Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Vykdydama FABĮ numatytus imperatyvius reikalavimus (4 straipsnis 2 dalis) pareiškėja 2017 m. sausio 24 d. ir 28 d. išsiuntė pranešimus kreditoriams, apie ketinimą iškelti bankroto bylą fiziniam asmeniui. Toliau Pareiškėja Įgyvendindama 4 straipsnio numatytus reikalavimus teikia paaiškinimus apie nemokumą sukėlusias priežastis, taip pat nurodydamas konkrečius skolos atsiradimo faktus bei pateikia tai patvirtinančius Įrodymus, tai pat pastebėtina, kad šį pareiškimą pareiškėja teikia ne ankščiau nei vienas kalendorinis mėnuo po pranešimų išsiuntimo dienos.

Pareiškėjos sveikatai pablogėjus (buvo sutrikusi imuninė sistema, pareiškėja dažnai sirgdavo), jai staiga prireikė lėšų Įvairiems vaistams vitaminams, vitaminams ir kitoms sveikatingumo priemonėms, kadangi pareiškėjos pajamos buvo nedidelės ir jų išvardintiems medikamentams nebeužteko, šiam tikslui Pareiškėja buvo priversta skolintis, kadangi buvo gavusi daug pranešimų apie greitųjų kreditų teikiamą naudą, pareiškėja susiviliojo šių paslaugų patikimumu. Todėl 2015-01-23 kreipėsi į Bigbank dėl 1168,17 Eur kredito suteikimo ir buvo pasirašyta kredito sutartis Nr. 1500109/95PA.

Taip pat augant vaikams bei didėjant jų poreikiams, G. V. norėdama juos patenkinti, ir veikdama išskirtinai vaikų labui iš Bigbank pasiskolino daugiau pinigų (484,75), pastebėtina, kad bankas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad pareiškėja jau buvo pasiskolinusi ir dar neišsimokėjusi ankstesniojo kredito.

Taip pat viena iš aplinkybių, privertusių G. V. prisiimti įsipareigojimus - sūnaus trauma, kurios gydymui reikėjo papildomų lėšų (reabilitacijos išlaidos, vaistų pirkimas, vežiojimas pas daktarus ir t.t). Būtent tokiu būdu atsirado pirmieji G. V. Įsipareigojimai kredito įstaigoms. Nors pareiškėja visuomet dirbo ir kreditų prisiėmimo metu. tačiau jos pajamos buvo per mažos, kad galėtų atsiskaitinėti su visais kreditoriais, todėl kredito bendrovės pradėjo siųsti Įspėjamuosius laiškus, dėl sutarties nutraukimo ir kreipimosi į antstolius priverstiniam skolos išieškojimui. Pareiškėja bandė derėtis su kredito įstaigomis, siekdama mažinti palūkanas ir atidėti mokėjimo ar bent jau sumažinti mėnesines įmokas, tačiau tokios derybos vaisių neatnešė, todėl paveikta susidariusios situacijos ir siekdama išvengti didesnių problemų bei tikėdamasi, kad finansinė padėtis greitu metu pasitaisys bei atsiras galimybė prisiimtus įsipareigojimus įvykdyti, kadangi pareiškėja intensyviai ieško geriau apmokamo darbo. Todėl pareiškėja sudarė papildomas vartojimo kredito sutartis su SB lizingas, SMS pinigai, SMS credit, Vivus.lt, Credit24, Mokilizingas, Kreditų centras. Būtent lokiu būdu siekdama vienus įsiskolinimus padengti prisiimdama kitus Pareiškėja save pastatė į finansine prasme sunkią situaciją, kadangi dabar G. V. pajamos, kaip ji tikėjosi, nepadidėjo, kadangi nepavyksta susirasti geriau apmokamo darbo, nei turi dabar, o turimi įsiskolinimai vis didėjo ir didėja, kadangi kaupiasi palūkanos, delspinigiai bei vykdymo išlaidos.

Kaip matyti iš pateikiamos darbo sutarties pareiškėja toje pačioje darbovietėje dirba jau nuo 2014 m. spalio 8 d., UAB „Valymo ir priežiūros centras“. Šioje darbovietėje pareiškėja nuo pat darbo pradžios dirba už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimalųjį mėnesinį užmokestį. Kadangi pareiškėja šiuo metu dirba tik pusė etato, todėl jos mėnesinės pajamos, susijusios su darbo užmokesčiu - 125 eur. Pastebėtina, kad kitų pajamų pareiškėja neturi nors stengiasi susirasti geresnį darbą, tačiau atsižvelgiant į aplinkybę, kad pareiškėja neturi aukštojo išsilavinimo - jos galimybės susirasti geriau apmokamą darbą yra ganėtinai sudėtingos.

