- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-22
- Bylos Nr.
- e2A-184-779/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01505-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
- Ieškovas
- P. D.
- Atsakovas
- V. D.
- Trečiasis asmuo
- J. B.
- Kategorijos
- 2.3.4.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės ir Ingos Staknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) V. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. D. ieškinį atsakovei V. D. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo bei pagal atsakovės V. D. priešieškinį ieškovui P. D. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo J. B., išvadą teikianti institucija - Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pakeisti 2018 m. birželio 18 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimu nustatytą A. D. ir D. D. gyvenamąją vietą su V. D., nustatant ją su tėvu P. D.; 2) priteisti iš atsakovės V. D. dukros A. D. ir sūnaus D. D. išlaikymą iki jų pilnametystės po 145 Eur kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį; 3) paskirti vaiko lėšų tvarkytoju uzufrukto teise P. D..
2. Ieškovas nurodė, kad kuomet buvo nutraukta šalių santuoka, atsakovė visiškai nusišalino nuo nepilnamečių vaikų priežiūros, t. y. vaikais rūpinosi ieškovas ir atsakovės motina D. A.. Kadangi ieškovui reikėjo dirbti ir uždirbti pajams, jog galėtų teikti vaikams išlaikymą ir tinkamai jais rūpintis, vaikai gyveno kartu su atsakovės mama. Ieškovas visuomet lankė vaikus, teikė jiems išlaikymą, leido kartu su jais laisvalaikį, vykdė visas įstatyme numatytas tėvo pareigas. Tuo tarpu atsakovė nuo šių pareigų nusišalino, t. y. išvykusi gyventi į užsienį ne tik neteikė vaikams išlaikymo, tačiau ir nesidomėjo jų priežiūra, auklėjimu, lavinimu ir pan.
3. Nurodė, kad atsakovė 2019 metų liepos 9 d. grįžo į Lietuvą ir pareiškė norą vaikus išvežti gyventi į Didžiąją Britaniją. Ieškovas su tokiu atsakovės noru nesutiko, nes atsakovė daugiau kaip metus su vaikais nepalaikė jokio ryšio, nesirūpino vaikais; vaikai nuo gimimo gyveno Lietuvoje, jie išreiškė norą gyventi Lietuvoje ir nenorą vykti su mama į užsienį, Lietuvoje yra vaikų draugai, giminės; Lietuvoje vaikai turi tinkamas sąlygas gyventi ir augti, gauti tinkamą išsilavinimą. Nurodė, kad atsakovė vaikus nori išsivežti gyventi į užsienį tik todėl, kad gautų ten tos valstybės pašalpas.
4. Ieškinyje nurodė, jog vaikai yra prisirišę prie ieškovo. O atsakovė nesugeba rūpintis vaikais ir tą parodo aplinkybė, kad atsakovės vyresnė dukra iš ankstesnės santuokos P. M. taip pat yra palikta tėvui ir ieškovės motinai. Be to, atsakovė yra linkusi vartoti alkoholį, todėl kyla grėsmė dėl vaikų saugumo. Atsakovė itin dažnai keičia savo gyvenimo partnerius, dėl ko vaikams rodomas netinkamo gyvenimo būdo pavyzdys. Ieškovo žiniomis, atsakovė niekur nedirba ir darbo susirasti nesistengia. Ieškovas gyvena 200 kv. m. name, kuris priklauso ieškovo sugyventinės motinai. Tiek sugyventinė, tiek jos motina sutinka, kad vaikai gyventų su ieškovu. Pažymėjo, kad siekdamas pagerinti savo ir vaikų gyvenimo sąlygas, pradėjo statyti gyvenamąjį namą. Statomas namas yra didelis, todėl vaikai turėtų po atskirą kambarį. Nurodė, kad gauna stabilias apie 800 Eur pajamas, dirbdamas (duomenys neskelbtini) įmonėje. Kadangi minėtoje įmonėje dirba laisvu darbo grafiku, gali susiorganizuoti dienotvarkę, prisitaikydamas prie vaikų laisvalaikio ir praleisti daugiau laiko su jais. Nurodė, kad minėtos aplinkybės patvirtina, kad vaikams su ieškovu būtų gyventi daug geriau, kadangi jie ne tik turėtų saugią gyvenamąją aplinką, tačiau ir nebūtų apribotas bendravimas su jiems artimais žmonėmis - ieškovu, seserimi ir močiute.
5. Ieškovas akcentavo, kad nepaisant teismo draudimo išvežti vaikus į užsienį, ieškovė juos išvežė ir dėl to jis pagal Hagos konvenciją kreipėsi dėl vaikų grąžinimo.
Atsiliepimas
6. Atsakovė pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė su juo nesutinkanti, prašė jį atmesti.
7. Atsakovė nurodė, kad 2018 m. gegužės 29 d. išvyko į Didžiąją Britaniją su tikslu ten susirasti darbą ir būstą, o tuomet atsivežti ir savo nepilnamečius vaikus. Nuvykus į Didžiąją Britaniją, atsakovės sveikata smarkiai pablogėjo, 2018 metų rugpjūčio mėnesį jai buvo diagnozuotas 2 stadijos gimdos kaklelio vėžys. Atsakovei medikų komisija patarė jokiu būdu neišvykti iš šalies, nedelsiant pradėti gydymą. 2019 m. spalio 2 d. atsakovei atlikta gimdos kaklelio pašalinimo operacija. Po operacijos gydytojų konsiliumas nusprendė, jog atsakovei reikalingas papildomas gydymas, t. y. chemoterapijos ir radiacinis gydymas. Dėl to ji negalėjo grįžti į Lietuvą ir būti kartu su nepilnamečiais vaikais dėl objektyvių ir pateisinamų priežasčių.
