Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-09-26 · Civilinė byla Nr. e2S-1535-643/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2019-09-26Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaSprendimas · 2021-02-22Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-26
Bylos Nr.
e2S-1535-643/2019
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-01505-2019-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Margarita Stambrauskaitė
Atsakovas
V. D.
Ieškovas
P. D.
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1535-643/2019Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01505-2019-0Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. rugsėjo 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės V. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo P. D. ieškinį atsakovei V. D. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo jam priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apaugos ir darbo ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pakeisti 2018 m. birželio 18 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimu patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatytą vaikų gyvenamąją vietą su motina ir vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su juo, taip pat priteisti iš atsakovės vaikams išlaikymą. Ieškovas iki bylos išnagrinėjimo prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones: laikinąją vaikų A. D. ir D. D. gyvenamąją vietą nustatyti su juo; uždrausti atsakovei be jo sutikimo išvežti vaikus į užsienį; nustatyti motinos bendravimo su vaikais laikinąją tvarką, pagal kurią motina bendrautų su vaikais neribotai, matymosi ir bendravimo su vaikais laiką iš anksto suderinusi su ieškovu.

2. Nurodė, kad atsakovė nuo 2018 m. birželio mėnesio yra išvykusi į užsienį ir vaikais faktiškai rūpinasi jis. Atsakovė vaikais nesirūpino, jų nelankė. Tačiau 2019 m. liepos 9 d. ji grįžo į Lietuvą su tikslu išsivežti vaikus gyventi į užsienį. Atsakovės ketinimas išvežti vaikus į užsienį juos labai traumavo, jie bijo mamos grasinimų, tenka juos raminti. Atsakovei įgyvendinus savo ketinimus, būtų dar labiau pakenkta vaikų interesams, jie būtų dar labiau traumuoti.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė

3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. liepos 19 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir nutarė V. D. a. k. (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje uždrausti išvežti į užsienį vaikus A. D. a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. D. a. k. (duomenys neskelbtini) Teismas nustatė, kad grėsmę teismo sprendimo vykdymui ir vaikų interesams, ieškinio tenkinimo atveju, kelia atsakovės ketinimas išvežti vaikus į užsienį. Išvežus vaikus į užsienio šalį, vaikai būtų atitraukti iš jiems įprastos aplinkos, nuo pažįstamų žmonių, būtų priversti gyventi kitakalbėje aplinkoje. Teismui priėmus ieškovui palankų sprendimą, kiltų vaikų grąžinimo į Lietuvą klausimas, tai komplikuotų teismo sprendimo vykdymą, o vaikai vėl turėtų keisti faktinę gyvenamąją vietą, o tai mažintų jų saugumo jausmą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

4. Atsakovė V. D. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nutarties dalį, kuria atsakovei iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje uždrausta išsivežti į užsienį vaikus A. D., a. k. (duomenys neskelbtini), ir D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.

5. Atskirajame skunde atsakovė nurodė, kad ji 2018 m. gegužės 29 d. išvyko į Didžiąją Britaniją turėdama tikslą susirasti darbą ir būstą, o tuomet atsivežti ir savo nepilnamečius vaikus. Nuvykus į Didžiąją Britaniją atsakovės sveikata smarkiai pablogėjo, 2018 metų liepos mėnesį ji kreipėsi į medicinos įstaigą, kur jai 2018 metų rugpjūčio mėnesį buvo diagnozuotas 2 stadijos gimdos kaklelio vėžys. Atsakovei medikų komisija patarė jokiu būdu neišvykti iš šalies, tęsti tyrimus ir nedelsiant pradėti gydymą, tai ir buvo atliekama. Atsakovė negalėjo grįžti į Lietuvą ir būti kartu su nepilnamečiais vaikais dėl objektyvių ir pateisinamų priežasčių - ji privalėjo gydytis ir klausyti gydytojų nurodymų. Atsakovė bendravo su nepilnamečiais vaikais kiekvieną dieną naudojant vaizdo ir garso skambučius, palaikė su jais ryšį, domėjosi jų ugdymu ir kasdieniu gyvenimu. Radioterapijos kursas atsakovei baigtas maždaug 2019 metų sausio mėnesį, tačiau po jo atsakovė vis dar buvo per silpna (neturėjo jėgų, kamavo pykinimai), be to, gydytojai jai griežtai uždraudė skristi lėktuvu. Atsakovė susirado lengvesnį ir jai tinkantį darbą, taupė pinigus tam, kad galėtų grįžti į Lietuvą pas nepilnamečius vaikus, susirado tinkamą būstą, kuriame galėtų gyventi vaikai.

