Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, A-2870-968/2021

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-10-20
Bylos Nr.: A-2870-968/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-01615-2020-1
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas

Teisėjai: Skirgailė Žalimienė (pirm.), Rytis Krasauskas (pirm.), Veslava Ruskan
Pareiškėjas: V. G.
Atsakovas: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

18.4.2Miesto žemė
18.12Kiti su nuosavybės teisių atkūrimu susiję klausimai

Administracinė byla Nr. A-2870-968/2021Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01615-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4.2; 18.12 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 20 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. G. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėja V. G. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) Kauno miesto skyriaus (toliau – ir NŽT Kauno miesto skyrius) 2020 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. 8SD-1662-(14.8.94.) „Dėl naujo žemės sklypo pasirinkimo“ (toliau – ir 2020 m. kovo 26 d. sprendimas); 2) panaikinti NŽT 2020 m. gegužės 27 d. sprendimą Nr. 1SS-1050-(7.5.) „Dėl skundo išnagrinėjimo“ (toliau – ir 2020 m. gegužės 27 d. sprendimas); 3) įpareigoti NŽT iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl naujo pretendentų susirinkimo organizavimo į Piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų sąrašą įtraukiant naujus, Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. A-4721 „Dėl Kauno miesto teritorijų, kuriose bus formuojami nauji žemės sklypai, perduodami neatlygintinai nuosavybėn piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais) nuosavybės teisėms atkurti skirtus ir suformuotus žemės sklypus.

2. Pareiškėjos skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. NŽT Kauno miesto skyriaus 2020 m. kovo 26 d. sprendimas ir NŽT 2020 m. gegužės 27 d. sprendimai (toliau abu kartu – ir Sprendimai) yra neteisėti ir nepagrįsti. 2014 m. balandžio 4 d. vykusiame Piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų skirstymo NŽT Kauno miesto skyriaus komisijos (toliau – ir Komisija) posėdyje buvo nutarta A. M. D. (mirusi, eil. Nr. 353) skirti 8,73 a žemės sklypą Nr. 12 pagal (duomenys neskelbtini) detalųjį planą, patvirtintą Administracijos direktoriaus 2009 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. A-709 „Dėl (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas). NŽT Kauno miesto skyrius 2014 m. gegužės 27 d. informavo, kad, gavus minėto žemės sklypo kadastrinius matavimus ir parengus sprendimo projektą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, suteikiant neatlygintinai naują žemės sklypą Kauno mieste, pareiškėja bus pakviesta su jais susipažinti. Pareiškėja, nesulaukusi kvietimo, nuvyko į NŽT Kauno miesto skyrių, kur buvo paaiškinta, kad nuosavybės teisės negali būti atkurtos, kadangi dalis minėto žemės sklypo patenka į miško teritoriją, kad bendrame žemės sklypo plote (8,73 a) miško plotas sudaro apie 1,98 a. NŽT Kauno miesto skyrius pažadėjo spręsti šią situaciją.

2.2. Pareiškėja, nesulaukusi jokios informacijos, 2019 m. gruodžio 11 d. dar kartą kreipėsi į NŽT Kauno miesto skyrių, prašydama leisti rinktis naują žemės sklypą, kadangi buvo suklaidinta. NŽT Kauno miesto skyrius 2020 m. sausio 16 d. rašte Nr. 8SD-330-(14.8.94.) nurodė, kad nutarta leisti pareiškėjai, kaip A. M. D. įpėdinei, pasirinkti naują žemės sklypą iš likusių Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Kauno mieste sąrašų. Taip pat buvo informuota, jog ji bus kviečiama atvykti į NŽT Kauno miesto skyrių ir pasirinkti ne didesnį kaip 0,1200 ha ploto žemės sklypą individualiai statybai, buvo siūloma susipažinti su informacija apie siūlomus rinktis perduodamus neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus individualiai statybai ar jų dalis Kauno mieste atvykus į NŽT Kauno miesto skyrių arba NŽT tinklalapyje.

2.3. Pareiškėja, susipažinusi su Administracijos viešai skelbiama informacija apie patvirtintus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašus, pastebėjo, jog NŽT Kauno miesto skyriui pateikti ne visi žemės sklypai, skirti piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti. Dėl šios priežasties ji kreipėsi į Administraciją, prašydama informuoti, ar dar bus pateikta naujų žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti. Pareiškėjai buvo pranešta, kad naujų žemės sklypų, perduodamų neatlygintinai nuosavybėn piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, formavimo procedūros nepradedamos. Pareiškėja, įvertinusi gautą informaciją, 2020 m. vasario 26 d. NŽT Kauno miesto skyriui pateikė prašymą organizuoti naują susirinkimą, sudarant sąlygas rinktis naujus žemės sklypus iš visų skirtų nuosavybės teisėms atkurti žemės sklypų, bei leisti rinktis iš visų skirtų nuosavybės teisėms atkurti žemės sklypų, o ne iš likusių po ankstesnio susirinkimo. NŽT Kauno miesto skyrius 2020 m. kovo 26 d. sprendime nurodė, kad NŽT Kauno miesto skyriaus siūlomų rinktis naujų žemės sklypų skaičius buvo didesnis (470), todėl jų pakako visiems piliečiams, t. y. vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūras buvo galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą ir užbaigti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras. Todėl nauji žemės sklypai, kurie būtų pateikiami po įvykusio susirinkimo, negali būti įtraukiami į Piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų sąrašą, o nuosavybės teisių atkūrimo procedūros užbaigiamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 21 straipsnio 7 dalies ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 38 punkto nuostatomis, nes visiems eilėje įrašytiems piliečiams vykusių susirinkimų metu pakako siūlomų naujų žemės sklypų.

