Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Ramūno Šarkos, Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Administracinėje byloje ginčas kilo dėl NŽT Kauno miesto skyriaus 2022 m. rugsėjo 22 d. rašto Nr. 8SD-5031-(14.8.125 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos 2022 m. lapkričio 9 d. rašto Nr. lSS-1616-(5.59E) „Dėl skundo nagrinėjimo“, kuriais atsisakyta leisti pareiškėjui rinktis žemės sklypą iš visų nuosavybės teisių atkūrimui skirtų žemės sklypų, o ne iš likusių po jau įvykusio ankstesnio susirinkimo. Pareiškėjas taip pat prašė įpareigoti NŽT iš naujo spręsti klausimą dėl naujo susirinkimo organizavimo, sudarant sąlygas pareiškėjui rinktis naujus žemės sklypus iš visų skirtų nuosavybės teisių atkūrimui žemės sklypų.

Bylos duomenimis, LVAT 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-2755-552/2021, tenkinant pareiškėjo skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimo, buvo panaikintas NŽT 2020 m. birželio 11 d. sprendimas Nr. 8S-381-(14.8.3.) ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui J. J.“ ir Nacionalinė žemės tarnyba įpareigota iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į 0,0407 ha V. J. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos žemės (duomenys neskelbtini), atkūrimo.

Iš bylos duomenų matyti, jog, pareiškėjas siekė gauti pasirinkto 0,0920 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitu piliečiu. Dėl to su pastaruoju sudarė 2020 m. kovo 4 d. susitarimą, kuris NŽT buvo ydingai traktuotas kaip pareiškėjo žemės sklypo atsisakymas. Dėl šios priežasties pareiškėjo teisė į nuosavybės teisių atkūrimą suteikiant naują žemės sklypą tuo metu nebuvo realizuota, nors pareiškėjas, veikdamas per įgaliotą atstovą, atvyko rinktis žemės sklypo ir pasirinko vieną iš naujų žemės sklypų. LVAT 2021 m. gruodžio 1 d. sprendime konstatavo, jog pagal tuo metu susiklosčiusias faktines aplinkybes neegzistavo sąlygos, nurodytos Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje ir Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 38 punkte, nuosavybės teisių atkūrimui pinigais ir šios teisės normos negalėjo būti taikomos. Dėl to NŽT buvo įpareigota spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo iš naujo.

Iš bylos duomenų nustatyta, jog NŽT Kauno miesto skyriaus 2022 m. balandžio 14 d. raštu Nr. 8SD-1822-(14.8.94.) „Dėl kvietimo atvykti į komisijos posėdį“ pareiškėjas per įgaliotą asmenį buvo informuotas apie tai, kad 2022 m. gegužės 20 d. 9 val. Kauno miesto skyriuje vyks Komisijos posėdis, kuriame pareiškėjas turi teisę rinktis ne didesnį kaip 0,0407 ha ploto žemės sklypą individualiai statybai ar jo dalį (Nuosavybės teisių atkūrimo byla, l. 114). Į Komisijos posėdį pareiškėjas (jo įgaliotas atstovas) neatvyko. Tai patvirtina NŽT Kauno miesto skyriaus 2022 m. birželio 1 d. Komisijos posėdžio protokolas (Nuosavybės teisių atkūrimo byla, l. 145–146).

Byloje nėra duomenų apie tai, kad Vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą dėl į 0,0407 ha atkūrimo iš naujo, būtų priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pareiškėjas ginčą kelia dėl NŽT pažeistų procedūrų iki naujo Sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo.

