- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-11
- Bylos Nr.
- e2A-570-267/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00381-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Burbulienė, Lina Muchtarovienė, Vilija Valantienė
- Atsakovas
- Ž. Z.
- Ieškovas
- M. Ž.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkės ir pranešėjos), Linos Muchtarovienės, Vilijos Valantienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Ž. Z. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2130-671/2018 pagal ieškovės M. Ž. ieškinį atsakovui Ž. Z. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, byloje išvadą teikianti institucija – Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė M. Ž. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 19 d. teismo įsakymu Nr. L2-566-344/2011 priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui I. Z. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymui priteistas lėšas indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka priklausomai nuo infliacijos ir pavedant jas uzufrukto teise administruoti ieškovei. Nurodė, kad su atsakovu turi sūnų I. Z., gim. (duomenys neskelbtini). Iki vaiko gimimo ir gimus vaikui jie kurį laiką gyveno Škotijoje, 2011 m. pavasarį susipyko ir ji grįžo gyventi į Lietuvą. Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 19 d. teismo įsakymu Nr. L2-566-344/2011 iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas vaikui po 130 Lt (37,65 Eur) nuo 2011 m. vasario 17 d. iki vaiko pilnametystės. Paskui su atsakovu ji vėl susitaikė, išvyko gyventi į Škotiją, abu dirbo, vaikui samdė auklę. Jų bendras gyvenimas nesusiklostė ir 2011 m. rudenį galutinai išsiskyrė, ji grįžo gyventi į Lietuvą. Atsakovas vaikui išlaikymą teikė nereguliariai, pervesdavo po 30–50 Eur. Šiuo metu sūnus yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, lanko (duomenys neskelbtini) progimnazijos 1 klasę, vaiko išlaikymui kas mėnesį išleidžia apie 600 Eur, tai išlaidos būsto išlaikymui, maistui, rūbams, avalynei, vaistams, mokymosi ir laisvalaikio prekėms, sporto būreliui. Vaikas turi problemų su kojos kaulais, dažnai serga. Reikalingos lėšos mokyklos renginiams, vaiko pramogoms. Visų vaiko norų patenkinti negali, stengiasi užtikrinti tik būtiniausius poreikius. Ji yra sukūrusi šeimą, su sutuoktiniu L. Ž. gyvena jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute Telšiuose, moka buto pirkimui gautą paskolą. Šiuo metu ji yra vaiko priežiūros atostogose, augina 1,5 metų dukrytę M. Ž.. Jos pajamas sudaro 139 Eur vaiko priežiūros išmoka. Sutuoktinis dirba Švedijoje statybos darbus, gauna apie 400–500 Eur darbo užmokestį. Jų šeimai padeda uošviai, nupirkdami reikalingų prekių vaikams, prisidėdami prie sąskaitų apmokėjimo.
2. Atsakovas Ž. Z. su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad lėšas vaiko išlaikymui siunčia kas mėnesį ir tai sudaro apie 60 Eur. Švenčių proga ir gydymo išlaidoms pinigų skiria papildomai ir didesnėmis sumomis. Su sūnumi negali susisiekti, nes ieškovė jį užblokavo socialiniuose tinkluose. Jis gyvena Škotijoje, dirba pagal patentą su statybomis susijusius darbus, todėl jo gaunamos pajamos priklauso nuo oro sąlygų ir sezoniškumo. Be I. Z. turi dar du nepilnamečius vaikus, be to, jo draugė šiuo metu irgi laukiasi kūdikio. Galėtų sūnaus I. išlaikymui skirti po 100 Eur kas mėnesį.
