Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aurelijaus Rauckio ir Laimos Šeputienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. gynėjo advokato Vladimiro Buslovičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtos bausmės:

– pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimas su intensyvia priežiūra 6 (šešiems) mėnesiams, nustatant, jog V. P. turi būti savo namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., taip pat paskirti įpareigojimai dalyvauti elgesio pataisos programoje ir pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis;

– pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 60 (šešiasdešimties) MGL (3000 Eur (trijų tūkstančių eurų)) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, bausmės, paskirtos už atskirus nusikaltimus, subendrintos visiškai jas sudedant ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimas su intensyvia priežiūra nustatant, jog V. P. turi būti savo namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., taip pat skirti įpareigojimai dalyvauti elgesio pataisos programoje ir pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis ir 60 (šešiasdešimties) MGL (3000 Eur (trijų tūkstančių eurų)) dydžio bauda.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdymą – panaikinti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, V. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 (trejus) metus, įskaitant draudimą tokią teisę įgyti, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, iš V. P. valstybės naudai priteista konfiskuotino automobilio ,,Toyota Prius“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 8610 Eur (aštuoni tūkstančiai šeši šimtai dešimt eurų).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimis, 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniu, V. P. įpareigotas per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti alkoholio prevencijos programoje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

6. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Ši baudžiamojo proceso nuostata ne tik apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, bet ir įtvirtina teismo pareigą patikrinti bylą tokia apimtimi, kokie yra suformuluoti reikalavimai apeliaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Taigi apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina atsižvelgdamas į nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, apelianto reiškiamų prašymų apimtį, pobūdį, konkretumą, tikslumą, kartu patikrindamas ir tai, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.

7. Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 25 d. nuosprendį skundžia nuteistojo gynėjas, kuris prašo išteisinti ginamąjį kaip nepadariusį nusikalstamų veikų. Nuosprendis skundžiamas keliais aspektais: dėl netinkamo įrodymų vertinimo pripažįstant V. P. kaltę, kadangi nuteistojo ir jo gynėjo teigimu – V. P. veikoje nebuvo nusikaltimo, įtvirtinto BK 140 straipsnio 1 dalyje objektyviųjų sudėties požymių bei byloje nėra tiesioginių įrodymų, patvirtinančių jo kaltę dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarytos nusikalstamos veikos, taip pat nebuvo paneigta nuteistojo versija. Be to, apeliaciniame skunde nesutinkama ir su konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos dydžiu.

8. Vadovaujantis baudžiamojo proceso įstatymu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nusikalstamų veikų padarymu kaltinamų asmenų baudžiamosios atsakomybės klausimą, savo išvadas dėl nusikalstamų veikų objektyviųjų ir subjektyvių požymių egzistavimo privalo pagrįsti įrodymais, juos įvertinti vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame BPK straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, bylą nagrinėjančio teismo kompetencija yra nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, kad asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius.

9. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Pagal kasacinio teismo praktiką esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-73-495/2022).

11. Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamąją bylą, skundžiamą nuosprendį, apeliacinio skundo motyvus, neturi pagrindo sutikti su nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais dėl atlikto netinkamo įrodymų tyrimo ir nepagrįsto V. P. pripažinimo kaltu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai aprašė visus teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, juos įvertino laikydamas BPK reikalavimų, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, pateikė įrodymų vertinimo motyvus, teismo išvadas dėl nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo bei kaltės, kurios yra pagrįstos, atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes. Vis tik teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai individualizavo baudžiamojo poveikio priemonę, kiek tai susijusi su konfiskuotino turto vertės dydžiu, dėl ko šioje dalyje nuosprendis keistinas.

Dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo

14. Nusikalstama veika, įtvirtinta BK 140 straipsnyje, padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata. Nustatant, ar dėl panaudoto fizinio smurto nukentėjusiajam kilo fizinis skausmas, atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017).