6. Visą atsakovės buvimo Didžiojoje Britanijoje laiką nepilnamečiais vaikais rūpinosi atsakovės mama, ieškovas jų nelankė, nesidomėjo jų ugdymu darželyje, nepasiimdavo pas save, vaikai faktiškai visą laiką praleido su atsakovės motina.

7. 2019 m. liepos mėnesį atsakovė grįžo į Lietuvą ir pranešė savo motinai bei ieškovui, jog ketina vaikus pasiimti su savimi kelioms savaitėms. Atsakovė būtų stebėjusi, kaip vaikai jaučiasi būdami kitoje šalyje, susipažintų su aplinka ir po atostogų jau galėtų persikelti ir gyventi kartu su savo mama. Ieškovas iš pradžių tam pritaręs, vėliau atvažiavęs aplankyti vaikų jų taip ir negrąžino atsakovei, nors pagal galiojantį 2018 m. birželio 18 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimą jų gyvenamoji vieta yra nustatyta su atsakove. Dėl ieškovo neteisėtų veiksmų šiuo metu yra nutrauktas vaikų ir atsakovės bendravimas, nes ieškovas ir toliau neleidžia vaikams bendrauti su atsakove telefonu. Atsakovė dėl objektyvių priežasčių - sveikatos būklės - negali ilgai pasilikti Lietuvoje.

Atsiliepimas

8. Atsakovė nurodo, kad šiuo atveju nėra nei vienos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, kadangi ji neslepia savo gyvenamosios vietos adreso, t. y. adreso, kur svečiuojantis pas atsakovę būtų vaikai. Net ir esant galimai nepalankiam atsakovei teismo sprendimui, jo įvykdymas nepasunkėtų ar nepasidarytų neįmanomas, nes bet kokiu atveju atsakovė turi teisę ir privalo bendrauti su savo vaikais, ypač jų atostogų metu. Šiuo atveju, būtent ieškovas pažeidė vaikų teises, negrąžindamas jų atsakovei, slėpdamas jų buvimo vietą. Atsakovei teko kreiptis į policijos pareigūnus, kad šie padėtų nustatyti, kur yra vaikai. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių nepagrįstus ieškovo teiginius apie atsakovės nesugebėjimą pasirūpinti vaikais, alkoholio vartojimą ir partnerių keitimą. Ieškovas yra linkęs smurtauti žmogus, būtent dėl nuolatinio smurto šeimoje atsakovė nutraukė santuoką su ieškovu.

9. Ieškovas taip pat iškreipia faktus pateikdamas susirašinėjimo su vyresniąja ištrauką, kadangi tai tebuvo trumpas konfliktas, kurį jos abi išsprendė.

Atsiliepimas

10. Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti ir nurodo, kad kuomet įvyko skyrybos, nebuvo jokių kalbų, kad ji galės nepilnamečius vaikus išvežti į užsienį, visuomet vaikų ateitis buvo siejama su Lietuva. Atsakovė užuot tinkamai rūpinusi vaikais, juos paliko savo mamai. Atsakovės teiginiai, kad jai buvo uždrausta vykti į Lietuvą, yra nepagrįsti, kadangi nei viename dokumente nėra nurodyta, kad atsakovei griežtai yra draudžiama keliauti. Ši liga jai nesutrukdė vartoti alkoholį ir keisti gyvenimo partnerius, tą patvirtina atsakovės draugės laiškas, banko sąskaitos ir elektroninio susirašinėjimo išrašai. Atsakovė individualizuojama kaip neatsakingas, meluojantis ir liga manipuliuojantis asmuo. Teismui panaikinus pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir atsakovei išsivežus vaikus į užsienį, nėra aišku, kas su jais būtų, kur jie gyventų, tokia situacija akivaizdžiai pakenktų vaikų interesams.

