Kauno apylinkės teismo nuosprendis, 1-785-946/2022

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2022-11-17
Bylos Nr.: 1-785-946/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-20377-2021-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Arūnas Purvainis
Kaltinamasis: E. K., A. K., I. K.
Advokatai: Antanas Danielius, Darius Karabinas

Kategorijos

1.2.20.15Teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymas (BK 245 str.)
2.3.6.4.4.1Išteisinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 3 d. ir kt.)
2.3.6.4.4.2Išteisinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 4 d. ir kt.)
2.4.1.2Teisė apskųsti teismo nuosprendį apeliacine tvarka (BPK 312 str.)
2.4.1.3Nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai (BPK 313 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1–785–946/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20377-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.20.15; 2.3.6.4.4.1; 2.3.6.4.4.2; 2.4.1.2; 2.4.1.3 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 17 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Arūnas Purvainis,sekretoriaujant Rugilei Gerdvilienei,dalyvaujant prokurorėms Laimai Bereikaitei ir Daliai Pangonienei,kaltinamajam E. K.,kaltinamajam A. K. ir jo gynėjui advokatui Dariui Karabinui,kaltinamajai I. K. ir jos gynėjui advokatui Antanui Danieliui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnyje, ir

A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas 2016 m. vasario 18 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams. Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų areštu (bausmę atliko 2018 m. vasario 5 d.),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnyje, ir

I. K., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti, teista 2014 m. rugpjūčio 25 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, subendrintos jas apimant ir skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams. Taikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnis ir paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. 2015 m. balandžio 9 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu 2014 m. rugpjūčio 25 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendis pakeistas: I. K. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, paskiriant subendrintą 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę (2015 m. lapkričio 26 d. išregistruota iš Probuojamųjų asmenų duomenų registro),

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis E. K. nagrinėjamoje byloje pagal pakeistą kaltinimą buvo kaltinamas tuo, jog jis nevykdė teismo sprendimų, nesusijusių su bausmėmis, tai yra žinodamas, kad:

civilinėje byloje Nr. 2-1681/2002 2002 m. gegužės 16 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu (civilinėje byloje 2-698/2003, sprendimas įsiteisėjęs 2003 m. gegužės 27 d.) iš jo priteista Z. M. naudai 2400 Lt (695,09 Eur) nuomos mokesčio ir 80 Lt (23,17 Eur) išlaidų advokato pagalbai,

civilinėje byloje Nr. 2-8190-480/2006 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu, pakeistu 2007 m. kovo 8 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-73-555/2007, iš E. K., I. K. bei A. K. padidinant nuostolių atlyginimo sumą iki 12280,94 Lt bei po 50 Lt už sumokėtą žyminį mokestį, po 200 Lt advokato pagalbai, bei po 10 Lt už procesinius dokumentus ir po 161 Lt žyminio mokesčio bei po 5 procentus palūkanų (dėl palūkanų sumos sprendimas nepakeistas), t. y. iš jo priteista Z. M. naudai 4093,65 Lt (1185,60 Eur) nuostolių atlyginimo bei 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo,

civilinėje byloje Nr. 2-213-752/2010 2010 m. rugsėjo 8 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu iš jo priteista Z. M. naudai 5267,55 Lt (1525,59 Eur) nuostolių atlyginimo, 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo bei 200 Lt (57,92 Eur) išlaidų advokato pagalbai,

Žemesnės instancijos teismas

civilinėje byloje Nr. 2-8796-902/2012 2012 m. gruodžio 31 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu iš jo priteista Z. M. naudai 4134,50 Lt (1197,44 Eur) nuostolių atlyginimo, 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo bei 37,53 Lt (10,87 Eur) kelionės išlaidoms padengti, ir turėdamas pareigą vykdyti šiuos teismų sprendimus, tyčia jų nevykdė, tai yra būdamas darbingas ir veiksnus iki sueinant senatvės pensijos amžiui 2009 metais, neieškojo pajamų šaltinio ar kitų galimybių bent iš dalies atlyginti priteistą skolą, nepagrįstai skundė teismų sprendimus bei antstolio veiksmus, tuo vilkindamas teismo sprendimų vykdymą, suėjus senatvės pensiniam amžiui 2009 metais savo teisės gauti senatvės pensiją iki šiol nėra realizavęs, tokiu būdu piktybiškai vengė galimo Z. M. priteistų nuostolių atlyginimo išieškojimo, tai yra šiais veiksmais kaltinamas padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 245 straipsnyje.

Kaltinamasis A. K. nagrinėjamoje byloje pagal pakeistą kaltinimą buvo kaltinamas tuo, jog jis nevykdė teismo sprendimų, nesusijusių su bausmėmis, tai yra žinodamas, kad:

Žemesnės instancijos teismas

civilinėje byloje Nr. 2-1649/2004 2004 m. birželio 8 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu iš jo priteista Z. M. naudai 2300 Lt (666,13 Eur) nuostolių ir 50 Lt (14,48 Eur) išlaidų advokato pagalbai bei 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2003 m. lapkričio 28 d. iki teismo sprendimo įvykdymo,

civilinėje byloje Nr. 2-8190-480/2006 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu, pakeistu 2007 m. kovo 8 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-73-555/2007, iš E. K., I. K. bei A. K. padidinant nuostolių atlyginimo sumą iki 12280,94 Lt bei po 50 Lt už sumokėtą žyminį mokestį, po 200 Lt advokato pagalbai, bei po 10 Lt už procesinius dokumentus ir po 161 Lt žyminio mokesčio bei po 5 procentus palūkanų (dėl palūkanų sumos sprendimas nepakeistas), tai yra iš jo priteista Z. M. naudai 4093,65 Lt (1185,60 Eur) nuostolių atlyginimo bei 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo,

civilinėje byloje Nr. 2-8796-902/2012 2012 m. gruodžio 31 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu iš jo priteista Z. M. naudai 4134,50 Lt (1197,44 Eur) nuostolių atlyginimo, 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo bei 37,53 Lt (10,87 Eur) kelionės išlaidoms padengti, ir turėdamas pareigą vykdyti šiuos teismų sprendimus, tyčia jų nevykdė, tai yra būdamas darbingas ir veiksnus nebandė legaliai įsidarbinti, vykdė neregistruotą individualią veiklą, taip slėpdamas savo pajamas ir tokiu būdu piktybiškai vengė galimo Z. M. priteistų nuostolių atlyginimo išieškojimo, tai yra šiais veiksmais kaltinamas padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 245 straipsnyje.

