Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Ž. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 4 d. nutarties, kuria išnagrinėtas pareiškėjos Ž. M. prašymas dėl sprendimo išaiškinimo civilinėje byloje pagal ieškovės Ž. M. ieškinį atsakovei A. B. dėl nekilnojamojo daikto valdymo teisių gynimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, P. P., A. J., A. J., Z. Ž., J. Ž., V. S., V. K., O. M.-Z., S. R., I. B., J. S., K. R., išvadą byloje teikianti institucija valstybės įmonė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Teisme 2023 m. gegužės 29 d. buvo gautas pareiškėjos Ž. M. prašymas dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. sprendimo išaiškinimo, juo prašoma išaiškinti: ar 2022 m. kovo 14 d. teismo sprendimo dalis, kuria nustatytas alternatyvus teismo sprendimo dalies dėl atsakovės A. B. įpareigojimo per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališkai žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), pastatyto pastato – gyvenamojo namo – dalį, patenkančią į 3 m zoną iki žemės sklypo su ieškovei nuosavybės teisėmis priklausančio žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), riba arba šį pastatą perstatyti, užtikrinant 3 m atstumą nuo pastato iki žemės sklypo su ieškovei nuosavybės teisėmis priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ribos, būdas, atsakovei šio įpareigojimo nevykdant suteikiantis teisę ieškovei Ž. M. priverstine tvarka atsakovės A. B. sąskaita nugriauti savavališkai žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), pastatyto pastato – gyvenamojo namo – dalį, patenkančią į 3 m zoną iki žemės sklypo su ieškovei nuosavybės teisėmis priklausančio žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), riba, kurios įvykdymas yra negalimas pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, nustatantį tik viso statinio griovimo galimybę, gali būti laikoma teismo sprendimo dalimi (teismo sprendimu), kuria alternatyvus teismo sprendimo dalies priverstinio įvykdymo būdas, suteikiantis teisę veiksmus atlikti ieškovei, nėra nustatytas.

4. Prašyme nurodyta, kad 2022 m. kovo 14 d. teismo sprendimu nustatyta sprendimo įvykdymo alternatyva, kuria ieškovei Ž. M. suteikta teisė nugriauti savavališkai žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), pastatyto pastato – gyvenamojo namo – dalį, patenkančią į 3 m zoną iki žemės sklypo su ieškovei nuosavybės teisėmis priklausančio žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), riba, negali būti įvykdyta dėl statinio statybą, remontą, rekonstrukciją, griovimą nustatančio teisinio reglamentavimo, o tai, pasak pareiškėjos, sukuria teismo priimto sprendimo nevykdymo galimybę, nes jai negalint realizuoti alternatyvaus sprendimo įvykdymo, kai atsakovė A. B. teismo sprendimo nevykdo, antstolis negali teismo prašyti, kad atsakovės A. B. atžvilgiu būtų taikomos procesinio poveikio priemonės, nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 6 dalyje už teismo sprendimo (įpareigojimo), kurį gali įvykdyti tik skolininkas (atsakovas), nevykdymą, nes šiuo atveju teismo sprendimu yra nustatytas kitas sprendimo įvykdymo būdas, kuris negali būti vykdomas dėl šiame prašyme nurodytų priežasčių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

13. CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

14. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl teismo sprendimo išaiškinimo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinio sprendimo išaiškinimo institutą, šioje byloje susiklosčiusiomis faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis.

15. Pagal CPK 278 straipsnio 1 dalį, jeigu teismo sprendimas (nutartis) yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. CPK 278 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismo procesinis sprendimas gali būti išaiškintas, jeigu jis dar neįvykdytas ir nepasibaigė tokio sprendimo priverstinio vykdymo terminas ar šis terminas neatnaujintas.

16. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būtų tinkamai įvykdomas. Sprendimo išaiškinimo tikslas – pašalinti netikslaus ar neaiškaus teismo sprendimo trūkumus, jį sukonkretinant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2007; 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009; ir kt.). Teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2006, 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2011). Taigi, kaip minėta, teismo sprendimo aiškinimo paskirtis – pašalinti sprendimo rezoliucinės dalies neaiškumus tam, kad toks sprendimas galėtų būti tinkamai įvykdytas.

17. Nagrinėjamu atveju ginčijama nutartimi ieškovės prašymą dėl teismo sprendimo išaiškinimo atsisakyta tenkinti, nurodant, kad ieškovės prašymas neatitinka CPK 278 straipsnyje nustatytų sąlygų. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada.

18. Byloje nustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. kovo 14 d. sprendimu įpareigojo atsakovę A. B. per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti savavališkai užimtą ieškovei Ž. M. nuosavybės teisėmis priklausančią ir nustatytą naudotis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalį, 2006 m. rugpjūčio 3 d. Žemės sklypo plane pažymėtą indeksu „B“ arba žemės sklypo padalijimo plane pažymėtą indeksu „3“, užimtą atsakovei A. B. nuosavybės teisėmis priklausančių inžinerinių komunikacijų, ir savo lėšomis sutvarkyti šią ieškovei Ž. M. nuosavybės teisėmis priklausančią žemės sklypo dalį. Įpareigojo atsakovę A. B. per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališkai žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), pastatyto pastato – gyvenamojo namo – dalį, patenkančią į 3 m zoną iki žemės sklypo su ieškovei nuosavybės teisėmis priklausančio žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), riba, arba šį pastatą perstatyti, užtikrinant 3 m atstumą nuo pastato iki žemės sklypo su ieškovei nuosavybės teisėmis priklausančio žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ribos, o atsakovei A. B. šio įpareigojimo nevykdant, suteikti ieškovei Ž. M. teisę priverstine tvarka atsakovės A. B. sąskaita nugriauti savavališkai žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), pastatyto pastato – gyvenamojo namo – dalį, patenkančią į 3 m zoną iki žemės sklypo su ieškovei nuosavybės teisėmis priklausančio žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), riba. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. liepos 14 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. sprendimą paliko nepakeistą.

