Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko,

sekretoriaujant Diletai Liudžiuvienei, dalyvaujant ieškovei Z. M., atsakovei I. K., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Z. M. ieškinį atsakovams I. K., E. K., A. K., D. K., D. K., V. K., A. K. dėl nuostolių priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Apeliaciniu skundui ieškovė Z. M. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 9 d. sprendimą pakeisti, sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys I. K., E. K., A. K. ir D. K., panaikinti ir priteisti iš šių atsakovų solidariai 12 000,00 Lt nuostolių bei bylinėjimosi išlaidas. Su teismo sprendimu nesutinka, kadangi teismas be pagrindo netaikė CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatos, nes Kauno miesto apylinkės teismo 2004-06-08 sprendimu priteista po 400 Lt per mėnesį nuostolių iš konkrečių asmenų: I. K., E. K., A. K. ir D. K., todėl nereikia įrodinėti, jog ieškovė patiria 400 Lt nuostolių per mėnesį dėl atsakovų gyvenimo ginčo namų valdoje. Nurodo, kad nuomos santykiai tarp šalių baigėsi nusprendus atsakovus iškeldinti, todėl nuompinigių dydis neturi reikšmės, o dabar jiems gyvenant susiklostė civiliniai teisiniai santykiai nustatyti įsiteisėjusiu 2004-06-08 teismo sprendimu: ieškovė patiria nuostolius, o atsakovai nepagrįstai praturtėja.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Priėmus teismo sprendimą dėl atsakovų iškeldinimo, atsakovai iš ieškovei nuosavybės teise priklausančios namų valdos neišsikėlė, nuolat reiškė prašymus dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, t.y. ir toliau gyveno Z. M. namų valdoje. Kauno miesto apylinkės teismo 2004-06-08 įsiteisėjusiu sprendimu buvo nuspręsta, kad nuo 2002-01-04 iki 2003-12-01 atsakovai I. K., E. K., A. K. ir D. K., toliau gyvendami ieškovei priklausančioje namų valdoje, be pagrindo sutaupė ieškovės sąskaita, nes naudojosi turtu nemokamai. Todėl šiuo sprendimu iš atsakovų ieškovės naudai solidariai buvo priteista 9200 Lt nuostolių, skaičiuojant po 400 Lt kas mėnesį už naudojimąsi jos turtu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovai I. K., A. K. ir E. K. ir toliau gyvena ieškovei nuosavybės teise priklausančioje namų valdoje ir už šį gyvenimą nemoka, t.y. gyvena ieškovės sąskaita. Nors ieškovė į bylą atsakovais įtraukė net septynis fizinius asmenis, tačiau ne visi jie turi pareigą atsakyti pagal ieškinį. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo namų valdoje gyvena tik trys atsakovai: I. K., A. K. ir E. K.. Atsakovė I. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas D. K., iš kurio ieškovė apeliaciniu skundu taip pat prašė solidariai priteisti nuostolius, nuo 2003 m. vasario mėnesio iš ginčo namų valdos išsiregistravo ir nuo tada gyvena (duomenys neskelbtini) . Šiuos atsakovės paaiškinimus patvirtina ir byloje esantys duomenys. D. K. išsiuntus teismo pranešimą dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo (b.l. 25), jis ginčo namų valdos adresu (duomenys neskelbtini) , Kaune, buvo nerastas, nes negyvena (b.l. 39). 2006-06-09 nutartimi įpareigojus ieškovę pateikti teismui duomenis apie atsakovo D. K. deklaruotą gyvenamąją (darbo) vietą (b.l. 43), ieškovė Z. M. pareiškimu teismo prašė šiam atsakovui procesinius dokumentus siųsti kitu adresu, negu kad buvo nurodyta ieškinyje, t.y. (duomenys neskelbtini) . (b.l. 48). Iš įteikimo pažymos matyti, kad šiuo adresu procesiniai dokumentai D. K. buvo tinkamai įteikti (b.l. 61). Taigi šios aplinkybės laidžia daryti pakankamai tikėtiną išvadą, kad atsakovas D. K. ieškovės Z. M. namų vadoje negyvena, todėl ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį. Šią aplinkybę apylinkės teismas nustatė teisingai ir atsakovo D. K. atžvilgiu ieškinį pagrįstai atmetė. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo šioje dalyje tenkinti ieškovės apeliacinio skundo ir priteisti solidariai nuostolius iš atsakovo D. K..

