Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo pagal Š. R. ieškinį atsakovei D. Š., trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) centras, institucija išvadai duoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I.Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo

9. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).

10. Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis).

11. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas).

12. Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).

13. Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis). Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio, tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis).

14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

15. Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 23 punktas).

16. Kai sprendžiamas kiekvienas su vaiku susijęs klausimas, vaikas, nepriklausomai nuo jo amžiaus, tačiau sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas teisme, o jei šitai neįmanoma, – per atstovą (CK 3.177 straipsnis, CPK 380 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį, turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis), taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaiko išreikštam norui dėl jo gyvenamosios vietos, pvz., prisirišimą prie asmens, su kuriuo jis gyvena, šio suteikiamas materialines sąlygas, saugumo pojūtį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Sprendžiant ir vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

17. Remiantis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

18. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 38 punktas).

19. Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).

20. Pagal Kasacinio teismo praktiką vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais. Tokia tėvo pareiga nustatyta tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvu, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvo pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, teismui patvirtinus tėvo su vaiku bendravimo tvarką, tėvas privalės tokią bendravimo tvarką vykdyti; tais atvejais, kai tėvai nevykdo bendravimo su vaiku pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016, 46 punktas). Taigi ieškovui už teismo nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymą galės būti taikomos atitinkamos sankcijos, tokios kaip bauda, antstoliui kreipusis į teismą dėl bendravimo tvarkos nevykdymo CPK 771 straipsnio pagrindu, tėvų valdžios apribojimas.

22. D. Š. yra trijų metų amžiaus, savo nuomonės dėl bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu išsakyti negali.

23. Vertindamas ieškovo prašomą nustatyti jo ir nepilnamečio vaiko D. bendravimo tvarką, teismas pažymi, kad tokia bendravimo tvarka, pagal kurią mažametė trijų metu amžiaus turėtu kiekvieną savaitę nuo pirmadienio iki penktadienio bendrauti nuotoliu telefonu arba konferencinio ryšio programėlėmis net dvi valandas, kiekvieną trečiadienį ir kas antrą savaitgalį vaikas bendrautų su tėvu su nakvynėmis, ir poriniais metais per didžiąsias metų šventes, praleisti 10 dienų iš eilės tėvo atostogų metu, neatitiktų vaiko interesų, atsižvelgiant į tai, kad tėvas vaiką matęs yra tik vieną kartą, kai ji buvo 1,5 metų amžiaus, daugiau jo nematė ir su juo nebendravo daugiau kaip 1,5 metų, aiškiai nurodo nenorėjimo bendrauti motyvus, o ryšys tarp tėvo ir vaiko galimai yra nutrūkęs ir bylos duomenys neleidžia teismui daryti išvados, jog pats ieškovas ėmėsi kokių nors, bent minimalių priemonių, siekdamas ryšį su vaiku palaikyti ar atkurti.

24. Ieškovas negalėjo nurodyti, kaip jis bendrautų su dukra, esant nutrūkusiam tarpusavio ryšiui, ką jis galėtų padaryti, kad ryšys būtų atkurtas. Ieškovas teigė priešingai, kad jo ir vaiko ryšys nėra nutrūkęs. Nustačius ieškovo prašomą bendravimo tvarką, vaikas patirtų stresą ar žalą psichikai, o tuo pačiu vaiko raidai. Vaikui jaučiant baimę, nerimą ir nesaugumą, drastiškai elgtis negalima (prievarta perduoti vaiką, nepaisant jo prieštaravimų), būtinas nuoseklus vaiko ir tėvų darbas su specialistais ir tam pastangas turi dėti abu tėvai. Todėl ieškovo reikalavimas nustatyti jo prašomą bendravimo tvarką nuo teismo sprendimo priėmimo negali būti tenkinamas.