Tai gi apibendrinus tai kas išdėstyta ir aprašyta aukščiau bendra neįvykdytų finansinių įsipareigojimų sumą, kurių mokėjimo terminas jau yra suėjęs yra - 14 132,01 Eur (keturiolika tūkstančių šimtas trisdešimt du eurai ir 1 centas). Šią sumą sudaro skolos kelioms skirtingoms greitųjų kreditų bendrovėms:

UAB ,.IPF Digital Lietuva“, Credit 24 skolos suma - 800 Eur, vadovaujantis 2015-09-29 sudaryta kredito sutartimi;

SMS Credit (UAB „4finance") skolos suma - 150 Eur, vadovaujantis paskolos sutartimi sudaryta 2015-03-21;

SMS Pinigai - skolos suma 603,02 Eur, vadovaujantis 2017-01-12 išrašyta sąskaita, kurios apmokėjimo terminas jau yra suėjęs;

Kreditų centras.lt (Pro invest group) - 199,92 Eur, vadovaujantis 2016-12-29 sutartimi Nr. 34295;

BigBank, šios kredito bendrovės reikalavimą yra perėmusi UAB „Skolų rizikos sprendimai“, bendra skola šiam kreditoriui - 2867,28 Eur, ši skola yra atsiradusi iš sutarčių sudarytų 2015-01-23; 2015-05-03 ir 2015-02-18;

SB lizingas, šiai kredito bendrovei pareiškėja yra pasirašiusi du vekseliu 291 Eur ir 578,96 sumoms, vekseliai buvo pasirašyti 2016-06-08.

Lateko Lizingas - skolos suma 400 Eur, vadovaujantis paskolos sutartimi sudaryta 2005-11-02;

Taip pat Vivus.LT kredito bendrovės reikalavimą yra perėmusi UAB „Sergel“, įsiskolinimas šiai įmonei - 5162,04 Eur, vadovaujantis 2016-08-26 gautu reikalavimu susimokėti;

UAB „MokiLizingas“, susidariusi skola yra 3079,79 Eur, dėl šios skolos antstolis A. B. yra pradėjęs priverstinį skolos išieškojimą kreditoriaus naudai (2016-11-23 patvarkymas).

Vertinant skolininkų sąžiningumą FABĮ ribose (FABĮ 5 str. 8d. 2 p.) Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad neatidus fizinis asmuo, netinkamai įvertinęs savo vartojimo galimybes, taip pat gali būti laikomas sąžiningu ir jam gali būti keliama bankroto byla, jei nekonstatuojama jo nesąžiningų veiksmų. Fizinių asmenų, o ypač vartotojų, išsilavinimas, gyvenimo patirtis yra skirtingi, todėl, sprendžiant dėl jų sąžiningumo ,,būtiną atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo priežastis, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Toks nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartis Nr. 3K-3-496-219/2015).

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad sprendžiant, ar konkrečiu atveju paimti vartojimo kreditai sudaro pagrindą konstatuoti pareiškėjo nesąžiningumą, būtina nustatyti, ar pareiškėjas pasiskolintas lėšas naudojo būtiniausiems, esminiams poreikiams tenkinti, kokia apimtimi pareiškėjas savo veiksmais (neveikimu) prisidėjo prie šių poreikių atsiradimo ar padidėjimo, ar šių poreikių nebuvo galima patenkinti kitais būdais, neprisiimant įsipareigojimų kreditoriams, ar šiems poreikiams patenkinti pasiskolintos lėšos buvo naudojamos protingai, kokių veiksmų ėmėsi pareiškėjas, siekdamas išvengti skolinimosi. Be to būtina nustatyti, kokią reikšmę naujai prisiimti skoliniai įsipareigojimai turėjo bendrai pareiškėjų nemokumo dinamikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis Nr. 3K-3-394-415/2015). Taigi, atsižvelgiant į susidariusią situaciją ir faktines aplinkybes, kurios reikšmingos šiai situacijai, ir į Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką Fizinių asmenų bankroto bylose, akivaizdu, kad pareiškėjos veiksmai negali būti laikomi kaip nesąžiningi, kadangi pareiškėja prisiimdama įsipareigojimus buvo veikiama išorinių faktorių, į kuriuos jautriai reaguotų kiekvienas žmogus.

Iškeltų baudžiamųjų ir/ar civilinių bylų teismuose, ikiteisminio tyrimo įstaigose, kuriose būtų pareikšti turtiniai reikalavimai pareiškėjui nėra.

Kaip jau minėta aukščiau vienintelės šiuo metu gaunamos pareiškėjos pajamos yra susijusios su darbo santykiais jos darbovietėje UAB „Valymo ir priežiūros centras“, t.y. 125 Eur per mėnesį, kadangi pareiškėja dirba tik pusė etato. Nors pati pareiškėja norėtų ir galėtų dirbti visu etatu, kadangi šiuo metu jos sveikata, dėka turėto gydymo, yra normalioje stadijoje, kuri dirbti visu etatu netrukdytų.