2.4. Skundas buvo išnagrinėtas neobjektyviai, nesigilinant į faktines aplinkybes, neįvertinus jo argumentų, formaliai nurodant, kad siūlomų rinktis naujų žemės sklypų pakako visiems piliečiams įrašytiems į Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai Kauno mieste, eilę, todėl nuosavybės teisių atkūrimo procedūros privalo būti užbaigtos, neįtraukiant į sąrašą vėliau savivaldybės pateiktų naujų žemės sklypų. Atsakovas pažeidė nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, nustatančias žemės sklypų pasirinkimą pagal piliečių (pretendentų) eiliškumą, kadangi jokio eiliškumo nebuvo nustatyta, o NŽT Kauno miesto skyrius siūlė atvykti pasirinkti naują žemės sklypą iš likusių Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Kauno mieste sąrašų. Toks nuosavybės teisių atkūrimo proceso vykdymas yra iš esmės ydingas ir negali būti vykdomas, nes jis prieštarauja Tvarkos 37 punkto nuostatoms. Taip sukuriamos sąlygos, kai žemesnėje eilėje galimai turėjęs būti pilietis yra geresnėje padėtyje, nei pilietis galėjęs būti aukštesnėje eilėje, kadangi leidžiama rinktis naują žemės sklypą nesilaikant jokio eiliškumo, pažeidžiant asmens teisę į teisingą ir teisėtą nuosavybės teisių atkūrimą.

2.5. Siekiant užtikrinti teisingą ir teisėtą nuosavybės teisių atkūrimą, būtina organizuoti naują pretendentų susirinkimą vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalimi. Taigi, piliečiams nauji žemės sklypai turi būti siūlomi tik pagal patvirtintą eilę ir tik naujo susirinkimo organizavimas, įtraukiant naujus žemės sklypus, skirtus nuosavybės teisėms atkurti, užtikrintų skaidrų, teisėtą ir teisingą nuosavybės teisių atkūrimą. Piliečiams viešai informuotiems apie nuosavybės teisėms atkurti Administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintus žemės sklypus bei pradėtas (ir baigtas) šių sklypų formavimo procedūras, pastarieji turi pagrįstą lūkestį rinktis iš visų nuosavybės teisėms atkurti skirtų žemės sklypų, pateikiant šiuos sklypus rinktis pretendentų susirinkime.

Atsiliepimas

3. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė:

3.1. Sprendimai yra pagrįsti ir teisėti. J. G. nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) iki 1940 m. valdė 3,47 ha žemės sklypą. Prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikė: A. M. D., J. V. G. ir mirusio sūnaus A. J. G. žmona O. G. ir dukra O. R.. A. M. D. 1991 m. gruodžio 20 d. Kauno miesto valdybai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į G. J. iki 1940 m. turėtą žemę. Prašyme nenurodė, kokiu būdu pageidauja, kad būtų atkurtos nuosavybės teisės. NŽT 2013 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. 8S-(14.8.3.)-339 A. M. D. nuosavybės teisės buvo atkurtos į 0,2197 ha grąžinant žemę natūra. NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2013 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-53 A. M. D. buvo įrašyta į eilę naujam žemės sklypui gauti. NŽT Kauno miesto skyriaus 2014 m. kovo 3 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.94.)-925 pareiškėja buvo kviesta atvykti į susirinkimą ir pasirinkti naują žemės sklypą. A. M. D. NŽT Kauno miesto skyriaus 2014 m. balandžio 8 d. Komisijos posėdyje (protokolo Nr. 8PRT-(14.8.6.)-10) buvo skirtas 8,73 a žemės sklypas Nr. 12 pagal (duomenys neskelbtini) detalųjį planą, patvirtintą Administracijos direktoriaus Įsakymu (toliau – ir Žemės sklypas Nr. 12). Kauno miesto teritorijoje esančios laisvos neužstatytos bei rezervuotos miesto reikmėms žemės inventorizacijos klausimams spręsti komisijos 2016 m. vasario 5 d. pasitarime (protokolo Nr. 8PRT-3-(14.8.6.)) buvo svarstyta dėl žemės sklypų prie (duomenys neskelbtini) pagal Administracijos direktoriaus Įsakymu patvirtintą detalųjį planą bei nustatyta, kad suformuoti žemės sklypai patenka į miškų teritoriją, todėl negali būti skirti piliečiams, kuriems nauji žemės sklypai nuosavybėn perduodami neatlygintinai. Žemės sklypas Nr. 12 2014 m. balandžio 8 d. protokolu Nr. 8PRT-(14.8.6.)-10 paskirtas A. M. D. taip pat patenka į miškų teritoriją, todėl nutarta koreguoti teritorijos detalųjį planą, pertvarkant žemės sklypus Nr. 3, 4, 6, 9 ir 12.

3.2. NŽT Kauno miesto skyrius 2019 m. spalio 9, 10, 14 ir 15 d. organizavo paskutinį pretendentų susirinkimą, kuriame piliečiai galėjo pasirinkti naujus žemės sklypus Kauno mieste. Komisijos 2020 m. sausio 8 d. posėdyje (protokolas Nr. 8PRT-1-(14.8.6.)) buvo svarstytas pareiškėjos 2019 m. gruodžio 11 d. prašymas ir nutarta: atsižvelgiant į pretendentės įpėdinės V. G. 2019 m. gruodžio 11 d. prašymą, kad A. M. D. pasirinktas naujas žemės sklypas patenka į miškų teritoriją, kad detalusis planas iki šiol nepakoreguotas, leisti A. M. D. įpėdinei pasirinkti kitą naują žemės sklypą Kauno mieste. Pareiškėja 2020 m. vasario 26 d. NŽT Kauno miesto skyriui pateikė prašymą, kuriuo prašė leisti rinktis iš visų skirtų nuosavybės teisėms atkurti žemės sklypų, o ne iš likusių po įvykusio ankstesnio susirinkimo.

3.3. 2020 m. kovo 26 d. sprendime nurodyta, kad Administracijos dar tik rengiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai turėtų būti vykdomi kitiems tikslams, nes savivaldybių administracijų perduoti nauji žemės sklypai negali būti naudojami nuosavybės teisėms atkurti, jeigu prieš tai įvykusio susirinkimo metu naujų žemės sklypų pakako visiems, įrašytiems į Piliečių, pageidaujančių gauti naujus žemės sklypus, eilę. Pasiūlyta pasirinkti ne didesnį kaip 0,1200 ha ploto žemės sklypą individualiai statybai ar jo dalį iš likusių siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Kauno mieste.

