroviniu, vilkiko „Volvo“, puspriekabės su jūriniu konteneriu ir puspriekabės-šaldytuvo vagystę (duomenys neskelbtini) betarpiškai įvykdė V. V., V. V. (vilkiko „Volvo FH 440“, puspriekabės „Koegel“ su jūriniu konteineriu ir lauko kepsninių kroviniu ir puspriekabės-šaldytuvo), T. T., Ž. Š. (vilkiko „Volvo“, puspriekabės su jūriniu konteineriu ir puspriekabės-šaldytuvo), S. L.. Visi šie asmenys neneigia įvykdę šių transporto priemonių vagystę, detaliai (išskyrus kaltinamąjį) paaiškino vagystės aplinkybes, transportų priemonių realizavimo aplinkybes. Šių asmenų parodymai iš esmės sutampa. Nedideli skirtumai esantys jų parodymuose nekelia abejonių jų tikrumu. Jų kaltę taip pat patvirtina S. A., Ž. Ž., T. P., D. Š. parodymai, taip pat iš Vokietijos teisėsaugos institucijų gauti duomenys, operatyvinių veiksmų metu užfiksuoti duomenys, kratos angare protokolas, parodymų patikrinimo vietoje protokolai.

Už šios vagystės padarymą Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžiu (pakeistu 2018 m. gruodžio 20 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu) pagal BK 25 straipsnio 4 dalį 178 straipsnio 3 dalį nuteisti A. B., T. B., S. A. (vilkiko „Volvo FH 440“, puspriekabės „Koegel“ su jūriniu konteineriu ir lauko kepsninių kroviniu, vilkiko „Volvo“, puspriekabės ir puspriekabės-šaldytuvo vagystė (duomenys neskelbtini)), Ž. Š. (vilkiko „Volvo“, puspriekabės ir puspriekabės-šaldytuvo vagystė (duomenys neskelbtini)) ir V. V. (vilkiko „Volvo FH 440“, puspriekabės „Koegel“ su jūriniu konteineriu ir lauko kepsninių kroviniu, puspriekabės-šaldytuvo vagystė (duomenys neskelbtini)), pagal BK 25 straipsnio 3 dalį 178 straipsnio 3 dalį – R. Z. (vilkiko „Volvo“ su puspriekabe „Schmitz“, vilkiko „Mercedes“ su puspriekabe „Schmitz“ vagystė (duomenys neskelbtini)) ir S. L. (vilkiko „Volvo FH 440“, puspriekabės „Koegel“ su jūriniu konteineriu ir lauko kepsninių kroviniu, vilkiko „Volvo“, puspriekabės ir puspriekabės-šaldytuvo vagystė (duomenys neskelbtini)). T. T. (11 t., b. l. 157-182) ir D. Š. (10 t., b. l. 126-139) buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 39¹ straipsnio nuostatomis.

Taip pat A. B., T. B., S. A. ir V. V. (Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžiu) nuteisti ir pagal BK 25 straipsnio 4 dalį 300 straipsnio 3 dalį, o S. L. – pagal BK 25 straipsnio 3 dalį 300 straipsnio 3 dalį.

Šioje baudžiamojoje byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad prieš išvykstant vykdyti nusikalstamos veikos vagystę įvykdę asmenys buvo aprūpinti grupuotės lėšomis įsigytomis, su įrengtomis slėptuvėmis, transporto priemonėmis, įrankiais, kompiuteriu su programa, skirta automobilių užvedimo apsaugos kodams nuskaityti, iššifruoti ir perrašyti į naują elektroninį prietaisą ir kitais reikmenimis. Vagystę kartu su jau minėtais asmenimis įvykdė ir V. V. – tai pripažino ir pats kaltinamasis (tik menkindamas savo vaidmenį), šios asmens dalyvavimą patvirtino ir jau minėti T. T., S. L., Ž. Š., V. V., D. Š.. Ši veika, be to, padaryta veikiant V. V. ir jau nuteistų brolių A. ir T. B. suburto nusikalstamo susivienijimo veikloje. Todėl V. V. pagrįstai kaltinamas padaręs šią nusikalstamą veiką. BK 190 straipsnyje nurodyta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL. Kaip nustatyta, bendra pagrobto turto vertė – 194 300 eurų. Minėta suma viršija 250 MGL. Todėl kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 25 straipsnio 4 dalį 178 straipsnio 3 dalį. Nėra abejonių, kad V. V., kaip vieno iš nusikalstamo susivienijimo organizatorių, tyčia apėmė ir dokumentų, būtinų sėkmingai pargabenti pavogtas transporto priemones, krovinius, suklastojimą bei jų panaudojimą, jis gabeno tokius dokumentus, todėl jo veika teisingai kvalifikuota ir pagal BK 25 straipsnio 4 dalį 300 straipsnio 3 dalį.

