- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-03
- Bylos Nr.
- 2S-1384-658/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00539-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nerijus Meilutis
- Pareiškėjas
- J. G., E. G.
- Suinteresuotas asmuo
- kreditoriai IĮ, „Aujama- credit“, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, UAB „Euro Providus“, UAB „4finance“, UAB „MCB Finance“, Bigbank AS filialas, UAB „Snoro lizingas“, UAB „S.Imperija Creditor.lt“, UAB „Ūkio banko lizingas“, UAB „Nordecum“, UAB „Lateko lizingas“, UAB „General financing“, Swedbank AB, Danske Bank A
- Kreditorius
- IĮ „Aujama- credit“, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, UAB „Euro Providus“, UAB „4finance“, UAB „MCB Finance“, Bigbank AS filialas, UAB „Snoro lizingas“, UAB „S.Imperija Creditor.lt“, UAB „Ūkio banko lizingas“, UAB „Nordecum“, UAB „Lateko lizingas“, UAB „General financing“, Swedbank AB, Danske Bank A
- Advokatai
- Justas Sakavičius
Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjų: J. G. ir E. G. atstovo - advokato Justo Sakavičiaus atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-3649-429/2014 pagal pareiškėjų: J. G. ir E. G. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys kreditoriai IĮ „Aujama- credit“, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, UAB „Euro Providus“, UAB „4finance“, UAB „MCB Finance“, Bigbank AS filialas, UAB „Snoro lizingas“, UAB „S.Imperija Creditor.lt“, UAB „Ūkio banko lizingas“, UAB „Nordecum“, UAB „Lateko lizingas“, UAB „General financing“, Swedbank AB, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, UAB „Sigirė“, UAB „ARN Group“, UAB „NWO Invest“, kredito unija „Moterų taupa“, UAB „Sostinės kreditai“, D. P. ir V. Č.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjai J. G. ir E. G., pateikdami atskirus pareiškimus kreipėsi į teismą, prašydami iškelti jiems bankroto bylą. Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos 2014-01-22 nutartimi civ. bylos Nr. 2FB-3649-429/2014 ir Nr. 2-FB-3646-800/2014 buvo sujungtos į vieną bylą (t. I, b.l. 207-208).
Pareiškėjas J. G. nurodė, kad šiuo metu jau sulaukęs senatvės pensijos amžiaus (63 metai), sveikatos būklė yra sunki, nuo 2007 m. iki šiol dirba fizinį avalynės užtraukėjo - surinkėjo darbą AB (duomenys neskelbtini) avalynės ceche, siekdamas kaip įmanoma daugiau sumažinti savo ir savo sutuoktinės įsiskolinimus kreditoriams. Nepaisant šių pastangų, yra priverstas pripažinti, kad jo gaunamos pajamos (senatvės pensija ir darbo užmokestis) yra ženkliai per mažos, kad būtų atsiskaityta su visais kreditoriais. 2009 m. jam diagnozuotas kairio plaučio auglys. Kadangi santaupų sveikatos pablogėjimo metu neturėjo, pinigų skolinosi iš savo sesers. Staiga mirus jos vyrui, sesuo pareikalavo skolą nedelsiant grąžinti, todėl nemažą pinigų sumą teko pasiskolinti iš kredito įstaigos. Po operacijos negalėjęs dirbti 4 mėnesius, todėl sumažėjo pajamos, be to, grįžęs į darbą, būdamas silpnos sveikatos, pradėjęs uždirbti mažiau. Kadangi paimto kredito sąlygos buvo itin griežtos, didelė palūkanų norma, numatytos didelės netesybos, įvairūs „pratęsimo mokesčiai“ bei kitos sankcijos už netinkamą prievolių vykdymą, nuo tada teko skolintis iš naujų paskolas ir kreditus teikiančių kompanijų, kad atiduoti senąsias skolas. Grąžinti skolas stengėsi iš paskutiniųjų, tačiau tokiu būdu šis „užburtas naujų kreditų ėmimo ratas“, siekiant grąžinti senesnes skolas jį ir šeimą galų gale įklampino į tokio dydžio skolas, kokių objektyviai pagal jo gaunamas pajamas jis niekada nebesugebėtų grąžinti. Bendra pareiškėjo turimų finansinių įsipareigojimų suma sudaro 152 447,66 Lt. Skoliniai įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminai jau suėję, sudaro 72 101,33 Lt, iš jų pradelsti įsipareigojimai, pagal kuriuos pareiškėjo atsakomybė yra solidari – 25 212,04 Lt. Pareiškėjo gaunamas pajamos per mėnesį sudaro 852,62 Lt senatvės pensija ir 1630,97 Lt darbo užmokestis (t. I, b.l. 3-9).