Tačiau kolegija neturi pagrindo sutikti su teismo sprendimo dalimi, kuria netenkintas reikalavimas priteisti nuostolius. Kaip jau minėta, įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2004-06-08 sprendimu iš atsakovų I. K., E. K., A. K. ir D. K. ieškovės naudai priteista po 400 Lt nuostolio per mėnesį, skaičiuojant nuo 2002-01-04 iki 2003-12-01. Nagrinėjant šią civilinę bylą, ankstesnių teismų procesiniais sprendimais konstatuotos faktinės aplinkybės iš esmės nepasikeitė, išskyrus tai, kad atsakovas D. K. ginčo namų vadoje negyvena. Taigi atsakovai I. K., E. K. ir A. K. toliau gyvena ieškovės Z. M. namų valdoje, už šį pragyvenimą nemoka, todėl darytina išvada, jog minėti asmenys nepagrįstai turtėja ieškovės sąskaita. Šių atsakovų atžvilgiu atidėtas teismo sprendimo dėl iškeldinimo įvykdymas nesuteikia jiems teisės gyventi šioje namų valdoje neatlygintinai, todėl jie negali sutaupyti ieškovės sąskaita. Pagal CK 4.39 straipsnį ieškovės nuosavybės teisės į namų valdą turinį sudaro teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų, kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti šį nuosavybės teisės objektą, juo naudotis ir disponuoti. Ieškovė negali naudotis namų valda, o atsakovai, pažeisdami ieškovės nuosavybės teises, prieš jos valią naudojasi jos turtu be apmokėjimo.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad tarp ieškovės ir atsakovų nei nuomos, nei panaudos teisinių santykių nėra, todėl ir teisės normos, reglamentuojančios šiuos teisinius santykius, negali būti taikomos. Įsiteisėjus teismo 2002-05-16 sprendimui, kuriuo nuspręsta atsakovus I. K., E. K., A. K., D. K., A. K., iškeldinti iš Z. M. namų valdos, nutrūko ir nuomos teisiniai santykiai tarp šių šalių. Vėlesnėmis teismų nutartimis atidėjus 2002-05-16 teismo sprendimo vykdymą, atsakovų I. K., E. K. ir A. K. gyvenimas ginčo namų valdoje buvo teisiškai pagrįstas, tačiau nesuteikė jiems gyventi neatlygintinai. Tai reiškia, kad atsakovai, be apmokėjimo gyvendami šioje namų valdoje, nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita.

Nustatant šio nepagrįsto praturtėjimo laikotarpį, ieškovė ieškinyje nurodė, jog šis laikotarpis yra nuo 2003-12-04 iki 2006-06-04, viso 30 mėnesių. Teisėjų kolegija sutinka su šio laikotarpio pradžios skaičiavimu, tačiau nesutinka su jo pabaiga. Įsiteisėjusiu 2004-06-08 sprendimu nuostoliai dėl nepagrįsto praturėjimo buvo priteisti nuo 2002-01-04 iki 2003-12-01. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė, kad tokie nuostoliai tęsiasi, nes atsakovai ir toliau neatlygintinai gyvena jos namų valdoje, ir nepagrįsto praturtėjimo, kuris yra tęstinio pobūdžio, laikotarpį nurodė nuo 2003-12-04. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatyti nepagrįsto praturtėjimo ribas yra išimtinė ieškovės procesinė teisė. Taigi neanalizuotinos aplinkybės, kodėl šis laikotarpis, ieškovės skaičiavimais, neprasideda iš karto po ankstesniu teismo 2004-06-08 sprendimu konstatuoto nepagrįsto praturtėjimo pabaigos laikotarpio, t.y. kodėl ne nuo 2003-12-02, o nuo 2003-12-04. Neatmetama galimybė, kad ieškovė šį pradžios terminą nurodė tiesiog dėl paprastesnio nuostolių skaičiavimo ar dėl kitų priežasčių. Kaip jau minėta, tai ieškovės teisė, kuri pagrįsta bylos medžiaga. Vertinant atsakovų nepagrįsto praturtėjimo laikotarpio pabaigą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad jis ieškinyje nurodytas nepagrįstai. Kaip jau minėta, ieškovė prašė priteisti nuostolius už nepagrįstą atsakovų praturtėjimą nuo 2003-12-04 iki 2006-06-04, tačiau ieškinį su šiuo reikalavimu ji pareiškė 2006-05-24 (b.l. 3), t.y. anksčiau, negu kad pasibaigė nepagrįsto praturtėjimo terminas. Protingumo principas reikalauja, kad nuostoliai dėl nepagrįsto praturtėjimo būtų apskaičiuoti tik iki kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos, o ne į ateitį. Taigi ir šis nepagrįsto praturtėjimo pabaigos momentas turi sutapti su kreipimosi į teismą diena, t.y. turi baigtis ne vėliau kaip 2006-05-24. Po šios datos prasideda 5 procentų metinių palūkanų nuo ieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos skaičiavimas (procesinės palūkanos). Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovai I. K., E. K. ir A. K. be atlygio gyvendami ieškovės Z. M. namų valdoje nepagrįstai jos sąskaita praturtėjo nuo 2003-12-04 iki 2006-05-24.

