- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-31
- Bylos Nr.
- I3-34-505/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01745-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Daina Kukalienė, Janina Vitunskienė, Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- R. T.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Medvedevienės, Janinos Vitunskienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. T. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. T. su skundu (reg. Nr. DOK-18209) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. birželio 3 d. raštą Nr. 1SS-1090-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2020 m. balandžio 2 d. raštą Nr. 8SD-1716-(14.8.94.) „Dėl naujo žemės sklypo pasirinkimo“; 3) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo spręsti klausimą dėl naujo susirinkimo organizavimo sudarant sąlygas pareiškėjui rinktis naujus žemės sklypus iš visų skirtų nuosavybės teisių atkūrimui žemės sklypų, o ne iš jau įvykusio ankstesnio susirinkimo likučių.
Pareiškėjas skunde nurodė, taip pat jis ir jo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjas 2020 m. kovo 5 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui pateikė prašymą organizuoti naują susirinkimą, sudarant sąlygas rinktis naujus žemės sklypus iš visų skirtų nuosavybės teisių atkūrimui žemės sklypų. Teigė, jog su institucijos atsakymu į prašymą, t. y. 2020 m. balandžio 2 d. raštu Nr. 8SD-1716-(14.8.94.), kuriuo buvo prašoma artimiausiu metu pasirinkti ne didesnį kaip 0,0520 ha ploto žemės sklypą individualiai statybai ar jo dalį iš likusių siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Kauno mieste, pareiškėjas nesutiko ir pateikė skundą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui, kuris ginčijamu 2020 m. birželio 3 d. raštu skundą atmetė. Mano, kad pareiškėjo skundas buvo išnagrinėtas formaliai, neįvertinus skundo argumentų, formaliai nurodant, kad Kauno miesto skyriaus siūlomų rinktis naujų žemės sklypų pakako visiems piliečiams, įrašytiems į Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai Kauno mieste, eilę, todėl, jų vertinimu, nuosavybės teisių atkūrimo procedūros privalo būti užbaigtos pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymų nuostatas, nebeįtraukiant į sąrašą vėliau savivaldybės pateiktų naujų žemės sklypų. Akcentavo, jog nors Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus 2020 m. sausio 14 d. raštu Nr. 8SD-242-(14.8.94.) ir 2019 m. gruodžio 2 d. komisijos posėdžio protokolu Nr. 8PRT-38-(14.8.6.) pripažįstama P. Z. įpėdinių teisė rinktis naują žemės sklypą, tačiau nesilaikoma teisės aktų reikalavimų ir nesudaromos sąlygos rinktis naują žemės sklypą laikantis eiliškumo. Pareiškėjo ir jo atstovės įsitikinimu, eiliškumas yra pažeidžiamas, kadangi žemesnius numerius turėję pretendentai pasirinko žemės sklypus, o jam siūloma rinktis iš likusių žemės sklypų, kurie liko nepasirinkti susirinkime dėl vienokių ar kitokių jų trūkumų, yra sukuriamos sąlygos, kai žemesnėje eilėje buvęs pilietis yra pastatomas į geresnę padėtį nei pilietis aukštesnėje eilėje, nes leidžiama rinktis naują žemės sklypą nesilaikant jokio eiliškumo, todėl yra pažeidžiama piliečio teisė į teisingą ir teisėtą nuosavybės teisių atkūrimą, pažeidžiami gero viešojo administravimo principai, pažeidžiamas ir asmenų lygybės prieš įstatymą principas. Paaiškino, kad, remiantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 38 punktu, kai žemėtvarkos skyriaus siūlomų rinktis naujų žemės sklypų atitinkamame mieste skaičius yra toks, kad visiems piliečiams, turintiems teisę pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą šiame mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą, tačiau šie piliečiai žemėtvarkos skyriaus kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių) į susirinkimą arba atvyksta į susirinkimą, bet šio susirinkimo metu nepasirenka iš siūlomų rinktis naujų žemės sklypų, jiems nuosavybės teisės atkuriamos atlyginant pinigais pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalį. Jeigu iki sprendimo atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais žemėtvarkos skyriaus kvietime nurodytu laiku į susirinkimą neatvykusiems piliečiams priėmimo paaiškėja, kad į susirinkimą šie piliečiai