Pareiškėja E. G. nurodė, tapačias jos sutuoktinio pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad 1968 m. yra sudariusi santuoką su J. G., su kuriuo jau daugiau kaip 45 metus kartu veda bendrą ūkį: tiek jos, tiek ir jo gaunamos pajamos skiriamos išimtinai bendriems šeimos poreikiams tenkinti. 2009 m. pablogėjo jos ir vyro sveikata. Pareiškėjai 2009 m. diagnozuotas tiesiosios žarnos piktybinis auglys. Kauno klinikose 3 kartus operuota. Po ko liko ryškus virškinimo sistemos sutrikimas. Dėl nepakeliamų sveikatos problemų nebegalėjo toliau dirbti. Bendra pareiškėjo turimų finansinių įsipareigojimų suma sudaro 152 447,66 Lt. Skoliniai įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminai jau suėję, sudaro 72 101,33 Lt, iš jų pradelsti įsipareigojimai, pagal kuriuos pareiškėjo atsakomybė yra solidari – 46 889,29 Lt. Pareiškėjos gaunamas pajamos per mėnesį - 694,28 Lt netekto darbingumo pensija (t. II, b.l. 3-9).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 1 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjų finansinė būklė atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje numatytą fizinio asmens nemokumo apibrėžimą. Pažymėjo, kad pareiškėjai, tikslingai, siekdami bankroto bylos iškėlimo, nenurodė savo sandorių sudarytų 3 metų laikotarpyje iki prašymo iškelti bankroto bylą sudarymo ir, tik teismui pareikalavus, pateikė įrodymus apie šių sandorių sudarymą. Nustatė, kad 2013-09-24 pareiškėjai pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini) už 80 000 Lt, 2013-03-16 pardavė automobilį Volvo už 7000 Lt. Teismas sprendė, kad pareiškėjai butą pardavė galimai jiems pažįstamam asmeniui, kadangi parduotame bute gyvena iki šiol ir nemoka jokio nuomos mokesčio. Kur pardavę automobilį panaudojo 7000 Lt sumą, pareiškėjai teismui paaiškinti negalėjo. Pareiškėjai nepateikė teismui įrodymų, kur gautus visus grynais 80000 Lt pinigus panaudojo, o jų besikeičiantys teismo posėdyje duoti paaiškinimai ir teiginiai, kad minėtus pinigus virš 62000 Lt sumą pervedė AB Medicinos bankui jokiais įrodymais nepagrįsti ir neįrodyti. Priešingai, pareiškėjų pateikti mokėjimo nurodymai 2013-09-19, kuriais pirkėja S. B. sumokėjo už J. G. 5910 Lt ir 34000 Lt ir 28000 Lt sumą UAB „Achemos kredito unija“- viso 67 910 Lt neįrodo, kad šie pinigai buvo pervesti Medicinos bankui. Prieš sudarant buto pirkimo pardavimo sandorį pareiškėjai gavo grynais iš pirkėjo 80000 Lt sumą. Tai įrodo, kad sandorio sudarymo metu buto vertė buvo nurodoma 80000 Lt, kai tuo tarpu J. B. dar prieš sandorio sudarymą 2013-09-19 mokėjimo nurodymu už J. G. sumokėjo KU „Achema“ už buto pirkimą dar 28000 Lt sumą. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjai tikslingai klaidina teismą, siekdami bankroto bylos iškėlimo. 