- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-23
- Bylos Nr.
- e2A-1236-260/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12089-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalė Burdulienė, Aušra Baubienė, Raimondas Buzelis
- Trečiasis asmuo
- A. K., N. G., K. R., notarė V
- Atsakovas
- A. T. Š., A. P.
- Ieškovas
- A. Š.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Dalės Burdulienės ir Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),
dalyvaujant ieškovės atstovams E. K. ir advokatui A. T., trečiajam asmeniui A. K., atsakovėms A. T. Š. ir A. P., atsakovių atstovui advokatui A. P.,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Š. apeliacinį skundą bei trečiojo asmens A. K. prisidėjimą prie apeliacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-189-877/2017 pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovėms A. T. Š. ir A. P. dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą pripažinimo negaliojančiu ir sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo, tretieji asmenys: A. K., N. G., K. R., notarė V. J., notaras D. G., notarė R. V. ir notarė B. G..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė A. Š. 2016 m. birželio 10 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir 2016 m. spalio 3 d. su patikslintu ieškiniu dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą pripažinimo negaliojančiu, sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo. 2016 m. spalio 3 d. patikslintame ieškinyje sukonkretinusi reikalavimus, ji prašė teismo pripažinti negaliojančiu 2003 m. vasario 11 d. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini) notarų biuro A. T. Š.; pripažinti negaliojančia (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą (duomenys neskelbtini) notarų biuro, kuria A. T. Š. pardavė A. P. dviejų kambarių butą Nr. (duomenys neskelbtini) su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); pritaikyti piniginę restituciją ir priteisti iš A. T. Š. ieškovės naudai 37 947,74 Eur ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos sutuoktinis V. Š.. Pradėjusi tvarkyti dokumentus dėl palikimo priėmimo ji sužinojo, kad V. Š. nėra įforminęs palikimo priėmimo fakto po savo tėvo A. Š. mirties (duomenys neskelbtini), t. y. įstatymo nustatytu terminu neparašė palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo apie tai, kad palikimą priima ir neišsiėmė paveldėjimo teisės liudijimo. V. Š. palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti, į notarą nesikreipė, nes žinojo, jog A. Š. testamentu jam yra palikęs visą savo turtą. K. V. Š. mirė (duomenys neskelbtini) priėmęs palikimą, tačiau neįforminęs palikimo priėmimo fakto, norint paveldėti vyro turtą buvo būtina išimti paveldėjimo teisės liudijimą, kuris įformintų V. Š. turimas teises. Po vyro V. Š. mirties palikimą įstatymo nustatytu terminu ir tvarka priėmė ieškovė A. Š., duktė A. K. palikimo priimti nepageidavo. Siekdama įgyvendinti savo paveldėjimo teises su pareiškimu ji kreipėsi į teismą, prašė nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, jog A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, po A. Š. mirties, o V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė po A. Š. mirties. Raseinių rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimu jos pareiškimą patenkino. (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarė V. J. (duomenys neskelbtini) išdavė paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą. Šiuo liudijimu patvirtinta, kad A. Š. testamentinis įpėdinis V. Š. paveldėjo mirusiojo A. Š. turtą, kurį sudaro 5.6200 ha žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bei 2.3100 ha žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). K. V. Š. priėmė palikimą pagal testamentą praktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, atsakovei A. T. Š. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas buvo išduotas neteisėtai, pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, todėl privalo būti panaikintas. Panaikinti turi būti tiek paveldėjimo teisės liudijimas, tiek išvestiniai pagal šį liudijimą atsakovės sudaryti paveldėto turto perleidimo sandoriai bei taikytina restitucija natūra ir pinigine išraiška (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.5 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 1.80 straipsnis).