25. Sprendžiant klausimą kokia ieškovo bendravimo su vaiku tvarka turi būti nustatyta, pirmiausiai pažymėtina, kad byloje iš esmės kilo ginčas ne dėl pačios bendravimo tvarkos turinio, o dėl jos įgyvendinimo operatyvumo. Tiek atsakovė, tiek išvadą teikianti institucija neginčija ieškovo teisės bendrauti su vaiku ir iš esmės, nereiškė jokių prieštaravimų. Pagrindinis ginčo dalykas yra sąlyga, kad pirmiau būtų atkurtas nutrūkęs ieškovo ir vaiko ryšys per tam tikrą pereinamąjį laikotarpį, kurio metu bendravimas turėtų būti ne maksimalus ir tiesioginis, o su specialisto psichologo pagalba.

26. Teismas pripažįsta, kad ieškinyje nurodyta bendravimo su vaiku tvarka atitiks vaiko interesus, kai susilpnėjęs ieškovo ir jo vaiko ryšys bus atkurtas ir sustiprės. Nors ieškovo siūloma bendravimo tvarka yra intensyvi, tačiau tai atitinka įstatymo reikalavimus, nes įstatymas įpareigoja teismą nustatant skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgti į vaiko interesus ir sudaryti galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pabrėžiama, kad vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014), o maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, būdo, sąlygų ir pan. atžvilgiu), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti, nes minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra daroma žalinga įtaka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-1176/2003, 3K-3-242/2005, 3K-3-444/2014).

27. Atsižvelgiant į CK 3.175 straipsnio 2 dalyje įtvirtiną maksimalaus bendravimo su vaiku prezumpciją, vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklėmis (CPK 178 straipsnis), ne ieškovas turi įrodyti, kad įprastinėmis sąlygomis jis turi teisę maksimaliai bendrauti su savo dukra, neribojant vietos, būdo, sąlygų ir pan., o atsakovė turėtų įrodyti, kad ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka pakenktų jų vaiko interesams, net ir atkūrus vaiko ir tėvo ryšį. Kitaip tariant, atsakovė turėtų įrodyti, kad ieškovo bendravimas su vaiku po to, kai bus atkurtas jų ryšys, pagal ieškinyje pasiūlytą tvarką traumuos vaiką psichologiškai, neatitiks vaiko poreikių ir interesų, darys žalą vaiko raidai. Tačiau šiuo atveju atsakovė neįrodė, o ir neįrodinėjo, jog tuo atveju, jeigu ieškovo ir vaiko ryšys būtų atkurtas ir vaikas norėtų bendrauti su tėvu, būtų koks nors pagrindas riboti ieškovo prašomą maksimalų bendravimą su vaiku. Atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovo bendravimas su dukra maksimaliai, gali sukelti vaikui stresą, nes ji ieškovo nepažįsta. Išsamiau ieškinyje nurodytos bendravimo tvarkos turinio atsakovė neaptarinėjo. Išvadą teikianti institucija taip pat nurodė, kad atstačius vaiko ryšį su tėvu, dėl vaiko amžiaus šiuo metu, ieškovo siūloma bendravimo tvarka negalėtų būti nustatyta.

28. Teismo sprendimu nustatytina, ieškovo siūloma bendravimo tvarka, kuri atitinka tėvų lygių teisių ir pareigų principą, tik patikslinant kai kurias sąlygas, kurios kaip galima tiksliau apibrėš ieškovo bendravimą su vaiku, kad jis nekeltų diskusijų ir nesutarimų tarp šalių, ir nustatant maksimalios bendravimo tvarkos įsigaliojimo terminą ir sąlygas, kurios padės šalių dukrai palaipsniui atkurti bendravimą su tėvu.

Dėl pereinamojo laikotarpio nustatymo iki nustatytos bendravimo tvarkos įsigaliojimo

29. Nustačius, kad aukščiau aptarta ieškovo bendravimo su vaiku tvarka atitinka vaiko interesus, tačiau šiuo metu vaiko ir tėvo ryšys po ilgo nebendravimo yra labai susilpnėjęs ir pats vaikas jaučia nerimą bei nežinomybę dėl to kaip jam geriausia būtų bendrauti su tėvu, teismas pripažįsta, kad būtina nustatyti pereinamąjį laikotarpį iki maksimalios bendravimo tvarkos įsigaliojimo, per kurį ieškovas turi dėti visas pastangas atkurti ir sustiprinti ryšį su vaiku. Ieškovas iš esmės neprieštarauja pereinamojo laikotarpio nustatymui ir bendravimui su vaiku dalyvaujant psichologui.