3.4. Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 punkto ir Tvarkos 38 punkto nuostatomis, naujų žemės sklypų dokumentai, kurie pateikiami po įvykusio pretendentų susirinkimo, kuriame piliečiai pagal patvirtintą piliečių eilę turi teisę rinktis naujus žemės sklypus, negali būti naudojami nuosavybės teisėms atkurti, jeigu vykusio susirinkimo metu naujų žemės sklypų pakanka visiems, įrašytiems į Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai ar kitai paskirčiai, eilę, t. y. jeigu siūlomų rinktis naujų žemės sklypų mieste skaičius yra toks, kad jų pakanka visiems piliečiams, turintiems teisę pagal Atkūrimo įstatymą mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą, nuosavybės teisių atkūrimo procedūros privalo būti užbaigtos pagal minėtų teisės aktų nuostatas, nebeįtraukiant į sąrašą vėliau savivaldybės pateiktų naujų žemės sklypų.

3.5. NŽT Kauno miesto skyriaus siūlomų rinktis naujų žemės sklypų skaičius buvo didesnis (470), todėl jų pakako visiems 369 piliečiams, t. y. vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūras buvo galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą ir užbaigti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras.

II.

4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. sausio 14 d. sprendimu pareiškėjos V. G. skundą atmetė.

5. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

Žemesnės instancijos teismas

5.1. J. G. nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) iki 1940 m. valdė 3,47 ha žemės sklypą. Prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikė: A. M. D., J. V. G. ir mirusio sūnaus A. J. G. žmona O. G. ir dukra O. R.. A. M. D. 1991 m. gruodžio 20 d. Kauno miesto valdybai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į G. J. iki 1940 m. turėtą žemę. Prašyme nenurodė, kokiu būdu pageidauja, kad būtų atkurtos nuosavybės teisės. NŽT 2013 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. 8S-(14.8.3.)-339 A. M. D. nuosavybės teisės buvo atkurtos į 0,2197 ha grąžinant žemę natūra. NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2013 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-53 A. M. D. buvo įrašyta į eilę naujam žemės sklypui gauti. NŽT Kauno miesto skyriaus 2014 m. kovo 3 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.94.)-925 ji buvo kviesta atvykti į susirinkimą ir pasirinkti naują žemės sklypą. A. M. D. NŽT Kauno miesto skyriaus 2014 m. balandžio 8 d. Komisijos (posėdžio protokolas Nr. 8PRT-(14.8.6.)-10) buvo skirtas Žemės sklypas Nr. 12.

5.2. Kauno miesto teritorijoje esančios laisvos neužstatytos bei rezervuotos miesto reikmėms žemės inventorizacijos klausimams spręsti komisijos 2016 m. vasario 5 d. pasitarime (protokolo Nr. 8PRT-3-(14.8.6.)) buvo svarstyta dėl žemės sklypų prie (duomenys neskelbtini) pagal Administracijos direktoriaus 2009 m. vasario 12 d. Įsakymu patvirtintą detalųjį planą. Suformuoti žemės sklypai patenka į miškų teritoriją, todėl negali būti skirti piliečiams, kuriems nauji žemės sklypai nuosavybėn perduodami neatlygintinai. Žemės sklypas Nr. 12, kuris 2014 m. balandžio 8 d. posėdyje paskirtas A. M. D. taip pat patenka į miškų teritoriją, todėl nutarta koreguoti teritorijos detalųjį planą, pertvarkant žemės sklypus Nr. 3, 4, 6, 9 ir 12.

5.3. NŽT Kauno miesto skyrius 2019 m. spalio 9, 10, 14 ir 15 d. organizavo paskutinį pretendentų susirinkimą, kuriame piliečiai galėjo pasirinkti naujus žemės sklypus Kauno mieste. Piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų skirstymo Kauno miesto skyriaus komisijos 2020 m. sausio 8 d. posėdyje (protokolo Nr. 8PRT-1-(14.8.6.)) buvo svarstytas pareiškėjos 2019 m. gruodžio 11 d. prašymas ir nutarta leisti A. M. D. įpėdinei pasirinkti kitą naują žemės sklypą Kauno mieste, kadangi A. M. D. pasirinktas naujas žemės sklypas patenka į miškų teritoriją, o detalusis planas iki šiol nepakoreguotas. Pareiškėja 2020 m. vasario 26 d. NŽT Kauno miesto skyriui pateikė prašymą, kuriuo prašė leisti rinktis iš visų skirtų nuosavybės teisėms atkurti žemės sklypų, o ne iš likusių po įvykusio ankstesnio susirinkimo.

5.4. 2020 m. kovo 26 d. sprendimu nurodyta, kad Administracijos dar tik rengiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai turėtų būti vykdomi kitiems tikslams, nes savivaldybių administracijų perduoti nauji žemės sklypai negali būti naudojami nuosavybės teisėms atkurti, jeigu prieš tai įvykusio susirinkimo metu naujų žemės sklypų pakako visiems, įrašytiems į Piliečių, pageidaujančių gauti naujus žemės sklypus, eilę ir pasiūlyta pasirinkti ne didesnį kaip 0,1200 ha ploto žemės sklypą individualiai statybai ar jo dalį iš likusių siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Kauno mieste. NŽT 2020 m. gegužės 27 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

6. Teismas aptarė Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalį, Tvarkos 37–38 punktus ir priėjo prie išvados, jog jeigu siūlomų rinktis naujų žemės sklypų mieste skaičius yra toks, kad jų pakanka visiems piliečiams, turintiems teisę pagal Atkūrimo įstatymą mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą, nuosavybės teisių atkūrimo procedūros privalo būti užbaigtos pagal minėtų teisės aktų nuostatas, nebeįtraukiant į sąrašą vėliau savivaldybės pateiktų naujų žemės sklypų.

