Telšių apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Deimantei Martinaitienei, Daivai Juškuvienei ir Kristinai Abramavičiūtei,

dalyvaujant prokurorei Olgai Alibajevai, nukentėjusiajai J. V., kaltinamosioms R. B. ir I. B., jų gynėjai advokatei Aušrai Ručienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, išsituokusi, bedarbė, registruota Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba), bausta administracine tvarka, teista: 1) Šilalės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda; 2) Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 22 MGL (2860 Lt) dydžio bauda; 3) Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 23 MGL (2990 Lt) dydžio bauda; 4) Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi – 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, prie šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės pridėtos neatliktų bausmių dalys – Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos likusi dalis 775,89 Eur ir Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 25 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 865,96 Eur (2990 Lt) bauda ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 4 mėnesiams, įpareigojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir 775,89 Eur bei 865,96 Eur baudos; 5) Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2018 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi ir per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 6) Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi – 68 MGL (3400 Eur) dydžio bauda; 7) Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi – 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra; 8) 2020 m. gruodžio 18 d. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra, ir bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba dirbti, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra ir bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba dirbti, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. vasario 12 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalimi, ir paskirti galutinė subendrinta bausmė – 1 metų 1 mėnesio laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra, ir bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba dirbti,

I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, pagrindinio išsilavinimo, netekėjusi, mokosi Panevėžio kalėjimo jaunimo mokymo centre, dirbanti UAB „Amatai“, šiuo metu Panevėžio kalėjime atliekanti laisvės atėmimo bausmę, administracine tvarka bausta, teista: 1) 2019 m. birželio 12 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį, paskirta 9 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė 6 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui; 2) 2019 m. rugsėjo 25 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, paskirta 12 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė 8 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi prie šios bausmės pridėta Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 6 mėnesių viešųjų darbų bausmės dalis ir paskirta galutinė bausmė 12 mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui; 2020 m. spalio 19 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 12 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 240 valandų visuomenės labui, atsižvelgiant į tai, kad 99,25 valandų jau yra atlikta (liko neatlikta 80,75 valandų), pakeista 13 MGL (650 Eur) dydžio bauda, įpareigojant sumokėti iki 2021 m. sausio 11 d.; 3) 2019 m. gruodžio 23 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį, paskirtas laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 1 metams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. rugsėjo 25 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme 12 mėnesių viešųjų darbų ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 metams 1 mėnesiui. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtosios bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 67 straipsniu, 69 straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą. 2020 m. gegužės 25 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendis pakeistas, panaikinta nuosprendžio dalis, kuria paskirta bausmė 1 metų laisvės atėmimas subendrinta su 2019 m. rugsėjo 25 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme 12 mėnesių viešųjų darbų ir paskirta galutinė 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2019 m. spalio 22 d. iki 2019 m. gruodžio 20 d., vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai; pakeista nuosprendžio dalis ir sumažintas civilinis ieškinys; pakeista nuosprendžio dalis ir nutarta kaltinamajai priklausančias pinigines lėšas nukreipti civilinio ieškinio padengimui; nutarta išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 1300 Eur; likusioje dalyje Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendis paliktas nepakeistas. Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 18 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir kaltinamoji pasiųsta atlikti 1 metų laisvės atėmimo bausmę; 4) 2022 m. kovo 29 d. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 nusikaltimai), paskirtas laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir iš dalies atlikta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams; 5) 2022 m. gruodžio 22 d. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) paskirta subendrinta bausmė – 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi bausmė subendrinta su 2022 m. kovo 29 d. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų bausme ir paskirta galutinė bausmė 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmės neatlikusi,

kaltinama pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. B. ir I. B. pasikėsino pagrobti svetimą turtą, o būtent: 2022 m. balandžio 25 d. laikotarpyje nuo 16.11 val. iki 16.28 val., veikdamos kartu bendrininkų grupėje, atsirakinusios lauko duris nuo virtuvinio lango palangės paimtu durų raktu, įsibrovė į J. V. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kur iš miegamojo kambario spintos pasikėsino pagrobti 700 eurų vertės du auksinius žiedus, auksinę grandinėlę ir auksinį pakabuką, 300 eurų vertės dvejus gintarinius karolius ir vieną gintarinę apyrankę, iš koridoriaus nuo batų lentynos, pasikėsino pagrobti 18000 eurų grynųjų pinigų įvairiomis kupiūromis, kurie buvo popierinėje dėžutėje, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes paslėpto turto ir grynųjų pinigų nerado.

