- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-09-07
- Bylos Nr.
- A-592-968/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01727-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Rytis Krasauskas (pirm.), Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- K. B.
- Atsakovas
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas K. B. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kauno miesto skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2020 m. kovo 31 d. raštą Nr. 8SD-1701-(14.8.94.) „Dėl naujo žemės sklypo pasirinkimo“ (toliau – ir Skyriaus Raštas); 2) panaikinti NŽT 2020 m. gegužės 29 d. raštą Nr. 1SS-1074-(7.5.) „Dėl skundo išnagrinėjimo“ (toliau – ir NŽT raštas) (toliau kartu – ir Raštai); 3) įpareigoti NŽT iš naujo išnagrinėti pareiškėjo K. B. prašymą dėl naujo pretendentų susirinkimo organizavimo į Piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų sąrašą įtraukiant naujus, Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. A-4721 (su vėlesniais pakeitimais) „Dėl Kauno miesto teritorijų, kuriose bus formuojami nauji žemės sklypai, perduodami neatlygintinai nuosavybėn piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo patvirtinimo“ skirtus ir suformuotus nuosavybės teisių atkūrimui žemės sklypus.
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:
2.1. Pareiškėjas 2019 m. spalio 10 d. vykusiame Piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai ir kitai paskirčiai skirstymo komisijos posėdyje nedalyvavo dėl svarbių priežasčių, todėl atsakovui pateikė 2019 m. lapkričio 22 d. prašymą. Atsakovas 2019 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. 8SD-6513-(14.8.94.) informavo, kad nutarta leisti pareiškėjui pasirinkti naują žemės sklypą Kauno mieste iš likusių Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Kauno mieste sąrašų. Susipažinęs su Administracijos viešai skelbiama informacija apie savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašus, pastebėjo, jog šiuo metu atsakovui pateikti dar ne visi žemės sklypai, skirti piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti. Dėl šios priežasties kreipėsi į Administraciją, prašydamas informuoti, ar artimiausiu metu NŽT bus pateikta naujų žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti. Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2019 m. gruodžio 16 d. raštu Nr. 70-2-4394 informavo, kad Administracijos direktorius 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. A-4721 patvirtino Kauno miesto teritorijų, kuriose bus formuojami nauji žemės sklypai, perduodami neatlygintinai nuosavybėn piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašą. Pareiškėjas 2020 m. vasario 26 d. NŽT pateikė prašymą, kuriuo prašė užtikrinti skaidrų, teisingą ir teisėtą, piliečių (pretendentų) teisių nepažeidžiantį nuosavybės teisių atkūrimo procesą, organizuoti naują susirinkimą, sudarant sąlygas rinktis naujus žemės sklypus iš visų skirtų nuosavybės teisių atkūrimui žemės sklypų, bei leisti rinktis iš visų skirtų nuosavybės teisių atkūrimui žemės sklypų, o ne iš likusių jau įvykusio ankstesnio susirinkimo likučių. Į pateiktą 2020 m. vasario 19 d. prašymą (toliau – ir Prašymas) buvo gautas NŽT 2020 m. kovo 31 d. raštas Nr. 8SD-1701-(14.8.94.), kuriuo prašoma artimiausiu metu pasirinkti ne didesnį kaip 0,1200 ha ploto žemės sklypą individualiai statybai ar jo dalį iš likusių siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Kauno mieste, pateikiant rašytinį prašymą NŽT Kauno miesto skyriui. Nesutikdamas su šiuo raštu, pareiškėjas pateikė skundą NŽT vadovui, kuris pareiškėjo skundo netenkino.