30. Teismas konstatuoja, kad šalių vaiko baimę atnaujinti bendravimą su tėvu lemia susikaustymas po ilgo nesimatymo ir tėvų nesutarimas dėl vaiko bendravimo su tėvu. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, jog vaiko ir tėvo ryšiui pereinamuoju laikotarpiu atkurti būtinos dvi sąlygos: 1) atsakovės nedalyvavimas tėvo ir vaiko susitikimuose ir 2) psichologo pagalba vaikui ir jo tėvui, siekiant padėti įveikti vaiko nesaugumo ir nežinomybės savijautą bendraujant su ilgai nematytu tėvu.

31. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pereinamojo laikotarpio, kurio metu vaikui ir vienam iš tėvų teikiama psichologo pagalba, nustatymas prieš įsigaliojant teismo nustatytai bendravimo su vaiku tvarkai pripažįstama tinkama ir efektyvia priemone sprendžiant ginčą dėl bendravimo su vaiku tvarkos tais atvejais, kai pats vaikas išreiškia nenorą bendrauti su vienu iš tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Todėl atsižvelgiant į atsakovės abejones ir baimę iš karto atnaujinti vaiko maksimalų bendravimą su tėvu, nustatytinas pereinamasis laikotarpis iki maksimalios bendravimo tvarkos įsigaliojimo, per kurį ieškovas su vaiku turės bendrauti dalyvaujant psichologui ir atkurti ryšį su dukra.

32. Bylos duomenimis nustatyta, kad Š. R. ir D. Š. šeimoms taikoma šeimos atvejo vadyba ir (duomenys neskelbtini) centras sutinka suteikti patalpas kiekvieną trečiadienį nuo 16 val. iki 17 val. (duomenys neskelbtini) centre, esančiame (duomenys neskelbtini), ir skirti specialistus, kurie galėtų stebėti tėvo bendravimą su dukra, iki bus atkurtas emocinis ieškovo ryšys su mažamete dukra.

33. Nustatant pereinamojo laikotarpio terminą pirmiausiai pabrėžtina, kad pereinamojo laikotarpio tikslas – atkurti ir sustiprinti vaiko ir tėvo ryšį, o šio tikslo pasiekimas priklauso ne nuo tiksliai apibrėžto termino, o nuo ieškovo pastangų ir jo bei vaiko individualių savybių siekiant jų suartėjimo. Kasacinis teismas tokioje situacijoje pabrėžia, kad kai nėra iš anksto žinoma ir sudėtinga įvertinti, kokios trukmės pereinamojo laikotarpio gali prireikti nustatant laikiną bendravimo tvarką, konkretus pereinamasis laikotarpis teismo sprendime gali būti nenustatomas, o laikotarpio trukmė teismo sprendime turėtų būti susieta su ateityje pasikeisiančiomis aplinkybėmis, įvykiais, kurie atsiras ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, bendravimo tvarka su vaiku per psichologą turi trukti iki abu tėvai sutars, kad psichologo dalyvavimas nėra būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Atsižvelgiant į tokią teismų praktiką analogiškoje byloje, teismas ir šiuo atveju nustato ieškovui pereinamojo laikotarpio minimalią bendravimo su vaiku tvarką per psichologą tol, kol abu tėvai sutars, kad psichologo dalyvavimas nėra būtinas. Tačiau atsižvelgiant į skirtingą šalių suinteresuotumą dėl pereinamojo laikotarpio trukmės, siekiant išvengti skuboto ieškovo bandymo inicijuoti perėjimą prie maksimalios bendravimo tvarkos, nustatytinas ir minimalus pereinamojo laikotarpio terminas, per kurį ieškovo bendravimas su vaiku per psichologą bus privalomas. Atsižvelgiant į tai, teismas nustato minimalų šešių mėnesių terminą privalomam ieškovo bendravimui su vaiku (duomenys neskelbtini) centre, stebint specialistams. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, ieškovas su dukra galės pradėti bendrauti pagal šiuo teismo sprendimu nustatytą maksimalią bendravimo tvarką.