neatvyko dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių, šiems piliečiams sprendimas atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais priimamas tik tuo atveju, kai šiame punkte nustatyta tvarka šie piliečiai nepasirenka iš siūlomų naujų žemės sklypų, kurie liko nepasirinkti ankstesniame susirinkime. Mano, jog, vadovaujantis minėtomis nuostatomis, turi būti organizuojamas naujas susirinkimas, užtikrinant eiliškumą, pagal kurį pretendentai rinktųsi naujus žemės sklypus, nauju susirinkimu nelaikytinas keliais etapais organizuojamas susirinkimas, kol piliečiams pagal patvirtintą piliečių eilę siūlomi tie patys nauji žemės sklypai, organizuojant naują susirinkimą turi būti įtraukiami nauji žemės sklypai. Pareiškėjo ir jo atstovės vertinimu, tik naujo susirinkimo organizavimas, įtraukiant naujus žemės sklypus, skirtus nuosavybės teisių atkūrimui, užtikrintų skaidrų, teisėtą, teisės aktų reikalavimus atitinkantį, ir teisingą, užtikrinantį piliečių lygiateisiškumą, nuosavybės teisių atkūrimą. Pabrėžė, kad, būdami viešai informuoti apie nuosavybės teisių atkūrimui Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintus žemės sklypus bei pradėtas, o taip pat baigtas šių sklypų formavimo procedūras, piliečiai (pretendentai) turi pagrįstą lūkestį rinktis iš visų nuosavybės teisių atkūrimui skirtų žemės sklypų. Nurodė, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2020 m. sausio 29 d. raštas Nr. 70-2-333 patvirtina, kad yra pradėtos naujų žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisių atkūrimui, formavimo procedūros, tačiau Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius neleidžia pretendentams rinktis iš visų skirtų nuosavybės teisių atkūrimui žemės sklypų. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą nurodė ir atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pagal turimus dokumentus nustatyta, kad yra pateiktas P. Z. (miręs) prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tėvo P. Z. iki 1940 m. turėtą žemę (duomenys neskelbtini), todėl Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2019 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. 8VĮ-(duomenys neskelbtini)-(14.8.2.) patvirtintame Piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus Kauno mieste, sąraše P. Z. įrašytas Nr. (duomenys neskelbtini). Akcentavo, jog 2020 m. kovo 5 d. pareiškėjas pateikė prašymą organizuoti naują susirinkimą, sudarant sąlygas rinktis naujus žemės sklypus iš visų skirtų nuosavybės teisių atkūrimui žemės sklypų, todėl 2020 m. balandžio 2 d. raštu Nr. 8SD-1716-(14.8.94.) „Dėl naujo žemės sklypo pasirinkimo“ pareiškėjas buvo informuotas, kad jis turi teisę pasirinkti naują žemės sklypą individualiai statybai iš likusių Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Kauno mieste. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu raštu, kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorių, kuris, atstovo įsitikinimu, išsamiai, nuodugniai, įvertinęs faktinę situaciją bei su tuo susijusį teisinį reguliavimą, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2020 m. birželio 2 d. raštu Nr. 1SS-1090-(5.59 E.) atmetė pareiškėjo skundą ir nurodė, kad jeigu jis nepasirinks naujo žemės sklypo individualiai statybai Kauno mieste iš likusių Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Kauno mieste, nuosavybės teisės bus atkuriamos atlyginant pinigais. Pažymėjo, jog įstatymų leidėjas aiškiai nustatė žemės sklypų mieste perdavimo neatlygintinai nuosavybėn tvarką ir teisinio reglamentavimo tikslą, todėl vienas iš svarbiausių atsakovei Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje numatytų uždavinių – 2019 m. užbaigti nuosavybės teisių atkūrimą į kaimo vietovėse ir miestuose turėtą žemę, t. y. įstatymų leidėjas aiškiai apibrėžė atsakovės įgaliojimus, veiksmų atlikimo tvarką, kai pakviesti pretendentai neatvyksta rinktis arba atvykę nepasirenka iš siūlomų naujų žemės sklypų. Vienintelis Nacionalinės žemės tarnybos elgesio modelis – minėtiems pretendentams nuosavybės teisės atkuriamos pinigais, t. y. įgyvendinama įstatymo leidėjo valia – užbaigiamas nuosavybės teisių atkūrimo procesas. Teigė, jog vienas iš juridinių pagrindų atsakovei priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiui perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai yra miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detalieji planai arba žemės valdos projektai ir patvirtintos žemės sklypų kadastro duomenų bylos. Jeigu minėti dokumentai nėra pateikti Nacionalinei žemės tarnybai, ši neturi teisės atkurti nuosavybės teisių į žemę. Pažymėjo, kad siūlomų rinktis naujų žemės sklypų skaičius buvo didesnis (470), todėl jų pakako visiems 369 piliečiams, įrašytiems į Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai Kauno mieste, eilę, t. y. vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūras galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą kiekvienam piliečiui ir užbaigti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras. Teigė, kad Nacionalinė žemės tarnyba 2019 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. 1SD-3633-(7.22 E.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo perduodant naują žemės sklypą“ informavo Kauno miesto savivaldybės administraciją, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos rengiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai turėtų būti vykdomi kitiems tikslams, nes savivaldybių administracijų perduoti nauji žemės sklypai negali būti naudojami nuosavybės teisėms atkurti, jeigu naujų žemės sklypų pakanka visiems piliečiams, įrašytiems į Piliečių, pageidaujančių gauti naujus žemės sklypus, eilę. Atsakovės atstovo nuomone, pareiškėjas turėjo ne vieną galimybę rinktis norimą patrauklų sau naują žemės sklypą, tačiau to nepadarė, t. y. savo neveikimu vilkino atkūrimo procesą, siekdamas „gauti“ tik jam vienam tinkamą, kuo vertingesnį žemės sklypą. Mano, kad pareiškėjas žino visus likusius kelis šimtus žemės sklypų, kurių nepasirinko pretendentai, bet nei vienas iš jų jam nėra patrauklus, todėl nori išskirtinių teisių ir galimybių rinktis iš naujų sklypų, galbūt vertingesnių. Nurodo, kad didžiajai daliai iš 283 eilėje buvusių piliečių jau yra priimti sprendimai atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus individualiai statybai ir kitai paskirčiai. Akcentavo, jog atsakovė vykdė nuosavybės teisių atkūrimo procedūras pagal teisinį reglamentavimą, t. y. jeigu siūlomų rinktis naujų žemės sklypų mieste skaičius yra toks, kad jų pakanka visiems piliečiams, turintiems teisę mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą, nuosavybės teisių atkūrimo procedūros privalo būti užbaigtos pagal minėtų teisės aktų nuostatas, nebeįtraukiant į sąrašą vėliau savivaldybės pateiktų naujų žemės sklypų. Pabrėžė, kad pagal nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančius įstatymus pareiga rūpintis subjektinių teisių realizavimu tenka ir patiems pretendentams. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. birželio 3 d. rašto Nr. 1SS-1090-(5.59 E.) „Dėl skundo išnagrinėjimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2020 m. balandžio 2 d. rašto Nr. 8SD-1716-(14.8.94.) „Dėl naujo žemės sklypo pasirinkimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad Kauno miesto skyriui 1992 m. kovo 14 d. yra pateiktas P. Z. (miręs) prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo ekvivalentine natūra į tėvo P. Z. iki 1940 m. turėtą žemę (duomenys neskelbtini) (prijungta nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. (duomenys neskelbtini).
Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2019 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. 8VĮ-(duomenys neskelbtini)-(14.8.2.) „Dėl Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų sąrašo ir Piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, sąrašo patvirtinimo“ patvirtintame Piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus Kauno mieste, sąraše P. Z. įrašytas Nr. (duomenys neskelbtini).
Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius (toliau – ir NŽT Kauno miesto skyrius), atsižvelgdamas į tai, kad nebuvo žinomi P. Z. įpėdiniai, informaciją apie 2019 m. spalio 10 d. organizuojamą Piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai ir kitai paskirčiai skirstymo komisijos (toliau – ir Komisija) posėdį paskelbė spaudoje. Informacija apie NŽT Kauno miesto skyriuje vykstančius Komisijos posėdžius, šių posėdžių vietą ir laiką taip pat skelbiama Nacionalinės žemės tarnybos interneto tinklalapyje.