Šalies argumentai
2.2. Pareiškėjo skundas buvo išnagrinėtas neįvertinus skundo argumentų, formaliai nurodant, kad Kauno miesto skyriaus siūlomų rinktis naujų žemės sklypų pakako visiems piliečiams įrašytiems į Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai Kauno mieste, eilę, todėl NŽT vertinimu nuosavybės teisių atkūrimo procedūros privalo būti užbaigtos pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 21 straipsnio 7 dalį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 38 punkto nuostatas, nebeįtraukiant į sąrašą vėliau savivaldybės pateiktų naujų žemės sklypų. Sprendimai yra nepagrįsti ir neteisingi, kadangi neužtikrinama pretendento teisės rinktis naują žemės sklypą pagal eiliškumą, taip pat pažeidžiamos nuosavybės teisiu atkūrimą reglamentuojančiu teisės aktu nuostatos, nustatančios žemės sklypų pasirinkimą pagal piliečių (pretendentų) eiliškumą, numatytą Tvarkos 37 punkte, kur nurodytas piliečių, kuriems perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai individualiai statybai ar kitai paskirčiai, eiliškumas. Piliečių, pageidaujančių gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus mieste, eilę tvirtina žemėtvarkos skyrių vedėjai. Pareiškėjo atveju jokio eiliškumo nelieka. Nors įvykusiame pretendentu susirinkime nedalyvavo dėl svarbių priežasčių, pareiškėjui nesudaromos sąlygos rinktis naują žemės sklypą laikantis eiliškumo. Eiliškumas pažeidžiamas, kadangi žemesnius numerius turėję pretendentai pasirinko anksčiau už pareiškėją, o jam dabar siūloma rinktis iš likusių žemės sklypų, kurie liko nepasirinkti susirinkime dėl vienokių ar kitokių jų trūkumų (dalis sklypų be privažiavimų, kiti tankiai užaugę krūmynais, dar kiti su didelėmis apsaugos zonomis, dėl ko mažėja jų statybinis plotas ir t. t.). Piliečiai kviečiami rinktis naujus žemės sklypus iš likusių nepasirinktų susirinkime, vėlgi nesilaikant jokio eiliškumo. Taip yra pažeidžiama asmens teisė į teisingą ir teisėtą nuosavybės teisių atkūrimą bei pažeidžiami gero viešojo administravimo principai. Taip pat šiuo atveju pažeidžiamas ir asmenų lygybės prieš įstatymą principas, kadangi vieni piliečiai pastatomi į geresnę padėtį nei kiti.
2.3. Ginčo atveju būtina organizuoti naują pretendentu susirinkimą, remiantis Tvarkos 38 punktu, nes formuluotė „liko nepasirinkti ankstesniame susirinkime“ suponuoja, jog turi būti organizuojamas naujas susirinkimas (iš naujo nustatant eiliškumą, pagal kurį pretendentai rinktųsi naujus žemės sklypus). Teisės akto nuostata „keliais etapais organizuojamas susirinkimas laikytinas vienu (tuo pačiu) susirinkimu tol, kol piliečiams pagal patvirtintą piliečiu eile siūlomi tie patys nauji žemės sklypai“ patvirtina, kad piliečiams nauji žemės sklypai turi būti siūlomi tik pagal patvirtintą eilę. Pareiškėjo atžvilgiu jokio eiliškumo neliko, jo teisė rinktis pagal eiliškumą neužtikrinama, o siūloma rinktis jau visiems (ir už pareiškėją žemesnės eilės) pretendentams pasirinkus žemės sklypus, t. y. iš likučių.
2.4. Raštuose išdėstyta Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalies ir Tvarkos 38 punkto interpretacija yra neteisinga ir nepagrįsta. Tvarkos 38 punktas nurodo, kad piliečiai naujus žemės sklypus renkasi pagal žemėtvarkos skyrių vedėjų patvirtinta piliečių, pageidaujančiu gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus mieste, eilę. Taip pat minėtame punkte nustatyta, kad jeigu iki sprendimo atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais žemėtvarkos skyriaus kvietime nurodytu laiku į susirinkimą neatvykusiems piliečiams priėmimo paaiškėja, kad į susirinkimą šie piliečiai neatvyko dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių, šiems piliečiams sprendimas atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais priimamas tik tuo atveju, kai pagal šiame punkte nustatytą tvarka šie piliečiai nepasirenka iš siūlomų naujų žemės sklypų, kurie liko nepasirinkti ankstesniame susirinkime. Formuluotė ,,pagal šiame punkte nustatytą tvarka“ reiškia, jog bet kokiu atveju turi būti nustatomas eiliškumas ir jo laikantis pasirenkami nauji žemės sklypai. Be to, tas pats punktas pateikia ir išaiškinimą, kas yra laikoma tuo pačiu susirinkimu. Pagal formuluotę ,,liko nepasirinkti ankstesniame susirinkime“, ankstesniu susirinkimu negali būti suprantamas tas pats keliais etapais vykdomas susirinkimas, kol piliečiams pagal patvirtintą piliečių eilę siūlomi tie patys nauji žemės sklypai, todėl turi būti organizuojamas naujas susirinkimas. Organizuojant naują susirinkimą turi būti įtraukiami nauji žemės sklypai, Administracijos direktoriaus įsakymu skirti ir suformuoti (arba baigiami formuoti) nuosavybės teisių atkūrimui.
2.5. Atsakovas pažeidė pagrįstų lūkesčių principą. Piliečiams esant viešai informuotiems apie nuosavybės teisių atkūrimui Administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintus žemės sklypus, bei pradėtas, o taip pat ir baigtas šių sklypų formavimo procedūras, piliečiai (pretendentai) turi pagristą lūkestį rinktis iš visų nuosavybės teisių atkūrimui skirtų žemės sklypų.
