Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2014-01-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-236-923/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-01-06
Bylos Nr.
1-236-923/2014
Teisminio proceso Nr.
1-01-2-1-00056-2013-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Lina Lesinskienė
Kaltinamasis
R. G.
Advokatai
Rimantas Bučma
Baudžiamoji byla Nr. 1-236-923/2014Teisminio proceso Nr. 1-01-2-1-00056-2013-1Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.29.9; 2.3.6.4.4
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 6 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Lesinskienė, sekretoriaujant Redai Šilagalytei, dalyvaujant prokurorui Ričardui Gailevičiui, kaltinamajam R. G., jo gynėjui advokatui Rimantui Bučmai, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 25 str. 3 d., 306¹ str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje kartu su ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviais, nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais A. B., P. B., G. G., suklastojo transporto priemonių identifikavimo numerius – Lietuvos Respublikos valstybinio numerio ženklus: veikdamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovo ir dalyvių susitarimo Europos Sąjungos šalyse grobti didelės vertės svetimą turtą – vilkikus ir puspriekabes su vertingu kroviniu, pagrindu, 2011 metų pradžioje S. A. Kauno mieste susitiko su A. B., o 2011 metų rudenį Kauno mieste susitiko ir su P. B., susitarė su A. B. laikotarpiu nuo 2011 metų pradžios iki 2011 metų rudens bei su P. B. laikotarpiu nuo 2011 metų rudens iki 2012 metų kovo pagal pateikiamus duomenis kaskart už piniginį atlygį iš pastarųjų įgyti netikrus vilkiko ir (ar) puspriekabės valstybinių numerių ženklus. Veikdamas minėto susitarimo pagrindu, A. B. laikotarpiu nuo 2011 metų pradžios iki 2011 metų rudens, o P. B. laikotarpiu nuo 2011 metų rudens iki 2012 metų kovo, Kauno mieste periodiškai susitikdavo su S. A., gaudavo iš šio duomenis apie Lietuvos Respublikoje registruotus vilkikus ir puspriekabes, po ko minėtu laikotarpiu dėl netikrų transporto priemonių valstybinių numerių ženklų pagaminimo kreipdavosi į G. G., Kauno mieste perduodami šiai ant lapuko surašytus skaičius ir raides. Veikdama pagal susitarimą laikotarpiu nuo 2011 metų pradžios iki 2012 metų kovo Kauno mieste G. G. periodiškai susitikdavo su R. G. ir perduodavo pastarajam iš A. B. ir P. B. gautus valstybinio numerio ženklo duomenis. R. G. paros-dviejų laikotarpiu nuo užsakymo gavimo specialių įrankių: preso, metalinių raidžių ir skaičių, metalinių plokščių, lipnios juostos ir dažų pagalba garažo Nr. 34, esančio Islandijos pl. 81, Kauno mieste, patalpose pagamindavo netikrus valstybinių numerių ženklus ir Kauno mieste parduodavo juos G. G., gaudamas už vieną numerių komplektą (2 vnt.) kiekvieną kartą po 120-150 Lt. Laikotarpiu nuo 2011 metų pradžios iki 2012 metų kovo Kauno mieste įgijusi iš R. G. netikrus valstybinių numerių ženklus, G. G. parduodavo juos A. B. ir P. B., gaudama už tarpininkavimą kiekvieną kartą po 50-80 Lt. Pagamintus netikrus valstybinių numerių ženklus paros dviejų bėgyje nuo užsakymo gavimo A. B. laikotarpiu nuo 2011 metų pradžios iki 2011 metų rudens bei P. B. laikotarpiu nuo 2011 metų rudens iki 2012 metų kovo, Kauno mieste parduodavo S. A., gaudami iš pastarojo po 200 Lt už kiekvieną valstybinių numerių ženklų (2 vnt.) komplektą. Tokiu būdu R. G., veikdamas organizuotoje grupėje su ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviais bei nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais A. B., P. B., G. G., laikotarpiu nuo 2011 metų pradžios iki 2012 metų kovo pagamino ir realizavo ne mažiau kaip 66 vnt. netikrų transporto priemonių identifikavimo numerių – LR valstybinių numerių ženklų, tarp kurių ženklus (duomenys neskelbtini) (1 vnt.), (duomenys neskelbtini) (2 vnt.), (duomenys neskelbtini) ( 1 vnt.), (duomenys neskelbtini) (2 vnt.), (duomenys neskelbtini) (2 vnt.), (duomenys neskelbtini) ( 2 vnt.), (duomenys neskelbtini) (2 vnt.), (duomenys neskelbtini) (2 vnt.) ir (duomenys neskelbtini) (1 vnt.), (duomenys neskelbtini) (1 vnt).