G. V. augina nepilnametę dukrą L. V., gim. 1998 m.

Vadovaujantis pateikta VĮ „Regitra” 2017-01-13 pažyma G. V. savo vardu nėra įregistravusi transporto priemonių.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2017-01-13 duomenimis G. V. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje neturi.

Taip pat vadovaujantis AB „Swedbank“ banko sąskaitos, priklausančios pareiškėjai išrašu, pareiškėjos santaupos – 0,13 Eur (trylika euro centų). Kitų santaupų pareiškėja neturi nei grynaisiais nei kitose banko sąskaitose.

Spręsdamas dėl bankrutuojančiam fiziniam asmeniui patvirtintinos būtinųjų išlaidų sumos, kasacinis teismas kaip vieną iš vertinimo kriterijų nurodė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimaliąją mėnesinę algą, kurios dydis, atsižvelgiant į esamą valstybės ekonominę padėtį, laikytinas nežeminančiu asmens orumo ir patenkinančiu asmens, siekiančio bankroto, poreikius. Išlaidų, reikalingų būtiniesiems poreikiams tenkinti, dydis gali viršyti nurodytą minimaliosios mėnesinės algos dydi, tačiau tam turi būti nustatyti objektyvūs kriterijai, konstatuoti konkrečioje byloje. Kaip ir minėta šiuo metu pareiškėjo pajamos siekia tik pusę nustatyto 1 MMA, tačiau atsižvelgiant j tai, kad pareiškėja šiuo metu intensyviai bando įsidarbinti pilnu etatu tikėtina, kad pareiškėjos pajamos pakils.

Detalizuotame plane pateikiamos vidutinės pareiškėjos minimaliems poreikiams tenkinti reikalingos išlaidos:

Maisto produktai 12 mėn. x 100 Eur = 1200 Eur;

Telefono sąskaitos pildymas 12 mėn. x 5 Eur = 60 Eur;

Išlaidos viešajam transportui 28 Eur x 12 mėn. = 336Eur;

Vitaminai 12 mėn. x 10 Eur = 120 Eur;

Apsilankymas pas odontologą profilaktiškai 2x 70 Eur = 140 Eur:

Vaistai 100 Eur;

Išlaidos drabužiams:

Kuprinė ar krepšys 80 Eur;

Žieminė striukė 45 Eur;

Žieminės kelnės 20 Eur;

Žieminiai batai 45 Eur:

Kepurės, šalikai, pirštinės 30 Eur;

Rudeninė striuke 45 Eur;

Demisezoniniai batai 45 Eur;

Kostiumas 75 Eur;

Džinsai 3 poros po 15 Eur = 45 Eur;

Sportinė apranga 60 Eur (sportinis kostiumas, marškinėliai, sportiniai bateliai);

Megztiniai 3 vnt. X 20 Eur = 60 Eur;

Apatinis trikotažas 75 Eur;

Basutės vasarai 15 EUR;

Išlaidos higienos prekėms (šampūnas, muilas) 60 Eur metams;

Kirpykla 5 Eur x 12 mėn. = 60 Eur;

2716 Eur : 12 mėn. = 226,33 Eur (mėnesiui)

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 str. 2 d. nustatyta, kad fizinio asmens nemokumas - fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau - MMA). Pareiškėjos atveju skolinių įsipareigojimų, kurių jis negali vykdyti ir kurių mokėjimo terminai suėję, viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas, todėl yra pagrindas iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą.

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 str. 5 d., kuri sako, kad plano trukmė negali būti ilgesnė kaip 5 metai. Atsižvelgiant į pateiktą atsiskaitymo su kreditoriais planą matyti, kad parduoto turto suma bus sumokėta įkaito turėtojui, galimai būsimo atlyginimo užtektų tik būtiniausiems poreikiams, o įsiskolinimams dengti lėšų nebeliktų. Atsižvelgiant į tai daroma išvada, kad nėra tikslo taikyti maksimalų plano 5 metų terminą, ji reikėtų sutrumpinti.

Sutinkamai su LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjas yra informavęs visus žinomus kreditorius apie ketinimą inicijuoti bankroto bylą. (t. 1, b.l. 3-6, 50).