Atsiliepimas
3. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:
3.1. Informacija apie tai, jog kvietime nurodytu laiku neatvykus rinktis (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo pretendentų valios priklausančių aplinkybių) arba atvykus ir nepasirinkus žemės sklypo (jo dalies) iš siūlomų naujų žemės sklypų, nuosavybės teisės bus atkuriamos atlyginant pinigais, buvo nurodyta kvietimuose rinktis naują žemės sklypą. Susipažinti su informacija apie siūlomus rinktis perduodamus neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus individualiai statybai ar jų dalis Kauno mieste pretendentai galėjo atvykę į NŽT Kauno miesto skyrių arba NŽT interneto svetainėje. Piliečių, kurių raštu (registruotu laišku) pakviesti į susirinkimą nebuvo galimybių dėl to, kad jie mirę ir nėra žinomi jo įpėdiniai arba piliečiai (jo įpėdiniai) yra išvykę ar pakeitę gyvenamąją vietą ir nežinomi jų gyvenamosios vietos adresai, sąrašas buvo paskelbtas 2019 m. rugsėjo 14 d. laikraštyje „Laikinoji Sostinė“. Komisijos posėdyje, apsvarsčius pareiškėjo 2019 m. lapkričio 22 d. prašymą, buvo nutarta leisti pareiškėjui pasirinkti naują žemės sklypą Kauno mieste iš likusių siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Kauno mieste sąrašų, patvirtintų Kauno miesto skyriaus vedėjo 2019 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. 8VĮ-1211-(14.8.2.), 2019 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 8VĮ-1313-(14.8.2.), 2019 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 8VĮ-1345-(14.8.2.) ir 2019 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 8VĮ-1378-(14.8.2.). NŽT Kauno miesto skyrius 2019 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. 8SD-6513-(14.8.94.) kvietė pareiškėją atvykti į NŽT skyrių ir pasirinkti žemės sklypą individualiai statybai iš likusių Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų. 2019 m. vasario 17 d. prašymu pareiškėjas kreipėsi į atsakovą ir nurodė, kad jis nori rinktis iš visų skirtų nuosavybės teisių atkūrimui žemės sklypų, o ne tik iš likusių, t. y. jau įvykusio ankstesnio susirinkimo likučių. 2020 m. kovo 31 d. raštu Nr. 8SD-1701-(14.8.94.) pareiškėjui buvo nurodyta, kad Administracijos šiuo metu dar tik rengiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai turėtų būti vykdomi kitiems tikslams, nes savivaldybių administracijų perduoti nauji žemės sklypai negali būti naudojami nuosavybės teisėms atkurti, jeigu prieš tai įvykusio susirinkimo metu naujų žemės sklypų pakako visiems, įrašytiems į piliečių, pageidaujančių gauti naujus žemės sklypus, eilę. Taip pat pakartotinai pasiūlė pasirinkti ne didesnį kaip 0,12 ha ploto žemės sklypą individualiai statybai ar jo dalį iš likusių siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Kauno mieste.
3.2. Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 punktu ir Tvarkos 38 punktu, naujų žemės sklypų dokumentai, kurie pateikiami po įvykusio pretendentų susirinkimo, kuriame piliečiai pagal patvirtintą piliečių eilę turi teisę rinktis naujus žemės sklypus, negali būti naudojami nuosavybės teisėms atkurti, jeigu vykusio susirinkimo metu naujų žemės sklypų pakanka visiems, įrašytiems į piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai ar kitai paskirčiai, eilę. NŽT Kauno miesto skyrius nuo 2019 m. spalio 9 d. iki 2019 m. spalio 19 d. vykdė nuosavybės teisių atkūrimo procedūras pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalies, Tvarkos 38 punkto nuostatų reikalavimus, t. y. jeigu siūlomų rinktis naujų žemės sklypų mieste skaičius yra toks, kad jų pakanka visiems piliečiams, turintiems teisę pagal Atkūrimo įstatymą mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą, nuosavybės teisių atkūrimo procedūros privalo būti užbaigtos pagal minėtų teisės aktų nuostatas, nebeįtraukiant į sąrašą vėliau savivaldybės pateiktų naujų žemės sklypų. Kauno miesto skyriaus siūlomų rinktis naujų žemės sklypų skaičius buvo didesnis (470), todėl jų pakako visiems 369 piliečiams, t. y. vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūras buvo galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą ir užbaigti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras.