28000 Lt už buvo panaudota buto pirkimui, nes tai yra nurodyta mokėjimo nurodyme, gautame 2013-09-19, todėl esant sandoryje nurodytai buto pirkimo pardavimo kainai – 80000 Lt suma, likusią sumą 52000 Lt pirkėja sumokėjo grynais, ką įrodo 2013-09-24 buto pirkimo pardavimo sutarties 4 punktas. Pareiškėjai nepateikė teismui įrodymų, kur gautus likusius pinigus, t.y. 52000 Lt panaudojo. Teismas sprendė, kad pareiškėjai, sudarydami buto pirkimo pardavimo sandorį, apie kurio sudarymą, tik teismui pareikalavus, pateikė įrodymus, nėra sąžiningi ne tik prašydami iškelti jiems bankroto bylą, bet kitų kreditorių atžvilgiu, nes šiais savo veiksmais siekė tęsti savo nesąžiningų begalinių poreikių tenkinimą bei galimai siekė panaudoti gautus pinigus savo veiklai vystyti Žaliakalnio turguje. Iš pareiškėjos E. G. paaiškinimų nustatė, kad ji dirbo turguje ir apie 15 metų ėmė paskolas iš kitų asmenų ir tuo vertėsi. Šiuo metu dėl išaugusių paskolų grąžinimo palūkanų bei didelių delspinigių jų grąžinti negalinti, tačiau į kreditorius dėl delspinigių dydžio sumažinimo ar terminų mokėjimo atidėjimo ar išdėstymo nesikreipė. Tokius pareiškėjų veiksmus teismas laikė nesąžiningais kreditorių atžvilgiu. Teismas nurodė, kad abu pareiškėjai po turėtų 2009 m. sveikatos negalavimų, buvo ganėtinai aktyvūs ir veiklūs: 2010-2012 metais sudarė net 21 kreditų paėmimo sandorių, todėl teismas sprendė, kad pareiškėjai turi papildomų pajamų, kurių teismui nenurodo ir šių aplinkybių iš esmės neatskleidžia, tikslu, kad jiems būtų iškelta bankroto byla. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjai 3 m. laikotarpyje iki pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pateikimo, savo sąskaitose turėjo daugiau piniginių lėšų, ką įrodo J. G. Danske Bank sąskaitos išraše nurodyta suma 4999,75 Lt (I, t., b.l.30), tačiau teismui vengia pateikti tokius įrodymus, o iš kreditorių paimtos paskolos nebuvo tinkamai panaudotos kreditoriniams reikalavimams sumažinti, tik nedidelė dalis jų buvo panaudota kreditorių įsipareigojimams vykdyti, tikslu gauti kitas paskolas. Teismo vertinimu, pareiškėjai, pasinaudodami kreditorių patiklumu, nurodydami jiems savo neteisingus duomenis paraiškose, prašydami gauti kreditus, turėjo tikslą jų gauti kuo daugiau, tačiau ne kreditorinių įsipareigojimų kitų kreditorių atžvilgiu vykdymui, o savo ir savo šeimos poreikių tenkinimui. Pareiškėjų paaiškinimai teismo posėdžio metu nėra nuoseklūs, sąžiningi, teisingi, prieštaraujantys byloje esantiems rašytiniams įrodymams: pareiškėjai teismo posėdžio metu, negalėjo nurodyti, kur panaudojo 2012 m., 2013 m. metais paimtas gan dideles paskolas, ėmė jas kas antrą dieną 2013-06-13-6000 Lt, 2013-06-12 -4500 Lt sumą (t. II, b.l.81-85, t. I, b.l.154-158). Tai įrodo, kad pareiškėjai neatsakingai, nesąžiningai manipuliavo kreditorių pasitikėjimu, o patys kreditoriai buvo itin neapdairūs, tinkamai nekontroliuodami paskolų išdavimo pareiškėjams proceso. Teismas atsižvelgė į tai, kad J. G. per keletą metų sudarė net 20 sandorių, iš kurių 9 sudarė 2013 metais, E. G. prisiėmė įsipareigojimus pagal 14 sandorių, iš kurių 