Teisiamajame posėdyje kaltinamoji R. B. dėl jai pareikšto kaltinimo kaltės nepripažino ir parodė, jog tai buvo praėjusių metų pavasarį. Jos važiavo į Mažeikius pas pažįstamus, sugedo mašina – nuleido ratą. Į miestelį užvažiavo, kad sutvarkytų ratą. Prie to namo, kur buvo užėję į servisą, į tuos garažus, nieko nerado. Į tą namą užėjo paklausti, ar dirba, ar ne. Namuose nieko nebuvo, tik vienas senyvo amžiaus vyriškis, kuris sakė, kad nieko nežino, mažai vaikšto ir liepė palaukti jo žmonos, nes ji yra išėjusi. Jos laukė vyriškio žmonos. Truputį palaukė, tačiau ši negrįžo ir jos išėjo. Tikrai nieko nenorėjo vogti. Jeigu būtų norėjusi, būtų pavogusi, nes jai niekas netrukdė. Ten buvo visko pilna – pinigų, karolių, aukso, bet nieko nepaėmė. Ji buvo ten užėjusi, bet neturėjo tikslo vogti. Kol jos laukė, vyriškio žmonos, su vyriškiu kalbėjo. Diedukas sakė, kad virtuvėje yra kamera. Ji paprašė vandens, tai senukas sakė, kad ji gali užvalgyti ir atsigerti. Ji valgė kopūstus, atsigėrė vandens, bet vogti nesiruošė. Nesulaukusios šeimininkės išėjo.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji I. B. dėl jai pareikšto kaltinimo kaltės nepripažino ir parodė, jog jos važiavo į Mažeikius, atsitiko taip, kad mašinai sprogo ratas. Į tą kaimą įvažiavo, kad ieškoti serviso. Namai buvo atidaryti, jos pabeldė, sakė užeiti ir užėjo. Užėjo į namą, kad pasiteirauti dėl serviso. Ten buvo senelis. Jo pasiteiravo, jis sakė, kad nėra žmonos, reikia palaukti ir iš ten išėjo. Nėjo su tikslu, kad kažką pavogti – tikrai tokių ketinimų neturėjo. Senelis dar paprašė, kad lovoje, kurioje jis gulėjo, kitoje pusėje ji patvarkytų čiužinį. Patvarkius čiužinį iš ten išėjo.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusio J. V. parodė, kad prieš tai įvykstant, tos dvi moterys jų gatvėje lankėsi pastoviai. Vien jų namuose jos lankėsi trečia kartą. Labai sunkiai sirgo vyras, vos vaikščiojo, vis kažką atnešdavo parduoti, siūlyti, labai trukdydavo, vargindavo. Tą dieną, tai yra 2022 m. balandžio 24 d. ji buvo išėjusi į kiemą sutvarkyti šuniuko voljerą. Išeidama užrakino duris, padėjo raktą ant palangės ir pridengė katės kilimėliu. Pūtė šaltas vėjas, buvo užsigaubusi skarele, o tos moterys tuo metu apsilankė name. Kai grįžo, vyras, kuris sirgdamas gulėjo ant lovos, pasakė, kad buvo įėjusios dvi „vagilkos“. Taip jas ir įvardijo. Vyras gulėjo lovoje ir nieko negalėjo padaryti. Jos paklausė, jo, kur pinigai, nes jos kažkam renka po 5 eurus. Vyras labai išgyveno, buvo sukrėstas, kad pašaliniai žmones vaikščiojo po namus, o jis negalėjo pasipriešinti. Ji dar nustebo, kokios, kada, o jis sako, „pasižiūrėk, kaip tavo lova suvelta“. Pamatė, kad lovos patalai „iškyloti“, pagalvės išvartytos. Ėjo tikrinti, ar kas paimta, bet nieko netrūko. Pinigai ir brangenybės buvo savo vietoje, nerastos. Kai buvo kieme, matė, kad dvi moterys parėjo iš kitų kaimynų, o svetima mašina stovėjo prie jų vartų ir sėdi vairuotojas, laukia tų moterų. Patvirtino, jog jos namuose buvo pinigų nemaža suma, 18000 eurų koridoriuje popierinėje dėžutėje. Buvo auksiniai jos papuošalai. Žiedas ir pakabukas su grandinėle. Jie buvo miegamajame dėžutėje. Ten buvo daug visokių daiktų. Namuose buvo du auksiniai žiedai, grandinėlė su pakabuku, kurių bendra vertė 700 Eur. Taip pat buvo keletas gintarinių karolių ir apyrankė, kurių bendra vertė 300 Eur. Papuošalai buvo miegamajame kambaryje. Patvirtino, jog grynųjų pinigų namuose turėjo, kurie buvo įdėti į popierinę dėžutę ir paslėpti po batų lentyna už malkų, kur niekam nekiltų įtarimas, jog yra ten padėta (t. 2, b. l. 111-113).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. B. parodė, kad šių metų balandžio 25 d., tai yra, įvykio dieną, jis buvo namuose ir eidamas per kiemą matė gatve lėtai važiuojantį tamsios spalvos automobilį. Jis apsisuko ties „J.“ sustojo iš jo išlipo dvi moterys ir nuėjo tiesiai į V. kiemą. Jos buvo stambokos. Viena jauna, kita vyresnė. Viena ėjo tiesiai, drąsiai, nesidairydama, kita tamsi, jaunesnė, apsidairė. Nuėjo, kur įėjimas ir jis daugiau nematė. Sukėlė įtarimą, kodėl automobilis sustojo ne ties kiemu, bet matydamas, kad kieme vaikšto kaimynė, nusiramino. Nors, žinant, kad kaimynei yra buvę nemalonių nutikimų, palipo savo namuose į antrą aukštą ir per langą nufotografavo automobilį. Matė po kokių 15 minučių, kaip automobilis išvažiavo, išeinančių moterų nematė. Laikas buvo 16.45 val. Tai yra tikras laikas ir tikslus, nes toks laikas yra užfiksuotas jo darytoje automobilio nuotraukoje (t. 2, b. l. 114).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. V. parodė, kad pagyvenę tėvukai negali padoriai gyventi. Buvo apvogti, namuose lankosi pašaliniai žmones. Su broliu nutarė įmontuoti filmavimo kamerą tėvų namuose, dėl visų ramybės ir jų pačių saugumo. Po kurio laiko mama paskambino ir papasakojo, kad namuose vėl buvo apsilankiusios „vagilkos“. Atvažiavo, peržiūrėjo kelių dienų įrašą ir tai pamatė. Nesvarbu, kad nieko nepaėmė, nurodė kreiptis į policiją, nes yra buvę ankstesnių nutikimų, kad buvo pavogti tetos pinigai iš namų. Įrašė vaizdo įrašą į laikmeną ir perdavė policijai. Tėvai buvo labai sukrėsti, mamai sušlubavo širdis, tėvukas sunkiai sirgo, dar labiau pablogėjo sveikata. Tėvukas buvo tremtinys, gavo nemažą pensiją virš 800 eurų, mama irgi gavo pensiją. Visą gyvenimą buvo labai taupūs ir darbštūs, tad tikrai turėjo susitaupę apie 15000 eurų juodai dienai, kaip jie sakydavo. Turėjo mama ir auksinių bei gintarinių papuošalų, pačios įsigytų ir dovanotų. Pinigus mama slėpdavo skirtingose vietose, tikrai žino, kad juos laikė namuose. Bankais buvo nusivylę, bankininkyste nesinaudojo, laikė grynais namuose. Žino, kad tikrai turėjo 15000 eurų, nes ruošėsi važiuoti gyventi pas juos, todėl žino, kad tokią sumą turėjo. Dabar tuos, t. y. 15000 eurų, davė jam pasaugoti. Žino, kad visų tikrai neatidavė. Kažkiek dar turėjo ir pasiliko sau. Kiek pasiliko, neklausė, nes tai yra tėvų pinigai. Žino ir matė, kad tikrai mama turėjo ir auksinių žiedų, ir grandinėlę su pakabuku. Papuošalai buvo auksiniai, senos prabos, vertingi. Mama taip pat turėjo gintarinių papuošalų. Su tėvuku apie tą įvykį kalbėjo. Atvažiavo po to įvykio, tėvukas buvo sukrėstas, sveikatos būklė pablogėjusi. Pasakojo, kaip po pagalve, po čiužiniu ieškojo pinigų, kur jis guli, kur mama miega. Traukinėjo stalčiukus, dureles darinėjo. Kas atsidaro, tiek ir žiūrėjo. Sakė dvi tamsaus gymio moterys (t. 2, b. l. 1414-115).