7. Teismas, vertindamas pareiškėjos argumentus, jog jos teisė rinktis naują žemės sklypą iš likusių nepasirinktų pagal eiliškumą nėra užtikrinama, nustatė, kad Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Kauno mieste sąrašai buvo patvirtinti NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2019 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. 8VĮ-1211-(14.8.2.) „Dėl siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų sąrašo ir piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, sąrašo patvirtinimo“, NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2019 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 8VĮ-1313-(14.8.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2019 m. rugpjūčio 28 d. įsakymo Nr. 8VĮ-1211-(14.8.2.) „Dėl siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų sąrašo ir piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“, NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2019 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 8VĮ-1345-(14.8.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2019 m. rugpjūčio 28 d. įsakymo Nr. 8VĮ-1211 -(14.8.2.), 2019 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 8VĮ-1313-(14.8.2.) pakeitimo“ ir NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2019 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 8VĮ-1378-(l4.8.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2019 m. rugpjūčio 28 d. įsakymo Nr. 8VĮ-1211-(14.8.2.), 2019 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 8VĮ-1313- (14.8.2.) ir 2019 m. spalio 2 d. įsakymo Nr. 8VĮ-1345-(14.8.2.) pakeitimo“. Teismas pažymėjo, jog minėti įsakymai yra galiojantys ir nenuginčyti.

8. Atsižvelgęs į tai, kad ginčo laikotarpiu siūlomų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Kauno mieste skaičius buvo didesnis (470), todėl jų pakako visiems 369 piliečiams esantiems sąraše (A. M. D. eilės Nr. 353), teismas priėjo prie išvados, kad siūlomų rinktis naujų žemės sklypų Kauno mieste skaičius yra toks, kad jų pakanka visiems piliečiams, turintiems teisę pagal Atkūrimo įstatymą mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą, todėl atmetė pareiškėjos skundo argumentą, kad pareiškėja kviečiama rinktis naujo žemės sklypo iš likusių nepasirinktų susirinkime nesilaikant jokio eiliškumo. Nepagrįsta teismas pripažino ir aplinkybę, jog tik naujo susirinkimo organizavimas, įtraukiant naujus žemės sklypus, skirtus nuosavybės teisėms atkurti, užtikrintų skaidrų, teisėtą, teisės aktų reikalavimus atitinkantį nuosavybės teisių atkūrimą, nurodęs, kad naujų žemės sklypų Kauno mieste skaičius yra toks, kad jų pakanka visiems piliečiams, turintiems teisę pagal Atkūrimo įstatymą mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą.

9. Dėl pagrįsto lūkesčio rinktis iš visų nuosavybės teisėms atkurti skirtų žemės sklypų, teismas pažymėjo, jog vienas iš teisėtų lūkesčių principo elementų yra teisių, įgytų pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, Konstitucijai neprieštaraujančius įstatymus ir kitus teisės aktus, apsauga. Teismas analizavo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimus, akcentavo juose pateiktus išaiškinimus, jog asmenys, kurie pagal įstatymą įgijo tam tikras teises, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad šios teisės nustatytą laiką bus išlaikytos ir įgyvendinamos. Toks asmuo gali pagrįstai tikėtis, kad ši jo teisė bus valstybės saugoma ir ginama. Teismas priėjo prie išvados, kad Sprendimai nepažeidė pareiškėjos teisėtų lūkesčių ir neapribojo įgytų teisių.

Žemesnės instancijos teismas

10. Teismas nurodė, kad Sprendimai Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) požiūriu yra individualūs administraciniai aktai, kuriems taikomi VAĮ 8 straipsnyje nustatyti reikalavimai. Įvertinęs Sprendimų turinį, teismas sprendė, jog jie tinkamai motyvuoti, teisiškai pagrįsti ir suprantami, nes juose nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateiktas konkretus (suprantamas) teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinius aktus.

11. Teismas sprendė, jog nėra jokio pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju Sprendimuose išreikšta pozicija dėl atsisakymo organizuoti naują Komisijos posėdį, sudarant sąlygas rinktis naujus žemės sklypus iš visų nuosavybės teisėms atkurti skirtų žemės sklypų, o ne iš likusių po įvykusio ankstesnio susirinkimo, yra nepagrįsta. Tai konstatavęs teismas atmetė skundo reikalavimus panaikinti Sprendimus bei nenustatė pagrindo įpareigoti NŽT iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą.

III.

12. Pareiškėja V. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.

13. Pareiškėjos apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Konstitucijoje įtvirtinta, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, o Konstitucinio Teismo praktikoje išaiškinta, jog konstitucinis proporcingumo principas reikalauja, kad pasirinktos priemonės atitiktų siekiamus teisėtus tikslus. Atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo) principas Konstitucinio Teismo yra pripažintas koordinuojančio ir determinuojančio konstitucinio teisinės valstybės principo dalimi, viena iš Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių. VAĮ 3 straipsnio 3 punkte taip pat įtvirtinta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vadovautis proporcingumo principu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje išaiškinta, kad administracinių teisinių santykių, susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų, ypatumai lemia, kad privatus asmuo juose yra silpnesnioji pusė.

13.2. Išanalizavus Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalį, Tvarkos 37–38 punktus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisės normos yra aiškintinos vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Teismų praktikoje yra gausiai ir nuosekliai išaiškinta, kad aiškinant teisės normas būtina atsižvelgti į jų tarpusavio ryšius (sisteminis teisės aiškinimo metodas), teisės normų tikslus (teleologinis teisės aiškinimo metodas), įstatymų leidėjo ketinimus (įstatymų leidėjo ketinimų metodas) ir kt. LVAT, vadovaudamasis Konstitucinio Teismo doktrina, yra išaiškinęs, jog asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ir pareigūnų neteisėtų veiksmų (2020 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1941-502/2020). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje yra ne kartą išaiškinęs, jog valstybės institucijos negali savo klaidų taisyti privataus asmens teisių ir teisėtų interesų sąskaita (EŽTT 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje Misiukonis ir kiti prieš Lietuvą, peticijos Nr. 49426/09; 2018 m. birželio 12 d. sprendimas byloje Beinarovič ir kt. v. Lietuvą, peticijų Nr. 70520/10, 21920/10 ir 41876/11). Nuosavybės teisių atkūrimo naujais žemės sklypais procedūroje dalyvauja keletas institucijų (NŽT ir Administracija), tačiau iš esmės jos šioje srityje tam tikra apimtimi atstovauja valstybinės žemės savininkui – valstybei, vykdo atitinkamas šioje srityje priskirtas viešojo administravimo funkcijas. Todėl tokių nuosavybės teises atkuriančių institucijų padarytos klaidos, turi būti taisomos valstybės ir nuosavybės teises atkuriančių institucijų sąskaita, sąžiningai ir teisėtai veikęs pilietis neturi dėl tokių klaidų patirti neigiamų teisinių padarinių.

