Kauno apylinkės teismo sprendimas

CCivilinė byla Nr. e2-189-877/2017;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12089-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.5.3; 2.5.4; 3.2.6

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 6 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Š. patikslintą ieškinį atsakovėms A. T. Š., A. P. dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą pripažinimo negaliojančiu ir sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo, tretieji asmenys A. K., N. G., K. R., notarė V. J., notaras D. G., notarė R. V., notarė B. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

V. Š. mirė 2015 m. sausio 21 d. (1 t. 12 b. l.).

2015 m. liepos 21 d. A. Š. kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės teismą su pareiškimu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą (mišką ir žemę), po A. Š. mirties, o V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimą (mišką ir žemę) priėmė po A. Š. mirties. Šioje byloje ieškovė įrodinėjo, kad V. Š. po savo tėvo mirties priėmė jo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti 5,62 ha žemės sklypą (miško ūkio paskirties), esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2,31 ha žemės sklypą (žemės ūkio paskirties) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Teismui dar neišnagrinėjus bylos, 2015 m. lapkričio 10 d. A. Š. ir A. T. Š. sudarė susitarimą, kuriuo A. Š. nurodė, kad „jokių turtinių pretenzijų (kilnojamajam ir nekilnojamajam) turtui, esančiam nuosavybėje suinteresuoto asmens A. T. Š., gyvenančios Kaune, (duomenys neskelbtini) neturiu ir neturėsiu nei Raseinių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1291-674/2015 m., nei tolimesniame mūsų bendravime. Taip pat neturiu jokių pretenzijų į A. T. Š. vyro A. Š., mirusio 2002-09-15, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, valdytą bendrai abiejų sutuoktinių. Įsipareigoju dėl įvardintų asmenų turėto ir turimo turto nekelti jokių ginčų (paprastų ir teisminių)“. A. T. Š. savo ruožtu sutiko su pareiškimo Raseinių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1291-674/2015 patenkinimu (2 t. 103 b.l.). Šis susitarimas buvo sudarytas atsakovės A. T. Š. iniciatyva.

2015 m. gruodžio 11 d. sprendimu Raseinių rajono apylinkės teismas paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą (mišką ir žemę), po A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 1995-12-02, o V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimą (mišką ir žemę) priėmė po A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties 2002-09-15, pradėdamas faktiškai jį valdyti (Raseinių rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-1291-674/2015, 2-4, 104-107 b. l.).

Ginčo esmė

Ieškovė šiuo ieškiniu iš atsakovių siekia susigrąžinti turtą (natūra ar ekvivalentu pinigais), kurį jos sutuoktiniui V. Š. testamentu buvo palikęs tėvas A. Š., tačiau V. Š. iki savo mirties dienos į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes ieškovės teigimu priėmė palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti, į dalį turto paveldėjimo teisės liudijimas ieškovės manymu neteisėtai buvo išduotas A. Š. sutuoktinei A. T. Š., notarei nurodžiusiai, kad kitų įpėdinių nėra.

Dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu

Ieškovė savo ieškinį grindžia aplinkybėmis, kad jos sutuoktinis V. Š. savo tėvo palikimą pagal testamentą priėmė, pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Raseinių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1291-674/2015 ieškovė įrodinėjo, kad jos sutuoktinis po savo tėvo mirties faktiškai valdydamas priėmė žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė nagrinėjant šią bylą Raseinių rajono apylinkės teisme nurodė, kad į kitą turtą po A. Š. mirties nepretenduoja (Raseinių rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-1291-674/2015 2015-11-10 teismo posėdžio garso įrašas nuo 00.17.10.00 iki 00.19.30.00), tačiau savo nuomonę pakeitė ir šioje byloje ginčija A. T. Š. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą ir atsakovų sudarytus sandorius.