17. Visų pirma pažymėtina, kad nuteistasis iš esmės pripažįsta, jog tarp jo ir nukentėjusiosios kilo konfliktas ir kad jis konflikto metu buvo sugriebęs I. Š. tiek už plaukų, dėl ko galėjo išsirauti plaukų sruoga, tiek už palaidinės, dėl ko ji suplyšo. Teisėjų kolegija kritiškai vertina nuteistojo išsakytas įvykio aplinkybes, kad jis buvo nukritęs ir besikeldamas suėmė nukentėjusiajai už plaukų ir palaidinės neturėdamas tyčios sukelti fizinio skausmo, kadangi, kolegijos vertinimu, tai nėra tos kūno vietos ir objektai, kurių pagalba asmeniui fiziškai padėtų atsistoti. Juo labiau įvertinus vaizdo medžiagoje fiksuotas aplinkybes, jog I. Š. plaukai buvo sukelti ir surišti viršugalvyje, o palaidinė sugadinta ties krūtine. Be to, šioje dalyje V. P. parodymai nesutampa su ikiteisminio tyrimo metu duotaisiais, kuomet jis 2024 m. liepos 1 d. vykiosios apklausos metu parodė, jog pripažįsta, kad žodinio konflikto metu I. Š. sugriebė už plaukų ir juos patempė. Betempiant jie kartu nukrito ant žemės, ji atsistojo pirma, o keliantis jam nuo žemės jis sugriebė I. Š. už maikutės, dėl ko ši plyšo (2 t., b. l. 11-13). Pažymėtina, kad nukentėjusiosios parodymai taip pat nepatvirtino nuteistojo duotų parodymų apie tai, kad plaukai buvo sugriebi netyčia, siekiant nuteistajam atsistoti. Kaip matyti iš nuteistojo teisme išsakytų argumentų, jis supranta, jog ėmimas už plaukų asmeniui gali sukelti fizinį skausmą. Taigi, teisėjų kolegija pritaria skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, kad V. P. konflikto metu, veikdamas tyčia, sukėlė I. Š. fizinį skausmą.

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, teisingumo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu patvirtintos Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės nenurodo fizinio skausmo sukėlimo nustatymo kriterijų. Fiziniam skausmui konstatuoti nėra būtinos specialios medicinos žinios, fizinio skausmo sukėlimą gali nustatyti ir pats teismas, remdamasis įrodymais, patvirtinančiais, jog nukentėjęs asmuo buvo mušamas ar prieš jį kitaip buvo smurtaujama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-180-719/2020, 2K-278-489/2022). Nagrinėjamu atveju teismas pagrįstai nustatė, kad V. P. pavartoti fiziniai veiksmai – suėmimas ir tempimas už plaukų, dėl ko net buvo išpešta gan didelė plaukų sruoga (1 t., b. l. 26, 97) neabejotinai sukėlė I. Š. fizinį skausmą.

Dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo

21. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Teismų praktikoje vairavimas esant neblaiviam, kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, vertintinas kaip piktybiškas, itin šiurkštus ir pavojingas, rodantis asmens itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, elgesys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-283-942/2020, 2K-72-976/2022).

22. V. P. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad 2024 m. liepos 11 d. apie 12:30 val., Ž. gatvėje, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,81 promilių neblaivumas.

23. Nuteistasis ir jo gynėjas tvirtina, jog V. P. šios nusikalstamos veikos nepadarė, nėra tiesioginių veikos įrodymų, be to, nebuvo tikrinta ir nėra paneigta nuteistojo versija, kad vairavo ne jis pats, o jo draugas. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, joje esančiais ir pirmosios instancijos teisiamuosiuose posėdžiuose ištirtais įrodymais, pritaria apylinkės teismo nuosprendyje padarytai išvadai dėl V. P. kaltės padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką. Ši išvada pagrįstai padaryta sujungus visus byloje esančius įrodymus į loginę seką.