Kaltinamoji I. K. nagrinėjamoje byloje pagal pakeistą kaltinimą buvo kaltinama tuo, jog ji nevykdė teismo sprendimų, nesusijusių su bausmėmis, tai yra žinodama, kad:

Žemesnės instancijos teismas

civilinėje byloje Nr. 2-1681/2002 2002 m. gegužės 16 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu (civilinėje byloje 2-698/2003, sprendimas įsiteisėjęs 2003 m. gegužės 27 d.) iš jos priteista Z. M. naudai 2400 Lt (695,09 Eur) nuomos mokesčio ir 80 Lt (23,17 Eur) išlaidų advokato pagalbai,

civilinėje byloje Nr. 2-1649/2004 2004 m. birželio 8 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu iš jos priteista Z. M. naudai 2300 Lt (666,13 Eur) nuostolių ir 50 Lt (14,48 Eur) išlaidų advokato pagalbai,

civilinėje byloje Nr. 2-14751/2006 2007 m. vasario 6 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu iš jos priteista Z. M. naudai 200 Lt (57,92 Eur) bylinėjimosi išlaidų, civilinėje byloje Nr. 2-8190-480/2006 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu, pakeistu 2007 m. kovo 8 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-73-555/2007 iš E. K., I. K. bei A. K. padidinant nuostolių atlyginimo sumą iki 12280,94 Lt bei po 50 Lt už sumokėtą žyminį mokestį, po 200 Lt advokato pagalbai, bei po 10 Lt už procesinius dokumentus ir po 161 Lt žyminio mokesčio bei po 5 procentus palūkanų (dėl palūkanų sumos sprendimas nepakeistas), tai yra iš jos priteista Z. M. naudai 4093,65 Lt (1185,60 Eur) nuostolių atlyginimo bei 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo,

civilinėje byloje Nr. 2-213-752/2010 2010 m. rugsėjo 8d. Kauno apylinkės teismo sprendimu iš jos priteista Z. M. naudai 5267,55 Lt (1525,59 Eur) nuostolių atlyginimo, 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo bei 200 Lt (57,92 Eur) išlaidų advokato pagalbai,

civilinėje byloje Nr. 2-8796-902/2012 2012 m. gruodžio 31 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu iš jos priteista Z. M. naudai 4134,50 Lt (1197,44 Eur) nuostolių atlyginimo, 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo bei 37,53 Lt (10,87 Eur) kelionės išlaidoms padengti, ir turėdama pareigą vykdyti šiuos teismų sprendimus, tyčia jų nevykdė, tai yra būdama darbinga ir veiksni iki sueinant senatvės pensijos amžiui 2014 metais, neieškojo pajamų šaltinio ar kitų galimybių bent iš dalies atlyginti priteistą skolą, nepagrįstai skundė teismų sprendimus bei antstolio veiksmus, tuo vilkindama teismo sprendimų vykdymą, suėjus senatvės pensiniam amžiui 2014 metais savo teisės gauti senatvės pensiją iki šiol nėra realizavus, tokiu būdu piktybiškai vengė galimo Z. M. priteistų nuostolių atlyginimo išieškojimo, tai yra šiais veiksmais kaltinama padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 245 straipsnyje.

Kaltinamasis E. K., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažįsta. Jis nieko nežinojo apie teismų sprendimus ir jais priteistas sumas Z. M., nedalyvavo bylų nagrinėjime, taip pat nėra gavęs jokių pranešimų iš antstolių. Jo antstoliai nerasdavo, kadangi jis I grupės invalidas, kas 6 mėnesius gydosi ligoninėje. Jo darbingumas 25 procentai, jokio turto neturi, taip pat neturi automobilio, jam priklauso tik dviratis. Senatvės pensijos negauna, kadangi nėra deklaravęs pastovios gyvenamosios vietos. Pragyventi padeda dukra. Negali įvykdyti jo atžvilgiu priimtų teismo sprendimų, kadangi negauna pensijos, o dukros pagalbos sumokėti Z. M. prašyti būtų gėda, taip pat negauna invalidumo pensijos, kadangi prarado dokumentus ir pensija „prapuolė“ (4 t., b. l. 135-136).

Kaltinamasis A. K., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažįsta. Jis nedalyvavo nagrinėjant civilines bylas, kuriose įvairios sumos iš jo priteistos Z. M. naudai, kadangi tuo metu dažnai gyveno užsienyje. Iki šios bylos ikiteisminio tyrimo pradžios jokių dokumentų iš antstolio ir Z. M. nėra gavęs. Nedirba, kadangi turi išvaržą, vestibuliarinio aparato sutrikimą, o ne dėl to, jog vengtų vykdyti teismo sprendimus, kuriais priteistos pinigų sumos Z. M.. Anksčiau yra dirbęs, tačiau po 2004 metų nedirba, 2006 metais susilaukė vaiko, sveikata buvo bloga, todėl negalėjo įsidarbinti. Pragyvendavo, kadangi gyveno su tėvais, kuriems padėdavo labai gerai gyvenanti sesuo, iki 2006 metų gyveno užsienyje pas sesę, kur bandė susirasti darbą. Šiuo metu pragyvena iš atsitiktinių darbų, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, taip pat jam padeda sesuo, tačiau neturi iš ko mokėti priteistų sumų pagal įsiteisėjusius teismo sprendimus. Žino, kad įsiteisėjusius teismo sprendimus reikia vykdyti ir jai būtų galimybė mokėti pagal minėtus sprendimus priteistas sumas, jis juos vykdytų ir mokėtų, tačiau neturi iš ko mokėti, kadangi dar turi išlaikyti savo vaiką. Girdėjo, kad jo mama I. K. konfliktavo su Z. M. ir ją primušė. Nėra įregistravęs savo gyvenamosios vietos D. Č. priklausančiame name, kadangi jis dabar su D. Č. yra išsiskyręs, todėl ji jo nedeklaruoja jai nuosavybės teise priklausančiame name. Su antstoliu nėra bendravęs ir nieko nėra iš jų gavęs. Nevykdo individualios veiklos, jis tik padėjo (duomenys neskelbtini) piliečiams, kai jų nebūdavo Lietuvoje (4 t., b. l. 136-138).

Kaltinamoji I. K., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad kaltės dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažįsta. Ji neprisimena kaltinime išvardintų teismo procesinių sprendimų ir vykusių teisminių procesų, tačiau tuo metu kai jie vyko, ji apie juos žinojo, taip pat žinojo, jog teismo sprendimais iš jos priteistos pinigų sumos Z. M. naudai. Jai iš invalidumo pensijos buvo išskaičiuojami mokėjimai Z. M., tačiau negali pasakyti kiek pinigų buvo išskaičiuota, kadangi praėjo labai daug laiko. Ji yra nedarbinga nuo 1997 m. sausio 4 d. dėl autoįvykio, buvo vienerius metus sugipsuota. Kai sveikata pagerėdavo, eidavo kažkur padirbti, todėl iki 2014 m. turėjo patentą ir vykdė individualią veiklą – prekiavo daržovėmis turguje. Pensija jai nemokama, kadangi kai buvo iškeldinta iš namų, jos visi daiktai buvo išmesti ir ji neturi jokių dokumentų. Buvo pradėjusi ieškoti, tačiau kadangi jai su sveikata blogai ir pagal patentą stažas pensijai gauti labai nedidelis, atlyginimai buvo maži, tai gautų minimalią pensiją. Ji buvo nuėjusi į Sodrą, pateikė prašymą gauti senatvės pensiją, tačiau nežino ar gavo atsakymą. Teismo sprendimai nėra įvykdyti, kadangi sūnus A. K. labai dažnai išvykdavo į užsienį, Lietuvoje nebuvo ir apie vykstančius teismo sprendimus nieko nežinojo, jos vyras E. K. taip pat sirgo ir nieko negali, be to nieko apie teisminius procesus nežinojo. Pragyventi padeda dukra, ji pati daržoves užsiaugina. Dukra išlaiko ir ją, ir tėvą, ir brolį, kadangi turi įmonę (duomenys neskelbtini). Ji yra gavusi antstolių sprendimus. Nurodė, jog tiek 2008 metų, tiek 2006 metų Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys apie jos vyro E. K. pajamas yra neteisingi, tokių pajamų nebuvo. Ji piktybiškai nevengia vykdyti teismo sprendimų, tačiau jų nevykdo dėl to, jog neturi visiškai jokių pajamų, o dirbant pagal individualią veiklą, gavo minimalias pajamas, kurių jai net neužteko vaistams. Yra bendravusi su antstole R. S., kadangi ji juos iškeldino iš Z. M. priklausančio namo 2006 metais. Nesutinka su tuo, jog nepagrįstai skundė teismo sprendimus, kadangi turėjo tokią teisę. Jei turėtų finansines galimybes, sumokėtų visas Z. M. teismo sprendimais priteistas sumas, nors su teismo sprendimais ir nesutinka (4 t., b. l. 138-140).