3.3. Nuosavybės teisių atkūrimo procesas neprieštarauja Tvarkos 37 punkte įtvirtintoms nuostatoms, nustatančioms eiliškumą. Nuo 2019 m. spalio 9 d. iki 2019 m. spalio 19 d. vyko vienas ir tas pats pretendentų susirinkimas. Kai pagal Tvarkos 38 punktą paaiškėja, kad į susirinkimą piliečiai neatvyko dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių, šiems piliečiams sprendimas atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais priimamas tik tuo atveju, kai pagal šiame punkte nustatytą tvarką šie piliečiai nepasirenka iš siūlomų naujų žemės sklypų, kurie liko nepasirinkti ankstesniame susirinkime. Taigi, kai piliečiai neatvyko į susirinkimą ir nepasirinko iš siūlomų naujų žemės sklypų dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių, tokiu atveju netaikomos Tvarkos 37 punkto nuostatos. Tvarkos 38 punkte nenurodyta, kad tokiu atveju turi būti iš naujo organizuojamas susirinkimas tiems asmenims, kurie neatvyko laiku į susirinkimą, kurio metu siūlomų rinktis naujų žemės sklypų skaičius buvo didesnis nei eilėje esančių pretendentų skaičius. Jeigu būtų patenkintas pareiškėjo trečiasis skundo reikalavimas, tokiu atveju būtų pažeistos Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalies ir Tvarkos 38 punkto nuostatos.
II.
4. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. liepos 1 d. sprendimu pareiškėjo K. B. skundą atmetė.
5. Teismas nustatė, kad T. J. (miręs) iki 1940 metų žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 7 ha žemės sklypą, buvusį Lampėdžių kaime, Raudondvario valsčiuje, Kauno apskrityje. Prašymus atkurti nuosavybės teises į T. J. turėtą žemę pateikė jo dviejų taip pat mirusių sūnų – F. J. ir J. J. vaikai: F. S., M. J. J., J. V. J., V. V.. Po J. V. J. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė įstatyminė įpėdinė – mirusiojo sutuoktinė pareiškėja J. J.. Po jos mirties jos įpėdiniu ir, tuo pačiu, teisių į nuosavybės teisių atkūrimą turėtoju tapo pareiškėjas šioje byloje K. B.. J. V. J. dar 1991 m. gruodžio 19 d. atsakovui pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į T. J. iki 1940 m. valdytos žemės sklypą. J. V. J. prašyme nurodė, kad nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą būtų atkurtos ekvivalentine natūra. 1996 m. birželio 25 d. J. V. J. pateikė pareiškimą, kuriuo jau prašė atkurti nuosavybės teises į žemę natūra, o atsiradus laisviems sklypams – eilės tvarka, taip pat neprieštaravo gauti sklypus skirtingu laiku ir skirtingose vietose. 1998 m. birželio 22 d. J. V. J. buvo įrašytas į eilę naujam žemės sklypui Kauno mieste gauti. NŽT 2016 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. 8S-368-(14.8.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui J. V. J.“ mirusiam J. V. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,0466 ha žemės sklypą (atlyginant pinigais už 1,0466 ha žemės sklypą – 6 083 Eur). Šiame sprendime taip pat nurodyta, kad liko neatkurtos nuosavybės teisės į 0,1200 ha ir jos bus atkurtos vėliau. Atsakovas 2019 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. 8VĮ-1013-(14.8.2.) patikslino Piliečių, kuriems nauji ir lygiaverčiai žemės sklypai perduodami nuosavybėn, eilę (eilėje dėl naujų žemės sklypų buvo įrašyti 369 asmenys). Atsakovas 2019 m. spalio 9 d., 10 d., 14 d., 15 d. organizavo paskutinį pretendentų susirinkimą, kuriame piliečiai galėjo pasirinkti naujus žemės sklypus, esančius Kauno mieste. Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Kauno mieste sąrašai buvo patvirtinti atsakovo 2019 m. rugpjūčio 28 d. - 2019 m. spalio 8 d. įsakymais (pretendentams buvo pasiūlyta rinktis sklypus iš 470 žemės sklypų).
