Kauno apylinkės teismo sprendimas

15. Atsakovas D. Š. atsiliepimo į pradinį ir patikslintą ieškinį nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti ir apie teismo posėdį pranešta tinkamai, asmeniškai jam įteikiant šaukimą. Todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

22. Trečiasis asmuo UAB „Intrum Lietuva“ atsiliepimo nepateikė. Prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.

24. Institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, kad nepilnamečių P. Š. ir E. Š. tėvai nuo 2016 m. lapkričio mėnesio gyvena skyrium. Ieškovė su nepilnametėmis dukromis, savo motina ir sūnėnu gyvena 3 kambarių bute su visais patogumais (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Butas nuosavybės teise priklauso ieškovės motinai. Namuose tvarkinga ir švaru, yra šeimai reikalingi baldai, namų apyvokos daiktai, buitinė technika. Vaikai nevaržomai naudojasi visu butu. Nepilnametėms sudarytos sąlygos mokytis, ugdytis, ilsėtis. Ieškovė nedirba, registruota Darbo biržoje. Jai mokama 320 Eur nedarbo draudimo išmoka. Ieškovės teigimu, atsakovas nuo 2016 m. lapkričio mėnesio vaikų išlaikymui pervedė 600 Eur, dukterų neaplanko, tik kartais telefonu paskambina vyresniajai dukrai. Pasak ieškovės, jai vaikus išlaikyti padeda tėvai. Atsakovas gyvena Kaune, todėl VTAS neturi duomenų apie atsakovą. Nepilnametė P mokosi Sietuvos progimnazijoje, baigė 1-ą klasę, lankė mokamą keramikos būrelį ir mokamus mentalinės matematikos užsiėmimus. P pasakojo, kad su tėvu bendrauja telefonu, bet jis skambina retai, telefonu pasveikino ją su gimimo diena. Kai tėvas gyveno šeimoje, jis dažnai namo grįždavo neblaivus. Mergaitė pasidžiaugė, kad gerai sutaria su mama ir su sese, pareiškė norą gyventi su abiem tėvais. Nepilnametė E lanko darželį „Saulėgrąža“. Darželyje lanko mokamą šokių būrelį, mokamus anglų kalbos užsiėmimus ir mokamas psichologo konsultacijas. Pasak motinos, mergaitė auga sveika. E teigė, kad jai patinka gyventi Vilniuje, pasidžiaugė, kad santykiai su mama, sese, senele ir pusbroliu labai geri. Su mama važiuoja prie ežero, su sese ir broliuku žaidžia, eina pasivaikščioti ir kitaip leidžia laiką. Kalbant apie tėtį mergaitė pradėjo jaudintis, sakė pykstanti ant jo, nes tėtis būdamas neblaivu mušė mamą. Ji papildė, jog telefonu su tėčiu nesikalba ir nenori, kad jis atvažiuotų. E pareiškė tvirtą norą gyventi su mama ir su sese.

25.1. VTAS išvadoje taip pat nurodė, kad ieškovė tinkamai rūpinasi dukromis, užtikrina jų teises ir interesus augti saugioje, vaikų poreikius atitinkančioje aplinkoje, todėl šalių nepilnamečių dukterų gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitiktų geriausius vaikų interesus. Taip pat atsižvelgiant į vaikų interesus iš atsakovo nepilnametėms dukroms priteistinas išlaikymas, kuris garantuotų būtiną ir socialiai priimtiną vaikų poreikių patenkinimą.

27. 2016-10-06 trečiasis asmuo L. B. pareiškė savarankišką ieškinį, kuriuo prašė po santuokos nutraukimo atsakovo D. Š. prisiimtus įsipareigojimus pagal 2016-08-06 pasirašytus 3 vekselius pripažinti asmenine D. Š. prievole bei priteisti iš jo visas bylinėjimosi išlaidas.

28. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė santuoką sudarė 2007 m. liepos 16 d. Kauno Šv. Mykolo Arkangelo (Įgulos) RKB ir įregistravo 2007 m. rugpjūčio 1 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. 1543 (byloje pateiktas santuokos liudijimo originalas). Šalims gyvenant santuokoje, (duomenys neskelbtini) gimė dukra P. Š., o (duomenys neskelbtini) gimė dukra E. Š..

29. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka dėl kito sutuoktinio kaltės galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose.

29. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. v. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-233/2011 ir kt.).

30. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Siekiant proporcingai paskirstyti šalių įrodinėjimo pareigas, nurodyto straipsnio 3 dalyje nustatyta šios taisyklės išimtis, išvardijant atvejus, kai atsakovo sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama. Tačiau ir šioje normoje nustatytais atvejais ieškovui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. Be to, ši prezumpcija yra nuginčijama, kitas sutuoktinis gali ją paneigti įrodęs, kad santuoka iširo dėl kitų priežasčių.

31. Atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo ieškovė įrodinėja aplinkybėmis, kad jau nuo pirmos dukros gimimo atsakovas buvo nelojalus, vadovavosi tik savo asmeniniais interesais ir nepaisė šeimos interesų. Ieškovas paliko ją su ką tik gimusia dukra ir leido laiką su draugais, o ieškove ir naujagimė dukra jam nerūpėjo. Ieškovės paaiškinimu, atsakovo išėjimai iš namų ir nesirūpinimas šeima po šio atvejo nesibaigė. Jam nerūpėjo ir antroji gimusi dukra. Jis dažnai negrįždavo į namus, ieškovei ištisai melavo, nesirūpino vaikų poreikiais, nenupirko net būtiniausių jiems daiktų (sauskelnių, vežimėlio). Ieškovės paaiškinimu, ją materialiai rėmė jos tėvai, kurie nupirkdavo ką reikia, faktiškai išlaikė vaikus, o taip pat prisidėjo prie banko paskolos dengimo ir grąžino dalį atsakovo skolų. Teigė, kad padėjo ir atsakovo tėvai, kurie mokėjo mokesčius už elektrą, padengė dalį kredito įmokų bankui. Atsakovas ne tik nesirūpino šeimos poreikių tenkinimu, nepagarbiai elgėsi su ieškove, bet ir neatsakingai skolinosi, be ieškovės žinios ir sutikimo. Atsakovas nieko nepasakojo ieškovei apie skolas ir jai nėra žinoma, kur jos buvo panaudotos, tačiau ieškovės teigimu, šeimos reikmėms tos lėšos nebuvo panaudotos. Ieškovės nuomone, jos buvo tiesiog iššvaistytos. Apie dalį skolų ieškovė sužinojo kreditoriams pradėjus jų ieškoti. ieškovės paaiškinimu, jai buvo žinoma tik apie skolą R. G., už kurią ji ir jos tėvai laidavo, kadangi atsakovas teigė, kad reikia grąžinti skolą D, kurio siųsti asmenys buvo atvykę į namus ir grasino, dėl to netgi buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vėliau paaiškėjo, kad pasiskolinęs pinigus iš R. G., atsakovas skolos L. D. negrąžino ir jis kreipėsi dėl vykdomojo įrašo išdavimo.

32. Atsakovo kaltę dėl šeimos iširimo ieškovė grindė ir tuo, kad maždaug prieš tris metus iki bylos iškėlimo, atsakovas pradėjo nesaikingai vartoti alkoholį. Būdamas girtas, naudojo prieš ją psichologinį ir fizinį smurtą. Jau iškėlus bylą teisme, dėl patirto smurto 2016 m. lapkričio mėnesį, jai teko bėgti iš namų. Dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Po šio įvykio su dukromis ji persikėlė gyventi į Vilnių pas tėvus. Dėl patirto streso kreipėsi psichiatro pagalbos, o mergaitėms buvo suteikta psichologo pagalba.

34. Be savo paaiškinimų, atsakovo kaltę dėl šeimos iširimo ieškovė įrodinėjo trečiojo asmens L. B. paaiškinimais.

34.1. Trečiojo asmens paaiškinimu, ieškovė yra jo dukra, jų santykiai artimi, dukra jam dažnai skambindavo, guosdavosi, jis lankydavo dukrą, todėl jam yra žinomos šalių gyvenimo aplinkybės.

34.2. Trečiojo asmens paaiškinimu, dar iki santuokos sudarymo D. Š. vertėsi automobilių verslu. Jis stengėsi sudaryti verslininko įvaizdį ir jam tai sekėsi. Iki 2010 metų šeima gyveno lyg ir normaliai, bet nuo 2010 metų prasidėjo D. Š. skolos. Sužinojusi apie skolas, A. klausdavo, kur jis tuos pinigus deda, ką su jais daro. Bet D. Š. jai atsakydavo, kad tai ne jos reikalas. Apie verslą su ja nekalbėjo, laikėsi pozicijos, kad tai vyrų reikalas. Dukra A. baigusi farmaciją, iki dukrų gimimo dirbo vaistinėje, taip pat skaitė paskaitas. Su ieškovo vykdoma veikla nebuvo susijusi. Gimus dukroms, ieškovė nedirbo, gaudavo tik pašalpas. Iš savo darbo užmokesčio ir pašalpų ji mokėjo bankui kreditą, o jis išlaikė vaikus. Dukros šeimą pradėjo remti nuo 2011 m. vidurio, nes po 2010 m. įvykių, kai išaiškėjo atsakovo skola L. D., situacija tik blogėjo. Sužinojo, kad D. Š. prisiskolino pinigų ir iš kitų žmonių. Ir jis, ir ieškovė tai sužinodavo jau po fakto. Jam pačiam skambino M., sakė, kad davė 2000 Eur automobilio pirkimui ir dar paskolino 4000 Eur, o D. Š. automobilio nenupirko ir skolos negrąžino. 2012 m. D. Š. pradėjo gerti, du kartus sumušė sutuoktinę. Atsakovas šeima nesirūpino, nenupirkdavo net maisto. Buvo, kad A. Š. negalėdavo dukros nuvežti į mokyklą, nes neturėjo su kuo nuvežti, o D. Š. tuo nesirūpino. Jis už savo pinigus A. nupirko automobilį už 3000 Eur, bet D. Š. jį kažkam atidavė už skolas.

35. Teismo vertinimu, nors trečiasis asmuo L. B. yra ieškovės tėvas, tačiau jo duoti paaiškinimai yra objektyvūs. Trečiasis asmuo neinterpretuoja šalių santykių, o aiškina jam gerai žinomas aplinkybes, kadangi ir pats nukentėjo nuo atsakovo nesąžiningo elgesio. Atsakovui nesirūpinant šeima, jam teko perimti atsakovo vaidmenį dėl vaikų išlaikymo. Trečiajam asmeniui gerai žinomas ir atsakovo neatsakingas elgesys skolinantis pinigus, nes pačiam teko patirti žalingas tokio elgesio pasėkmes, – siekdamas apsaugoti dukrą ir jos šeimą nuo galimai neteisėtų kreditoriaus veiksmų išieškant skolą (L. B. paaiškinimu, sužinojęs apie grasininus jis kreipėsi į prokuratūrą ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas), jis sutiko laiduoti už atsakovo skolą R. G., kad būtų grąžinta skola L. D.. Taip pat jam teko padengti dalį R. G. paskolos, atsakovui laiku jos negrąžinus. Taigi. trečiasis asmuo yra tiesioginis ieškovės nurodytų aplinkybių, lėmusių šeimos iširimą, liudininkas.

