- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-10
- Bylos Nr.
- 2S-1253-555/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02694-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- V. G., uždarajai akcinei bendrovei „Veina“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6994-848/2020 pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovams V. G., uždarajai akcinei bendrovei „Veina“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti jam solidariai iš atsakovų V. G. ir UAB „Veina“ 22 583,02 Eur žalą, kilusią iš įmonės (UAB „Viešbučių verslas“) vadovo neteisėtų veiksmų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartimi ieškovas V. K. įpareigotas sumokėti 2 000,00 Eur užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Kauno apygardos teismas 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartį dėl įpareigojimo sumokėti užstatą paliko nepakeistą, nustatė ieškovui 10 dienų terminą nuo nutarties priėmimo dienos įvykdyti Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartimi nustatytą įpareigojimą – sumokėti į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 2 000,00 Eur užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 3 d. nutartimi ieškovo V. K. ieškinį atsakovams V. G. ir UAB „Veina“ dėl žalos atlyginimo paliko nenagrinėtu.
4. Teismas nurodė, kad per teismo nustatytą terminą ieškovas nesumokėjo teismo nustatyto dydžio užstato galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui, todėl, atsižvelgus į tai, jog teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartis yra įsiteisėjusi ir turėjo būti vykdoma, ieškovas per teismo nustatytą terminą neįvykdė nutartyje nustatyto įpareigojimo sumokėti užstatą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnio 3 dalimi, ieškovo ieškinį atsakovams dėl žalos atlyginimo paliko nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovas V. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 95 straipsnio 3 dalies nuostatas, dėl ko be jokio teisinio ir faktinio pagrindo buvo apribota ieškovo teisė į teisminę gynybą, t. y. pažeidė LR Konstitucijos 30 straipsnio bei CPK 5 straipsnio nuostatas. Šiuo atveju CPK 95 straipsnio 5 dalies nuostata negalėjo būti taikoma, kadangi neegzistuoja jos taikymui būtinos sąlygos. Ieškovas, pareikšdamas ieškinį atsakovams dėl žalos atlyginimo, savo procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo, todėl teismai neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo tenkinti atsakovo prašymo bei įpareigoti ieškovą sumokėti 2 000,00 Eur dydžio baudą. Ieškovas ieškinį pareiškė siekdamas apginti savo pažeistas teises.
Žemesnės instancijos teismas
5.2. Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-892-390/2020, kuria ieškovo atskirasis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. nutarties panaikinimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atmestas, vertindamas ieškovo ieškinio reikalavimų preliminarų pagrįstumą, pasisakė, kad būtų teisiškai nepagrįsta daryti išvadą, jog ieškovo ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas.
5.3. Šiuo atveju būtent atsakovas laikytinas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis, kadangi nesąžiningais būdais siekia išvengti galimai jam nepalankios civilinės bylos teisminio nagrinėjimo, kurio metu ieškovo ieškinį tenkinus, ieškovas įgytų priešpriešinį reikalavimą į atsakovą. Pats atsakovas turi teisinį suinteresuotumą, kad iš jo nebūtų priteistos ieškiniu prašomos priteisti sumos.
5.4. Šiuo atveju taikyti tokią griežtą procesinę sankciją – ieškovo ieškinį palikti nenagrinėtu nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį paliko nenagrinėtu nesant byloje objektyvių bei pagrįstų duomenų, jog ieškovas galimai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, ir nebuvo įvertintas atsakovų suinteresuotumas bylos baigtimi, dėl ko be jokio teisinio ir faktinio pagrindo buvo apribota ieškovo teisė į teisminę gynybą, pažeistos ieškovo konstitucinės teisės.