Žemesnės instancijos teismas

Kaltinimas E. K., A. K. ir I. K. buvo grindžiamas šiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis:

Liudytoja Z. M., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad kaltinamuosius I. K., E. K. ir A. K. pažįsta nuo 2000 metų, kai ji iš antstolių per varžytines įsigijo namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), kuri prieš tai priklausė V. K. – I. K. broliui. Po to, kai ji nusipirko minėtą namą, I. K. liko jame gyventi. Tuomet ji kreipėsi į antstolių kontorą, kad kaltinamąją I. K. ir jos šeimą iškraustytų iš jai priklausančio būsto. 2002 metais teismas priėmė sprendimą, kuriuo nutarė kaltinamuosius iškraustyti, tačiau jie namų valdos neatlaisvino. Jie visais įmanomais būdais vengė iškeldinimo, nepriimdavo antstolių raginimų, prašė atidėti sprendimo vykdymą. Teismuose nagrinėtų bylų metu kaltinamieji buvo proceso dalyviai, nors į teismo posėdžius nevykdavo, tačiau teismo sprendimai jiems visada būdavo įteikiami. Jai priteisti nuostoliai už 11 metų, kuomet jos name gyveno kaltinamieji. Kadangi K. geranoriškai teismo sprendimų nevykdė, tuomet ji vykdomuosius raštus pateikė vykdyti antstoliams. Kiekvienas vėlesnis teismo sprendimas dėl nuostolių už tą laiką nuo prieš tai buvusio sprendimo, kol kaltinamieji gyveno jai priklausančiame name. Kaltinamieji piktybiškai slėpė pajamas, kadangi antstoliams nieko nepavyko išieškoti, savo vardu jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto jie neturi. Dalis nuostolių buvo atlyginta iki 2007 metų, antstoliams atliekant išieškojimus iš kaltinamųjų, taip pat nors I. K. ir E. K. jau suėjęs pensinis amžius, tačiau jie nesikreipia į Sodrą dėl pensijos mokėjimo. Nuo pirmosios bylos iki dabar iš A. K. nieko neišieškota, iš E. K. išieškota labai mažai, nes jis metus turėjo invalidumą, taip pat išieškota dalis iš I. K. invalidumo iki 2007 m. Ją kaimynai informavo, kad I. K. pasistatė didžiulį namą (duomenys neskelbtini), kuris įregistruotas kito asmens vardu. Mano, kad K. slepia pajamas, nes gyvena name, gyvena prabangiai, važinėja prabangiomis mašinomis, nors niekada nei vienas iš kaltinamųjų nedirbo, nors iš matyto jų turto susidarė įspūdis, kad jie turi iš ko gyventi. Nuo 2007 metų jokie išieškojimai iš kaltinamųjų nevyksta (4 t., b. l. 140-143).

Liudytoja R. S., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad vykdė vykdomąsias bylas dėl priteistų sumų išieškojimo iš I. K., E. K. ir A. K., išieškojimai buvo vykdomi nuo 2004 m. iki 2021 m. Negali pasakyti, kad kaltinamieji dėjo pastangas, kad priteista suma būtų atlyginta, nes I. K. gavo neįgalumo išmoką iki 2007 metų, o E. K. - iki 2007 m. liepos mėnesio, vėliau jie ar nesusitvarkė dokumentų, ar dokumentų nepateikė, tačiau pensijos/neįgalumo pašalpos nėra jiems mokamos. Iš kaltinamųjų buvo išieškota nedidelė suma, jokio vertingo turto kaltinamieji neturėjo. Dėl skolų išieškojimo su I. K., E. K. ir A. K. kalbėtis jai neteko, ji neturi duomenų iš ko minėti asmenys pragyveno. Išieškotoja buvo aktyvi, tačiau vertingos informacijos, kuri turėtų įtakos sėkmingam išieškojimui, neturėjo galimybės turėti ir pateikti. Vykdant išieškojimą buvo tikrinami Sodros duomenys, o fiziškai kviestis skolininkus antstoliai neturi pareigos. Dėl skolos išieškojimo jos veiksmai nebuvo skundžiami, buvo skundžiamas tik iškeldinimas. Iškeldinimo metu daiktai buvo realizuoti, tačiau realizuotų daiktų vertė ir už juos gauta pinigų suma nebuvo didelė, kadangi daiktai nebuvo vertingi. Surašė išieškojimo negalimumo aktą ir grąžino išieškotojai, nes tiek metų buvo tikrinama turtinė padėtis, tačiau nenustatyta oficialių pajamų, turto (4 t., b. l. 155-157).

Liudytojas R. S., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad jis vykdomąsias bylas perėmė iš kitos antstolės 2016-2017 metais, bet kaltinamųjų asmeniškai nematė. 2017 m. rugsėjo 1 d. gavo prašymą, pasirašytą E. K., su prašymu informuoti, kokia skolos suma šiai dienai yra neišieškota ir nurodyti vykdymo išlaidų sumą. Jis pateikė atsakymą, kuriame nurodyti jų skolos likučiai: pagal vieną teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-8796-902 dėl 3600,28 Eur skolos, tai skola ar skolos dalis neišieškota, byloje Nr. 2-1649 dėl 2736,91 Eur ir 5 procentų metinių palūkanų, likusi išieškoti suma - 1763,65 Eur, civilinėje byloje Nr. 2-8796-902 dėl 63,07 Eur skolos išieškojimo iš skolininko E. K., skola ar skolos dalis neišieškota. Periodiškai tikrinta skolininkų turtinė padėtis, tačiau nustatyta, kad jie nedirba, nekilnojamo turto neturi, sąskaitų neturi, visi skolininkai – tiek I. K., tiek E. K. yra nedirbantys ir pajamų ar kokių socialinių išmokoje antstolių informacinėje sistemoje nerodo. Jie neturi jokio turto, tik transporto priemones, kurios išregistruotos ir joms draudžiama dalyvauti eisme. Nebuvo nuvykęs ten, kur šiuo metu gyvena skolininkai, kadangi skolininkai nuo pat pradžios yra supažindinti su savo pareiga teikti informaciją apie turimą turtą. Dėl kokių priežasčių E. K. ir I. K. nėra realizavę teisės į pensiją ir kitas išmokas, su Sodra jam neteko bendradarbiauti. Nėra paprasta susirasti skolininką, jei jis legaliai negauna pajamų, neturi turto, kuris registruotas viešame registre. Gyvenamąją vietą nusistatyti, jei žmogus iškeldintas ir byla baigta, sudėtinga, kadangi asmuo ten nebegyvena, o be to Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse yra įtvirtinta pareiga skolininkui pranešti apie gyvenamosios vietos pasikeitimą raštu. Nurodė, jog priversti žmogų aktyviau veikti, tai yra dirbti ir grąžinti skolą, tokios galimybės nėra, tačiau išimtiniais atvejais, esant rašytiniam išieškotojo prašymui, kadangi tai mokama paslauga, yra skelbiama skolininko paieška, tačiau suradus skolininką tai niekaip neįpareigoja jo padengti skolą, tiesiog nustatoma skolininko buvimo vieta ir jie pasirašytinai supažindinami, jog turi atvykti pas antstolį (4 t., b. l. 157-158).