„Civilinio kodekso 1.5 straipsnis įtvirtina teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymą. Minėto straipsnio 1 dalis nustato, jog civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Sąžiningumo principas teisėje reiškia asmens ar institucijos savybę, kurią interpretuoja teismai pagal objektyvumo ir subjektyvumo kriterijus. Vertinant elgesį objektyviai, bandoma atsakyti į klausimą, ar asmuo privalėjo ką nors daryti, nedaryti ar žinoti. Tuo tarpu subjektyvus vertinimas remiasi konkrečios situacijos galimybių ir gebėjimų įvertinimu, t.y. ar asmuo galėjo žinoti, kažką daryti ar nedaryti. Jei asmuo galėjo žinoti apie jam priklausančias pareigas, bet to nedarė, toks elgesys remiantis subjektyviu vertinimu bus traktuojamas kaip nesąžiningas.“ (Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartis civ. byloje Nr. 2S-1 302-264/2014). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nesąžiningais veiksmais laikytini tokie pareiškėjo veiksmai prisiimant vis naujus Įsipareigojimus, jau turint daug kitų skolinių įsipareigojimų, ir taip padidinant savo skolinius įsipareigojimus iki fiziniam asmeniui laikytinų labai didelio masto (Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1 302-264/2014). Taip pat pripažįstama, kad asmuo, kuris neturėdamas pakankamai lėšų, tačiau norėdamas gyventi ne pagal turimas pajamas, ima eilę vartojimo kreditų ar paskolų ir naudoja savo poreikiams tenkinti, o vėliau nusprendžia nusimesti finansinę naštą - negali būti laikomas sąžiningu asmeniu ir jam negali būti suteikiama teisė bankrutuoti, t.y. išvengti nesąžiningais veiksmais prisiimtų finansinių įsipareigojimų vykdymo. Priešingu atveju, bankroto įstatymas taptų ne įrankiu sąžiningam asmeniui atkurti mokumą, o priemone nesąžiningiems asmenims tam tikrą laiko tarpą „pagyventi kitų asmenų sąskaita“ (Kauno apygardos teismo 2014-07-03 nutartis Nr. 2S-1384- 658/2014).

Vertinant Pareiškėjos turimus įsipareigojimus, akivaizdu, kad Pareiškėja per trumpą laiką (laikotarpiu nuo 201 5-01-23 iki 2017-01-12) prisiėmė pernelyg didelius įsipareigojimus lyginant su gaunamomis pajamomis (kaip teigiama pareiškime, darbo užmokestis, kuris sudaro 125 Eur/mėn). Nors pareiškime Pareiškėja teigia, kad pinigų jai reikėjo dėl pablogėjusios jos sveikatos (jai staiga prireikė lėšų įvairiems vaistams, vitaminams ir kitoms sveikatingumo priemonėms), o vėliau ir dėl sūnaus traumos sukeltų išlaidų, tačiau byloje nėra duomenų įrodančiu tokių išlaidų atsiradimą. Taip pat byloje nėra jokių duomenų įrodančių, kad Pareiškėja sudarė papildomas vartojimo kredito sutartis siekdama vienus įsiskolinimus padengti kitais ir, kad kreditų ėmimas buvo būtinas ir neišvengiamas. Anaiptol, 2015-09-11 Pareiškėjos su Suinteresuotu asmeniu sudaryta tikslinės paskolos sutartis Nr. MEH5091 1LHPA buvo skirta sekcijai ir komodai įsigyti, o ne gydymo išlaidoms ar jau susidariusiems įsiskolinimams dengti. Todėl darytina išvada, jog Pareiškėja tokiu sandorių sudarymo galėjo ir atsisakyti. Manytina, kad Pareiškėja tapo nemoki tik dėl to, jog neįvertindama savo finansinių galimybių, prisiėmė įsipareigojimų, kurių galėjo išvengti, jeigu būtų elgusis sąžiningai ir rūpestingai.

Be kita ko, pareiškime nurodoma, kad Pareiškėja 2017-01-24 ir 2017-01-28 siuntė pranešimus kreditoriams apie ketinimą iškelti bankroto bylą fiziniam asmeniui, taip pat pareiškime nurodyta informacija, kad Pareiškėja 2016-12-29 sudarė naują kredito sutartį. Kaip matyti nuo 2016-12-29 sudarytos sutarties buvo praėjusios vos 26 dienos iki pranešimo kreditoriams apie ketinimą iškelti fizinio asmens bankroto bylą išsiuntimo. Remiantis tuo, darytina išvada, kad pareiškėja nė neketino įvykdyti šių įsipareigojimų, dėl to elgėsi nesąžiningai.

Akivaizdu, kad byloje pateikti duomenys suponuoja, kad Pareiškėja elgėsi nesąžiningai ir neprotingai, prisiimdama vis naujus finansinius įsipareigojimus neketindama šių įsipareigojimų realiai vykdyti.

Atsižvelgiant į išdėstyta Pareiškėjai negali būti suteikiama teisė bankrutuoti ir nusimesti finansinių įsipareigojimu našta, perkeliant ją kreditoriams, kadangi Pareiškėjos turimi įsipareigojimai buvo prisiimti jos nesąžiningais veiksmais.