Atsiliepimas
6. Atsakovas V. G. pateikė atsiliepimą į ieškovo atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
6.1. Nors ieškovas atskirąjį skundą grindžia tuo, kad jis nepiktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, tačiau skundžiama teismo nutartimi nebuvo sprendžiamas klausimas dėl ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis buvo konstatuotas teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartimi, kurios teisėtumas ir pagrįstumas buvo peržiūrėtas apeliacinės instancijos teismo, ir kuri buvo palikta nepakeista. Šiuo atveju ieškovas atskiruoju skundu iš esmės siekia, kad dar kartą būtų peržiūrėta įsiteisėjusi teismo nutartis, kuria jau yra konstatuotas ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, siekiant neatlyginti bylinėjimosi išlaidų.
6.2. Priešingai nei nurodo ieškovas, skundžiama teismo nutartis nepažeidžia ieškovo teisių į teisminę gynybą. Skundžiama nutartimi ieškovo ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu, tačiau tai neužkerta kelio ieškovui pakartotinai kreiptis į teismą. Ieškovo teisė į teisminę gynybą nebuvo panaikinta.
6.3. Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad ieškovas sistemingai reikšdamas analogiškus reikalavimus ir prašymus, nevykdydamas teisėtų teismo įpareigojimų, sąmoningai siekia piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, kas rodo jo nepagarbą teismui ir proceso dalyviams. Būtent šiuo atveju teismai, atsižvelgdami į ieškovo nuolatinį ir sistemingą elgesį, kuriuo sukuriamos sąlygos išvengti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, pagrįstai ieškovui nustatė papildomas sąlygas, kurias išpildžius, t. y. sumokėjus užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui, ieškovas galėtų įgyvendinti teisę į teisminę gynybą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
8. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinys, per teismo nustatytą terminą neįvykdžius įpareigojimo sumokėti nustatyto dydžio užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui, paliktas nenagrinėtu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. CPK 296 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pareiškimo (ieškinio) palikimo nenagrinėto pagrindai. CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punkte įtvirtinta nuoroda į papildomus specialius pareiškimo (ieškinio) palikimo nenagrinėtu pagrindus, numatytus kitus CPK ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso atvejus. Teismui palikus pareiškimą (ieškinį) nenagrinėtu, byla užbaigiama teismo nutartimi, o suinteresuotas asmuo (ieškovas), pašalinęs aplinkybes, kurios buvo pagrindas pareiškimą palikti nenagrinėtą, turi teisę vėl kreiptis į teismą su pareiškimu (ieškiniu) bendra tvarka (CPK 297 straipsnis).
10. CPK 95 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad kai yra pagrindas manyti, jog ieškinį (pradinį ar priešieškinį), apeliacinį, atskirąjį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pareiškimą ar prašymą ypatingosios teisenos tvarka pateikęs asmuo gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neatlyginti bylinėjimosi išlaidų, teismas turi teisę įpareigoti šį asmenį sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Užstato per nustatytą terminą nesumokėjus, teismas procesinį dokumentą palieka nenagrinėtą. Užstato dydis nustatomas, užstatas grąžinamas, bylinėjimosi išlaidos iš užstato atlyginamos mutatis mutandis taikant šio Kodekso 795, 796, 797 ir 798 straipsnius. Taigi, vienas iš įstatyme įtvirtintų specialių ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindų yra tuomet, kai byloje dalyvaujantis asmuo, įpareigotas sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti, per teismo nustatytą terminą neįvykdo šio įpareigojimo.
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti jam solidariai iš atsakovų V. G. ir UAB „Veina“ 22 583,02 Eur žalą, kilusią iš įmonės (UAB „Viešbučių verslas“) vadovo neteisėtų veiksmų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas pateikė byloje prašymą įpareigoti ieškovą sumokėti 2 000,00 Eur užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 10 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl užstato tenkino ir įpareigojo ieškovą per 10 kalendorinių dienų sumokėti į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 2 000,00 Eur užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Išaiškino ieškovui, kad nesumokėjus užstato per teismo nustatytą terminą, ieškinys bus paliktas nenagrinėtas. Kauno apygardos teismas 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2S-893-390/2020, Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartį paliko nepakeistą ir nustatė ieškovui 10 dienų terminą nuo šios nutarties priėmimo dienos įvykdyti Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartimi nustatytą įpareigojimą – sumokėti į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 2 000,00 Eur užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, ieškovo ieškinys, per teismo nustatytą terminą neįvykdžius teismo įpareigojimo sumokėti nustatyto dydžio užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui, paliktas nenagrinėtu.