13.3. 2014 m. balandžio 4 d. vykusiame Komisijos posėdyje atsakovas piliečiams, įrašytiems į sąrašą naujiems žemės sklypams neatlygintinai Kauno mieste gauti, siūlė rinktis naujus žemės sklypus. Komisijos posėdyje dalyvauta ir pasirinktas vienas iš atsakovo siūlytu žemės sklypų – Žemės sklypas Nr. 12. Tokiu būdu pagrįstai tikėtasi, kad nuosavybės teisės bus atkurtos, tačiau pradėjus teirautis, kodėl neatkuriamos nuosavybės teisės, paaiškėjo, kad nuosavybės teisės negali būti atkuriamos, nes dalis Žemės klypo Nr. 12 patenka į miško teritoriją. Pareiškėja prašė, kad NŽT Kauno miesto skyrius prisiimtų atsakomybę dėl suklaidinimo ir leistų rinktis naują žemės sklypą. NŽT Kauno miesto skyrius nutarė leisti rinktis iš likusių Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Kauno mieste, sąrašų.

Šalies argumentai

13.4. NŽT Kauno miesto skyriui 2020 m. vasario 26 d. pateiktas prašymas, kuriuo prašyta užtikrinti skaidrų, teisingą, teisėtą piliečių (pretendentų) teisių nepažeidžiantį nuosavybės teisių atkūrimo procesą, organizuoti naują susirinkimą, sudarant sąlygas rinktis naujus žemės sklypus iš visų skirtų nuosavybės teisėms atkurti žemės sklypų, bei leisti rinktis iš visų skirtų nuosavybės teisėms atkurti žemės sklypų, o ne iš likusių jau įvykusio ankstesnio susirinkimo likučių. Toks prašymas yra pagrįstas ir logiškai suprantamas, nes turint aukštesnį eilės numerį, žemės sklypas buvo išsirinktas, tačiau dėl atsakovo klaidų ar neapsižiūrėjimo buvo pateiktas pasirinkti sklypas, kurio nuosavybės teisės negali būti atkuriamos. Paaiškėjus šiai klaidai, sklypų, kuriuos būtų galėjusi rinktis, jau nėra, nes juos pasirinko kiti vėlesniais numeriais ėję pretendentai. Taigi tai, kad vėliau leista rinktis naują sklypą iš likučių, neįtraukiant naujų parengtų žemės sklypų, iš esmės pažeidžia pareiškėjos teises, nes dėl atsakovo kaltės prarasta teisė rinktis iš geresnių sklypų, kuri buvo turėta dėl eilės numerio. Pareiškėja yra praradusi savo turėto eilės numerio pranašumą ir jai siūloma rinktis iš beverčių, nepaimtų sklypų likučių su įvairiais trūkumais (be įvažiavimų, tankiai apaugę krūmynais, dar kituose taikomos didelės apsaugos zonos, dėl ko mažėja jų statybinis plotas, o kartu ir panaudojimo galimybės, prie geležinkelių ir pan.).

13.5. Dėl atsakovo kaltės (šiurkštaus aplaidumo) į Siūlytinu piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn nauju žemės sklypu Kauno mieste sąrašą buvo įtrauktas Žemės sklypas Nr. 12, kuris negalėjo būti į jį įtraukiamas, nes į jį patenka miško. Būtent šie atsakovo kalti veiksmai nulėmė tai, kad sąžiningai dalyvavusi 2014 m. balandžio 4 d. vykusiame Komisijos posėdyje pareiškėja negalėjo realizuoti savo teisės pasirinkti žemės sklypą. O tiek 2014 m. balandžio 4 d., tiek ir vėliau daugybė piliečių, kurių eilės numeriai buvo tolimesni nei pareiškėjos, žemės sklypus iš sklypų sąrašų pasirinko. Nagrinėjamu atveju nėra jokios pareiškėjos kaltės.

13.6. Teismo sprendime nepagrįstai pripažinta, kad sklypų pasirinkimas iš likusių žemės sklypų nepažeidžia pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų. Didesnis pasirinkimas yra vertybė. Pastebėtina, jog nuosavybės teisių atkūrimu siekiama ištaisyti okupacinės valdžios padarytus teisių pažeidimus, todėl nelogiška nuosavybės teisių atkūrimą vykdyti taip, kad vėl būtų kartojamas teisių pažeidimas.

13.7. Teismas skundžiamą sprendimą grindė Tvarkos 38 punkto nuostata, tačiau ji nagrinėjamu atveju negalėjo būti taikoma, nes reikšmingai skiriasi šių teisės normų faktinis pagrindas ir analizuojama faktinė situacija, t. y. teisės normoje yra aptariami atvejai, kai pilietis neatvyksta į susirinkimą ir / ar nepasirenka sklypo, tačiau į susirinkimą buvo atvykta ir žemės sklypas buvo pasirinktas. Teisės normose yra aptariami atvejai, dėl kurių nėra atsakovo kaltės, tačiau atsakovo kaltė nagrinėjamu atveju įpareigoja jį pažeidimus ištaisyti. Todėl atsakovas privalo suteikti pareiškėjui galimybę rinktis ne tik iš žemės sklypų likučių, bet ir iš visų naujų, dar nesiūlytų sklypų.

13.8. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalis bei jį įgyvendinantis Tvarkos 38 punktas turi būti suprantami taip, kad jei pilietis kviečiamas atvyksta rinktis žemės sklypo, tačiau jo pasirinkti (gauti) jam nepavyksta dėl objektyvių priežasčių, t. y. nesant jo kaltės, toks pilietis turi teisę kitą žemės sklypą rinktis iš visų nuosavybės teisių atkūrimui skirtų žemės sklypų, o ne iš paskutiniojo susirinkimo ankstesniojo etapo likučių. Juo labiau ne iš likučių ankstesniojo etapo to susirinkimo, į kurį pilietis net kviečiamas nebuvo. Įstatymas nedraudžia įtraukti daugiau ar visų sklypų, kurie toje teritorijoje yra parengti nuosavybės teisėms atkurti, priešingai, juos įtraukiant būtų įgyvendinta įstatymų leidėjo valia.