Be teisminio nagrinėjimo metu duotų nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų kaltinamųjų R. B. ir I. B. kaltė pasikėsinus padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu surinktais įrodymais, o būtent:

- 2022 m. gegužės 2 d. pareiškimo apie nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad J. V. parodė, kad 2022 m. balandžio 25 d. laikotarpyje nuo 16.00 iki 17.30 val., jai būnant kieme, adresu (duomenys neskelbtini), dvi (duomenys neskelbtini) tautybės moterys, užėjusios į jos nuosavo namo kiemą, pasiėmė nuo virtuvinio lango palangės iš lauko pusės namo durų raktą, su kurio atsirakino namo duris ir, užėjusios į namo vidų, išvertė iš spintų rūbus, atidarinėjo, išvartė spintelių stalčius. Įtaria, kad minėtos moterys norėjo pavogti iš namų pinigus, tačiau, jų neradusios, tai nepadarė. Viena iš moterų suvalgė raugintus kopūstus, todėl jai padaryta turtinė žala 2 eurai. Namo vidus filmuojamas vaizdo stebėjimo kameromis, teritorija aptverta tvora. Prašo nustatyti minėtas moteris ir užkardyti galimai minėtų moterų daromas nusikalstamas veikas. Taip pat nustatytas, jog įvykio vieta randasi adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus, matosi gyvenamasis namas, kuris aptvertas tvora, į namo kiemą patenkama pro vartelius. Užėjus į kiemą, kairėje pusėje matosi įėjimas į namo vidų. Užėjus pro namo medines duris, kurios rakinamos įleidžiama spyna, įėjus pro duris patenkama į koridorių, pro duris įėjus, patenkama į virtuvės kambarį, kuriame matosi sudėlioti įvairūs namų apyvokos baldai, daiktai, žiūrint dešiniau matosi praviros durys, pro kurias patenkama į miegamojo kambarį, kuriame matosi sudėti įvairūs namų apyvokos baldai, daiktai. Išėjus iš minėto kambario, dešinėje pusėje matosi durys, pro kurias patenkama į vonios kambarį, kuriame matosi vonia ir įvairūs apyvokos daiktai, išėjus iš vonios kambario, ties koridoriaus durimis matosi kitos durys, pro kurias patenkama į miegamojo kambarį, kuriame matosi per vidurį lova ir palei sienas pastatytos spintos, kairėje pusėje matosi durys, pro kurias patenkama į svetainės kambarį, kuriame matosi per vidurį staliukas, palei kairę sieną matosi sekcija. Daugiau reikšmingų pėdsakų neaptikta. Protokole pažymėta, kad gyvenamajame name įrengta vaizdo kamera. Nukentėjusioji J. V. pateikė 1 vnt. CD laikmeną su vaizdo stebėjimo kameros užfiksuotu įrašu. Pridėtos foto lentelės (t. 1, b. l. 16-32, 33-37);