3. Byloje išvadą teikianti institucija – Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad skyriaus darbuotojai bendravo su ieškove ir atsakovo motina. Ieškovė dėl turtinės padėties negali vaiko išlaikymui skirti didesnės pinigų sumos, bet ji atlieka visą vaiko kasdienę priežiūrą. Atsakovo motinos teigimu, atsakovas į bylą ketino pateikti duomenis apie turtą, gaunamas pajamas, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas gyvena ir dirba užsienyje, kur pragyvenimo lygis ir gaunamos pajamos yra didesnės, mano, kad jis gali vaikui teikti didesnį išlaikymą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Telšių apylinkės teismas Telšių rūmai 2018 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 19 d. teismo įsakymu priteisto išlaikymo dydį ir priteisė iš Ž. Z. išlaikymą sūnui I. Z. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur nuo 2018 m. kovo 8 d. iki vaiko pilnametystės. Nurodė išlaikymui priteistas lėšas indeksuoti LR Vyriausybės nustatyta tvarka priklausomai nuo infliacijos ir pavedė jas uzufrukto teise administruoti vaiko motinai M. Ž.. Likusią ieškinio dalį atmetė. Iš Ž. Z. priteisė M. Ž. 133 Eur bylinėjimosi išlaidas ir 44 Eur valstybei žyminį mokestį.
5. Teismas vertino, kad išlaikymas šalių nepilnamečiam sūnui buvo priteistas prieš 7 metus, kai vaikui buvo 4 mėnesiai, taigi jo poreikiai neabejotinai pasikeitė, tai yra padidėjo. I. Z. yra 7 metai, jis išaugo, turi tam tikrų sveikatos sutrikimų, lanko mokyklą, papildomus užsiėmimus, todėl atsirado papildomų išlaidų, susijusių su mokymu, ugdymu, gabumų lavinimu. Be to, per 7 metus pasikeitė šalies ekonominė padėtis, maisto produktų, rūbų, komunalinių patarnavimų, paslaugų kainos. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas pripažino, kad priteistas išlaikymo dydis 130 Lt (37,65 Eur) nebeatitinka išaugusių vaiko poreikių ir yra pakitęs iš esmės.
Šalies argumentai
6. Ieškovė yra nurodžiusi, kad visos jos šeimos pajamas sudaro apie 600 Eur, iš kurių jie moka paskolą, komunalinius mokesčius, pragyvena patys ir išlaiko du nepilnamečius vaikus. Nors ieškovė teigia, kad jų šeimai pragyventi padeda uošviai, nupirkdami sauskelnių mažajai dukrai, mokymosi priemonių sūnui ar padengdami dalį sąskaitų, tačiau jokių duomenų apie realias savo sutuoktinio pajamas ar kitų asmenų finansinę pagalbą nepateikė, todėl teismas vertino, kad pagal turtinę ieškovės ir jos šeimos padėtį, ji negali skirti ir neskiria apie 600 Eur vien tik nepilnamečio sūnaus I. Z. poreikiams tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
7. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas būtų nepajėgus uždirbti papildomas lėšas, reikalingas sūnaus išlaikymui. Atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų apie kitus išlaikytinius nepateikė ir, jei jo netenkina šiuo metu gaunamos pajamos ar esama turtinė padėtis, jis privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti kuo geriau apmokamą darbą ir taip garantuoti savo nepilnamečiam vaikui būtiną aprūpinimą. Šiuo atveju byloje nustatytos aplinkybės, kad atsakovas gyvena ir dirba užsienyje, kur pragyvenimo lygis ir gaunamos pajamos yra didesnės, vengė teismui pateikti duomenis apie savo turtinę padėtį, teismo vertintinos vaiko interesų naudai, vertinant, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia teikti didesnį, nei priteistas, išlaikymą vaikui. Įvertinęs būtinuosius vaiko poreikius, šalių turtinę padėtį, vadovaudamasis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekdamas užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, teismas pakeitė priteisto išlaikymo dydį ir priteisė iš atsakovo išlaikymą sūnui I. Z. periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį bei išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovas Ž. Z. prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. balandžio 30 d. sprendimą priteisiant iš atsakovo sūnaus išlaikymui po 100 Eur bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8. 1. Apeliantas iš esmės sutinka, kad vaikui augant didėja jo poreikiai, todėl sutinka teikti daug didesnį išlaikymą savo sūnui – 100 Eur, tačiau ne didesnį nei leidžia jo finansinės galimybės. Ieškovė prašydama padidinti teikiamą išlaikymą beveik aštuonis kartus, jokių objektyvių duomenų, kaip konkrečiai pasikeitė vaiko poreikiai, nepateikė. Teismas priteisdamas daugiau nei 5 kartus didesnį išlaikymą iš esmės rėmėsi deklaratyviais ieškovės ieškinyje nurodytais teiginiais, kurie byloje nebuvo pagrįsti rašytiniais įrodymais. Pats teismas pripažindamas, kad ieškovė negali skirti ir neskiria apie 600 Eur vien tik nepilnamečio sūnaus poreikių tenkinimui, nevertino, kiek būtinos ir reikalingos ieškovės ieškinyje nurodytos išlaidos, tokiu būdų perkėlė šių nepagrįstų išlaidų naštą atsakovui, tai akivaizdžiai lėmė nepagrįsto ir atsakovo interesus pažeidžiančio sprendimo priėmimą.
