Alytaus apylinkės teismo įsakymas

1.1.7.1; 1.1.7.2.4; 1.1.8.2; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.12.1.1; 2.12.1.4

2020 m. spalio 23 d.

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro T. B. pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, nevedęs, teistas:

1) Prienų rajono apylinkės teismo 2000 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, konfiskuojant 1/5 turto dalį;

2) Prienų rajono apylinkės teismo 2000 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausme, konfiskuojant 1/5 turto dalį;

3) Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, 159 straipsnį, 138 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

4) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. rugsėjo 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

5) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. kovo 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 2 metų laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, kuri subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu ir paskirta galutinė 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, 2020 m. rugsėjo 18 d. išbrauktas iš probacijos tarnybos atlikus bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. A. Z. 2020 m. rugpjūčio 25 d., apie 22.55 val., Prienų (duomenys neskelbtini), prie sodybos pažymėtos Nr. 9, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę kelių transporto priemonę – jam pačiam priklausantį motociklą YIBEN YB150T-15, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis A. Z. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei parodė, kad neturi teisės vairuoti transporto priemones ir motociklus ir niekada neturėjo. 2020 m. rugpjūčio 19 d. iš kaimyno M. J. už 100,00 Eur nusipirko pardavimui motociklą, kurio modelio ir valstybinio numerio neprisimena. Motociklą planavo parduoti, bet sugalvojo juo ir pats pasivažinėti. 2020 m. rugpjūčio 28 d. vakaro metu su draugu Ž. B. buvo (duomenys neskelbtini) prie tvenkinio, tikslaus adreso nežino. B. A. k. abu su Ž. B. gėrė alų, jis išgėrė apie tris skardines „Š. G.“ alaus, 5 laipsnių stiprumo. Prie tvenkinio su Ž. B. buvo atvažiavę motociklu, kurį jis vairavo. Išgėrus alaus, jis jautėsi neblaivus, bet reikėjo parvažiuoti namo, todėl apie 22.00 val. motociklu kartu su Ž. B., kuris sėdėjo ant motociklo kaip keleivis už jo, važiavo nuo tvenkinio link (duomenys neskelbtini). Abu dėvėjo šalmus, važiavo apie 40 – 50 km/h greičiu, jau temo, važiavo asfaltuotu šlapiu keliu, kelio ruožas buvo vingiuotas, dėl ko vairuodamas motociklą nesuvaldė ir motociklas kelio vingyje pradėjo slysti, trenkėsi priekiu į kairėje gatvės pusėje esančią žemių krūvą, supiltą prie tvoros pamato su stulpeliais. Šiek tiek motociklas kliudė tvoros stulpelį, bet nenulenkė, tik nubrozdino. Vairuojamas motociklas parvirto ant dešinio šono, jis nukrito, Ž. B. taip pat nukrito. Iš pat pradžių jokio skausmo nejautė, Ž. B. sakė, kad skauda koją. Iš sodybos išėjo vyriškis, kuris iškvietė policiją. Stovėjo ir laukė kol atvyks policija. Netrukus pradėjo skaudėti šonkaulius, todėl atvykusi greitoji medicinos pagalba jį ir Ž. B. išvežė į Kauno klinikas. Klinikoje jam nustatė šonkaulių lūžius ir kojos sumušimą, Ž. B. kojos sužalojimą. Po šio eismo įvykio alkoholio nevartojo, laukė kol atvyks policija. Pilnai pripažįsta vairavęs motociklą būdamas neblaivus, dėl to nuoširdžiai gailisi (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 60 – 62).

Motyvuojamoji dalis

3. Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jo visiško prisipažinimo įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga.

4. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytojas Ž. B. parodymai, kad draugas A. Z. turėjo motociklą, modelio ir valstybinio numerio nežino. Kada ir kiek laiko naudojosi šiuo motociklu nežino. Ar A. Z. turėjo teisę vairuoti motociklą nežino. 2020 m. rugpjūčio 25 d. vakaro metu buvo (duomenys neskelbtini) pas draugus su A. Z., kuris buvo atvažiavęs savo motociklu. Jis ir A. Z. gėrėme alų. Apie 21.30 val. abu sugalvojo važiuoti namo į (duomenys neskelbtini). Nelabai matėsi, kad A. Z. būtų neblaivus. A. Z. sėdo ant motociklo, jis taip pat užsėdo ant motociklo, užsidėjo šalmus. Motociklu važiavo į (duomenys neskelbtini). Kokiu ten keliu link (duomenys neskelbtini) važiavo neprisimena. Buvo šlapia, kritulių nebuvo, kelio danga buvo asfaltuota. Motociklas pagavo posūkyje šiek tiek žvyro, dėl ko A. Z. nesuvaldė savo vairuojamo motociklo ir įvažiavo į prie sodybos, prie kelio supiltą žemių krūvą. Abu nukrito nuo motociklo. Atrodo, kad į sodybos tvorą motociklas neatsitrenkė, tvoros lyg ir nekliudė. Iš sodybos atbėgęs vyriškis iškvietė policiją ir greitąją. Po šio eismo įvykio jis susižalojo dešinę koją, buvo žaizda, skaudėjo. A. Z. kraujavo lūpa ir skaudėjo šonkaulius, dėl to atvykusi greitoji medicinos pagalba abu išvežė į Kauno klinikas. Dėl patirto sužalojimo pretenzijų A. Z. neturi, civilinio ieškinio nereikš (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 27 – 29).

5. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas M. J. parodė, kad 2020 m. birželio 26 d. iš pažįstamo A. B. už 100,00 Eur įsigijo motociklą YIBEN YB150T-15, valstybinio numerio neprisimena. Motociklą pirko naudojimui sau. Po to sumanė motociklą parduoti. Apie tai sužinojo kaimynas A. Z., kuris susisiekė ir pasakė, kad nori pirkti parduodamą motociklą. Nežino ar A. Z. turi teisę vairuoti motociklą. 2020 m. rugpjūčio 19 d. už 100,00 Eur A. Z. pardavė motociklą, kuris buvo išregistruotas iš VĮ Regitra. Motociklo savo vardu VĮ Regitra užregistravęs nebuvo. Pasirašė transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 88 – 89).

6. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas P. Š. parodė, kad gyvena Prienų (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugpjūčio 25 d. vakarą buvo namuose. Apie 23.00 val. sėdėjo namo kambaryje ir išgirdo triukšmą, per namo langą pamatė ant apšviestos gatvės besistengiančius atsikelti nuo žemės žmones, kurie gulėjo melioracijos griovyje prie gatvės. Greitai išbėgo iš namo ir atėjęs prie gatvės pamatė prie žemių krūvos gulintį vieną nepažįstamą vyriškį, kuris gulėdamas prašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Tuo metu kitas nepažįstamas vyriškis bandė ištraukti iš supiltos žemių krūvos motociklą ir prašė nekviesti policijos bei padėti paslėpti motociklą. Iš šio vyriškio kalbos suprato, kad vairavo motorolerį, kuriuo važiavo neblaivus ir įvažiavo kelio vingyje į melioracijos griovį. Jis paskambino 112 ir pranešė apie šį įvykį. Netrukus atvyko greitoji ir policijos pareigūnai, kurie motorolerio vairuotojui nustatė neblaivumą. Akivaizdžiai matėsi, kad tiek motorolerio vairuotojas, tiek ir keleivis buvo neblaivūs (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 100 – 102).

7. VĮ Regitra išraše nurodyta, kad motociklo YIBEN YB150T-15, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra A. B. (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 50).

8. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo R. P. tarnybiniu pranešimu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl A. Z. vairavimo kelių transporto priemonės būnant neblaiviam ir dėl įvykusio eismo įvykio (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 2 – 5).

9. 2020 m. rugpjūčio 26 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu su fotolentele užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Prie sodybos pažymėtos Nr. 9, apžiūrėtas motociklas YIBEN YB150T-15, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavęs nuo kelio, įstrigęs žemių krūvoje prie statomos tvoros stulpų (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 10 – 12, 13 – 18).

10. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo 2020 rugpjūčio 19 d. sutartyje nurodyta, kad A. Z. motociklą YIBEN YB150T-15, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirko iš M. J. (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 1).

11. 2020 m. rugpjūčio 25 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad A. Z. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810 Nr. ARFM-0253“, patikros Nr. 1218581, 23.04 val. nustatytas 1.67 promilių girtumas, 23.19 val. nustatytas 1.53 promilių girtumas (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 22).