Šalies argumentai

13.9. Tvarkos 38 punkte yra aiškiai įtvirtinta, kad nuosavybės teisės piliečiams naujais žemės sklypais yra atkuriamos pagal patvirtintą piliečių eilę ir kad piliečiai, turintys aukštesnį eilės numerį žemės sklypą renkasi pirmiau nei piliečiai, turintys žemesnius eilės numerius. Taigi teisės normos numato pareiškėjos teisę sklypą rinktis pagal piliečių eilę, t. y. teikia pareiškėjai naudą, palyginus su piliečiais, turinčiais žemesnius eilės numerius. Tačiau piliečiai, kurių eilės numeriai piliečių sąraše buvo tolimesni nei pareiškėjos, nuosavybės teises atsikūrė prieš pareiškėją, o jai siūloma rinktis iš po jų likusių sklypų likučių. Taigi teismo išvada, jog pareiškėjos teisė atkurti nuosavybės teises pagal piliečių eilę nebuvo pažeista, yra nepagrįsta. Teismas šią savo išvadą nepagrįstai motyvavo tuo, kad žemės sklypų buvo didesnis skaičius nei į eilę įrašytų piliečių. Pagal Tvarkos 38 punktą nuosavybės teisės pagal piliečių eilę turi būti atkuriamos visais atvejais – tiek tada, kai sklypų yra mažiau nei į eilę įrašytų piliečių, tiek ir tada, kai sklypų pakanka visiems į eilę įrašytiems piliečiams.

13.10. Tvarkos 38 punkte yra aiškiai atskirta, kad „susirinkimo etapas“ ir „naujas susirinkimas“ yra skirtingos sąvokos. Jei žemės sklypų yra mažiau nei patvirtintoje piliečių eilėje piliečių arba jei patvirtintoje piliečių eilėje piliečių yra tiek daug, kad jie netilptų patalpoje, susirinkimas yra organizuojamas etapais ir paskesniame etape yra siūlomi sklypai, likę nepasirinkti po ankstesniojo etapo. Keliais etapais organizuojamas susirinkimas laikytinas vienu (tuo pačiu) susirinkimu tol, kol piliečiams pagal patvirtintą piliečių eilę siūlomi tie patys nauji žemės sklypai. Taigi etapais vykdomas susirinkimas yra vienas ir tas pats susirinkimas. Naujas susirinkimas yra tuo atveju, kai piliečiams siūlomi ne tik ankstesniojo susirinkimo sklypų likučiai, bet ir nauji, t. y. anksčiau dar nesiūlyti žemės sklypai. Tai patvirtina, kad pagal Tvarkos 38 punktą atsakovas privalo kviesti pareiškėją į naują susirinkimą ir siūlyti ne tik ankstesniojo susirinkimo sklypų likučius, bet ir visus naujus, dar nesiūlytus sklypus. Byloje esantys įrodymai patvirtina ir atsakovas iš esmės pripažįsta, kad yra ir kitų nuosavybės teisėms atkurti naujais žemės sklypais skirtų sklypų nei sklypų likučiai. Taigi atsakovas turi visas galimybes ištaisyti savo / valstybės pažeidimų padarinius suteikdamas pareiškėjai galimybę žemės sklypą rinktis ne tik iš likučių, bet ir iš visų naujų dar nesiūlytų žemės sklypų. Tai atitiktų ir proporcingumo principą.

13.11. Pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 1-ojo protokolo 1 straipsnį yra ginama ne tik jau egzistuojanti nuosavybė, tačiau ir teisėti lūkesčiai ją gauti. LVAT 2015 m. vasario 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-616-858/2015 yra išaiškinęs, kad asmenys, atlikdami atitinkamus veiksmus ir siekdami tam tikrų veiksmų įgyvendinimo, viliasi, kad įgaliotos valdžios institucijos veiks įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, kad tinkamai bus vykdomos teisės aktuose numatytos procedūros. Teisinio saugumo principas – vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, reiškiantis valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Teismas pažymi, kad neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Šiuos teisėtus lūkesčius papildomai formavo Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2020 m. sausio 29 d. raštas. Aptaręs Administracijos baigtas konkrečių naujų žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, formavimo procedūras, pareiškėja nurodo, kad turi teisėtą lūkestį rinktis sklypą iš paminėtų žemės sklypų. NŽT pažeidė pareiškėjos teisėtus lūkesčius sklypą rinktis iš visų skirtų nuosavybės teisėms atkurti žemės sklypų.

Šalies argumentai

13.12. Tiek atsakovas Sprendimuose, tiek teismas skundžiamame sprendime teisę aiškino stipresniosios šalies – viešojo administravimo subjekto, o ne silpnesniosios šalies – privataus asmens naudai. Atsakovas pažeidė gero viešojo administravimo principą, teisę aiškino perdėtai formaliai, biurokratiškai, o teismas skundžiamame sprendime į visa tai neatsižvelgė. Teismas priėmė sprendimą, kuris nėra teisingas, taigi teismas vykdė formalų, o ne realų teisingumą. Pagal teismų praktiką teismas sprendime turi atsakyti į esminius šalies faktinius ir teisinius argumentus, teismo sprendimo motyvai privalo būti tokie, kad šaliai būtų aišku, kodėl teismas priėmė vienokį ar kitokį sprendimą. Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų neįmanoma suprasti, kodėl teismas darė atitinkamas išvadas ir galiausiai, kodėl atmetė pareiškėjos skundą. Nors teismas teigė, kad pareiškėjos teisėti lūkesčiai negali būti ginami, tačiau nenurodė jokių konkrečių tokios išvados priežasčių, tik pacitavo Konstitucinio Teismo praktiką dėl teisėtų lūkesčių apsaugos, nesusiejo jos su nagrinėjamos bylos faktine situacija. Teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas bei padarė proceso teisės normų pažeidimų, dėl kurių byla buvo išspręsta neteisingai, o skundas atmestas, todėl teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas.

14. Pareiškėja papildomai pateikė pranešimą dėl LVAT 2021 m. spalio 13 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-2790-968/2021 suformuoto precedento ir prašo jos apeliacinį skundą tenkinti.

Atsiliepimas

15. Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja atsiliepimo į skundą argumentus, faktines bylos aplinkybes ir papildomai nurodo, jog jeigu būtų tenkintas pareiškėjos trečiasis reikalavimas, tai tokiu atveju būtų pažeistos Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 punkto ir Tvarkos 38 punkto nuostatos. Teismas padarė teisingą išvadą, kad NŽT Sprendimai, neprieštarauja jokiems aukštesnę galią turintiems teisės aktams, juos priėmė kompetentingas subjektas, turintis teisę priimti sprendimus, taip pat, kad nebuvo pažeistas objektyvaus visų aplinkybių įvertinimo bei sprendimo pagrįstumo kriterijus. Visiškai pagrįsta teismo išvada, kad nebuvo pažeisti VAĮ 8 straipsnio reikalavimai bei neapribotos pareiškėjos teisės ar jos teisėti lūkesčiai. Pagal EŽTT praktikoje pateiktus išaiškinimus, teisėti lūkesčiai paprastai grindžiami pagrįstu tikėjimu teisės aktu, turinčiu tvirtą teisinį pagrindą ir įtaką nuosavybės teisėms (žr., pvz., 2004 m. rugsėjo 28 d. Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Kopecky prieš Slovakiją, peticijos Nr. 44912/98, par. 47; 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 45092/07, par. 61). Pagal Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnį (nuosavybės apsauga) saugotinas teisėtas lūkestis, o ne tik paprasta viltis ar paprastas lūkestis (kurie nesaugotini). Nagrinėjamu atveju egzistavo tik paprastas lūkestis ar viltis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

16. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl NŽT Kauno miesto skyriaus 2020 m. kovo 26 d. sprendimo Nr. 8SD-1662-(14.8.94.) „Dėl naujo žemės sklypo pasirinkimo“ ir NŽT 2020 m. gegužės 27 d. sprendimo Nr. 1SS-1050-(7.5.) „Dėl skundo išnagrinėjimo“, kuriais atsisakyta organizuoti naują susirinkimą bei leisti rinktis iš visų skirtų nuosavybės teisėms atkurti žemės sklypų, o ne iš likusių po ankstesnio susirinkimo, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

17. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad esant tokiai teisinei ir faktinei situacijai, kokia susiklostė nagrinėjamu atveju, Sprendimuose pagrįstai atsisakyta organizuoti naują susirinkimą, sudarant sąlygas pareiškėjai rinktis naujus žemės sklypus iš visų nuosavybės teisėms atkurti skirtų žemės sklypų, o ne iš likusių po įvykusio ankstesnio susirinkimo. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, pirmiausiai dėl to, kad, jos nuomone, teismas netinkamai bylai reikšmingų aplinkybių kontekste, taikė materialiosios teisės normas.

18. Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo nėra dėl to, kad: NŽT 2013 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. 8S-(14.8.3.)-339 A. M. D. nuosavybės teisės buvo atkurtos į 0,2197 ha grąžinant žemę natūra; NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2013 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-53 A. M. D. buvo įrašyta į eilę naujam žemės sklypui gauti; NŽT Kauno miesto skyriaus 2014 m. kovo 3 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.94.)-925 pareiškėja buvo kviesta atvykti į susirinkimą ir pasirinkti naują žemės sklypą; A. M. D. NŽT Kauno miesto skyriaus 2014 m. balandžio 8 d. Komisija (posėdžio protokolas Nr. 8PRT-(14.8.6.)-10) buvo skirtas 8,73 a žemės sklypas Nr. 12 pagal (duomenys neskelbtini) detalųjį planą, patvirtintą Administracijos direktoriaus 2009 m. vasario 12 d. Įsakymu; Kauno miesto teritorijoje esančios laisvos neužstatytos bei rezervuotos miesto reikmėms žemės inventorizacijos klausimams spręsti komisijos 2016 m. vasario 5 d. pasitarime (protokolo Nr. 8PRT-3-(14.8.6.)) buvo svarstyta dėl žemės sklypų prie (duomenys neskelbtini) pagal Administracijos direktoriaus 2009 m. vasario 12 d. Įsakymu patvirtintą detalųjį planą; suformuoti žemės sklypai patenka į miškų teritoriją, todėl negali būti skirti piliečiams, kuriems nauji žemės sklypai nuosavybėn perduodami neatlygintinai; žemės sklypas Nr. 12, kuris Komisijos 2014 m. balandžio 8 d. posėdyje paskirtas A. M. D. taip pat patenka į miškų teritoriją, todėl nutarta koreguoti teritorijos detalųjį planą, pertvarkant žemės sklypus Nr. 3, 4, 6, 9 ir 12; Piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų skirstymo Kauno miesto skyriaus komisijos 2020 m. sausio 8 d. posėdyje (protokolo Nr. 8PRT-1-(14.8.6.)) buvo svarstytas pareiškėjos 2019 m. gruodžio 11 d. prašymas ir nutarta leisti A. M. D. įpėdinei pasirinkti kitą naują žemės sklypą Kauno mieste, kadangi A. M. D. pasirinktas naujas žemės sklypas patenka į miškų teritoriją o detalusis planas iki šiol nepakoreguotas; pareiškėja 2020 m. vasario 26 d. NŽT Kauno miesto skyriui pateikė prašymą, kuriuo prašė leisti rinktis iš visų skirtų nuosavybės teisių atkūrimui žemės sklypų, o ne iš likusių po įvykusio ankstesnio susirinkimo; Sprendimais paminėtas pareiškėjo prašymas netenkintas iš esmės konstatavus, kad tokia galimybė nenumatyta Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje ir Tvarkos 38 punkte ir kad būtent iš paminėto teisinio reglamentavimo pareiškėjui kyla pareiga pasirinkti naują žemės sklypą iš likusių siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Kauno mieste.

19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su Sprendimuose ir pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktu Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje ir Tvarkos 38 punkte įtvirtinto teisinio reglamentavimo aiškinimu ir taikymu.