8.2. Teismas priimdamas sprendimą rėmėsi nepagrįsta prezumpcija, jog darbas užsienyje visais atvejais garantuoja didesnes pajamas, neišsiaiškino atsakovo realios turtinės padėties, dėl to padarė nepagrįstas išvadas ir priteisė atsakovo pajamas viršijantį išlaikymą.
8.3. Teismas iš esmės nevertino kaip pasikeitė atsakovo ir ieškovės turtinė padėtis po 2011 m. vasario 19 d. Telšių apylinkės teismo įsakymo priėmimo.
8.4. Apeliantas tvirtina, kad jis nevengė teismui pateikti duomenų apie savo turtinę padėtį, byloje turėjo atstovą, dėl to, teismas padarė neteisingą išvadą, jog minėtos aplinkybės vertintinos vaiko interesų naudai, sprendžiant, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia teikti didesnį, nei priteistas išlaikymas vaikui. Apeliantas neturi realių galimybių teikti nustatyto 200 Eur per mėnesį išlaikymo, kadangi to neleidžia jo turtinė padėtis. Atsakovas sutinka padidinti teikiamo išlaikymo dydį nuo iki šiol mokėtų 37 Eur iki 100 Eur, tai atitiktų vaiko poreikius ir atsakovo turtinę padėtį.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė M. Ž. prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimo išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Ieškovė leistinais įrodymais pagrindė tiek išlaikymo padidinimo būtinumą, tiek priteistiną išlaikymo sumą, todėl byloje neįrodyta, jog atsakovas negali teikti tokio dydžio išlaikymo ar kad vaikui toks išlaikymas nebūtinas.
9.2. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu teikia naujus įrodymus, kurie nepridėtini prie bylos, nes teismui pasižadėjo teikti byloje įrodymus, kuriuos teikia su skundu, net asmeniškai parvykti į teisminį bylos nagrinėjimą, vienok, elgėsi nesąžiningai, taip sudarydamas sąlygas teismui pagrįstai konstatuoti atsakovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo.
11. Apeliantas kartu su apeliacinius skundu teikia naujus įrodymus nurodydamas, kad atsakovas šiuo metu yra išvykęs ir šią bylą vedė per atstovą (atstovavimo sutartis yra byloje), teikė atstovui duomenis apie turimus įsipareigojimus kitus išlaikytinius, tačiau atsakovui nėra žinoma, dėl kokių priežasčių minėti duomenys nebuvo teismui pateikti. Tokie apelianto teiginiai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Visų pirma, atsakovas teikdamas teismui atsiliepimą į ieškinį yra nurodęs, kad bylą ves ne per advokatą, pirmosios instancijos teisme atsakovas nebuvo atstovaujamas advokato ir byloje nėra duomenų apie atstovavimo sutarties sudarymą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Antra, bylą nagrinėjęs teismas iki paskirto teismo posėdžio buvo nurodęs atsakovui pateikti rašytinius įrodymus apie savo gaunamas pajams ir turimą turtą, tačiau šios pareigos atsakovas neįvykdė.
12. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teisme ribojamas naujų įrodymų pateikimas. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas nepriima naujų įrodymų, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK įtvirtinta ribotos apeliacijos instituto specifika lemia, jog aukštesnės instancijos teisme vykstantis procesas nėra laikomas pirmosios instancijos teismo tęsiniu, todėl apeliacijoje pakartotinis bylos nagrinėjimas nevyksta, o yra tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nepadarė klaidos. Toks tikrinimas atliekamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus duomenis įvertinant, ar teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog apeliacinės instancijos teismas taiso teismo, bet ne šalių padarytas klaidas, todėl bylos šalys turi siekti, kad visa reikiama medžiaga būtų pateikta nagrinėjant bylą žemesnės instancijos teisme, kuriame ir koncentruojamas procesas. Lietuvos Aukščiausias Teismas, pasisakydamas dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui ribojimo, konstatavo, jog tuo siekiama užkirsti kelią piktnaudžiavimu procesu – jį vilkinti, bylinėtis naudojantis netikėtumu ar dalimis teikiant įrodymus, bet ne atviroje diskusijoje rungtyniškumo sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Naujus įrodymus leidžiama pateikti tik jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ir kai bylos šalis įrodymų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta.
13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad duomenys apie atsakovo turtinę padėtį galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, apelianto teikiamų naujų įrodymų nepriima ir jų nevertina.
Dėl išlaikymo dydžio padidinimo
14. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Nurodyti kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
15. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi, proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
16. Apeliantas iš esmės sutinka, kad vaikui augant didėja jo poreikiai, tačiau mano, kad išlaikymas sūnui negali būti didesnis nei leidžia jo finansinės galimybės. Apeliantas tvirtina, kad ieškovė prašydama padidinti teikiamą išlaikymą beveik aštuonis kartus, jokių objektyvių duomenų, kaip konkrečiai pasikeitė vaiko poreikiai, nepateikė. Teismas priteisdamas daugiau nei 5 kartus didesnį išlaikymą iš esmės rėmėsi deklaratyviais ieškovės ieškinyje nurodytais teiginiai, kurie byloje nebuvo pagrįsti rašytiniais įrodymais. Atsakovas su tokiu teismo sprendimu nesutinka, motyvuodamas tuo, kad nurodytas išlaikymo dydis yra per didelis ir nepagrįstas, kad jis sūnaus išlaikymui sutiktų mokėti po 100 Eur kas mėnesį. Su tokia apelianto dėstoma pozicija teisėjų kolegija kategoriškai nesutinka.
17. Ieškovė reikalavimą padidinti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį sūnui grindė padidėjusiais vaiko poreikiais (maistui, aprangai, sveikatos priežiūrai, papildomam lavinimui bei ugdymui) dėl vaiko amžiaus. Aplinkybę, kad vaikui augant didėjo ir jo poreikiai, pripažįsta ir pats apeliantas. Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes iš esmės pripažino pagrįstomis ir įrodytomis, dėl to ieškinį tenkino iš dalies, t. y. padidino iš atsakovo teikiamo (37,65 Eur) išlaikymo dydį kas mėnesį iki 200 Eur, nors ieškovė prašė 300 Eur. Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad nepilnamečio sūnaus poreikiai yra pasikeitę dėl jo amžiaus, sveikatos būklės, be to, kaip minėta sprendime, poreikiai išaugo ir dėl savaime padidėjusių maisto produktų kainų, įvairių prekių ir paslaugų, vaistų kainų ir t. t., dėl to reikalingas didesnis išlaikymas, todėl vien šios aplinkybės pakanka, kad būtų sprendžiamas išlaikymo padidinimo klausimas. Be to, minimali mėnesinė alga yra orientacinis kriterijus, į kurį atsižvelgia teismas, priteisdamas išlaikymą nepilnamečiam asmeniui. Išlaikymas vaikui iš atsakovo priteistas 2011 metų vasario mėnesį, kada sūnui tebuvo keturi mėnesiai, išlaikymo dydis nekito iki 2018 metų, nors minimali mėnesinė alga padidėjo iki 400 Eur. Be to, pirmosios instancijos teismas iš apelianto priteisė lygiai pusę minimaliojo išlaikymo sumos, kurios dydis priteisiant išlaikymą yra net nekvestionuojamas. Teisėjų kolegija mano, kad 100 Eur suma, kurią sutinka mokėti atsakovas, nagrinėjamoje situacijoje yra akivaizdžiai per maža ir neatitiktų prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo.
