- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-25
- Bylos Nr.
- eA-674-624/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00010-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Veslava Ruskan (pirm.), Arūnas Dirvonas (pirm.), Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- V. F.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracija
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. F. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja V. F. patikslintu 2022 m. sausio 20 d. skundu, kurio dalis reikalavimų buvo priimta 2022 m. vasario 1 d. nutartimi, prašo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimus (toliau – ir Sprendimai), kuriais nuspręsta neskirti išmokų pareiškėjos trims nepilnamečiams vaikams, ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių skirti išmokas pareiškėjos nepilnamečiams vaikams.
2. Pareiškėja patikslintame 2022 m. sausio 20 d. skunde nurodė, kad išmokų pareiškėjos nepilnamečiams vaikams neskyrimo priežastis nurodyta, kaip papildomos informacijos nepateikimas, esą būtinas pagal Lietuvos išmokų vaikams įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 24 straipsnio 1 dalį. Pareiškėja pažymėjo, kad pas pareiškėją atsakovo darbuotojos neklausė jokios papildomos informacijos, buvo tik nekviestos, su pareiškėja nesuderinusios laiko, atvykę į namus, ieškojo kažkokios papildomos informacijos. Pareiškėjai skambinant ragelio net nekėlė. Taigi jos, kaip asmens, kuris galėjo suteikti kažkokią papildomą informaciją, akivaizdžiai vengė. Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos Paramos skyrių taikyti galiojantį Įstatymą, kuris numato, jog išmokos vaikams yra skiriamos iki 18 metų be jokios papildomos informacijos, o jeigu vaikai mokysis iki 21 metų, tada prašyti jos, o ne jos kaimynų tą papildomą informaciją suteikti. Pareiškėja nurodė, kad pagrįstai ir teisėtai reikalauja skirti jos vaikams Įstatymo numatytas išmokas iki 18 metų be jokios papildomai prašomos informacijos, nes vyriausiajai jos dukrai dar tik 17 metų. Kadangi pareiškėjos vaikų atžvilgiu yra priimti konkretūs administraciniai aktai (Sprendimai), todėl ginčai dėl šių aktų patenka į administracinio teismo kompetenciją ir yra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Prašydama panaikinti šiuos administracinius aktus pareiškėja prašo teismo įpareigoti atsakovą nepažeidinėti Įstatymo ir skirti vaikams išmokas be jokios papildomos informacijos arba tos informacijos paprašius tik pas ją pačią po to, kai vaikams sukaks 18 metų, jeigu dar mokysis.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į atsakovo atsiliepimą pareiškėja nurodė, kad atsakovas meluoja, jog prašė pateikti informaciją, kur ji ir jos vaikai mokosi. Atvirkščiai – ji siūlė pateikti tą informaciją, bet ji buvo atmesta. Nėra jokio skirtumo kur jie mokosi. Pagal galiojantį Įstatymą ji turi teisę gauti išmokas už vaikus Lietuvoje be jokios papildomos informacijos.
4. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija nesutinka su pareiškėjos reikalavimais ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
5. Atsakovas nurodė, kad 2021 m. lapkričio 18 d. pareiškėja pateikė du prašymus gauti išmoką vaikui: 1) prašymą Nr. 68441, kuriuo prašė skirti išmokas savo dviem nepilnamečiams vaikams A. J. T.-F.ir E. F. bei 2) prašymą Nr. 68439, kuriuo prašė skirti išmoką dukrai A. M. P. (toliau abu kartu – ir Prašymai). Prašymų 1 punktuose pažymėjo, kad vaikai nesimoko Lietuvos švietimo įstaigose, nenurodė, kad mokosi užsienio valstybės mokymo įstaigoje, taip pat nurodė, jog atitinka vieną iš 3 punkte išvardintų sąlygų. Prašymų priėmimo metu pareiškėja buvo informuota, kad Prašymų 3 punkte pažymėjus „Taip“, Kauno miesto savivaldybės administracija Lietuvos Respublikos ir ES teisės aktuose, reglamentuojančiuose asmens duomenų apsaugą, nustatyta tvarka gali kreiptis į kitos ES, EEE šalies, Šveicarijos Konfederacijos ar (duomenys neskelbtini) kompetentingą įstaigą dėl papildomos informacijos ir duomenų apie pareiškėją, vaiką, už kurį prašoma skirti išmoką, ir bendrai gyvenančius asmenis gavimo. Asmens duomenų tvarkymo tikslai - įvertinti, ar asmuo (vaikas) turi teisę gauti išmoką, nustatyti kompetentingą valstybę narę, apskaičiuoti išmokos dydį, taip pat administruoti išmoką, vadovaujantis 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo su visais pakeitimais ir 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 987/2009, nustatančiu Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką, su visais pakeitimais.
6. Anot atsakovo, gyventojų registro - duomenų bazės išrašo duomenys patvirtina, jog ji nuo 2021 m. rugsėjo 23 d. yra deklaravusi gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini); pareiškėjos dukros A. M. P. ir sūnaus A. J. T.-F. gyvenamoji vieta šiuo adresu deklaruota nuo 2021 m. lapkričio 5 d., o dukros E. F. - nuo 2021 m. lapkričio 17 d. Gyventojų registro išrašai taip pat patvirtina, kad A. M. P. tėvas A. P. nuo 2003 m. liepos 8 d. yra deklaravęs išvykimą į (duomenys neskelbtini), su pareiškėja nuo (duomenys neskelbtini)išsituokęs. Gyventojų registro duomenimis, pareiškėja yra susituokusi, jos sutuoktinis - N. E. F., gyvenamoji vieta Kauno miesto savivaldybės administracijai nežinoma. Kadangi šis asmuo neturi galiojančio Lietuvos Respublikos asmens tapatybės dokumento, gyventojų registro duomenų bazė nerodo jo vardo ir pavardės, tik asmens kodą, pagal kurį šio asmens vardą ir pavardę galima nustatyti iš SPIS duomenų, taip pat iš Sodros duomenų bazės išrašo.
7. Atsakovas pažymėjo, kad atliekant administracinę procedūrą - sprendžiant dėl išmokos vaikams skyrimo - buvo patikrinti kiti valstybės registrai: Sodros duomenų bazė, kurios išrašas patvirtina, jog pareiškėja šiai dienai Lietuvoje registruotos darbinės veiklos nevykdo, Užimtumo tarnybos duomenų bazė, kurios išrašas patvirtina, kad pareiškėja kaip asmuo, ieškantis darbo, nėra registruota, pajamų iš darbinės veiklos ar socialinio draudimo pensijos negauna. Sodros bei Užimtumo tarnybos duomenų bazių išrašuose duomenų apie kitų pareiškėjos šeimos narių - sutuoktinio N. E. F. - darbo veiklą Lietuvoje arba registraciją Užimtumo tarnyboje, gaunamas pajamas ar socialinę draudimo pensiją taip pat nėra.
8. Siekiant nustatyti pareiškėjos ir jos vaikų teisę į išmokas vaikams, buvo patikrinta ir Mokinių registro duomenų bazė: nustatyta, kad Mokinių registro duomenimis, pareiškėjos vaikai A. M. P. ir A. J. T.-F. nuo (duomenys neskelbtini) mokėsi (duomenys neskelbtini); duomenų apie E. F. bendrojo ugdymo mokyklos lankymą, taip pat duomenų apie visų vaikų mokyklos lankymą nuo 2021 m. lapkričio mėnesio Lietuvoje Mokinių registro duomenų bazėje nėra.
9. Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius 2021 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. 62-5-2984 pareiškėjos paprašė iki 2021 m. gruodžio 27 d. pateikti trūkstamus (teisei į išmoką vaikui nustatyti) dokumentus - vaikų mokymąsi užsienio mokymosi įstaigose patvirtinančias pažymas arba vaikų mokymosi Lietuvoje faktą patvirtinančius dokumentus (registraciją į mokymosi įstaigą). Šiame rašte pareiškėjai paaiškinta, jog atsižvelgiant į jos pateiktą informaciją bei patikrinus duomenis registruose, nustatyti fakto, kad pareiškėja ir jos vaikai faktiškai gyvena Lietuvoje nepavyko. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėja iki 2021 m. gruodžio 27 d. nepateikė papildomų dokumentų, būtinų nustatyti teisei į išmokas jos vaikams, todėl 2021 m. gruodžio 28 d. priimti sprendimai neskirti pareiškėjai išmokos vaikui: už vaiką A. M. P. - sprendimas Nr. 59008, už vaiką A. J. T.-F. – sprendimas Nr. 59010, už vaiką E. F. - sprendimas Nr. 59012, taip pat neskirti išmokos vaikui iki 18 metų, auginant ir (ar) globojant 3 ir daugiau vaikų - sprendimas Nr. 59014.
10. Atsakovas pažymi, jog Europos Sąjungos valstybės narės piliečiams, asmenims be pilietybės ir pabėgėliams, gyvenantiems ar dirbantiems vienoje iš ES valstybių narių, kuriems yra ar buvo taikomi vienos ar daugiau valstybių narių teisės aktai, bei jų šeimų nariams išmokos šeimai skiriamos vadovaujantis 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (toliau – ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 883/2004) ir 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 987/2009 (toliau – ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 987/2009), nustatančiu Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką (toliau kartu – ir Koordinavimo reglamentai). Koordinavimo reglamentuose įtvirtinamas vienodas požiūris į išmokas, išmokų sutapimo vengimas, numatytos pirmenybinės taisyklės išmokų sutapimo atveju, kiti principai ir taisyklės, kuriomis vadovaujasi valstybės narės.
Atsiliepimas
11. Atsakovas nurodė, kad Įstatymas numato, jog jo nuostatos taikomos Lietuvos Respublikoje gyvenantiems Lietuvos Respublikos piliečiams, o asmenims, kuriems, vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais, taip pat turi būti taikomas šis Įstatymas. Atsakovas pažymėjo, jog Įstatymo 22 straipsnyje įtvirtintos išmokų gavėjų pareigos bei nurodyta, jog asmenys, kurie kreipiasi dėl išmokų ir kurie jas gauna, privalo pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią asmens teise šauti išmokas, ir būtinus išmokoms gauti dokumentus.
12. Atsakovas akcentavo, kad vadovaujantis Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų 2004 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 801 (toliau – ir Nuostatai), ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. Al-288 patvirtinto Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su išmokomis šeimai ir išmokomis mirties atveju tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatos nustato, kad, numato taisykles, kuriomis vadovaujantis nustatoma pirmenybė mokėti išmoką šeimai (Lietuvoje - išmoką vaikui), kai tuo pačiu laikotarpiu už tą patį šeimos narį įgyjama teisė į išmokas šeimai skirtingose valstybėse narėse. Tvarkos aprašo 23 punktas numato, kad tuo atveju, kai siekiant nustatyti, kokia valstybė narė turi pirmenybę mokėti išmoką šeimai, nepakanka asmens prašyme pateiktos informacijos, Lietuvos Respublikos kompetentinga įstaiga užpildo atitinkamus struktūrizuotus dokumentus ir kreipiasi į kitos valstybės kompetentingą įstaigą dėl papildomos informacijos. Taigi, sprendžiant dėl išmokų vaikams skyrimo pareiškėjai, pirmiausia buvo būtina nustatyti, ar pareiškėja apskritai turi teisę į išmokas kaip Lietuvos Respublikoje gyvenantis asmuo (Įstatymo 1 str. 2 d.). Atsakovas pabrėžė, kad nors gyventojų registro duomenimis tiek pareiškėja, tiek visi trys jos vaikai gyvenamąją vietą yra deklaravę Lietuvoje, tačiau kiti valstybinių registrų duomenys - Sodros, Užimtumo tarnybos, Mokinių registro - nerodo jokių pareiškėjos ar jos vaikų sąsajų su Lietuva - ji nedirba, nėra registruota kaip darbo ieškantis asmuo, negauna socialinio draudimo pensijų, nei vienas pareiškėjos vaikas Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose ar kitose švietimo įstaigose nesimoko iškilo pagrįstas poreikis surinkti papildomą informaciją apie tai, kur jie mokosi. Būtent todėl pareiškėjos buvo paprašyta pateikti papildomus - vaikų mokymąsi Lietuvoje ar kitoje valstybėje - patvirtinančius dokumentus. Jų nepateikus, Kauno miesto savivaldybės administracija neturėjo galimybės įvertinti, ar pareiškėja ir jos vaikai yra Lietuvos Respublikoje gyvenantys asmenys, kurie gali pretenduoti į išmoką vaikui šio Įstatymo nustatyta tvarka, kadangi neužteko duomenų, patvirtinančių faktinę vaikų gyvenamąją vietą Lietuvoje.
13. Atsakovas pažymėjo, kad atsižvelgus į tai, jog A. P. gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), o N. E. F. paskutiniais duomenimis gyveno (duomenys neskelbtini), sprendžiant išmokų vaikams skyrimo klausimą, vadovautasi ne tik aktualių Lietuvos Respublikos teisės aktų, bet ir Koordinavimo reglamentų bei Tvarkos aprašo nuostatomis. Vienas svarbiausių kriterijų nustatant, kuri valstybė atsakinga už išmokos mokėjimą, tiek pagal aktualius Lietuvos teisės aktus, tiek pagal Koordinavimo reglamentus - vaiko gyvenamoji vieta. Šiuo atveju nebuvo pateikti įrodymai dėl realios vaikų gyvenamosios vietos - jei vaikai iš tiesų, kaip galima matyti iš gyventojų registro duomenų bazės išrašų, nuo 2021 m. lapkričio mėnesio gyvena Lietuvoje, du iš jų privaloma tvarka turi lankyti bendrojo ugdymo mokyklą. Mokinių registro duomenimis, tokie vaikai jokios švietimo įstaigos Lietuvoje nelanko, pareiškėja nepateikė dokumentų, įrodančių, kad vaikai Lietuvoje mokosi, taip pat nenurodė, ar vaikai mokosi - o tokiu atveju, tikėtina, ir faktiškai gyvena - kitoje valstybėje.
14. Kauno miesto savivaldybės administracija siekė nustatyti, kur yra faktinė vaikų gyvenamoji vieta tam, kad vadovaudamasi Koordinavimo reglamentais, tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, jog vaikai faktiškai gyvena kitose valstybėse narėse, perduotų pareiškėjos prašymus dėl išmokos vaikams skyrimo tų valstybių narių kompetentingoms įstaigoms, kurios, turėtų pirmenybę mokėti šias išmokas Koordinavimo reglamentų nustatyta tvarka. Todėl Kauno miesto savivaldybės administracija 2021 m. lapkričio 29 d. pateikė struktūrizuotą dokumentą F001 „Prašymas nustatyti kompetenciją“, užklausdami informacijos apie vaikų gyvenamąją vietą bei mokymąsi (duomenys neskelbtini), taip pat apie tai, ar N. E. F. šioje šalyje vykdo darbinę veiklą, gauna išmokas. 2022 m. sausio 4 d. bei 2022 m. vasario 2 d. per šią sistemą taip pat buvo pateikti priminimai dėl pateiktos užklausos, tačiau iki šios dienos atsakymas iš (duomenys neskelbtini) kompetentingos įstaigos nėra gautas. 2021 m. lapkričio 29 d. struktūrizuotas dokumentas F001 „Prašymas nustatyti kompetenciją“, buvo pateiktas ir (duomenys neskelbtini) kompetentingai įstaigai, užklausiant informacijos apie tai, ar A. P. šioje šalyje vydo darbinę veiklą, gauna išmokas, ar turi informacijos apie dukros gyvenamąją vietą. 2021 m. gruodžio 8 d. gautas atsakymas iš (duomenys neskelbtini) kompetentingos įstaigos, kuriuo patvirtinta A. P. gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad daugiau jokios informacijos neturi, sprendimai dėl išmokų vaikui nepriimti, jeigu tokie bus priimti, (duomenys neskelbtini) kompetentinga įstaiga informuos papildomai. Šiai dienai tokia informacija nėra gauta. Taigi, pareiškėjai pateikus prašymus skirti išmokas vaikui, Kauno miesto savivaldybės administracija laiku ir tinkamai informavo apie trūkstamus sprendimui priimti dokumentus, nustatė dokumentų pateikimo datą, tačiau pareiškėjai nepateikus prašomų dokumentų, Kauno miesto savivaldybės administracija neturėjo teisinio pagrindo skirti išmoką vaikams, kadangi nėra aiški vaikų faktinė gyvenamoji vieta. Atsižvelgiant į tai, Kauno miesto savivaldybės administracija priėmė motyvuotą, teisingą ir teisėtą Sprendimą, kadangi pareiškėja neįvykdė savo prievolės, numatytos Įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje ir nenurodė visos būtinos informacijos apie vaikus, nepateikė trūkstamų dokumentų, būtinų teisei į išmokas vaikams nustatyti.
II.
15. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. gegužės 16 d. sprendimu 1) tenkino pareiškėjos V. F. skundą; 2) panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. 59008, 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. 59010, 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. 59012, 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. 59014; 3) įpareigojo Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių įgyvendinti Įstatymą ir skirti išmokas vaikams pagal V. F. 2021 m. lapkričio 18 d. pateiktus prašymus Nr. 68439 ir Nr. 68441.
16. Teismas, remdamasis rašytiniais bylos duomenimis nustatė, kad:
Šalies argumentai
16.1. Pareiškėja 2021 m. lapkričio 18 d. elektroniniu būdu pateikė du prašymus gauti išmoką vaikui, užpildydama SP-3(A1) formas, patvirtintas 2005 m. birželio 27 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. Al-183: 1) prašymą Nr. 68441, kuriuo prašė skirti išmokas savo dviem nepilnamečiams vaikams A. J. T.-F.ir E. F.; 2) prašymą Nr. 68439, kuriuo prašė skirti išmoką dukrai A. M. P., kuriuose nurodė savo ir nepilnamečių vaikų deklaruotą gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), tačiau nenurodė švietimo įstaigų, kuriose mokosi vaikai.
16.2. Gyventojų registro duomenų bazės išrašo duomenys patvirtina, kad nuo 2021 m. rugsėjo 23 d. pareiškėjos, nuo 2021 m. lapkričio 5 d. jos dukros A. M. P. ir sūnaus A. J. T.-F., o nuo 2021 m. lapkričio 17 d. dukros E. F. gyvenamoji vieta yra deklaruota adresu (duomenys neskelbtini).
16.3. Gyventojų registro išrašai patvirtina, kad A. M. P. tėvas A. P. nuo 2003 m. liepos 8 d. yra deklaravęs išvykimą į (duomenys neskelbtini), o pareiškėja nuo (duomenys neskelbtini) išsituokusi su A. P.
16.4. Gyventojų registro duomenys rodo, kad pareiškėja yra susituokusi, jos sutuoktinis - N. E. F., duomenų apie gyvenamąją vietą nėra.
16.5. Sodros bei Užimtumo tarnybos duomenų bazių išrašuose duomenų apie kitų pareiškėjos šeimos narių - sutuoktinio N. E. F. - darbo veiklą Lietuvoje arba registraciją Užimtumo tarnyboje, gaunamas pajamas ar socialinę draudimo pensiją nėra.
16.6. Mokinių registro duomenų bazės duomenys patvirtina, kad pareiškėjos vaikai A. M. P. ir A. J. T.-F. nuo (duomenys neskelbtini) mokėsi (duomenys neskelbtini), o duomenų apie E. F. bendrojo ugdymo mokyklos lankymą, taip pat duomenų apie visų vaikų mokyklos lankymą Lietuvoje nuo 2021 m. lapkričio mėnesio Mokinių registro duomenų bazėje nėra.
16.7. Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius 2021 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. 62-5-2984 pareiškėjos paprašė iki 2021 m. gruodžio 27 d. pateikti trūkstamus dokumentus: vaikų mokymąsi užsienio mokymosi įstaigose patvirtinančias pažymas arba vaikų mokymosi Lietuvoje faktą patvirtinančius dokumentus (registraciją į mokymosi įstaigą). Šiame rašte pareiškėjai buvo paaiškinta, jog laiku nepateikus trūkstamų dokumentų, prašymas bus laikomas negaliojančiu.
16.8. 2021 m. gruodžio 28 d. priimti sprendimai neskirti pareiškėjai išmokų vaikams: 1) sprendimas Nr. 59008 už vaiką A. M. P.; 2) sprendimas Nr. 59010 už vaiką A. J. T.-F.; 3) sprendimas Nr. 59012 už vaiką E. F.; 4) sprendimas Nr. 59014 neskirti išmokos vaikui iki 18 metų, auginant ir (ar) globojant 3 ir daugiau vaikų už vaikus A. M. P., A. J. T.-F. ir E. F. Sprendimuose nurodytas neskyrimo pagrindas – vadovaujantis Įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi (asmuo nepateikė papildomos informacijos, įrodančios teisę gauti išmokas).
Žemesnės instancijos teismas
17. Teismas vertino, ar atsakovas pagrįstai reikalavo iš pareiškėjos papildomų dokumentų ir ar jie buvo būtini, ar jų nepateikimas sudaro pagrindą priimti Sprendimus neskirti išmokų vaikams.
18. Teismas darė išvadą, kad Įstatymas aiškiai apibrėžia, kad yra taikomas Lietuvos Respublikoje gyvenantiems Lietuvos Respublikos piliečiams (Įstatymo 1 str. 2 d. 1 p.) ir pakanka, kad nors vienas iš tėvų ir vaikai gyventų Lietuvoje (Įstatymo 6 str. 3 d.). Todėl sprendžiant išmokos vaikams skyrimo klausimą pagal pareiškėjos Prašymus pakanka nustatyti, kad pareiškėja ir jos vaikai yra Lietuvos Respublikos piliečiai ir jie gyvena Lietuvoje.
19. Teismas pažymėjo, kad ginčo dėl to, kad pareiškėja ir jos vaikai yra Lietuvos Respublikos piliečiai byloje nėra, todėl ginčo išsprendimui aktuali tik antroji aplinkybė ir sąlyga - ar jie gyvena Lietuvoje.
20. Teismas konstatavo, kad atsakovo atsisakymą skirti pareiškėjai išmokas vaikams sąlygojo išvada, kad atsakovui neužteko pareiškėjos pateiktų duomenų, kurie patvirtintų faktinę vaikų gyvenamąją vietą Lietuvoje. Tačiau teismas pažymėjo, kad išmokų vaikams skyrimo tvarka yra numatyta Nuostatuose, kuriais vadovautis įpareigoja Įstatymas (Įstatymo 15 str. 1 d.). Nuostatų 1 punktas, be kita ko, numato dokumentus, būtinus išmokoms gauti, taip pat faktinės gyvenamosios vietos nustatymo tvarką. Taigi, faktinės gyvenamosios vietos nustatymo tvarka sprendžiant dėl išmokos vaikui yra apibrėžta Nuostatuose, o ne Civiliniame kodekse, kaip tai nurodė atsakovas, todėl būtent Nuostatais privalo tiksliai vadovautis atsakovas. Be to, Civilinis kodeksas neprieštarauja Nuostatams, o šie tik patikslina, kuris iš Civiliniame kodekse įtvirtintų nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo kriterijų yra svarbiausias ir kokiu eiliškumu šiuos kriterijus taikyti.
21. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, įtvirtintą Nuostatų 6 punkte, kuris ir nustato faktinės gyvenamosios vietos nustatymo tvarką, nagrinėjamu atveju iš viso nėra pagrindo ir poreikio papildomai nustatinėti faktinę pareiškėjos vaikų gyvenamąją vietą, nes jie yra Lietuvos Respublikos piliečiai ir jų gyvenamoji vieta yra deklaruota įstatymo nustatyta tvarka Kauno mieste.
22. Kita vertus, teismas pažymėjo, kad atsakovo papildomai reikalaujami dokumentai apie vaikų mokymąsi užsienyje arba Lietuvoje, esant aiškiai vaikų deklaruotai gyvenamajai vietai Lietuvoje, nėra privalomi dokumentai išmokoms vaikams gauti. Teismas atkreipė dėmesį, kad Nuostatų 12.1. punkte, kuris numato, kad kreipiantis dėl išmokos vaikui skyrimo, atsižvelgiant į aplinkybes, lemiančias asmens teisę į išmoką, būtina pateikti mokymo įstaigos pažymą, jeigu 18–24 metų asmuo mokosi, ir šių duomenų nėra valstybės ir žinybiniuose registruose arba valstybės informacinėse sistemose. Tai reiškia, kad išmokos jaunesniems kaip 18 metų vaikams pagal Įstatymą ir Nuostatus mokamos nepriklausomai nuo to ar jei mokosi, ar ne. Įstatymas nesieja išmokos vaikui skyrimo su privalomu mokymusi, todėl reikalavimas pareiškėjai įrodinėti neprivalomą sąlygą išmokai vaikams gauti yra perteklinis ir nepagrįstas Įstatymo ar Nuostatų normomis.
23. Teismas akcentavo, kad Sprendimuose nėra nurodytas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis iš pareiškėjos buvo reikalaujama su vaikų mokymosi įstaigomis susijusių papildomų dokumentų, kurių nepateikimas suteiktų pagrindą neskirti išmokų vaikams. Sprendimuose nurodytas jų priėmimo pagrindas - Įstatymo 24 straipsnio 1 dalis - suteikia savivaldybių administracijoms teisę reikalauti papildomos informacijos, įrodančios teisę gauti išmokas, tačiau nepagrindžia, kodėl nagrinėjamoje situacijoje tokia papildoma informacija privalo būti pateikiama. Sprendimuose nėra nurodyta jokia teisės norma, kuri įpareigotų pareiškėją pateikti, o atsakovui suteiktų teisę reikalauti, mokymo įstaigos pažymas vaikams, kurie dar neturi 18 metų. Todėl teismas konstatavo, kad Sprendimai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, kuri numato, kad administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas), administracinio sprendimo motyvai (6 punktas).
24. Teismas darė išvadą, kad atsakovas nenustatė kitos valstybės pirmenybės mokėti išmoką šeimai, nenustatė, kad tokios išmokos kitose valstybėse būtų mokamos, todėl atsisakymas mokėti išmokas tik dėl nepilnamečių vaikų mokymo įstaigų pažymų nepateikimo nėra pagrįstas teisės aktų normomis.
25. Teismas sprendė, kad panaikinus Sprendimus Kauno miesto savivaldybės administracija įpareigotina įgyvendinti Įstatymą ir skirti išmokas pareiškėjos nepilnamečiams vaikams A. J. T.-F., E. F. ir A. M. P. pagal pareiškėjos pateiktus prašymus (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 3 punktas).
III.
26. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 16 d. sprendimą dalyje, kuria Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius įpareigotas skirti išmokas vaikams pagal pareiškėjos 2021 m. lapkričio 18 d. pateiktus prašymus Nr. 68439 ir Nr. 68441 ir šį skundo reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą. Kauno miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde sutinka su teismo sprendimu dalyje panaikinti pareiškėjos skundžiamus Sprendimus.
27. Atsakovas pažymi, kad teismas be jokio pagrindo pareiškėją traktavo kaip vienišą asmenį, auginantį vaikus, ir visiškai nepagrįstai nepaisė reikšmingų faktinių ir teisinių aplinkybių, t. y., kad vienas pareiškėjos vaikų tėvų gyvena (duomenys neskelbtini), kitas - pareiškėjos teigimu - (duomenys neskelbtini), kas reiškia, jog jie, kaip įstatyminiai pareiškėjos vaikų atstovai, galėjo būti įgiję bei pasinaudoję teise į analogiškas išmokas kitose valstybėse; nenagrinėjo ir netaikė tokiais atvejais privalomu Koordinavimo reglamentų. Atsakovas pabrėžia, kad Įstatymas ir Nuostatai taikomi, jeigu Europos sąjungos reglamentai nenumato kitų išmokų skyrimo sąlygų (Nuostatų 6 p.). Taigi, anot atsakovo, akivaizdu, kad nagrinėdamas pareiškėjos prašymus skirti išmokas, Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius privalėjo įsitikinti ar Europos Sąjungos reglamentai, tarptautinės sutartys nenumato kitų, nei nustatyta nacionaliniuose teisės aktuose, išmokų skyrimo sąlygų ir nagrinėti pareiškėjos prašymus ne tik vadovaujantis Įstatymo ir Nuostatų normomis.
28. Atsakovas pažymi, kad Tarybos reglamente (EB) Nr. 883/2004 įtvirtinamas vienodas požiūris į išmokas, išmokų sutapimo vengimas, numatytos pirmenybinės taisyklės išmokų sutapimo atveju, kiti principai, taisyklės, kuriomis, siekiant išvengti neleistino išmokų sutapimo privalo vadovautis valstybės narės situacijose, kai sutampa teisės gauti išmokas šeimai pagal kompetentingos valstybės narės ir tos valstybės narės, kurioje gyvena šeimos nariai, įstatymus. Pagal šio reglamento 1 straipsnį, Europos Sąjungos valstybės narės piliečiams, asmenims be pilietybės ir pabėgėliams, gyvenantiems ar dirbantiems vienoje iš ES valstybių narių, kuriems yra ar buvo taikomi vienos ar daugiau valstybių nariu teisės aktai, bei jų šeimų nariams išmokos šeimai skiriamos vadovaujantis Koordinavimo reglamentais.
29. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad abejonių dėl to, ar pareiškėjos ir jos vaikų atveju šie Koordinavimo reglamentai turėjo būti taikomi, nekyla, kadangi pareiškėja pati, pildydama nustatytos formos prašymus dėl išmokų skyrimo nurodė, jog atitinka vieną iš prašymų 3 punkte išvardintų sąlygų: bent vienas iš vaiko tėvų <...> gyvena, dirba ar vykdo savarankišką veiklą kitoje ES, EEE šalyje, Šveicarijos Konfederacijoje ar (duomenys neskelbtini) vaikas (-ai), už kurį (-iuos) prašoma skirti išmoką, gyvena kitoje ES, EEE šalyje, Šveicarijos Konfederacijoje ar (duomenys neskelbtini) <...>, taip pat nurodė, kad dukros A. P. tėvas gyvena (duomenys neskelbtini), kitų dviejų vaikų tėvas N. E. F. - pareiškėjos teigimu - (duomenys neskelbtini), kas iš esmės reiškė, kad pareiškėjos vaikų atžvilgiu sprendimai dėl išmokų gali būti priimti ir pagal kitos ES narės - (duomenys neskelbtini) - ar (duomenys neskelbtini) teisės aktus.
30. Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 67 straipsnis numato, kad asmuo turi teisę gauti išmokas pagal kompetentingos valstybės narės teisės aktus, taip pat ir už savo šeimos narius, gyvenančius kitoje valstybėje narėje, tartum jie gyventų pirmojoje valstybėje narėje. Tačiau, atsakovas pabrėžia, kad kai nustatoma, kad išmokos tuo pačiu laikotarpiu ir tiems patiems šeimos nariams priklauso pagal daugiau kaip vienos valstybės narės teisės aktus, turi būti taikoma šio reglamento 68 straipsnio 1 dalyje nustatytos pirmenybinės taisyklės.
31. Atsakovas akcentuoja, kad vadovaujantis šiomis teisės normomis, priėmus prašymą skirti išmoką, privaloma nustatyti ne tik asmens teisę į tą išmoką pagal nacionalinius teisės aktus, bet ir kitus du būtinus aspektus:1) ar yra duomenų, kad išmokos tuo pačiu laikotarpiu ir tiems patiems šeimos nariams gali priklausyti pagal daugiau kaip vienos valstybės narės teisės aktus; 2) ar prašymų priėmusi valstybė (jos kompetentinga įstaiga) turi pirmenybinę teisę tą išmoką mokėti.
32. Anot atsakovo, akivaizdu, jog išmokų vaikui skyrimą, kai vaiko motina ir tėvas gyvena skirtingose valstybėse, reglamentuojantys teisės aktai - tiek Koordinavimo reglamentai, kurie yra taikomi tiesiogiai ir privalomi visoms ES narėms, tiek Tvarkos aprašas, nustatantis, kaip tie Koordinavimo reglamentai įgyvendinami Lietuvos Respublikoje, tiek Nuostatai, kuriuose įtvirtinta nuostata, jog savivaldybių administracijos, išmokas skiria ir moka vadovaudamosi Įstatymu. Nuostatais, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka, ir ES reglamentais, jeigu šie numato kitas išmokų skyrimo sąlygas - nustato savivaldybių administracijoms ne tik pareigą nustatyti asmens teisę į išmoką, kurios jis prašo, bet ir pareigą nustatyti tos valstybės, kurios kompetentingai įstaigai - savivaldybės administracijai - toks prašymas paduotas pirmenybę mokėti tą išmoką, ir tik tada būtų galima priimti sprendimą skirti išmoką arba priimti sprendimą skirti laikiną išmoką asmeniui, persiunčiant jo prašymą pirmenybę šią išmoką mokėti turinčiai valstybei. Šiuo atveju teismas nepagrįstai vertino, kad nesant pateiktų duomenų iš (duomenys neskelbtini), o taip pat esant neišsamiam (duomenys neskelbtini) kompetentingos įstaigos atsakymui, galima daryti išvadą, kad atsakovas nenustatė kitos valstybės pirmenybės mokėti išmoką šeimai, nenustatė, kad tokios išmokos kitose valstybėse būtų mokamos. Koordinavo reglamentuose nustatytų duomenų nebuvimas neleidžia kompetentingai įstaigai - Savivaldybės administracijai - daryti prezumpcijos ir savaime konstatuoti faktus dėl atitinkamų aplinkybių buvimo, įgalinančių priimti sprendimą skirti išmoką vaikui.
Atsiliepimas
33. Atsakovas nesutinka, kad vien tai, kad Sprendimai panaikinti, sukuriamas teisinis pagrindas įpareigoti jį skirti pareiškėjai jos prašomas išmokas. Kaip išdėstyta aukščiau, skiriant tokį įpareigojimą turėjo būti įvertinama pareiškėjos ir jos vaikų bei jų tėvų gyvenimas skirtingose valstybėse ir atsižvelgta į teisinį reglamentavimą, pagal kurį šiuo atveju sprendimą skirti išmokas pareiškėjai atsakovas gali priimti tik nustatęs, ar turi pirmenybinę teisę valstybių, kuriose gyvena pareiškėjos vaikų tėvai, atžvilgiu, todėl toks teismo įpareigojimas laikytinas nepagrįstu, nesuderinamu su aukščiau išdėstytomis teisės aktų nuostatomis, o jo įvykdymas negali būti laikomas tinkamu Įstatymo įgyvendinimu - atvirkščiai, išmokų pareiškėjos vaikams skyrimas Sprendimais prieš tai nenustačius Lietuvos Respublikos pirmenybinės teisės tokias išmokas skirti, prieštarautų Koordinavimo reglamentams bei Tvarkos aprašui, todėl negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu nagrinėto ginčo išsprendimu.
34. Pareiškėja V. F. atsiliepime į apeliacinį skundą nesutinka su juo ir prašo jį atmesti. Pareiškėja teigia, kad atsakovas nepagrįstai reikalauja papildomų duomenų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
35. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimų Nr. 59008, Nr. 59010, Nr. 59012 ir Nr. 59014, kuriais nuspręsta neskirti išmokų trims pareiškėjos nepilnamečiams vaikams, teisėtumo ir pagrįstumo ir pareiškėjos reikalavimo įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių skirti išmokas pareiškėjos nepilnamečiams vaikams pagrįstumo.
36. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino, motyvuodamas tuo: skundo dalį dėl ginčijamų Sprendimų panaikinimo tenkino, vadovaudamasis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu, dėl šių aktų neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimams, nustatantiems, kad administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas), administracinio sprendimo motyvai (6 punktas). Ginčijamuose Sprendimuose nėra nurodyta jokia teisės norma, kuri įpareigotų pareiškėją pateikti, o atsakovui suteiktų teisę reikalauti pateikti mokymo įstaigos pažymas vaikams, kurie dar neturi 18 metų, o tokių duomenų nepateikimas sudarytų pagrindą neskirti išmokų vaikams. Sprendimuose nurodytas jų priėmimo pagrindas – Įstatymo 24 straipsnio 1 dalis – suteikia savivaldybių administracijoms teisę reikalauti papildomos informacijos, įrodančios teisę gauti išmokas, tačiau nepagrindžia, kodėl nagrinėjamoje situacijoje tokia papildoma informacija privalo būti pateikiama; kitą skundo dalį teismas tenkino, motyvuodamas tuo, kad atsakovas nenustatė kitos valstybės pirmenybės mokėti išmoką šeimai, nenustatė, kad tokios išmokos kitose valstybėse būtų mokamos, todėl atsisakymas mokėti išmokas tik dėl nepilnamečių vaikų mokymo įstaigų pažymų nepateikimo nėra pagrįstas teisės aktų normomis. Panaikinus Sprendimus Kauno miesto savivaldybės administracija įpareigotina įgyvendinti Įstatymą ir skirti išmokas pareiškėjos nepilnamečiams vaikams A. J. T.-F., E. F. ir A. M. P. pagal pareiškėjos pateiktus prašymus (ABTĮ 88 straipsnio 3 punktas).
37. Pateiktu apeliaciniu skundu atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria jis įpareigotas įgyvendinti Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir skirti išmokas vaikams pagal V. F. 2021m. lapkričio 18 d. pateiktus prašymus Nr. 68439 ir Nr. 68441, prašo ją (teismo sprendimo dalį) panaikinti ir pareiškėjos skundo dėl įpareigojimo skirti išmokas pareiškėjos nepilnamečiams vaikams atmesti kaip nepagrįstą. Grįsdamas šį reikalavimą, atsakovas nurodo, kad teismas neįvertino, kad vaiko motina ir tėvas gyvena skirtingose valstybėse, ir nepagrįstai neatsižvelgė, kad atsakovas turėjo įvertinti sąlygas nustatytas Koordinavimo reglamentuose.
38. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 ir 2 d.), nenustatė pagrindo išeiti už apeliacinio skundo ribų: ginčijami Sprendimai neatitinka pirmosios instancijos teismo aptartų Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, todėl negali būti laikomi teisėtais (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).
39. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su dalimi atsakovo argumentų, susijusių pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies priimti konkretų administracinį aktą (skirti išmokas vaikams pagal V. F. 2021m. lapkričio 18 d. pateiktus prašymus Nr. 68439 ir Nr. 68441) nepagrįstumu: šiuo aspektu, visų pirma, primintina, kad teismas, vykdydamas teisingumą, neatlieka ir iš esmės negali perimti viešojo administravimo funkcijų bei išspręsti klausimą, kurį pagal kompetenciją priklauso nagrinėti viešojo administravimo institucijai (pavyzdžiui, išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, apskaičiuoti pensiją ar pan.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146- 603/2009, 2012 m. spalio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-647/2012). Taip pat primintina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad teismo sprendimas, kuriuo buvo panaikintas viešojo administravimo subjekto priimtas aktas dėl to, kad jame nėra aiškūs jo priėmimo motyvai, nereiškia, jog viešojo administravimo subjektas yra įpareigojamas priimti priešingą sprendimą – šiuo atveju viešojo administravimo subjektas gali priimti bet kokį sprendimą (ir tokį patį, koks buvo priimtas anksčiau), tačiau jame turi būti aiškiai nurodyti tokio sprendimo priėmimo motyvai (žr., pvz., 2014 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-2008/2013; 2014 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-120/2014).
40. Nagrinėjamu atveju ginčijami Sprendimai panaikinti dėl šių aktų neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimams, t. y. dėl jų faktinio ir teisinio pagrindimo stokos, kas savaime nesuponuoja pareigos atsakovui priimti priešingą sprendimą, dėl ko antrasis pareiškėjos reikalavimas galėjo būti tenkinamas tik iš dalies, įpareigojant atsakovą skirti išmokas pareiškėjos nepilnamečiams vaikams pagal pareiškėjos pateiktus prašymus. Šiuo aspektu primintina byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovas vertino visas aplinkybės, kurios privalo būti įvertintos priimant sprendimą skirti išmokas pareiškėjos nepilnamečiams vaikams A. J. T.-F., E. F. ir A. M. P. pagal pareiškėjos pateiktus prašymus, o teismas turėjo galimybę ir iš tiesų atliko tokio pobūdžio patikrą.
41. Nors kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kurie iš esmės yra susiję su panaikintų Sprendimų motyvacijos trūkumų šalinimu, nėra svarbūs nagrinėjamo ginčo kontekste ir dėl jų nėra pasisakoma, teisėjų kolegija visgi atkreipia atsakovo dėmesį, kad pareiškėjai įvykdžius pareigą nurodyti / pateikti teisės aktuose numatytus duomenis skirti išmokas pareiškėjos nepilnamečiams vaikams pagal pareiškėjos pateiktus prašymus, sprendimas atsisakyti skirti išmokas negali būti grindžiamas duomenų stoka, iš jų – ir susijusių su valstybės pirmenybės taisyklės mokėti išmoką šeimai taikymu.
42. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 16 d. sprendimas yra keistinas: Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 16 d. sprendimo dalis, kuria Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius įpareigotas įgyvendinti Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir skirti išmokas vaikams pagal V. F. 2021 m. lapkričio 18 d. pateiktus prašymus Nr. 68439 ir Nr. 68441 yra naikinama, o atsakovas įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjos V. F. 2021 m. lapkričio18 d. pateiktus prašymus Nr. 68439 ir Nr. 68441 dėl išmokų nepilnamečiams vaikams skyrimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 16 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį, kuria Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių įpareigotas įgyvendinti Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir skirti išmokas vaikams pagal V. F. 2021 m. lapkričio 18 d. pateiktus prašymus Nr. 68439 ir Nr. 68441.
Įpareigoti atsakovą Kauno miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos V. F. 2021 m. lapkričio 18 d. pateiktus prašymus Nr. 68439 ir Nr. 68441 dėl išmokų nepilnamečiams vaikams A. J. T.-F., E. F. ir A. M. P. skyrimo.
Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį palikti pakeistą.
Nutartis neskundžiama.