Pareiškime nurodoma, kad pareiškėja nuo 2014-10-08 dirba toje pačioje darbovietėje, kur nuo pat darbo pradžios gauna Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimalųjį darbo užmokestį, o šiuo metu dirba tik puse etato ir gauna 125 Eur darbo užmokestį. Tačiau pareiškėja nenurodo, kad dar gauna pastovią 170,31 Eur išmoką, kurios į savo pajamas neįtraukė. Taip pat nurodoma, kad Pareiškėja intensyviai bando susirasti geriau apmokamą darbą, tačiau tai sudėtinga dėl Pareiškėjos turimo išsilavinimo. Remiantis tuo, akivaizdu, kad trūksta duomenų, kurie patvirtintų Pareiškėjos pastangas ir suinteresuotumą susirasti geriau apmokamą darbą, bei atsiskaityti su kreditoriais, kadangi ilgą laiką dirbama už minimalų darbo užmokestį ir nėra duomenų, kad būtų svarstoma kvalifikacijos kėlimo galimybė, kas Pareiškėjai suteiktų pranašumą įsidarbinant.

Iš pareiškime pateiktų duomenų akivaizdu, kad šiuo metu gaunamu pajamų nepakanka net būtiniesiems poreikiams tenkinti (Pareiškime nurodoma, kad būtiniausios vidutinės mėnesio išlaidos yra 226,33 Eur), o bankroto bylos administravimo išlaidoms ir kreditoriniams reikalavimams dengti jokių lėšų nėra. Be kita ko pareiškime siekiama sutrumpinti maksimalų plano terminą, kadangi būsimo pareiškėjos atlyginimo užteks tik būtiniausiems pareiškėjos poreikiams tenkinti, o įsiskolinimams dengti lėšų nebeliks. Remiantis tuo, galima daryti išvadą, kad Pareiškėja brangia bankroto procedūra siekia tik nurašyti skolas. Tokiu atveju bankroto bylos iškėlimas prieštarautų FABĮ tikslui - atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą bei siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, kadangi Teismui iškėlus bankroto byla ir patvirtinus prašoma suma, bankroto proceso metu nauda gautu vien tik fizinis asmuo, kuris būtu atleistas nuo skolų, ir bankroto administratorius, gavęs atlyginimą už darbą. Visa našta būtų neproporcingai perkeliama kreditoriams, kuriems tektų nepatenkintus kreditorinius reikalavimus nurašyti. Pažymėtina ir tai, kad jokiu Pareiškėjos poreikius pagrindžiančiu įrodymu Pareiškėja nepateikė, todėl nėra aišku, kaip Pareiškėja apskaičiavo jos reikmėms būtinas sumas ir ar šios sumos yra pagristos bei būtinos. Be kita ko, remiantis pateikta pažyma apie šeimos sudėtį, matyti, kad Pareiškėja turi sutuoktinį, tačiau pareiškime nėra pateikta jokios informacijos, ar jos sutuoktinis gauna pajamas, kurias, remiantis CK 3.88 str., būtu galima pripažinti bendrąja sutuoktiniu nuosavybe ir nustatyti Pareiškėjos turto bendrame turte dali, kreipiantis į teismą Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 667 str. pagrindu, kad būtų užtikrinami kreditorių interesai.

Suinteresuotas asmuo UAB „PRO INVEST GROUP“ teismui pateiktuose atsiliepimuose į ieškinį nurodė, kad Suinteresuotas asmuo su Pareiškėjos pareiškimu iškelti fizinio asmens bankroto bylą nesutinka. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad Pareiškėja su Suinteresuotu asmeniu sudarė sekančią tik vieną kredito sutartį, tačiau iš tiesų Suinteresuotas asmuo ir pareiškėja yra sudarę dvi kredito sutartis: 2016-12-29 paskolos pavedimu (vartojimo kredito) sutartis Nr. 34295, pagal kurią Pareiškėja skolinga 199,92 Eur 2016-06-16 paskolos pavedimu (vartojimo kredito) sutartis Nr. 24374, pagal kurią Pareiškėja skolinga 460,37 Eur.

Kadangi Pareiškėja pareiškime tiksliai nenurodė savo įsipareigojimų Suinteresuotam asmeniui, todėl teismo prašo prie Pareiškėjos įsipareigojimų įtraukti ir įsipareigojimus už kredito sutartį Nr. 24374.