27. Apylinkės teisme liudytoju apklaustas V. S. parodė, kad įvykį pamena, tačiau paprašė pagarsinti jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuos vėliau patvirtino, kaip teisingus. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad 2024 m. liepos 11 d. apie 12 val. buvo gautas pranešimas, kad pranešėjas žino kur yra neblaivus vairuotojas su automobiliu ,,Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pranešėjas teigė, kad asmuo taip pat vogė numerius nuo stovinčio automobilio. Prieš vykstant į pranešime nurodytą vietą, buvo susisiekta su pranešėju M. J., kuris nurodė kur automobilis Toyota tuo metu važiavo. Pranešėjo buvo paprašyta, jog šis važiuotų paskui minėtą automobilį, kol jį sustabdys policijos pareigūnai. Pranešėjas teigė, jog matė, kad su automobiliu prie garažų atvažiavo stipriai neblaivus V. P., jiems pakalbėjus šis išvažiavo. Pranešėjas visą laiką sekė automobilį ,,Toyota Prius“ matė, jog vairuoja automobilį V. P., automobilyje važiavo vienas, be keleivių. Tuomet pranešėjas informavo, kad V. P. su automobiliu nusuko link (duomenys neskelbtini) sodų ir sustojo. Kuomet su automobiliu sustojo, pranešėjas visą laiką, kiek buvo įmanomą stebėjo vairuotoją, teigė, jog matė, kad alkoholinių gėrimų sustojęs V. P. nevartojo. Netrukus prie minėto automobilio pirmieji atvyko kolegos pareigūnai P. T. ir L. M., kurie vairuotoją rado automobilyje. Netrukus jiems taip pat atvykus prie minėto automobilio, V. P. sėdėjo keleivio vietoje, paklausus kas vairavo automobilį, šis atsakė, kad draugas M., kuris atvarė automobilį ir pats išėjo į garažą, kuris yra prie įmonės „E“, (duomenys neskelbtini). V. P. vengė pasitikrinti blaivumo vis teigdamas, kad automobilio nevairavo, nors tuo metu prie automobilio kitų asmenų jokių nebuvo. Vėliau blaivumą pasitikrino, pirmu patikrinimu nustatyta 1,88 promilių neblaivumas, antru patikrinimu nustatyta 1,81 promilių neblaivumas. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas parodė, kad įvykio vietoje V. P. buvo vienas, kitų asmenų nebuvo, paklausus kas vairavo, nurodė, kad M., bet paaiškėjo, kad M. buvo pranešėjas, kas vairavo transporto priemonę. Pranešėjas sekė automobilį, iki kol atvyko pareigūnai, jis buvo sustojęs ir laukė atvykstančių pareigūnų, vėliau su juo prasilenkė, pranešėjas važiavo su baltu BMW. Taigi, priešingai nei teigia nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde, pranešėjo liudytojo M. J. duoti parodymai sutampa su kitais byloje esančiais duomenimis – skambučio į BPC išklotine ir garso įrašu bei policijos pareigūnų duotais parodymais, todėl jie laikytini patikimais.

28. Nors nuteistasis tvirtino, kad automobilį vairavo ne jis, vis tik teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, jog tokie parodymai vertintini kaip V. P. siekis išvengti griežtos atsakomybės. Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio metu V. P. duotų parodymų – jis kaltės dėl 2024 m. liepos 11 d. įvykio neprisipažino, teigė, jog jis nevairavo, vairavo draugas K. M., pravarde ,,Mu.“, kuris jau yra miręs. Apylinkės teismas pagrįstai šias aplinkybes vertino kritiškai, kaip V. P. siekį kaltę perkelti kitam asmeniui, kurio nėra objektyvios galimybės apklausti teisiamojo posėdžio metu.

29. Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis parodė, jog K. M. yra jo draugas, pas jį dirbdavo prie ūkio darbų, gyveno pas jo tėvus, taip pat jis dirbdavo garažuose kur remontuojamos fūros ir traktoriai. Vaizdo įrašuose, kur fiksuota, tai dėl girtumo sakė, kad ,,Mo.“, turėjo būti ,,Mu.“. Tada jis ne sau išsinuomojęs automobilį buvo, bet K. tuo metu važinėdavo, nes tuo metu jis pats neturėjo teisių. ,,Mx.“ jam paskambino ir pasiūlė važiuot pabūt prie ežero, nes jam reikėjo dirbti ir draugas jam pasiūlė pabūti prie ežero ir palaukti porą valandų, kol jis dirbs. Tai jis jo laukė ir svaiginosi, bet nevairavo ir gal prišnekėjo tuo metu nebūtų dalykų, kad M. išėjo pavalgyti. Vaizdo įraše matosi, kad jis nevairavo automobilio, nes stovėjo šalia, automobilio rakteliai visada būdavo numesti automobilio priekyje. Girdėjo liudytojo M. J. apklausą, tačiau liudytojas skolingas jam pinigų, dėl to ir gavosi konfliktas. Negali tiksliai atsakyti, kada pasišalino vairavęs automobilį ,,Mo.‘‘.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, šią nuteistojo gynybinę versiją paneigia ir byloje esantys vaizdo įrašai, daryti pareigūnų uniformose esančiais vaizdo registratoriais. Įrašuose aiškiai užfiksuota, kad pareigūnams atvykus į įvykio vietą, šalia pievoje stovinčio automobilio buvo vienas asmuo – V. P., kuris nuolat kartojo, kad ne jis vairavo, kad jo pareigūnai už vairo nepagavo, dėl to jis nekaltas. Jis ne kartą tvirtino, kad vairavo jo geras draugas Mo., vėliau jį ne kartą įvardijo M., teigė, kad jis sėdi garažuose, kad pastatė mašiną ir nuėjo į garažus. Per daugiau nei pusvalandį bendravimo su pareigūnais, nuteistasis nė karto nepaminėjo K. M., ar pravardės „Mu.“. Apklausiamas pareigūnas taip pat patvirtino supratęs, kad nuteistasis jiems įvardijo būtent M. J., kaip asmenį, neva vairavusį automobilį ,,Toyota Prius“, tačiau atvykus pareigūnams matė kaip M. J. išvyko su savo baltos spalvos automobiliu BMW, kuriuo ir persekiojo V. P. tiesiogiai bendraudamas su pareigūnais telefonu ir nurodydamas V. P. kelionės trajektoriją. Be to, nuteistojo pateikta versija, kad kitas asmuo būtų pastatęs automobilį tokioje vietoje (įvarytą į pievą, atokiau nuo kelio) ir nuėjęs pėsčiomis iki garažų, kurie yra netoliese, ir kur yra vietos pastatyti automobilį,

31. Taigi byloje esantys įrodymai neabejotinai patvirtina, kad automobilį vairavo būtent V. P., kad automobilyje tuo metu bei atvykus pareigūnams, jis buvo vienas, kad vairavo būdamas neblaivus, nes tikrinimo metu nustatytas 1,88 ir antru bandymu – 1,81 promilės neblaivumas, dėl ko jis pagrįstai pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių

32. Teismas, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, privalo atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus – į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai). Taip pat atsižvelgtina į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė ir nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-369-942/2015, 2K-87-976/2020, 2K-122-976/2021, 2K-266-648/2022). Teismas privalo nustatyti ir įvertinti visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir jų visumos, o ne pavienių aplinkybių, pagrindu nuteistajam skirti bausmę už padarytą nusikalstamą veiką.

33. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į skundžiamame nuosprendyje išdėstytus motyvus dėl nuteistajam V. P. skirtinos bausmės, sprendžia, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje surinktais duomenimis, teisingai nustatė ir išanalizavo bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju V. P. padarė du tyčinius baigtus nusikaltimus, kurie priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai. Pirmosios instancijos teismas nenustatė nuteistojo nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taip pat teismas atsižvelgė ir į nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, kad jis eilę kartų baustas administracine tvarka, byloje esantys ir nusikalstamas veikas apibūdinantys įrodymai charakterizuoja V. P. kaip asmenį, negebantį kontroliuoti savo impulsų bei veiksmų, o nusikalstamų veiksmų neigimas ar menkinimas, teismo klaidinimas ir siekis išvengti atsakomybės, rodo jo atsainų požiūrį į įstatymų laikymąsi.

34. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Už šią nusikalstamą veiką V. P. paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūrą, nustatant, jog V. P. nuo 23.00 val. iki 06.00 val. turi būti savo namuose, taip pat teismas jam paskyrė įpareigojimus – dalyvauti elgesio pataisos programoje ir pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Už šią nusikalstamą veiką V. P. paskirta 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 2 dalimi, skirtos bausmės pagrįstai buvo subendrintos taikant visišką bausmių sudėjimą (BK 63 straipsnio 3 dalis).

35. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę pakoreguoti gali tik tada, kai kaltininkui paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. P. individualizuotas bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, vadovavosi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir kitomis baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis. Pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas bei paskirta subendrinta bausmė atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo, todėl jos keisti apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo.