Teismas pažymi, jog LVAT, nagrinėdamas panašaus pobūdžio ginčus, yra konstatavęs, kad Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje yra įtvirtintas baigtinis sąrašas sąlygų, kurioms esant, piliečiams, turintiems teisę pagal šį įstatymą šiame mieste atkurti nuosavybės teises, tokios teisės atkuriamos atlyginant pinigais, nepaisant to, kad mieste naujų žemės sklypų yra tiek, kad visiems piliečiams, turintiems teisę pagal šį įstatymą šiame mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą. Šios sąlygos tiesiogiai siejamos su dviem eksplicitiškai įtvirtintais alternatyviais pretendentų elgesio modeliais: 1) jie Vyriausybės nustatyta tvarka kviečiami rinktis iš šiame mieste suformuotų naujų žemės sklypų, kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių) rinktis; arba 2) atvykę per vieną mėnesį nuo kvietime nurodytos datos nepasirenka iš siūlomų naujų žemės sklypų. Trečioji sąlyga – objektyvi aplinkybė, kad pretendentams naujų žemės sklypų perduoti neatlygintinai nuosavybėn nėra galimybių dėl laisvos žemės fondo žemės šiame mieste trūkumo (žr., pvz., LVAT 2021 m. spalio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2870-968/2021, 2021 m. spalio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2790-968/2021, 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2755-552-2021, 2022 m. birželio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-589-968/2022).

Byloje nustatyta, jog, NŽT atliekant nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą pareiškėjui iš naujo, pagal faktines aplinkybes buvo pagrindas NŽT nepatenkinti pareiškėjo įgalioto asmens 2022 m. gegužės 18 d. ir 2022 m. rugpjūčio 18 d. prašymų organizuoti naują pretendentų susirinkimą, nes nagrinėjant bylą NŽT procedūrinių pažeidimų nenustatyta, jos veiksmai atitiko Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje ir Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 38 punkte nustatytas sąlygas, todėl nebuvo pagrindo organizuoti naujo susirinkimo.

Kaip jau minėta, iš bylos duomenų nustatyta, kad NŽT Kauno miesto skyriaus 2022 m. balandžio 14 d. raštu Nr. 8SD-1822-(14.8.94.) „Dėl kvietimo atvykti į komisijos posėdį“ pareiškėjas per įgaliotą asmenį buvo kviečiamas į 2022 m. gegužės 20 d. 9 val. Komisijos posėdį, kuriame buvo suteikta galimybė pareikšti valią dėl konkretaus naujo žemės sklypo individualiai statybai pasirinkimo. Tą pareiškėjas pripažįsta ir savo skunde teismui, tą patvirtina ir NŽT Kauno skyriui teiktų jo 2022 m. gegužės 18 d. ir 2022 m. rugpjūčio 18 d. prašymų turinys.

Iš 2022 m. birželio 1 d. surašyto Komisijos posėdžio protokolo Nr. 8PRT-8-(14.8.6) matyti, kad į 2022 m. gegužės 20 d. Komisijos posėdį pareiškėjas (jo įgaliotas asmuo) neatvyko. Protokole nurodyta, kad gautas 2022 m. gegužės 19 d. prašymas dėl jo nedalyvavimo.

Iš bylos duomenų nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad Komisijos 2022 m. gegužės 20 d. posėdžio metu Kauno miesto skyriaus vedėjo 2022 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 8VĮ-333-(14.8.2.) patvirtintame Piliečių, kurie dėl pateisinamų priežasčių negalėjo rinktis naujų žemės sklypų 2021 m. balandžio 3–7 dienomis vykusiuose susirinkimuose bei piliečių, pagal teismo sprendimus įgijusių teisę rinktis naujus žemės sklypus, sąraše siūlomų rinktis žemės sklypų skaičius buvo didesnis (323), todėl akivaizdu, jog jų pakako visiems piliečiams (31), įrašytiems į piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai Kauno mieste, eilę, t. y. vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, buvo galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą kiekvienam piliečiui ir užbaigti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras. Pagal minėtą sąrašą pareiškėjo, kaip pretendento J. J. teisių perėmėjo, eilės numeris buvo trečias, todėl jis turėjo galimybę pasirinkti žemės sklypą iš daugumos sąraše esančių 323 sklypų.