Ž. Š. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 straipsnio 4 dalyje 300 straipsnio 3 dalyje išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. Todėl ši aplinkybė pašalinama ir iš kaltinimo V. V..

Kaltinamojo V. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

V. V. laikomas neteistu (teistumas išnykęs), tačiau ankstesnis nusikalstamas elgesys jį charakterizuoja neigiamai, be to, po kitų grupuotės narių sulaikymo likęs (duomenys neskelbtini) kaltinamasis nenutraukė savo neteisėtos veiklos, 2016 m. kovo 16 d. Vokietijos Federacinės Respublikos Dorseno apylinkės teismo teistas už visos eilės nusikalstamų veikų padarymą, kas rodo jo didesnį pavojingumą. Šis asmuo iki suėmimo (duomenys neskelbtini) augino dukrą K., gim. (duomenys neskelbtini).

Skiriant bausmę kaltinamajam V. V. įvertinama ir tai, kad šis asmuo buvo vienas iš ginkluoto nusikalstamo susivienijimo organizatorių (įkūrėjų), taip pat atliko aktyvų vaidmenį ir ilgu šio susivienijimo veiklos laikotarpiu – vadovavo didelės vertės turto vagystėms, paskirstydavo užduotis kitiems nariams, rūpinosi vagystėms reikalingos atlikti (įvairios) įrangos įgijimu, vairuotojų suradimu, pavogto turto (transporto priemonių, krovinių) realizavimu ir kt., be to, ir pats asmeniškai su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais bei nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais asmenimis dalyvaudavo didelės vertės svetimo turto vagystėse. Turi būti įvertinta ir tai, kad nusikalstamo susivienijimo įvykdytose vagystėse ginklai nebuvo panaudoti, jokių smurtinių nusikaltimų taip pat nepadaryta, o tokia aplinkybė rodo tiek mažesnį paties nusikalstamo susivienijimo įvykdytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, tiek mažesnį vieno iš jo organizatorių pavojingumą.

Taip pat atsižvelgtina į tai, kad baudžiamasis procesas (ikiteisminis tyrimas ir teisminis bylos nagrinėjimas) truko gan ilgai, kaltinamasis visą laiką buvo suimtas – nuo 2017 m. kovo 7 d. Tačiau, skirtingai nei kitiems nusikalstamo susivienijimo organizatoriams ir dalyviams, V. V. atžvilgiu daryti išvadą, jog sankcijoje už BK 249 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką numatytos net ir minimalios bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, negalima, proceso trukmė šioje išskirtoje byloje užsitęsė išimtinai dėl paties kaltinamojo pasislėpimo nuo tyrimo ir teismo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes kaltinamajam V. V. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė – už nusikaltimą, numatytą BK 249 straipsnio 3 dalyje jam skirtina bausmė, artimesnė sankcijoje numatytam bausmės minimumui. Už nusikaltimus, numatytus BK 25 straipsnio 4 dalyje 178 straipsnio 4 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje – bausmės, artimos sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.

V. V. pripažinus kaltu dėl visų nusikalstamo susivienijimo įvykdytų vagysčių, iš jo, kaip nusikalstamos veikos rezultatas, konfiskuotina jo gauta dalis iš nusikalstamo susivienijimo įvykdytų vagysčių, t. y. 48 620 Eur. Nustatyto dydžio turto konfiskavimas kaip baudžiamojo poveikio priemonė, teisėjų kolegijos vertinimu, yra proporcinga jo padarytoms nusikalstamoms veikoms, ir kartu su paskirtomis bausmėmis atitinka siekiamą tikslą nubausti teisės pažeidėją bei užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją.

Dėl proceso išlaidų

Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Policijos departamentas prie LR VRM patyrė išlaidas, susijusias su V. V. ekstradicija. Bendra išlaidų suma – 1 487,64 Eur (37 t., b. l. 183, 186-196). Kaip matyti iš ištirtų įrodymų, sužinojęs, kad didelė dalis nusikalstamo susivienijimo narių sulaikyti policijos pareigūnų, kaltinamasis į Lietuvą nebegrįžo, pasislėpė (duomenys neskelbtini), gyveno su suklastotais dokumentais. Dėl ko buvo paskelbta jo paieška (37 t., b. l. 141. 38 t., b. l. 33-45), 2012 m. liepos 4 d. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (38 t., b. l. 133-145), 2012 m. liepos 9 d. išduotas Europos arešto orderis (37 t., b. l. 145-161). V. V. į Lietuvos Respubliką iš (duomenys neskelbtini) pargabentas 2017 m. kovo 7 d. Taigi akivaizdu, jog kaltinamasis užsienyje pasiliko siekdamas pasislėpti nuo baudžiamojo persekiojimo. Dėl to Lietuvos kriminalinės policijos biuro patirtos išlaidos V. V. ekstradicijai įvykdyti pripažintinos proceso išlaidomis turi būti išieškotos iš kaltinamojo.