34. Pažymėtina, kad abiejų tėvų sutarimo pereiti prie maksimalios bendravimo tvarkos būtinumas nesuteikia teisės ir atsakovei nepagrįstai užtęsti pereinamąjį laikotarpį po nustatyto minimalaus termino, neduodant sutikimo ieškovui bendrauti su vaiku pagal nustatytą maksimalią bendravimo tvarką. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ateityje objektyviai išnykus nustatytos pereinamojo laikotarpio priemonės – psichologo tarpininkavimo – būtinybei, tačiau vienam iš vaiko tėvų prieštaraujant tiesioginiam kito bendravimui su vaiku, tai būtų laikoma tiek vaiko, tiek kito iš tėvų teisių pažeidimu, dėl ko pastarasis turėtų teisę kreiptis į teismą dėl esamos bendravimo tvarkos pakeitimo ir (ar) priemonės, ribojančios jo tiesioginį bendravimą su vaiku, panaikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Be to, bet kokie tėvų veiksmai, kuriais nepagrįstai ribojamos vaiko teisės bendrauti su kitu iš tėvų, kai ribojimui nėra pagrįsto pagrindo, gali būti laikomi netinkamu tėvų valdžios naudojimu, už kurį įstatymai numato tiek civilinės, tiek administracinės atsakomybės priemones. Galiausiai, abu tėvai, priimdami sprendimą dėl galimybės pereiti prie maksimalaus ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos, privalo atsižvelgti į pagalbą teikusio psichologo nuomonę šiuo klausimu, nes šio specialisto nuomonė ne tik šalims, bet ir teismui būtų svarus argumentas, jeigu tarp tėvų kiltų ginčas dėl to, kada turėtų baigtis pereinamasis laikotarpis.

35. Galiausiai pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios, nes pasikeitus aplinkybėms tėvai gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad atsakovė ir pats šalių vaikas neturėtų bijoti dėl bendravimo su tėvu atnaujinimo remdamiesi tik neigiamais praeities įvykiais, nes tuo atveju, jeigu nustatyta bendravimo tvarka ieškovas naudotųsi priešingai vaiko interesais, atsakovė galėtų kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo.

Dėl pavardės keitimo

36. CK 2.20 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į vardą. Teisė į vardą apima teisę į pavardę, vardą (vardus) ir pseudonimą. To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad fizinio asmens vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus nustato teisės aktai.

37. Vadovaujantis CK 3.161 str. 1 d., kiekvienas vaikas turi neatimamą teisę gyventi bei sveikai vystytis ir nuo gimimo turėti vardą ir pavardę. To paties straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad vaikų, gimusių nesusituokusiems tėvams ir vaikų, gimusių susituokusiems tėvams, teisės yra lygios.

38. CK 3.167 str., reglamentuojančio pavardės vaikui suteikimą, 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė. Remiantis to paties straipsnio 2 dalimi, kai tėvų pavardės skirtingos, vaikui tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ar motinos pavardžių. Tėvui ir motinai nesusitarus dėl vaiko pavardės, vaikui pavardė suteikiama teismo nutartimi. Taigi vaiko pavardė, kaip asmens identifikacijos forma, kildinama iš jo tėvų pavardės. Vaiko vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisingumo ministras. įgyvendindamas šią teisės normą teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333 patvirtino Asmens vardo ir pavardės keitimo taisykles (to paties straipsnio 4 dalis).

39. Pažymėtina, kad sprendžiant vaikui suteiktos pavardės pakeitimo klausimą svarbu turėti omenyje Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., 9, 18 ir kituose straipsniuose, CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p. įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad, tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti (LAT 2003 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2003).