20. Bylai aktualios redakcijos Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje (2018 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. XIII-1610 redakcija, galiojanti nuo 2019 m. sausio 1 d.) nustatyta: „jeigu mieste naujų žemės sklypų yra tiek, kad visiems piliečiams, turintiems teisę pagal šį įstatymą šiame mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą, tačiau šie piliečiai Vyriausybės nustatyta tvarka kviečiami rinktis iš šiame mieste suformuotų naujų žemės sklypų, kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykę per vieną mėnesį nuo kvietime nurodytos datos nepasirenka iš siūlomų naujų žemės sklypų, arba jiems naujų žemės sklypų perduoti neatlygintinai nuosavybėn nėra galimybių dėl laisvos žemės fondo žemės šiame mieste trūkumo, naujų žemės sklypų nepasirinkusiems ar (ir) negavusiems neatlygintinai nuosavybėn piliečiams nuosavybės teisės atkuriamos atlyginant pinigais. Piliečiams, kurie esant išvardytoms sąlygoms nepasirinko ar (ir) negavo neatlygintinai nuosavybėn šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų naujų žemės sklypų, kompensuojama vidutinė Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypo atitinkamame mieste vertės pinigų suma, kurią nustato Vyriausybė“.

21. Teisėjų kolegija, paminėtą teisinį reglamentavimą įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, prieina prie išvados, kad Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje (2018 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. XIII-1610 redakcija, galiojanti nuo 2019 m. sausio 1 d.) įtvirtinta teisės norma skirta reglamentuoti kitiems visuomeniniams santykiams, nei susiklostė nagrinėjamu atveju. Paminėtoje nuostatoje įtvirtintas baigtinis sąrašas sąlygų, kurioms esant piliečiams, turintiems teisę pagal šį įstatymą šiame mieste atkurti nuosavybės teises, tokios teisės atkuriamos atlyginant pinigais, nepaisant to, kad mieste naujų žemės sklypų yra tiek, kad visiems piliečiams, turintiems teisę pagal šį įstatymą šiame mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą. Šios sąlygos tiesiogiai siejamos su dviem eksplicitiškai įtvirtintais alternatyviais pretendentų elgesio modeliais: 1) jie Vyriausybės nustatyta tvarka kviečiami rinktis iš šiame mieste suformuotų naujų žemės sklypų, kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių) rinktis; arba 2) atvykę per vieną mėnesį nuo kvietime nurodytos datos nepasirenka iš siūlomų naujų žemės sklypų. Trečioji sąlyga – objektyvi aplinkybė, kad pretendentams naujų žemės sklypų perduoti neatlygintinai nuosavybėn nėra galimybių dėl laisvos žemės fondo žemės šiame mieste trūkumo (žr., pvz., LVAT 2021 m. spalio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2790-968/2021).

22. Atsakovas atsisakymą tenkinti pareiškėjos prašymą grindė ir Tvarkos 38 punkto (2019 m. sausio 30 d. nutarimo Nr. 110 redakcija, galiojanti nuo 2019 m. vasario 7 d.) 5 dalimi, kurioje nustatyta: „kai žemėtvarkos skyriaus siūlomų rinktis naujų žemės sklypų atitinkamame mieste skaičius yra toks, kad visiems piliečiams, turintiems teisę pagal Atkūrimo įstatymą šiame mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą, tačiau šie piliečiai žemėtvarkos skyriaus kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių) į susirinkimą arba atvyksta į susirinkimą, bet šio susirinkimo metu nepasirenka iš siūlomų rinktis naujų žemės sklypų, jiems nuosavybės teisės atkuriamos atlyginant pinigais pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalį. Jeigu iki sprendimo atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais žemėtvarkos skyriaus kvietime nurodytu laiku į susirinkimą neatvykusiems piliečiams priėmimo paaiškėja, kad į susirinkimą šie piliečiai neatvyko dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių, šiems piliečiams sprendimas atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais priimamas tik tuo atveju, kai pagal šiame punkte nustatytą tvarką šie piliečiai nepasirenka iš siūlomų naujų žemės sklypų, kurie liko nepasirinkti ankstesniame susirinkime“.

23. Nagrinėjamu atveju nei NŽT, nei NŽT Kauno miesto skyrius, nei pirmosios instancijos teismas nenustatė nei vienos iš Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje (2018 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. XIII-1610 redakcija, galiojanti nuo 2019 m. sausio 1 d.) ir Tvarkos 38 punkto (2019 m. sausio 30 d. nutarimo Nr. 110 redakcija, galiojanti nuo 2019 m. vasario 7 d.) 5 dalyje įtvirtintų sąlygų. Priešingai, kaip matyti, iš bylos duomenų (i) pareiškėja (A. M. D. įpėdinė) atvyko pasirinkti žemės sklypą kvietime nurodytu laiku, (ii) buvo pasirinktas Žemės sklypas Nr. 12, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, ne dėl pareiškėjos kaltės negali būti jai perduotas, (iii) Sprendimų rengimo ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo nustatyta aplinkybė, kad naujų žemės sklypų perduoti neatlygintinai nuosavybėn nėra galimybių dėl laisvos žemės fondo žemės šiame mieste trūkumo.

24. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad susiklosčius tokioms faktinėms aplinkybėms, kokios nustatytos nagrinėjamoje byloje, atsakovas nepagrįstai pareiškėjos 2020 m. vasario 26 d. prašymo netenkino Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalies ir Tvarkos 38 punkto pagrindu. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykius, ir padarė nepagrįstą išvadą, kad Sprendimai yra pagrįsti ir teisėti. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjos skundą tenkinti, panaikinti Sprendimus ir įpareigoti atsakovą pareiškėjos 2020 m. vasario 26 d. prašymą išnagrinėti iš naujo. Tai konstatavus, kiti apeliacinio skundo argumentai ir tikrinamo pirmosios instancijos teismo motyvai nėra vertinami kaip teisiškai nereikšmingi.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos V. G. apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos V. G. skundą tenkinti, panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2020 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. 8SD-1662-(14.8.94.) „Dėl naujo žemės sklypo pasirinkimo“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. gegužės 27 d. sprendimą Nr. 1SS-1050-(7.5.) „Dėl skundo išnagrinėjimo“ ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos pareiškėjos V. G. 2020 m. vasario 26 d. prašymą išnagrinėti iš naujo.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Rytis KrasauskasVeslava RuskanSkirgailė Žalimienė