Pareiškėjas neginčija aplinkybių, kad jis Vyriausybės nustatyta tvarka gavo kvietimą atvykti pasirinkti žemės sklypą, neginčija kvietimo įteikimo procedūrų ir tai, kad jame buvo nurodytos neatvykimo pasekmės.

Akivaizdu, kad šiuo atveju nėra ir sąlygos, jog pretendentams naujų žemės sklypų perduoti neatlygintinai nuosavybėn nėra galimybių dėl laisvos žemės fondo žemės šiame mieste trūkumo.

Teismo vertinimu, nei Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalis, nei Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 38 punktas neįpareigoja NŽT siūlyti pretendentui ir leisti jam rinktis naują žemės sklypą iš kitų (papildomų) žemės sklypų nei tų, kurie liko nepasirinkti ankstesniame susirinkime, jeigu prieš susirinkimą jų buvo tiek, kad visiems pretendentams būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą. Tiek Atkūrimo įstatymas, tiek Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka aiškiai nustato ribą, nuo kurios naujai suformuoti žemės sklypai neįtraukiami į sąrašą sklypų, suteikiamų pretendentams mieste kai atkuriamos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus. Ir ta riba yra tokia situacija, kai sklypų jau yra tiek, kad visiems pretendentams būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą. Todėl tol, kol žemės sklypų yra daugiau nei pretendentų, NŽT neturi pareigos įtraukti, o pretendentai neturi teisės reikalauti įtraukti į sąrašą naujus žemės sklypus, nes jų teisė atkurti nuosavybės teises yra užtikrinama galimybe rinktis iš visiems pretendentams pakankamo žemės sklypų sąrašo, o pats nuosavybės teisių atkūrimo procesas gali būti užbaigiamas kuo operatyviau per protingą terminą. Priešingu atveju, į susirinkimą neatvykusiems ir vėliau įrodžiusiems pateisinamas neatvykimo priežastis pretendentams leidžiant rinktis iš vėlesnio pasirinkimo metu suformuotų jau papildomų žemės sklypų, atsirastų galimybės pretendentams neapibrėžtą laiką vilkinti nuosavybės teisių atkūrimo procesą, nes susidarytų prielaidos pasinaudojant įvairiomis aplinkybėmis laukti neapibrėžtą laiką kol savivaldybės administracija suformuos, o NŽT įtrauks į sąrašą kiekvieno pretendento subjektyvius poreikius tenkinantį žemės sklypą, nors bendras jų skaičius yra pakankamas užbaigti nuosavybės teisių atkūrimą konkrečiame mieste.

Darytina išvada, jog, susiklosčius tokioms faktinėms aplinkybėms, kokios nustatytos nagrinėjamoje byloje, NŽT skundžiamais raštais pagrįstai nepatenkino Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalies ir Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 38 punkto pagrindu pareiškėjo įgalioto atstovo 2022 m. gegužės 18 d. ir 2022 m. rugpjūčio 18 d. prašymų organizuoti naują pretendentų susirinkimą jo nurodytu būdu, nes siūlomų žemės sklypų pakako visiems piliečiams, įrašytiems į sąrašą. Kadangi nei Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalis, nei Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 38 punktas, nei jokia kita šių teisės aktų norma neįpareigoja NŽT siūlyti ir leisti rinktis pretendentams naują žemės sklypą iš papildomų žemės sklypų, nei tų, kurie liko nepasirinkti iš pakankamo sklypų sąrašo, kuris užtikrina, kad visiems pretendentams būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą, atsakovė neturi teisinio pagrindo išplėsti žemės sklypų sąrašą ir įtraukti į jį papildomus žemės sklypus, kurių reikalauja pareiškėjas.