8. Nurodė, jog bendravo su nepilnamečiais vaikais kiekvieną dieną, naudodama vaizdo ir garso skambučius, palaikė su jais ryšį, domėjosi jų ugdymu ir kasdieniu gyvenimu. Radioterapijos kursas atsakovei buvo baigtas maždaug 2019 metų sausio mėnesį, atsigavusi po radioterapijos gydymo, atsakovė susirado lengvesnį ir jai tinkantį darbą - pradėjo dirbti floriste, susirado tinkamą būstą, kuriame galėtų gyventi vaikai. Visą atsakovės buvimo Didžiojoje Britanijoje laiką nepilnamečiais vaikais rūpinosi atsakovės mama, ieškovas jų nelankė, nesidomėjo jų ugdymu darželyje, nepasiimdavo pas save, vaikai faktiškai visą laiką praleido su senele, t. y. atsakovės motina.
9. Nurodė, jog 2019 m. liepos mėnesį atsakovė grįžo į Lietuvą ir pranešė savo motinai bei ieškovui, jog ketina nepilnamečius vaikus pasiimti su savimi, kad jie galėtų pabūti kartu su mama, paatostogauti. Atostogų su vaikais metu atsakovė būtų stebėjusi, kaip vaikai jaučiasi, būdami kitoje šalyje. Atsakovė papasakojo ieškovui apie savo planus. 2019 m. liepos 11 d., atvažiavęs aplankyti vaikų, ieškovas jų taip ir negrąžino atsakovei, nors pagal galiojantį 2018 m. birželio 18 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimą vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su atsakove. Ieškovas išvežė nepilnamečius vaikus, slėpė vaikų buvimo vietą.
10. Pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių ieškovo teiginius apie atsakovės nesugebėjimą pasirūpinti vaikais, alkoholio vartojimą ir partnerių keitimą. Nepagrįsti ieškovo argumentai ir dėl to, jog atsakovei vaikai reikalingi tik tam, kad ji gautų pašalpas, nes atsakovė dirba ir gauna pakankamas pajamas. Nurodė, kad ieškovas yra linkęs smurtauti, būtent dėl nuolatinio smurto šeimoje atsakovė nutraukė santuoką su ieškovu.
Šalies argumentai
11. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, pagal kurią atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja du kartus per metus Jungtinėje Karalystėje po 7 dienas iš eilės: nepilnamečių vaikų atostogų metu - nuo 12 val. iki 20 val.; kai lanko mokyklą - nuo 15 val. iki 20 val.; jei atsakovas negali atvykti į Jungtinę Karalystę, jis gali bendrauti su nepilnamečiais vaikais Lietuvoje du kartus per metus po 7 dienas iš eilės, apmokant jų kelionės lėktuvu išlaidas ir būtiną nepilnamečių vaikų palydą oro uoste, tokiu atveju nepilnamečių vaikų išvykimas iš Jungtinės Karalystės ir grįžimas į ją privalo sutapti su nepilnamečių vaikų mokyklinėmis atostogomis; ieškovė praneša apie savo ir nepilnamečių vaikų atvykimą į Lietuvą atsakovui ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki atvykimo; atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja ne mažiau kaip du kartus per metus Lietuvoje (ieškovės atvykimo į Lietuvą metu) po savaitę (7 dienas iš eilės) sekančia tvarka: darbo dienomis - kiekvieną darbo dieną susitikimo laiką suderinus su Ieškove; savaitgalį - pasiimant nepilnamečius vaikus iš ieškovės gyvenamosios vietos Lietuvoje šeštadienį 10 val. ir grąžinant vaikus sekmadienį 19 val.; atsakovo atostogų metu nepilnamečiams vaikams būnant Lietuvoje, atsakovas gali nepertraukiamai bendrauti su vaikais 7 dienas iš eilės; atsakovas, tuo metu, kai nepilnamečiai vaikai yra kartu su juo, privalo nedelsiant teikti motinai informaciją apie vaikų susirgimus ar kitokius sveikatos sutrikimus ir kitas reikšmingas aplinkybes, netrukdyti motinai ir vaikams bendrauti telefonu; atsakovas su nepilnamečiais vaikais netrukdomai bendrauja telefonu ir kitomis elektroninėmis ryšių priemonėmis, atsižvelgiant į vaikų dienotvarkę; ieškovė privalo nedelsiant informuoti atsakovą apie vaikų gyvenamosios vietos, telefono numerio, elektroninio pašto adreso ar kitų duomenų pasikeitimus.
12. Trečiasis asmuo J. B. su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti, priešieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad ieškovą pažįsta nuo 2018 m. kovo 3 d., o nuo 2018 m. birželio 28 d. gyvena kartu jos motinai priklausančiame name. Iki kol atsakovė išsivežė vaikus, ieškovas tinkamai vykdė savo, kaip tėvo, pareigas. Buvo matyti, kad vaikai prie ieškovo prisirišę, noriai leidžia laiką su juo. Nurodė, kad atsakovė nevykdo savo, kaip motinos, pareigų, kadangi vyresniąją dukrą paliko kitų asmenų priežiūrai, o pati išvyko į užsienį. Atsakovės išvežti mažamečiai vaikai nemoka anglų kalbos, todėl toks jų gyvenamosios vietos pakeitimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.
13. Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) 2019 m. spalio 17 d. pateikė išvadą Nr. 3SD-4146, kurioje nurodė, kad vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai aplankė ieškovą jo gyvenamojoje vietoje – sugyventinės motinos namuose. Name yra visi patogumai, apsilankymo metu buvo švaru ir tvarkinga. Yra skirtas kambarys vaikams, yra dvigulė lova. Vyras teigė, kad nori bendrauti su vaikais, norėtų kad jie gyventų su juo, tačiau vaikų motina be jo sutikimo 2019 m. rugsėjo mėn. išsivežė vaikus į užsienį. Tarnyba nurodė, kad pabendrauti su vaikų motina galimybės nebuvo, nes ji buvo su vaikais išvykusi į Jungtinę Karalystę. Tarnyba sutiko, kad ieškovo prašomas išlaikymas vaikams po 145 Eur yra pakankama suma vaikų poreikiams tenkinti. Institucijos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog vaikai jau daugiau kaip metus gyvena kartu su motina, t. y. atsakove, ir kaip matyti iš Jungtinės Karalystės atsakingos tarnybos išvados, vaikai šiuo metu su mama jaučiasi gerai, todėl prašė ieškinį atmesti ir vaikų gyvenamąją vieta palikti su motina.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
14. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė.