Liudytojas G. K., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad kaltinamieji I. K., E. K. ir A. K. yra jo pažįstami. Jis nežino kuo užsiima kaltinamieji ir iš ko jie gyvena. Jis iš A. K. draugės už skolas yra įsigijęs medienos cechą, K. su juo tiesiogiai nėra susiję, gal tik šiek tiek netiesiogiai, jis kažkada ceche buvo leidęs A. K. pasidėti daiktus, jokios materialinės naudos K. iš to neturėjo. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė aplinkybę apie A. K. bendravimą su (duomenys neskelbtini) piliečiu, jis nežino tarp jų buvusios veiklos, jis, kaip jau minėta, nupirko medienos cecho patalpas ir jas išnuomojo (duomenys neskelbtini) piliečiui, kuris bendravo su A. K., gal pastarasis jam padėdavo. Kelis kartus matė A. K. su minėtu (duomenys neskelbtini) piliečiu (4 t., b. l. 158-159).

Liudytojas L. S., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad kaltinamieji gyvena toliau už jo gyvenamosios vietos. Nežino kuo užsiima ir iš ko gyvena K.. Jo mama V. E. S. pardavė namą, esantį (duomenys neskelbtini) prieš 10-12 metų, tačiau negali nurodyti už kokią sumą ir kam pardavė. Pardavimo metu namas buvo tik iš stogo ir sienų, o šiuo metu – sutvarkytas, gyvenamas. Jis nežino, kas ten gyvena, E. K. kartais atvažiuoja dviračiu, tačiau ten negyvena, su baltu automobiliu galimai atvažiuoja I. K., bet nėra visiškai tikras, jog ten būtent ji. Taip pat iki tol, kol buvo užtverta medinė tvora, jis minėto namo kieme matė laikomus daužtus automobilius, bet tai buvo prieš 5-6 metus, automobiliai nebuvo tvarkomi, tik laikomi (4 t., b. l. 159-160).

Liudytoja V. E. S., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad pardavė nebaigtos statybos namas (duomenys neskelbtini), tačiau neatsimena kas pirko, su ja buvo atsiskaityta grynaisiais pinigais, ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog pinigus už namą jai padavė moteris, tačiau ji maišosi, tiksliai to neatsimena. Salėje esančių K. nepažįsta ir niekada nėra su jais bendravusi (4 t., b. l. 183).

Liudytoja M. J., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad yra Z. M. dukra ir jai žinoma, kad jos mamai, kaip nukentėjusiajai, yra priteisti pinigai ir ji tų pinigų atgauti negali, kadangi I. K., A. K. nesumoka jai teismo sprendimais priteistų pinigų. Jos žiniomis, mama negavo nei dalies iš jai priteistų sumų. Ir jai buvo priteista pinigai iš kaltinamosios I. K., ji buvo ją sužalojusi (4 t., b. l. 183-185).

2021 m. gegužės 31 d. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjos J. V. nutartimi, kuria pareiškėjos Z. M. skundas patenkintas iš dalies - panaikinta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. gegužės 4 d. nutartis (nagrinėjant Z. M. skundą), panaikintas 2021 m. balandžio 20 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūroje priimtas nutarimas atmesti Z. M. skundą bei panaikintas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus pareigūnės 2021 m. balandžio 2 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. M-2-03-00147-21, įpareigojant policijos įstaigą atlikti papildomą aplinkybių tyrimą (1 t., b. l. 29-31).

2021 m. birželio 22 d. pranešimu pareiškėjai Z. M. apie Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariate pradėtą ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 32).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytoja Z. M. parodymais, kad ji 2000 metais iš antstolių nusipirko namų valdą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno buvusio savininko V. K. sesuo I. K. su šeima. Teismo sprendimu buvo nutarta iškeldinti K. šeimą, tačiau K. išsikelti nenorėjo, slapstėsi nuo antstolių. Taip tęsėsi 11 metų, kol antstoliai juos iškeldino. Teismo sprendimu K. buvo priteista atlyginti jai padarytą žalą, nes ji 11 metų negalėjo naudotis jai priklausančiu turtu. Vykdomieji raštai yra pateikti antstoliams. Skolininkams I. K., E. K. ir A. K. įpareigojimas sumokėti skolas yra žinomas. Skolininkai I. ir E. K. nesikreipia dėl senatvės pensijos paskyrimo ir tokiu nesikreipimu pažeidžia jos teisėtus interesus išieškoti skolą. Skolininkas A. K. niekur nedirba jau labai daug metų ir net nebando įsidarbinti, kad geranoriškai vykdytų teismo sprendimą. Teismų priimtus vykdomuosius raštus vykdo du antstoliai, t. y. antstolė R. S. ir antstolis R. S.. Prašo policijos įpareigoti minėtus skolininkus jai atlyginti nuostolius ir įpareigoti vykdyti teismo sprendimus bei nubausti įstatymų nustatyta tvarka už teismo įpareigojimų nevykdymą (1 t., b. l. 73-76, 77, 78, 79-81).

Teismų priimtais sprendimais (teisminių procesų, vykusių tarp Z. M., E. K., I. K., A. K.):

I. K. atžvilgiu:

1. Civilinėje byloje Nr. 2-1681/2002 2002 m. gegužės 16 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu (1 t., b. l. 91-96);

2. Civilinėje byloje Nr. 2-1649/2004 2004 m. birželio 8 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu (1 t., b. l. 97-99);

3. Civilinėje byloje Nr. 2-14751/2006 2007 m. vasario 6 d. Kauno miesto apylinkės teismo papildomu sprendimu (1 t., b. l. 110-112);

4. Civilinėje byloje Nr. 2A-73-555/2007 2007 m. kovo 8 d. Kauno apygardos teismo nutartimi (1 t., b. l. 117-121);

5. Civilinėje byloje Nr. 2-213-752/2010 2010 m. rugsėjo 8 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu (1 t., b. l. 136-139);

6. Civilinėje byloje Nr. 2-8796-902/2012 2012 m. gruodžio 31 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu;

E. K. atžvilgiu:

1. Civilinėje byloje Nr. 2-1681/2002 2002 m. gegužės 16 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu (1 t., b. l. 91-96);

2. Civilinėje byloje Nr. 2-1649/2004 2004 m. birželio 8 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu (1 t., b. l. 97-99);

3. civilinėje byloje Nr. 2A-73-555/2007 2007-03-08 Kauno apygardos teismo nutartimi (1 t., b. l. 117-121);

4. Civilinėje byloje Nr. 2-213-752/2010 2010 m. rugsėjo 8 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu (1 t., b. l. 136-139);