Pretendento P. Z. įpėdiniai į organizuojamą Komisijos posėdį neatvyko.
D. K. 2019 m. lapkričio 20 d. NŽT Kauno miesto skyriui pateikė pranešimą, kuriame nurodė, jog ji yra P. Z. dukra ir pirmosios eilės įpėdinė pagal įstatymą. Šiuo pranešimu D. K. taip pat informavo, kad, įstatymų nustatyta tvarka įforminus palikimo priėmimą po tėvo P. Z. mirties, gavusi tai patvirtinantį paveldėjimo teisės liudijimą, nedelsdama informuos apie tai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių.
NŽT Kauno miesto skyrius 2020 m. sausio 14 d. raštu Nr. 8SD-242-(14.8.94.) „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė D. K. Piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų skirstymo Kauno miesto skyriaus komisijos posėdžio 2019 m. gruodžio 2 d. protokolo Nr. 8PRT-38-(14.8.6.) išrašą, kuriame nuspręsta P. Z. (miręs, eilės Nr. (duomenys neskelbtini)) įpėdinei pageidaujant ir pateikus teismo sprendimą bei paveldėjimo teisės liudijimą leisti pasirinkti naują žemės sklypą Kauno mieste iš likusių Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Kauno mieste sąrašų, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2019 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. 8VĮ-(duomenys neskelbtini)-(14.8.2.), 2019 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 8VĮ-1313-(14.8.2.), 2019 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 8VĮ-1345-(14.8.2.) ir 2019 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 8VĮ-1378-(14.8.2.).
Pareiškėjas 2020 m. kovo 5 d. NŽT Kauno miesto skyriui pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog pagal Kauno miesto 1-ojo notarų biuro 2020 m. sausio 7 d. liudijimą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), jis yra P. Z. palikimo įpėdinis ir paprašė organizuoti naują susirinkimą, sudarant sąlygas rinktis naujus žemės sklypus iš visų skirtų nuosavybės teisių atkūrimui žemės sklypų, o ne iš likusių jau po įvykusio ankstesnio susirinkimo likučių.
NŽT Kauno miesto skyrius 2020 m. balandžio 2 d. raštu Nr. 8SD-1716-(14.8.94.) „Dėl naujo žemės sklypo pasirinkimo“ informavo, kad pareiškėjas turi teisę pasirinkti naują žemės sklypą individualiai statybai iš likusių Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Kauno mieste pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Tvarka), 38 punkto nuostatas.
Pareiškėjas, nesutikdamas su NŽT Kauno miesto skyriaus 2020 m. balandžio 2 d. raštu Nr. 8SD-1716-(14.8.94.) „Dėl naujo žemės sklypo pasirinkimo“, su 2020 m. gegužės 4 d. skundu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą (toliau – ir NŽT), prašydamas panaikinti NŽT Kauno miesto skyriaus 2020 m. balandžio 2 d. raštą Nr. 8SD-1716-(14.8.94.) „Dėl naujo žemės sklypo pasirinkimo“ ir įpareigoti NŽT Kauno miesto skyrių organizuoti naują susirinkimą ir leisti pareiškėjui rinktis iš visų skirtų nuosavybės teisių atkūrimui žemės sklypų.
NŽT direktorius, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2020 m. birželio 3 d. raštu Nr. 1SS-1090-(5.59 E.) „Dėl skundo išnagrinėjimo“ atmetė pareiškėjo skundą ir nurodė, kad jeigu jis nepasirinks naujo žemės sklypo individualiai statybai Kauno mieste iš likusių Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Kauno mieste, nuosavybės teisės pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalį pareiškėjui bus atkuriamos atlyginant pinigais.
Pareiškėjas ir jo atstovė, remdamiesi Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalies, Tvarkos 37 ir 38 punktų formuluotėmis, mano, jog pareiškėjo teisė rinktis naują žemės sklypą iš likusių nepasirinktų pagal eiliškumą nėra užtikrinama, todėl tik naujo susirinkimo organizavimas, įtraukiant naujus žemės sklypus, skirtus nuosavybės teisių atkūrimui, užtikrintų skaidrų, teisėtą, teisės aktų reikalavimus atitinkantį ir teisingą, užtikrinantį piliečių lygiateisiškumą nuosavybės teisių atkūrimą.
