Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Aušra Bielskė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal S. Š. (S. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. lapkričio 5 d. nutarties, priimtos A. I. (A. I.) administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 208 straipsnio 2 dalyje, byloje, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

1. Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – Institucija) 2021 m. rugsėjo 14 d. nutarimu A. I. nubaustas pagal ANK 208 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2021 m. rugpjūčio 12 d., 16.00 val., vairuodamas automobilį Toyota Previa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir atvykęs į Pamūrinės k., Gerviškių sen., Šalčininkų r., Šalčininkų KP deklaravo, kad leistinų normų akcizinėms prekėms gabenti neviršija. Detalaus tikrinimo metu, automobilio sėdynėse rasta 3 120 vienetų cigarečių „Winston Classic“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, bendra vertė 572,52 Eur. Tokiais savo veiksmais A. I. pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 139 straipsnio 1 dalies a punktą. Nutarimu A. I. skirta 1 820 Eur dydžio bauda su 3 120 vienetų cigarečių „Winston Classic“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis konfiskavimu, taip pat konfiskuotas automobilis „Toyota Previa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su transporto priemonės registravimo liudijimu.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

3.1. Apelianto manymu, Institucija ir apylinkės teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, turinčias esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, neobjektyviai vertino bylos aplinkybes, neištyrė visų byloje esančių įrodymų, suvaržė proceso dalyvių teises. Vilniaus regiono apylinkės teismas netinkamai aiškino ir taikė ANK 29 straipsnio 4 dalies nuostatas, pažeidė teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus, jų taikymo kriterijus.

4.4. Nesutikdama su skundo argumentu, kad šiuo atveju galutinė sankcija už administracinį nusižengimą siekia 7 000–8 000 Eur, Institucija nurodo, kad A. I. skiriant administracinę nuobaudą – 1 820 Eur ir konfiskuojant S. Š. automobilį (konfiskuoto automobilio vertė yra 1 843 Eur), galutinė finansinė sankcija tikrai nesiekia nurodomos sumos.

5.1. Advokato vertinimu, Institucijos ir teismo argumentai dėl automobilio savininko tariamo žinojimo apie paslėptas cigaretes yra tik prielaidos. Teismo sprendimas negali būti grindžiamas spėjimais arba prielaidomis. Jis turi būti pagrįstas neginčijamais įrodymais. Byloje įrodymų, patvirtinančių minėtą teismo manymą, nėra.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

7. Šioje administracinio nusižengimo byloje nėra ginčijamos nustatytos administracinio nusižengimo faktinės aplinkybės bei jų teisinis kvalifikavimas, tik prašoma panaikinti A. I. skirtą administracinio poveikio priemonę, tai yra kontrabandos daiktų gabenimo priemonės – automobilio „Toyota Previa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą. Alternatyviai prašoma vietoj automobilio konfiskavimo išieškoti jo vertę, tai yra 2 230 Eur sumą.

8. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliaciniu skundu, atsiliepimų į jį motyvais, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei ginčijamos nutarties argumentus, sprendžia, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, bylos įrodymai įvertinti tinkamai, faktinės aplinkybės nustatytos teisingai, įstatymo taikymo klaidų nepadaryta.

10. Byloje nustatyta, kad minėta transporto priemonė nuosavybės teise priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam A. I., o kitam asmeniui – S. Š.. Kaip pagrįstai nurodo apeliantas, sprendžiant ne administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimo klausimą, būtina nustatyti bent vieną ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytą sąlygą. Tokią išvadą patvirtina ir esama teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-8-976/2018). Pagal ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punktą, už šio kodekso tam tikruose straipsniuose numatytus administracinius nusižengimus, tarp jų ir už ANK 208 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad siekiant konstatuoti minėtą sąlygą, svarbu įvertinti ne tik tai, ar perleisdamas turtą pažeidėjui šis asmuo iš tiesų neabejotinai žinojo, kad jo turtas bus panaudotas uždraustai veikai daryti, tačiau ir tai, ar jis iš tam tikrų duomenų nesuvokė asmens, kuriam suteikiamas turtas, neteisėtų veiksmų galimumo, tačiau tokiems veiksmams neprieštaravo, vis tiek patikėjo turtą, arba buvo dėl to abejingas. Asmuo, būdamas tam tikro turto savininku, privalo užtikrinti, kad jo nuosavybė nebūtų naudojama priešingai visuomenės interesams, aktyviai domėtis savo turto panaudojimo aplinkybėmis ir užkirsti jo naudojimą teisei priešingų veiksmų atlikimui (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-325-468/2020, AN2-335-468/2020, AN2-468-891/2020, AN2-295-988/2021). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-46-628/2019 transporto priemonės savininko neatsakingumą ir nerūpestingumą savo turto atžvilgiu taip pat vertina kaip sudarantį pagrindą taikyti ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausančios administracinio nusižengimo priemonės konfiskavimą.