5. Civilinėje byloje Nr. 2-8796-902/2012 2012 m. gruodžio 31 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu;

A. K. atžvilgiu:

1. Civilinėje byloje Nr. 2-1649/2004 2004 m. birželio 8 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu (1 t., b. l. 97-99);

2. Civilinėje byloje Nr. 2A-73-555/2007 2007 m. kovo 8 d. Kauno apygardos teismo nutartimi (1 t., b. l. 117-121);

3. Civilinėje byloje Nr. 2-213-752/2010 2010 m. rugsėjo 8 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu (1 t., b. l. 136-139);

4. Civilinėje byloje Nr. 2-8796-902/2012 2012 m. gruodžio 31 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu.

Antstolio R. S. 2021 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr. S-21-70-19134 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodyta, kad pagal teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-8796-902 vykdomi piniginiai išieškojimai (išieškotojas Z. M.) iš skolininko E. K., piniginis išieškojimas - 3600,28 Eur skola, iš skolininko A. K. piniginis išieškojimas - 3600,28 Eur skola, iš skolininkės I. K. piniginis išieškojimas - 3600,28 Eur skola (1 t., b. l. 192-193).

To paties antstolio pateiktais vykdomaisiais raštais (1 t., b. l. 194-199).

Antstolės R. S. 2021 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. S-21-106-12230 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodyta, kad pagal teismo vykdomuosius raštus Nr. 2-8190-480, Nr. 2-213-752 vykdomi piniginiai išieškojimai (išieškotojas Z. M.) iš skolininko A. K., piniginis išieškojimas - 3629,21 Eur skola ir 2711,95 Eur palūkanų, 4644,34 Eur skola ir 2723,49 Eur palūkanų (2 t., b. l. 4).

Antstolės R. S. 2021 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. S-21-106-12232, kuriame nurodyta, kad pagal teismo vykdomuosius raštus Nr. 2-698, Nr. 2-8190-480, Nr. 2-213-752 vykdomi piniginiai išieškojimai (išieškotojas Z. M.) iš skolininko E. K., piniginis išieškojimas - 1242,77,21 Eur skola, 3629,20 Eur skola ir 2711,94 Eur palūkanų, 4644,34 Eur skola ir 2723,49 Eur palūkanų. Iš skolininko pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 2-698/2003 yra išieškota ir išieškotojai pervesta 430,76 Eur (2 t., b. l. 5-6).

Antstolės R. S. 2021 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. S-21-106-12231, kuriame nurodyta, kad pagal teismo vykdomuosius raštus Nr. 2-698, Nr. 2-8190-480, Nr. 2-14751-773, Nr. 2-213-752 vykdomi piniginiai išieškojimai (išieškotojas Z. M.) iš skolininkės I. K., piniginis išieškojimas - 1242,77 Eur skola, 3629,20 Eur skola ir 2711,94 Eur palūkanų, 4644,34 Eur skola ir 2723,49 Eur palūkanų, 57,97 Eur skola, 4644,34 Eur skola ir 2723,49 Eur palūkanų. Pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 2-698/2003 iš skolininkės yra išieškota ir išieškotojai pervesta 208,71 Eur suma (2 t., b. l. 11-12).

2021 m. lapkričio 25 d. Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos raštu, kuriame nurodyta, kad E. K. pateiktose deklaracijose už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. deklaruotos pajamos: 2006 m. sausio 1 d. – 2006 m. gruodžio 31 d. pajamos iš veiklos pagal verslo liudijimą 12000,00 Lt; 2006 m. sausio 1 d. – 2006 m. gruodžio 31 d. kito turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos 775,00 Lt; 2007 m. sausio 1 d. – 2007 m. gruodžio 31 d. pajamos iš veiklos pagal verslo liudijimą 5700,00 Lt; 2007 m. sausio 1 d. – 2007 m. gruodžio 31 d. kito turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos 2985,00 Lt; 2008 m. sausio 1 d. – 2008 m. gruodžio 31 d. pajamos iš veiklos pagal verslo liudijimą 22000,00 Lt (2 t., b. l. 93-107).

Žemesnės instancijos teismas

2021 m. lapkričio 24 d. Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno klientų aptarnavimo departamento Kauno rajono skyriaus raštu Nr. SD-(19.2)-20905, kuriame nurodyta, kad A. K. įregistruotas Užimtumo tarnyboje nuo 2001 m. birželio 25 d. iki 2001 m. birželio 26 d. - darbo paieškos nutraukimas dėl kitų priežasčių; nuo 2004 m. rugpjūčio 2 d. iki 2005 m. kovo 9 d. - darbo paieškos nutraukimas dėl kitų priežasčių; nuo 2017 m. sausio 26 d. iki 2017 m. rugsėjo 15 d. - darbo paieškos nutraukimas be teisės registruotis 6 mėnesius, nuo 2018 m. kovo 21 d. iki 2019 m. liepos 8 d. - darbo paieškos nutraukimas asmens pageidavimu; nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 14 d. - darbo paieškos nutraukimas asmens pageidavimu. Įregistruotas Užimtumo tarnyboje nuo 2019 m. gruodžio 27 d. iki dabar. Nurodytais laikotarpiais A. K. išmokos nebuvo mokamos (2 t., b. l. 116-117).

2019 m. lapkričio 5 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. AM-AAD-ANR_P-3047-2019, surašytu A. K. atžvilgiu, iš kurio akivaizdi pažeidimo esmė: 2019 m. spalio 28 d. nustatyta, kad pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos žemės sklype, (duomenys neskelbtini), A. K. vykdė eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo ir apdorojimo veiklą, neturėdamas nustatyta tvarka Aplinkos apsaugos agentūros išduoto Taršos leidimo šiai veiklai vykdyti, taip pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 235 straipsnio 4 dalį. Su pažeidimu sutiko, skirta 150 Eur bauda. (2 t., b. l. 124-125).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto G. K. parodymais, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir sandėliavimo patalpos adresu (duomenys neskelbtini). Jau seniai, laiko dabar neprisimena, sudarė rašytinę sutartį su (duomenys neskelbtini) piliečiu, jo vardo ir pavardės neprisimena, kad jis gali vykdyti savo veiklą šioje jam priklausančioje teritorijoje. Kiek žino, minėtas nuomotojas galimai su savo žmonėmis vykdo veiklą, susijusią su automobiliais, jų supirkimu, galimai remontu, vežimu į (duomenys neskelbtini) ir panašiai. A. K. jis pažįsta, jis nėra jo draugas, jie tiesiog pažįstami. Jam žinoma, kad A. K. kartu su minėtu (duomenys neskelbtini) piliečiu taip pat užsiėmė (ar šiuo metu užsiima, jis nežino) minėta veikla, tai yra vykdė minėtą veiklą. Konkrečiai apie minėtą veiklą jis pasakyti nieko negali, nes nesidomėjo, tik žino, kad jam priklausančioje valdoje ji yra vykdoma (2 t., b. l. 133-135).