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalis (2018 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. XIII-1610 redakcija, galiojanti nuo 2019 m. sausio 1 d.) nustato, jog jeigu mieste naujų žemės sklypų yra tiek, kad visiems piliečiams, turintiems teisę pagal šį įstatymą šiame mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą, tačiau šie piliečiai Vyriausybės nustatyta tvarka kviečiami rinktis iš šiame mieste suformuotų naujų žemės sklypų, kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykę per vieną mėnesį nuo kvietime nurodytos datos nepasirenka iš siūlomų naujų žemės sklypų, arba jiems naujų žemės sklypų perduoti neatlygintinai nuosavybėn nėra galimybių dėl laisvos žemės fondo žemės šiame mieste trūkumo, naujų žemės sklypų nepasirinkusiems ar (ir) negavusiems neatlygintinai nuosavybėn piliečiams nuosavybės teisės atkuriamos atlyginant pinigais. Piliečiams, kurie esant išvardytoms sąlygoms nepasirinko ar (ir) negavo neatlygintinai nuosavybėn šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų naujų žemės sklypų, kompensuojama vidutinė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypo atitinkamame mieste vertės pinigų suma, kurią nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2019-02-07), 38 punkte nustatyta, kad piliečių, pageidaujančių gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus mieste, eilę (toliau – piliečių eilė) tvirtina žemėtvarkos skyrių vedėjai.
Žemėtvarkos skyriaus vedėjas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interneto tinklalapyje skelbia piliečių eilę ir informaciją apie savivaldybės administracijos direktoriaus pateiktus naujų žemės sklypų, suprojektuotų perduoti neatlygintinai nuosavybėn, mieste detaliuosius planus ar žemės valdos projektus.
Žemėtvarkos skyrius ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki pretendentų susirinkimo, kuriame piliečiai pagal patvirtintą piliečių eilę turi teisę rinktis naujus žemės sklypus (toliau – susirinkimas), registruotu laišku pakviečia piliečius į susirinkimą, informuodamas juos apie susirinkimo laiką, vietą ir šiame punkte numatytas pasekmes dėl neatvykimo į susirinkimą, kartu nurodydamas, kada ir kur piliečiai gali susipažinti su informacija apie siūlomus rinktis naujus žemės sklypus. Susipažinimo su informacija apie siūlomus rinktis naujus žemės sklypus termino pradžia nustatoma ne vėliau nei 30 dienų iki susirinkimo. Susipažinti su informacija apie siūlomus rinktis naujus žemės sklypus piliečiai gali iki susirinkimo dienos. Informaciją apie susirinkimo vietą ir laiką, taip pat piliečių, kurie pakviesti į susirinkimą, sąrašą žemėtvarkos skyriaus vedėjas ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki šio susirinkimo paskelbia Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interneto tinklalapyje. Jeigu raštu (registruotu laišku) pakviesti į susirinkimą piliečių nėra galimybių dėl to, kad jie mirę ir nėra žinomi jų įpėdiniai arba piliečiai (jų įpėdiniai) yra išvykę ar pakeitę gyvenamąją vietą ir nežinomi jų gyvenamosios vietos adresai, žemėtvarkos skyrius į organizuojamą susirinkimą pakviečia piliečius (jų įpėdinius) visuomenės informavimo priemonėmis – ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki organizuojamo susirinkimo dienos vietiniame laikraštyje (jeigu toks atitinkamoje savivaldybės teritorijoje nėra leidžiamas – regioniniame laikraštyje) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interneto tinklalapyje paskelbdamas: kviečiamų piliečių (jų įpėdinių) vardus ir pavardes (jeigu mirusių piliečių įpėdiniai nėra žinomi, paskelbiami mirusių piliečių vardai ir pavardės); informaciją apie susirinkimo vietą, laiką ir šiame punkte numatytas pasekmes dėl neatvykimo į susirinkimą; informaciją apie tai, kada ir kur piliečiai gali susipažinti su informacija apie siūlomus rinktis naujus žemės sklypus. Jeigu pilietis į susirinkimą neatvyksta arba atvyksta, bet nepasirenka žemės sklypo, žemės sklypas, kurį turėtų galimybę pasirinkti šis pilietis, gali būti siūlomas kitam kviestam ir atvykusiam į susirinkimą piliečiui pagal patvirtintą piliečių eilę.