40. Vaiko pavardės keitimo pagrindai nėra siejami su tam tikru vaiko tėvų elgesiu, jie konstatuojami tik esant tam tikriems objektyviems faktams. Esamu atveju ieškovas nėra atkūręs bendravimo su dukra, dukra jo nepažįsta. Mergaitė mažametė, šiuo metu nešioja motinos pavardę. Vien tai, kad ieškovas yra biologinis vaiko tėvas, nėra ta aplinkybė, kuri pateisintų vaiko pavardės pakeitimą vaiko interesų naudai. Taip pat nėra jokio pagrindo manymui, kad ginčo šalių dukteriai suteikta pavardė šiuo metu sukelia ar galėtų sukelti kokių nors nepatogumų socialinėje aplinkoje. Neatmetama galimybė, kad ieškovui įvykdžius aukščiau aptartas priemones ir rekomendacijas, atkūrus ryšį su dukra ir prisėmus įstatymo jam suteiktą pareigą teikti dukrai išlaikymą, dorai auklėti ir auginti savo dukrą, atstačius nutrūkusį bendravimą, tuomet bus galima spręsti ir dėl pavardės vaikui keitimo. Šiuo metu šis ieškovo ieškinio reikalavimas, teismo vertinimu, neatitinka mažametės interesų, todėl netenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

41. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šioje byloje patenkinta 8 procentai ieškovo reikalavimų. Ieškovas teismui pateikė duomenis iš kurių matyti, kad patyrė 146 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Patenkinus ieškinį iš dalies (8 procentais) iš atsakovės ieškovo naudai priteistini 11,68 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 96 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalis 3 punktas).

42. Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 8.23 Eur, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 8,00 Eur kiekvienam iš atsakovų, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kurio metu Š. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), su dukra D. Š., gimusia (duomenys neskelbtini), bendrauja sekančiai:

1) atitinkamą laiko tarpą 6 (mėnesius) nuo jų vykdymo pradžios, ieškovas su dukra bendrauja (duomenys neskelbtini) patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), stebint specialistams (psichologui, o vėliau socialiniam darbuotojui), kurie įvertintų ieškovo gebėjimus bendrauti su dukra ir ja rūpintis taip, kad nebūtų pažeidžiami jos geriausi interesai. Ieškovas Š. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), turėtų vykdyti jam (duomenys neskelbtini) numatytas priemones ir rekomendacijas, bendradarbiauti su socialines paslaugas teikiančiais specialistais ir tol, kol su nepilnamete D. Š. bus atkurtas emocinis ryšys. D. Š. į (duomenys neskelbtini) pristato ir po susitikimo pasiima jos motina D. Š., Ieškovas galėtų bendrauti (duomenys neskelbtini) centre, esančiame (duomenys neskelbtini), trečiadieniais nuo 16 val. iki 17 val. viso 15 (penkiolika) susitikimų:

a) pirmus 3 susitikimus susitikime dalyvaujant atsakovei D. Š. ir (duomenys neskelbtini) paskirtai psichologei;

b) kitus 7 susitikimus (4-10 susitikimai) susitikime dalyvaujant (duomenys neskelbtini) psichologei;

c) kitus 5 susitikimus (11-15 susitikimai) dalyvaujant (duomenys neskelbtini) socialinei darbuotojai..

2) Įvykus minėtiems 15 susitikimų, ieškovas Š. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), su dukra D. Š., gimusia (duomenys neskelbtini), bendrauja porinių savaitgalių šeštadieniais, pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos nuo 11 val. ir grąžinant tą pačią dieną į dukros gyvenamą vietą iki 18 val., bei kiekvienos savaitės antradieniais ir ketvirtadieniais, pasiimant dukrą po ugdymosi proceso ir pristatant į dukros gyvenamą vietą iki 19 val.

Po pusės metų ieškovo bendravimo su dukra (duomenys neskelbtini) centre, ieškovas Š. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), su dukra D. Š., gimusia (duomenys neskelbtini), bendrauja:

- kas antrą šeštadienį pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos 11 val. ir tą pačią dieną grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą iki 18 val.,

- kiekvienos savaitės antradieniais ir ketvirtadieniais, pasiimant dukrą po ugdymosi proceso ir pristatant į dukros gyvenamą vietą iki 19 val.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 11,68 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo Š. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.