2021 m. gruodžio 2 d. Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašu, kuriame nurodyta, kad 2012 m. birželio 26 d. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis tarp pardavėjos V. E. S. ir pirkėjos D. Č., kuria D. Č. nusipirko žemės sklypą ir pastatą adresu (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 136-139).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytoja V. E. S. parodymais, kad jai iki 2012 m. birželio 26 d. nuosavybės teise priklausė žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Minėtame sklype buvo pastatytas mūrinis dviejų aukštų namas, raudonų plytų, kuris buvo visai neįrengtas, buvo tik sienos ir stogas: be langų, durų, be jokios apdailos. Tai buvo tik mūrinio namo karkasas, netinkamas gyventi, nes jisai buvo neįrengtas. Jokių priestatų sklype nebuvo. Kadangi jai buvo per sunku ir ji neplanavo gyventi name, gyvena daugiabutyje, todėl 2012 m. birželio 26 d. pagal pirkimo pardavimo sutartį, galimai Nr. RI-4142, ji minėtą savo valdą, tai yra sklypą ir nepabaigtą statyti namą pardavė. Už kiek pardavė - neprisimena. Ji prisimena, kad šis sandoris buvo įformintas Kauno mieste pas notarą kontoroje, pas kokį notarą, nurodyti negali, nes neprisimena, notaro kontoros adreso neprisimena, gali būti Kauno rajono notaras. Jokių dokumentų dėl minėto pardavimo nėra išsaugojusi. Ji tik prisimena, kad pas notarą, pardavus minėtą valdą, su ja buvo atsiskaityta grynaisiais pinigais ir su ja atsiskaitė vyras, neseno amžiaus, jo išvaizdos neprisimena ir jo apibūdinti bei atpažinti tikrai negalėtų. Gali būti, kad jos parduotos valdos pirkėja buvo moteris, o su ja grynaisiais pinigais atsiskaitė vyras, kurio nei vardo, nei pavardės neprisimena. Pirkėjos moters nei vardo, nei pavardės nežino, jos taip pat nei išvaizdos, nei amžiaus neprisimena (2 t., b. l. 142-145).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto L. S. duotais parodymais, kad V. E. S. yra jo mama. Iki 2012 m. birželio 26 d. jai nuosavybės teise priklausė žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį ji pardavė. Jis asmeniškai pirkimo-pardavimo sandoryje nedalyvavo ir apie jo aplinkybes nieko pasakyti negali. Bet jis gyvena kaimynystėje minėto sklypo ir namo, tačiau su ten gyvenančiais žmonėmis, kurie iš mamos nusipirko minėtą valdą, jis nebendrauja. Kadangi gyvena šalia, tai matė, kad kai mamos sklypas su nebaigtu statyti namu buvo parduotas, jo savininkas, jo amžiaus vyras, jo vardo, nei pavardės nežino, minėtą namą baigė statyti, kiek suprato, galimai buvo samdomi darbininkai, namą apšildė, įrengė ir šiai dienai jame yra gyvenama, namas yra ganėtinai didelis, dviejų aukštų. Kiek ten gyvena šiuo metu asmenų, jis nežino, pradžioje minėtoje valdoje matydavo jauną moterį, kurios jau apie penkis metus nemato. Taip pat mato atvažiuojančią vyresnio amžiaus moterį, apkūnaus kūno sudėjimo, su baltos spalvos automobiliu, modelio ir valstybinių numerių neįsidėmėjo. Ji visada važinėja su šiuo automobiliu. Taip pat ten mato vyresnio amžiaus vyrą, kuris važinėjasi dviračiu. Yra minėtame sklype matęs galimai prieš 4-5 metus daužtų automobilių, bet po to, kai namo savininkai užsitvėrė valdą medinių lentų tvora, kas valdoje darosi, nesimato (2 t., b. l. 148-151).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs ir įvertinęs šioje byloje surinktus įrodymus teismas sprendžia, kad byloje pareikštas kaltinimai E. K., A. K. ir I. K. nepasitvirtino.

Šios bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 2 dalis įtvirtina nekaltumo prezumpciją, kuri reiškia tai, kad kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymą bei tai, kad baudžiamajame procese kaltės įrodinėjimo našta tenka kaltinančiai institucijai, tačiau kaltinamasis, pasinaudodamas teise į gynybą, gali pateikti įrodymus ar argumentus, paneigiančius pareikštą kaltinimą. Šios nekaltumo prezumpcijos nuostatos sukonkretintos ir įtvirtintos BPK 44 straipsnyje. Atsižvelgiant į nurodytas nuostatas, teismų praktikoje visuotinai pripažįstama, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką.

Pagal BK 2 straipsnio (kuriame suformuluotos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos) 3 dalį asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai BK numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, tai yra tik suvoktas, sąmoningas (tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties požymių.

Taigi, norint padaryti išvadą apie nusikalstamą veikos pobūdį, būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, tai yra faktą, kad asmens poelgiui yra būdingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai.

BK 245 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis.

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnyje numatyta, kad įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismo sprendimu laikomas įsiteisėjęs bet kurios instancijos bendrosios arba specialiosios kompetencijos teismo priimtas procesinis dokumentas, kuriuo išspręsti su bausme nesusiję teisiniai klausimai. Tokiu teismo sprendimu asmeniui gali būti nustatomi įpareigojimai (draudimai), kylantys įvairiais pagrindais, tačiau nesusiję su jo nubaudimu.

Vadovaujantis teismų praktika, akcentuotina, kad šios teisės normos negalima aiškinti formaliai bei atsietai nuo teisės sistemos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad „<...> formalus BK 245 straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo aiškinimas, jog esą kiekvienas teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo atvejis reiškia BK 245 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą, prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje suformuluotoms nuostatoms ir neatitiktų kriminalinės bausmės kaip griežčiausios, kraštutinės teisinio poveikio priemonės paskirties, nusikalstamos veikos sampratos, t. y. paneigtų pačią baudžiamosios teisės esmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-47/2009, 2K-584/2010, 2K-249-895/2016). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad BK 245 straipsnyje įtvirtinta norma negali būti taikoma automatiškai dėl kiekvieno teismo sprendimo neįvykdymo fakto, nes teismo sprendimų, nesusijusių su bausmėmis, vykdymo užtikrinimas pirmiausia yra ne baudžiamosios teisės, bet civilinio ir administracinio proceso įstatymų uždavinys. Todėl baudžiamoji atsakomybė tokiais atvejais turėtų būti taikoma tik atsižvelgus į galimybes užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą civilinio ir administracinio proceso priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-36/2012, 2K-249-895/2016).

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“ (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2017 n. kovo 15 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-P-267/2011, 2K-36/2012, 2K-69/2014 ir kt.).

Sprendžiant šį klausimą, būtina atsižvelgti į asmeniui paskirto įpareigojimo ar draudimo turinį ir pobūdį. Asmuo atsako pagal BK 245 straipsnį, jeigu jis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad neteisėtai nevykdo savo pareigos, ir to norėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-47/2009, 2K-584/2010, 2K-249-895/2016).

Nagrinėjamo atvejo kontekste BK 245 straipsnio taikymą galima būtų pateisinti tik tuo atveju, jeigu būtų neginčijamai nustatyta, kad skolininkas, turėdamas tik realią galimybę įvykdyti savo turtinę prievolę, piktybiškai to vengė ir savo tyčiniu elgesiu sukūrė tokią teisinę situaciją, dėl kurios teismo sprendimo įgyvendinimas iš esmės tapo neįmanomas. Tokie veiksmai, sumenkinantys priverstinių vykdymo priemonių veiksmingumą, gali pasireikšti kaip: 1) turimo turto paslėpimas; 2) turimų lėšų pervedimas į trečiųjų asmenų sąskaitas; 3) fiktyvus turimo nekilnojamojo turto perleidimas, kad nebūtų į ką nukreipti išieškojimo; 4) pelningo darbo pasiūlymo atsisakymas; ar panašaus pobūdžio veiksmai (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. balandžio 26 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-109-1121/2021).