Kai žemėtvarkos skyriaus siūlomų rinktis naujų žemės sklypų atitinkamame mieste skaičius yra toks, kad visiems piliečiams, turintiems teisę pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą šiame mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą, tačiau šie piliečiai žemėtvarkos skyriaus kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių) į susirinkimą arba atvyksta į susirinkimą, bet šio susirinkimo metu nepasirenka iš siūlomų rinktis naujų žemės sklypų, jiems nuosavybės teisės atkuriamos atlyginant pinigais pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalį. Jeigu iki sprendimo atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais žemėtvarkos skyriaus kvietime nurodytu laiku į susirinkimą neatvykusiems piliečiams priėmimo paaiškėja, kad į susirinkimą šie piliečiai neatvyko dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių, šiems piliečiams sprendimas atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais priimamas tik tuo atveju, kai pagal šiame punkte nustatytą tvarką šie piliečiai nepasirenka iš siūlomų naujų žemės sklypų, kurie liko nepasirinkti ankstesniame susirinkime.
Susirinkimo eiga protokoluojama ir daromas garso įrašas, kuris yra neatskiriama susirinkimo protokolo dalis. Susirinkimui pirmininkauja žemėtvarkos skyriaus vedėjas ar jo įgaliotas asmuo, o sekretoriauja ir susirinkimo protokolą surašo žemėtvarkos skyriaus darbuotojas.
Kai žemėtvarkos skyriaus siūlomų rinktis naujų žemės sklypų atitinkamame mieste skaičius yra mažesnis už į patvirtintą piliečių eilę įrašytų piliečių skaičių arba į piliečių eilę įrašytų piliečių skaičius yra toks didelis, kad dėl patalpos, kurioje organizuojamas susirinkimas, dydžio neįmanoma jų visų sutalpinti, žemėtvarkos skyrius susirinkimą organizuoja keliais etapais – paskesniu susirinkimo etapu nauji žemės sklypai, kurių nepasirenka į ankstesniu etapu organizuotą susirinkimą pakviesti piliečiai, pagal nustatytą piliečių eilę turintys pirmumo teisę pasirinkti šiuos žemės sklypus, turi būti siūlomi piliečiams, įrašytiems į piliečių eilę žemesniais eilės numeriais. Keliais etapais organizuojamas susirinkimas laikytinas vienu (tuo pačiu) susirinkimu tol, kol piliečiams pagal patvirtintą piliečių eilę siūlomi tie patys nauji žemės sklypai.
Kai atitinkamame mieste naujų žemės sklypų trūksta, kad visiems į piliečių eilę įrašytiems piliečiams šiame mieste būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą ir savivaldybės administracijos direktorius, įgyvendinęs Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatose numatytus reikalavimus, raštu yra pateikęs žemėtvarkos skyriui informaciją apie savo priimtą sprendimą dėl laisvos žemės fondo žemės, kurioje būtų galima projektuoti naujus žemės sklypus, šiame mieste trūkumo, naujų žemės sklypų šiame mieste negavusiems piliečiams nuosavybės teisės atkuriamos atlyginant pinigais pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalį.
Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad NŽT Kauno miesto skyrius 2020 m. sausio 14 d. raštu Nr. 8SD-242-(14.8.94.) „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė D. K. Piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų skirstymo Kauno miesto skyriaus komisijos posėdžio 2019 m. gruodžio 2 d. protokolo Nr. 8PRT-38-(14.8.6.) išrašą, kuriame nuspręsta P. Z. (miręs, eilės Nr. (duomenys neskelbtini) įpėdinei pageidaujant ir pateikus teismo sprendimą bei paveldėjimo teisės liudijimą leisti pasirinkti naują žemės sklypą Kauno mieste iš likusių Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Kauno mieste sąrašų, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2019 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. 8VĮ-(duomenys neskelbtini)-(14.8.2.), 2019 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 8VĮ-1313-(14.8.2.), 2019 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 8VĮ-1345-(14.8.2.) ir 2019 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 8VĮ-1378-(14.8.2.), taigi pareiškėjas turi teisę pasirinkti ne didesnį kaip 0,0520 ha ploto naują žemės sklypą individualiai statybai Kauno mieste.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalį, yra nurodęs, kad minėtoje Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas sąlygų, kurioms esant piliečiams, turintiems teisę pagal šį įstatymą šiame mieste atkurti nuosavybės teises, tokios teisės atkuriamos atlyginant pinigais, nepaisant to, kad mieste naujų žemės sklypų yra tiek, kad visiems piliečiams, turintiems teisę pagal šį įstatymą šiame mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą. Šios sąlygos tiesiogiai siejamos su dviem eksplicitiškai įtvirtintais alternatyviais pretendentų elgesio modeliais: 1) jie Vyriausybės nustatyta tvarka kviečiami rinktis iš šiame mieste suformuotų naujų žemės sklypų, kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių) rinktis; arba 2) atvykę per vieną mėnesį nuo kvietime nurodytos datos nepasirenka iš siūlomų naujų žemės sklypų. Trečioji sąlyga – objektyvi aplinkybė, kad pretendentams naujų žemės sklypų perduoti neatlygintinai nuosavybėn nėra galimybių dėl laisvos žemės fondo žemės šiame mieste trūkumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2790-968/2021, 2021 m. spalio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2870-968/2021).
Iš raštų turinio matyti, kad atsakovė atsisakymą tenkinti pareiškėjo prašymą grindė ir Tvarkos 38 punkto 5 dalimi, kurioje nustatyta: „kai žemėtvarkos skyriaus siūlomų rinktis naujų žemės sklypų atitinkamame mieste skaičius yra toks, kad visiems piliečiams, turintiems teisę pagal Atkūrimo įstatymą šiame mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą, tačiau šie piliečiai žemėtvarkos skyriaus kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių) į susirinkimą arba atvyksta į susirinkimą, bet šio susirinkimo metu nepasirenka iš siūlomų rinktis naujų žemės sklypų, jiems nuosavybės teisės atkuriamos atlyginant pinigais pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalį. Jeigu iki sprendimo atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais žemėtvarkos skyriaus kvietime nurodytu laiku į susirinkimą neatvykusiems piliečiams priėmimo paaiškėja, kad į susirinkimą šie piliečiai neatvyko dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių, šiems piliečiams sprendimas atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais priimamas tik tuo atveju, kai pagal šiame punkte nustatytą tvarką šie piliečiai nepasirenka iš siūlomų naujų žemės sklypų, kurie liko nepasirinkti ankstesniame susirinkime“.
Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas (pretendentas) atvykti pasirinkti žemės sklypą jam išsiųstame kvietime nurodytu laiku negalėjo dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių (Komisijos posėdis vyko 2019 m. spalio 18 d., o Kauno miesto 1-ojo Notaro biuro liudijimas, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjui išduotas 2020 m. sausio 7 d.); raštų rengimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo nustatyta aplinkybė, kad pretendentams naujų žemės sklypų perduoti neatlygintinai nuosavybėn nėra galimybių dėl laisvos žemės fondo žemės šiame mieste trūkumo (NŽT Kauno miesto skyriaus 2021 m. raštas Nr. 8PD-(14.8.9) „Informacijos pateikimas administracinėje byloje Nr. I3-233-505/2021); NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2020 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. 8VĮ-1234-(14.8.2) „Dėl Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų sąrašo ir piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, sąrašo patvirtinimo“, patvirtintas Siūlytinų piliečiams perduoti naujų žemės sklypų Kauno mieste sąrašas – 336 žemės sklypai; bei Piliečių, kuriems bus pasiūlyta atgauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus Kauno mieste, sąrašas – 39 pretendentai, kuriame P. Z. yra įrašytas Nr. (duomenys neskelbtini), taigi NŽT Kauno miesto skyriaus siūlomų rinktis naujų žemės sklypų skaičius buvo didesnis (raštų priėmimo metu buvo 369 piliečiai, kuriems pakako 470 žemės sklypų), todėl jų pakako visiems piliečiams, įrašytiems į Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai Kauno mieste, eilę, t. y. vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūras buvo galima ir galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą kiekvienam piliečiui, todėl esant šioms faktinėms aplinkybėms ir teisiniam ginčo teisinių santykių reglamentavimui pripažintina, kad pareiškėjui, neatvykusiam į susirinkimą dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, kyla Tvarkos 38 punkto 5 dalyje nurodytos neatvykimo į susirinkimą pasekmės – pagal šiame punkte nustatytą tvarką rinktis iš siūlomų naujų žemės sklypų, kurie liko nepasirinkti ankstesniame (Lietuvių kalbos žodynas žodį „ankstesnis“ pateikia kaip „pirmiau buvęs, pirmesnis“) susirinkime.