15. Teismas nustatė, kad 2018 m. birželio 18 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-7076-804/2018 buvo nutraukta šalių santuoka bendru sutuoktinių sutarimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai susitarė, kad vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su motina.
16. Teismas nurodė, kad 2019 m. liepos 19 d. šioje byloje teismo nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir atsakovei iki teismo sprendimo įsiteisėjimo uždrausta išvežti į užsienį vaikus A. D. ir D. D. Minėtas draudimas 2019 m. rugsėjo 26 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi liko nepakeistas, tačiau atsakovė dar iki apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo, 2019 m. rugsėjo mėnesį, pažeisdama draudimą išvežti vaikus į užsienį, išvežė nepilnamečius vaikus į Jungtinę Karalystę, kur vaikai yra iki šiol.
17. Iš byloje esančios terminuotos trumpalaikės nuomos sutarties pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė gyvena nuomojamame būste, esančiame (duomenys neskelbtini), kurios nuomos periodas iki 2020 m. vasario 22 d.. Duomenų, jog atsakovės būsto nuomos sutartis, ginčo nagrinėjimo dienai teisme, būtų pratęsta, nėra. Iš atsakovės banko sąskaitos išrašo teismas nustatė, jog ji gavo pajamas iki 2019 m. liepos mėnesio, tačiau iš atsakovę atstovavusios advokatės 2020 m. vasario 20 d. laiško nustatė, kad šiuo metu atsakovė gauna pašalpas ir Jungtinėje Karalystėje nedirba.
18. Teismas, įvertinęs šalių argumentus, įvertinęs, jog atsakovės gyvenamosios vietos nuomos sutartis užsienio valstybėje yra pasibaigusi ir duomenų, kur šiuo metu gyvena atsakovė, byloje nėra, taip pat byloje esančius šalių finansinę padėtį patvirtinančius dokumentus, darė išvadą, jog ieškovo tiek gyvenamosios vietos, tiek finansinės sąlygos bei galimybės yra labiau užtikrinančios nepilnamečių vaikų interesus.
19. Teismas iš 2020 m. kovo 9 d. gautos (duomenys neskelbtini) miesto tarybos pažymos apie A. ir D. D. ir jų motinos V. D. gyvenimo sąlygų vertinimą, nustatė, jog nepaisant gero mokyklos lankomumo, vaikams sunkiau sekasi mokykloje ir jie dirba žemiau su amžiumi susijusių lūkesčių lygio. Turtas, kuriame šiuo metu gyvena šeima yra nuomojamas, vaikai turi atskirus kambarius. Atsakovė nurodė, jog nedirba dėl sveikatos būklės, bet turi universalų kreditą, kurį naudoja apmokėti sąskaitoms, maistui ir kitos išlaidoms. Pažymoje kaip teigiami vertinimo veiksniai įvardijama tai, jog vaikai jaučiasi saugūs, lanko mokyklą, būsto aplinkos pakanka vaikų poreikiams patenkinti. Tyrimo išvadoje nurodyta, jog kaip rizikos faktorius yra aplinkybė, kad vertinimas buvo pagrįstas atsakovės įvykių pasakojimu ir nebuvo galima pakalbėti su jokiais kitais šeimos nariais.
20. Teismas pažymėjo, kad teisės teorijoje bei teismų jurisprudencijoje galioja bendrasis principas, kad iš neteisės teisė neatsiranda, o iš neteisėto veikimo atsakovės teisėti lūkesčiai negalėjo susiformuoti. Kadangi atsakovė veikė nesąžiningai ir jos neteisėti veiksmai, išvežant vaikus į užsienį, esant galiojančiam teismo draudimui, negali sukurti teisėto rezultato – vertinimo, jog vaikams gyvenant su atsakove Jungtinėje Karalystėje susiformavo saugi vaikų gyvenamoji ir socialinė aplinka ir tai, jog atsakovė sugeba ir toliau sugebės tinkamai užtikrinti su ja gyvenančių nepilnamečių vaikų interesus bei juos aprūpinti.
21. Pažymėjo, jog vaikų emocinis ryšis ir noras gyventi su atsakove jos gyvenamojoje vietoje buvo vertintas socialinio darbuotojo, o ne psichologo, vaikai nebuvo apklausti tiesiogiai bendraujant su jais dėl tolimesnio gyvenimo svečioje šalyje su mama.
22. Teismo vertinimu, svarbi aplinkybė yra tai, jog 2018 m. tėvams sutariant dėl jų nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, abiejų tėvų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Lietuvoje, todėl pasikeitus esminei aplinkybei – atsakovės gyvenamosios vietos valstybei, atitinkamai keičiasi su atsakove šiuo metu gyvenančių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos valstybė. Nepaisant nepilnamečių vaikų nustatytos gyvenamosios vietos kartu su mama, vaikai, iki jų neteisėto išvežimo į Jungtinę Karalystę, galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms, faktiškai gyveno su atsakovu (tėvu) ir atsakovės motina (senele) jiems įprastoje aplinkoje, bendravo su vyresniąją seserimi, todėl teismas sprendė, jog vaikų gyvenamosios vietos pakeitimas, nustatant vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu, leistų užtikrinti vaikams stabilios ir visapusiškai jų interesus užtikrinančios aplinkos išsaugojimą.