Kaltinamajame akte nurodytų daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, klausimas jau išspręstas 2017 m. liepos 14 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu (Baudžiamoji byla Nr. 1-11-485/2017).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 249 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 4 dalyje 178 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 4 dalyje 300 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti bausmes:

- pagal BK 249 straipsnio 3 dalį 10 (dešimt) metų 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo;

- pagal BK 25 straipsnio 4 dalį 178 straipsnio 3 dalį (puspriekabės „Van Hool & Zonen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su jūriniu konteineriu (duomenys neskelbtini) bei puspriekabės „HFR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su jūriniu konteineriu (duomenys neskelbtini) ir drabužiais „Bulloch Gladiator“, vagystė (duomenys neskelbtini)) 3 (tris) metus laisvės atėmimo;

- pagal BK 25 straipsnio 4 dalį 178 straipsnio 3 dalį (puspriekabės „Schmitz“ su maisto produktų kroviniu vagystė (duomenys neskelbtini)) 3 (tris) metus laisvės atėmimo;

- pagal BK 25 straipsnio 4 dalį 178 straipsnio 3 dalį (puspriekabės su plieno kroviniu vagystė (duomenys neskelbtini)) 3 (tris) metus laisvės atėmimo;

- pagal BK 25 straipsnio 4 dalį 178 straipsnio 3 dalį (puspriekabės „Koegel“ su automobilių BMW varikliais vagystė (duomenys neskelbtini)) 3 (tris) metus 1 (vieną) mėnesį laisvės atėmimo;

- pagal BK 25 straipsnio 4 dalį 178 straipsnio 3 dalį (puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz“ su maisto produktų kroviniu vagystė (duomenys neskelbtini)) 3 (tris) metus 1 (vieną) mėnesį laisvės atėmimo;

- pagal BK 25 straipsnio 4 dalį 178 straipsnio 3 dalį (puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz“ vagystė (duomenys neskelbtini)) 3 (tris) metus 1 (vieną) mėnesį laisvės atėmimo;

- pagal BK 25 straipsnio 4 dalį 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Scania“ (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės „Koegel“ su šaldytais gaminiais ((duomenys neskelbtini)) vagystė) 3 (tris) metus 1 (vieną) mėnesį laisvės atėmimo;

- pagal BK 25 straipsnio 4 dalį 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Scania“ ((duomenys neskelbtini)) ir puspriekabės „Schmitz“ ((duomenys neskelbtini)) vagystė) 3 (tris) metus 1 (vieną) mėnesį laisvės atėmimo;

- pagal BK 25 straipsnio 4 dalį 178 straipsnio 3 dalį (puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz“ su maisto produktų kroviniu vagystė (duomenys neskelbtini)) 3 (tris) metus 2 (du) mėnesius laisvės atėmimo;

- pagal BK 25 straipsnio 4 dalį 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagystė (duomenys neskelbtini)) 3 (tris) metus 2 (du) mėnesius laisvės atėmimo;

- pagal BK 25 straipsnio 4 dalį 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagystė (duomenys neskelbtini)) 3 (tris) metus 2 (du) mėnesius laisvės atėmimo;

- pagal BK 25 straipsnio 4 dalį 178 straipsnio 3 dalį (puspriekabių-šaldytuvų „Koegel SV24“ su atitinkamai šaldytų bandelių ir šaldytos tešlos kroviniais vagystė (duomenys neskelbtini)) 3 (tris) metus 2 (du) mėnesius laisvės atėmimo;

- pagal BK 25 straipsnio 4 dalį 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Scania“, puspriekabių „Van Hool“ ir „Schmitz“ vagystė (duomenys neskelbtini)) 3 (tris) metus 2 (du) mėnesius laisvės atėmimo;

- pagal BK 25 straipsnio 4 dalį 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Scania“, puspriekabių „Stas“ ((duomenys neskelbtini)) ir „Schmitz“ ((duomenys neskelbtini)) vagystė) – 3 (tris) metus 2 (du) mėnesius laisvės atėmimo;