Šalies argumentai

Kaltinamasis R. G. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad transporto priemonių valstybinius numerius pagamino, bet organizuotoje grupėje su nusikalstamo susivienijimo dalyviais nedalyvavo. Valstybinius numerius suklastojo G. G. prašymu. Ji kreipėsi į jį, nes turėjo informacijos apie tai, kad jis turi įrangą valstybiniams numeriams gaminti. 2008 metais jis nuomojo cecho patalpas buvusios Kauno radijo gamyklos pastate ir dirbo su metalo gaminais. 2009 metų vasarą iš matymo pažįstamas vyriškis pasiūlė įsigyti presą, skirtą valstybinių numerių gaminimui bei pasakė, kad duos LR valstybinių numerių ruošinius, o už tai, kad jis presu atspaus ant ruošinių raides ir skaičius, pažadėjo mokėti po 100 litų už vieną komplektą. Komplekte būdavo du LR transporto priemonės valstybiniai numeriai, t.y. priekinis ir galinis numerio ženklas. 2010 metų pradžioje jis išsikraustė iš buvusių Kauno radijo gamyklos patalpų ir savo veiklą, susijusią su metalo gaminių darymu, tęsė garaže Islandijos pl., Kaune. Į minėtą garažą iš buvusio cecho patalpų persivežė ne tik metalo gaminių darymui būtinus įrankius ir prietaisus, bet ir presą, skirtą daryti valstybiniams numeriais bei metalines raides ir skaičius. Valstybinių numerių pagaminimo procesas atrodė taip: į metalinės plokštės vieną iš dalių įdedama tuščia, iš anksto paruošta metalinė plokštelė su užklijuotu baltos spalvos popieriumi (lipduku) su užrašu „LT“ ir Europos Sąjungos vėliava, uždedama kita metalinė plokštė – antroji dalis. Tuomet truputėli paspaudus pagaminamas valstybinio numerio rėmelis, išlinkimas ir forma. Po to į raidžių ir skaičių laikiklį įdedama norima atspausti raidė ar skaičius, tuomet šį laikiklį laikant ranka, atitaikoma reikiamo skaičiaus ar raidės vieta metalinėje plokštelėje ir viskas dedama į presą, kuris ranka sukamas tol, kol ant metalinės numerio formos plokštelės atsispaudžia norima raidė ar skaičius. Taip kartojama tol, kol yra atspaudžiami visi skaičiai ir raidės. Po ko plokštelė su atspaustomis raidėmis ir skaičiais yra dedama tarp tarpusavyje besisukančių volelių, kurie būna ištepti plakatiniais juodos spalvos dažais ir sukant rankeną yra nudažomi iškilūs raidžių ir skaičių paviršiai. Vieno komplekto pagaminimas trūko iki 3 val. Dažniausiai G. G. prašydavo pagaminti po vieną netikrų valstybinių numerių komplektą, tačiau yra buvę keletą kartų, kad iš karto prašydavo pagaminti po tris komplektus numerių. Valstybinių numerių raides ir skaičius G. G. paduodavo užrašytus ant popieriaus lapelių. Kai jis pagamindavo užsakymą, paskambindavo G. G. ir ši ateidavo pasiimti netikrų valstybinių numerių, kartais palikdavo juos jų sutartoje vietoje – jo automobilio bagažinėje. Už vieną komplektą (priekinį ir galinį numerius) G. G. sumokėdavo apie 120 litų plius 20-30 litų už medžiagas. Vieną ar du kartus yra sumokėjus 150 litų už komplektą. Visada atsiskaitydavo grynaisiais.