Atsiliepimas
Atsakovė A. T. Š. 2016 m. spalio 25 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškovės A. Š. patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė A. T. Š. nurodė, kad ieškovė yra jos posūnio V. Š. žmona. Dar esant gyvam V. Š. tėvui, buvo aptarti A. Š., jo sūnaus V. ir atsakovės turtiniai santykiai pasitraukus bet kuriam jų iš gyvųjų pasaulio: buvo nutarta, kad mirus A. Š., jo turto dalis pereina atsakovės nuosavybėn, o jei ji gauna kokių lėšų, pasidalina su V. Š.. Ši jo valia ir buvo vykdoma po jo mirties, dėl šių ir kitų aplinkybių V. Š. palikimo po tėvo mirties nepriėmė ir per visą 12 metų 4 mėnesių ir 6 dienų laikotarpį iki savo mirties, jokių pretenzijų dėl turto atsakovei neturėjo. A. Š., A. K. bei A. T. Š. 2015 m. lapkričio 15 d. sudarė susitarimą dėl paveldėto turto ir dėl šio susitarimo sudarymo atsakovė neprieštaravo, kad Raseinių rajono apylinkės teisme būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad dalį turto po A. Š. mirties priėmė V. Š., pradėdamas tą turtą valdyti. V. Š. kito turto, likusio po tėvo A. Š. mirties nevaldė, jį valdė atsakovė A. T. Š., priėmusi palikimą po sutuoktinio mirties. Priešingu atveju paliktas turtas būtų virtęs per 12 metų bešeimininkiu. V. Š. tėvo turto dalis Kaune nebuvo reikalinga, kadangi 12 metų neginčijo atsakovei išduotų paveldėjimo teisės liudijimų, nereiškė jokių pretenzijų dėl paveldėto turto. Atsakovė, pardavusi sodo sklypą, V. Š. perdavė 28 962 Eur (atitikmuo dokumente 100 000 Lt), dengė V. Š. skolas po jo sukelto eismo įvykio, gydymo, laidojimo, mirties metinių apeigų, paminklo statymo, kapo tvarkymo išlaidas. Ieškinio reikalavimai prieštarauja 2015 m. lapkričio 10 d. susitarimui. Ieškovė nepagrįstai nori turto, kuris jai nepaliktas nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą. Turtu visus 13 metų rūpinosi atsakovė A. T. Š., V. Š. gyveno Raseinių rajone ir galimybės rūpintis ginčo turtu neturėjo.
Atsakovė A. P. 2016 m. spalio 26 d. atsiliepimu į patikslintą ieškinį su juo nesutiko. Ji nurodė, kad butą (duomenys neskelbtini) įsigijo 2007 m. lapkričio 8 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ir jį valdo daugiau kaip 8 metus. Per tą laikotarpį V. Š. jokių pretenzijų nei atsakovei A. T. Š., nei jai neišsakė. Įsigijusi butą jį pagerino, suremontavo, išlaikė ir išlaiko, su pardavėja atsiskaitė ir leido jai bute gyventi iki jos mirties, taip pat ją prižiūri ir rūpinasi. Ieškovės reikalavimus laiko nepagrįstais, kadangi V. Š. niekada šio buto bendraturčiu nebuvo, po savo tėvo mirties jokio ieškinio A. T. Š. nereiškė.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 6 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės A. Š. atsakovei A. T. Š. 300 Eur bylinėjimosi išlaidų ir valstybei 43,93 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nustatė, kad V. Š. gimė (duomenys neskelbtini), jo tėvai buvo A. Š. ir A. Š.. V. Š. santuoka su ieškove A. Š. sudaryta (duomenys neskelbtini), jų duktė trečiasis asmuo A. Š. (K.) gimė (duomenys neskelbtini). V. Š. tėvas A. Š. ir atsakovė A. T. K. (Š.) susituokė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) notarė A. Š. patvirtino A. Š. oficialųjį testamentą, kuriuo visą savo turtą, kokį tik mirties dieną turės, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko savo sūnui V. Š.. A. Š. mirė (duomenys neskelbtini). A. Š. testamentų, įregistruotų testamentų registre, nėra, palikimo priėmimo faktas įregistruotas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) A. T. Š. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo po sutuoktinio mirties priėmimo pagal įstatymą, nurodė, kad kitų įpėdinių nėra. (duomenys neskelbtini) notarė V. J. išdavė A. T. Š. nuosavybės teisės liudijimą į ½ dalį turto, įgyto santuokoje su A. Š.. (duomenys neskelbtini) notarė V. J. išdavė atsakovei A. T. Š. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į A. Š. turtą: 280/1122 dalių 11,21 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį 0,0923 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su sodo pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); ½ dalį piniginių indėlių, esančių AB „Hansa - LTB“; ½ dalį (duomenys neskelbtini) paprastųjų vardinių akcijų. (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartimi A. T. Š. 280/1122 dalių 11,21 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė už 796,45 Eur (atitikmuo dokumente 2 750 Lt) K. R.. 2007 m. lapkričio 8 d. pirkimo pardavimo sutartimi A. T. Š. butą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė už 2 896,20 Eur (atitikmuo dokumente 10 000 Lt) A. P.. 2007 m. spalio 25 d. pirkimo-pardavimo sutartimi A. T. Š. 0,0923 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su sodo pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) pardavė už 66 612,60 Eur (atitikmuo dokumente 230 000 Lt) N. G.. V. Š. mirė (duomenys neskelbtini). 2015 m. liepos 21 d. ieškovė A. Š. kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės teismą su pareiškimu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą (mišką ir žemę), po A. Š. mirties, o V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimą (mišką ir žemę) priėmė po A. Š. mirties. Šioje byloje ieškovė įrodinėjo, kad V. Š. po savo tėvo mirties priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti 5,62 ha žemės sklypą (miško ūkio paskirties), esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2,31 ha žemės sklypą (žemės ūkio paskirties) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). 2015 m. lapkričio 10 d. A. Š. ir A. T. Š. sudarė susitarimą pagal kurį A. T. Š. sutiko su pareiškimo Raseinių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1291-674/2015 patenkinimu. 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimu Raseinių rajono apylinkės teismas paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą (mišką ir žemę), po A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), o V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimą (mišką ir žemę) priėmė po A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pradėdamas faktiškai jį valdyti. (duomenys neskelbtini) notarė V. J. išdavė V. Š. paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą į A. Š. turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) notarė K. Š. išdavė ieškovei A. Š. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į V. Š. turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). 2016 m. gegužės 26 d. VĮ Registrų centras duomenimis atsakovei A. Š. nuosavybės teise priklausė šis turtas: laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 7 d. iki 2015 m. kovo 17 d. 1/8 dalis pastato (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nuo 2009 m. liepos 7 d. iki 2015 m. kovo 17 d. butas su rūsiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nuo 2009 m. liepos 7 d. iki 2012 m. gruodžio 20 d. 1,2 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nuo 2003 m. vasario 11 d. iki 2004 m. gegužės 24 d. 280/1122 dalys 11,21 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nuo 2003 m. vasario 6 d. iki 2007 m. lapkričio 8 d. butas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nuo 2003 m. vasario 13 d. iki 2007 m. lapkričio 7 d. 0,0923 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su sodo pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Šiuo metu ši atsakovė nuosavybės teise jokio nekilnojamojo turto neturi.
Teismas, nustatydamas sprendžiamo ginčo esmę, nurodė, kad ieškovė byloje pateiktu ieškiniu siekia susigrąžinti turtą (natūra ar ekvivalentu pinigais), kurį jos sutuoktiniui V. Š. testamentu buvo palikęs tėvas A. Š., tačiau V. Š. iki savo mirties dienos į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes, ieškovės teigimu, priėmė palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti, į dalį turto paveldėjimo teisės liudijimas neteisėtai buvo išduotas A. Š. sutuoktinei atsakovei A. T. Š., kuri paveldėtą turtą pardavė. Ieškovė nurodo, kad A. T. Š. (duomenys neskelbtini) notarė V. J. išdavė paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į A. Š. turtą neteisėtai, todėl šis paveldėjimo teisės liudijimas pripažintinas negaliojančiu, taip pat neteisėtais pripažintini ir atsakovės A. T. Š. sudaryti paveldėto turto pardavimo sandoriai, panaikinant nesąžiningų šalių sudarytą buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, taikant restituciją natūra, o pagal kitus sandorius, kuriais įgijusių turtą pirkėjų negalima laikyti nesąžiningais, atsakovės gautus pinigus priteisiant ieškovei kaip restituciją pinigais.
