Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo valstija“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų N. Š. ir uždarosios akcinės bendrovės „Verslo valstija“ prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.

8. Apeliacijos objektą sudaro Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos prašymas išduoti vykdomąjį raštą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo ir prašymo dėl pareiškėjos įpareigojimo pateikti įrodymus

9. Apeliantė UAB „Verslo valstija“ kartu su atskiruoju skundu pateikė 2021 m. spalio 19 d. lėšų pervedimo nurodymo Nr. 4977 kopiją.

10. N. Š. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė – 2021 m. spalio 19 d. mokėjimo nurodymo kopiją ir 2021 m. spalio 20 d. mokėjimo nurodymo kopiją Nr. 44.

11. Apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

12. Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

13. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Verslo valstija“ nebuvo pateikusi atsiliepimo į N. Š. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir tik atskirajame skunde išdėstė savo argumentus, šalių naujai pateikti rašytiniai įrodymai apeliaciniame procese yra reikšmingi šioje byloje nagrinėjamiems klausimams dėl vykdomojo rašto išdavimo klausimo išnagrinėjimo, šių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl siekiant išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas šiuos įrodymus priima ir vertins juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 314 straipsnis).

14. Apeliantė UAB „Verslo valstija“ prašo įpareigoti N. Š. pateikti dokumentus, aplinkybes apie gautą 2021 metais avansą. Nagrinėjamu atveju N. Š. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė argumentus, taip pat pateikė įrodymą dėl 2021 mokėjimo, todėl spręsti klausimo dėl įpareigojimo teikti tokius duomenis pagrįstumo nėra tikslinga, todėl toks prašymas atmestinas.

Dėl vykdomojo rašto išdavimo

15. Apeliantė nurodo, kad kreditorė N. Š. yra skolinga skolininkei, todėl galimas vienarūšių reikalavimų įskaitymas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išdavė vykdomąjį raštą.

16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartis – tai sutartis, kuria šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Šalims ginčą išsprendus taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudarius taikos sutartį bei teismui šią patvirtinus, sutartis įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas) pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo sprendimo (nutarties), kuriuo patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013; 2020 m. spalio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-611/2020).

17. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės (CPK 646 straipsnio 3 dalis).

18. Teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir yra vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-706/2015). Vykdomojo rašto išdavimo procese teismas neturi teisės keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų. Teismo gali būti keičiama tik šių sąlygų, nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-706/2015). Vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys, nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje. Pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktą, vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014).

19. Taikos sutarties 6 punkte nustatyta, kad pareiškėjas UAB „Verslo valstija“ įsipareigoja pareiškėjai N. Š. iki 2023 m. gruodžio 31 d. sumokėti ne mažiau, kaip 2000,00 Eur skolos dalį, o likusią pagal šią sutartį skolos dalį – 9062,86 Eur – iki 2024 m. liepos 30 d., piniginius mokėjimus atliekant bankiniu pavedimu į pareiškėjos N. Š. atsiskaitomąją sąskaitą, esančią AB „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini). Taikos sutarties 7 punkte nustatyta, kad už likusią skolos dalį pareiškėjui UAB „Verslo valstija“ nuo 2024 m. sausio 1 d. iki pat faktinio visos skolos grąžinimo (įskaitant ir priverstinį išieškojimą) skaičiuojamos 10 (dešimties) procentų metinės palūkanos. Taikos sutarties 8 punkte nustatyta, kad UAB „Verslo valstija“, kaip žemės nuomininkas, įsipareigoja už pareiškėją N. Š. tiesiai mokesčių administratoriui sumokėti gyventojo pajamų mokestį nuo žemės nuomos mokesčio sumos, t. y. nuo 8169,59 Eur.

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. nutartis, kuria patvirtinta šalių sudaryta Taikos sutartis yra įsiteisėjusi ir privalo būti vykdoma (CK 6.985 straipsnis, CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pažymėtina, kad pati apeliantė atskirajame skunde pripažįsta, kad yra skolinga 9 062,86 Eur sumą, kuri nustatyta Taikos sutarties 6 punkte. Kadangi apeliantė šios skolos negrąžino, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė išduoti vykdomąjį raštą pagal Taikos sutarties 6-8 punktus. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl vykdomojo rašto išdavimo – sprendžiama tik tai, ar skolininkas įvykdė, kokia dalimi įvykdė, ar neįvykdė taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.

21. Apeliantė nurodo, kad pati kreditorė N. Š. yra skolinga apeliantei, tačiau pateiktas mokėjimo nurodymas tokio fakto nepatvirtina, kadangi pervedant 7 252,06 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodyta: „Už 2022 m. žemės nuomą pagal 2021-10-10 žemės sklypų nuomos sutartį“. Matyti, kad šis mokėjimas susijęs su 2021 m. spalio 10 d. žemės sklypų nuomos sutartimi, dėl kurios ir buvo sudaryta Taikos sutartis. Taigi pats mokėjimo nurodymas skolos fakto neįrodo. Kreditorė N. Š. ginčija tokios skolos egzistavimą. Pati apeliantė nurodo, kad kreipsis į teismą dėl 9 062,86 Eur priteisimo (6 669,10 Eur skola ir 3 000 Eur delspinigių), taigi pripažįsta, kad šiuo metu nėra duomenų, kurie neginčytinai pagrįstų, kad kreditorė yra skolinga apeliantei. Pažymėtina, kad CK 6.131 straipsnyje nustatyta tam tikra tvarka, kuria atliekamas vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymas, tačiau nagrinėjamoje byloje apeliantė tokių įrodymų, kurie pagrįstų jos teiginius apie atliktą įskaitymą nepateikė, taigi, negalima daryti išvados, kad Taikos sutartis buvo įvykdyta. Galimas ar tikėtinas įskaitymo egzistavimas ateityje negali būti pagrindu neišduoti vykdomojo rašto dėl neįvykdytos Taikos sutarties, kuri patvirtinta įsiteisėjusia teismo nutartimi.

22. Šiuo atveju apeliantė neginčija, kad nesumokėjo skolos iki Taikos sutartyje nustatyto termino, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai išdavė vykdomąjį raštą.

Dėl bylos baigties

23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutartį nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.