Vadovaujantis LR BPK 276 str. 1 d. 2 p., teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti kaltinamojo R. G. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. R. G. parodė, kad 2011 metų vasarą ar rudens pradžioje tris kartus buvo susitikęs su A. B. prie „Kalniečių“ prekybos centro, Kaune, kur gavo užsakymą pagaminti netikrus valstybinius numerius. A. B. prieš ateidamas jam paskambindavo ir tik tuomet jie susitikdavo. Jo mobilaus telefono numerį A. B. galimai buvo davę G. ar A. G.. Susitikęs su A. B. susitardavo, kad po duomenų apie valstybinį numerį gavimo kitą dieną toje pačioje vietoje – prie „Kalniečių“ prekybos centro, Kaune, apie 12 val., šis ateis ir pasiims užsakymą. Už vieną pagamintą netikrų valstybinių numerių komplektą A. B. mokėjo 120 litų. Gal porą kartų buvo taip, kad už pagamintus netikrus valstybinius numerius jam mokėjo po 150 litų, tačiau vėliau kaina už numerių pagaminimą buvo „numušta“ iki 120 litų, kadangi pagaminti valstybiniai numeriai buvo nekokybiški. Užsakydami padaryti valstybinius transporto priemonių numerius G. G. ar A. B., kurio prašymu veikė ir G. G., visuomet paduodavo lapelį, kuriame buvo surašyti tiek automobilio, tiek puspriekabės valstybiniai numeriai.

2013-01-24 R. G. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu: parodė garažą Nr. 34 adresu Islandijos pl. 81, Kauno m., kuriame parodė patalpą, įrengtą garažo rūsyje. Šioje patalpoje turimų įrankių pagalba R. G. pagal gautus užsakymus klastojo valstybinius numerius. Minėtame garaže išimtas metalinis rankinis presas, metalinės plokštės, metalinės raidės (44 vnt.) ir plokštelės su skaičiais (20 vnt.), metalinės dalys, 30 vnt. numerių ruošinių, 10 vnt. lipnios baltos juostos, 4 vnt. lipdukų, metalinis raidžių ir skaičių laikiklis (t. 16, b.l. 124-134).

2013-02-08 daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad volelis, skirtas plokščių daiktų paviršių dažymui, pagamintas iš trijų tarpusavyje besisukančių, metalinėmis konstrukcijomis sujungtų atskirų volelių, pritvirtintų prie stačiakampės metalinės plokštės. Voleliai tarpusavyje sukasi šone pritvirtintos metalinės rankenos pagalba. Nešiojamas, pastatomas rankinis presas, skirtas nedidelių daiktų spaudimui, pagamintas iš metalo ir susideda iš dviejų dalių - sukimo rankenos (panašios į štangą su svoriais), kurios viduje yra apvali skylė, o šonuose pritvirtinti apvalios formos sunkūs metaliniai žiedai ir paties preso. Presas veikia „sraigto“ principu, t.y. sukant rankeną presas spaudžia po juo padėtą daiktą (t. 16, b.l. 135-136).

2013-01-24 kratos pas R. G. metu paimta baltos spalvos blizgi juostelė, kurios galas užklijuotas baltos spalvos lipnia juosta (t. 16, b.l. 163-164).

2012-04-05 specialisto išvadoje Nr. 140-(1721)-IS1-2272 nurodyta, kad tirti pateikti transporto priemonės valstybinių numerių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ženklai yra suklastoti. Tirti pateikti transporto priemonių valstybinių numerių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ženklai buvo klastojami iš metalo lakšto išpjovus reikiamo formato plokšteles, jas padengus blizgia balta plėvele (kairėje turinčią atitinkamą spalvą bei ženklus) presuojamas išgaubtas ženklo rėmelis bei reikiami raidžių bei skaičių ženklai ir tada iškilūs jų paviršiai nudažomi juodos spalvos dažais (t. 2, b.l. 21-24).