11. Atsakovė, teigdama, jog susirado darbą ir būstą, šioms aplinkybėms patvirtinti jokių įrodymų nepateikė. Vien tai įrodo, kad atsakovė neturi galimybės pasirūpinti vaikais finansiškai, suteikti jiems pastovią gyvenamąją vietą. Aplinkybę, kad ieškovas rūpinosi vaikais tiek finansiškai, tiek morališkai, patvirtina teismui pateikti įrodymai.

12. Atsakovė atvykusi į Lietuvą pareiškė savo mamai, kad išsiveža vaikus kartu su savimi gyventi į užsienį. Ieškovui apie savo šiuos planus ji nepasakojo. Apie tai, kad atsakovė planavo vaikus išsivežti ir negrąžinti įrodo teismui pateikta pažyma iš gyventojų registro. Joje yra užfiksuoti duomenys, kad vaikų gyvenamoji vieta nustatyta „2019 m. liepos 12 d. išvyko į užsienio valstybę Jungtinę Karalystę“. Atsakovė siekė išsivežti slapta vaikus į užsienį ir tą būtų padariusi, jei ne atsakovės mama, kuri nepasitikėdama savo dukra, ėmėsi skubių veiksmų, t. y. informavo tiek ieškovą, tiek ir vaikų teisų apsaugos specialistus, kadangi nepritarė tokiam planui. Atsakovė buvo gydoma nuo priklausomybės alkoholiui, bet gydymosi kurso taip ir nebaigė.

Šalies argumentai

13. Ieškovas nurodo, kad vaikų nuo jos neslepia, leidžia bendrauti, tačiau tik kartu dalyvaujant jam; įrodymų, kad ieškovas draustų bendrauti, atsakovė nepateikia. Atsakovė nesidomi vaikais, nieko jiems neparašo, nepaskambina ir nepaklausia apie jų savijautą.

14. Ieškovas pažymi, kad su atsakove išsiskyrė dėl to, kad pasireiškė jos polinkis alkoholiui. Jokio smurto jis prieš atsakovę nėra vartojęs. Atsakovės specialisto pateikta išvada, kurioje nurodyti jos patirti sužalojimai, neįrodo, kad juos atliko ieškovas. Pastarąją aplinkybę įrodo tai, kad dėl šių sužalojimų atsakovė į policiją nesikreipė. Ieškovas pažymi, kad atsakovei specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai buvo padaryti tuomet, kai ji būdama neblaivi, nukrito nuo laiptų. Šalių nepilnamečiai vaikai nenori vykti gyventi į užsienį, į šį norą atsakovė neatsižvelgia, kadangi supranta, kad už juos galėtų gauti pašalpas. Tuo tarpu, už vyresnę dukrą pašalpų nebegautų, todėl ir noro kovoti dėl jos su jos tėvu neturi, nes jai tai nėra naudinga.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirųjų skundų (ir atsiliepimų į juos) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučios teismo nutarties negaliojimo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskiruosiuose skunduose (atsiliepimuose į juos) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

16. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje nesprendžiamas klausimas, susijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

17. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo patenkintas iš dalies. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą.

18. CPK 144 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje suformuluoto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo matyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra sudaryti sąlygas būsimam teismo sprendimui realiai įvykdyti; tai yra materialinio teisinio pobūdžio asmenų teisių ribojimai, taikomi procesiniais tikslais. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia grėsmė, kurią turi įrodyti jas taikyti prašantis asmuo, kad būsimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

19. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės klausimų, netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų, vėlesnėje civilinio proceso stadijoje nulemiančių ieškinio (jo dalies) patenkinimą arba nepatenkinimą, o tik preliminariai pagal prima facie doktriną nustato tikimybę, kad ieškovui palankus teismo sprendimas galėtų būti priimtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-01-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-108-516/2015; 2016-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tuomet, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, pavyzdžiui, kai ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą, arba kai prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017-01-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).

20. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, vertinamas asmens, kuriam taikomos priemonės, sąžiningumo klausimas. Asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju teisės aktai nepreziumuoja, todėl šio išimtinio ir itin antrosios ginčo šalies interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016).

21. Pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybes ir padarė išvadą, kad teismo sprendimo vykdymui kelia grėsmę atsakovės ketinimas išvežti vaikus į užsienį. Išvežus vaikus į užsienio šalį, vaikai būtų atitraukti iš jiems įprastos aplinkos, nuo pažįstamų žmonių, o teismui priėmus ieškovui palankų sprendimą, kiltų vaikų grąžinimo į Lietuvą klausimas, tai komplikuotų teismo sprendimo vykdymą, o vaikai vėl turėtų keisti faktinę gyvenamąją vietą.

22. Šiuo atveju, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas turi būti svarstomas atsižvelgiant bei suteikiant prioritetą geriausiems vaikų interesams. Prioritetinę teisėtų vaiko interesų apsaugą įtvirtina 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas, Lietuvos Respublikos civilio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis, taip pat proceso teisės normos (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos civilio proceso kodekso 582 straipsnio 4 dalis). Konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, svarbiausia – vaiko interesai. 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad valstybės dalyvės užtikrina, kad vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą. Sprendžiant klausimus, susijusius su vaikų teisėmis, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų atžvilgiu ir užtikrinti, kad jie nebūtų pažeidžiami.

23. Šiuo atveju, viena vertus, spręstinas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimo, tame tarpe ir atsakovės sąžiningumo/nesąžiningumo, kita vertus spręstina, ar pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neprieštaraus nepilnamečių vaikų interesams. Vertinant ieškinio pagrįstumą, matyti, kad ieškovas siekia pakeisti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą – kad ji būtų nustatyta su juo. Tokį reikalavimą ieškovas grindžia iš esmės tuo, kad ieškovė išvyko į užsienį, vaikus paliko savo motinai, o grįžusi pareiškė norą vaikus išsivežti į Didžiąją Britaniją. Ieškinyje teigiama, kad atsakovė niekur nedirba, todėl ji negalės patenkinti visų vaikų poreikių, su vaikais bendrauti noro nerodo. Tą pagrįsdamas ieškovas pateikė įrodymus. Atsižvelgiant į tai, negalima daryti išvados, kad ieškovo reikalavimas nėra pagrįstas, kiek tokį pagrįstumą galima vertinti sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taigi egzistuoja pirmoji sąlyga.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių – neuždraudus atsakovei išsivežti nepilnamečių vaikų į užsienį – galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų neįmanomas. Byloje nėra ginčo, ir atsakovė to neneigia, jog ketina nepilnamečius vaikus išsivežti į užsienį, o įvertinus tai, kad šioje civilinėje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, yra būtina įtvirtinti status quo nepilnamečiams vaikams nebūnant išvežtiems į užsienį, kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas ir nuspręsta dėl vaikų gyvenamosios vietos. Pažymėtina, kad ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą pagrįstai nurodė, kad atsakovė nepagrindė gyvenamosios vietos Didžiojoje Britanijoje turėjimo, nepateikė įrodymų dėl gaunamų darbinių pajamų, todėl negalima daryti išvados, kad atsakovės elgesys šiuo aspektu yra sąžiningas ir kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų užtikrinti vaikų interesai. Pasisakant dėl nepilnamečių vaikų interesų, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovei išvežus vaikus į užsienį, o po to galimai priėmus teismo sprendimą nustatant vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu, vaikams tektų per trumpą laiką kelis kartus pakeisti gyvenamąją vietą, o tai galėtų turėti jiems neigiamą įtaką.

25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš dalies tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovės atskirąjį skundą.

26. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

atmesti atskirąjį skundą.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Margarita Stambrauskaitė