23. Teismo vertinimu, vaikų gyvenamosios vietos palikimas su atsakove, kai vaikai be kito tėvo sutikimo buvo išvežti į kitą valstybę, nesant tam aiškios, konkrečios ir motyvuotos priežasties, leidžia spręsti, jog tai trikdytų vaikų rimtį, prisirišimą prie susiformavusios esamos ir vaikams saugios aplinkos Lietuvoje, būtų apribota vaikų galimybė matytis ne tik su biologiniu tėvu, bet ir vyresniąja seserimi, močiute, kitais giminaičiais. Teismas konstatavo, kad atsakovė nepatvirtino glaudaus ir tęstinio jos ryšio su užsienio valstybe, pastovių gyvenamosios vietos sąlygų, pajamų, kurioms esant teismas galėtų spręsti, jog vaikų gyvenimas su atsakove labiau atitiktų geriausius jų interesus, negu gyvenant su tėvu, todėl ieškinį tenkino, vaikų gyvenamąją vietą nustatė su tėvu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
24. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimą dėl ieškinio tenkinimo, ieškinį atmetant visiškai, paliekant 2018 m. birželio 18 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-7076-804/2018 nustatytą vaikų gyvenamąją vietą su jų motina V. D., o kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistu. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
24.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino pateiktą (duomenys neskelbtini) miesto tarybos pažymą apie A. ir D. D. ir jų motinos V. D. gyvenimo sąlygų vertinimą (toliau- Vertinimas). Pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, jog Vertinime kategoriškai nenurodyta, kad vaikai norėtų gyventi tik su motina, vaikų nevienareikšmiškai išsakytas noras gyventi tik su mama ir priešingai, neišsakytas nenoras gyventi su tėvu.
24.2. Socialiniai darbuotojai, atlikę tyrimą, neturėjo apeliantei jokių priekaištų dėl vaikų priežiūros ar namų aplinkos. Šie duomenys objektyviausiai patvirtina, jog vaikai yra saugūs, laimingi ir apeliantė jais tinkamai rūpinasi.
24.3. Vertinime pateiktos nepilnamečių vaikų nuomonės: A. D. teigė, jog nebuvo laiminga susitikusi su tėčiu, o A. D. sakė, kad jis nenorėjo susitikti su tėčiu, nes kai tik jis nori pasikalbėti su juo, tėtis visada yra užsiėmęs.
Žemesnės instancijos teismas
24.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju ieškovo tiek gyvenamosios vietos, tiek jo finansinės sąlygos yra labiau užtikrinančios nepilnamečių vaikų interesus ir galimybes jais pasirūpinti. Atkreipė dėmesį, jog ieškovas gyvena savo draugės J. B. tėvų name, ieškovas su J. B. nėra sudaręs santuokos, kas reikštų, jog įvykus bet kokiam konfliktui tarp jų, ieškovas turi išsikraustyti iš J. B. tėvų namų nedelsiant.
24.5. Apeliantė, atvirkščiai nei ieškovas, turėjo garantijas, kurias jai suteikia gyvenamojo būsto nuomos sutartis. Teismas sprendime pažymėjo, jog į bylą pateikta nuomos sutartis yra pasibaigusi, tačiau tai neatitiko tikrovės, nes sutartis buvo pratęsta žodžiu dėl visuotinai žinomų aplinkybių - pasaulinės pandemijos.
24.6. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į Valstybės vaiko teisiu ir apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovo išsakytus argumentus ir išvadą, jog nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nekeistina.
24.7. Apeliantė, sužinojusi apie priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra pakeista, nustatant ją su ieškovu, grįžo gyventi į Lietuvos Respubliką. Apeliantė kartu su nepilnamečiais vaikais grįžo 2020 m. spalio 14 d., tuomet 14 dienų izoliavosi seseriai L. Č. priklausančioje sodyboje. Nurodė, jog pasibaigus privalomam izoliacijos laikotarpiui, apeliantė išsinuomos būstą Lietuvoje, ieškos darbo, nepilnamečiai vaikai lankys mokyklą pagal gyvenamąją vietą.
24.8. Mano, jog šiuo konkrečiu atveju neegzistuoja faktinės aplinkybės, iš kurių būtų galima padaryti pagrįstą išvadą, jog nepilnamečių vaikų aplinka jiems tapo nesaugi. Tokį pirmosios instancijos teismo vertinimą visiškai paneigia Didžiosios Britanijos specialistų atliktas Vertinimas, kuriame nurodoma, jog neturima priekaištų dėl to, kaip apeliantė rūpinasi nepilnamečiais vaikais ar dėl namų sąlygų.
24.9. Nepilnamečiai vaikai jau daugiau kaip vienerius metus gyvena tik su apeliante, jie visiškai nepažįsta ieškovo aplinkos, kurioje jiems tektų gyventi. Toks staigus gyvenamosios vietos pasikeitimas sukels neigiamas pasekmes vaikų raidai, jie išgyvens didelį stresą ir baimę, kad bus atskirti nuo savo mamos, su kuria jaučiasi laimingi ir saugūs.
Atsiliepimas
25. Ieškovas atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
25.1. Atsakovės atžvilgiu Jungtinėje Karalystėje buvo pradėtas teismo procesas pagal 1980 m. Hagos konvenciją „Dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektu“, taigi, atsakovė grįžo į Lietuvą ne savo noru, o siekdama išvengti vaikų grąžinimo į Lietuvos Respubliką procedūros.
25.2. Atsakovė pati nurodo, kad po 2018 m. birželio 18 d. Vilniaus m. apylinkės teismo sprendimo priėmimo vaikai gyveno ne su ja, o su jos motina, kas vertintina kaip vaikų atidavimas auginti kitam asmeniui ir jau yra pagrindas prašyti pakeisti vaikų gyvenamąją vietą.
25.3. Tai, kad atsakovė 2020 m. spalio 14 d. atskrido į Lietuvą, savaime nereiškia, kad ji ketina gyventi Lietuvoje. Kaip nurodoma apeliaciniame skunde, atsakovė dar tik ieškosis darbo ir išsinuomos būstą. Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovė grįžimu į Lietuvą tik siekia palankesnės pozicijos nagrinėjamoje byloje ir neturi planų čia nuolat gyventi.
Šalies argumentai
25.4. Ieškovo paaiškinimai, liudytojos D. A. parodymai, L. Č. žinutės patvirtina ir netinkamą atsakovės elgesį (piktnaudžiavimą alkoholiu, nesirūpinimą vaikais, santykius su abejotinos reputacijos asmenimis Jungtinėje Karalystėje), kas yra nesuderinama su mažamečiams vaikams reikalingos saugios aplinkos reikalavimais.