2013-02-15 specialisto išvadoje Nr. 140-(676)-IS1-802 nurodyta, kad ant tyrimui pateiktų valstybinių numerių (duomenys neskelbtini) (2 vnt.), paimtų 2012-03-22 iš vilkiko Volvo 440, bei valstybinio numerio (duomenys neskelbtini), paimto 2012-03-22 nuo puspriekabės „VER TIPO KOEGEL“, užklijuotų mėlynos spalvos lipdukų cheminė sudėtis yra vienarūšė mėlynos spalvos lipdukų, esančių ant lipdukų lapo, paimto 2013-01-24 pas R. G. garaže Nr. 34 (duomenys neskelbtini) Kaune, cheminei sudėčiai. Visų tyrimui pateiktų valstybinių numerių (11 vnt.) metalo cheminė sudėtis yra vienarūšė metalinių ruošinių (2 vnt.), paimtų 2013-01-24 pas R. G., garaže Nr. 34 (duomenys neskelbtini), Kaune, cheminei sudėčiai (t. 2, b.l. 38-40).

2013-03-14 specialisto išvadoje Nr. 140-(677)-IS1-1363 nurodyta, kad tirti pateikti valstybinių numerių (duomenys neskelbtini) ženklai buvo pagaminti naudojant tirti pateiktas plokšteles su reljefiniais simboliais. Tirti pateikti valstybinio numerio (duomenys neskelbtini) ženklai buvo pagaminti ne tirti pateiktomis simbolių plokštelėmis (t. 2, b.l. 42-47).

2012-05-22 specialisto išvadoje Nr. 140-(1987)-IS1-3330 nurodyta, kad tirti pateiktas transporto priemonės valstybinio numerio (duomenys neskelbtini) ženklas yra suklastotas, iš metalo lakšto išpjovus reikiamo formato plokštelę, ją padengus blizgia balta plėvele (kairėje turinčią atitinkamą spalvą bei ženklus), toliau presuojant išgaubtas ženklo rėmelis ir reikiami raidžių bei skaičių ženklai ir tada iškilius jų paviršius nudažanti juodos spalvos dažais (t. 2, b.l. 31-32).

2013-06-10 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės protokole nurodyta, kad nuo 2011-11-21 buvo klausomasi G. G. mobiliojo ryšio telefono abonento numeriu (duomenys neskelbtini) daromų pokalbių ir nustatyti jos nuolatiniai kontaktai su R. G.. Iš pokalbių turinio matyti, kad tariamasi perduoti ir paimti daiktus, R. G. nurodo, kad palikęs bagažinėje, taip pat kalba apie lapukus su duomenimis ir kiek reikia padaryti (t. 2, b.l. 148-168).