10 sandorių sudaryti 2012 m., 2013 metais. Todėl teismas sprendė, kad vienareikšmiškai teigti, kad pareiškėjai įsipareigojimų negali vykdyti kreditoriams dėl sveikatos būklės negalima, priešingai - po pareiškėjų sveikatos negalavimų 2009 m., jie tikslingai siekė gauti kuo daugiu kreditų. Pareiškėjai nepateikė įrodymų, kad dengtų kitas paskolas. Pareiškėjai neįrodė sąžiningų veiksmų kreditorių atžvilgiu. Teismas svarbia aplinkybe pripažino tai, kad pareiškėjai nepateikė teismui kitų Lietuvoje veikiančių bankų pažymų, kurios patvirtintų, kad pareiškėjai tikrai neturi lėšų Lietuvoje veikiančių bankų sąskaitose. E. G. teismo posėdyje duotais paaiškinimais pripažino, kad faktiškai vykdė individualią veiklą - prekiavo turguje, tačiau duomenų, kokia tai veikla ir kokias iš šios veiklos ji gavo pajamas bei kodėl šia veikla nutarė nebesiversti, pateikus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, teismui nenurodė. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti pareiškėjus buvus nesąžiningus kreditorių atžvilgiu, todėl atsisakė jiems kelti bankroto bylą (t. V, b.l. 56-65).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjų: J. G. ir E. G. atstovas - advokatas Justas Sakavičius atskiruoju skundu (t. V, b.l. 93-101) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinant pareiškėjų reikalavimą iškelti jiems bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Beveik visos nutartyje nagrinėtos aplinkybės ir į bylą pateikti įrodymai buvo vertinami netiksliai, painiojama didžioji dalis bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, net nesistengiant įsigilinti į pareiškėjų ir jų atstovo duotus paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu, nevertinant tikrųjų pareiškėjų veiksmų priežasčių ir ketinimų. Klausimai dėl Buto įkeitimo ir pardavimo bylą nagrinėjančiam teismui kilo dar pirmojo žodinio posėdžio metu. Pareiškėjai kiek tik galėdami operatyviai prisiminti teismui teikė žodinius paaiškinimus, nurodė Buto įkeitimo, vėliau pardavimo aplinkybes. Tam, kad teismui pateikti daugiau papildomos informacijos ir rašytinių įrodymų, pareiškėjų atstovas net paprašė atidėti bylos nagrinėjimą kitam posėdžiui (prašymas buvo tenkintas ir byla atidėta). Tačiau net ir pateikus papildomus rašytinius paaiškinimus, teismas dėl pareiškėjams visiškai nesuprantamų priežasčių vis tiek klaidingai įvertino Buto įkeitimo ir pardavimo aplinkybes. Pareiškėjams nuosavybės teise priklausęs Butas, siekiant užtikrinti 2012 m. gegužės 30 d. Paskolos sutartį Nr. 12-00083, sudarytą tarp pareiškėjo J. G. ir kreditoriaus „Achemos“ kredito unija, buvo įkeistas sutartine hipoteka. Iš minėto kreditoriaus gautos lėšos buvo panaudotos anksčiau prisiimtų įsiskolinimų dengimui bei kitiems poreikiams tenkinti (dalis medicininėms išlaidoms, vaistams, automobilio įsigijimui, pragyvenimui ir kt.). Už gautas lėšas buvo padengta didžioji dalis tuo metu turėtų įsipareigojimų kreditoriams, viso 