36. Teismo vertinimu, ieškovė įrodė atsakovo netinkamą elgesį jos ir nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Kaip matyti iš ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimų bei byloje pateiktų SODROS duomenų, atsakovas vertėsi individualia veikla (automobilių prekyba), turėdamas verslo liudijimą (4 t. b.l. 21-83, 1 t. b.l. 68). Atsakovė dirbo kitokio pobūdžio darbą – vaistinėje, su atsakovo verslu nebuvo susijusi (su atsakovu kaip šeimos narys dirbo K. Š.), (5 t. b.l. 3-20, 1 t. b.l. 68). Nors nenustatyta, kad atsakovas, imdamas avansu ir skolindamasis dideles pinigų sumas, tyčia būtų siekęs pakenkti šeimos interesams, tačiau iš ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimų matyti, kad jis elgėsi itin neatsakingai ir dėl to nukentėjo šeimos, o taip pat ir kitų atsakovo artimųjų, kuriems teko grąžinti atsakovo skolas, turtiniai interesai.

37. Byloje nustatyta, atsakovas net tik neatskleidė savo sutuoktinei apie iš L. D. ir kitų asmenų gautus pinigus, jų panaudojimą, bet galimai nepasisekus verslo planams ir atsiradus pirmosioms skoloms, jų nesistengė grąžinti ir negrąžino, nors tokią galimybę turėjo: ieškovei ir jos tėvams laidavus, atsakovas gavo iš R. G. paskolą, kuri buvo skirta L. D. skolos grąžinimui. Ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimu, atsakovas netgi neinformavo sutuoktinės ir apie tai, kad jis negrąžino L. D. skolos, o pinigus panaudojo savom reikmėm.

43. Atsakovas nepateikė atsiliepimo ir savo nuomonės dėl pavardžių po santuokos nutraukimo palikimo neišreiškė. Nesant atsakovo prieštaravimo, ieškovės reikalavimas temnkintinas, po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokos metu jų turėtos pavardės, atitinkamai „Š“ ir „Š“.

44. Santuokos pagrindu atsiranda sutuoktinių tarpusavio turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai. Santuoką nutraukus, šie santykiai nutrūksta išskyrus kai kurias teises ir pareigas, kurių tolimesnis įgyvendinimas turi būti išsprendžiamas santuokos nutraukimo momentu. Viena iš tokių pareigų yra sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareiga. Reikalauti priteisti išlaikymą galima tik esant santuokai, taip pat ją nutraukiant ar pripažįstant negaliojančia. CK 3.72 str. nustato buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo tvarką ir sąlygas. Teisės į išlaikymą neturi sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, taip pat tas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (CK 3.72 str. 1 ir 4 d.).

45. Nustačius atsakovo kaltę dėl šeimos iširimo, pagal nustatytą teisinį reguliavimą, jis neturi teisės į išlaikymą. Be to, išlaikymo reikalingumo jis neįrodinėjo ir tokio reikalavimo nereiškė. Ieškovė taip pat nereiškė reikalavimo priteisti jai išlaikymą, nurodė, kad išlaikymas šalims nėra reikalingas.

46. Šalims nepareiškus reikalavimo priteisti tarpusavio išlaikymą, išlaikymas šalims nepriteistinas.

47. Nustatyta, kad šalys yra dukrų P. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. Š., gim. (duomenys neskelbtini) tėvai. Santuokos nutraukimo metu mergaitės yra nepilnametės.

48. Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečių dukterų gyvenamąją vietą su ja. Atsakovas analogiško reikalavimo nepareiškė, jokių prieštaravimų neišreiškė. Institucija teikianti išvadą byloje Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad nepilnametės dukros P. Š. ir E. Š. nori gyventi su mama. Ieškovė tinkamai rūpinasi dukromis, jų auklėjimu, priežiūra, laisvalaikiu, buitimi. Todėl pritaria nepilnamečių dukterų gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove.

49. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė viena augina šalių nepilnametes dukras. Ji dukras myli bei jomis rūpinasi, prižiūri. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas vertina, kad šalių nepilnamečių dukrų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka nepilnamečių vaikų interesus ir jų nepažeis. Todėl P. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (Civilinio kodekso 3.174 straipsnio 2 dalis).

50. Ieškovė nurodė, kad neprieštarauja dėl atsakovo dalyvavimo auklėjant nepilnametes dukras, specialios bendravimo tvarkos nustatyti neprašė. Institucija teikianti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad nepilnametė M. K. su atsakovu bendrauja telefonu ir nenurodė, kad toks bendravimas kenktų nepilnametės interesams.

54. Ieškovė patikslintame ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo D. Š., išlaikymą nepilnametėms dukroms P. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis, mokant kas mėnesį kiekvienai po 200 Eur iki jų pilnametystės.

56. Atsakovas neginčijo ieškovės reikalavimo dėl išlaikymo nepilnametėms dukroms dydžio ir priteisimo.

57. ylos duomenimis, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, (duomenys neskelbtini) Kauno raj., ieškovė nekilnojamojo turto nėra įgijusi (1 t. b. 10-13, 14). Atsakovo vardu registruotos transporto priemonės: ROVER, 420, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) TIKI TREILER, C-275L, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW, PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovės vardu registruotų transporto priemonių nėra (1 t. b.l. 64). Ieškovė yra nedirbanti, nuo 2012-11-19 registruota Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus miesto skyriuje (1. t. b.l. 67), VSDFV duomenimis, jokių išmokų negauna (4 t. b.l. 3-20). Teismo posėdyje ieškovė nurodė, jog materialiai ją remia ir padeda išlaikyti vaikus tėvai.

60. Atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas (priešingų įrodymų byloje nėra). Nors duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas nėra, tačiau nustatyta, kad jis verčiasi individualia veikla. Todėl tikėtina, kad iš vykdomos veiklos jis gauna pajamas ir yra pajėgus teikti savo nepilnametėms dukroms ieškovės prašomo dydžio išlaikymą. Pažymėtina, kad ieškovė išlaikymą nepilnamečiams vaikams prašė priteisti įvertindama, kad ir ji teiks tokio pat dydžio išlaikymą.

62. Pažymėtina, kad pagal šiuo metu nusistovėjusia teismų praktiką, siekiant, kad užaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas tik vaiko minimalių poreikių tenkinimu, svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos principu, bei siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas. Iš atsakovo priteistinas ieškovės prašomo dydžio išlaikymas periodinėmis išmokomis, po 200 Eur kas mėnesį P. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), nuo ieškinio padavimo dienos (2016-06-13) iki jų pilnametystės (Civilinio kodekso 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Išlaikymas kasmet indeksuojamas LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (Civilinio kodekso 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis). Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė A. Š., išimtinai vaiko interesams tenkinti (Civilinio kodekso 3.190 str., 3.203 str.).

65. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas: 0,0729 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais - sodo pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitais (inžineriniais) kiemo statiniais (kiemo aikštelė, rūkykla, tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) Kauno r.sav. nekilnojamasis turtas, (duomenys neskelbtini)., Kauno raj. Turtas įgytas santuokos metu, 2009-04-08 dovanojimo sutarties Nr. 2-957 pagrindu. Ieškovė nekilnojamojo turto nėra įgijusi (1 t. b. 10-13, 14, 62-63).

66. Atsakovui taip pat priklauso nuosavybės teise transporto priemonės: automobilis ROVER, 420, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas atsakovo vardu 2003-05-27, priekaba TIKI TREILER, C-275L, valst. (duomenys neskelbtini), registruota atsakovo vardu nuosavybės teise 2007-06-08, ir automobilis VW, PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovo vardu nuosavybės teise registruotas atsakovo vardu 2005-05-10 (1 t. b.l. 65-66). Ieškovės vardu registruotų transporto priemonių nėra (1 t. b.l. 64).

67. Patikslintu ieškiniu ieškovė prašė nurodytą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, registruotą atsakovo vardu, po santuokos nutraukimo palikti atsakovo asmenine nuosavybe.

68. Atsakovas dėl šio prašymo atsiliepimo nepateikė ir pozicijos neišreiškė. Nesant prieštaravimų, vertintina, kad atsakovas šiam prašymui neprieštarauja.

69. Be to, nustatyta, kad šalys santuoką sudarė 2007-08-01. Taigi, transporto priemonės įgytos iki santuokos sudarymo, o žemės sklypas ir sodo pastatas atsakovui dovanotas. Todėl nekilnojamasis turtas ir transporto priemonės yra atsakovo asmeninės nuosavybė (CK 3.89 str. 1 d. 1 p., 2 p.).

70. Nors pradiniu ieškiniu ieškovė prašė sodo pastatą pripažinti bendra jungtine nuosavybe, nurodydama, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas iš kreditinių lėšų, o kredito sutarties šalys yra abu sutuoktiniai, tačiau bylos nagrinėjimo eigoje ieškovė šio reikalavimo atsisakė, atsižvelgdama į atsakovo skolų kreditoriams dydį ir jų interesus.

71. Nesant reikalavimo, teismas neturi pagrindo nustatinėti ir vertinti, ar sodo pastatas buvo iš esmės pagerintas santuokos metu, sutuoktinių bendromis lėšomis.

72. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas po santuokos nutraukimo atsakovo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini)., Kauno raj., ir transporto priemones: ROVER, 420, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) TIKI TREILER, C-275L, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW, PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti atsakovui D. Š. asmeninės nuosavybės teisėmis, pagrįstas ir tenkintinas.

73. Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota specialiosiose CK trečiosios knygos trečiojo skirsnio VII skyriaus nuostatose. Remiantis jomis, sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles, kurios gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios. Šios prievolių rūšys vertintos ir dėl jų pasisakyta kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2013 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2013). Bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurias šie paprastai įgyja veikdami šeimos interesais, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Kasacinio teismo plenarinės sesijos išaiškinta, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1-5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, taikomos tiek bendrosios (CK 6.6 straipsnis), tiek specialiosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos (CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Paskolos sutarties pagrindu kylanti prievolė galėtų būtų laikoma solidariąja, jeigu šalys taip susitartų (CK 6.6 straipsnis), arba nustačius, kad lėšos panaudotos šeimos interesais (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas) ar bendro turto tvarkymui (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei konstatavus, jog konkrečiu atveju taikytinas lex specialis įtvirtintas solidariosios prievolės atsiradimo pagrindas (CK 3.109 straipsnio 2 dalis).

74. Tokia kasacinio teismo plenarinės sesijos išaiškinimų pagrindu padaryta išvada reiškia, kad, sprendžiant dėl bendros sutuoktinių prievolės solidarumo, turi būti pateikti argumentai tiek dėl prievolės priskyrimo bendroms sutuoktinių prievolėms, tiek dėl jos kvalifikavimo solidariąja prievole. Svarbu pažymėti, kad sutuoktinių atsakomybės solidarumas gali būti dvejopo pobūdžio. Pirma, solidarioji sutuoktinių civilinė atsakomybė gali kilti iš solidariosios jų prievolės (CK 6.6 straipsnis), tokiais atvejais tiek pati prievolė nuo sukūrimo, tiek dėl jos nevykdymo ar netinkamo vykdymo kylanti sutuoktinių civilinė atsakomybė yra solidari. Antru atveju sutuoktinių solidarumas gali atsirasti tik jų civilinės atsakomybės už prievoles kontekste, kai sutuoktiniams kyla solidarioji pareiga atsakyti už bendromis pripažintų prievolių nevykdymą. Tuo atveju, kai sutuoktinis kaip paskolos gavėjas sudaro paskolos sutartį, nereikalaujama, jog kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu, o paskola gali būti pripažinta bendra sutuoktinių prievole, jei ji sudaryta šeimos interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).