36. Kartu su bausme nuteistajam buvo paskirtos ir trys baudžiamojo poveikio priemonės: uždrausta naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones trejus metus, įskaitant tokią teisę įgyti (BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis); valstybės naudai priteista konfiskuotino turto – automobilio ,,Toyota Prius“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 8610 Eur (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 7 punktas, 72 straipsnio 2 ir 5 dalys); įpareigotas per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti alkoholio prevencijos programoje (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 10 punktas, BK 72⁵ straipsnis).

37. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių, numatytų BK 67 straipsnio 2 dalyje, yra uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas). BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

38. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje ar BK 281¹ straipsnyje nurodytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialiąja teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialiąja teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-489/2017). Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET arba BK 281, 281¹ straipsniuose nurodytus nusikaltimus padarė šiurkščiai ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008, 2K-599/2012, 2K-401/2014 ir kt.).

39. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. P. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarė būdamas neblaivus, įvykio vietoje patikrinus blaivumą, nustatytas 1,81 prom. neblaivumas. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas atsakomybę už tokią veiką baudžiamajame kodekse aiškiai išreiškė valstybės itin griežtą požiūrį į neblaivių ir apsvaigusių asmenų vairavimą ir jų keliamą pavojų. Net ir numatančiame švelnesnę atsakomybės rūšį Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnyje įtvirtina, kad už transporto priemonių vairavimą, kai tą daro neblaivus (nuo 0,41 iki 1,5 prom.) skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą yra privaloma (ANK 422 straipsnio 5, 6 dalys). Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis, susipažinusi su V. P. baustumais už eilę administracinių nusižengimų, sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai paskyrė jam trijų metų terminą, per kurį uždrausta naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones bei per šį terminą tokią teisę įgyti.

40. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika padaryta neblaivaus asmens, apylinkės teismas pagrįstai paskyrė ir baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72⁵ straipsnyje. Šioje normoje įtvirtinta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. Apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu įpareigodamas V. P. per devynis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti alkoholio prevencijos programoje, teisės taikymo klaidų nepadarė.

41. Apeliaciniame skunde bei apeliacinės instancijos teisme nuteistojo gynėjas ir pats nuteistasis neginčijo V. P. paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių, susijusių su teisės vairuoti atėmimu trejų metų laikotarpiui bei uždraudžiant per šį laikotarpį tokią teisę įgyti bei su dalyvavimu alkoholio prevencijos programoje. Nesutinkama tik su konfiskuotino turto vertės dydžiu, teigiant, kad konfiskuojant tokią sumą bus nesilaikoma proporcingumo principo ir ši poveikio priemonė prilygs dar vienai bausmei. Teisėjų kolegija su tokiais skundo argumentais sutinka iš dalies.

42. Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Turto konfiskavimo klausimus reglamentuoja BK 72 straipsnis, kurio 2 dalis įtvirtina, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

43. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus; jo įgyvendinimo tvarka bendriausia prasme nustatyta šio straipsnio 2 ir 3 dalyse. Konstitucinio Teismo doktrinoje pripažįstama, kad vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala (1997 m. balandžio 8 d. nutarimas).

44. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,51 promilės alkoholio, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už tai baudžiamąją atsakomybę. Šioje byloje nuteistojo V. P. nusikalstamos veikos padarymo metu vairuotas automobilis „Toyota Prius“ atitinka pirmiau šioje nutartyje nurodytus konfiskuotino turto požymius (BK 72 straipsnio 2 dalis), o kadangi jis nuosavybės teise priklauso ne pačiam kaltininkui, o D. S. (1 t., b. l. 162) (ginčo dėl to nėra), todėl pagrįstai taikytos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos.

45. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog, kai sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Byloje nesant tokių duomenų, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę. BK 72 straipsnio 5 dalies aspektu sprendžiant dėl konfiskuotino automobilio vertės nustatymo, teismų praktikoje paprastai yra taikomas transporto priemonės rinkos vertės kriterijus, t. y. tokio automobilio vertė yra nurodoma pagal vidutinę tokios transporto priemonės rinkos kainą. Tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

46. Byloje esanti VšĮ „Emprekis“ pažyma (1 t., b. l. 170) patvirtina, kad lengvojo automobilio „Toyota Prius“, 2012 m., hibridas, hečbekas, vidutinė kaina Lietuvoje yra 8610 Eur. Būtent šią sumą pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nusprendė išieškoti iš V. P.. Bylos medžiagoje nėra duomenų apie tai, kad iki nusikaltimo padarymo transporto priemonė „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būtų turėjusi rimtų techninių gedimų, dėl kurių jos eksploatacija būtų sudėtingesnė, o vidutinė rinkos vertė – mažesnė. Priešingai, automobilis buvo techniškai tvarkingas, kaip nurodė V. P. pagal iškvietimą atvykusiems pareigūnams, su šiuo automobiliu V. P. vežiojo klientus. Pažymėtina, kad konfiskuotino turto vertė nėra maža todėl, teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus nuteistojo sunkią materialinę padėtį bei prastą sveikatos būklę, šią sumą tikslinga mažinti.

47. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis V. P. yra asmuo, turintis negalią. Po 2010 metų įvykio, kuomet nuteistasis buvo pašautas į galvą, kaip pasekmė šiuo metu liko šiek tiek paralyžiuota kairė kūno pusė, V. P. tik iš dalies darbingas (30 proc.). Kaip matyti iš „Sodros“ duomenų, oficialiai V. P. nedirba, išsiėmęs individualios veiklos liudijimą. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas nurodė, kad V. P. mėnesinės pajamos yra neįgalumo pašalpa, kuri siekia 473 Eur. Nors byloje gauti duomenys patvirtina, kad nuteistasis nusikalstamų veikų padarymo metu buvo pakaltinamas, atsižvelgtina, kad jis gydytas psichiatrinėje ligoninėje ir jam konstatuotos organinis asmenybės sutrikimas (F07.0), psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas (F10.2).

48. Atsižvelgtina ir į tai, kad kaip nurodė nuteistasis apeliacinės instancijos teismo posėdyje, jis šiuo metu gyvena kartu su nukentėjusiąja, kuri nusikalstamų veikų padarymo metu turėjo du nepilnamečius vaikus (paauglę bei negalią turinčią mažametę) bei jos teigimu, tuo metu laukėsi V. P. vaiko, kas suponuoja jog nuteistasis privalės prisidėti prie vaiko išlaikymo. Pažymėtina ir tai, kad skundžiam nuosprendžiu nuteistajam paskirta ir piniginė bauda. Duomenų, kad V. P. turėtų savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių ar kito vertingo turto, santaupų, bylos medžiagoje nėra. Todėl daroma išvada, kad V. P. materialinė padėtis nėra itin gera, nulemta ir turimos negalios.

49. Pažymėtina, jog konfiskuotino turto vertės klausimas turi būti vertinamas kompleksiškai su kitais bylos duomenimis, taip pat ir su aplinkybėmis, susijusiomis su padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu, kaltininko asmenybe ir ar tokios vertės turto konfiskavimas nebūtų nepakeliama finansinė našta nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Proporcingumo principas baudžiamosiose bylose iš esmės yra aiškinamas kaip teisingas balansas (pusiausvyra) tarp visuomenės intereso poreikio tenkinimo ir asmens teisių apsaugos. Kasacinio teismo praktikoje, kurioje remiamasi Konstitucinio Teismo ir EŽTT praktika, išaiškinta, jog turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė, tačiau ji turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-942/2019, 2K-168-511/2020 ir kt.). Esant šioje nutartyje aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad iš V. P. išieškoma konfiskuotino turto vertė turi būti mažinama per pusę, t. y. iki 4305 Eur.

50. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ne visos baudžiamojo poveikio priemonės V. P. buvo individualizuotos tinkamai, todėl skundžiamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. lapkričio 25 d. nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 4 punkto pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo V. P. gynėjo advokato Vladimiro Buslovičiaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. lapkričio 25 d. nuosprendį pakeisti dalyje dėl turto konfiskavimo:

konfiskuotino automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą sumažinti iki 4305 Eur (keturių tūkstančių trijų šimtų penkių eurų).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.