Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 12 d. nuosprendžio, kuriuo L. L. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį – 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant jį per mėnesį neatlygintinai dirbti po 10 (dešimt) valandų visuomenės labui;

pagal BK 286 straipsnį – 10 (dešimties) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant jį per mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir L. L. paskirta subendrinta bausmė – viešieji darbai 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį šiuo laikotarpiu per mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir L. L. paskirta 8 (aštuonių) mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant jį šiuo laikotarpiu per mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui (viso 160 valandų).

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b) papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtos viešųjų darbų bausmės laiką įskaitytas L. L. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. birželio 21 d. 23 val. iki 2023 m. birželio 22 d. 10.49 val., t. y. viena diena, vieną sulaikymo dieną prilyginant 6 (šešioms) viešųjų darbų valandoms.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus nuspręsta ją panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš L. L. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteista 62,40 Eur (šešiasdešimt du eurai 40 ct) nukentėjusiojo E. K. (E. K.) gydymo išlaidoms atlyginti bei 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš L. L. priteista Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai 1 238,83 Eur (vienas tūkstantis du šimtai trisdešimt aštuoni eurai 83 ct) padarytai žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. L. L. nuteistas už tai, kad 2023 m. gegužės 28 d., (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „Maxima“, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, ketindamas suvartoti pats, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, už piniginį atlygį – 20 Eur, įgijo 1 folijos lankstinuką su viduje esančia narkotine medžiaga – karfentaniliu, kurio masė yra 0,000032 g, kurį laikė su savimi, kol 2023 m. birželio 21 d. apie 22.25 val., (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai jo mėlynos kuprinės vidinėje kišenėje rado minėtą folijos lankstinuką su viduje esančia narkotine medžiaga – karfentaniliu. Šie L. L. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat jis, 2023 m. birželio 21 d. apie 22.25 val., (duomenys neskelbtini), namuose, antrojo aukšto kambaryje, elgdamasis agresyviai, būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų (jo šlapime rasta difenhidramino, karfentanilio, norkarfentanilio (karfentanilio metabolito)), sulaikymo metu panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui ? Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) vyriausiajam patruliui E. K., šio darbo metu atliekant tarnybines funkcijas, o būtent jis priešinosi sulaikymui ir tyčia spyrė vieną kartą dešinės kojos keliu E. K. į kairės pusės šonkaulius, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam E. K. sukėlė fizinį skausmą. Šie L. L. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 286 straipsnyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Apeliacinis skundas atmetamas.

4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, L. L. parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį, BK nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė, o skunde nurodomos aplinkybės nesuteikia pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė ir nustatyta jos realizavimo forma yra netinkama, todėl teisėjų kolegija, remdamasis skunde nurodytais argumentais, neturi pagrindo daryti priešingą išvadą ir pakeisti nuteistajam paskirtą bausmę.

5. Vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad individualizuojant bausmę būtina įvertinti BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

6. Nagrinėjamoje byloje L. L. pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, ir nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje. BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už baudžiamojo nusižengimo padarymą gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas. BK 286 straipsnio sankcija taip pat numato alternatyvias bausmes ? už šio nusikaltimo padarymą kaltininkas baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu L. L. skyrė, nuteistajam palankesniu dalinio bausmių sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys) subendrintą bausmę – viešuosius darbus 1 (vieneriems) metams, įpareigojant šiuo laikotarpiu per mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui, t. y. už baudžiamąjį nusižengimą ir nusikaltimą nuteistajam buvo paskirta švelniausia bausmės rūšis. Taip pat pirmos instancijos teismas, pritaikęs BK 64¹ straipsnį, bausmę sumažino vienu trečdaliu ir L. L. paskyrė galutinę 8 (aštuonių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant šiuo laikotarpiu per mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui (iš viso 160 valandų), į paskirtos bausmės laiką įskaitė laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. birželio 21 d. 23.00 val. iki 2023 m. birželio 22 d. 10.49 val., t. y. vieną dieną, vieną sulaikymo dieną prilyginant 6 (šešioms) viešųjų darbų valandoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu). Taigi, skirdamas baudžiamojo įstatymo sankcijose numatytas bausmes bei šias bendrindamas tarpusavyje pirmosios instancijos teismas BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatų nepažeidė.

7. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, spręsdamas dėl L. L. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino esmines bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltės formą (padaryti tyčiniai baudžiamasis nusižengimas ir nesunkus nusikaltimas), nuteistojo asmenybę ? L. L. anksčiau teistas (bylos duomenimis net 17 kartų), turėdamas nepanaikintą ir neišnykusį teistumą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir nusikaltimą, baustas administracine tvarka. Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę (L. L. kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)), į atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamą veiką numatytą BK 286 straipsnyje padarė būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), bei nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

8. Skunde nurodoma, jog nuteistasis planuoja įsidarbinti UAB „R.“ stambaus profilio montuotoju, taip pat po reabilitacijos tvarkosi gyvenimą, todėl neturės laiko dirbti viešuosius darbus dėl to prašo juos pakeisti į baudą. Apygardos teismas, įvertinęs šiuos skunde išdėstytus argumentus, skundžiamame nuosprendyje pateiktus motyvus, bei prokuroro teismo posėdyje pateiktus SODROS duomenų bazės ir Administracinių nusižengimų registro išrašus, sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su nuteistojo argumentais. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog nors L. L. ir nurodo, kad dirba, ir tai patvirtina paminėtas SODROS duomenų bazės išrašas, tačiau šie duomenys neleidžia daryti išvados, jog dėl nuteistojo darbo pobūdžio jis negalėtų atlikti viešųjų darbų bausmės. T. y., teismui nebuvo pateikta nei L. L. darbo sutartis, kurioje būtų išdėstytos darbo sąlygos, nei jo darbo grafikas bei funkcijos, tad jo nurodomos aplinkybės, dėl negalėjimo atlikti viešųjų darbų, yra deklaratyvios, nepagrįstos objektyviais duomenimis. Pažymėtina ir tai, jog minėta bausmė nuteistajam numatyta atlikti per pakankamai ilgą laiko tarpą, t. y. 8 mėnesius. Nuteistasis jam paskirtos viešųjų darbų bausmės vykdymui turėtų skirti 20 valandų per vieną mėnesį, t. y. tik dvi su puse darbo dienos, todėl šis terminas, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, niekaip negali pakenkti L. L. darbui ir jo gaunamam darbo užmokesčiui. Pastebėtina ir tai, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 14 straipsnio 2 dalyje įtvirtina, kad viešųjų darbų atlikimo vietą ir darbą parenka Probacijos tarnyba pagal sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitų įstaigų ir organizacijų (toliau – darbdaviai, pas kuriuos atliekama viešųjų darbų bausmė) paraiškas. Darbas parenkamas atsižvelgiant, kiek tai yra įmanoma, į nuteistojo specialybę ar profesiją, gyvenamąją vietą ir jo paties pageidavimą.

9. Teisėjų kolegijos vertinimu nuteistojo prašymas pakeisti jam paskirtą viešųjų darbų bausmę į baudą, negali būti tenkinamas ne tik dėl paminėtos L. L. nurodomos deklaratyvios aplinkybės ? negalėjimo suderinti viešųjų darbų bausmės su jo darbu, bet ir dėl kitos aplinkybės ? jo požiūrio į visuomenėje nustatytas visuotinai priimtinas elgesio taisykles bei baudų mokėjimą. Analizuojant nuteistojo asmenybę, kaip jau paminėta, matyti, jog L. L. anksčiau teistas net 17 kartų, šioje byloje inkriminuojamą nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą padarė neišnykus teistumui, Administracinių nusižengimų registro duomenimis daugybę kartų baustas administracine tvarka ir paskirtų baudų nėra sumokėjęs nuo 2019 metų, nors skunde nurodo, kad padarė išvadas dėl savo elgesio ir po reabilitacijos tvarkosi gyvenimą, tačiau matyti, jog šie teiginiai taip pat yra deklaratyvūs ? L. L. 2024 m. birželio 3 d. nutarimu yra nubaustas už ANK 71 straipsnio 2 dalyje nusižengimo padarymą, t. y. nustatyta, jog 2024 m. gegužės 10 d. jis vartojo narkotines-psichotropines medžiagas ir pažeidimo padarymo metu buvo apsvaigęs nuo jų. Tokios nustatytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei aptartų aplinkybių visumoje rodo didesnį asmenybės pavojingumą, tad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes, turėjo galimybę svarstyti skirti L. L., ne pačią švelniausią, o pačią griežčiausią ? laisvės atėmimo bausmę, numatytą BK 286 straipsnyje, kuri, teisėjų kolegijos vertinimu, labiausiai atitiktų L. L. asmenybę ir bausmės paskirties keliamus tikslus, tačiau nesant prokuroro skundo, teismas negali pabloginti nuteistojo teisinės padėties labiau nei to prašoma apeliaciniame skunde. Taigi, įvertindama nustatytas aplinkybes, taip pat tai, jog nuteistajam šioje byloje priteistas civilinių ieškinių atlyginimas, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nėra pagrindo tenkinti L. L. skundo ir paskirtą viešųjų darbų bausmę keisti į baudą.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

10. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. gegužės 30 d. pažyma Nr. APD-2024-05941 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 79,17 Eur už L. L. suteiktą antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

11. Vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 2 dalimi teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-7-628/2020). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis procesas buvo inicijuotas pagal nuteistojo skundą, kuris atmetamas, kad nuteistasis yra darbingo amžiaus, kaip pats nurodo, yra dirbantis, išlaidų suma nėra didelė, todėl iš L. L. valstybės naudai išieškotina 79,17 Eur suma valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo L. L. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš L. L. valstybės naudai 79,17 Eur (septyniasdešimt devynis eurus, septyniolika ct) dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo apeliacinės instancijos teisme.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.