75. Ieškovė A. Š. patikslintu ieškiniu prašė: po santuokos nutraukimo solidariąja abiejų šalių prievole pripažinti prievolę AB SEB bankui, pagal 2009-07-30 kreditavimo sutartį Nr. 1760918090502-35 ir prievolę antstoliui R. Stanislauskui pagal 2017 m. spalio 30 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo aktą Nr. S-11133. Asmeninėmis atsakovo prievolėmis pripažinti jo prievoles: R. D., pagal Kauno apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-7364-192/2014; M. R., pagal Kauno apylinkės teismo 2015-08-28 įsakymą; L. D., pagal Kauno rajono notarės Ramutės Siliūnienės 2010-10-20 išduotą vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. 2-6704); L. B., pagal 2016 m. rugpjūčio 6 d. atsakovo pasirašytus tris neprotestuotinus vekselius; V. M., pagal atsakovo surašytus paskolos raštelius; Valstybinei mokesčių inspekcijai, pagal 2013-08-20 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-2866476-13, dėl baudos išieškojimo; pagal 2012-01-11 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 65N-1363319-12 dėl baudos išieškojimo. Asmenine ieškovės prievole prašė pripažinti prievolę UAB „Intrum Lietuva“, pagal teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-10026-429/2016.

76. Sprendžiant dėl prievolės pobūdžio trečiajam asmeniui AB SEB bankui, nustatyta, kad 2009-07-30 šalys su banku sudarė kredito sutartį, Nr. 1760918090502-35 (1 t. b.l. 21-29), pakeistą 2012-08-16 susitarimu Nr.1 (1 t. 30-31). Šios kreditavimo sutarties pagrindu ieškovei ir atsakovui suteiktas kreditas atsakovui priklausančio sodo pastato rekonstrukcijai. Sutarties vykdymas užtikrintas atsakovui priklausančio žemės sklypo su sodo pastatu ir kitais kiemo statiniais, esančiais Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), įkeitimu ir 2009-07-30 laidavimo sutartimi, AB SEB bankas sudaryta su laiduotoju L. B. (1 t. b.l. 27-29, 32-35).

77. Atsakovas D. Š. atsiliepimo nepateikė, prieštaravimų ieškovės reikalavimui dėl šios prievolės solidaraus pobūdžio nustatymo, nepareiškė.

78. AB SEB bankas atsiliepime nurodė, jog neprieštarauja, kad po santuokos nutraukimo pagal visas prievoles, kylančias iš su AB SEB banku sudarytos 2009-07-30 kredito sutarties Nr. 1760918090502-35, A. Š. ir D. Š. AB SEB bankui ir toliau atsakytų solidariai, o prievolių pagal kredito sutartį įvykdymo užtikrinimui įkeistas nekilnojamasis turtas - žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav. po santuokos nutraukimo tarp ieškovės ir atsakovo būtų padalintas teismo nuožiūra, atsižvelgiant į civilinės bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes bei proceso dalyvių reikalavimų pagrįstumą.

79. Tarp šalių ir kreditoriaus nesant ginčo, kad ši prievolė yra solidari, ši prievolė nemodifikuotina ir paliktina šalims vykdyti solidariai.

80. Sprendžiant dėl prievolės pobūdžio trečiajam asmeniui antstoliui R. Stanislauskui, nustatyta, kad antstoliui vykdant Kauno m. 6-o notarų biuro 2011-11-11 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 10934, dėl 58 221,65 Eur (200 000 Lt) skolos ir 6 proc. metinių palūkanų solidariai iš vekselio davėjo D. Š. ir laiduotojos A. Š. išieškotojo R. G. naudai, susidarė 937,44 Eur vykdymo išlaidų. Antstolis nurodė, kad vykdomoji byla bus užbaigta apmokėjus papildomas ir būtinąsias vykdymo išlaidas (1 t. 81-83, 5 t. b.l. 85-86, 133).

81. Ieškovė A. Š. nurodė, kad vykdymo išlaidos atsirado dėl skolos R. G. išieškojimo, atsakovui negrąžinus skolos. Nors bylos iškėlimo metu skola jau buvo grąžinta, tačiau yra likę vykdymo išlaidos antstoliui R. Stanislauskui. Įvertindama, kad ji laidavo R. G. už jo suteiktos paskolos atsakovui grąžinimą, ieškovė sutinka, kad atsakovui paskolos negrąžinus, ji taip pat yra atsakinga dėl susidariusių skolos išieškojimo išlaidų antstolio R. Stanislausko užvestoje vykdomojoje byloje Nr. 0070/15/01876.

82. Antstolis R. Stanislauskas sutinka, kad pagal 2017-10-30 vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-11133, prievolė sumokėti vykdymo išlaidas būtų pripažinta abiejų šalių solidaria prievole (5 t. b.l. 133).

83. Byloje nustatyta, kad pagal R. G. išduoto 2010-11-04 neprotestuotino paprastojo vekselio sąlygas, kurio pagrindu padarytas vykdomasis įrašas, laiduotoja yra ir ieškovė. Todėl, atsakovui laiku negrąžinus paskolos, už kurios vykdymą laidavo ieškovė, pripažintina, kad ji taip pat solidariai su atsakovu yra atsakinga ir dėl susidariusių skolos išieškojimo išlaidų antstolio R. Stanislausko užvestoje vykdomojoje byloje Nr. 0070/15/01876. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas tenkintinas, pripažintina, kad po šalių santuokos nutraukimo turtinė prievolė sumokėti antstoliui R. Stanislauskui vykdymo išlaidas vykdomojoje byloje Nr. 0070/15/01876, išlieka solidaria šalių prievole.