„Civilinio kodekso 1.5 straipsnis įtvirtina teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymą. Minėto straipsnio 1 dalis nustato, jog civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Sąžiningumo principas teisėje reiškia asmens ar institucijos savybę, kurią interpretuoja teismai pagal objektyvumo ir subjektyvumo kriterijus. Vertinant elgesį objektyviai, bandoma atsakyti į klausimą, ar asmuo privalėjo ką nors daryti, nedaryti ar žinoti. Tuo tarpu subjektyvus vertinimas remiasi konkrečios situacijos galimybių ir gebėjimų įvertinimu, t.y. ar asmuo galėjo žinoti, kažką daryti ar nedaryti. Jei asmuo galėjo žinoti apie jam priklausančias pareigas, bet to nedarė, toks elgesys remiantis subjektyviu vertinimu bus traktuojamas kaip nesąžiningas.“ (Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartis civ. byloje Nr. 2S-1302-264/2014)

Tesimų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nesąžiningais veiksmai laikytini tokie pareiškėjo veiksmai prisiimant vis naujus įsipareigojimus, jau turint daug kitų skolinių įsipareigojimų, ir taip padidinant savo skolinius įsipareigojimus iki fiziniam asmeniui laikytino labai didelio masto (Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1302-264/2014). Taip pat pripažįstama, kad asmuo, kuris neturėdamas pakankamai lėšų, tačiau norėdamas gyventi, ne pagal turimas pajamas, ima eilę vartojimo kreditų ar paskolų ir naudoja savo poreikiams tenkinti, o vėliau nusprendžia nusimesti finansinę naštą - negali būti laikomas sąžiningu asmeniu ir jam negali būti suteikiama teisė bankrutuoti, t.y. išvengti nesąžiningais veiksmais prisiimtų finansinių įsipareigojimų vykdymo. Priešingu atveju, bankroto įstatymas taptu ne įrankiu sąžiningam asmeniui atkurti mokumą, o priemone nesąžiningiems asmenims tam tikrą laiko tarpą „pagyventi kitų asmenų sąskaita“ (Kauno apygardos teismo 2014-07-03 nutartis Nr. 2S-1384-658/2014).

FABĮ 4 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad pareiškime iškelti bankroto bylą teismui nurodomos fizinio asmens nemokumą sukėlusios priežastys ir pridedami šį nemokumą pagrindžiantys dokumentai. Pareiškėja nurodo, kad jos nemokumą lėmė jos, bei šeimos narių sveikatos problemos, ko pasėkoje anot Pareiškėjos, ji pradėjo aktyviai skolintis iš kreditorių, taip didindama savo įsipareigojimus. Kitų priežasčių lėmusių Pareiškėjos nemokumą nėra nurodyta, todėl lieka neaišku, kodėl, kaip pati Pareiškėja teigia, užtenkant pajamų tiek pragyvenimui, tiek įsipareigojimams pagal sudarytus sandorius vykdymui, Pareiškėja sąmoningai, aktyviais veiksmais ir be jokių priežasčių pablogino savo finansinę padėtį.

Pareiškėja yra pilnametis, veiksnus ir už savo veiksmus atsakantis asmuo. Atlikdama bet kokius komercinio pobūdžio veiksmus, Pareiškėja privalėjo įvertinti savo turtinę padėtį ir turtines galimybes tiek komercinių teisinių veiksmų atlikimo metu, tiek ateityje. Pareiškėja, gavus kreditus, juos panaudojo, t.y iš įvykusių sandorių turėjo materialinę naudą. Kiekvieno civilinių teisinių santykių, taip pat ir Pareiškėjos, imperatyvi pareiga yra sąžiningai, tinkamai, bei nustatytais terminais vykdyti laisva valia prisiimtus įsipareigojimus (LR CK 6.38 str. 1 d.). Pareiškėja prašydama Teismo iškelti bankroto bylą, iš esmės prašo Teismo leisti jai ir toliau turėti materialinę naudą Kreditoriaus sąskaita.

Gyventojų registro duomenimis Pareiškėja yra susituokus, tačiau apie sutuoktinio pajamas pareiškime neužsimenama. Kadangi pagal LR CK penkiasdešimt procentų sutuoktinio pajamų priklauso Pareiškėjai todėl, jei sutuoktinis yra dirbantis, tada reikėtų skaičiuoti Pareiškėjos ir jos sutuoktinio pajamas ir tik tuo atveju, būtų galima nuspręsti, ar Pareiškėjos turtinė padėtis leidžia bankrutuoti ar ne. Nenurodant sutuoktinio pajamų Pareiškėjos elgesys traktuojamas kaip nesąžiningas ir pažeidžiantis teisėtus Kreditoriaus interesus.

FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtinta nuostata, kad Teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytu sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Pareiškėjas per pastarųjų 3 metų laikotarpį sudarė bent 6 finansinius sandorius, kurių sudaryti neprivalėjo bei sąmoningai klaidino kreditorius pateikdamas klaidingą informaciją apie savo finansinę būklę. Atsižvelgiant į išdėstytą, Pareiškėjai bankroto byla neturėtų būti keltina FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu.