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Iš to išplaukia, kad pasikėsinimas įmanomas tik tuo atveju, kai asmuo veikė tiesiogine tyčia. Kai asmeniui inkriminuojamas BK straipsnis, apibrėžiantis formaliąją nusikalstamos veikos sudėtį, pasikėsinimo stadija gali būti konstatuota, jeigu kaltininkas suvokė savo veikos pavojingumą, norėjo taip veikti ir pabaigti veiką, bet to nesugebėjo padaryti dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Materialiosios nusikalstamos veikos sudėties atveju pasikėsinimui būdinga tai, kad kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato jos padarinius ir jų nori, tačiau įstatymo apibrėžti padariniai nekyla dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Teismų praktikoje pasikėsinimui būdingos tyčios elementu laikomas jos apibrėžtumas (konkretumas, neabstraktumas), nes tik tai sudaro pagrindą sieti asmens baudžiamąją atsakomybę su padariniais, kurių buvo tik siekiama ir kurie tikrovėje nekilo. Tais atvejais, kai kaltininkas savo veikimo ar neveikimo galimų žalingų padarinių sąmonėje nesukonkretina, jo veika kvalifikuojama pagal realiai kilusius padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-248/2013, 2K-13-976/2018, 2K-12-942/2018, 2K-212-303/2018 ir kt.). BK 22 straipsnio 3 dalis numato, jog asmuo už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką atsako pagal BK 22 straipsnio 1 arba 2 dalį ir šio kodekso straipsnį, kuris numato atitinkamą baigtą nusikaltimą.

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis ir patenkant be kliūčių. Pažymėtina, kad įsibrovimu teismų praktikoje laikomas slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į bet kokią gyvenamąją ar negyvenamąją patalpą. Įsibrovimu taip pat pripažįstami ir tokie atvejai, kai kaltininkas pagrobimo tikslais į patalpą patenka laisvai, tačiau pašalinių asmenų patekimas į šias patalpas yra ribojamas. Be to, įsibrovimas konstatuojamas ne tik tada, kai įveikiamos tam tikros kliūtys, bet ir tais atvejais, kai į objektus neteisėtai patenkama be kliūčių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116/2007, 2K-153/2007, 2K-403/2009, 2K-403/2010 ir kt.).