Dėl skunde nurodytos aplinkybės, kad, pretendentus informavus apie nuosavybės teisių atkūrimui Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintus žemės sklypus bei pradėtas, o taip pat baigtas šių sklypų formavimo procedūras, piliečiai (pretendentai) turi pagrįstą lūkestį rinktis iš visų nuosavybės teisių atkūrimui skirtų žemės sklypų, pasisakytina, jog vienas iš teisėtų lūkesčių principo elementų yra teisių, įgytų pagal Konstituciją, Konstitucijai neprieštaraujančius įstatymus ir kitus teisės aktus, apsauga. Pažymėtina, kad pagal Konstituciją santykiuose su valstybe yra saugomi ir ginami tik tie asmens lūkesčiai, kurie kyla iš pačios Konstitucijos ar įstatymų bei kitų teisės aktų, neprieštaraujančių Konstitucijai. Tik tokie asmens lūkesčiai santykiuose su valstybe laikomi teisėtais (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs ir tai, kad asmenys, kurie pagal įstatymą įgijo tam tikras teises, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad šios teisės nustatytą laiką bus išlaikytos ir įgyvendinamos. Toks asmuo gali pagrįstai tikėtis, kad ši jo teisė bus valstybės saugoma ir ginama (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 22 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimus).
Teismo vertinimu, pareiškėjo lūkesčiai, jog jis Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2020 m. sausio 29 d. raštu Nr. 70-2-333 „Dėl informacijos apie nuosavybės teisių atkūrimą“ buvo informuotas, kad yra pradėtos naujų žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisių atkūrimui, formavimo procedūros, po to minėti žemės sklypai bus pateikti NŽT Kauno miesto skyriui spręsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūros įgyvendinimą, negali būti ginami pagal Tvarkos 38 punkto 5 dalies nuostatas. Todėl darytina išvada, kad ginčijami raštai nepažeidė pareiškėjo teisėtų lūkesčių ir neapribojo įgytų teisių.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad susiklosčius tokioms faktinėms aplinkybėms, kokios nustatytos nagrinėjamoje byloje, atsakovė pagrįstai pareiškėjo 2020 m. kovo 5 d. prašymo organizuoti naują susirinkimą, sudarant sąlygas rinktis naujus žemės sklypus iš visų skirtų nuosavybės teisių atkūrimui žemės sklypų užtikrinant pretendentų eiliškumą ir įtraukiant naujus žemės sklypus, kurie Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu skirti ir suformuoti nuosavybės teisių atkūrimui, netenkino Tvarkos 38 punkto pagrindu ir nurodė Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje numatytas pasekmes nepasirinkus siūlomo naujo žemės sklypo (nuosavybės teisių atkūrimas pinigais), todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo naikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. birželio 3 d. raštą Nr. 1SS-1090-(5.59 E.) „Dėl skundo išnagrinėjimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2020 m. balandžio 2 d. raštą Nr. 8SD-1716-(14.8.94.) „Dėl naujo žemės sklypo pasirinkimo“ ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo spręsti klausimą dėl naujo susirinkimo organizavimo sudarant sąlygas pareiškėjui rinktis naujus žemės sklypus iš visų skirtų nuosavybės teisių atkūrimui žemės sklypų, o ne iš jau įvykusio ankstesnio susirinkimo likučių, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str.).
Kiti pareiškėjo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės bylai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 ir 5 dalis, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui R. T. šioje byloje atstovavo advokatė N. Ž..
Įstatymų nustatytu laiku ir tvarka pareiškėjo R. T. atstovė advokatė N. Ž. pateikė prašymą (ir papildomus duomenis prie prašymo), kuriuo prašė priteisti pareiškėjui patirtas 635,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Šioje byloje pareiškėjo R. T. skundas yra atmestas kaip nepagrįstas, todėl prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas taip pat nėra teisinio pagrindo tenkinti (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41 ir 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.