84. Sprendžiant dėl prievolės pobūdžio trečiajam asmeniui L. D., nustatyta, kad 2010-10-06 paprastuoju neprotestuotinu vekseliu atsakovas D. Š. trečiajam asmeniui L. D. įsipareigojo sumokėti 250 000 Lt iki 2010-10-06 (1 t. 80 b.l.). Šio vekselio pagrindu, 2010-10-20 išduotas Kauno rajono notarės R. Siliūnienės vykdomasis įrašas, notarinio registro Nr. 2-6704), (1 t. 79 b.l.). Išieškojimą pagal vykdomąjį įrašą dėl 72 623,93 Eur skolos išieškojimo trečiojo asmens L. D. naudai vykdo antstolis M. Petrovskis (1 t. 78 b.l.).

85. Trečiasis asmuo L. D. nesutiko, kad po santuokos nutraukimo 72623,93 Eur prievolė būtų pripažinta asmenine atsakovo prievole. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad prievolė grąžinti skolą yra abiejų sutuoktinių solidarioji prievolė ir turi būti priteista solidariai iš šalių, nes piniginės lėšos buvo skolinamos atsakovo verslui, kuris buvo vykdomas šeimos poreikiams tenkinti.

88. Ieškovė A. Š. paaiškino, kad apie skolą D jai nieko nebuvo žinoma. Apie ją sužinojo, kad laukėsi antros mergaitės, nes į namus atvykę asmenys jai grasino, dėl to netgi buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ieškovei sužinojus apie šią skolą, atsakovas teigė, kad skolinosi savo verslui, kuris nepasisekė. Jai nėra žinoma, kokie reikalai ar verslo santykiai siejo atsakovą su L. D., taip pat nežinoma, kur tos piniginės lėšos buvo panaudotos. Atsakovas nieko jai nesakė apie šią ir kitas skolas. Tvirtino, kad namo rekonstrukcijai, įrengimui asr kitiems šeimos poreikiams tos lėšos nebuvo panaudotos, tam ėmė kreditą iš banko, pragyventi padėdavo tėvai. Ieškovė taip pat nurodė, kad skola D turėjo būti atiduota, nes jos grąžinimui atsakovas skolinosi pinigų iš R. G., o šiam reikalaujant laiduotojų, atsakovo prašymu, ji ir jos tėvai sutiko laiduoti už R. G. paskolą. Vėliau paaiškėjo, kad atsakovas skolos D negrąžino ir jis kreipėsi dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Nesutinka, kad prievolė L. D. yra bendra šalių prievolė.

89. Iš ieškovės ir L. D. atstovo paaiškinimų, pateikto vekselio, nustatyta, kad ieškovė skolinant atsakovui pinigus nedalyvavo, vekselio nepasirašė. Pagal CK 3.109 str. 3 d. solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti.

90. Pagal CPK 178 straipsnį ir kasacinio teismo praktikoje nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, suinteresuotas asmuo, reikalaudamas, kad pagal paskolos sutartį atsakytų ir jos nesudaręs asmuo (t.y. ieškovė) privalėjo įrodyti, kad šis sandoris buvo sudarytas šeimos interesais (CK 3.109 str. 1 d. 5 p.). Tačiau nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo L. D., siekdamas, kad pagal vekselį atsakytų ir jo nesudariusi ieškovė, tik teigė, tačiau nepateikė jokių įrodymų, jog pinigai, gauti pagal aptariamą vekselį, buvo panaudoti šeimos interesais. Byloje nėra įrodymų, jog iš L. D. pinigus buvę sutuoktiniai įsigijo bendrą turtą, ar tos lėšos buvo panaudotos šeimos interesais. Trečiojo asmens atstovo paaiškinimu, D skolino pinigus už procentus D. Š. 2009 m. gale ar 2010 m. pradžioje automobilių pirkimui, o vekselis buvo pasirašytas vėliau, 2010-10-06, kai neatvyko krovinys ir nebuvo grąžinta skola.

91. Taigi, pats trečiasis asmuo pripažįsta, jog pinigai nebuvo skirti ir naudojami šeimos poreikiams tenkinti. Vien ta aplinkybė, kad pinigai galimai buvo skolinami atsakovo verslui vystyti ir nuo atsakovo vykdomos veiklos sėkmės galėjo priklausyti šeimos finansinė gerovė, nesudaro pagrindo pripažinti, kad be ieškovės žinios ir jos sutikimo atsakovo pagal vekselį prisiimta prievolė yra šalių bendra, sudaryta dėl šeimos interesų.

92. Iš ieškovės ir trečiojo asmens parodymų, byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad dėl šios atsakovo rizikingos ir didelės paskolos, šeima ne tik neturėjo jokios naudos, bet ir patyrė nuostolių, nes L. D. reikalaujant grąžinti paskolą, ieškovė ir jos tėvai sutiko laiduoti už 200 000 Lt paskolą R. G. pagal 2010-11-04 neprotestuotiną paprastąjį vekselį, tikėdami atsakovu, kad jis siekia apsaugoti šeimą nuo nemalonumų ir nori kuo greičiau grąžinti skolą L. D. (I t. b.l. 83). Tačiau kaip matyti, atsakovas skolos negrąžino, 2011-11-11 buvo išduotas vykdomasis įrašas, notario registro Nr. 10934 ( 1 t. b.l. 82), šios skolos išieškojimą vykdė antstoliai R. Stanislauskas ir G. B. (1 t. b.l. 48, 81), dėl to dalį skolos teko padengti A. Š. (1 t. b.l. 41-42, 48), ieškovo tėvų turtas buvo areštuotas, laiduotojams buvo priskaičiuotos ir jie patyrė vykdymo išlaidas (1 t. b.l. 53- 59, 93-95).

93. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, kad dėl atsakovo vykdomos veikos ieškovė patyrė tik nemalonumus ir išlaidas, o jokios naudos šeima neturėjo, teismas vertina, kad nėra jokio pagrindo pripažinti atsakovo prievolę L. D. bendra šalių prievole. Tai būtų nesąžininga ieškovės atžvilgiu, neatitiktų teisingumo, protingumo reikalavimų.

94. Sprendžiant dėl prievolės pobūdžio trečiajam asmeniui M. R., nustatyta, kad 2015 m. rugpjūčio 28 Kauno apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-21294-748/2015, iš skolininko D. R. kreditoriui M. R. priteista 19896,90 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-08-10 iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 100 Eur žyminio mokesčio (1 t. b.l. 74). Išieškojimą vykdo antstolis Regimantas Budreika (1 t. b.l. 73).

95. M. R. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nesutinka, jog D. Š. skola jam atsirado pagal 2014-10-01 išduotą paprastąjį vekselį. Skolindamasis lėšas, atsakovas patvirtino, kad piniginės lėšos skolinamos šeimos interesams. Todėl mano, kad tokiu būdu sutuoktiniai prisiėmė įsipareigojimą, kad prievolė atsakovui, atsiradusi šio vekselio pagrindu, yra laikoma solidaria sutuoktinių prievole ir nesutinka, kad po santuokos nutraukimo šalių prievolė vekselio ir jo pagrindu priimto Kauno apylinkės teismo 2015-08-28 įsakymo pagrindu būtų pripažinta asmenine atsakovo prievole. Nurodė, kad pinigus D. Š. skolinosi šeimos interesais, apie tai žinojo ir jo sutuoktinė, todėl nėra jokio pagrindo šią prievolę pripažinti išimtinai tik atsakovo D. Š. prievole (2 t. 103-106).

98. Su tokiais trečiojo asmens argumentais ieškovė nesutiko. Paaiškino, kad apie skolą R nieko nežinojo. Taip pat nežino, kur tie pinigai buvo panaudoti. 2014 m. su atsakovu santykiai jau buvo blogi, apie jo skolas ji nieko nežinojo. Apie skolą R sužinojo, kai ją privertė pasirašyti kažkokius antstolio dokumentus. Tuomet ji vežė detales į autoservisą, nes atsakovo nebuvo.

99. Pažymėtina, kad 2014-10-01 atsakovo išduoto paprastojo vekselio, kurio pagrindu kaip teigia trečiasis asmuo jam priteista skola teismo įsakymu, byloje nėra. Tačiau trečiasis asmuo pripažįsta, kad ieškovė vekselio nepasirašė, nors teigė, kad buvo atvykusi kartu su atsakovu, kai jis davė 20000 Lt automobilio detalėm. Trečiasis asmuo taip pat pripažįsta, kad ieškovės nebuvo duodant atsakovui 50 000 Lt automobilio pirkimui.

100. Trečiasis asmuo neteigė ir neįrodinėjo, jog informavo ieškovę apie jo ir atsakovo susitarimą pirkti brangų automobilį, jį suremontuoti ir parduoti. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė buvo informuota apie trečiojo asmens ir sutuoktinio planus, dalyvavo jų pokalbiuose. Todėl netgi tuo atveju, jeigu ieškovė ir matė atsakovui duodamus pinigus, ji negalėjo žinoti, kam jie skirti, o sėdėdama automobilyje negalėjo spręsti apie ant automobilio kapoto atsakovo rašomo raštelio turinį.

101. Tačiau, kaip minėta, ieškovė šių trečiojo asmens nurodytų aplinkybių nepripažino. Jas patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Sprendžiant šalių santuokos nutraukimo klausimą, nustatyta, kad jau apie penkeris metus iki bylos iškėlimo šalių santykiai buvo įtempti, atsakovas nebuvo su ieškove atviras, savo verslo planais su ja nesidalijo, nepasakojo iš ko ir kokiam tikslui skolinasi lėšas ar gauna pinigus. Kaip nustatyta, ieškovė atsakovo vykdomoje veikloje nedalyvavo. Todėl trečiojo asmens nurodytas vienkartinis atvejis, kai nesant atsakovo ji nuvežė detales į autoservisą, jos dalyvavimo sutuoktinio vykdomoje veikloje nepatvirtina. Darytina išvada, kad trečiasis asmuo neįrodė, jog ieškovė žinojo apie atsakovui perduotas pinigų sumas, jų tikslą ir su tuo sutiko.

103. Trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad atsakovas jam melavo ir jį apgaudinėjo, nors jie planavo būti verslo partneriais, žadėto automobilio nenupirko. Šios aplinkybės rodo, kad iš trečiojo asmens gautomis lėšomis atsakovas jokio verslo nevystė ir pajamų, kurios galėjo būti panaudotos šeimos poreikiams negavo. Todėl nėra jokio pagrindo iš atsakovo teismo įsakymu priteistą skolą M. R. laikyti solidaria šalių prievole.

104. Sprendžiant dėl prievolės pobūdžio trečiajam asmeniui R. D., iš LITEKO duomenų nustatyta, kad 2014-07-07 Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7364-192/2014 iš atsakovo D. Š. R. D. priteista 21 000 Lt skolos, 5 procentų dydžio procesinės palūkanos, 630 Lt žyminio mokesčio. Išieškojimą vykdo antstolis Saulius užkuraitis (1 t. 84 b.l.). Iš teismo sprendimo turinio matyti, kad skola atsirado atsakovui negrąžinus skolos pagal 2013-03-26 Kauno miesto 20 - ajame notarų biure sudarytą paskolos sutartį.