25.5. Esminis dėmesys skunde yra skiriamas aprašyti atsakovės gyvenimo bei buities sąlygas Jungtinėje Karalystėje, remiantis (duomenys neskelbtini) miesto tarybos pažyma. Tačiau skirtingai nei teigiama skunde, šis įrodymas neįrodo atsakovės galimybių užtikrinti tinkamas vaikų gyvenimo sąlygas. Be to, Vertinime užfiksuota informacija apeliaciniame skunde yra cituojama selektyviai, t. y. tik ta, kuri yra palanki atsakovei. Tačiau kadangi atsakovė grįžo į Lietuvą, nurodytos aplinkybės nebeaktualios.
Žemesnės instancijos teismas
25.6. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju ieškovo tiek gyvenamosios vietos, tiek jo finansinės sąlygos yra labiau užtikrinančios nepilnamečių vaikų interesus ir galimybes jais pasirūpinti. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvadoje nei ieškovo asmenybei, nei gyvenimo sąlygoms nėra išsakyta kokių nors priekaištų. Skirtingai nei atsakovė, ieškovas gauna stabilias pajamas iš darbo santykių, o ne iš pašalpų ar kreditų.
25.7. Apeliacinio skundo teiginiai apie tai, kad ieškovas nenori bendrauti su vaikais, neturi tam laiko ir pan., neatitinka tikrovės. Atsakovei neteisėtai išsivežus vaikus į Jungtinę Karalystę, ieškovo galimybės bendrauti su vaikais buvo stipriai apribotos. Ieškovas su vaikais galėjo susisiekti tik naudodamasis ryšio priemonėmis ir tik atsakovei leidus. Kita vertus, jei ieškovas nenorėtų bendrauti su vaikais, jis nebūtų inicijavęs proceso pagal Hagos konvenciją Jungtinėje Karalystėje, lygiai kaip ir nebūtų kreipęsis su ieškiniu nagrinėjamoje byloje.
25.8. Vertinime yra pažymėta apie vaikų nenorą grįžti į Lietuvą, tačiau aiškus vaikų nenoras gyventi su ieškovu nėra išreikštas. Kita vertus, vaikams ilgą laiką gyvenant su atsakove ir esant apribotai galimybei bendrauti su ieškovu, noras gyventi su mama gali būti grįstas emociniu pagrindu.
Atsiliepimas
26. Trečiasis asmuo J. B. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė su juo nesutinkanti, prašė skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
26.1. Apeliantė 2018 m. išvykdama į Didžiąją Britaniją, neinformavo ieškovo apie savo planus, kad jų nepilnamečiai vaikai vyks nuolat gyventi su apeliante į Didžiąją Britaniją.
26.2. Apeliantė serga onkologine liga, todėl atsiranda rizika, kad pablogėjus jos sveikatos būklei, vaikai liktų be priežiūros.
26.3. Nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad ieškovas nesirūpino vaikais ir jų nelankė. Apeliantė nuo 2018 m. gegužės 29 d. buvo išvykusi į Didžiąją Britaniją ir su ieškovu nebendravo, todėl nėra jokių pagrįstų įrodymų teigti, kad ieškovas nelankė vaikų, nesidomėjo vaikų ugdymu. Nurodė, kad nuo 2018 m. kovo mėnesio savaitgaliais atvykdavo pas ieškovą, todėl žinojo, kad jis dažnai bendravo su apeliantės vyresniąja dukra P. M. ir apeliantės motina, kurios tuo metu, kai apeliantė buvo išvykusi, prižiūrėjo vaikus. Kai vaikai nesirgdavo, dažniausiai savaitgaliais ieškovas pasiimdavo juos pas save. Buvo matyti, kad A. ir D. labai myli savo tėtį.
26.4. Prieš vaikų išvežimą į Didžiąją Britaniją, A. yra jai sakiusi, kad nenori vykti su mama, nes jos vyresnioji sesuo P. liko gyventi Lietuvoje su tėčiu. Ir ji norėjo būti su tėčiu. D. pritarė sesei ir pasakė, kad nenori niekur važiuoti.
26.5. Dėl vaikų saugumo kyla abejonių, kad jie yra saugūs su apeliante. Apeliantė turi potraukį alkoholio vartojimui ir dėl jos keičiamų gyvenimo partnerių atsiranda šeimoje nesutarimų ir konfliktų. Pažymėjo, kad ieškovas nėra linkęs į konfliktus ar fizinį smurtą.
26.6. Nepritarė, kad nepilnamečiai vaikai būtų apklausti psichologo, kadangi jie per visą šį teismų laikotarpį patyrė pakankamai daug išgyvenimų ir šiuo metu apeliantės yra nuteikti prieš ieškovą. Nepilnamečių vaikų amžius dar nėra pakankamai brandus, kad išklausius ir atsižvelgus į vaikų nuomonę, būtų priimti lemtingi sprendimai.
27. Išvadą teikianti institucija Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba apeliacinės instancijos teismo įpareigojimu pateikė išvadą dėl V. D. galimybės užtikrinti vaikų poreikius atitinkančias gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas bei išvadą dėl vaikų norų, pažiūrų, prisirišimo prie kiekvieno iš tėvų ir kitas svarbias aplinkybes, kurioje nurodė, jog nuo 2020 m. lapkričio 27 d. V. D. yra paskirta atvejo vadyba, nes nustatyti rizikos veiksniai dėl galimo apeliantės piktnaudžiavimo alkoholiu bei daromos neigiamos įtakos vaikams. Nepilnamečiams vaikams ir jų tėvams rekomenduojama teikti psichologinę pagalbą. Nurodė, jog 2020 m. lapkričio 21 d. buvo gautas pranešimas apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini) rasta neblaivi V. D. (2,75 prom. girtumas) su nepilnamečiais vaikais, kurie perduoti tėvo P. D. priežiūrai. 2020 m. gruodžio 18 d. buvo apsilankyta V. D. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) ir nustatyta, kad apeliantė su nepilnamečiais vaikais A. ir D. gyvena nuomojamame dviejų kambarių bute su visais patogumais. Butas tvarkingas, švarus ir pilnai pritaikytas pagal nepilnamečių vaikų poreikius. Buities ir gyvenimo sąlygos yra tinkamos vaikų ugdymuisi, poilsiui ir laisvalaikiui, todėl vaikai grąžinti motinai.