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi ji priimti. Pagal palikimo atsiradimo metu galiojusią Civilinio proceso kodekso 5.50 straipsnio redakciją, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 1-3 d.). Tiek paveldėjimo pagal įstatymą, tiek paveldėjimo pagal testamentą atveju, sužinoję apie palikėjo mirtį, įstatymo nustatytu terminu įpėdiniai patys privalo kreiptis į notarą. Tada paveldėjimo pagal įstatymą atveju notarui teikiamas pareiškimas dėl palikimo priėmimo, o paveldėjimo pagal oficialųjį ar jam prilygintą testamentą atveju notaras, sužinojęs apie palikėjo mirtį, privalo imtis CK nustatytų testamento paskelbimo veiksmų. A. Š. testamentą buvo sudaręs Raseinių rajono notaro biure, tačiau gyveno Kaune ir jo gyvenamosios vietos notarei 1996 m. spalio 24 d. sudarytas testamentas per tris mėnesius po testatoriaus mirties nebuvo perduotas. Testamentų registras veiklą pradėjo nuo 2001 m. liepos 1 d., duomenys apie iki jo veiklos pradžios sudarytus (priimtus saugoti) testamentus arba palikimo priėmimo faktus Testamentų registrui neperduoti, todėl paveldėjimo bylą tvarkančiai notarei apie A. Š. testamentą negalėjo būti žinoma. Pažymėtina, kad nei Notariato įstatymas, nei Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius, neįpareigoja palikimo atsiradimo vietos notaro nustatyti galimus visus palikėjo įpėdinius, informuoti visus įpėdinius pagal įstatymą apie jų teisę priimti palikimą įstatyme nustatytu būdu ir terminais. Notaras neturi pareigos rūpintis visų įpėdinių tinkamu teisių ir pareigų įgyvendinimu ir už juos įgyvendinti jų teisę į palikimą. Notaras turėtų įspėti įpėdinius, kurie kreipiasi dėl palikimo, kad jei yra dar ir kitų asmenų, galinčių būti šaukiamais paveldėti, o įpėdiniai tokius duomenis nuslepia, jie prisiima riziką, kad tokiems asmenims, vėliau sužinojusiems apie palikimą ir palikimo priėmimo terminą praleidusiems dėl svarbių priežasčių teismo sprendimu terminas galės būti pratęstas, t. y. įpėdiniai turi būti įspėti apie teisminių ginčų riziką.

Byloje nustatyta, kad V. Š. po savo tėvo A. Š. mirties per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą į palikimo atsiradimo vietos notarą nesikreipė, jo naudai sudaryto testamento nepateikė. Po V. Š. mirties palikimą įstatymo nustatytu terminu ir tvarka priėmė jo sutuoktinė A. Š..

A. T. Š. 2003-02-11 buvo išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas Nr. 4JV-1612, pagal kurį po A. Š. mirties ji paveldėjo: 280/1122 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., kurį pardavė už 2 750 Lt; ½ dalį dviejų kambarių buto su rūsiu Nr. 21, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurį pardavė už 10 000 Lt; ½ dalį 0,0923 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį vieno aukšto karkasų sodo pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio 19,01 kv. m. ploto, (duomenys neskelbtini)., kurį pardavė už 230 000 Lt.

Raseinių rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-1291-674/2015 sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. Š. po savo tėvo A. Š. mirties faktiškai valdydamas priėmė žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Visą kitą A. Š. turtą paveldėjo jo sutuoktinė – atsakovė A.T. Š., kuri padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Iki pat savo mirties dienos V. Š. jokių pretenzijų tėvo sutuoktinei dėl tokių jos veiksmų neturėjo, jai išduoto paveldėjimo teisės liudijimo neginčijo. Iš ieškovės, atsakovių paaiškinimų nustatyta, kad V. Š. po tėvo mirties atvykdavo į Kauną pas pamotę į svečius, tačiau jokių veiksmų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ir kitą turtą, dėl kurio atsakovei 2003-02-11 buvo išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas Nr. 4JV-1612, jis pradėjo faktiškai valdyti, rūpinosi juo kaip savu ir siekė tuo turtu disponuoti, nei per tris mėnesius po savo tėvo mirties, nei iki savo mirties dienos, neatliko. Ieškovė nepateikė teismui jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jos nurodomą aplinkybę dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti per tris mėnesius (o taip pat ir vėliau) po palikėjo mirties apie V. Š. turėtas šio turto išlaikymo ir priežiūros išlaidas (mokesčiams, draudimui, remontui ir pan.) (CK 5.51 str. 1 d.).

A. T. Š. teigimu, tarp jos ir V. Š. buvo žodinis susitarimas dėl paveldėto turto pasidalinimo, be to, ji , pardavusi sodo sklypą su pastatu, perdavė V. Š. 100000 Lt, iš paveldėto turto teikė jam pagalbą, kai V. Š. sukėlė eismo įvykį. Atsakovė A. P. ir L. P. patvirtino šiuos A. T. Š. paaiškinimus, tačiau jos yra su atsakove susijusios giminystės ryšiais, šiuo metu ginčo butas yra parduotas atsakovei A. P., todėl jų parodymai negali būti laikomi patikimais. Tokios didelės pinigų sumos perdavimas turi būti pagrįstas rašytiniais įrodymais, todėl teismas šioje byloje neturi pagrindo konstatuoti apie šios pinigų sumos V. Š. perdavimą. Be to, įstatymas nenumato, kad įpėdiniai kitokia negu įstatymo nustatyta tvarka galėtų išreikšti savo valią dėl palikimo pasidalijimo, todėl šios aplinkybės dėl buvusio susitarimo, lėšų už parduotą turtą pasidalijimo iš esmės nėra reikšmingos teisingam ginčo išsprendimui.

Pažymėtina, kad paveldėjimo teisė yra asmeninė. Visi įpėdiniai turi teisę nevaržomai spręsti, ar įgyvendinti paveldėjimo teisę ir perimti palikimą sudarančias turtines ir neturtines palikėjo teises per įstatyme įtvirtintus terminus jie gali priimti palikimą, jo atsisakyti ar nepriimti (CK 5.50 str., 5.60 str.). Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Tylėjimo negalima pripažinti valios priimti palikimą išreiškimu. Palikimo priėmimas gali būti išreiškiamas tik aktyviais veiksmais – teisės naudotis turtu perkėlimu į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip savo nuosavybe. Kai palikimas yra priimamas, paveldėjimo santykiai plėtojasi toliau, kol nebus išspręstas paveldėto turto likimas ir nebus įformintos paveldėtojo teisės; jeigu paveldėtojas atsisako nuo palikimo arba neatlieka jokių veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė palikimą, teismų praktikoje, paveldėjimo teisės doktrinoje pripažįstama, kad jis į paveldėjimo santykius neįstojo arba iš jų pasitraukė ir paveldėjimo santykiai nutrūko (LAT 2007 m. lapkričio 24 d. Nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-523/2007, 2006 m. vasario 27 d. Nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

A. K. nurodė, kad jos tėvas V. Š. bijojo valdiškų įstaigų ir spėja, kad paveldėjimo klausimus atidėliojo, nes pasitikėjo pamote. Tokie jos paaiškinimai jokiais įrodymais nepagrįsti ir neįtikinantys, nes tokiu atveju jo šeimos nariai, o taip pat ir duktė, kuri palikimo atsiradimo metu buvo 27 metų amžiaus, turėjo visas galimybes paskatinti V. Š. savo paveldėjimo teisę įgyvendinti ir padėti jam, jeigu tai buvo būtina. Pažymėtina, kad V. Š. buvo įgijęs aukštąjį išsilavinimą Veterinarijos akademijoje, todėl akivaizdu, kad žinodamas apie tėvo mirtį, jo naudai sudarytą testamentą ir nepateikęs notarui testamento, nepriimdamas viso tėvo palikimo per įstatymo nustatytą terminą, jis savo veiksmus ir jų pasekmes suprato. Nėra duomenų, kad V. Š. būtų reiškęs pretenzijas atsakovei A. T. Š. ir dėl jos sudarytų nekilnojamojo turto perleidimo sandorių. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog V. Š. neišreiškė valios priimti savo tėvo palikimo pagal testamentą ir tokiu būdu sutiko, kad ginčo turtą paveldėtų A. T. Š.. Iš įgalioto atstovo E. K. paaiškinimų nustatyta, kad kiti šeimos nariai apie A. Š. palikimo sudėtį sužinojo tik po V. Š. mirties, kas tik sustiprina teismo įsitikinimą, kad asmeninė V. Š. valia buvo nepriimti palikimo pagal testamentą po tėvo mirties. Kaip minėta, įpėdinio teisė priimti palikimą ar jo nepriimti yra asmeninė ir išimtinai priklauso nuo įpėdinio valios. V. Š. priimto palikimo teisėtumo ir A. T. Š. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo per CK 5.8 straipsnyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą neginčijo ir nelaikė, kad jo teisės pažeistos. Ieškovė negali turėti daugiau teisių, negu A. Š. įpėdinis V. Š.. Kaip teisingai nurodė ieškovės atstovas, įstatyme nustatytas draudimas priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ir išlygomis. Atsakovė A. T. Š. sutuoktinio palikimą priėmė 2003 m. CK 5.50 straipsnio 3 dalies nuostata, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos įstatyme įtvirtinta siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose. Ja siekiama skatinti įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto. CK 5.57 straipsnyje nurodyta galimybė šį terminą pratęsti, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. kad tam tikros aplinkybės lėmė, jog įpėdinis tinkamai (laiku) negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Palikimo priėmimą patvirtinančių veiksmų per šį laiką neatlikus ir teismui termino nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę, išskyrus atvejus, kai kiti palikimą priėmę įpėdiniai tam neprieštarauja (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Jeigu įpėdinis pagal testamentą nepriėmė palikimo, tai palikimo dalis, priklausiusi tam įpėdiniui, atitenka įpėdiniams pagal įstatymą ir padalijama jiems lygiomis dalimis (CK 5.61 str. 1 d.).

Kadangi V. Š. neatliko palikimui priimti teisiškai reikšmingų veiksmų (CK 5.50 str. 2 d.), todėl notarė neturėjo jokio teisinio pagrindo, suėjus įstatyme nustatytam trijų mėnesių terminui, atsisakyti išduoti atsakovei, kuri išreiškė savo valią priimti palikimą pagal įstatymą, paveldėjimo teisės liudijimą į palikėjo turtą. Be to, nuo 2015 m. liepos 8 d. įsigaliojus 2015 m. birželio 30 d. įstatymui Nr. XII-1928, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos pasekmės (įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą) atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio pagal įstatymą ar įpėdinio pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas. A. T. Š. 2003 m. priėmus A. Š. palikimą, akivaizdu, kad ieškovės teisė negali būti ginama. Visuma aptartų aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad ieškovės ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas išduotas laikantis paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, imperatyvioms įstatymo normoms neprieštarauja, todėl nėra pagrindo jo pripažinti negaliojančiu (CPK 178 str.).

Ieškovei nenuginčijus paveldėjimo teisės liudijimo, nėra teisinio pagrindo pripažinti ir išvestinių sandorių, kurie sudaryti atsakovei A. T. Š. priėmus sutuoktinio A. Š. palikimą pagal įstatymą, negaliojančiais.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį atmetus, atsakovėms iš ieškovės priteistinos atsakovių patirtos ir įrodytos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė A. T. Š. už advokato A. Palijansko teisinę pagalbą sumokėjo 400 Eur, A. P. – 300 Eur (3 t. 110 b.l.). Advokatas rengė atsakovėms procesinius dokumentus- atsiliepimus į ieškinį, atsiliepimus į patikslintą ieškinį, atstovavo atsakoves parengiamajame ir teismo posėdžiuose. Atsižvelgiant į suteiktų paslaugų pobūdį ir kiekį, išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, yra protingos ir pagrįstos, todėl priteistinos atsakovėms iš ieškovės (CPK 93 str. 1d.; 98 str.). Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Nagrinėjant bylą susidarė 43,93 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos teismo lėšomis. Ieškinį atmetus, šios išlaidos priteistinos valstybei iš ieškovės (CPK 88 str. 1 d. 3 p.; 96 str. 2d.).

2016 m. birželio 21 d. nutartimi ieškinio reikalavimų užtikrinimui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovių turtui. 2016 m. spalio 6 d. nutartimi pakeistas Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartyje nurodytą ieškovės A. Š. reikalavimų užtikrinimo dydis, padidinant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastą nuo 34102,75 Eur iki – 37000 Eur. Sprendimui įsiteisėjus, laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos (CPK 150 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, 150 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti A. T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 43,93 Eur (keturiasdešimt tris eurus 93 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (įmonės kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Įsiteisėjus sprendimui, panaikinti 2016 m. birželio 21 d. nutartimi taikytas ir 2016 m. spalio 6 d. nutartimi patikslintas laikinąsias apsaugos priemones: A. T. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, piniginių lėšų, turtinių teisių, esančių pas atsakovę ar trečiuosius asmenis areštą, draudimą disponuoti atsakovei priklausančiomis piniginėmis lėšomis, turtinėmis teisėmis; panaikinti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atsakovės A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise valdomam butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam Kaune, (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.