6. Taip pat nustatyta, kad atsakovo 2019 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. 8Sd-4329 -(14.8.94.) pareiškėjas buvo kviečiamas atvykti į 2019 m. spalio 10 d. 9 val. vyksiantį komisijos posėdį ir rinktis ne didesnį kaip 0,12 ha ploto žemės sklypą individualiai statybai Kauno mieste. Pareiškėjas kvietimą gavo tik 2019 m. spalio 23 d. ir į 2019 m. spalio 10 d. 9 val. Komisijos posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių. 2019 m. lapkričio 22 d. pareiškėjas atsakovui pateikė prašymą dėl naujo žemės sklypo pasirinkimo galimybės ir institucijoje buvo nutarta leisti pareiškėjui pasirinkti naują žemės sklypą Kauno mieste iš likusių siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų, kurių nepasirinko pretendentai paskutiniame susirinkime. Atsakovas 2019 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. 8SD-6513-(14.8.94.) pakvietė pareiškėją atvykti į NŽT skyrių ir pasirinkti žemės sklypą individualiai statybai iš likusių siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų. 2020 m. vasario 17 d. prašymu pareiškėjas vėl kreipėsi į atsakovą ir nurodė, kad jis nori rinktis iš visų skirtų nuosavybės teisių atkūrimui žemės sklypų (taip pat ir iš tų, kurių projektus rengia Kauno miesto savivaldybės administracija), o ne tik iš likusių po jau įvykusio ankstesnio susirinkimo. Atsakovas 2020 m. kovo 31 d. rašte Nr. 8SD-1701-(14.8.94.) pareiškėjui nurodė, kad dar tik rengiami Kauno miesto savivaldybės administracijos žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai turėtų būti skirti ir vykdomi kitiems tikslams, nes savivaldybių administracijų perduoti nauji žemės sklypai negali būti naudojami nuosavybės teisėms atkurti, jeigu prieš tai įvykusio susirinkimo metu naujų žemės sklypų pakako visiems pretendentams, įrašytiems į piliečių, pageidaujančių gauti naujus žemės sklypus, eilę. Be to, atsakovas dar kartą pasiūlė pareiškėjui pasirinkti ne didesnį kaip 0,1200 ha ploto žemės sklypą individualiai statybai ar jo dalį iš likusių siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Kauno mieste. Pareiškėjas šį ir ankstesnius NŽT skyriaus sprendimus apskundė NŽT direktoriui. Administracinėje byloje taip pat ginčijamu NŽT 2020 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. ISS-1074-(7.5.) pareiškėjo skundas buvo atmestas ir ankstesni NŽT skyriaus sprendimai buvo pripažinti teisėtais bei pagrįstais.
Žemesnės instancijos teismas
7. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Atkūrimo įstatymo (5 str. 2 d. 3 p., 16 str. 9 d. 8 p. ir 21 str.) bei Tvarkos (34, 38, 82 ir 94 p.), nuostatomis, atmetė pareiškėjo argumentus dėl būtinumo organizuoti naują susirinkimą bei iš Kauno miesto savivaldybės administracijos gauti duomenis apie visus parengtus (rengiamus) žemės sklypų projektus. Teismas nurodė, kad susirinkimas buvo organizuojamas keliais etapais ir nepažeidžiant galiojančio teisinio reglamentavimo, pretendentų buvo 370, o jiems pasiūlyta 100 vienetų daugiau žemės sklypų – t. y. jie turėjo galimybę rinktis net iš 470 žemės sklypų. Tiek Atkūrimo įstatymas, tiek Tvarka reglamentuoja, jog jeigu siūlomų rinktis naujų žemės sklypų mieste skaičius yra toks, kad jų pakanka visiems piliečiams, turintiems teisę pagal Atkūrimo įstatymą mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą, nuosavybės teisių atkūrimo procedūros privalo būti užbaigtos pagal minėtų teisės aktų nuostatas, nebeįtraukiant į sąrašą vėliau savivaldybės pateiktų naujų žemės sklypų, nes tam nėra objektyvaus poreikio.
8. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl teisėto lūkesčio rinktis iš visų nuosavybės teisių atkūrimui skirtų žemės sklypų, teismas pažymėjo, jog vienas iš teisėtų lūkesčių principo elementų yra teisių, įgytų pagal Konstituciją, įstatymus ir kitus teisės aktus, apsauga. Pagal Konstitucijos normų prasmę santykiuose su valstybe yra saugomi ir ginami tik tie asmens lūkesčiai, kurie kyla iš pačios Konstitucijos ar įstatymų bei kitų teisės aktų, neprieštaraujančių Konstitucijai. Tik tokie asmens lūkesčiai santykiuose su valstybe laikomi teisėtais. Teismo vertinimu, pareiškėjo lūkesčiai, jog jis Administracijos raštu buvo informuotas, kad yra pradėtos naujų žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisių atkūrimui, formavimo procedūros, o po to paminėti žemės sklypai bus pateikti NŽT nuosavybės teisių atkūrimo procedūros įgyvendinimui, negali būti ginami, nes NŽT, būdama atsakinga institucija dėl nuosavybės teisių atkūrimo, jokių naujų žemės sklypų formuoti nereikalauja, kadangi ginčo situacijoje buvo 100 žemės sklypų perteklius. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad pareiškėjo byloje ginčijami individualūs administraciniai aktai niekaip nepažeidė pareiškėjo teisėtų lūkesčių ir neapribojo teisių.
9. Įvertinęs ginčijamų aktų atitiktį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymui (toliau – ir VAĮ) teismas konstatavo, jog juose esantys viešojo administravimo subjekto patvarkymai yra suprantami, nukreipti į konkretų teisinį vienetą, atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, t. y. yra tinkamai motyvuoti, teisiškai pagrįsti ir suprantami, nes juose nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateiktas konkretus (suprantamas) teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinius aktus. Nustatęs, kad nėra pagrindo panaikinti individualius administraciniu aktus, pirmosios instancijos teismas taip pat atmetė skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
III.