28. Nurodė, jog iš Jungtinės Karalystės (duomenys neskelbtini) miesto tarybos vaiko ir šeimos vertinime esančių vaikų pasisakymų, vaikai turi pakankamai tvirtą ir vienareikšmišką norą gyventi su motina. 2020 m. gruodžio 18 d. apsilankymo metu pas apeliantę (duomenys neskelbtini) taip pat buvo konstatuota, kad V. D. su nepilnamečiais vaikais gyvena tvarkingame bute su visais patogumais, kuriame vaikams sudarytos tinkamos sąlygos gyvenimui, kas rodo, kad apeliantė sugeba ir Jungtinėje Karalystėje ir Lietuvoje sudaryti vaikams sąlygos pilnavertiškam gyvenimui. Taip pat byloje nėra duomenų, kad vaikai, gyvenant su motina, yra apleisti ir kad apeliantė negali materialiai išlaikyti vaikus.
29. Nurodė, jog tarnybai kelia nerimą galimas apeliantės polinkis piktnaudžiauti alkoholiu, bet duomenų, patvirtinančių, kad apeliantė reguliariai piktnaudžiauja alkoholiu, Skyrius neturi. Kadangi apeliantė su vaikais tik neseniai grįžo gyventi į Lietuvą, ir atvejo vadybos procesas faktiškai tik prasidėjo, Skyriui trūksta duomenų tam, kad vienareikšmiškai teigti, jog dabartiniu metu apeliantė gali geriau užtikrinti vaikų interesus, negu ieškovas.
30. Papildomoje 2021 m. sausio 29 d. išvadoje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba nurodė, jog nors jie neturi duomenų, kad ieškovas P. D. ateityje pažeis nepilnamečių vaikų interesus, tačiau Skyriaus nuomone, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta neturėtų būti pakeista ir nustatyta su tėvu dėl ankstesnėje išvadoje nurodytų argumentų ir motyvų bei naujai išklausytos nepilnamečių vaikų nuomonės. Nurodė, jog 2021 m. sausio 22 d. Skyriaus specialistė lankėsi atsakovės V. D. gyvenamojoje vietoje ir išklausė nepilnamečių vaikų A. ir D. D. nuomonę. Vaikai pokalbio metu buvo nedrąsus, tačiau gebantys reikšti savo mintis ir nuomonę. Vaikai paaiškino, kad šiuo metu gyvena kartu su mama, mokosi nuotoliniu būdu, o tėtis gyvena atskirtai, todėl jie bendrauja telefonu. Vaikai nurodė, kad jais rūpinasi mama, jie ją myli, nori gyventi su mama, su tėčiu gyventi nenori, nes yra pripratę prie mamos, ilgą laiką gyvena kartu. Su tėčiu nori bendrauti, bet tik kartais, nedažnai.
31. Papildomai informavo, kad V. D. yra tęsiamas atvejo vadybos posėdis, teikiamos socialinės paslaugos. Naujų duomenų ir įrodymų, kad V. D. netinkamai rūpintųsi nepilnamečiais vaikais ir pažeistų jų teises ir interesus Skyrius neturi.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir
32. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
33. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
34. Atsakovė prašo prie civilinės bylos prijungti naujus rašytinius įrodymus – 2020 m. lapkričio 6 d. buto nuomos sutartį, jog apeliantė išsinuomojo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini); pažymą apie A. D. mokymąsi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje; pažymą apie D. D. mokymąsi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje. Nurodė, jog pateikiami įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, nes apeliantė kartu su nepilnamečiais vaikais grįžo į Lietuvą po teismo sprendimo priėmimo ir pagal galiojančius teisės aktus jai su vaikais buvo privaloma 14 dienų izoliacija. Pasibaigus privalomam izoliacijos laikotarpiui, apeliantė išsinuomojo būstą (duomenys neskelbtini). Ir tik žinodama gyvenamosios vietos vietą, galėjo užrašyti vaikus į mokyklą, A. ir D. D. pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini) progimnazijos (duomenys neskelbtini) klasę nuo 2020 m. lapkričio 9 d. Taip pat ieškovė prašo prijungti rašytinius paaiškinimus ir nuotraukas.
35. Ieškovas prašo prijungti prie bylos rašytinį įrodymą – 2020 m. lapkričio 22 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) vaiko teisių skyriaus informaciją apie galimą vaiko teisių pažeidimą. Minėtame dokumente konstatuota, kad 2020 m. lapkričio 21 d. atsakovė, būdama namuose su mažamečiais vaikais, buvo neblaivi, jai nustatytas 2,75 prom. girtumas. Nurodė, jog šis rašytinis įrodymas pagrindžia reikšmingą bylai aplinkybę, kad atsakovė turi žalingų įpročių ir negali užtikrinti vaikams saugių ir tinkamų gyvenimo sąlygų. O prašomas prijungti rašytinis įrodymas negalėjo būti pateiktas į bylą anksčiau, kadangi buvo gautas jau po bylos išnagrinėjimo pirmojoje instancijoje.
36. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).
37. Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai neturėtų būti taikomi tais atvejais, kai naujai teikiamo įrodymo įrodomoji vertė nagrinėjamam ginčui yra akivaizdžiai esminė.
38. Nagrinėjamu atveju tiek apeliantė, tiek ieškovas nurodo, jog teikiami nauji rašytiniai įrodymai nebuvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taigi, jų priėmimo klausimas pirmosios instancijos teisme nespręstas. Pagrindo priimti naujus įrodymus egzistavimą apeliantė grindžia vėliau iškilusia būtinybe pateikti duomenis. Teikiamais dokumentais apeliantė siekia paneigti ieškovo teiginius, jog apeliantė negali užtikrinti nepilnamečiams vaikams gyvenamojo būsto, tiek gyvenant Jungtinėje Karalystėje, tiek grįžus į Lietuvą.