Taigi, surinkta įrodymų visuma neginčijamai patvirtina kaltinamųjų R. B. ir I. B. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, tai yra pasikėsinus įvykdyti vagystę įsibrovus į gyvenamąją patalpą.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji J. V. nuosekliai davė parodymus dėl įsibrovimo į jai priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Patvirtino, jog išeidama į kiemą ji duris užrakino iš lauko pusės ir raktą padėjo ant virtuvinio lango palangės. Tokias aplinkybės nurodė pateikdama pareiškimą bei duodama parodymus (t. 1, b. l. 16-25), 2022 m. gegužės 4 d. papildomos apklausos metu (t. 1, b. l. 39, 49) bei teisminio nagrinėjimo metu (t. 2, b. l. 111-112). Taip pat ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo A. V. parodymai, kur jis nurodė, jog mama jam pasakė, jog buvo užrakinusi namo duris raktu, padėjo raktą ant palangės, ir kurį radusios, atsirakinusios namų duris į namus pateko dvi (duomenys neskelbtini) tautybės moterys (t. 1, b. l. 70-71). Abejoti nukentėjusios J. V. duotais parodymais apie tai, jog namo lauko durys buvo užrakintos nėra pagrindo. Juolab, kad parodymai nukentėjusios, priešingai nei teigia kaltinamųjų gynėja, nuoseklūs nuo pat pranešimo pateikimo momento. Abejoti nukentėjusios J. V. aplinkybėmis, jog namuose pastaroji turėjo aukso ir gintaro dirbinių, t. y. du auksinius vestuvinius žiedus, auksinę grandinėlę ir auksinį pakabuką, dvejus gintarinius karolius ir gintarinę apyrankę, taip pat ir 18000 Eur grynųjų pinigų, teismas neturi pagrindo, nes nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino apie minėtų daiktų turėjimą bei nurodė jų įsigijimo aplinkybes. Nurodė bei patikslino grynųjų pinigų sumą bei nurodė, kurioje vietoje pinigai buvo laikomi (t. 1, b. l. 39, 44, 49, t. 2, b. l. 112-113). Aplinkybes, jog nukentėjusioji J. V. savo namuose turėjo auksinius ir gintarinius dirbinius bei grynųjų pinigų, patvirtino ir liudytoju apklaustas A. V., kuris tiek ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, jog mama turėjo namuose grynųjų pinigų, tiek teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad tėvai buvo susitaupę grynųjų pinigų ir po įvykio jam mama įdavė 15000 Eur, dar kažkiek pasiliko (t. 1, b. l. 70-71, t. 2, b. l. 114-115). Atkreiptinas dėmesys, jog teisminio nagrinėjimo metu, tiek nukentėjusioji J. V., tiek liudytojas A. V. patvirtino, jog grynieji pinigai namuose buvo laikomi patalpoje, kurioje nebuvo filmuojama bei pinigai buvo įvairiomis kupiūromis (t. 2, b. l. 113-115). Abejoti nukentėjusios J. V. ir liudytojo A. V. parodymais, teismas neturi pagrindo, juolab, kad jie atitinka kitai bylos medžiagai, taip pat parodymus nukentėjusioji ir liudytojas davė prisiekę teismui, todėl vertintini kaip teisingi parodymai. Nesutiktina su kaltinamųjų gynėjos pozicija, jog nukentėjusioji nenurodė grynųjų pinigų sumos, jog vėliau kito grynųjų pinigų suma nuo 18000 Eur iki 15000 Eur. Nukentėjusioji nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė parodymus, jog namuose turėjo 18000 Eur grynųjų pinigų, iš kurių po įvykio, 15000 Eur įdavė savo sūnui, liudytojui A. V., o likusius pasiliko sau. Analogiškai patvirtino ir liudytojas A. V., kuris nurodė, jog tėvai namuose turėjo susitaupę grynųjų pinigų, iš kurių 15000 Eur po įvykio mama padavė jam, ir dar pasiliko sau, tačiau kiek nežino ir neklausė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes neabejotina ir laikytina, jog nukentėjusios parodymai nuoseklūs nuo pat pradžių dėl grynųjų pinigų sumos, o būtent 18000 Eur. Nesutiktina su kaltinamųjų gynėjos pozicija, jog pinigų suma neįrodyta, nes grynieji pinigai nebuvo deklaruoti. Teismas atkreipia dėmesį, jog nesant pagrindo privalomai visuotinai visiems deklaruoti pajamas bei turtą, nukentėjusioji ir nebuvo deklaravusi turėtos grynųjų pinigų sumos, ką beje patvirtino teisiamojo nagrinėjimo metu, t. y. teismas traktuoja, jog grynųjų pinigų nedeklaravimas neeliminuoja aplinkybės, jog nukentėjusioji įvykio dieną disponavo 18000 Eur grynųjų pinigų suma. Nesutiktina su kaltinamųjų gynėjos pozicija, jog įvykio vietos apžiūros metu policijos pareigūnams neužfiksavus nei aukso ir gintaro dirbinių, nei grynųjų pinigų, traktuoja, jog minėtų vertybių pas nukentėjusiąją nebuvo. Vien ta aplinkybė, jog policijos pareigūnai atlikdami procesinius veiksmus neužfiksavo aukso ir gintarinių dirbinių bei grynųjų pinigų, nepašalina aplinkybės, jog minėti dirbiniai ir grynieji pinigai buvo pas nukentėjusiąją.

Kaltinamųjų veikos kvalifikavimui neturi įtakos pasikėsinimo objekto apimtis ir vertė, nes jos veikė neapibrėžta tyčia ir veiką kvalifikuojantis požymis – įsibrovus į patalpą (BK 178 straipsnio 2 dalis), todėl turto vertė nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

Aplinkybes, jog pas nukentėjusiąją į namus buvo užėjusios kaltinamosios R. B. ir I. B. patvirtino liudytojas A. B., kuris nurodė, jog matė, kaip pas kaimynę J. V. nuėjo dvi moterys (t. 1, b. l. 62, t. 2, b. l. 114). Ikiteisminio tyrimo metu, siekiant nustatyti asmenis galimai įvykdžiusius nusikalstamą veiką, buvo pateiktos foto nuotraukos su habitoskopinių duomenų registre (programa „NeoFace“) esančiomis nuotraukomis. Ir nustatyta, jog iš ikiteisminio tyrimo byloje surinktų duomenų nustatyta, kad minėtą nusikalstamą veiką galimai įvykdė I. B. ir R. B. (t. 1 , b. l. 86-88). Pačios kaltinamosios teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino, jog buvo nukentėjusiosios namuose (t. 2, b. l. 127, 128). Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu R. B. ir I. B. teigė, jog jokio nusikaltimo nepadarė ir apie šį nusikaltimą nieko nežino (t. 1, b. l. 149-151, t. 2, b. l. 36-37).