Apibendrinus kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju Pareiškėja nenurodė, bei nepagrindė nemokumą sukėlusių priežasčių, savo sunkios turtinės padėties neįrodė, o byloje pateikti duomenys suponuoja kad Pareiškėja yra nesąžininga kreditorių atžvilgiu ir bankroto byla jai neturėtų būti keliama.

Dėl būtinųjų poreikių tenkinimui numatytų lėšų.

Pareiškėja nurodo, kad šiuo metu gaunamos pajamos sudaro 125 Eur per mėnesį į rankas, tačiau Sodros duomenimis Pareiškėja dar gauna ir 170,31 Eur pastovią išmoką, kurios į savo pajamas neįtraukė, būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalinga 226,33 Eur suma. Atkreiptinas dėmesys, kad teismui patvirtinus tokią būtiniesiems poreikiams tenkančią sumą, Pareiškėja nepagrįstai įgytų teise disponuoti gan ženklia pinigų suma, išvengdama proporcingo atsiskaitymo su kreditoriais. FABĮ tikslas atkurti fizinio asmens mokumą nepažeidžiant kreditorių ir skolininkų interesų pusiausvyros, tačiau Teismui iškėlus bankroto bylą ir patvirtinus prašomą sumą, bankroto procesu naudą gautų vien tik fizinis asmuo, kuris būtų atleistas nuo skolų, ir bankroto administratorius, gavęs atlyginimą už darbą. Visa našta būtų neproporcingai perkeliama kreditoriams, kuriems tektų nepatenkintus kreditorinius reikalavimus nurašyti, nors akivaizdu, kad Pareiškėja gali padengti įsipareigojimus pilna apimtimi.

Pažymėtina ir tai, kad jokių Pareiškėjos poreikius pagrindžiančių įrodymų Pareiškėja nepateikė, todėl nėra aišku, kaip pareiškėja apskaičiavo jos reikmėms būtinas sumas ir ar šios sumos yra pagrįstos bei būtinos. Atkreiptinas dėmesys, kad Pareiškėja gyvena kartu su sutuoktiniu bei veda bendrą ūkį, todėl šeimos pajamos ir išlaidos turėtų būti apskaičiuojamos bendrai.

Pareiškime nėra nurodyta jokių aplinkybių, patvirtinančių Pareiškėjos pastangas pagerinti savo sunkią finansinę padėti (geriau apmokamo darbo paieška, skolos dengimo plano suderinimas su kreditoriais ar kt.) ir siekį atsiskaityti sau kreditoriais. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad kreditų ėmimas buvo būtinas ir neišvengiamas, todėl akivaizdu, jog Pareiškėja tokių sandorių sudarymo galėjo ir atsisakyti. Manytina, kad Pareiškėja tapo nemoki tik dėl to, jog neįvertindama savo finansinių galimybių, prisiėmė įsipareigojimų, kurių galėjo išvengti, jeigu būtų elgusis sąžiningai ir rūpestingai. Iš Pareiškėjos nurodytų duomenų galima daryti išvadą, kad Pareiškėja brangia bankroto procedūra siekia tik nurašyti skolas. Tokiu atveju bankroto bylos iškėlimas prieštarautu FABĮ tikslui - atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą bei siekiant teisingo skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

Suinteresuotas asmuo neteikia siūlymo dėl bankroto administratoriaus kandidatūros. (t. 1, b.l. 78-79)

Suinteresuotas asmuo Bigbank AS, veikiantis per savo struktūrinį padalinį – Bigbank AS filialą, teismui pateiktuose atsiliepimuose nurodė, kad nesutinka su Pareiškėjos pateiktu pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo.

2015-01-23 Pareiškėja ir Kreditorius sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 1500109/95pa dėl 1300 Eur kredito su priklausančiomis palūkanomis išdavimo. 2015-02-18 Pareiškėja ir Kreditorius sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 1500707/95pa dėl 1230 Eur kredito su priklausančiomis palūkanomis išdavimo. 2015-03-05 Pareiškėja ir Kreditorius sudarė Vartojimo kredito sutartį 140391/95ba-1 dėl 597,85 Eur kredito su priklausančiomis palūkanomis išdavimo. Pasirašydama minėtas sutartis, Pareiškėja įsipareigojo mokėti įmokas sutartyje numatyta tvarka.

Šiuo metu įsiskolinimo dydis yra 2444,94 Eur. Pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 1500109/95pa – 1006,86 Eur; pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 1500707/95pa – 1040,37 Eur; pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 1404391/95ba-1 – 397,71 Eur.

Lietuvos Respublikos Fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 str. 1 d. numato, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 str. 8 d. nustatytų pagrindų. Fizinio asmens nemokumas – tai fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas ir fizinis asmuo negali vykdyti skolinių įsipareigojimų.