19. Ieškovė prašo išaiškinti šį teismo sprendimą, atsakant į klausimą, ar 2022 m. kovo 14 d. teismo sprendimo dalis, kuria nustatytas alternatyvus teismo sprendimo dalies dėl atsakovės A. B. įpareigojimo per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališkai žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatyto pastato – gyvenamojo namo – dalį, patenkančią į 3 m zoną iki žemės sklypo su ieškovei nuosavybės teisėmis priklausančio žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), riba arba šį pastatą perstatyti, užtikrinant 3 m atstumą nuo pastato iki žemės sklypo su ieškovei nuosavybės teisėmis priklausančio žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ribos, būdas, atsakovei šio įpareigojimo nevykdant suteikiantis teisę ieškovei Ž. M. teisę priverstine tvarka atsakovės A. B. sąskaita nugriauti savavališkai žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatyto pastato – gyvenamojo namo – dalį, patenkančią į 3 m zoną iki žemės sklypo su ieškovei nuosavybės teisėmis priklausančio žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), riba, kurios įvykdymas yra negalimas pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, nustatantį tik viso statinio griovimo galimybę, gali būti laikoma teismo sprendimo dalimi (teismo sprendimu), kuria alternatyvus teismo sprendimo dalies priverstinio įvykdymo būdas, suteikiantis teisę veiksmus atlikti ieškovei, nėra nustatytas.

20. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog, prašydama išaiškinti teismo sprendimą, ieškovė nenurodo, kas konkrečiai sprendime yra painu ar dviprasmiška, jos prašymas išaiškinti sprendimą yra grindžiamas siekiu praplėsti patį teismo sprendimą – pakeisti teismo sprendimo rezoliucinę dalį, todėl tokio ieškovės prašymo tenkinimas lemtų ne neaiškumų, susijusių su teismo sprendimo vykdymu, pašalinimą, o teismo sprendimo rezoliucinės dalies, tai yra turinio, keitimą, kuris yra neleistinas pagal CPK 278 straipsnio 1 dalį.

21. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, aiškinant CPK 278 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra reikšmingi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. ir 2006 m. kovo 28 d. nutarimai, kuriuose Konstitucinis Teismas konstatavo, kad teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas, jie negali būti teismo išdėstomi po oficialaus teismo baigiamojo akto paskelbimo; oficialiai paskelbęs teismo baigiamąjį aktą, teismas negali keisti ar kitaip koreguoti jo argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2013).

22. Pažymėtina, kad, pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką, teismo nutartis / sprendimas yra vientisas procesinis dokumentas, todėl, vykdant juos, privalu įvykdyti ne tik rezoliucinėje dalyje nurodytą sprendimą, bet ir laikytis motyvuojamojoje dalyje išdėstytų išaiškinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-362-415/2015; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017).

23. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs ieškovės pateiktą prašymą dėl teismo sprendimo išaiškinimo, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo ginčijamoje nutartyje padaryta išvada, jog ieškovės prašymas yra susijęs ne su nepakankamu teismo sprendimo rezoliucinės dalies aiškumu, o su tolimesnės situacijos aiškinimu, teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu, tačiau tokio pobūdžio klausimai nėra teismo sprendimo išaiškinimo instituto, kurio paskirtis pašalinti teismo sprendimo trūkumus jo vykdymo aspektu, dalykas. Taigi net ir tuo atveju, jei paaiškėtų tokia aplinkybė, jog teismo sprendimas arba jo dalis negali būti įvykdyta ir negalėjo būti įvykdyta jo priėmimo metu dėl prieštaravimo galiojančioms (galiojusioms) teisės normoms, reglamentuojančioms sprendimo ar jo dalies vykdymą, klausimas dėl tokio teismo sprendimo trūkumo negali būti sprendžiamas taikant sprendimo turinio aiškinimo institutą.

24. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prašymą dėl sprendimo išaiškinimo iš esmės siejo su šio sprendimo rezoliucinės dalies pakeitimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti ieškovės prašymą ir išaiškinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. sprendimą.

25. Kaip jau minėta, tam, kad būtų konstatuotas sprendimo išaiškinimo reikalingumas, turi būti nustatyta, jog sprendimo rezoliucinė dalis yra neaiški – nesuprantama arba suprantama nevienareikšmiškai. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. sprendimo rezoliucinės dalies formuluotė yra aiški ir suprantama. Pažymėtina, kad teismo sprendime yra nurodyti aiškūs ir konkretūs įpareigojimai atsakovei, todėl vien ta aplinkybė, kad atsakovė vis dar neįvykdė Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. sprendimo visa apimtimi, nesudaro pagrindo konstatuoti sprendimo išaiškinimo reikalingumą ir poreikį.

26. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas mano, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė CPK 278 straipsnio, įtvirtinančio sprendimo išaiškinimo institutą, nuostatas ir pagrįstai atsisakė išaiškinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. sprendimo ieškovės nurodomų reikalavimų apimtimi, todėl skundžiama nutartis yra teisėta ir jos naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

Dėl bylos procesinės baigties

27. Nustatytų ir aptartų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliantės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo skundą tenkinti. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą.