- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-05
- Bylos Nr.
- A-548-552/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01745-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Ernestas Spruogis (pirm.), Artūras Drigotas, Laimutis Alechnavičius, Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- R. T.
- Atsakovas
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. T. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. T. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas R. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2020 m. birželio 3 d. raštą Nr. 1SS-1090-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“; 2) panaikinti NŽT Kauno miesto skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2020 m. balandžio 2 d. raštą Nr. 8SD-1716-(14.8.94.) „Dėl naujo žemės sklypo pasirinkimo“; 3) įpareigoti NŽT iš naujo spręsti klausimą dėl naujo susirinkimo organizavimo sudarant sąlygas pareiškėjui rinktis naujus žemės sklypus iš visų skirtų nuosavybės teisių atkūrimui žemės sklypų, o ne iš jau įvykusio ankstesnio susirinkimo likučių.
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:
Šalies argumentai
2.1. Pareiškėjas 2020 m. kovo 5 d. Skyriui pateikė prašymą organizuoti naują susirinkimą, sudarant jam sąlygas rinktis naujus žemės sklypus iš visų skirtų nuosavybės teisių atkūrimui žemės sklypų.
2.2. Pareiškėjas su institucijos atsakymu į prašymą, t. y. 2020 m. balandžio 2 d. raštu Nr. 8SD-1716-(14.8.94.), kuriuo buvo prašoma artimiausiu metu pasirinkti ne didesnį kaip 0,0520 ha ploto žemės sklypą individualiai statybai ar jo dalį iš likusių siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Kauno mieste, nesutiko ir pateikė skundą NŽT vadovui, kuris ginčijamu 2020 m. birželio 3 d. raštu skundą atmetė.
2.3. Pareiškėjo skundas buvo išnagrinėtas formaliai, neįvertinus skundo argumentų, formaliai nurodant, kad Skyriaus siūlomų rinktis naujų žemės sklypų pakako visiems piliečiams, įrašytiems į Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai Kauno mieste, sąrašą ( toliau – ir Piliečių sąrašas), todėl nuosavybės teisių atkūrimo procedūros privalo būti užbaigtos pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) nuostatas, nebeįtraukiant į sąrašą vėliau savivaldybės pateiktų naujų žemės sklypų.
2.4. Nors Skyriaus 2020 m. sausio 14 d. raštu Nr. 8SD-242-(14.8.94.) ir 2019 m. gruodžio 2 d. komisijos posėdžio protokolu Nr. 8PRT-38-(14.8.6.) pripažįstama P. Z. įpėdinių teisė rinktis naują žemės sklypą, tačiau nesilaikoma teisės aktų reikalavimų ir nesudaromos sąlygos rinktis naują žemės sklypą laikantis eiliškumo. Eiliškumas yra pažeidžiamas, kadangi žemesnius numerius turėję pretendentai pasirinko žemės sklypus, o jam siūloma rinktis iš likusių žemės sklypų, kurie liko nepasirinkti susirinkime dėl vienokių ar kitokių jų trūkumų, yra sukuriamos sąlygos, kai žemesnėje eilėje buvęs pilietis yra pastatomas į geresnę padėtį nei pilietis aukštesnėje eilėje, nes leidžiama rinktis naują žemės sklypą nesilaikant jokio eiliškumo, todėl yra pažeidžiama piliečio teisė į teisingą ir teisėtą nuosavybės teisių atkūrimą, pažeidžiami gero viešojo administravimo principai, pažeidžiamas ir asmenų lygybės prieš įstatymą principas.
2.5. Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalimi ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Tvarka), 38 punktu, turi būti organizuojamas naujas susirinkimas, užtikrinant eiliškumą, pagal kurį pretendentai rinktųsi naujus žemės sklypus, nauju susirinkimu nelaikytinas keliais etapais organizuojamas susirinkimas, kol piliečiams pagal patvirtintą piliečių eilę siūlomi tie patys nauji žemės sklypai, organizuojant naują susirinkimą turi būti įtraukiami nauji žemės sklypai. Pareiškėjo vertinimu, tik naujo susirinkimo organizavimas, įtraukiant naujus žemės sklypus, skirtus nuosavybės teisių atkūrimui, užtikrintų skaidrų, teisėtą, teisės aktų reikalavimus atitinkantį, ir teisingą, užtikrinantį piliečių lygiateisiškumą, nuosavybės teisių atkūrimą. Būdami viešai informuoti apie nuosavybės teisių atkūrimui Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintus žemės sklypus bei pradėtas, o taip pat baigtas šių sklypų formavimo procedūras, piliečiai (pretendentai) turi pagrįstą lūkestį rinktis iš visų nuosavybės teisių atkūrimui skirtų žemės sklypų.
2.6. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2020 m. sausio 29 d. raštas Nr. 70-2-333 patvirtina, kad yra pradėtos naujų žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisių atkūrimui, formavimo procedūros, tačiau Skyrius neleidžia pretendentams rinktis iš visų skirtų nuosavybės teisių atkūrimui žemės sklypų.
Atsiliepimas
3. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. NŽT atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:
Šalies argumentai
4.1. Yra pateiktas P. Z. (miręs) prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tėvo P. Z. iki 1940 m. turėtą žemę (duomenys neskelbtini), Kaune, todėl Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2019 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. 8VĮ-1211-(14.8.2.) patvirtintame Piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus Kauno mieste, sąraše P. Z. įrašytas Nr. (duomenys neskelbtini).
4.2. 2020 m. kovo 5 d. pareiškėjas pateikė prašymą organizuoti naują susirinkimą, sudarant sąlygas rinktis naujus žemės sklypus iš visų skirtų nuosavybės teisių atkūrimui žemės sklypų, todėl 2020 m. balandžio 2 d. raštu Nr. 8SD-1716-(14.8.94.) „Dėl naujo žemės sklypo pasirinkimo“ pareiškėjas buvo informuotas, kad jis turi teisę pasirinkti naują žemės sklypą individualiai statybai iš likusių siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Kauno mieste. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu raštu, kreipėsi į NŽT direktorių, kuris, atstovo įsitikinimu, išsamiai, nuodugniai, įvertinęs faktinę situaciją bei su tuo susijusį teisinį reguliavimą, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2020 m. birželio 2 d. raštu Nr. 1SS-1090-(5.59 E.) atmetė pareiškėjo skundą ir nurodė, kad jeigu jis nepasirinks naujo žemės sklypo individualiai statybai Kauno mieste iš likusių siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Kauno mieste, nuosavybės teisės bus atkuriamos atlyginant pinigais.
4.3. Įstatymų leidėjas aiškiai nustatė žemės sklypų mieste perdavimo neatlygintinai nuosavybėn tvarką ir teisinio reglamentavimo tikslą, todėl vienas iš svarbiausių NŽT Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje numatytų uždavinių – 2019 m. užbaigti nuosavybės teisių atkūrimą į kaimo vietovėse ir miestuose turėtą žemę, t. y. įstatymų leidėjas aiškiai apibrėžė atsakovo įgaliojimus, veiksmų atlikimo tvarką, kai pakviesti pretendentai neatvyksta rinktis arba atvykę nepasirenka iš siūlomų naujų žemės sklypų. Vienintelis NŽT elgesio modelis – minėtiems pretendentams nuosavybės teisės atkuriamos pinigais, t. y. įgyvendinama įstatymo leidėjo valia – užbaigiamas nuosavybės teisių atkūrimo procesas.
4.4. Vienas iš juridinių pagrindų NŽT priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiui perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai yra miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detalieji planai arba žemės valdos projektai ir patvirtintos žemės sklypų kadastro duomenų bylos. Jeigu minėti dokumentai nėra pateikti NŽT, ši neturi teisės atkurti nuosavybės teisių į žemę.
4.5. Siūlomų rinktis naujų žemės sklypų skaičius buvo didesnis (470), todėl jų pakako visiems 369 piliečiams, įrašytiems į Piliečių sąrašą, t. y. vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūras galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą kiekvienam piliečiui ir užbaigti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras. NŽT 2019 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. 1SD-3633-(7.22 E.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo perduodant naują žemės sklypą“ informavo Kauno miesto savivaldybės administraciją, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos rengiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai turėtų būti vykdomi kitiems tikslams, nes savivaldybių administracijų perduoti nauji žemės sklypai negali būti naudojami nuosavybės teisėms atkurti, jeigu naujų žemės sklypų pakanka visiems piliečiams, įrašytiems į Piliečių, pageidaujančių gauti naujus žemės sklypus, eilę.
4.6. Pareiškėjas turėjo ne vieną galimybę rinktis norimą patrauklų sau naują žemės sklypą, tačiau to nepadarė, t. y. savo neveikimu vilkino atkūrimo procesą, siekdamas „gauti“ tik jam vienam tinkamą, kuo vertingesnį žemės sklypą. Pareiškėjas žino visus likusius kelis šimtus žemės sklypų, kurių nepasirinko pretendentai, bet nei vienas iš jų jam nėra patrauklus, todėl nori išskirtinių teisių ir galimybių rinktis iš naujų sklypų, galbūt vertingesnių. Didžiajai daliai iš 283 eilėje buvusių piliečių jau yra priimti sprendimai atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus individualiai statybai ir kitai paskirčiai.
4.7. NŽT vykdė nuosavybės teisių atkūrimo procedūras pagal teisinį reglamentavimą, t. y. jeigu siūlomų rinktis naujų žemės sklypų mieste skaičius yra toks, kad jų pakanka visiems piliečiams, turintiems teisę mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą, nuosavybės teisių atkūrimo procedūros privalo būti užbaigtos pagal minėtų teisės aktų nuostatas, nebeįtraukiant į sąrašą vėliau savivaldybės pateiktų naujų žemės sklypų. Pagal nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančius įstatymus pareiga rūpintis subjektinių teisių realizavimu tenka ir patiems pretendentams.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. kovo 31 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
6. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:
Šalies argumentai
6.1. Skyriui 1992 m. kovo 14 d. yra pateiktas P. Z. (miręs) prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo ekvivalentine natūra į tėvo P. Z. iki 1940 m. turėtą žemę (duomenys neskelbtini), Kaune.
6.2. Skyriaus vedėjo 2019 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. 8VĮ-1211-(14.8.2.) „Dėl Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų sąrašo (toliau - ir Siūlytinų sklypų sąrašas) ir Piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, sąrašo patvirtinimo“ patvirtintame Piliečių sąraše P. Z. įrašytas Nr. (duomenys neskelbtini).
6.3. Skyrius, atsižvelgdamas į tai, kad nebuvo žinomi P. Z. įpėdiniai, informaciją apie 2019 m. spalio 10 d. organizuojamą Piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai ir kitai paskirčiai skirstymo komisijos (toliau – ir Komisija) posėdį paskelbė spaudoje. Informacija apie Skyriuje vykstančius Komisijos posėdžius, šių posėdžių vietą ir laiką taip pat skelbiama NŽT interneto tinklalapyje, tačiau pretendento P. Z. įpėdiniai į organizuojamą Komisijos posėdį neatvyko.
6.4. D. K. 2019 m. lapkričio 20 d. Skyriui pateikė pranešimą, kuriame nurodė, jog ji yra P. Z. dukra ir pirmosios eilės įpėdinė pagal įstatymą. Šiuo pranešimu D. K. taip pat informavo, kad, įstatymų nustatyta tvarka įforminus palikimo priėmimą po tėvo P. Z. mirties, gavusi tai patvirtinantį paveldėjimo teisės liudijimą, nedelsdama informuos apie tai NŽT Kauno miesto skyrių.
6.5. Skyrius 2020 m. sausio 14 d. raštu Nr. 8SD-242-(14.8.94.) „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė D. K. Piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų skirstymo Kauno miesto skyriaus komisijos posėdžio 2019 m. gruodžio 2 d. protokolo Nr. 8PRT-38-(14.8.6.) išrašą, kuriame nuspręsta P. Z. (miręs, eilės Nr. (duomenys neskelbtini)) įpėdinei pageidaujant ir pateikus teismo sprendimą bei paveldėjimo teisės liudijimą leisti pasirinkti naują žemės sklypą Kauno mieste iš likusių Siūlytinų sklypų sąrašų, patvirtintų Skyriaus vedėjo 2019 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. 8VĮ-1211-(14.8.2.), 2019 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 8VĮ-1313-(14.8.2.), 2019 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 8VĮ-1345-(14.8.2.) ir 2019 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 8VĮ-1378-(14.8.2.).
6.6. Pareiškėjas 2020 m. kovo 5 d. Skyriui pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog pagal Kauno miesto 1-ojo notarų biuro 2020 m. sausio 7 d. liudijimą, registro Nr. 11, jis yra P. Z. palikimo įpėdinis ir paprašė organizuoti naują susirinkimą, sudarant sąlygas rinktis naujus žemės sklypus iš visų skirtų nuosavybės teisių atkūrimui žemės sklypų, o ne iš likusių jau po įvykusio ankstesnio susirinkimo.
6.7. Skyrius 2020 m. balandžio 2 d. raštu Nr. 8SD-1716-(14.8.94.) „Dėl naujo žemės sklypo pasirinkimo“ informavo, kad pareiškėjas turi teisę pasirinkti naują žemės sklypą individualiai statybai iš likusių Siūlytinų sklypų sąraše pagal Tvarkos 38 punkto nuostatas.
6.8. Pareiškėjas, nesutikdamas su Skyriaus 2020 m. balandžio 2 d. raštu Nr. 8SD-1716-(14.8.94.) „Dėl naujo žemės sklypo pasirinkimo“, su 2020 m. gegužės 4 d. skundu kreipėsi į NŽT, prašydamas panaikinti NŽT Kauno miesto skyriaus 2020 m. balandžio 2 d. raštą Nr. 8SD-1716-(14.8.94.) „Dėl naujo žemės sklypo pasirinkimo“ ir įpareigoti Skyrių organizuoti naują susirinkimą ir leisti pareiškėjui rinktis iš visų skirtų nuosavybės teisių atkūrimui žemės sklypų.
6.9. NŽT direktorius, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2020 m. birželio 3 d. raštu Nr. 1SS-1090-(5.59 E.) „Dėl skundo išnagrinėjimo“ atmetė pareiškėjo skundą ir nurodė, kad jeigu jis nepasirinks naujo žemės sklypo individualiai statybai Kauno mieste iš likusių siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Kauno mieste, nuosavybės teisės pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalį pareiškėjui bus atkuriamos atlyginant pinigais.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas, įvertinęs Atkūrimo įstatymo (2018 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. XIII-1610 redakcija, galiojanti nuo 2019 m. sausio 1 d.) nuostatas (21 str. 7 d.), Tvarkos nuostatas (38 p.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nustatė, kad Skyrius 2020 m. sausio 14 d. raštu Nr. 8SD-242-(14.8.94.) „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė D. K. Piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų skirstymo Kauno miesto skyriaus komisijos posėdžio 2019 m. gruodžio 2 d. protokolo Nr. 8PRT-38-(14.8.6.) išrašą, kuriame nuspręsta P. Z. (miręs, eilės Nr. (duomenys neskelbtini)) įpėdinei pageidaujant ir pateikus teismo sprendimą bei paveldėjimo teisės liudijimą leisti pasirinkti naują žemės sklypą Kauno mieste iš likusių Siūlytinų sklypų sąrašų, taigi pareiškėjas turi teisę pasirinkti ne didesnį kaip 0,0520 ha ploto naują žemės sklypą individualiai statybai Kauno mieste.
8. Teismas pažymėjo, kad NŽT atsisakymą tenkinti pareiškėjo prašymą grindė ir Tvarkos 38 punkto 5 dalimi. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas (pretendentas) atvykti pasirinkti žemės sklypą jam išsiųstame kvietime nurodytu laiku negalėjo dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių (Komisijos posėdis vyko 2019 m. spalio 18 d., o Kauno miesto 1-ojo Notaro biuro liudijimas, reg. Nr. 11, pareiškėjui išduotas 2020 m. sausio 7 d.); raštų rengimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo nustatyta aplinkybė, kad pretendentams naujų žemės sklypų perduoti neatlygintinai nuosavybėn nėra galimybių dėl laisvos žemės fondo žemės šiame mieste trūkumo (NŽT Kauno miesto skyriaus 2021 m. raštas Nr. 8PD-(14.8.9) „Informacijos pateikimas administracinėje byloje Nr. I3-233-505/2021); NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2020 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. 8VĮ-1234-(14.8.2) „Dėl Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų sąrašo ir piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, sąrašo patvirtinimo“, patvirtintas Siūlytinų sklypų sąrašas – 336 žemės sklypai; bei Piliečių sąrašas – 39 pretendentai, kuriame P. Z. yra įrašytas Nr. (duomenys neskelbtini), taigi NŽT Kauno miesto skyriaus siūlomų rinktis naujų žemės sklypų skaičius buvo didesnis (raštų priėmimo metu buvo 369 piliečiai, kuriems pakako 470 žemės sklypų), todėl jų pakako visiems piliečiams, įrašytiems į Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai Kauno mieste, eilę, t. y. vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūras buvo galima ir galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą kiekvienam piliečiui. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas pripažino, kad pareiškėjui, neatvykusiam į susirinkimą dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, kyla Tvarkos 38 punkto 5 dalyje nurodytos neatvykimo į susirinkimą pasekmės – pagal šiame punkte nustatytą tvarką rinktis iš siūlomų naujų žemės sklypų, kurie liko nepasirinkti ankstesniame susirinkime.
9. Teismas vertino, kad pareiškėjo lūkesčiai, jog jis Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2020 m. sausio 29 d. raštu Nr. 70-2-333 „Dėl informacijos apie nuosavybės teisių atkūrimą“ buvo informuotas, kad yra pradėtos naujų žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisių atkūrimui, formavimo procedūros, po to minėti žemės sklypai bus pateikti Skyriui spręsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūros įgyvendinimą, negali būti ginami pagal Tvarkos 38 punkto 5 dalies nuostatas. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad ginčijami raštai nepažeidė pareiškėjo teisėtų lūkesčių ir neapribojo įgytų teisių.
10. Teismas padarė išvadą, kad NŽT pagrįstai pareiškėjo 2020 m. kovo 5 d. prašymo organizuoti naują susirinkimą, sudarant sąlygas rinktis naujus žemės sklypus iš visų skirtų nuosavybės teisių atkūrimui žemės sklypų užtikrinant pretendentų eiliškumą ir įtraukiant naujus žemės sklypus, kurie Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu skirti ir suformuoti nuosavybės teisių atkūrimui, netenkino Tvarkos 38 punkto pagrindu ir nurodė Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje numatytas pasekmes nepasirinkus siūlomo naujo žemės sklypo (nuosavybės teisių atkūrimas pinigais), todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo naikinti Raštus ir įpareigoti NŽT iš naujo spręsti klausimą dėl naujo susirinkimo organizavimo sudarant sąlygas pareiškėjui rinktis naujus žemės sklypus iš visų skirtų nuosavybės teisių atkūrimui žemės sklypų, o ne iš jau įvykusio ankstesnio susirinkimo likučių.
III.
11. Pareiškėjas R. T. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas prašo pridėti prie bylos naują įrodymą – Skyriaus 2022 m. balandžio 14 d. rašto Nr. 8SD-1823-14.8.94.) „Dėl kvietimo atvykti į posėdį“ kopiją.
12. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Regionų apygardos administraciniam teismui pripažinus, kad šioje administracinėje byloje ir jau išnagrinėtoje Regionų apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I3-6570-414/2020, kurioje pirmosios instancijos teismo sprendimas apskųstas apeliacine tvarka, ginčijamas iš esmės analogiško pobūdžio administracinių aktų teisėtumas ir pagrįstumas iš esmės tapačiais teisiniais pagrindais ir panašiomis aplinkybėmis, skunduose keliami reikalavimai tam pačiam atsakovui ir šių bylų procesai vyksta dėl tų pačių teisinių santykių (dėl atsakovo atsisakymo organizuoti naują susirinkimą sudarant sąlygas rinktis naujus žemės sklypus iš visų nuosavybės teisių atkūrimui skirtų žemės sklypų), esant panašioms faktinėms aplinkybėms, ši administracinė byla buvo sustabdyta, iš esmės pripažinus, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimtas sprendimas minėtoje administracinėje byloje turės įtaką šioje byloje nagrinėjamam ginčui ir keliamiems klausimams.
12.2. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui minėtoje byloje (Nr. I3-6570-414/2020) pareiškėjo R. T. apeliacinį skundą tenkinus, ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m, gruodžio 30 d. sprendimą panaikinus ir priėmus naują sprendimą – panaikinus NŽT 2020 m. birželio 1 d. raštą Nr. lSS-1080-(5.59 E) „Dėl skundo nagrinėjimo“ ir Skyriaus 2020 m. balandžio 6 d. raštą Nr. 8SD-1769-0 4;8.9T) „Dėl naujo žemės sklypo pasirinkimo“ bei įpareigojus NŽT R. T. prašymą išnagrinėti iš naujo, pirmosios instancijos teismas, šioje byloje priimdamas sprendimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus pritaikė formaliai, neįsigilindamas į bylos aplinkybes, todėl priėmė nepagristą ir neteisinga sprendimą.
12.3. Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinės bylos Nr. A-2870-968/2021 ir Nr. A-2790-968/2021) pateiktais išaiškinimais dėl Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalies nuostatų ir nurodo, kad, įvertinus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus ir minėtą reglamentavimą šios bylos faktinių aplinkybių kontekste, Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta teisės norma skirta reglamentuoti kitiems visuomeniniams santykiams, nei susiklostė ir šioje byloje nagrinėjamu atveju, kadangi:
12.3.1. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalies nuostatos taikytinos piliečių, turinčių teisę pagal šį įstatymą atkurti nuosavybės teises, t. y. pretendentų (jų įpėdinių), atžvilgiu, o Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje nustatytos sąlygos siejamos su dviem alternatyviais pretendentų elgesio modeliais. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas vykusio susirinkimo metu neturėjo nei pretendento, nei jo įpėdinio statuso, t. y. nebuvo įgijęs teisės į nuosavybės teisių atkūrimą, ir neturėjo teisės rinktis naują žemės sklypą.
12.3.2. Pareiškėjo atvykimas ar neatvykimas rinktis naują žemės sklypą negalėjo turėti jokios įtakos, kadangi, visų pirma, pareiškėjas vykusio susirinkimo metu dar nebuvo įgijęs turtinės teisės į nuosavybės teisių atkūrimą, iš ko seka, jog neturėjo teisės rinktis ir naujus žemės sklypus. Pareiškėjui atvykus į susirinkimą rinktis naują žemės sklypą, jis to padaryti nebūtų galėjęs, kadangi tuo metu, kaip jau minėta, nebuvo įgijęs turtinės teisės į nuosavybės teisių atkūrimą, todėl neturėjo teisės rinktis ir naujus žemės sklypus. Pareiškėjo atveju apskritai nebuvo įmanomas nei vienas iš minėtu Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje įtvirtintu alternatyviu pretendentu elgesio modeliu, reiškiančių vienokį ar kitokį piliečio veikimo būdo šiuo konkrečiu atveju pasirinkimą, apsisprendimą veikti vienaip ar kitaip, kas sudarytų prielaidą prisiimti ir atitinkamas pasirinkto veikimo modelio pasekmes.
12.3.3. Pagal Tvarkos 38 punktą į susirinkimą kviečiami piliečiai, turintys turtinę teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, ir teisę rinktis naujus žemės sklypus, t .y. pretendentai, arba jiems mirus, jų įpėdiniai. Šiuo atveju taip pat pažymėtina, jog įpėdiniu laikomas ne potencialus paveldėtojas pagal įstatymą ar testamentą, tačiau asmuo, priėmęs palikimą, ir įforminęs palikimo priėmimą įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjas įgijo pretendento P.Z. įpėdinio statusą jau po įvykusio pretendentų susirinkimo, ir tai patvirtina notarės išduotas liudijimas.
12.3.4. Nagrinėjamu atveju nenustatyta nei vienos iš Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje ir Tvarkos 38 punkto 5 dalyje įtvirtintų sąlygų.
Žemesnės instancijos teismas
12.4. Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalies nuostatomis, turi būti organizuojamas naujas susirinkimas. Formuluotė „liko nepasirinkti ankstesniame susirinkime“ suponuoja, kad turi būti organizuojamas naujas susirinkimas. Pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktas žodžio „ankstesnis“ paaiškinimas, remiantis Dabartinės lietuvių kalbos žodynu , tik patvirtina minėtą išvadą. Šią išvadą patvirtina Tvarkos 38 punkto nuostatos. Įstatymo leidėjo įtvirtinta formuluotė „liko nepasirinkti ankstesniame susirinkime“, o ne “liko nepasirinkti ankstesniame susirinkimo etape , suponuoja išvadą, kad turi būti organizuojamas naujas susirinkimas.
12.5. Nauju susirinkimu nelaikytinas keliais etapais organizuojamas susirinkimas, kol piliečiams pagal esamą patvirtintą piliečių eilę siūlomi tie patys nauji žemės sklypai, todėl, organizuojant naują susirinkimą, turi būti įtraukiami nauji žemės sklypai. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu skirti ir suformuoti nuosavybės teisių atkūrimui.
12.6. Pareiškėjas, jau esant priimtam skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui, gavo Skyriaus 2022 m. balandžio 14 d. raštą Nr. 8SD-1823-14.8.94.) „Dėl kvietimo atvykti į posėdį“, kas patvirtina, kad NŽT organizuoja naują susirinkimą. Šiuo atveju sudaryta nauja piliečių, kuriems perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai, eilė (sąrašas), kadangi 2019 metais vykusiame susirinkime ir patvirtintame Piliečių sąraše, pretendento P. Z., kurio turtinių teisių perėmėjas yra pareiškėjas, eilės Nr. buvo (duomenys neskelbtini), tuo tarpu Skyriaus 2022 m. balandžio 14 d. rašte nurodoma, kad P. Z. (miręs) eilės Nr. (duomenys neskelbtini).
12.7. Tvarkos 38 punkte yra aiškiai atskirta, kad „susirinkimo etapas“ ir „naujas susirinkimas“ yra skirtingos sąvokos. Jei patvirtintoje piliečių eilėje piliečių yra tiek daug, kad jie netilptų patalpoje, susirinkimas yra organizuojamas etapais ir paskesniame etape yra siūlomi sklypai, likę nepasirinkti po ankstesniojo etapo, todėl etapais vykdomas susirinkimas yra vienas ir tas pats susirinkimas, t. y. paskesni susirinkimo etapai nėra laikytini naujais susirinkimais. Naujas susirinkimas yra tuo atveju, kai piliečiams siūlomi ne tik ankstesniojo susirinkimo sklypų likučiai, bet ir nauji, t. y. anksčiau dar nesiūlyti žemės sklypai.
12.8. NŽT organizuoja naują susirinkimą, viena vertus laikydamasi Tvarkos 38 punkto nuostatų, kad susirinkimas organizuojamas nustačius ir Žemėtvarkos skyriaus vedėjui patvirtinus piliečių, pageidaujančių gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus mieste, eilę; siunčiant pretendentams (jų įpėdiniams) kvietimus, informuojant, kur galima susipažinti su informacija apie siūlomus rinktis naujus žemės sklypus, informuojant apie susirinkimo vietą, laiką ir numatytas pasekmes dėl neatvykimo į susirinkimą, tačiau, kita vertus, pažeisdama to paties Tvarkos 38 punkto kitą nuostatą, kad organizuojant naują susirinkimą turi būti įtraukiami nauji žemės sklypai, priešingu atveju negali būti sudaroma nauja piliečių, kuriems perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai eilė (sąrašas).
12.9. Nei Atkūrimo įstatymas, nei Tvarka nenumato piliečių, kurie dėl pateisinamų priežasčių negalėjo rinktis naujų žemės sklypų vykusiuose susirinkimuose, bei piliečiams pagal teismo sprendimus įgijusiems teisę rinktis naujus žemės sklypus, sąrašo. Remiantis Tvarkos 38 punkto nuostatomis, susirinkimas turi būti organizuojamas nustačius ir žemėtvarkos skyriaus vedėjui patvirtinus piliečių. pageidaujančiu gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus mieste, eilę.
12.10. NŽT peržengė jai suteiktos kompetencijos ribas, pradėdama keisti Tvarkos 38 punkte nurodyta tvarką, sudarinėti atskirų piliečiu grupių (-ės) sąrašus (eiles), nors įstatymas tokių eilių (sąrašu) sudarymo nenumato. Tvarkos 38 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad susirinkimas turi būti organizuojamas nustačius ir Žemėtvarkos skyriaus vedėjui patvirtinus piliečių, pageidaujančių gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus mieste, eilę.
12.11. Kauno miesto savivaldybės administracijos suformuoti ir parengti nuosavybės teisių atkūrimui žemės sklypai buvo skirti būtent nuosavybės teisių atkūrimui, o ne kažkokiu kitokiu tikslu, todėl neaišku, kokiu pagrindu NŽT atsisako juos įtraukti ir pati savavališkai riboja piliečių pasirinkimą. Atkūrimo įstatymas nenurodo, kiek žemės sklypų turi būti įtraukta į sąrašą sklypų nuosavybės teisių atkūrimui, nedraudžia įtraukti daugiau sklypų nei yra pretendentų, ar netgi visų sklypų, kurie toje teritorijoje yra suformuoti nuosavybės teisių atkūrimui.
Atsiliepimas
13. Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
14. NŽT nurodo, kad, vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, numatytas pretendentų eilės sudarymas, siekiant užtikrinti tvarką, o ne tikslu pasirinkti „gerą“, „geresnį“ ar „ geriausią“ žemės sklypą. Atkūrimu siekiama atkurti piliečių nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir tokiu būdu apginti pažeistą jų nuosavybės teisę. Teisė susigrąžinti išlikusį nekilnojamąjį turtą yra išvestinė iš savininko teisių, tačiau ji nereiškia, kad asmuo turi teisę vilkinti procesą nesirinkdamas jam siūlomų žemės sklypų.
15. NŽT akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A-2790-968/2021 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A-2870-968/2021 pareiškėjai atvyko pasirinkti žemės sklypą kvietime nurodytu laiku ir pasirinko žemės sklypus, kurie, kaip vėliau paaiškėjo, ne dėl pareiškėjų kaltės negali būti jiems perduoti, tačiau nagrinėjamoje byloje pareiškėjas žemės sklypo nepasirinko, kadangi, kviečiamas atvykti į Piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai ir kitai paskirčiai skirstymo posėdį dėl naujo žemės sklypo pasirinkimo, neatvykdavo arba atvykdavo, bet nesirinkdavo iš siūlomų žemės sklypų. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neturėjo ir negalėjo vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais administracinėse bylose Nr. A-2790-968/2021 ir Nr. A-2870-968/2021 ta apimtimi, kurią nurodo pareiškėjas apeliaciniame skunde.
Žemesnės instancijos teismas
16. NŽT pažymi, kad pareiškėjo prašymas dėl naujų rašytinių įrodymų prijungimo turėtų būti atmestas, kadangi pareiškėjas šiuo rašytiniu įrodymu bando kvestionuoti Skyriaus vedėjo 2022 m. balandžio 6 d. įsakymą Nr. 8VĮ-333-(14.8.2.) „Dėl siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų sąrašo ir piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, sąrašo patvirtinimo“, kuris nėra nagrinėjamos bylos dalykas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
17. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl NŽT 2020 m. birželio 3 d. rašto Nr. 1SS-1090-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ ir Skyriaus 2020 m. balandžio 2 d. rašto Nr. 8SD-1716-(14.8.94.) „Dėl naujo žemės sklypo pasirinkimo“, kuriais atsisakyta leisti pareiškėjui rinktis iš visų nuosavybės teisių atkūrimui skirtų žemės sklypų, o ne iš likusių po jau įvykusio ankstesnio susirinkimo. Pareiškėjas taip pat prašė įpareigoti NŽT iš naujo spręsti klausimą dėl naujo susirinkimo organizavimo, sudarant sąlygas pareiškėjui rinktis naujus žemės sklypus iš visų skirtų nuosavybės teisių atkūrimui žemės sklypų.
Žemesnės instancijos teismas
18. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad NŽT pagrįstai pareiškėjo 2020 m. kovo 5 d. prašymo organizuoti naują susirinkimą, sudarant sąlygas rinktis naujus žemės sklypus iš visų skirtų nuosavybės teisių atkūrimui žemės sklypų užtikrinant pretendentų eiliškumą ir įtraukiant naujus žemės sklypus, kurie Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu skirti ir suformuoti nuosavybės teisių atkūrimui, netenkino Tvarkos 38 punkto pagrindu ir nurodė Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje numatytas pasekmes nepasirinkus siūlomo naujo žemės sklypo (nuosavybės teisių atkūrimas pinigais), todėl pareiškėjo skundą atmetė.
19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo aktualia teismų praktika, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, NŽT turėjo organizuoti naują susirinkimą, sudarant sąlygas pareiškėjui rinktis naujus žemės sklypus iš visų skirtų nuosavybės teisių atkūrimui žemės sklypų, o ne iš jau įvykusio ankstesnio susirinkimo likučių.
20. Pareiškėjas prašo pridėti prie bylos naują įrodymą – Skyriaus 2022 m. balandžio 14 d. rašto Nr. 8SD-1823-14.8.94.) „Dėl kvietimo atvykti į posėdį“ kopiją. Pareiškėjas nurodo, kad šį įrodymą gavo jau po to, kai buvo priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas, todėl negalėjo jo pateikti pirmosios instancijos teismui. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalį pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, pateikto naujo įrodymo turinį, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą ir pridėti prie bylos naują įrodymą – Skyriaus 2022 m. balandžio 14 d. rašto Nr. 8SD-1823-14.8.94.) „Dėl kvietimo atvykti į posėdį“ kopiją.
21. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalis (2018 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. XIII-1610 redakcija, įsigaliojusi nuo 2019 m. sausio 1 d.) nustato, kad jeigu mieste naujų žemės sklypų yra tiek, kad visiems piliečiams, turintiems teisę pagal šį įstatymą šiame mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą, tačiau šie piliečiai Vyriausybės nustatyta tvarka kviečiami rinktis iš šiame mieste suformuotų naujų žemės sklypų, kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykę per vieną mėnesį nuo kvietime nurodytos datos nepasirenka iš siūlomų naujų žemės sklypų, arba jiems naujų žemės sklypų perduoti neatlygintinai nuosavybėn nėra galimybių dėl laisvos žemės fondo žemės šiame mieste trūkumo, naujų žemės sklypų nepasirinkusiems ar (ir) negavusiems neatlygintinai nuosavybėn piliečiams nuosavybės teisės atkuriamos atlyginant pinigais. Piliečiams, kurie esant išvardytoms sąlygoms nepasirinko ar (ir) negavo neatlygintinai nuosavybėn šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų naujų žemės sklypų, kompensuojama vidutinė Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypo atitinkamame mieste vertės pinigų suma, kurią nustato Vyriausybė.
22. Tvarkos 38 punkto 4 pastraipoje nustatyta, kad kai žemėtvarkos skyriaus siūlomų rinktis naujų žemės sklypų atitinkamame mieste skaičius yra toks, kad visiems piliečiams, turintiems teisę pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą šiame mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą, tačiau šie piliečiai žemėtvarkos skyriaus kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių) į susirinkimą arba atvyksta į susirinkimą, bet šio susirinkimo metu nepasirenka iš siūlomų rinktis naujų žemės sklypų, jiems nuosavybės teisės atkuriamos atlyginant pinigais pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalį. Jeigu iki sprendimo atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais žemėtvarkos skyriaus kvietime nurodytu laiku į susirinkimą neatvykusiems piliečiams priėmimo paaiškėja, kad į susirinkimą šie piliečiai neatvyko dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių, šiems piliečiams sprendimas atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais priimamas tik tuo atveju, kai pagal šiame punkte nustatytą tvarką šie piliečiai nepasirenka iš siūlomų naujų žemės sklypų, kurie liko nepasirinkti ankstesniame susirinkime.
23. Teisėjų kolegija nurodo, kad Komisijos posėdyje, kuris vyko 2019 m. spalio 18 d., pareiškėjas dalyvauti negalėjo, nes Kauno miesto 1-ojo Notaro biuro liudijimas, reg. Nr. 11, patvirtinantis pareiškėjo teisę atkurti nuosavybės teises, pareiškėjui išduotas 2020 m. sausio 7 d., t. y. pareiškėjas nedalyvavo Komisijos posėdyje dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, todėl nagrinėjamu atveju bylos faktinės aplinkybės atitinka Tvarkos 38 punkto 4 pastraipoje nurodytą atvejį, taigi pareiškėjui sprendimas atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais gali būti priimamas tik tuo atveju, kai pagal Tvarkos 38 punkte nustatytą tvarką jis nepasirenka iš siūlomų naujų žemės sklypų, kurie liko nepasirinkti ankstesniame susirinkime. Atsižvelgiant į tai, NŽT pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas turi rinktis iš žemės sklypų, kurie liko po Komisijos 2019 m. spalio 18 d. posėdžio ir ši teisė pareiškėjui buvo suteikta. Be to, kaip matyti iš pareiškėjo pateikto Skyriaus 2022 m. balandžio 14 d. rašto Nr. 8SD-1823-14.8.94.) „Dėl kvietimo atvykti į posėdį“ kopijos, pareiškėjas buvo pakviestas į naują susirinkimą, kuriame galės rinktis žemės sklypus pagal naujai patvirtintą eiliškumo sąrašą ir iš naujai patvirtinto sklypų sąrašo.
24. Pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, kad nagrinėjamu atveju reikėjo vadovautis jo nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (administracinės bylos Nr. A-2870-968/2021 ir Nr. A-2790-968/2021), teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamos bylos ir pareiškėjo nurodytų bylų faktinės aplinkybės skiriasi – nurodytose bylose asmenys atvyko pasirinkti žemės sklypą kvietime nurodytu laiku ir pasirinko žemės sklypus, kurie ne dėl pareiškėjų kaltės negalėjo būti jiems perduoti, o nagrinėjamu atveju pareiškėjas į susirinkimą neatvyko ir žemės sklypo nepasirinko. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo vadovautis nurodytose administracinėse bylose pateiktais išaiškinimais.
25. Pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, kad buvo pažeistas jo teisėtų lūkesčių principas, teisėjų kolegija pažymi, kad teisėtų lūkesčių principas iš esmės yra susijęs su aplinkybe, jog asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos tik tuomet, jei jos įgytos pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus. Akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nuosavybės teisių atkūrimas pagal Atkūrimo įstatymą yra grindžiamas pretendentų valia ir jai teikiamas prioritetas, kiek tai atitinka nuosavybės teisių atkūrimo proceso tikslus, nepažeidžia imperatyvių įstatymo nuostatų, paisant imperatyvų, kylančių iš protingo asmens elgesio standarto (lotynų kalba – bonus pater familias) ir gero administravimo principo; kai nėra nustatyta aiškių pareiškėjų piktnaudžiavimo teise ar nesąžiningo teisių įgyvendinimo faktų, nuosavybės teisių atkūrimo proceso tikslus labiausiai atitinka tokio pobūdžio viešojo administravimo subjekto veiksmai, kuriais sukuriamos prielaidos pretendentų valiai įgyvendinti, o ne taikyti administracinį nuosavybės teisių atkūrimo būdo nustatymo metodą (Atkūrimo įstatymo 21 str. 7 d.) (žr. 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2263-415/2021). Nagrinėjamu atveju, įvertinus pareiškėjo pateiktą Skyriaus 2022 m. balandžio 14 d. rašto Nr. 8SD-1823-14.8.94.) „Dėl kvietimo atvykti į posėdį“ kopiją, matyti, kad pareiškėjui suteikta teisė įgyvendinti pretendento valią ir pasirinkti žemės sklypą iš naujai patvirtinto žemės sklypų sąrašo, todėl nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjo teisės ar teisėti lūkesčiai yra pažeidžiami, pareiškėjas negali tikėtis, kad jis turės teisę neapibrėžtą skaičių kartų rinktis žemės sklypą iš vis naujai sudaromų žemės sklypų sąrašų.
26. Apibendrinant konstatuotina, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo R. T. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.