Nagrinėjamoje byloje nekyla ginčo dėl to, kad kaltinime išvardintais teismų procesiniais sprendimais iš kaltinamųjų E. K., A. K., I. K. priteistos įvairios pinigų sumos Z. M. naudai, teismo procesiniai sprendimai yra įsiteisėję ir turi būti vykdomi. Iš minėtų procesinių sprendimų akivaizdu, jog tarp šalių taip pat susiklostę ilgalaikiai konfliktiniai santykiai. Priteistų piniginių sumų Z. M. fakto neneigia ir kaltinamieji. Tačiau kaltinamieji teigia, kad įvykdyti teismo sprendimų, kuriais priteistos įvairaus didžio sumos Z. M. naudai, negalėjo dėl objektyvių priežasčių, tai yra kadangi neturi finansinių galimybių sumokėti, tuo tarpu kaltinime nurodoma, jog E. K., A. K., I. K. nusikalstami veiksmai pasireiškė tyčiniu darbinės veiklos nevykdymu, nepagrįstai skundžiamais teismų procesiniais sprendimais, tyčiniu nesikreipimu dėl senatvės pensijos paskyrimo ir mokėjimo, neregistruotos individualios veiklos vykdymu.

Teismo vertinimu, bylos duomenų ir įrodymų visuma nepatvirtina, kad kaltinamieji E. K., A. K. ir I. K. savo tyčiniais veiksmais būtų siekę tokios faktinės situacijos, jog priteistų nuostolių ir kitų sumų išieškojimas taptų neįmanomas ir kaltinamieji būtų norėję sumenkinti priverstinių vykdymo priemonių veiksmingumą. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad nuteistieji 2004 – 2021 metų laikotarpiu, kuomet buvo atliekamas priverstinis išieškojimas, būtų paslėpę savo turimą turtą, turimas lėšas pervedę į trečiųjų asmenų sąskaitas, fiktyviai perleidę turimą nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, nepagrįstai atsisakę jiems siūlomų pelningų darbų pasiūlymų. Taip pat šioje byloje nėra jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų, kad nuteistieji nuo 2004 m. iki šiol būtų dirbę neoficialiai ir gavę pinigines lėšas iš kitų šaltinių. Tokių duomenų nebuvo surinkta nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pateikta bylą nagrinėjant teisme. Vien liudytoja šioje byloje apklaustos Z. M. teiginiai apie tai, jog kaltinamieji gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini), jų gyvenimo būdas prabangus, jie važinėja prabangiais automobiliais, turi lėšų pragyvenimui, tai yra akivaizdų tyčinį vengimą sumokėti teismo sprendimais priteistus nuostolius ir kitas sumas, kurių nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys, laikytini prielaidomis, kuriomis negali būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teisiamojo posėdžio metu apklausus antstolius R. S. ir R. S., vykdančius išieškojimą iš kaltinamųjų E. K., A. K. ir I. K., nustatyta, kad jie savo vardu registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, į kurį realiai gali būti nukreiptas išieškojimas, neturi, asmenys niekur nedirba, iki 2007 metų I. K., o E. K. – iki 2007 m. liepos gavo neįgalumo išmokas, senatvės pensijų negauna, turi tik transporto priemones, kurios yra išregistruotos ir joms draudžiama dalyvauti eisme (4 t., b. l. 155-158). Šie duomenys, kaip ir kitų bylos įrodymų bei duomenų visuma, patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2004 m. iki 2021 m. nuteistieji neatliko sandorių, kurių pagrindu būtų gavę pinigines lėšas ir jomis būtų galėjęs laisvai disponuoti bei padengti nuostolius ir kitas priteistas sumas Z. M., taip pat, jog tuo laikotarpiu būtų turėjęs kilnojamojo ar nekilnojamojo turto arba transporto priemonių ir šį turtą būtų perleidę kitiems asmenims, suprasdami, kad tokiu būdu išvengs priverstinio išieškojimo, ar būtų bandę fiktyviais sandoriais slėpti savo turtą. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad minėtu laikotarpiu kaltinamųjų E. K., A. K. ir I. K. banko sąskaitose būtų buvusios piniginės lėšos, kurios būtų staiga visos nuimtos ar pervestos į kitas sąskaitas (pavyzdžiui - kitų asmenų).

Prokurorui įrodinėjant kaltinamųjų I. K. ir E. K. kaltę esminė reikšmė buvo suteikta faktinei aplinkybei, kad pastarieji, suėjus pensiniam amžiui, nesikreipė į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl pensijos paskyrimo ir mokėjimo, ir tai galimai patvirtina kaltinamųjų I. K. ir E. K. piktybiškumą vengiant vykdyti teismų procesinius sprendimus dėl nuostolių ir kitų sumų priteisimo Z. M. naudai. Tačiau iš byloje esančių duomenų ir Lietuvos teismų sistemos LITEKO informacijos matyti, jog Z. M. jau buvo kreipusis į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, prašydama prašė teismo įpareigoti (duomenys neskelbtini) be kaltinamųjų I. K. ir E. K. prašymų dėl senatvės pensijų jiems paskyrimo per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos apskaičiuoti ir paskirti valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijas vadovaujantis (duomenys neskelbtini) esančiomis netekto darbingumo pensijų bylomis Nr. 645690, Nr. 2021290, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-421/2019 konstatavo, jog pareikštu netiesioginiu ieškiniu Z. M. pareiškė reikalavimą dėl E. K. ir I. K. teisės į socialinio draudimo senatvės pensijas priverstinio įgyvendinimo. Socialinio draudimo pensijų įstatyme socialinio draudimo senatvės pensija apibrėžiama kaip socialinio draudimo pensija, skiriama asmeniui, sukakusiam šio įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių ir turinčiam šio įstatymo nustatytą pensijų draudimo minimalųjį stažą, reikalingą senatvės pensijai gauti (šio įstatymo 2 straipsnio 21 dalis). Kasacinės instancijos teismas pažymėjo, jog teisė į socialinio draudimo senatvės pensiją atsiranda asmenims, atitinkantiems įstatymo nustatytus reikalavimus. O tai reiškia, kad įstatymas, nustatydamas tam tikrus reikalavimus teisei į socialinio draudimo senatvės pensiją atsirasti (įstatymo nustatytas senatvės pensijos amžius ir pensijų draudimo minimalusis stažas), šią teisę sieja išimtinai su asmeniu. Teisė į socialinio draudimo pensiją įstatymo siejama išimtinai su asmeniu, tai patvirtina ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.1 straipsnio, reglamentuojančio paveldėjimo sampratą ir apibrėžiančio paveldėjimo objektus, 3 dalies norma, kurioje nustatyta, kad nepaveldimos neturtinės teisės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu (teisė į garbę ir orumą, autorystė, teisė į autorinį vardą, į kūrinio neliečiamybę), teisė į alimentus ir pašalpas, mokamas palikėjui išlaikyti, teisė į pensiją, išskyrus įstatymų numatytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-421/2019. Teismų praktika. 2019, 51, p. 73-82). Todėl teisės į pensiją, kuri siejama išimtinai su asmeniu, nerealizavimas negali būti vertinamas kaip piktybiškumas nevykdant teismo sprendimų.