Netenkindamas ieškovės prašymo pripažinti negaliojančiu A. T. Š. 2003 m. vasario 11 d. notarės išduotą paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į A. Š. turtą, teismas reikšmingomis pripažino tokias aplinkybes: V. Š. po savo tėvo A. Š. mirties per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą į palikimo atsiradimo vietos notarą nesikreipė, jo naudai sudaryto testamento nepateikė. Po V. Š. mirties palikimą įstatymo nustatytu terminu ir tvarka priėmė jo sutuoktinė ieškovė A. Š., tačiau ji neįgijo teisių dagiau nei turėjo V. Š.. Paveldėjimo teisė yra asmeninė. Visi įpėdiniai turi teisę nevaržomai spręsti, ar įgyvendinti paveldėjimo teisę ir perimti palikimą sudarančias turtines ir neturtines palikėjo teises. Per įstatyme įtvirtintus terminus jie gali priimti palikimą, jo atsisakyti ar nepriimti (CK 5.50 str., 5.60 str.). Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Tylėjimo negalima pripažinti valios priimti palikimą išreiškimu. V. Š. neatliko palikimui priimti teisiškai reikšmingų veiksmų (CK 5.50 str. 2 d.), todėl notarė neturėjo jokio teisinio pagrindo, suėjus įstatyme nustatytam trijų mėnesių terminui, atsisakyti išduoti atsakovei, kuri išreiškė savo valią priimti palikimą pagal įstatymą, paveldėjimo teisės liudijimą į palikėjo A. Š. turtą. Teismas vertino kad V. Š., kuris buvo įgijęs aukštąjį išsilavinimą Veterinarijos akademijoje, žinodamas apie tėvo mirtį, jo naudai sudarytą testamentą ir nepateikęs notarui testamento, nepriimdamas viso tėvo palikimo per įstatymo nustatytą terminą, savo veiksmus ir jų pasekmes suprato. Nėra duomenų, kad V. Š. būtų reiškęs pretenzijas atsakovei A. T. Š. ir dėl jos sudarytų nekilnojamojo turto perleidimo sandorių. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės, teismo vertinimu, leido daryti išvadą, jog V. Š. neišreiškė valios priimti savo tėvo palikimo pagal testamentą ir tokiu būdu sutiko, kad ginčo turtą paveldėtų A. T. Š.. V. Š. atsakovės A. T. Š. priimto palikimo teisėtumo ir jai išduoto paveldėjimo teisės liudijimo per CK 5.8 straipsnyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą neginčijo ir nelaikė, kad jo teisės pažeistos. Jeigu įpėdinis pagal testamentą nepriėmė palikimo, tai palikimo dalis, priklausiusi tam įpėdiniui, atitenka įpėdiniams pagal įstatymą ir padalijama jiems lygiomis dalimis (CK 5.61 str. 1 d.). Teismas sprendė, kad visuma šių aptartų aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad ieškovės ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas išduotas laikantis paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, imperatyvioms įstatymo normoms neprieštarauja, todėl nėra pagrindo jo pripažinti negaliojančiu (CPK 178 str.).
Teismas sprendime taip pat nurodė, kad ieškovei nenuginčijus paveldėjimo teisės liudijimo, nėra teisinio pagrindo pripažinti ir išvestinių sandorių, kurie sudaryti atsakovei A. T. Š. priėmus sutuoktinio A. Š. palikimą pagal įstatymą, negaliojančiais.
Apeliacinio skundo, prisidėjimo prie apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė A. Š. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti negaliojančiu (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. T. Š. (duomenys neskelbtini) notarų biuro; pripažinti negaliojančia (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria A. T. Š. pardavė A. P. dviejų kambarių butą su rūsiu Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), patvirtintą (duomenys neskelbtini) notarų biuro; pritaikyti piniginę restitucija ir priteisti iš A. T. Š. ieškovės naudai 34 102,75 Eur bei bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą, netinkamai išaiškino ir pritaikė materialines ir procesines teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, netinkamai įvertino įrodymus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, paliko galioti imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantį paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą bei sandorius.
Pirmosios instancijos teismas, taikydamas ir aiškindamas materialines ir procesines teisės normas bei vertindamas įrodymus, nepagrįstai sprendė, jog:
Tiek paveldint pagal įstatymą, tiek paveldėjimo pagal testamentą atveju, įpėdiniai sužinoję apie palikėjo mirtį, įstatymo nustatytu terminu privalo kreiptis į notarą.
V. Š. (duomenys neskelbtini) A. Š. sudaryto testamento per tris mėnesius notarui nepateikė, todėl notarei, tvarkančiai paveldėjimo bylą, nebuvo žinoma apie testamentą.