Nustatant nuostolių dydį dėl nepagrįsto atsakovų praturtėjimo, pažymėtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 14-15) konstatavo, jog atsakovai I. K., E. K. ir A. K. nevykdo bylos dėl jų iškeldinimo nagrinėjimo metu ieškovei duoto pažado, kad už naudojimąsi jai nuosavybės teise priklausančia namų valda mokės sutarto dydžio mokestį – 400 Lt per mėnesį. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis nagrinėjamoje byloje turi oficialaus rašytinio įrodymo statusą (CPK 197 straipsnio 2 dalis) ir yra svarbi aplinkybė nuostolių dydžiui nustatyti. Taip pat šis 400 Lt per mėnesį dydis nustatytinas ir pačios ieškovės paaiškinimais. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių tokių nuostolių skaičiavimo dydį. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kad tarp jos ir atsakovų buvo nuomos sutartis su atsakovų pareiga mokėti 400 Lt per mėnesį nuomos mokestį, šis teismo argumentas nepagrįstas. Kaip jau minėta, įsiteisėjus 2002-05-16 teismo sprendimui, bet kokie nuomos santykiai tarp šalių nutrūko. Taigi nuomos santykius reglamentuojančių teisės normų šioje byloje taikyti nėra teisinio pagrindo. Pagal CK 6.249 straipsnio 1dalį žala yra asmens negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Tai, kad atsakovai I. K., E. K. ir A. K. neatlygintinai gyvena ieškovės Z. M. namų valdoje, reiškia jų neteisėtus veiksmus, nes jie nepagrįstai sutaupo išlaidas ir nesąžiningai praturtėja ieškovės sąskaita. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad ieškovės nuostolius sudaro ne tik teismo nustatytas žemės nuomos mokesčio 414,34 Lt dydis, kurio atsakovė neginčija, bet ir atsakovų I. K., E. K. ir A. K. nepagrįstas praturtėjimas 400 Lt per mėnesį, jiems nemokamai nuo 2003-12-04 iki 2006-05-24 gyvenant ieškovės Z. M. namų valdoje. Kadangi atsakovai I. K., E. K. ir A. K. nemokamai ginčo namų valdoje gyveno viso 29 mėnesius ir 20 dienų, tai nepagrįstai ieškovės sąskaita jie praturtėjo 11 866,60 Lt, skaičiuojant po 400 Lt per mėnesį.

Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismo sprendimas dalyje dėl netinkamo materialinės teisės normų, reglamentuojančių nuostolių atlyginimą keistinas (CPK 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas), ieškovės ieškinio reikalavimai tenkintini iš dalies, ieškovei Z. M. iš atsakovų I. K., E. K. ir A. K. priteista nuostolių atlyginimo suma padidintina iki 12 280,94 Lt (11 866,60 Lt + 414,34 Lt).

Pakeitus sprendimą, atsiranda pagrindas keisti sprendimo dalį ir dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Iš atsakovų priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos už sumokėtą žyminį mokestį bei išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 88, 98 straipsnis) bei valstybei žyminio mokesčio dalis, nuo kurio sumokėjimo ieškovė buvo atleista bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

n u tarė:

Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 9 d. sprendimą pakeisti.

Priteistą solidariai iš atsakovų I. K., a.k. (duomenys neskelbtini) E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei Z. M., a.k. (duomenys neskelbtini) nuostolių atlyginimo sumą padidinti iki 12 280,94 Lt.

Sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti ir ją išdėstyti taip: priteisti iš atsakovų I. K., E. K. ir A. K. po 50 Lt už sumokėtą byloje žyminį mokestį, po 200 Lt už advokato pagalbą ieškovei Z. M.; valstybei iš atsakovų I. K., E. K. ir A. K. priteisti po 10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš I. K., E. K. ir A. K. po 161 Lt žyminio mokesčio valstybei.

Sprendimo dalį dėl 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2006-05-29 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo palikti nepakeistą.