Šioje byloje kaltinamojo A. K. tyčia nevykdyti teismo sprendimų buvo grindžiama ir tuo, jog jis būdamas darbingo amžiaus nebandė legaliai įsidarbinti, vykdė neregistruotą individualią veiklą, taip slėpdamas savo pajamas, tačiau teismo nuomone, ši aplinkybė, sprendžiant asmens kaltės klausimą pagal BK 245 straipsnį, turėtų realios teisinės įtakos, jeigu byloje neginčijamai būtų nustatyta, kad A. K. laikotarpiu nuo 2004 m. iki bylos nagrinėjimo teisme būtų dirbęs nelegaliai ir už tai būtų gavęs pastovias pajamas bei siekęs oficialiai neįsidarbinti, jog antstolis negalėtų atlikti skolos išieškojimo iš gaunamo atlyginimo, taip pat sistemingai būtų atsisakęs akivaizdžiai pelningų darbo pasiūlymų puikiai suvokdamas, kad bus apsunkintas teismo įsakymo vykdymas. Pažymėtina, kad tokių duomenų byloje nėra surinkta, o galimai nelegalus ilgalaikis darbas grindžiamas vieninteliu 2019 m. lapkričio 5 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. AM-AAD-ANR_P-3047-2019, surašytu A. K. atžvilgiu, kuriame užfiksuota administracinio pažeidimo esmė - 2019 m. spalio 28 d. nustatyta, kad pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos žemės sklype, (duomenys neskelbtini), A. K. vykdė eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo ir apdorojimo veiklą, neturėdamas nustatyta tvarka Aplinkos apsaugos agentūros išduoto Taršos leidimo šiai veiklai vykdyti, taip pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 235 straipsnio 4 dalį. Su pažeidimu sutiko, skirta 150 Eur bauda (2 t., b. l. 124-125), tačiau vienas toks atvejis ilgalaikio nedarbo perspektyvoje (laikotarpiu nuo 2004 m. iki 2022 m.) yra epizodinis veiksmas, jis nerodo vykdomos veiklos sistemingumo ir tęstinumo, todėl nebūtų turėjęs esminės įtakos priverstinio išieškojimo efektyvumui. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nėra galimybės priversti asmenį įsidarbinti. Asmuo priverstinai gali atlikti tik viešųjų darbų bausmę, tačiau ir ši bausmės rūšis gali būti paskirta tik nuteistajam sutikus (BK 46 straipsnio 1 dalis), taip pat skyrus laisvės apribojimo bausmę yra galimybė paskirti įpareigojimą neatlygintinai išdirbti iki 200 valandų per teismo nustatytą, bet ne ilgesnį kaip laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas), tačiau įstatymuose nenumatyta galimybė priverstinai įdarbinti darbingo amžiaus asmenį ir jam gauti pajamas, iš kurių galėtų būti vykdomas priverstinis išieškojimas.

Svarbu ir tai, kad byloje ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tiriama ir patikrinta informacija, jog kaltinamieji iš tiesų yra išlaikomi (duomenys neskelbtini) gyvenančios ir verslą turinčios dukros, dėl to ši versija yra nei patvirtinta, nei paneigta, todėl galima daryti tik prielaidą apie kaltinamųjų iš jų šeimos nario, gyvenančio užsienyje, gaunamas lėšas.

Šioje byloje pažymėtina tai, jog įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą matyti, jog priverstinis išieškojimas nėra vykdomas efektyviai ir vien ta aplinkybė, jog antstolis nuolat tikrina valstybiniuose registruose, ieškodamas galimybių išieškoti teismo sprendimais priteistus nuostolius ir kitas sumas, tačiau jam neradus lėšų ir / ar turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, tai savaime nereiškia, jog kaltinamieji tyčia nevykdo teismo sprendimų. Kaip parodė teisiamajame posėdyje apklausti antstoliai R. S. ir R. S., jų vykdymo veiksmai apsiribojo kaltinamųjų turto ir lėšų paieška valstybiniuose registruose, jokių kitų vykdymo veiksmų jie nesiėmė (4 t., b. l. 155-158), tačiau kaip jau minėta, neefektyvus vykdymo procesas nėra pagrindas kilti baudžiamajai atsakomybei, be to, tai niekaip nepadės padaryti išieškojimo proceso iš kaltinamųjų efektyvesniu. Pažymėtina ir tai, jog antstoliai nenuvyko į galimą kaltinamųjų gyvenamąją vietą, neieškojo kitų galimų kaltinamųjų pajamų šaltinių ir turto, išskyrus tą, kuris yra fiksuojamas įvairiuose valstybiniuose registruose.

Įvertintina ir tai, jog nors vykdymo procesas apsunkintas, tačiau jis vyksta, kadangi yra vykdomas išieškojimas iš solidaraus skolininko D. K.. Tačiau tai, jog išieškojimas vykdomas tik iš vieno solidariojo skolininko, nėra pagrindas išvadai, jog kiti solidarieji skolininkai (kaltinamieji I. K., E. K., A. K.) piktybiškai nevykdo jų atžvilgiu priimtų sprendimų, kadangi solidariosios atsakomybės esmė yra tai, jog jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.6. straipsnio 4 dalis).

Pažymėtina ir tai, jog kaltinime kaip vienas iš piktybiškumą ir kaltinamųjų tyčią įrodančių požymių nurodomas nepagrįstas antstolių ir teismo sprendimų apskundimas, taip vilkinant teismų sprendimų vykdymą, tačiau asmuo turi konstitucinę teisę į tinkamą teismo procesą. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teismų instancinės sistemos paskirtis yra šalinti galimas žemesnių instancijų teismų klaidas, neleisti, kad būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimai), priešingu atveju būtų nukrypta nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, pažeista asmens konstitucinė teisė į tinkamą teismo procesą (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 24 d. nutarimai). Nagrinėjamu atveju, aplinkybė, jog kaltinamieji skundė antstolio ir teismų sprendimus, pati savaime nereiškia piktybiškumo ir siekio vilkinti teismų procesinių sprendimų vykdymą, kadangi asmuo, kaip jau minėta, turi teisę į tinkamą teismo procesą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimų ir antstolių sprendimų peržiūra apeliacine tvarka yra įprasta teisinė praktika.

Šioje byloje, įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, nėra pakankamai pagrindo išvadai, jog kaltinamųjų E. K., A. K. ir I. K. veiksmuose buvo tyčia nevykdyti teismo sprendimų, nesusijusių su bausmėmis. Pažymėtina, jog sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014 ir kt.).

Bylos nagrinėjimo metu surinktus anksčiau aptartus ir tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus įvertinus pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas vertinimo taisykles, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, nesant kaltinamųjų E. K., A. K. ir I. K. veikoje BK 245 straipsnyje nustatytų baudžiamojo nusižengimo požymių - subjektyviosios pusės - tyčios, konstatuotina, kad E. K., A. K. ir I. K. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, dėl to jie dėl jam inkriminuotos veikos, numatytos BK 245 straipsnyje, išteisinami (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 304 – 305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

E. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

I. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

E. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsitesėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsitesėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

I. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsitesėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Arūnas Purvainis