V. Š. pradėdamas faktiškai valdyti priėmė žemę ir mišką, į kitą turtą iki pat savo mirties jokių pretenzijų tėvo sutuoktinei A. T. Š. dėl 2003 m. vasario 11 d. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) nereiškė, paveldėjimo teisės liudijimo neginčijo, jokių veiksmų iš kurių būtų galima spręsti, kad ir kitą turtą, dėl kurio buvo išduotas paveldėjimo liudijimas, jis pradėjo faktiškai valdyti, juo rūpintis kaip savu, nei per tris mėnesius po tėvo mirties, nei iki savo mirties dienos neatliko, tai patvirtinančių įrodymų nepateikė.
K. V. Š. neatliko jokių veiksmų, kurie patvirtina, jog jis priėmė palikimą, todėl į paveldėjimo santykius neįstojo, neišreiškė valios priimti tėvo palikimą pagal testamentą ir tokiu būdu sutiko, kad ginčo turtą paveldėtų A. T. Š..Paveldėjimo teisės liudijimas A. T. Š. išduotas laikantis teisės normų reikalavimų, imperatyvioms teisės normoms neprieštaravo, todėl nėra pagrindo jį pripažinti negaliojančiu.Nenuginčijus paveldėjimo teisės liudijimo išduoto A. T. Š., atmesti ir kiti A. Š. ieškinio reikalavimai.
12.3.Tinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus yra pagrindas neteisėtą ir nepagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti.
Trečiasis asmuo A. K. prisidėjimu prie apeliacinio skundo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - apginti V. Š. paveldėjimo teisę: pripažinti negaliojančiu (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą Nr. (duomenys neskelbtini) išduotą A. T. Š. (duomenys neskelbtini) notarų biuro. Taip pat pripažinti negaliojančia (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria A. T. Š. pardavė A. P. dviejų kambarių butą su rūsiu Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kauno miesto savivaldybės patvirtintą (duomenys neskelbtini) notarų biuro, pritaikyti piniginę restituciją ir priteisti iš A. T. Š. ieškovės naudai 34 102,75 Eur bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė A. T. Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės A. Š. 2017 m. vasario 27 d. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas, priimtas pagrindžiant jį byloje nustatytomis aplinkybėmis, pateiktais bylos šalių įrodymais, bylos šalių ir liudytojų paaiškinimais, taip pat Raseinių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1291-674/2015 surinktais įrodymais. Priimdamas sprendimą teismas pagrįstai rėmėsi naujausiu bylos šalių susitarimu, kuris šalių pasirašytas 2015 m. lapkričio 10 d. ir kuriame išreikšta valia patvirtinta Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimu. Susitarimo po vieną egzempliorių gavo kiekviena jį pasirašiusi šalis. Nei viena jų jo neskundė. Apeliantės apeliacinio skundo argumentai, kuriais ginčijamas skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, nepagrįsti, neatspindi susidariusių bendravimo santykių tėvo, jo žmonos ir tėvo sūnaus iki testatoriaus mirties.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovė A. P. prisidėjimu prie atsakovės A. T. Š. atsiliepimo į apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės A. Š. apeliacinį skundą, kaip nepagrįstą, atmesti.
Nagrinėjant bylą teismo posėdyje ieškovės atstovai ir trečiasis asmuo A. K. prašė ieškovės apeliacinį skundą patenkinti pilnai, priteisti jai turėtas bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas, o atsakovės ir jų atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti, joms iš ieškovės priteisti jų turėtas bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), todėl ši byla nagrinėjama apeliacinių skundų ribose.
Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, sandorių sudarytų su paveldėtu turtu pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Pagal CPK 263 straipsnio nuostatas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, iš esmės sutikdama ir su atsakovių atsiliepimuose į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, jų nekartoja, pasisako tik dėl atskirų ieškovės apeliacinio skundo argumentų.
Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, netinkamai išaiškino ir pritaikė materialines ir procesines teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, netinkamai įvertino įrodymus, todėl padarė nepagrįstas išvadas, paliko galioti imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančius paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą bei sandorius. Skunde akcentuojama, kad teismas, netinkamai vertindamas įrodymus, nepagrįstai sprendė, jog tiek paveldint pagal įstatymą, tiek paveldėjimo pagal testamentą atveju, įpėdiniai, sužinoję apie palikėjo mirtį, įstatymo nustatytu terminu privalo kreiptis į notarą; kad V. Š. (duomenys neskelbtini) A. Š. sudaryto testamento per tris mėnesius notarui nepateikė, todėl notarei, tvarkančiai paveldėjimo bylą, nebuvo žinoma apie testamentą; kad V. Š., pradėdamas faktiškai valdyti žemę ir mišką, į kitą turtą iki pat savo mirties jokių pretenzijų tėvo sutuoktinei A. T. Š. dėl (duomenys neskelbtini) išduoto paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) nereiškė, paveldėjimo teisės liudijimo neginčijo, jokių veiksmų iš kurių būtų galima spręsti, kad ir kitą turtą, dėl kurio buvo išduotas paveldėjimo liudijimas, jis pradėjo faktiškai valdyti, juo rūpintis kaip savu, nei per tris mėnesius po tėvo mirties, nei iki savo mirties dienos neatliko, tai patvirtinančių įrodymų nepateikė.
Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo iš esmės sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais. Pirmosios instancijos teismas reikšmingas bylai faktines aplinkybes, nurodytas šios nutarties 7 ir 8 punktuose, nustatė gana tiksliai, pagrįstai pripažino įrodytu, jog po A. Š. mirties (duomenys neskelbtini) jo sūnus V. Š., kuriam visą turtą (duomenys neskelbtini) sudarytu testamentu paliko A. Š., notarui nepateikė pareiškimo dėl turto paveldėjimo, nepateikė ir testamento, tačiau priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti du miško ir žemės ūkio paskirties sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Dėl kito A. Š. priklausiusio asmeninio ir kartu su atsakove A. T. Š. gyvenant santuokoje įgyto turto paveldėjimo į notarę 2002 m. rugsėjo 30 d. kreipėsi tik atsakovė A. T. Š.. Jai (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė V. J. (duomenys neskelbtini) išdavė nuosavybės teisės liudijimą į ½ dalį turto, įgyto santuokoje su A. Š., o (duomenys neskelbtini) ir paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į A. Š. turtą: 280/1122 dalių 11,21 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį 0,0923 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su sodo pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); ½ dalį piniginių indėlių, esančių AB „Hansa - LTB“; ½ dalį (duomenys neskelbtini) paprastųjų vardinių akcijų. Atsakovė A. T. Š. (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartimi 280/1122 dalių 11,21 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė už 796,45 Eur trečiajam asmeniui K. R.; (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartimi butą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė už 2 896,20 Eur atsakovei A. P.; (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi 0,0923 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su sodo pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) pardavė už 66 612,60 Eur trečiajam asmeniui N. G.. Dėl šio turto paveldėjimo ir perleidimo sandorių V. Š. pretenzijų iki pat savo mirties niekada nepareiškė, šių sandorių neginčijo.
Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, leido teismui padaryti pagrįstas išvadas, kad V. Š. neišreiškė valios priimti tėvo palikimą pagal testamentą ir sutiko, kad ginčo turtą paveldėtų atsakovė A. T. Š.. Tikėti ieškovės aiškinimu, kad V. Š. priėmė visą palikimą, pradėdamas faktiškai turtą valdyti, tik juo iki pat savo mirties nesirūpino, sutiko, jog kitu jo paveldėtu turtu naudotųsi atsakovė A. T. Š., nežinojo, kad jo tėvo turtą paveldėjo atsakovė A. T. Š., negalima. Netikėtina, kad išsilavinęs žmogus, kokiu buvo V. Š., daugiau kaip 12 metų nesirūpintų paveldėtu turtu, tarp jų butu ir pastatais, kurių išlaikymas reikalauja nuolatinių išlaidų, nesužinotų, kad atsakovė A. T. Š., su kuria nuolat bendravo, paveldėtą turtą pardavė dar (duomenys neskelbtini) metais. Todėl teisėjų kolegija labiau tiki logiškesniu ir tikroviškesniu atsakovės A. T. Š. paaiškinimu, kad V. Š. po jo tėvo ir šios atsakovės sutuoktinio A. Š. mirties neprieštaravo, jog atsakovei atitektų tėvo turto dalis, taigi ir žinojo, kad ji iškart po A. Š. mirties paveldėjo jo tėvo turtą.