106. Ieškovė A. Š. paaiškino, kad apie skolą D nieko nežinojo, sužinojo tik vykusio ikiteisminio tyrimo metu. Atsakovas jai nieko nepasakojo apie skolas, kodėl jų prisidarė. Jai nežinoma, kur atsakovas tuos pinigus dėjo, bet tie pinigai tikrai nebuvo panaudoti šeimos poreikiams, jos ir vaikų gyvenimo sąlygoms pagerinti. Ieškovės nuomone, tos lėšos tiesiog buvo iššvaistytos.

107. Byloje nustatyta, kad atsakovas užsiėmė individualia veikla – vertėsi automobilių prekyba. Tačiau iš kreditorių paaiškinimų, R. D. pateikto nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, matyti, kad ši veikla jam nesisekė, arba atsakovas nesistengė jos vystyti. Tačiau pinigus automobilių pirkimui avansu ėmė ir toliau, taip pat skolinosi, galimai turėdamas kažkokių kitų verslo planų, kurie taip pat liko neįgyvendinti. Kaip nustatyta byloje, apie savo planus atsakovas ieškovei nepasakojo. Netgi tuomet, kai 2010 metais išaiškėjo skola D, ieškovas neatskleidė savo tikrųjų ketinimų, skolos jam negrąžino, nors ieškovė ir jos tėvai dėjo visas pastangas. Atsakovas ėmė apgaudinėti tiek ieškovę, tiek jos tėvus, nevykdė savo pažadų klientams, iš jų gautus pinigus naudojo ne pagal paskirtį.

108. Kaip matyti, atsakovas R. D. žadėto automobilio taip pat nepristatė. Atsakovo vykdoma veikla šeimai nešė tik nuostolį. Ieškovė atsakovo vykdomoje veikloje nedalyvavo, apie jo skolas ir jo finansinius įsipareigojimus nežinojo, nes nei atsakovas, nei kreditoriai jos apie atsakovui perduotas sumas neinformavo ir su ja nesitarė.

122. 2015-12-31 teismui pateiktu ieškiniu atsakovams D. Š. ir A. Š. trečiasis asmuo V. M. prašė: priteisti jam iš abiejų atsakovų solidariai 4750 Eur skolą, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo 2015 m. gruodžio 1 d., iki visiško skolos grąžinimo, bylinėjimosi išlaidas (2 t. b.l. 3-4).

123. Nurodė, kad atsakovas verčiasi automobilių prekyba. 2015-08-12 jis sumokėjo atsakovui 2000 Eur, už žadamą pargabenti automobilį, o 2015-08-14 paskolino atsakovui 4000 Eur, nes jis teigė, jog jam reikalinga ši pinigų suma, kad galėtų nupirkti keletą automobilių Vokietijoje ir pargabenti juos į Lietuvą. Taip pat nurodė, kad 2015-10-28 rašteliais, dalyvaujant jo atstovei advokatei R. Petručionytei, D. Š. patvirtino, kad yra jam skolingas 2000 Eur už neparduotą automobilį ir 2750 Eur likusios skolos iš pasiskolintų 4000 eurų. D. Š. sutikus, buvo padarytas pokalbio garso įrašas, kurio metu D. Š. pripažino, kad jis verčiasi automobilių prekyba. Minėtais rašteliais atsakovas įsipareigojo skolą jam grąžinti iki 2015 m. lapkričio 30 d., tačiau negrąžino, todėl trečiojo asmens atstovė 2015-12-07 pateikė pretenzijas D. Š. ir A. Š. ir reikalavo skolą grąžinti per 5 dienas, tačiau skola nebuvo grąžinta. A. Š. paaiškino, kad skolos atiduoti negali, nes moka banko paskolą, už vaikų darželį, kitus mokesčius.

124. Trečiojo asmens V. M. nuomone, už D. Š. skolas yra atsakingi abu sutuoktiniai, nes paskolos susijusios su jo individualiu verslu, iš kurio tenkinami šeimos poreikiai. Ieškovės nurodyti motyvai, kad ieškovės šeimą išlaikė šalių tėvai, kelia abejonių, tai neįtikėtina. Ieškovė nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, kad atsakovas visus gautus pinigus automobilių įgijimui panaudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti.

125. Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais taip pat nurodė, jog atsakovai, pažeidę prievolę iki 2015-11-30 grąžinti skolą, sutinkamai su CK 6.210 str. privalo solidariai mokėti 5 proc. metinių palūkanų, nuo 2015-12-01 iki visiško skolos padengimo.

126. Trečiojo asmens V. M. prašymu, 2016-01-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3259-151/2016, buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštas atsakovų D. Š. ir A. Š. nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui (2 t. b.l. 31-32).

127. 2016-06-13 atsiliepime į V. M. ieškinį, A. Š. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Jos ir D. Š. santykiai įtempti daugiau kaip metai laiko. D. Š. jokių pinigų į šeimą neatneša, šeimą jau keleri metai išlaiko ji viena. Atsakovas D. Š. jau keleri metai jokio verslo faktiškai nevysto, jis nuolat skolinasi iš vienų asmenų, kad atiduotų skolas kitiems, tokiu būdu darydamas žalą šeimai. Ji asmeniškai jokių pinigų iš V. M. nesiskolino ir jais nesinaudojo, jokių pažadų dėl kokių nors automobilių įsigijimo nedavė. Todėl nėra jokio pagrindo D. Š. skolą pripažinti solidariąja prievole (2 t. b.l. 72-73).

129. 2016-06-13 ieškovė A. Š. (kuri yra atsakovė pagal V. M. ieškinį) pareiškė ieškinį teisme dėl santuokos nutraukimo. Tiek pradiniu, tiek galutiniu patikslintu ieškiniu prašė po santuokos nutraukimo asmenine atsakovo prievole pripažinti prievolę V. M., pagal atsakovo 2015-10-28 surašytą skolos raštelį (1 t. 3-9, 5 t. b.l. 107-110).