Aplinkybes, jog kaltinamosios R. B. ir I. B. pasikėsino įvykdyti vagystę įsibrovusios į patalpas, gana vaizdžiai patvirtina ikiteisminio tyrimo metu pateiktas bei teisminio nagrinėjimo metu ištirtas vaizdo įrašas iš nukentėjusios J. V. gyvenamojo namo virtuvės patalpos, kuriame užfiksuotos kaltinamosios, kurios iš vaizdo įrašo matyti, jog naršo po namus, t. y. kilnoja patalus, atidarinėja spintos duris, virtuvėje išnaršo stalčius, orkaitę, šaldytuvą taip pat labai atidžiai peržiūri dokumentus ir įvairius daiktus, ir tai trunka apie 16 minučių nuo 16:11:29 iki 16:28:07 (t. 1, b. l. 74-77).

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamosios ir jų gynėja teigė, jog į nukentėjusios namus ėjo su tikslu pasiteirauti dėl serviso darbo, jog į namus įėjo kviečiamos užeiti nukentėjusios sutuoktinio. Šie kaltinamųjų ir jų gynėjos teiginiai yra paneigti baudžiamosios bylos surinkta medžiaga, t. y. visų pirma teismas nustatė, jog nukentėjusioji namus iš lauko pusės buvo užrakinusi, tai paneigia kaltinamųjų teiginį, jog jos į namo vidų įėjo pakviestos senuko. Tuo tarpu baudžiamojoje byloje nustatyta, jog nukentėjusios J. V. sutuoktinis tuo metu buvo sunkiai sergantis ir gulėjo lovoje bei beveik nekalbėjo (t. 1, b. l. 44), todėl akivaizdu, jog priešingai nei teigia kaltinamosios, sergantis (duomenys neskelbtini) liga asmuo, kuris nevaikščiojo, nes nevaldė viso kūno, negalėjo kaltinamųjų įleisti į namus, kai namai buvo užrakinti iš lauko. Taip pat negalėjo siūlyti kaltinamajai R. B. atsigerti vandens ar pavalgyti bei neprašė kaltinamosios I. B. jam pataisyti patalus. Anot nukentėjusios J. V., priešingai jos sutuoktinis jai pasakė, jog namuose buvo dvi „vagilkos“, kurios jo teiravosi: „kur pinigai“ (t. 1, b. l. 39, 44, t. 2, b. l. 111-112). Paneigtina nurodyta aplinkybė, jog kaltinamosios į namus ėjo su tikslu pasiteirauti dėl serviso darbo. Paneigtina ši kaltinamųjų nurodyta aplinkybė, nes kaltinamosios, priešingai nei nurodė savo apsilankymo namuose tikslą, tik įėjus į namą kaltinamoji R. B. nedelsiant apėjo ir apžiūrėjo visus kambarius, po to iškrečia rankinę (vaizdo įrašo laikas nuo 16:13:44), vėliau išnaršo virtuvėje padėtus dėkle dokumentus (vaizdo įrašo laikas nuo 16:19:12), taip pat atidarinėja ir tikrina spinteles (vaizdo įrašo laikas nuo 16:20:00), tuo tarpu kaltinamoji I. B., įėjusi ant rankų užsimauna pirštines bei dairosi po patalpą, patikrina dokumentus padėtus ant stalo (vaizdo įrašo laikas nuo 16:12:30), po to nueina į kambarį, kuriame gulėjo nukentėjusios sutuoktinis ir krečia lovą, kilnoja patalus bei čiužinį, priešingoje pusėje nei lovoje guli vyriškis (vaizdo įrašo laikas nuo 16:24:20 ), vėliau krečia ir apieško pagalvę (vaizdo įrašo laikas nuo 16:26:30) ir iš vaizdo įrašo akivaizdu, jog kaltinamosios apsižiūrėjusios namuose, pradėjo visur naršyti, o ne teirautis dėl serviso darbo. Name kaltinamosios buvo ilgiau nei 16 minučių ir visą tą laiką naršė po namus, bet nelaukė nukentėjusios, kaip joms neva tai nurodė name buvęs senukas (vaizdo įrašas prisegtas prie baudžiamosios bylos 1 tomo galinio viršelio vidinės pusės). Kaltinamoji R. B. reikalavo, kad būtų apklaustas nukentėjusios sutuoktinis, tačiau to padaryti byloje nėra galimybės, kadangi nukentėjusios J. V. sutuoktinis (duomenys neskelbtini) mirė (t. 1, b. l. 49, 71). Kaltinamosioms turint tikslą pasiteirauti dėl serviso darbo nebuvo būtinybės užeiti į namus, nes nukentėjusioji tuo metu buvo lauke kieme, kurios kaltinamosios ir galėjo pasiteirauti norimos informacijos. Tai, kad nukentėjusioji tuo metu, kai kaltinamosios ėjo pas ją į kiemą, buvo kieme patvirtina nukentėjusioji (t. 1, b. l. 39, 44, 49, t. 2, b. l. 112-113) bei liudytojo A. B. duoti parodymai, jog jis matė, kad kaimynė J. V. buvo kieme (t. 1, b. l. 62, t. 2, b. l. 114). Tai, jog kaltinamųjų transporto priemonei buvo reikalinga techninė pagalba paneigia ir tai, jog po įvykio kaltinamosios sėdo į automobilį ir su juo išvažiavo bei tai, jog tas automobilis įsukęs į serviso kiemą įvažiavo apsisuko ir išvažiavo. Be to, nenuosekli ir kaltinamųjų pozicija dėl transporto priemonės gedimo, nes kaltinamoji I. B. nurodė, jog mašinai sprogo ratas, o R. B. nurodė, jog nuleido ratą. Tuo tarpu transporto priemonės vairuotojas nesirūpino transporto priemonės rato pakeitimu, o sėdėjo mašinoje, bei kaip byloje nustatyta, atėjus kaltinamosioms į automobilį nuvažiavo, lyg nieko nebuvo buvę. Nesutiktina su kaltinamųjų gynėjos priekaištais dėl nukentėjusios kreipimosi į policiją dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, nes veika buvo padaryta 2022 m. balandžio 25 d., tuo tarpu nukentėjusioji į policiją kreipėsi tik 2022 m. gegužės 5 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos nenumato, per kiek laiko nuo įvykio nukentėjęs asmuo gali kreiptis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Nukentėjusioji paaiškino teisme, jog manė, kad į policiją nereikia kreiptis, nes nieko nebuvo pagrobta. Į policijos pareigūnus kreipėsi tik tada, kai buvo paraginta savo pilnamečių vaikų, kurie peržiūrėję vaizdo įrašą įžvelgė galimus nusikalstamus veiksmus bei seniūno, nes gyvenamojoje teritorijoje veikia „Saugi kaimynystė“ ir siekė užkirsti kelią galimiems naujiems nusikaltimams. Įvertinus nukentėjusiosios J. V. nuoseklius parodymus dėl lauko durų užrakinimo, turimų vertybių bei grynųjų pinigų, liudytojų A. B. ir A. V. parodymus, kurie papildė nukentėjusios parodymus, taip pat nenuoseklius kaltinamųjų R. B. ir I. B. parodymus, kurie duoti siekiant išvengti gręsiančios gana griežtos atsakomybės, taip pat yra paneigti nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų bei patvirtinti kitų byloje esančių įrodymų, darytina išvada, kad kaltinamosios R. B. ir I. B. pasikėsino įvykdyti vagystę įsibrovusios į patalpą, tačiau nusikalstamos veikos nepabaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jų valios, t. y. nerado paslėptų vertybių bei grynųjų pinigų (BK 22 straipsnio 1 dalis ir 178 straipsnio 2 dalis).

Teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalį, įvertinus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, turi pagrindo manyti, kad R. B. ir I. B. padarė nusikalstamą veiką, kuri teisingai ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, nes jos įsibrovė į gyvenamąjį namą, su ant palangės padėtu raktu, bei pasikėsino pagrobti svetimą, t. y. nukentėjusiajai priklausantį turtą, du auksinius žiedus, auksinę grandinėlę ir auksinį pakabuką, dvejus gintarinius karolius ir vieną gintarinę apyrankę bei 18000 Eur grynųjų pinigų, tačiau nusikalstamos veikos nepabaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jų valios, t. y. nerado paslėptų vertybių bei grynųjų pinigų, todėl kaltinamosios R. B. ir I. B. baustinos už minėtos nusikalstamos veikos padarymą.

Dėl bausmės R. B.

R. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jog veiką padarė bendrininkų grupėje bei būdama recidyvistė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktai).

Skiriant kaltinamajai bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: R. B. nedirbanti (t. 1, b. l. 110), registruota Užimtumo tarnyboje (t. 1, b. l. 109), išsituokusi, turinti nuolatinę gyvenamąją vietą. Ji pasikėsino padaryti tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis, 22 straipsnio 1 dalis), anksčiau ji teista, bausmę atlikusi (t. 1, b. l. 111-123, t. 2, b. l. 131-133, 141), bausta administracine tvarka, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (t. 1, b. l. 125-136), VšĮ Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos sveikatos centre nesilankė ir nesigydė (t. 1, b. l. 140). R. B. būdama anksčiau teista aštuonis kartus, visi teistumai už nusikaltimus nuosavybei, nedaro tinkamų išvadų dėl savo elgesio, nenori paklusti visuotinai privalomoms elgesio taisyklėms, toliau linkusi nesilaikyti teisės normų, nusikalsti, yra pavojingas visuomenei asmuo, vėl padarė nusikalstamą veiką įsibrovusi į gyvenamąją patalpą, gana įžūliai bei atvirai, kai namuose buvo senyvas neįgalus žmogus, pasikėsino įvykdyti nusikaltimą, tačiau veikos nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jos valios, nes nerado name paslėptų vertybių bei grynųjų pinigų. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą bei dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajai skirtina griežčiausia BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas.

R. B. paskutinį kartą buvo bausta laisvės apribojimu, tačiau naują nusikalstamą veiką padarė turėdama neišnykusį teistumą. Šie duomenys parodo kaltinamosios asmenybės pavojingumą, įžūlumą, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad ji linkusi nuolat nusikalsti, daryti nusikaltimus vieną po kito, nes teista aštuonis kartus ir visi teistumai nuosavybei, jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro, nesistengia pasitaisyti, keisti gyvenimo būdo. Bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) gali būti pasiekti tik paskyrus jai laisvės atėmimo bausmę ir neatidedant bausmės vykdymo (BK 75 straipsnio 8 dalis).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. B. paliktina galioti ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. liepos 4 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 152-154).

Bausmės pradžia R. B. skaičiuotina nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

Dėl bausmės I. B.

I. B.

atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jog veiką padarė bendrininkų grupėje bei būdama recidyvistė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktai).

Skiriant kaltinamajai bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: I. B. nedirbanti (t. 1, b. l. 160), Užimtumo tarnyboje neregistruota (t. 1, b. l. 161), netekėjusi, turinti nuolatinę gyvenamąją vietą. Ji pasikėsino padaryti tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis, 22 straipsnio 1 dalis), anksčiau ji teista, bausmės neatlikusi (t. 1, b. l. 162-172, 174-187, 188-196), bausta administracine tvarka, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (t. 2, b. l. 1-12), VšĮ Pakaunės pirminės sveikatos priežiūros centro psichiatrės-priklausomybių ligų gydytojos apskaitoje neregistruota ir dėl ligos nesilankė (t. 2, b. l. 19). I. B. būdama anksčiau teista penkis kartus, nedaro tinkamų išvadų dėl savo elgesio, nenori paklusti visuotinai privalomoms elgesio taisyklėms, toliau linkusi nesilaikyti teisės normų, nusikalsti, yra pavojingas visuomenei asmuo, vėl padarė nusikalstamą veiką įsibrovusi į gyvenamąją patalpą, gana įžūliai bei atvirai, kai namuose buvo senyvas neįgalus žmogus, pasikėsino įvykdyti nusikaltimą, tačiau veikos nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jos valios, nes nerado name paslėptų vertybių bei grynųjų pinigų. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą bei dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajai skirtina griežčiausia BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su 2022 m. gruodžio 22 d. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų nuosprendžiu paskirta galutine bausme, prie 2022 m. gruodžio 22 d. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų nuosprendžiu paskirtos galutinės bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, o būtent 6 mėnesius laisvės atėmimo, atsižvelgiant į padarytą nusikalstamą veiką bei kaltinamosios I. B. asmenybę, ir skirtina galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi į paskirtą bausmę įskaitytina bausmė iš dalies atlikta pagal 2022 m. gruodžio 22 d. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų nuosprendį.

I. B. buvo bausta laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant, tačiau po to vėl padarė naujas nusikalstamas veikas ir paskutinį kartą jau teista realia laisvės atėmimo bausme. Šie duomenys parodo kaltinamosios asmenybės pavojingumą, įžūlumą, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad ji nors yra pakankamai jauno amžiaus, linkusi nuolat nusikalsti, daryti nusikaltimus vieną po kito, nes teista penkis kartus, jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro, nesistengia pasitaisyti, keisti gyvenimo būdo. Bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) gali būti pasiekti tik paskyrus jai laisvės atėmimo bausmę ir neatidedant bausmės vykdymą (BK 75 straipsnio 8 dalis).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo I. B. kardomoji priemonė neskirtina, nes ji šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmė Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjime.

Bausmės pradžia I. B. skaičiuotina nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

Dėl daiktinių įrodymų

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. 1 CD su vaizdo įrašu, kurį pateikė nukentėjusioji, kuris yra voke prisegtame prie baudžiamosios bylos 1 tomo galinio viršelio vidinės pusės, nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, paliktinas baudžiamojoje byloje visą baudžiamosios bylos saugojimo laikotarpį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, teismas,

nusprendžia:

R. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią R. B. skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. B. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

I. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2022 m. gruodžio 22 d. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų nuosprendžiu paskirta galutine laisvės atėmimo bausme jas iš dalies sudedant ir I. B. skirti galutinę subendrintą bausmę 4 (keturis) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi į paskirtą bausmę I. B. įskaityti bausmę iš dalies atliktą pagal 2022 m. gruodžio 22 d. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų nuosprendį.

Bausmės pradžią I. B. skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo I. B. kardomosios priemonės neskirti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. 1 (vieną) CD, palikti saugoti prie bylos per visą jos saugojimo laikotarpį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.