18. Kaip patvirtina bylos duomenys, pirmosios instancijos teisme atsakovas neginčijo ieškovės pateikto vaiko poreikių dydžio, kuriuo, priimdamas sprendimą, pasirėmė ir pirmosios instancijos teismas, todėl apeliacinis skundas nurodytais argumentais taip pat negali būti grindžiamas. Be to, atsakovas, apeliaciniame skunde tvirtindamas, kad kai kurie išlaidų dydžiai (pavyzdžiui, vaiko liga, sąlygojusi ieškinyje nurodytų vaistų, tepalo, inhaliatoriaus naudojimo būtinumą, vaistų receptus, išlaidas jiems įsigyti, būtinumą naudotis internetu ir pan.) yra nepagrįsti įrodymais, tačiau šių išlaidų būtinumą paneigiančių įrodymų nepateikė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo aptarti šalių nepilnamečio vaiko poreikiai ir nustatytos išlaidos jiems tenkinti atitinka protingumo kriterijų, išvardyti poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra reikalingos vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai ir pan. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovės nurodytas ir teismo priteistas išlaikymo dydis netgi neatsispindi kai kurių būtinų išlaidų, nes ieškovė, su kuria šalių nepilnametis sūnus nuolat gyvena, patiria daugiau išlaidų, susijusių su vaiko išlaikymu, kadangi jai tenka pareiga aprūpinti sūnų gyvenamuoju plotu, kasdieniais higienos reikmenimis, maistu, drabužiais ir pan., t. y. ieškovei neišvengiamai tenka didesnis išlaikymo sūnui teikimas, kuris susijęs su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu, ir šių poreikių iš esmės neįmanoma numatyti iš anksto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šalių nepilnamečio sūnaus poreikius ir pagrįstai sprendė, kad jo išlaikymui reikia po 200 Eur kas mėnesį tėvo mokamų periodinių išmokų.
19. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad teismas nevertino, kaip pasikeitė atsakovo ir ieškovės turtinė padėtis po 2011 m., o priimdamas sprendimą rėmėsi nepagrįsta prezumpcija, jog darbas užsienyje visais atvejais garantuoja didesnes pajamas, dėl to padarė nepagrįstas išvadas ir priteisė atsakovo pajamas viršijantį išlaikymą.
20. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis. Šiuo atveju sutiktina su teismo išvada kad atsakovas gyvendamas ir dirbamas užsienyje, kur pragyvenimo lygis ir gaunamos pajamos yra didesnės bei vengdamas teismui pateikti duomenis apie savo turtinę padėtį, vertintinos vaiko interesų naudai, sprendžiant, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia teikti didesnį, nei priteistas, išlaikymą vaikui.
21. Atsakovo argumentai, kad, padidinus išlaikymą sūnui, nukentės kitų trijų nepilnamečių atsakovo vaikų interesai, taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad apsisprendimas sukurti šeimą ir turėti vaikų, be kita ko, lemia įsipareigojimų juos išlaikyti iki pilnametystės atsiradimą (CK 3.30, 3.192 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Taigi, apeliantas priimdamas sprendimą susilaukti dar trijų vaikų, turėjo įvertinti socialinę riziką, savo galimybes jiems gimus išlaikyti ne tik juos, bet ir sūnų I. Z.. Todėl atsakovas, būdamas sveikas ir darbingas asmuo, privalo imtis priemonių vaiko teisėms ir interesams apsaugoti, jo būtiniems poreikiams patenkinti.
22. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė įrodymus, kad ji patyrė 200 Eur advokato išlaidų už atsiliepimą į apeliacinį skundą surašymą, todėl atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmestas, iš atsakovo jos naudai priteistina 200 Eur suma už advokato teisinę pagalbą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš Ž. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.