Sąžiningas fizinis asmuo laikytinas visiškai nemokiu tada, kai sąžiningo fizinio asmens finansinė būklė yra kritinė ir jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję. Nemokumui nustatyti, reikia atlikti fizinio asmens nemokumo priežasčių analizę, įvertinti fizinio asmens skolinių įsipareigojimų apimtį, turimo turto masę, taip pat galimas skolininko perspektyvas įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus. Kreditorius pažymi, kad kelia abejonių Pareiškėjos sąžiningumas prieš prisiimant įsipareigojimams, kadangi apdairus asmuo turi suvokti, kad prisiimti dideli finansiniai įsipareigojimai yra ilgalaikiai bei negalima beatodairiškai imti vieną kreditą po kito ne pagal objektyvias pajamas. Pareiškėja nurodo, kad pagrindinės priežastys, sukėlusios nemokumą yra pajamų disproporcija mokėtinų įmokų atžvilgiu, kas ir sukėlė jos minimą nemokumą. Tačiau iš SODRA duomenų bazės išrašo matyti, kad Pareiškėja gauna kasmėnesinę pastovią išmoką iš VSDFV, kuri sudaro 159,01 Eur ir, kaip minima pareiškime, dirba pusę etato UAB „Valymo ir priežiūros centras“. Pareiškime Pareiškėja nenurodė gaunanti papildomų pajamų iš VSDFV. Taip pat teigiama, kad Pareiškėja aktyviai ieško geresnio darbo. Kreditoriui nėra aišku kodėl Pareiškėja nedirba pilnu etatu, taip galėdama ženkliai padidinti savo gaunamas pajamas ir taip didesne apimtimi atsiskaitinėti su visais esamais kreditoriais. Kreditorius pagrįstai kelia klausimą ar tokiu nepagrįstu Pareiškėjos neveikimu nėra pažeidžiamos jo teisės bei interesai.

Kreditorius su Pareiškėja sudarė skolos dengimo susitarimus, kuriais leista mokėti įsiskolinimą mažesnėmis įmokomis, sustabdant delspinigių augimą. Pareiškėja minėtus susitarimus vykdė netvarkingai kol galiausiai įmokų mokėjimas nutrūko, o susisiekti su Pareiškėja nebuvo galima dėl jos nenoro bendradarbiauti. Pareiškėja nerodė iniciatyvos savo noru dengti įsiskolinimus.

Pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo, minima, kad būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalinga 226,33 EUR suma, kuri, atsižvelgiant į Pareiškėjos gaunamas pajamas yra nepagrįsta. Pareiškėja nurodo, kad jos gaunamos pajamos yra 125 Eur per mėnesį. Kai kuriomis nurodomomis sumomis Pareiškėja neabejotinai siekia fiktyviai padidinti turimas išlaidas, tokios kaip vis nauja avalynė ir apranga kiekvienam sezonui. Taip pat verta paminėti, kad iš Gyventojų registro tarnybos duomenų bazės išrašo matyti, kad nepilnamečių išlaikytinių Pareiškėja neturi ir yra susituokusi. Kreditoriui natūraliai kyla klausimas ar Pareiškėjos sutuoktinis negali prisidėti prie įsiskolinimų mažinimo. Ypatingai atkreiptinas dėmesys, kad sutartys su Kreditoriumi pareiškėja sudarė būdama santuokoje. Fizinių asmenų bankroto įstatymo tikslas: atkurti fizinio asmens mokumą, užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimą, išlaikyti teisingą skolininko ir jo kreditorių pusiausvyrą. Pažymėtina ir tai, kad bankroto bylos iškėlimo tikslas pagal įstatymą yra ne nurašyti ar anuliuoti skolas, bet atkurti fizinio asmens mokumą. Iš pateikto pareiškimo matyti, kad siekiama tik nurašyti skolas, kadangi nurodyta suma būtiniesiems poreikiams tenkinti viršija gaunamas pajamas, tad neaišku kaip Pareiškėja planuotų užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimą. (t. 1, b.l. 87-89)

Suinteresuotas asmuo UAB „Nordecum“ teismui pateiktuose atsiliepimuose nurodė, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2017-05-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-901-831/2017 nutarė priimti G. V., a.k. (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

2015 m. gegužės 17 d. tarp G. V. ir UAB „Nordecum“ (smspinigai) buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis SP 241674, pagal kurią UAB „Nordecum“ suteikė 800 EUR paskolą 360 dienų terminui su 240 EUR palūkanomis. Viso skolos grąžinimui G. V. pervedė 580,05 EUR. Kredito įvykdymo terminas yra suėjęs.

Pareiškėja nurodo, kad pareiškimo padavimo dienai bendra neįvykdytų įsipareigojimų suma kurių mokėjimo terminas jau yra suėjęs yra - 14 132,01 Eur.

FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl LR CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.