- pagal BK 25 straipsnio 4 dalį 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Scania“ ir puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz“ vagystė (duomenys neskelbtini)) 3 (tris) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo;

- pagal BK 25 straipsnio 4 dalį 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Scania“ ((duomenys neskelbtini)) ir puspriekabės-šaldytuvo „Koegel“ ((duomenys neskelbtini)) vagystė) 3 (tris) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo;

- pagal BK 25 straipsnio 4 dalį 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Scania“, puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz“ vagystė (duomenys neskelbtini), puspriekabės-šaldytuvo vagystė (duomenys neskelbtini)) 3 (tris) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo;

- pagal BK 25 straipsnio 4 dalį 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Scania“, puspriekabės „Schmitz“ su porceliano ir santechnikos gaminiais vagystė (duomenys neskelbtini)) 3 (tris) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo;

- pagal BK 25 straipsnio 4 dalį 178 straipsnio 3 dalį (vilkikų „Volvo“ su puspriekabe ((duomenys neskelbtini)), puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz“ ((duomenys neskelbtini)) vagystė) 3 (tris) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo;

- pagal BK 25 straipsnio 4 dalį 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Scania“ su puspriekabe ((duomenys neskelbtini)), puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz“ su maisto produktų kroviniu ((duomenys neskelbtini)) vagystė) 3 (tris) metus 5 (penkis) mėnesius laisvės atėmimo;

- pagal BK 25 straipsnio 4 dalį 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Volvo“ ((duomenys neskelbtini)) ir puspriekabės „Koegel“ su metalo kroviniu ((duomenys neskelbtini)) vagystė) 3 (tris) metus 5 (penkis) mėnesius laisvės atėmimo;

- pagal BK 25 straipsnio 4 dalį 300 straipsnio 3 dalį 2 (du) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo;

- pagal BK 25 straipsnio 4 dalį 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Scania“ su puspriekabe ir puspriekabės-šaldytuvo vagystė (duomenys neskelbtini)) 3 (tris) metus 5 (penkis) mėnesius) laisvės atėmimo;

- pagal BK 25 straipsnio 4 dalį 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagystė (duomenys neskelbtini)) 3 (tris) metus) 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo;

- pagal BK 25 straipsnio 4 dalį 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagystė (duomenys neskelbtini)) 3 (tris) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo;

- pagal BK 25 straipsnio 4 dalį 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Daimler-Benz Mercedes 1844 LS“, vilkiko „Volvo“, puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz“, puspriekabės „Schmitz“ su lentų kroviniu vagystė (duomenys neskelbtini)) 3 (tris) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo;

- pagal BK 25 straipsnio 4 dalį 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Volvo FH 440“, puspriekabės „Koegel“ su lauko kepsninėmis, vilkiko „Volvo“, puspriekabės ir puspriekabės-šaldytuvo vagystė (duomenys neskelbtini)) 3 (tris) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo;

- pagal BK 25 straipsnio 4 dalį 300 straipsnio 3 dalį 2 (du) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio (redakcija, galiojusi nuo 2007 m. liepos 21 d., patvirtinta 2007 m. birželio 28 d. įstatymu Nr. X-1233) 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 249 straipsnio 3 dalį paskirtą bausmę apėmimo bei dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su paskirtomis bausmėmis pagal BK 25 straipsnio 4 dalį 178 straipsnio 3 dalį (26 nusikalstamos veikos) ir pagal BK 25 straipsnio 4 dalį 300 straipsnio 3 dalį (2 nusikalstamos veikos), ir V. V. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 11 (vienuolika) metų 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2017 m. kovo 7 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę, suėmimą, pratęsti iki įsiteisės teismo nuosprendis.

Iš kaltinimo pagal BK 25 straipsnio 4 dalį 300 straipsnio 3 dalį (24 veikos) V. V. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti iš V. V. 48 620 (keturiasdešimt aštuonis tūkstančius šešis šimtus dvidešimt) eurų.

Pripažinti proceso išlaidomis 1 487,64 (vieno tūkstančio keturių šimtų aštuoniasdešimt septynių eurų šešiasdešimt keturių centų) Eur sumą, patirtą dėl ekstradicijos ir šią sumą iš V. V. išieškoti (duomenys neskelbtini) naudai.

Pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą V. V. piniginėms lėšoms – 1425,48 Eur, laikomoms (duomenys neskelbtini) depozitinėje sąskaitoje, nustatant visišką nuosavybės teisės apribojimą, iki bus išieškota konfiskuotina suma, ekstradicijos išlaidos.

Nutarties nuorašą išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant Kauno apygardos teismui (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos).