Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei pagal įgaliojimą Viktorijai Licei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui A. G. dėl vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Atsakovas A. G., teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad sutiktų susitarti taikiai, tačiau nori, kad ieškovė kompensuotų jo buto remontui skirtas lėšas. Teigia, kad patiria spaudimą iš ieškovės giminaičių, sulaukia grasinimų. Nurodė, kad dar augina dukrą A., kurią turi išlaikyti. Paaiškino, kad 2022 metų vasario 14 dieną grįžo iš Airijos, kur dirbo apie 4-5 mėnesius, per savaitę uždarbis siekė apie 400 eurų, grįžęs į Lietuvą niekur neįsidarbino. Profesija stalius - baldžius. Nurodė, kad nėra ginčo dėl bendravimo tvarkos ir sutinka, kad vaikas augtų su mama. Pažymėjo, kad nuo 2022 metų kovo mėnesio nebemoka išlaikymo dukrai M., nes nebeturi lėšų ir darbo. Nurodė, kad duomenų apie savo turtinę padėtį nepateikė, nes nespėjo.

4. Pažymėtina, kad teismui atidėjus teismo posėdį suteikiant galimybę atsakovui įvykdyti teismo įpareigojimą dėl duomenų apie savo turtinę padėtį pateikimo ir įrodymų, kurie patvirtintų jo paties nurodomas aplinkybes, atsakovas į teismo posėdį nebeatvyko, byla baigta nagrinėti atsakovui teismo posėdyje nebedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

5. byloje nustatyta, kad ieškovė R. K. ir atsakovas A. G. nebuvo sudarę santuokos, tačiau jiems gyvenant kartu (duomenys neskelbtini) gimė dukra M. G..

6. Ieškovės teigimu, šalys kartu nebegyvena nuo 2020 m. pabaigos, atsakovas šios aplinkybės neginčijo. Ieškovė nurodo, kad pradėjus gyventi skyrium, atsakovas kas mėnesį teikė po 400 eurų vaiko išlaikymui, tačiau nuo 2022 m. pradžios atsakovas prie vaiko išlaikymo visiškai neprisideda, vaiku nesirūpina. Atsakovo teigimu, išlaikymo dukrai M. G. neteikia nuo 2022 m. kovo mėnesio.

7. Įstatymas numato pareigą abiem tėvams išlaikyti savo vaiką (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas išlaikymą vaikams, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, leisdamas teismui kiekvienu konkrečiu atveju išsaugoti protingą vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo bei tėvų galimybių pusiausvyrą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 išaiškino, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti ar jį teikdami, tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, ir ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 pažymėjo, kad išlaikymo dydis nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina teismų praktika bei akcentavo, kad išlaikymo dydis turi būti nustatomas kiekvienu atveju individualiai.

8. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad vaikas turi poreikį gyventi saugioje švarioje aplinkoje, būti sotus, apsirengęs, mokytis, žaisti, atostogauti, ugdyti savo gebėjimus ir pan., tačiau vaikų poreikių tenkinimo lygis priklauso nuo tėvų gaunamų pajamų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Taigi sprendžiant dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikai turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai.

9. Nepilnamečiam vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

10. Ieškovė ieškiniu dukros išlaikymui prašė priteisti iš atsakovo po 310 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad nėra pajėgus finansiškai teikti tokio dydžio išlaikymą, be to turi išlaikyti dar vieną nepilnametį vaiką.

11. Kiekvieną kartą sprendžiant dėl priteistino išlaikymo turi būti atsižvelgta į tai, ar tėvai turi galimybę tenkinti vaiko poreikius. Pažymėtina, kad atsakovas jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį, gaunamas pajamas, sveikatos būklę ir pan. į bylą nepateikė. Iš teismų informacinėje sistemoje Liteko esančių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų nustatyta, kad atsakovas vertėsi individualia veikla nuo 2018-02-22 iki 2022-04-04. Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir VMI) prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė pažymą dėl informacijos apie A. G. pateikimo, kuriame nurodė, kad neturi duomenų apie A. G. 2021 metais gautas pajamas, nes tretieji asmenys duomenų apie A. G. 2021 metais išmokėtas išmokas Valstybinei mokesčių inspekcijai nėra pateikę ir A. G. Pajamų mokesčio deklaracijos (forma GPM311) už 2021 m. mokestinį laikotarpį nėra pateikęs. VMI duomenų apie gautas pajamas laikotarpiu nuo 2022-01-01 iki 2022-10-13 neturi. Iš teismų informacinėje sistemoje Liteko esančių VĮ „Regitra“ duomenų nustatyta, kad atsakovo vardu registruoto turto nėra. Atsakovas neįvykdė teismo įpareigojimo pateikti įrodymus apie jo dirbant užsienyje gautas pajamas, apie tai, kad grįžęs į Lietuvą ieškojo darbo (registravosi užimtumo tarnyboje), tačiau jo negavo.

12. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu įsidarbino UAB „Ainava“ valytoja ir pagal teismui pateiktą pažymą jos mėnesinės pajamos yra 417,15 Eur. Iš ieškovės pateikto bankinės sąskaitos išrašo nustatyta, kad ieškovė kas mėnesį gauna 80,50 Eur išmoką vaikui, pagal išmokų vaikams įstatymą. 2022 m. spalio 17 d. VĮ Registrų centro ir VĮ „Regitra“ duomenimis nustatyta, kad ieškovė savo vardu registruoto turto neturi. Taip pat ieškovė nurodo, kad jai finansiškai padeda brolis, pamotė ir tai patvirtina bankinės sąskaitos išrašas.

13. Nors byloje nėra pateikta išsamių duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, tačiau įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas negali daryti išvados, jog atsakovo turtinė padėtis yra sunki.

14. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

15. Ieškovė vaiko poreikių apskaičiavimo lentelėje nurodo, kad nepilnametės dukros M. G. būtiniausioms poreikiams tenkinti reikia: 1) maistui 3720 Eur (310 Eur mėn.); 2) avalynei ir rūbams - apie 1590 Eur (132,50 Eur mėn.); 3) išlaidoms higienos reikmenims - apie 865 Eur (72,08 Eur mėn.); 4) vaistams nuo peršalimo, vitaminams 300 Eur (25 Eur mėn.); 5) gimtadieniui, kitoms pramogoms - 480 Eur (40 Eur mėn.). Iš viso metinės išlaidos būtiniausiems dukros poreikiams tenkinti sudaro apie 6955 Eur, o per mėnesį apie 580 Eur.

16. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismo procesiniame sprendime nebūtina detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (pavyzdžiui, maistui) ir kokia proporcija ji dalijama tarp vaiko tėvų. Toks įvardijimas daugeliu atvejų yra neprasmingas, nes kai kurios išlaidos vaiko išlaikymui (išlaidos vaistams, drabužiams, avalynei, būsto užtikrinimui) negali būti vienodos kiekvieną mėnesį. Vertindamas ieškovės prašomas priteisti sumas vaikų išlaikymui teismas tai daro atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsniu). Pažymėtina, kad M. G. yra tik trijų metų amžiaus. Todėl teismas, atsižvelgdamas į vaiko amžių, vertina, kad ieškovė nepagrindė, kad tokio amžiaus vaiko pramogoms per mėnesį reikia 40 eurų. Vaikas lanko darželį, todėl kaip paaiškino ieškovė, namie valgo tik vakare. Ieškovė, duodama paaiškinimus nurodė, kad sumą maistui skaičiavo bendrai, t.y. kiek jam išleidžia sau ir vaikui.

17. Ieškovė gauna 80,50 Eur kasmėnesinę valstybės išmoką vaikui. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės vaikui mokamos išmokos dydžiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020).

18. Vaiko teisių apsaugos institucijos atstovė teismo posėdžio metu pateikė Gyventojų registro duomenų bazės išrašą, iš kurio nustatyta, kad atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką - dukrą A. G., gim. (duomenys neskelbtini). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Lieko nustatyta (CPK 179 straipsnis), kad – Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-18556-676/2016 buvo nutraukta atsakovo santuoka bendru sutikimu ir pagal patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, A. G. įsipareigojo dukrai A. G. teikti 190 Eur išlaikymą iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą atsižvelgus į infliaciją indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.

19. Atsižvelgdamas į vaiko amžių, jo poreikius ir vaiko būtinųjų poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, šalių turtinę padėtį, į tai, kad atsakovas turi išlaikyti dar vieną nepilnametį vaiką, į tai, kad šalys bylos nagrinėjimo metu faktiškai susitarė dėl dukrai M. skirtino išlaikymo dydžio, išklausius vaiko teisių apsaugos institucijos žodinės išvados teismo posėdžio metu, teismas daro išvadą, kad iš atsakovo dukrai M. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), priteistinas 200 Eur išlaikymo dydis, kuris šiuo metu yra pakankamas nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti. Pažymėtina, kad įstatymas numato, kad priteisto išlaikymo dydis, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, teismo sprendimu gali būti pakeistas (CK 3.201 straipsnis).

20. Išlaikymas priteistinas nuo ieškinio padavimo į teismą dienos, t. y. 2022 m. liepos 15 d. Išlaikymo dydis indeksuojamas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200, 3.208 straipsniai). Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

21. Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

22. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis išimtinai vaiko interesais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.174 straipsnio 2 dalis), taip pat turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

23. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių, teismo posėdžio metu duotų šalių paaiškinimų nustatyta, kad šalių nepilnametė dukra M. G. gyvena kartu ieškove jos gyvenamojoje vietoje.

24. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė rašytinę išvadą, kurioje nurodė, kad patikrinus Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą nustatyta, kad ieškovės R. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo A. G., gim. (duomenys neskelbtini), šeima skyriui dėl vaikų teisių ir geriausių interesų pažeidimų nėra žinoma. Šalims nėra taikomas atvejo vadybos procesas, nėra teikiamos socialinės paslaugos. Nurodo, kad lankėsi ieškovės R. K. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė su nepilnamečiu vaiku gyvena jos tėvo sugyventinei nuosavybės teise priklausančiame bendrabučio tipo kambaryje. Namuose sudarytos sąlygos būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti. Apsilankymo šeimoje metu buvo ir nepilnametė M. G.. Mergaitė buvo aprengta švariais, tvarkingais, sezoną atitinkančiais drabužiais, pamačiusi vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistus jautėsi nedrąsiai ir glaudėsi prie mamos, su vaiku dėl jo amžiaus bendrauta nebuvo. Tiek rašytine išvada, tiek teismo posėdžio metu duota žodine išvada, vaiko teisių apsaugos institucija neprieštarauja dėl ieškinyje pateikto reikalavimo nustatyti M. G. gyvenamąją vietą su motina R. K.. Teismo posėdžio metu nustačius, kad tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, aplinkybę, kad nepilnametis vaikas gyvena su ieškove, byloje nesant duomenų, jog šiuo metu ieškovė tinkamai neprižiūri ir nesirūpina dukra, ieškovės reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja tenkintinas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

25. Šalys teismui patvirtinimo, kad šiuo metu nėra ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos, todėl šio klausimo teismas nesprendžia (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimo priteisimo

26. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo A. G., nepilnametės dukros M., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymo skolą už laikotarpį nuo 2022-01-01 iki 2022-07-01 po 310,00 Eur kas mėnesį, iš viso 1860 Eur.

27. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, pagal kurį teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

28. Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas įstatymo normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

29. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovės nurodytu laikotarpiu (nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. liepos 1 d.) jis dukrai M. teikė materialinį išlaikymą ar prisidėjo prie dukros išlaikymo kitu būdu arba, kad savo pareigą išlaikyti vaiką jis vykdė bent iš dalies. Tačiau pažymėtina, kad ieškovė teismo posėdžio metu pripažino, kad sausio mėnesį atsakovas dar skyrė išlaikymą dukrai, tačiau nuo vasario mėnesio iš atsakovo vaiko išlaikymui nebuvo nei vienos įmokos. Atsižvelgiant į nustatytą aplinkybę, darytina išvada, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovo dukros M. G., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui įsiskolinimą nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. liepos 1 d.

30. Įvertinus M. G. amžių, jos būtinuosius poreikius, šalių buvusią turtinę padėtį, įvertinus tai, kad atsakovas turėjo išlaikyti dar vieną nepilnametį vaiką, atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo sutartą dabartinę išlaikymo vaikui sumą, teismas konstatuoja, kad atsakovas nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. liepos 1 d. turėjo ir galėjo teikti dukrai 200 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį, t. y. iš viso 1000 Eur – už 5 mėnesius (200 Eur/mėn x 5 mėn.) (CK 3.200 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo valstybei, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Įvertinus teismo sprendimu priteistiną išlaikymo vaikui sumą, darytina išvada, kad už ieškinio reikalavimus byloje mokėtinas 172 Eur žyminis mokestis – 100 Eur už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, 72 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ((200 Eur x 12 mėn.) x 3 proc.) priteisimo (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis). Kadangi byla pradėta naudojant elektroninių ryšių priemones, iš atsakovo valstybei priteistina 129 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 7 dalis).

32. Byloje pateikti įrodymai, jog ieškovei buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba pagal 2022 m. balandžio 29 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.3)TP-22-T-557-4313. Teikiant antrinę teisinę pagalbą R. K. patirtos 404,40 Eur išlaidos (pagal 2022 m. lapkričio 4 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos Nr. (12.34Mr)PT-8358 ir pagal 2022 m. gruodžio 2 d. patikslintą pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos Nr. (12.34Mr)PT-9366). Teismas daro išvadą, kad teismo sprendimu ieškinio reikalavimai nebuvo atmesti, atsakovas turėjo galimybę sudaryti taikos sutartį, tačiau šia galimybe nepasinaudojo, todėl pagrindo mažinti teisinės pagalbos išlaidų nėra teisinio pagrindo. Iš atsakovo valstybei priteistina 404,40 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (CPK 99 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

33. Nagrinėjant civilinę bylą, teismas patyrė 10,30 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu), kurios priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–268, 270, 279 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

Teismas nusprendžia:

nustatyti nepilnamečio vaiko M. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina ieškove R. K. jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui dukrai M. G., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 (du šimtus eurų) nuo ieškinio padavimo teisme dienos, t.y. 2022 m. liepos 15 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui M. G., gim. (duomenys neskelbtini), 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio išlaikymo įsiskolinimą.

Vaikų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę R. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 129 Eur (vieną šimtą dvidešimt devynis eurus) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 404,40 Eur (keturi šimtai keturi eurai 40 centų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą, minėtą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“, įmokos kodas 5630.

Priteisti iš atsakovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 10,30 Eur (dešimt eurų 30 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant nurodytą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant įmokos kodą 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.