39. Ieškovas teikiamais naujais įrodymais siekia pagrįsti, kad apeliantė galimai turi priklausomybę nuo alkoholio, kad ji turi žalingų įpročių, negali užtikrinti vaikams saugių ir tinkamų gyvenimo sąlygų.
40. Atsižvelgiant į tai, kad su naujais įrodymais turėjo galimybę susipažinti ir susipažino priešinga bylos šalis, nenustačius, kad šalys, teikdamos naujus įrodymus, piktnaudžiautų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija naujus įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).
Dėl ginčo esmės
41. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovo ieškinys dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
42. Kasacinio teismo pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014, 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019).
43. Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, įstatyme nenustatyta, tačiau vystoma kasacinio teismo praktikoje pateikiant to pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje.
44. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai.
45. Byloje nustatyta, kad 2018 m. birželio 18 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-7076-804/2018 šalių santuoka buvo nutraukta bendru sutuoktinių sutarimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai susitarė, kad vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su motina atsakove.
46. Ieškovas ieškinį grindė tuo, jog nutraukus šalių santuoką, atsakovė visiškai nusišalino nuo nepilnamečių vaikų priežiūros, išvyko į užsienį, palikusi vaikus, o grįžusi, pareiškė norą su savimi į užsienį išsivežti ir vaikus.
47. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, jog atsakovė iš karto po 2018 m. birželio 18 d. teismo sprendimo, kuriuo nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, išvyko dirbti į užsienį, vaikus paliko ne biologiniam tėvui, o savo motinos globai, taip pat į tai, kad dar 2019 m. liepos 19 d. teismui taikius laikinąją apsaugos priemonę – draudimą išvežti vaikus į užsienį, atsakovė vis tiek išsivežė vaikus į Jungtinę Karalystę gyventi, kur atsakovė sprendimo priėmimo metu ir buvo, įvertinęs, jog atsakovė neturi nuolatinio pajamų šaltinio, jos pajamas sudaro gaunamos pašalpos ir kitos išmokos, gyvenamoji vieta nuomojama, taip pat atsižvelgęs į atsakovę charakterizuojančius duomenis jos ir nepilnamečių vaikų globos ir priežiūros kontekste, jos gyvenimo būdą, sprendė, jog vaikų gyvenamosios vietos pakeitimas, nustatant vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu, leistų užtikrinti vaikams stabilios ir visapusiškai jų interesus užtikrinančios aplinkos išsaugojimą.
48. Apeliacinės instancijos teismas šioms pirmos instancijos teismo išvadoms nepritaria.
49. Pažymėtina, jog ta aplinkybė, kad atsakovė be ieškovo rašytinio sutikimo išsivežė nepilnamečius vaikus į užsienį bei pažeidė teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, draudžiančias jai tai daryti, savaime nepagrindžia, kad yra pagrindas keisti šalių sutartą ir teismo sprendimu patvirtintą vaikų gyvenamąją vietą. Laikinosios apsaugos priemonės pasižymi procesiniu teisiniu, o ne materialiniu teisiniu pobūdžiu, jos neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios, todėl tas faktas, kad atsakovė pažeidė teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, neturi teisinės reikšmės, vertinant materialinį teisinį civilinių teisių gynimo būdą. Nurodyta aplinkybė atitinkamai charakterizuoja atsakovę ir yra teisiškai reikšminga, spendžiant dėl motinos teisių įgyvendinimo priešingai vaiko interesams, tačiau turi būti vertinama visumos aplinkybių kontekste.
50. Nagrinėjamu atveju visumos aplinkybių kontekstas yra toks: nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. liepos mėnesio apeliantė buvo išvykusi į Jungtinę Karalystę, kaip pati nurodo - užsidirbti, palikdama vaikus savo motinos globai. Grįžusi į Lietuvą, apeliantė 2019 m. rugsėjo mėnesį, galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms, išsivežė nepilnamečius į Jungtinę Karalystę, kur nuomojosi būstą. (duomenys neskelbtini) miesto tarybos vaikų ir šeimos vertinimo pažyma patvirtina apie geras vaikų vystymosi sąlygas, apie V. D. kompetenciją ir atsakingumą auklėjant vaikus, sugebėjimą užtikrinti vaikams saugumą, atsižvelgimą į vaikų poreikius. Nurodyta pažyma patvirtina vaikų norą gyventi su mama. Apeliantė 2020 m. spalio 14 d. su vaikais grįžo į Lietuvą, 2020 m. lapkričio 6 d. pasirašė buto (duomenys neskelbtini) mieste nuomos sutartį, kuriame apsigyveno su vaikais, vaikus išleido į (duomenys neskelbtini) progimnazijos (duomenys neskelbtini) klasę. 2020 m. lapkričio 21 d. atsakovė nuomojamame bute su nepilnamečiais vaikais rasta neblaivi (jai nustatytas 2,75 promilių girtumas), dėl ko vaikai laikinai buvo perduoti jų tėvo priežiūrai. 2020 m. lapkričio 22 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovams pakartotinai apsilankius apeliantės gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad namų aplinka yra saugi ir tvarkinga, todėl vaikai gali grįžti pas motiną. Nuo 2020 m. lapkričio 27 d. V. D. yra paskirta atvejo vadyba. 2020 m. gruodžio 18 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovams apsilankius V. D. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad apeliantė su nepilnamečiais vaikais gyvena nuomojamame tvarkingame, švariame ir pritaikytame pagal nepilnamečių vaikų poreikius bute; buities ir gyvenimo sąlygos yra tinkamos vaikų ugdymuisi, poilsiui ir laisvalaikiui. Apsilankymo metu vaikų teisių ir interesų pažeidimų nustatyta nebuvo, vaikai yra tinkamai, prižiūrimi, buvo matomas stiprus motinos ir vaikų emocinis ryšys. 2021 m. sausio 22 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovas lankėsi atsakovės V. D. gyvenamojoje vietoje ir išklausė nepilnamečių vaikų A. ir D. D. nuomonę. Vaikai pokalbio metu buvo nedrąsus, tačiau gebėjo reikšti savo mintis ir nuomonę. Vaikai paaiškino, kad gyvena kartu su mama, mokosi nuotoliniu būdu, su tėčiu bendrauja telefonu. Vaikai nurodė, kad jais rūpinasi mama, jie ją myli, nori gyventi su mama, su tėčiu gyventi nenori, nes yra pripratę prie mamos, ilgą laiką gyvena kartu. Su tėčiu nori bendrauti, bet tik kartais, nedažnai. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2021 m. sausio 29 d. papildomoje išvadoje nurodyta, kad V. D. yra tęsiamas atvejo vadybos posėdis, teikiamos socialinės paslaugos, tačiau naujų duomenų ir įrodymų, kad V. D. netinkamai rūpintųsi nepilnamečiais vaikais ir pažeistų jų teises ir interesus, Skyrius neturi.