Nepagrįstai, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovei A. T. Š. (duomenys neskelbtini) išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas pripažintinas negaliojančiu, nes buvo išduotas pažeidžiant imperatyviąsias teisės normas (CK 1.80 str., 1.95 str. 1d., 5.8 str., 5.50 str. 1, 2, 3 d.). Kaip pagrįstai nurodė skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas, V. Š. neišreiškė valios priimti savo tėvo palikimo pagal testamentą, asmeninė V. Š. valia buvo nepriimti palikimo pagal testamentą po tėvo mirties. Įpėdinio teisė priimti palikimą ar jo nepriimti yra asmeninė ir išimtinai priklauso nuo įpėdinio valios. V. Š. atsakovės A. T. Š. priimto palikimo teisėtumo, išduoto jai paveldėjimo teisės liudijimo per CK 5.8 straipsnyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą neginčijo ir nelaikė, kad jo teisės pažeistos. Atsakovė A. T. Š. savo mirusio sutuoktinio palikimą priėmė (duomenys neskelbtini). Tuo metu galiojo įstatyminė – CK 5.50 straipsnio 3 dalies – nuostata, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, ji įstatyme įtvirtinta siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose, ja siekiama skatinti įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto. CK 5.57 straipsnyje nurodyta galimybė šį terminą pratęsti, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. kad tam tikros aplinkybės lėmė, jog įpėdinis tinkamai (laiku) negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Palikimo priėmimą patvirtinančių veiksmų per šį laiką neatlikus ir teismui termino nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę, išskyrus atvejus, kai kiti palikimą priėmę įpėdiniai tam neprieštarauja (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Jeigu įpėdinis pagal testamentą nepriėmė palikimo, tai palikimo dalis, priklausiusi tam įpėdiniui, atitenka įpėdiniams pagal įstatymą ir padalijama jiems lygiomis dalimis (CK 5.61 str. 1 d.).
Remiantis CK 5.8 straipsniu ginčyti palikimo priėmimą ar išduoto paveldėjimo teisės liudijimo teisėtumą gali asmuo, pretenduojantis į palikimą. V. Š. iki pat savo mirties to nepadarė, nors, kaip pripažįsta teisėjų kolegija, tikrai nuo pat tėvo mirties (duomenys neskelbtini) metų pabaigoje suprato ir žinojo, kad turtą paveldės ir paveldėjo tėvo sutuoktinė atsakovė A. T. Š.. Asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali pareikšti ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. V. Š. dar gyvam esant nepareiškus laiku ir per daugiau kaip 12 metų pretenzijų dėl A. T. Š. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo teisėtumo, šioje byloje ieškovės, kaip V. Š. įpėdinės, pareikštas reikalavimas pripažinti negaliojančiu atsakovei A. T. Š. (duomenys neskelbtini) išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą negali būti patenkintas.
Negalima, kaip sprendžia teisėjų kolegija, sutikti ir su apeliacinio skundo argumentais, jog nepagrįstai buvo atmesti ieškovės reikalavimai dėl atsakovės A. T. Š. paveldėto turto pardavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos pinigais taikymo. Nesant pagrindo pripažinti, kad šiai atsakovei (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas neteisėtai, nėra pagrindo pripažinti negaliojančiais ir jos teisėtai paveldėto turto perleidimo tretiesiems asmenims sandorius.
Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija atmeta ieškovės apeliacinį skundą, pagrįstą ir teisėtą Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, iš jos atsakovėms priteistinos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos – atsakovei A. T. Š. 200 Eur ir atsakovei A. P. 150 Eur, turėtos jų sumokant už advokato teisinę pagalbą (CPK 98 str.).
Iš ieškovės, atmetus jos apeliacinį skundą, taip pat priteistinos į valstybės biudžetą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme turėtos 18,18 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.; 96 str. 2d.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei A. T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti atsakovei A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš ieškovės A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 18,18 Eur (aštuoniolika eurų ir 18 centų) bylinėjimosi išlaidų. (Ši suma turi būti sumokėta į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant lėšų išieškotoją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752), mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos, įmokos kodą – 5660).
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.