12. Bylos duomenys patvirtina, to atskirajame skunde neginčija ir pats ieškovas (apeliantas) V. K., kad įsiteisėjusia teismo nutartimi jam buvo išaiškintos ir teismo nustatytos pareigos neįvykdymo teisinės pasekmės, t. y., kad per teismo nustatytą terminą nesumokėjus užstato, teismas procesinį dokumentą (šiuo atveju ieškinį) paliks nenagrinėtą. Apeliantas, prašydamas panaikinti skundžiamą nutartį, jos neteisėtumą grindžia argumentais dėl pažeistos jo teisės į teisminę gynybą ir netinkamai pritaikytų CPK 95 straipsnio 3 dalies nuostatų, iš esmės kvestionuojant jau įsiteisėjusiomis nutartimis konstatuotas aplinkybės dėl apelianto piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.
13. Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas bendrųjų civilinio proceso principų – įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo privalomumo principas. Ši norma įtvirtina bendrą principinę nuostatą, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo negali nepaisyti asmenys, dalyvaujantys teisiniuose santykiuose. Bylos duomenys patvirtina, kad tiek Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartis, kuria ieškovas (apeliantas) įpareigotas per teismo nustatytą terminą sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti, tiek Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-893-390/2020, kuria palikta nepakeista Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartis, yra įsiteisėjusios, todėl turi būti vykdomos (CPK 18 straipsnis). Tačiau byloje duomenų apie tai, kad apeliantas per teismo nustatytą terminą būtų sumokėjęs užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti, nėra. Tokių duomenų į bylą apeliantas nėra pateikęs (CPK 179 straipsnis).
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, priešingai nei yra nurodoma atskirajame skunde, apelianto piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, ko pasėkoje buvo taikytos CPK 95 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos pasekmės, yra konstatuotas įsiteisėjusiomis Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. ir Kauno apygardos teismui 2020 m. gegužės 19 d. nutartimis. Tuo tarpu, apeliantas, siekdamas skundžiamos nutarties panaikinimo, iš esmės tenurodo argumentus, susijusius su jau įsiteisėjusiomis nutartimis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. dėl konstatuoto ieškovo piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis, tačiau kitų argumentų, pagrindžiančių skundžiamos nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą, nenurodo. Taigi, apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto atskirojo skundo argumentų, kuriais yra kvestionuojamos įsiteisėjusiomis teismo nutartimis padarytos išvados dėl jo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis plačiau nepasisako.
15. Apeliacinės instancijos teismas tai pat neturi pagrindo sutikti ir su apelianto atskirojo skundo argumentais, kad šiuo atveju, ieškovo ieškinį palikus nenagrinėtu, yra pažeidžiama jo procesinė teisė į teisminę gynybą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantas per teismo nustatytą terminą neįvykdė teismo įpareigojimo sumokėti nustatyto dydžio užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui, todėl jo ieškinys atsakovams dėl žalos atlyginimo buvo paliktas nenagrinėtu. Jau minėta, kad teismui palikus ieškinį nenagrinėtu, ieškovas (apeliantas), pašalinęs aplinkybes, kurios buvo pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtą, turi teisę vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka (CPK 297 straipsnis). Taigi, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovo ieškinį, neįvykdžius įsiteisėjusiomis teismo nutartimis nustatytų įpareigojimų, palikus nenagrinėtą, būtų kaip nors pažeista ar apribota jo teisė į teisminę gynybą.
16. Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/20J0; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).
17. Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.