2013-06-10 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės protokole nurodyta, kad nuo 2012-02-23 buvo klausomasi G. G. mobiliojo ryšio telefono abonento numeriu (duomenys neskelbtini) daromų pokalbių ir nustatyti jos nuolatiniai kontaktai su R. G.. Iš pokalbių turinio matyti, kad tariamasi perduoti ir paimti daiktus (t. 2, b.l. 169-185).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 276 str. 4 d., teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti liudytojos G. G. parodė, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytoja parodė, kad 2008 m. pavasarį per vyrą A. susipažino su R. (R. G.), kuris iš metalo darė įvairiausius gaminius. 2011 m. pradžioje, galimai pranešime apie įtarimą nurodytu laikotarpiu, G. G. į mobilųjį telefoną paskambino vyro draugas, kuris jai buvo žinomas „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ pravarde (A. B.). Tą pačią dieną ji su A. B. susitiko Kauno mieste. Susitikimo metu jis padavė popieriaus lapelį, kuriame buvo surašyti transporto priemonių registracijos valstybiniai numeriai, kurių nei skaičių nei raidžių ji neįsiminė. A. B. paprašė šį popieriaus lapelį perduoti R. G., kad šis pagamintų transporto priemonių valstybinius registracijos numerius. A. B. minėjo, kad kažkokie vilkikai pametė valstybinius numerius, kad skubiai reikia naujų, kad stovi kažkur prie sienos, tačiau ši informacija jai buvo neįdomi. A. B. paprašė, kad ji R. G. pasakytų, jog numeriai yra labai reikalingi ir kad R. G. paskubėtų juos pagaminti. Ji savo mobiliajame telefone išsaugojo A. B. mobiliojo telefono numerį, prie jo užrašiusi vardą „(duomenys neskelbtini)“. Po susitikimo ji nuvažiavo pas R. G., šiam padavė A. B. įduotą popieriaus lapelį su valstybinių numerių raidėmis ir skaičiais ir pasakė, kad lapelį davė A. draugas „(duomenys neskelbtini)“. R. G. paėmė lapelį ir paprašė atvažiuoti po poros valandų. Ji nuvažiavo prie R. G. namų Kalniečių mikrorajone, Kauno m., kur pastarasis padavė maišelį su jame buvusiais pailgais, plonais daiktais, pagal savo formą primenančiais valstybinius numerio ženklus, suvyniotus į laikraščius, kuriuos liepė perduoti A. B.. Ji iš karto paskambino A. B., susitiko ir jam perdavė R. G. įduotus valstybinius automobilių numerio ženklus. Ji tiksliai neprisimena, kokią pinigų sumą už numerio ženklus jai sumokėjo A. B., nes neprisimena, kiek vienetų pastarasis tuomet užsakė, tačiau už vieną R. G. pagamintą valstybinį numerio ženklą A. B. jai mokėjo po 150 Lt, iš kurių 100 Lt ji atiduodavo R. G.. Su R. G. ji buvo kalbėjusi, kad jo darbas gaminant valstybinius numerio ženklus kainuoja 60 Lt ir apie 40 Lt kainuoja medžiagos, kurias R. G. sunaudodavo gaminant valstybinius numerius, taigi už vieną transporto priemonės registracijos numerio ženklo vienetą ji R. G. mokėdavo apie 100 Lt, o 50 Lt pasiimdavo sau. Negali tiksliai įvardinti, kiek kartų A. B. ir P. B. prašymu nuo 2011 m. pradžios iki 2012 m. rudens važiavo pas R. G., kad šis pagamintų netikrus valstybinius numerius, kadangi kartais būdavo, jog į mėnesį veždavo ir paimdavo 2 ar 3 pagamintus netikrus valstybinių numerių komplektus, o kartais būdavo, kad į savaitę R. G. nuveždavo po penkis užsakymus pagaminti netikrus valstybinius numerius, o keletą kartų užsakymus gaudavo net nesusitikusi su A. B. ar P. B., kadangi valstybinių numerių raides ir skaičius pastarieji atsiųsdavo SMS žinute į jos mobilųjį telefoną, o ji šiuos duomenis skubiai perduodavo R. G.. Perduoti R. G. užsakymą ir pasiimti pagamintus valstybinius numerius ji dažniausiai važiuodavo pas šį į namus. Retkarčiais R. G. pagamintus netikrus valstybinius numerius palikdavo neužrakintoje savo baltos spalvos automobilio „Opel“ bagažinėje, o retkarčiais jie susitikdavo prie „Šiaurinės“ prekybos centro. Niekada nei su R. G. nei su A. B. nekalbėjo apie tai, kodėl šie patys nesusitinka ir neperduoda vienas kitam užsakymų ir pagamintų netikrų numerių. Ją tenkino tarpininkės pozicija, nes už tai gaudavo pinigų. Niekada jokių kitų asmenų, išskyrus A. B. ir jo giminaiti P. B., prašymu į R. G. ji nesikreipė dėl netikrų valstybinių numerių pagaminimo. P. B. ji pažinojo 2011 metų rudenį, kuomet A. B. paskambino į mobilųjį telefoną ir pasakė, kad su ja susitikti atvažiuos A. B. siųstas vyriškis. Susitikimo metu jis ir susipažino su P. B.. Nuo 2011 m. rudens į ją dėl valstybinių numerių pagaminimo kreipėsi P. B., nors buvo dar keletą kartų, kuomet su tokiu pat prašymu kreipėsi ir A. B.. P. B. už R. G. apgamintus netikrus valstybinius numerio ženklus mokėjo tiek pat, kiek ir A. B., t.y. po 150 Lt už vieną vienetą. Su P. B. ji bendravo lygiai tokiu pat būdu kaip ir su A. B. (t. 14, b.l. 169-171, 172-173, 188, 189-190, t. 15, b.l. 28-29).

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu G. G. atpažino A. B., R. G., apie kuriuos davė parodymus (t. 14, b.l. 174-177, 178-179, 180-181).

Vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d., teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti A. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Apklausiamas įtariamuoju A. B. parodė, kad nuo 2002-2003 metų pažinojo R. G.. Apie tai, kad pastarasis geba pagaminti transporto priemonių valstybinius numerius, sužinojo 2004-2006 metais, kuomet R. G. buvo sulaikytas policijos pareigūnų už tokių numerių padirbinėjimą. Kur, kokiomis aplinkybėmis ir kaip R. G. gamindavo netiktus transporto priemonių registracijos numerius, jis nežino, neklausė. Su R. G. asmeniškai buvo susitikęs ne daugiau kaip tris kartus. Visus kitus kartus su R. G. jo prašymu susitikdavo Greta (G. G.) ir perduodavo jo užsakymą, po ko paimdavo iš R. G. jau pagamintus netikrus transporto priemonių valstybinius registracijos numerius ir atiduodavo jam. Kuomet jis iš S. A. gaudavo popieriaus lapelį su transporto priemonių valstybinių registracijos numerių duomenimis ir užsakymą pagal šiuos duomenis pagaminti netikrus valstybinius numerius, tai skambindavo G. G., susitikdavo skirtingose Kauno miesto vietose. Praėjus apytikriai parai, G. G. skambindavo ir pasakydavo, kad užsakymas jau įvykdytas, po ko jie vėl sutardavo susitikimo vietą, į kurią jis atvažiuodavo apsiimti pagamintų LR transporto priemonių registracijos valstybinių numerių. Jis iš karto stengdavosi perduoti klastotes S. A.. Pinigus už pagamintus valstybinius numerius G. G. jis visuomet perduodavo po įvykdyto užsakymo. Kokią pinigų dalį Greta pasiimdavo už tarpininkavimą, nežino. Už vieno valstybinio numerio pagaminimą R. G. jis mokėjo 150 Lt, tuo tarpu S. A. jam už tai mokėjo 200 Lt (15 t., b.l. 74-77, 82-84, 99-102, 150).

Parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis A. B. parodė vietą prie prekybos centro „Kalniečiai“, kur ties namu Nr. 20 (duomenys neskelbtini) susitikinėjo su G. G. ir R. G. (t. 15, b.l. 95-98).

2013-06-10 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės protokole nurodyta, kad nuo 2011-11-21 buvo klausomasi A. B. mobiliojo ryšio telefono abonento numeriu (duomenys neskelbtini) daromų pokalbių ir nustatyti jo kontaktai su G. G. (t. 2, b.l. 186-192).

2013-06-10 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės protokole nurodyta, kad nuo 2012-02-23 buvo klausomasi A. B. mobiliojo ryšio telefono abonento numeriu (duomenys neskelbtini) daromų pokalbių ir nustatyti jo kontaktai su G. G. (t. 2, b.l. 115-118).

Vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d., teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti P. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Apklausiamas įtariamuoju P. B. parodė, kad 2011 m. vieno iš susitikimo su A. B. metu, pastarasis paklausė, ar jis nenorėtų užsidirbti pinigų ir pažadėjo suvesti su žmogumi, kuriam reikia pagaminti transporto priemonių valstybinius numerius bei jų dokumentus. A. B. pasakė, kad galima uždirbti po 50 Lt nuo vieno pagaminto numerio komplekto, 50 Lt nuo dokumentų ir 50 Lt nuo transporto priemonės techninės apžiūros. Jis sutiko tarpininkauti šiame reikale, kadangi žinojo, jog valstybinius numerius galima pasigaminti per G. G., kurią pažinojo apie 10 metų kaip A. G. žmoną. Su A. G. jis palaikė gerus santykius ir pastarasis buvo sakęs, kad jei reikės pagaminti valstybinius numerius, galima kreiptis į G. G.. Jis padavė G. G. lapuką ir pasakė, kad reikia valstybinių numerių. Ji pasakė, kad rytoj turėtų būti jau pagaminti, pažadėjo parašyti SMS žinutę. Kitą dieną iš G. G. valstybinius numerius jis paėmė prie jos darbovietės. Pagamintus valstybinius numerius G. G. ištraukdavo iš savo žalios spalvos automobilio „VW Sharan“. Už šiuos pagamintus numerius jis pinigų iš karto nesumokėjo pasakęs, kad sumokės gavęs pinigus iš kliento. Kur, pas ką ir kokiu būdu G. G. gamino numerius, jis nežino (16 t., b.l. 23-25, 31).