Šalių argumentai ir ginčas dėl to, ar atsakovė organizuoja naują susirinkimą, ar to paties paskutinio susirinkimo kitą etapą, ir su tuo susiję pareiškėjo argumentai, kad organizuojant naują susirinkimą turi būti įtraukiami nauji žemės sklypai, priešingu atveju negali būti sudaromas naujas pretendentų sąrašas, neturi esminės reikšmės ginčui išspręsti, nes teismas nustatė, kad šiuo atveju NŽT neturi teisinio pagrindo išplėsti neatlygintinai perduotinų žemės sklypų sąrašą, įtraukiant į jį kitus žemės sklypus, nei buvo nurodyti NŽT Kauno skyriaus 2019-10-08 įsakymu Nr. 8VĮ-1378-(14.8.2.) patvirtintame sąraše, pagal kurį 2019 m. organizuotas paskutinis susirinkimas, kadangi kiekvienu atveju vėliau likusiems pretendentams siūlant pasirinkti žemės sklypą, jų yra gerokai daugiau nei pretendentų. O tai, kad vėlesniuose nuosavybės teisių atkūrimo etapuose keičiasi pareiškėjo eilės numeris sąraše ir galimų pasirinkti žemės sklypų kiekis, savaime nereiškia, jog atsakovė atlieka neteisėtus veiksmus, nes daliai pretendentų pasirinkus žemės sklypus tiek pretendentų eilė, tiek sklypų sąrašas yra atnaujinami atsižvelgiant į likusių pretendentų ir likusių nepasirinktų žemės sklypų kiekį, tačiau nekeičiant nei pretendentų eiliškumo vienas kito atžvilgiu, nei mažinant žemės sklypų skaičių, kurie liko nepasirinkti ankstesnių etapų metu.

Pareiškėjo argumentai, jog buvo netinkamai įvykdytas LVAT 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2755-552/2021, kuriuo NŽT įpareigota iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į 0,0407 ha atkūrimo, yra nepagrįsti.

Teismas pažymi, kad LVAT 2021 m. gruodžio 1 d. sprendime, skirtingai nei teigia pareiškėjas, nenurodė, kaip šis prašymas turi būti išnagrinėtas ir nenurodė, koks naujas sprendimas turi būti priimtas. LVAT ne kartą yra išaiškinęs, kad teismas, vykdydamas teisingumą, neatlieka ir iš esmės negali perimti viešojo administravimo funkcijų bei išspręsti klausimą, kurį pagal kompetenciją priklauso nagrinėti viešojo administravimo institucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-674-624/2023, 2012 m. spalio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-647/2012). Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, piliečių prašymų atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėjimas priskirtas išimtinai NŽT kompetencijai.

Kaip minėta, LVAT savo sprendime padarė išvadą, jog NŽT priimant 2020 m. birželio 11 d. sprendimą Nr. 8S-381-(14.8.3.), kuriuo nuosavybės teisės pareiškėjui atkurtos pinigais, neegzistavo sąlygos, nurodytos Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje ir Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 38 punkte, ir šios teisės normos negalėjo būti taikomos. Iš LVAT sprendimo turinio matyti, jog NŽT klaidingai traktavo 2020 m. kovo 4 d. pareiškėjo susitarimą su kitu piliečiu dėl pastarojo ir pareiškėjo pasirinkto 0,0920 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atkūrimo bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl tuo atveju buvo pažeistos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros.

Nagrinėjamu atveju procedūrinių pažeidimų nenustatyta. Teismas pažymi, kad toje byloje ir nagrinėjamoje byloje faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi. Toje byloje nustatyta, jog pareiškėjas buvo atvykęs į pretendentų susirinkimą ir sklypą pasirinko, o nagrinėjamoje byloje pareiškėjas (jo įgaliotas asmuo), raštu kviečiamas į 2022 m. gegužės 20 d. pretendentų susirinkimą (Komisijos posėdį), neatvyko ir sklypo nepasirinko dėl to, kad, jo teigimu, nebuvo įtraukta papildomai naujų žemės sklypų. Tačiau teismas šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Pasisakant dėl pareiškėjo argumentų, kad nagrinėjamu atveju reikėjo vadovautis jo nurodyta LVAT praktika (administracinės bylos Nr. A-2790-968/2021, Nr. A-2870-968/2021, Nr. A-589-968/2022, Nr. A-592-968/2022), pažymėtina, jog nagrinėjamos bylos ir pareiškėjo nurodytų bylų faktinės aplinkybės skiriasi. Nurodytose bylose asmenys atvyko pasirinkti žemės sklypus kvietime nurodytu laiku ir pasirinko žemės sklypus, kurie ne dėl pareiškėjų kaltės negalėjo būti jiems perduoti, o nagrinėjamu atveju pareiškėjas (jo įgaliotas asmuo) į susirinkimą neatvyko ir žemės sklypo nepasirinko. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo vadovautis nurodytose administracinėse bylose pateiktais išaiškinimais.

Tai konstatavęs ir LVAT panašaus pobūdžio byloje (2023 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-548-552/2023), kurioje, be kita ko, nurodė, jog NŽT Kauno skyriaus 2022 m. balandžio 14 d. raštu Nr. 8SD-1823-14.8.94. „Dėl kvietimo atvykti į posėdį“ pareiškėjui buvo suteikta teisė įgyvendinti pretendento valią ir pasirinkti žemės sklypą iš naujai patvirtinto žemės sklypų sąrašo, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo teisės ar teisėti lūkesčiai yra pažeidžiami. Pareiškėjas negali tikėtis, kad jis turės teisę neapibrėžtą skaičių kartų rinktis žemės sklypą iš vis naujai sudaromų žemės sklypų sąrašų.

Teismas pažymi, jog nagrinėjamoje byloje pareiškėjas (jo įgaliotas asmuo) NŽT Kauno skyriaus 2022 m. balandžio 14 d. raštu Nr. 8SD-1822-(14.8.94.) „Dėl kvietimo atvykti į posėdį“ (rašto numeris skiriasi, nes kvietimas dėl kito pretendento) buvo kviečiamas atvykti į tą patį, t. y. 2022 m. gegužės 20 d. 9 val., Komisijos posėdį. Atsisakymą atvykti į Komisijos posėdį toje byloje pareiškėjas R. T., nagrinėjamoje byloje jis kaip pareiškėjo V. J. įgaliotas asmuo grindė iš esmės panašiomis aplinkybėmis (kad nebuvo įtraukti papildomai nauji žemės sklypai). Dėl to teismas daro išvadą, jog minėta byla turi būti vadovaujamasi kaip teismo precedentu nagrinėjant iš esmės analogiško pobūdžio ginčą.

Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, jog NŽT Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 38 punkto pagrindu pagrįstai nepatenkino pareiškėjo 2022 m. gegužės 18 d. ir 2022 m. rugpjūčio 18 d. prašymų organizuoti naują pretendentų susirinkimą, įtraukiant papildomai naujų Kauno miesto savivaldybės Administracijos skirtų ir suformuotų nuosavybės teisių atkūrimui žemės sklypų ir sudarant sąlygas rinktis naują žemės sklypą iš visų Kauno miesto savivaldybės Administracijos skirtų ir suformuotų nuosavybės teisių atkūrimui žemės sklypų, o ne iš likusių nepasirinktų po visų ankstesnių pretendentų susirinkimų žemės sklypų, ir nurodė Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje numatytas pasekmes nepasirinkus siūlomo naujo žemės sklypo (nuosavybės teisių atkūrimas pinigais). Todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti šioje byloje skundžiamus raštus ir įpareigoti NŽT iš naujo spręsti klausimą dėl naujo susirinkimo organizavimo, sudarant sąlygas pareiškėjui rinktis naujus žemės sklypus iš visų skirtų nuosavybės teisių atkūrimui žemės sklypų, o ne iš jau įvykusio ankstesnio susirinkimo likučių. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Kiti pareiškėjo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės bylai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.