51. Taigi, nurodytas aplinkybių kontekstas patvirtina, kad apeliantė tiek išvydama į Jungtinę karalystę, tiek šiuo metu gyvendama Lietuvoje, išlaiko du nepilnamečius vaikus, užtikrina jiems būstą, mokymosi sąlygas ir priemones, rūpinasi jų sveikata, kartu leidžia laisvalaikį. Tai, jog vieną kartą atsakovė rasta neblaivi, nepatvirtina alkoholio vartojimo sistematiškumo. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė dėl to gailisi, padarė išvadas, naujų alkoholio vartojimo atvejų nenustatyta.
52. Atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) miesto tarybos išvadą dėl V. D. šeimos, į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvadas, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų nuomones, į tai, kad po pirmos instancijos teismo sprendimo pasikeitė situacija iš esmės, atsakovė grįžo su vaikais gyventi į Lietuvą ir sugeba užtikrinti jiems saugią šeimos aplinką, nesant būtino reikalingumo bei aiškaus, pakankamo pagrindo pakeisti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, šalių sutartą ir nustatytą įsiteisėjusius 2018 m. teismo sprendimu, nustačius, kad nors ir vaikams aplinka buvo sukurta pažeidžiant tam tikrus teisės normų reikalavimus, šie pažeidimai, atsižvelgiant į aplinkos, kurioje gyvena vaikai, stabilumą, yra reikšmingas vaikų psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta neturėtų būti pakeista, ją paliekant kartu su motina.
53. Apeliacinės instancijos teismas įvertina, jog vaikai iš esmės niekada ir negyveno su ieškovu, juos, kol atsakovė buvo išvykusi, prižiūrėjo močiutė, o po to visą laiką vaikus prižiūrėjo vaikų motina. Vaikai buvo susigyvenę tiek su nauja aplinka užsienio valstybėje, ką patvirtina (duomenys neskelbtini) miesto tarybos vertinimo ataskaita, tiek jie pripranta ir prie naujos aplinkos Lietuvoje, kur pradėjo lankyti mokyklą, įgijo draugų. Bylos duomenys patvirtina, kad nepilnamečių vaikų motina užtikrina saugų, stabilų ir disciplinuotą vaikų gyvenimą. Vaikų gyvenamoji aplinka yra stabili ir saugi. Vaikai įpratę gyventi su motina. Dėl to staigus vaikų gyvenamosios vietos pakeitimas gali sukelti nepageidaujamų padarinių vaikų raidai, psichinei sveikatai.
54. Ieškovas, nurodydamas, kad yra pagrindas keisti vaikų gyvenamąją vietą, turėjo įrodyti, jog dabartinė aplinka, kurioje vaikai gyvena, tapo jiems nesaugi (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020). Ieškovas kaip esminį argumentą pateikė tik tai, kad atsakovė vaikus ketino išvežti į užsienio valstybę be ieškovo sutikimo. Kitų argumentų, sudarančių prielaidas spręsti dėl sąlygų pakeisti vaikų gyvenamąją vietą, nepateikė. Aplinkybė, jog atsakovė šiuo metu turi problemų su alkoholio vartojimu, byloje neįrodyta. Vienkartinis, ne sisteminis alkoholio vartojimas, nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovė turi priklausomybę alkoholiui ir dėl to negali tinkamai pasirūpinti vaikais.
55. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas byloje neįrodė, jog dabartinėje vaikų gyvenamojoje vietoje aplinkybės pasikeitė iš esmės, t. y. kad ši aplinka pasidarė iš esmės nesaugi vaikams ir tolimesnis vaikų gyvenimas joje su atsakove neatitinka reikalavimų normaliam vaikų vystymuisi.
56. Akcentuotina, kad nepilnamečių vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta nuo pat tėvų skyrybų, buvo nustatyta kartu su motina, todėl, siekiant ją pakeisti, turėjo būti pateikti tikrai reikšmingi įrodymai, sudarantys pagrindą iš naujo svarstyti nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą. Spręsdamas dėl vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo teismas turi įvertinti to priežastis per geriausių vaikų interesų prizmę. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė, jog yra pagrindas keisti vaikų gyvenamąją vietą.
Dėl bylos baigties
57. Išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai netyrė ir nevertino bylai reikšmingų faktinių aplinkybių dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, todėl, tenkindamas ieškinį, priėmė nepagrįstą sprendimą. Dėl to yra pagrindas skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti (CPK 185 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
58. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Kadangi iš esmės tiek ieškinys, tiek priešieškinys buvo atmesti, šalims jų patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme neatlyginamos.
59. Tenkinus apeliacinį skundą, atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlygimą apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio, įrodymų, patvirtinančių patirtas kitas išlaidas nepateikė, todėl iš ieškovo atsakovei priteistina 75 Eur sumokėto žyminio mokesčio.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
apeliantės (atsakovės) V. D. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš P. D. atsakovei V. D. 75 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.