12. Byloje surinktų įrodymų visuma, t. y. paties kaltinamojo prisipažinimas, liudytojų parodymai, eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas ir kiti byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. Z. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti kelių transporto priemones neblaiviems asmenims, ir 2020 m. rugpjūčio 25 d., apie 22.55 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie sodybos pažymėtos Nr. 9, vairavo motorinę kelių transporto priemonę – jam pačiam priklausantį motociklą YIBEN YB150T-15, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

13. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

14. Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas A. Z. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pasitvirtino. Kaltinamasis A. Z. būdamas neblaivus sąmoningai sėdo už vairo ir važiavo iš (duomenys neskelbtini), į savo namus, esančius namus, esančius (duomenys neskelbtini), kol nesuvaldęs motociklo įvažiavo į žemių krūvą. Atvykę į eismo įvykio vietą policijos pareigūnai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“, pakeisto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 237 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ pakeitimo“ 4 punkto nustatyta tvarka, kaltinamajam nustatė 1,53 promilių girtumą. Tai kvalifikuojama kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimas (numato draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims). Kaltinamasis tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai. Tokiais veiksmais A. Z. tyčia apsvaigęs nuo alkoholio vairavo transporto priemonę ir tokia veika kvalifikuojama kaip BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

15. Teismas konstatuoja, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta bet kuri bausmė – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 1 metų, bylos aplinkybės yra aiškios.

Dėl bausmės

16. Teismas konstatuoja, kad A. Z. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 108 – 109).

17. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą.

18. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

19. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). A. Z. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). BK 60 straipsnyje numatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

20. Teismas taip pat atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius A. Z. – teistas (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 71 – 78), per pastaruosius 5 metus administracine tvarka baustas 4 kartus, nuobaudos negalioja (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 63 – 70), yra bedarbis, registruojasi Užimtumo tarnyboje, psichiatro – narkologo įskaitoje neįrašytas (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 103). Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – areštą.

21. BK 64¹ straipsnyje, be kita ko, nustatyta, jog kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į tai, jog A. Z. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, daro išvadą, kad kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl teisės vairuoti transporto priemones

22. Baudžiamuoju įsakymu prokuroras prašo skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metams. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise (ar ją įgyti) taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008, Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014). Įstatymas numato, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės, individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę. Kaltinamasis A. Z. teistas, administracine tvarka baustas. Nors šios bylos KET pažeidimai nesukėlė sunkių padarinių, tačiau KET pažeidimai laikytini šiurkščiais, nes padaryti neblaivaus asmens, be to vairuodamas neblaivus kaltinamasis sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotas jis pats bei kartu važiavęs keleivis. Veika padaryta tyčine kaltės forma, priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Kaltinamasis yra bedarbis, taigi teisė vairuoti nėra būtina dėl darbo tiesiogiai susijusio su transporto priemonės vairavimu. Neteisėti A. Z. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei.

23. Iš bylos duomenų matyti, kad A. Z. neturi teisės vairuoti transporto priemones, tačiau uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti vieneriems metams ar ilgesniam laikui turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju, jis neturės galimybės nustatytu laikotarpiu šios teisės įgyti.

24. Atsižvelgiant į padaryto nusikalstamo aplinkybes, įvertinus kaltinamojo A. Z. padaryto nusikaltimo pobūdį, jam nustatytą neblaivumo laipsnį, nenukrypstant nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos, teismas sprendžia, kad kaltinamajam kartu su bausme tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-128/2008, Nr. 2K-103/2010, Nr. 2K-431/2013, Nr. 2K-401/2014, Nr. 2K-418-222/2016 ir kt.).

25. Vadovaujantis BPK 357 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kad jeigu uždraudimas naudotis specialia teise paskirtas kartu su arešto bausme, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradedamos vykdyti, kai nuteistasis atliko bausmę, vadovaujantis teisingumo principu, teismas sprendžia, kad tikslinga nustatytą kaltinamajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo paskirtos arešto bausmės vykdymo pabaigos.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo

26. BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. K. T. yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

27. Nagrinėjamoje byloje motociklas YIBEN YB150T-15, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės identifikavimo kodas LYDTCKF0361001043, buvo panaudotas kaltinamajam A. Z. darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Taigi motociklas YIBEN YB150T-15, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstamas nusikaltimo padarymo priemone.