10. Pareiškėjas K. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.
11. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
11.1. Jis 2019 m. spalio 10 d. vykusiame Piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai ir kitai paskirčiai skirstymo komisijos posėdyje nedalyvavo dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių, t. y. pranešimas apie siuntą buvo įmestas į kaimyno pašto dėžutę. Kaimynas pranešimą apie siuntą jam atnešė spalio 22 d. Jis tą pačią dieną nuvyko į paštą, kur sužinojo, jog siunta grąžinta siuntėjui – NŽT Kauno miesto skyriui. Pareiškėjas kitą dieną (spalio 23 d.) nuvyko į NŽT Kauno miesto skyrių, kur sužinojo apie 2019 m. spalio 10 d. vykusį komisijos posėdį. Tai, kad jis posėdyje nedalyvavo dėl objektyvių priežasčių, pripažįsta ir pats atsakovas. Pareiškėjo vertinimu, žemės sklypo rinkimasis iš likučių reiškia, jog pasirinkimas yra žymiai mažesnis nei dalyvaujant ankstesniame susirinkime, o tai savaime yra jo teisių ir teisėtų interesų pažeidimas.
11.2. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje bei jį įgyvendinančiame Tvarkos 38 punkte numatyta, jog jose numatyti padariniai nėra taikomi tais atvejais, kai pilietis žemėtvarkos skyriaus kvietime nurodytu laiku neatvyksta dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių. Kaip matyti, įstatymų leidėjas šiomis teisės normomis siekė, kad neigiami padariniai būtų taikomi tik tiems piliečiams, kurie neatvyksta rinktis naujo sklypo ar jo nepasirenka dėl savo pačių kaltės. Tvarkos 38 punktas įtvirtina, kad nuosavybės teisės piliečiams naujais žemės sklypais yra atkūrinėjamos pagal patvirtintą eilę, todėl žemesnį eilės numerį turintys asmenys negali rinktis pirmiau. Pareiškėjui skundžiamais aktais siūloma rinktis sklypą iš likučių, todėl teismo išvada, kad jo teisė nuosavybes teises atkurti pagal piliečių eilę nebuvo pažeista, yra nepagrįsta.
11.3. Atsakovas privalo kviesti jį į naują susirinkimą, kuriame būtų siūlomi ne tik sklypų likučiai iš ankstesnio susirinkimo, bet ir naujai įraukti žemės sklypai.
11.4. Pareiškėjas, būdamas įrašytas į piliečių eilę, įgijo teisėtą lūkestį nuosavybės teises atkurti nauju žemės sklypu pagal patvirtintą piliečių eilę. Teisėtus lūkesčius papildomai formavo Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2019 m. gruodžio 16 d. raštas Nr. 70-2-4394 dėl informacijos apie nuosavybės teisių atkūrimą, kuriuo jis buvo informuotas apie pradėtas naujų žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisių atkūrimui, formavimo procedūras. Šiuo metu yra baigtos naujų žemės sklypų, skirtu nuosavybės teisės atkūrimui, formavimo procedūros.
11.5. Teismas nepagrįstai teigė, kad aplinkybė, jog siūlomų sklypų buvo daugiau nei į piliečių eilę įrašytų piliečių, reiškia, kad buvo užtikrintas skaidrus, teisėtas, teisės aktų reikalavimus atitinkantis nuosavybės teisių atkūrimas. Iš teismo sprendimo neaišku, kokiomis aplinkybėmis remdamasis teismas darė tokią išvadą. Be to, teismas neatsakė į visus esminius skundo faktinius ir teisinius argumentus.
Atsiliepimas
12. Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą atsakovas grindžia šiais argumentais:
12.1. Byloje nėra ginčo dėl to, kad Kauno miesto skyriaus siūlomų rinktis naujų žemės sklypų skaičius buvo didesnis (470), todėl jų pakako visiems 369 piliečiams, įrašytiems į Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statymai Kauno mieste, eilę, t. y. vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūras galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą kiekvienam piliečiui ir užbaigti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras. Pareiškėjas neginčija teismo nustatyto fakto, kad šiuo metu siūlomų žemės sklypų skaičius yra ženkliai didesnis nei pretendentų skaičius, tačiau, jis siekia įtikinti teismą, kad šiuo atveju, jam vienam būtų sudaryta galimybė rinktis iš papildomai, po paskutinio susirinkimo suprojektuotų sklypų, kurie nebuvo pateikti pretendentams. Tokia galimybė nėra įtvirtinta Atkūrimo įstatyme ar Tvarkoje.