11. Apygardos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtinta sąlyga byloje konstatuota pagrįstai. Apeliantas S. Š. nurodė, kad jis nežinojo ir negalėjo numatyti, kad A. I. jo automobilyje paslėps ir į Lietuvos Respubliką gabens cigaretes. Bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu S. Š. teigė, kad minėtą automobilį A. I. pasiėmė prieš dvi dienas iki numatytos kelionės į darbą Lietuvoje, tam, kad susikrautų savo daiktus. Automobilį A. I. jis duoda kiekvieną kartą, kai 3-4 mėnesiams važiuoja dirbti, kadangi A. I. nuo jo gyvena už šimto kilometrų, pakeliui jis pasiima kitus darbuotojus ir tuomet jie visi kartu važiuoja į Lietuvos Respubliką. Prieš išvažiuojant jis visų keleivių paklausė, ar jie neveža nieko draudžiamo, nes pats yra baustas už cigarečių gabenimą. Visi pasakė, kad nieko neveža. S. Š. taip pat patvirtino, kad savo automobiliu A. I. leisdavo naudotis po 2-3 savaites grįžti į Baltarusiją. Šiuos apelianto argumentus teismas gretino su kitais byloje esančiais objektyviais duomenimis. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, A. I. jam patikėtu automobiliu naudojosi kaip savu. Šią išvadą patvirtina aplinkybės, kad jis mechaniškai pažeidė, tai yra išardė automobilio sėdynės atlošą, išėmė iš jo poroloną ir atsivėrusiose laisvose ertmėse sudėjo draudžiamas vežti cigaretes. Nustatyti reikšmingi automobilio detalių (sėdynės išardymo) pakeitimai leidžia spręsti, kad asmuo, kuris tik periodiškai naudojasi transporto priemone ir nėra jos savininkas, negalėtų be pastarojo žinios padaryti tokių konstrukcinių pakeitimų. Teismas vertino ir tai, kad pagal surinktus duomenis S. Š. vyko kartu su A. I., tad žinojo, kad A. I. jo automobiliu važiuos į Lietuvą ir kirs šios valstybės sieną. Įvykio dieną duotame paaiškinime jis nurodė, kad apie cigaretes nieko nežinojo, tačiau šis teiginys vertintinas kaip deklaratyvus. S. Š. nenurodė daugiau jokių detalių, kokių konkrečiai veiksmų ėmėsi siekdamas, kad jo automobilis nebūtų panaudotas neteisėtiems veiksmams, nepateikė ir reikalavimo grąžinti jam automobilį. Tai jis padarė daug vėliau, jau po Institucijos nutarimo ir ginčijamos teismo nutarties priėmimo. Padarytą išvadą sustiprina ir tai, kad pagal byloje surinktus duomenis ir pats S. Š. praeityje 2021 m. balandžio 8 d. nutarimu buvo nubaustas už analogiško administracinio nusižengimo, numatyto ANK 208 straipsnio 1 dalyje, padarymą panaudojant tą patį automobilį „Toyota Previa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Visuma šių duomenų leidžia spręsti, kad S. Š. nebuvo pakankamai atsakingas ir rūpestingas, nesiėmė priemonių, kad kontroliuotų ir šalintų riziką dėl jam priklausančio turto panaudojimo atliekant neteisėtus veiksmus, suvokė A. I. neteisėtų veiksmų galimumą, tokiems veiksmams neprieštaravo ir patikėjo jam savo turtą, todėl turto konfiskavimo taikymas jo atžvilgiu yra galimas.

12. Vadovaujantis ANK 29 straipsnio 5 dalies nuostatomis, tuo atveju, kai yra konstatuojama, jog trečiajam asmeniui priklausančios administracinio nusižengimo padarymo priemonės konfiskavimas yra galimas ir tikslingas, konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš pažeidėjo nėra galimas. Toks S. Š. reikalavimas negali būti tenkintas.

13. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina. Tarp padaryto nusižengimo ir už nusižengimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra susijęs su ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013).

14. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad nors A. I. administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą, savo kaltę pripažino visiškai, tačiau jo padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių, didžiausią žalą visuomenės interesams, valstybės ūkio ir finansų sistemai darančių veikų. Teismas vertino ir gabentų cigarečių bendrą vertę, taip pat ir tai, kad, kaip jau buvo minėta, administracinis nusižengimas nebuvo spontaniškas, jam buvo iš anksto ruošiamasi įrengiant automobilyje slėptuvę. Konfiskavimas transporto priemonės, kurioje yra įrengta slėptuvė, itin svarbus siekiant prevencinių tikslų, tuo labiau, kad naudojant šią transporto priemonę jau buvo padarytas analogiškas administracinis nusižengimas.

15. Skirtos administracinio poveikio priemonės proporcingumo kontekste vertinant apelianto teiginius, sietinus su transporto priemonės daug didesne kaina Baltarusijoje, pažymėtina, kad šie argumentai yra niekuo nepagrįsti. Vadovaujantis byloje pateiktais VšĮ „Emprekis“ duomenimis, konfiskuotino turto vertė yra 2 230 Eur. A. I. parinkta minimali sankcijoje už padarytą administracinį nusižengimą numatyta 1 820 Eur bauda. Todėl apelianto teiginiai, kad galutinė A. I. tenkanti finansinė sankcija dėl padaryto nusižengimo bus 7 000–8 000 Eur, taip pat nepagrįsti.

16. Teismas vertinto ir apelianto argumentus, kad automobilio konfiskavimas yra valstybės prievartos priemonė jo savininkui, o ne pažeidėjui, kad transporto priemonės praradimas turės didelę neigiamą įtaką tiek A. I., tiek ir apelianto šeimos finansiniams interesams. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas teisinio poveikio priemones, aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusižengimu. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, atgrasyti nuo kitų pažeidimų darymo, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pažymėtina ir tai, kad konfiskuotos administracinio nusižengimo priemone buvusios transporto priemonės savininko reikalavimas asmeniui, vairavusiam šią transporto priemonę administracinio nusižengimo padarymo metu, atlyginti patirtą žalą dėl konfiskuotos transporto priemonės praradimo gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Toks teisinių santykių sureguliavimas yra skirtas nusižengimą padariusios asmens atsakomybei už savo veiksmus sugriežtinti ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas.

17. Apibendrinant spręstina, kad nagrinėjamu atveju, nekonfiskuojant transporto priemonės, vien teisės pažeidėjui paskirta minimali bauda neturės pakankamo pažeidėjo nubaudimo poveikio ir nebus efektyvi prevencinė priemonė, teisinės atsakomybės poveikis A. I. būtų formalus ir prieštarautų ANK 22, 27 straipsnių nuostatų tikslams. Taigi, šiuo atveju transporto priemonės konfiskavimo taikymas yra tikslinga ir proporcinga administracinio poveikio priemonė administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, nėra per griežta, taikyta teisingai ir nepažeidžiant proporcingumo principo.

18. Apeliantas taip pat nurodo, kad jis nebuvo informuotas apie bylos nagrinėjimo Institucijoje vietą ir laiką, todėl nagrinėjime nedalyvavo. Vertinant šiuos argumentus pažymėtina, kad Institucijos 2021 m. rugsėjo 14 d. nutarimas buvo priimtas išnagrinėjus bylą rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant administracinių bylų teisenoje dalyvaujančių asmenų į bylos nagrinėjimą (ANK 616 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad prašymo surengti žodinį bylos nagrinėjimą Institucijoje nepateikė nė vienas proceso dalyvis, tarp jų ir S. Š.. Institucijoje, kartu su kitais duomenimis, buvo įvertintas ir S. Š. 2021 m. rugpjūčio 12 d. pateiktas rašytinis paaiškinimas. Be to, S. Š. dalyvavo skundo nagrinėjime pirmosios instancijos teisme, pateikė savo paaiškinimus ir argumentus, kurie buvo teismo įvertinti greta kitų duomenų. Jis taip pat pasinaudojo teise apskųsti apylinkės teismo nutartį apygardos teismui. Taigi, priešingai, nei teigia apeliantas, S. Š. procese buvo išklausytas, jo procesinės teisės pažeistos nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. lapkričio 5 d. nutartį nepakeistą ir S. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.