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu P. B. atpažino G. G., apie kurią davė parodymus (t. 16, b.l. 26-28).

2013-06-10 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės protokole nurodyta, kad nuo 2011-12-07 buvo klausomasi P. B. mobiliojo ryšio telefono abonento numeriu (duomenys neskelbtini) daromų pokalbių ir nustatyti jo nuolatiniai kontaktai su G. G.. Iš SMS ir pokalbių turinio matyti, kad tariamasi susitikti bei perduoti ir paimti daiktus, kas vertinant minėtų įtariamųjų parodymus sietina su netikrų valstybinių numerių gamyba (t. 2, b.l. 119-147).

2013-06-10 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės protokole nurodyta, kad nuo 2012-03-06 buvo klausomasi P. B. mobiliojo ryšio telefono abonento numeriu (duomenys neskelbtini) daromų pokalbių ir nustatyti jo nuolatiniai kontaktai su G. G.. Iš SMS ir pokalbių turinio matyti, kad tariamasi susitikti bei perduoti ir paimti daiktus (t. 2, b.l. 193-199).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos LR BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas R. G. transporto priemonių identifikavimo numerių suklastojimu, veikiant organizuotoje grupėje, nepasitvirtino.

Pagal LR BK 306¹ str. 1 d. atsako tas, kas sukalstojo, neteisėtai sunaikino ar pakeitė transporto priemonės identifikavimo numerius.

Iš byloje esančių ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų nustatyta, kad R. G., veikdamas organizuotoje grupėje su ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviais bei nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais G. G., A. B. bei P. B., nuo 2011 metų pradžios iki 2012 metų kovo mėnesio, garaže (duomenys neskelbtini), Kaune, pagamino ne mažiau kaip 66 vienetus netikrų transporto priemonės Lietuvos Respublikos valstybinių numerių.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką, valstybinio numerio ženklai nėra transporto priemonės identifikavimo numeriai. Transporto priemonės identifikavimo numerio sąvoką, jam keliamus reikalavimus, jo žymėjimo vietą ir kt. detaliai apibūdina Europos Tarybos 1975-12-18 direktyva Nr. 76/114/EEB. Direktyvoje nurodoma, kad transporto priemonės identifikavimo numeris – tai nustatytas simbolių derinys, kurį kiekvienai transporto priemonei paskiria gamintojas. To numerio paskirtis – užtikrinti kad kiekvieną transporto priemonę padedant gamintojui būtų galima aiškiai identifikuoti 30 metų ir kad tam tikslui nereikėtų naudoti jokių kitų duomenų. Panašiai tas numeris apibūdinamas ir Transporto priemonių, kurios įtariama yra pagrobtos, paėmimo, saugojimo, tikrinimo, grąžinimo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004-07-14 įsakymu „Dėl transporto priemonių, kurios įtariama yra pagrobtos, paėmimo, saugojimo, tikrinimo, grąžinimo instrukcijos patvirtinimo“ 3 punkte, kur nurodoma, kad transporto priemonės identifikavimo numeris ( VIN) – struktūrizuotas ženklų darinys, kurį transporto priemonei suteikia gamintojas, kad ji būtų vienareikšmiškai identifikuojama. Iš poįstatyminių norminių aktų (tai 2001-05-25 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 260 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintos Kelių transporto priemonių registravimo taisyklės, Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro nuostatai ir kt.) turinio akivaizdu, kad valstybinio numerio ženklai yra skirti paženklinti ne pačią transporto priemonę, o jos įregistravimo Lietuvos Respublikoje faktą ir to įregistravimo duomenis. LR BK 306¹ str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tik už transporto priemonės identifikavimo numerių suklastojimą, neteisėtą sunaikinimą ar pakeitimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, jog šios normos negalima aiškinti išplečiant baudžiamosios atsakomybės ribas, t. y. taikyti baudžiamąją atsakomybę už bet kokių žymenų (duomenų), padedančių identifikuoti konkrečią transporto priemonę, suklastojimą, neteisėtą sunaikinimą ar pakeitimą (kasacinė nutartis Nr. 2K- 386/ 2008).