12.2. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, tai reiškia, kad teismas neprivalėjo detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT Kauno miesto skyriaus 2020 m. kovo 31 d. rašto Nr. 8SD-1701-(14.8.94.) „Dėl naujo žemės sklypo pasirinkimo“ ir NŽT 2020 m. gegužės 29 d. rašto Nr. 1SS-1074-(7.5.) „Dėl skundo išnagrinėjimo“, kuriais atsisakyta organizuoti naują pretendentų susirinkimą, kuriame piliečiai pagal patvirtintą piliečių eilę turi teisę rinktis naujus žemės sklypus, sudarant sąlygas pareiškėjui rinktis naujus žemės sklypus iš visų nuosavybės teisėms atkurti skirtų žemės sklypų, o ne iš likusių po įvykusio ankstesnio susirinkimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
14. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad esant tokiai teisinei ir faktinei situacijai, kokia susiklostė nagrinėjamu atveju, Raštais pagrįstai atsisakyta organizuoti naują susirinkimą, sudarant sąlygas pareiškėjui rinktis naujus žemės sklypus iš visų nuosavybės teisėms atkurti skirtų žemės sklypų, o ne iš likusių po įvykusio ankstesnio susirinkimo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, pirmiausiai dėl to, kad, jo nuomone, teismas netinkamai bylai reikšmingų aplinkybių kontekste, taikė materialiosios teisės normas.
15. Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo nėra dėl to, kad Skyrius 2019 m. spalio 9, 10, 14 ir 15 d. organizavo paskutinį pretendentų susirinkimą, kuriame piliečiai galėjo pasirinkti naujus žemės sklypus Kauno mieste. Pareiškėjas į šiuos posėdžius neatvyko, nes Skyriaus 2019 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. 8Sd-4329-(14.8.94.) siųstą kvietimą gavo 2019 m. spalio 23 d. Pareiškėjas 2019 m. lapkričio 22 d. atsakovui pateikė prašymą dėl naujo žemės sklypo pasirinkimo galimybės ir institucijoje buvo nutarta leisti pareiškėjui pasirinkti naują žemės sklypą Kauno mieste iš likusių siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų, kurių nepasirinko pretendentai paskutiniame susirinkime. Skyrius 2019 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. 8SD-6513-(14.8.94.) pakvietė pareiškėją atvykti ir pasirinkti žemės sklypą individualiai statybai iš likusių siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų. Pareiškėjas 2020 m. vasario 17 d. prašymu vėl kreipėsi į atsakovą, nurodydamas, jog jis nori rinktis iš visų skirtų nuosavybės teisių atkūrimui žemės sklypų (taip pat ir iš tų, kurių projektus rengia Kauno miesto savivaldybės administracija), o ne tik iš likusių po jau įvykusio ankstesnio susirinkimo. Šioje byloje ginčijamais Raštais minėtas pareiškėjo prašymas netenkintas iš esmės konstatavus, kad tokia galimybė nenumatyta Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje ir Tvarkos 38 punkte ir kad būtent iš paminėto teisinio reglamentavimo pareiškėjui kyla pareiga pasirinkti naują žemės sklypą iš į sąrašą įtrauktų žemės sklypų, kurie liko nepasirinkti, o to nepadarius jai nuosavybės teisės turės būti atkurtos atlyginant pinigais.
16. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su Raštuose ir pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktu Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje ir Tvarkos 38 punkte įtvirtinto teisinio reglamentavimo aiškinimu ir taikymu.
17. Bylai aktualios redakcijos Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje (2018 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. XIII-1610 redakcija, galiojanti nuo 2019 m. sausio 1 d.) nustatyta: „jeigu mieste naujų žemės sklypų yra tiek, kad visiems piliečiams, turintiems teisę pagal šį įstatymą šiame mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą, tačiau šie piliečiai Vyriausybės nustatyta tvarka kviečiami rinktis iš šiame mieste suformuotų naujų žemės sklypų, kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykę per vieną mėnesį nuo kvietime nurodytos datos nepasirenka iš siūlomų naujų žemės sklypų, arba jiems naujų žemės sklypų perduoti neatlygintinai nuosavybėn nėra galimybių dėl laisvos žemės fondo žemės šiame mieste trūkumo, naujų žemės sklypų nepasirinkusiems ar (ir) negavusiems neatlygintinai nuosavybėn piliečiams nuosavybės teisės atkuriamos atlyginant pinigais. Piliečiams, kurie esant išvardytoms sąlygoms nepasirinko ar (ir) negavo neatlygintinai nuosavybėn šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų naujų žemės sklypų, kompensuojama vidutinė Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypo atitinkamame mieste vertės pinigų suma, kurią nustato Vyriausybė“.