28. Iš transporto priemonės registracijos liudijimo nustatyta, kad motociklas YIBEN YB150T-15, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas A. B. vardu. VĮ Regitra išraše nurodyta, kad 2020 m. birželio 27 d. pranešta apie transporto priemonės pardavimą, naujas savininkas – M. J.. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 19 d. iš kaimyno M. J. už 100,00 Eur nusipirko motociklą Liudytoju apklaustas M. J. patvirtino, kad 2020 m. rugpjūčio 19 d. už 100,00 Eur A. Z. pardavė motociklą. Kaltinamojo ir liudytojo parodymus patvirtina pateikta 2020 m. rugpjūčio 19 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis. Įvertinus kaltinamojo ir liudytojo parodymus bei rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, jog motociklas YIBEN YB150T-15, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), registruotas A. B. vardu, yra kaltinamojo A. Z. asmeninė nuosavybė, todėl motociklas YIBEN YB150T-15, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), kaip BK uždraustos nusikalstamos veikos priemonė, konfiskuojamas.

V. Kiti proceso klausimai

29. Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo iš A. Z. išieškoti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtas proceso išlaidas dėl transporto priemonės nuvežimo, kurios sudaro – 60,50 Eur.

30. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. liepos 22 d. pažymoje nurodyta, kad Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patyrė 60,50 Eur proceso išlaidų dėl transporto priemonės motociklas YIBEN YB150T-15, valstybinis Nr. 41AKT, transportavimo. Taip pat pažymoje nurodyta, kad patirtų išlaidų dydis apskaičiuotas vadovaujantis 2018 m. birželio 6 d. Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų sutartyje Nr. 52-ST2-39 fiksuotais įkainiais.

31. BPK 103 straipsnio 5 ir 6 dalys numato, jog proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, o taip pat ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Pažymėtina, kad turi būti priteistos tik realios ir pagrįstos išlaidos. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad motociklas YIBEN YB150T-15, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį neblaivus vairavo A. Z., priverstinai buvo nuvežtas į policijos komisariato saugojimo aikštelę, tačiau byloje nėra pateikta jokių duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kad Alytaus apskrities vyriausiasis komisariatas realiai patyrė prašomas priteisti proceso išlaidas. Patirtų proceso išlaidų nepatvirtina byloje esanti pažyma apie proceso išlaidas bei 2018 m. birželio 6 d. Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų sutartis Nr. 52-ST2-39. Atsižvelgus į paminėtą, transporto priemonės transportavimo bei saugojimo išlaidos nepriteistinos (Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-681-954/2019).

32. Bylos duomenimis matyti, jog 2020 m. rugsėjo 24 d. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros nutarimu skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą iki 2021 m. kovo 24 d. laikinai apribota A. Z. nuosavybės teisė į motociklą YIBEN YB150T-15, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 90 – 91 ž). Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 8 dalimi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliekamas galioti iki baudžiamojo įsakymo įvykdymo (motociklo konfiskavimo).

33. Kaltinamajam A. Z., vadovaujantis BPK 119 straipsniu bei 139 straipsnio 3 dalimi, iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos paliekama kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 79 – 81).

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. Z. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir skirti A. Z. galutinę 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

Skaičiuoti bausmės pradžią nuo A. Z. faktinio sulaikymo dienos.

Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2019 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. V-271, išaiškinti A. Z., kad jis privalo ne vėliau kaip per 7 dienas po šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, atvykti atlikti arešto bausmės į Alytaus pataisos namus adresu Ulonų g. 8, Alytaus m., įstaigos darbo metu ir darbo dienomis.

Išaiškinti papildomai, kad jeigu A. Z. dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalės nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, tai jis privalo raštu ar elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turi atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti A. Z. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, pradedant terminą skaičiuoti nuo arešto bausmės atlikimo pabaigos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti A. Z. priklausantį, motociklą YIBEN YB150T-15, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), registruotą A. B. vardu.

Palikti galioti motociklui YIBEN YB150T-15, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą iki baudžiamojo įsakymo įvykdymo (motociklo konfiskavimo), o jį įvykdžius, panaikinti.

Palikti galioti A. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Informuoti kaltinamąjį A. Z. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.

Įteikti kaltinamajam A. Z. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašus, išsiunčiant juos registruotu laišku.

Nesutikdami su bausmės skyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

Teismas , išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.