Remiantis minėta kasacine nutartimi, konstatuotina, kad už transporto priemonės valstybinių numerių suklastojimą baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 306¹ straipsnį nėra numatyta, todėl kaltinamojo R. G. atžvilgiu priimamas išteisinamasis nuosprendis, kadangi jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto LR BK 306¹ straipsnyje, požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Bylos duomenys patvirtina, kad A. B. ir P. B. už tai, kad veikdami organizuotoje grupėje su R. G., suklastojo transporto priemonės valstybinių numerių ženklus, Kauno apylinkės teismo 2013-09-20 baudžiamuoju įsakymu pripažinti kaltais pagal LR BK 25 str. 3 d., 306¹ str. 1 d. (19 t., b.l. 54-95).

Nei A. B., nei P. B. nepadavė prašymų su reikalavimu surengti bylos nagrinėjimą teisme, tačiau LR BPK 425 str. 4 d. yra numatyta, kad jeigu netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas galėjo turėti įtakos ir kitiems kaltinamiesiems, nepadavusiems prašymų, teismas patikrina, ar pagrįstas ir teisėtas baudžiamasis įsakymas ir dėl šių kaltinamųjų.

Kadangi transporto priemonės valstybinių numerių suklastojimas baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 306¹ straipsnį neužtraukia, A. B. ir P. B. dėl šios veikos išteisinami, nes nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Atsižvelgiant į tai, A. B. ir P. B. keičiama ir Kauno apylinkės teismo 2013-09-20 baudžiamuoju įsakymu paskirta subendrinta bausmė. Taip pat mažinamas konfiskuotinos sumos, kaip nusikalstamos veikos rezultatas, dydis, atsižvelgiant į tai, kad už vieną suklastotų transporto priemonės valstybinių numerių komplektą kaltinamieji gavo po 50 litų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 str., 302-307 str.,

nusprendžia:

R. G. pagal LR BK 25 str. 3 d., 306¹ str. 1 d. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

A. B. Kauno apylinkės teismo 2013-09-20 baudžiamuoju įsakymu pripažintą kaltu pagal LR BK 25 str. 3 d., 306¹ str. 1 d. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Vadovaujantis LR BK 64¹ str., už nusikaltimo, numatyto LR BK 25 str. 3 d. 300 str. 1 d., padarymą Kauno apylinkės teismo 2013-09-20 baudžiamuoju įsakymu paskirtą 180 MGL (23 400 litų) baudą sumažinus vienu trečdaliu, paskirti 120 MGL (15 600 litų) baudą.

Vadovaujantis LR BK 66 str., į bausmės laiką įskaičius laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2012-12-12 iki 2012-12-21 (9 paros), vieną sulaikymo parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, paskirti galutinę bausmę – 102 MGL (13 260 litų) baudą.

Vadovaujantis LR BK 72 str. 2 d., iš A. B. konfiskuotiną sumą, kaip nusikalstamos veikos rezultatą, sumažinti iki 3200 litų.

P. B. Kauno apylinkės teismo 2013-09-20 baudžiamuoju įsakymu pripažintą kaltu pagal LR BK 25 str. 3 d., 306¹ str. 1 d. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Vadovaujantis LR BK 64¹ str., už nusikaltimo, numatyto LR BK 25 str. 3 d. 300 str. 1 d., padarymą Kauno apylinkės teismo 2013-09-20 baudžiamuoju įsakymu paskirtą 145 MGL (18 850 litų) baudą sumažinus vienu trečdaliu, paskirti 96 MGL (12 480 litų) baudą.

Vadovaujantis LR BK 66 str., į bausmės laiką įskaičius laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2013-04-25 iki 2013-05-30 (35 paros), vieną sulaikymo parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, paskirti galutinę bausmę – 26 MGL (3380 litų) baudą.

Vadovaujantis LR BK 72 str. 2 d., iš P. B. konfiskuotiną sumą, kaip nusikalstamos veikos rezultatą, sumažinti iki 1500 litų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Lina Lesinskienė