18. Teisėjų kolegija, paminėtą teisinį reglamentavimą įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, prieina prie išvados, kad Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje (2018 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. XIII-1610 redakcija, galiojanti nuo 2019 m. sausio 1 d.) įtvirtinta teisės norma skirta reglamentuoti kitiems visuomeniniams santykiams, nei susiklostė nagrinėjamu atveju. Paminėtoje nuostatoje įtvirtintas baigtinis sąrašas sąlygų, kurioms esant piliečiams, turintiems teisę pagal šį įstatymą šiame mieste atkurti nuosavybės teises, tokios teisės atkuriamos atlyginant pinigais, nepaisant to, kad mieste naujų žemės sklypų yra tiek, kad visiems piliečiams, turintiems teisę pagal šį įstatymą šiame mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą. Šios sąlygos tiesiogiai siejamos su dviem eksplicitiškai įtvirtintais alternatyviais pretendentų elgesio modeliais: 1) jie Vyriausybės nustatyta tvarka kviečiami rinktis iš šiame mieste suformuotų naujų žemės sklypų, kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių) rinktis; arba 2) atvykę per vieną mėnesį nuo kvietime nurodytos datos nepasirenka iš siūlomų naujų žemės sklypų. Trečioji sąlyga – objektyvi aplinkybė, kad pretendentams naujų žemės sklypų perduoti neatlygintinai nuosavybėn nėra galimybių dėl laisvos žemės fondo žemės šiame mieste trūkumo (žr., pvz., LVAT 2021 m. spalio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2870-968/2021; 2021 m. spalio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2790-968/2021; 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2755-552-2021; 2022 m. birželio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-589-968/2022).
19. Iš Raštų turinio matyti, kad atsakovas atsisakymą tenkinti pareiškėjo prašymą grindė ir Tvarkos 38 punkto (2019 m. sausio 30 d. nutarimo Nr. 110 redakcija, galiojanti nuo 2019 m. vasario 7 d.) 5 dalimi, kurioje nustatyta: „kai žemėtvarkos skyriaus siūlomų rinktis naujų žemės sklypų atitinkamame mieste skaičius yra toks, kad visiems piliečiams, turintiems teisę pagal Atkūrimo įstatymą šiame mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą, tačiau šie piliečiai žemėtvarkos skyriaus kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių) į susirinkimą arba atvyksta į susirinkimą, bet šio susirinkimo metu nepasirenka iš siūlomų rinktis naujų žemės sklypų, jiems nuosavybės teisės atkuriamos atlyginant pinigais pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalį. Jeigu iki sprendimo atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais žemėtvarkos skyriaus kvietime nurodytu laiku į susirinkimą neatvykusiems piliečiams priėmimo paaiškėja, kad į susirinkimą šie piliečiai neatvyko dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių, šiems piliečiams sprendimas atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais priimamas tik tuo atveju, kai pagal šiame punkte nustatytą tvarką šie piliečiai nepasirenka iš siūlomų naujų žemės sklypų, kurie liko nepasirinkti ankstesniame susirinkime“.
20. Nagrinėjamu atveju nei Raštus priėmę viešojo administravimo subjektai, nei pirmosios instancijos teismas nenustatė nei vienos iš Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje (2018 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. XIII-1610 redakcija, galiojanti nuo 2019 m. sausio 1 d.) ir Tvarkos 38 punkto (2019 m. sausio 30 d. nutarimo Nr. 110 redakcija, galiojanti nuo 2019 m. vasario 7 d.) 5 dalyje įtvirtintų sąlygų. Priešingai, kaip matyti, iš bylos duomenų pareiškėjas neatvyko į susirinkimus dėl to, kad kvietimą gavo jau jiems įvykus, be to, Raštų rengimo ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo nustatyta aplinkybė, kad pretendentams naujų žemės sklypų perduoti neatlygintinai nuosavybėn nėra galimybių dėl laisvos žemės fondo žemės šiame mieste trūkumo.
21. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad susiklosčius tokioms faktinėms aplinkybėms, kokios nustatytos nagrinėjamoje byloje, atsakovas nepagrįstai pareiškėjo 2020 m. vasario 17 d. prašymo netenkino Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalies ir Tvarkos 38 punkto pagrindu. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykius, ir padarė nepagrįstą išvadą, kad Raštai yra pagrįsti ir teisėti. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo skundą tenkinti, panaikinti Raštus ir įpareigoti atsakovą pareiškėjos 2020 m. vasario 17 d. prašymą išnagrinėti iš naujo. Tai konstatavus, kiti apeliacinio skundo argumentai ir tikrinamo pirmosios instancijos teismo motyvai nėra vertinami kaip teisiškai nereikšmingi.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo K. B. apeliacinį skundą tenkinti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo K. B. skundą tenkinti, panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. kovo 31 d. raštą Nr. 8SD-1701-(14.8.94.) „Dėl naujo žemės sklypo pasirinkimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. gegužės 29 d. raštą Nr. 1SS-1074-(7.5.) „Dėl skundo išnagrinėjimo“ bei įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo K. B. 2020 m. vasario 17 d. prašymą.
Sprendimas neskundžiamas.