31 830 Lt. Taip pat iš gautų lėšų buvo iškart kompensuojamos pareiškėjų patirtos nemažos išlaidos už turto draudimą ir hipotekos sandorio sudarymą. Teismo žiniai buvo pridėtas ir bankinio mokėjimo nurodymas, kuriuo padengtas ankstesnis pareiškėjo J. G. įsiskolinimas UAB Medicinos bankui (10 972,57 Lt). Atkreiptinas dėmesys, jog kurį laiką Pareiškėjai kaip įmanydami dengė hipoteka užtikriną paskolą kreditoriui „Achemos“ kredito unijai. Tačiau dėl pareiškime nurodytų priežasčių ir didėjant įsiskolinimams kitiems kreditoriams, pareiškėjai toliau nebegalėjo tinkamai vykdyti minėtos hipoteka užtikrintos prievolės. Dėl ne laiku mokamų įmokų už paskolą, nuolat spaudžiant hipotekos kreditoriui ir siekiant sumažinti turimus įsiskolinimus, pareiškėjai buvo priversti ieškoti įkeisto buto pirkėjo. Didžioji dalis už buto pardavimą gautos sumos (74 692,31 Lt iš gautų 80 000 Lt) atiteko hipotekos kreditoriui, tokiu būdų su hipotekos kreditoriumi pilnai atsiskaitant, 2000 Lt, panaudota įsiskolinimui už daugiabučio renovavimo programą, likusi pinigų suma (apie 3 000 Lt) buvo panaudota pragyvenimui ir kitoms būtinosioms reikmėms.
Iš byloje esančių dokumentų akivaizdu, kad už Butą pareiškėjai iš pirkėjų gavo 80 000 Lt sumą: 1) buto pirkėjai keliais mokėjimais (5910 Lt, 34 000 Lt ir 28 000 Lt) tiesiogiai Buto hipotekos kreditoriui „Achemos“ kredito unijai pervedė 67 810 Lt (toks įsiskolinimas, atėmus Pareiškėjų turėtą pajų kredito unijoje, buvo likęs Pareiškėjų nepadengtas); 2) 6 782,31 Lt buvo įskaityta „Achemos“ kredito unijos viduje iš Pareiškėjo turėto pajaus kredito unijoje; 3) likusi suma - 5407,69 Lt buto pirkėjų buvo sumokėta grynais pinigais tiesiogiai pareiškėjams. Galbūt pirmos instancijos teismo nutartyje nurodyti netikslumai galėjo atsirasti dėl ne visai išsamios į notarinės Buto pirkimo - pardavimo sutartį įtrauktos nuostatos dėl sumokėtų 80 000 Lt grynais pinigais - kadangi atsiskaitymas už Butą vyko per hipotekos kreditorių „Achemos” kredito uniją, nedetalizuojant atskirų mokėjimų už Butą, sutartyje buvo palikta lakoniška nuostata (ne visiškai tiksliai atspindinti pinigų sumokėjimo tvarką), jog pinigus už Butą pareiškėjai buvo gavę grynais pinigais dar prieš sandorį.
Nutartyje be jokio pagrindo taip pat įpainiojamas buvęs pareiškėjų kreditorius UAB „Medicinos bankas“. Su UAB „Medicinos bankas“ pareiškėjai pilnai atsiskaitė (padengė 10 972,57 Lt) dar 2012 m. gegužės mėnesį (iš hipotekos kreditoriaus „Achemos“ kredito unijos gautos 80 000 Lt paskolos sumos).
Įstatymas neįpareigoja pareiškėjo pateikti informacijos apie neturimas sąskaitas ar apie lėšų kitimą banko sąskaitose per atitinkamą laikotarpį. Be to, teismui nėra užkertamos galimybės tokią informaciją išreikalauti iš asmens bendra civilio proceso nustatyta tvarka, jei jis mato tokią būtinybę. Pažymi, jog pirmos instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu neįpareigojo pareiškėjų pateikti visų Lietuvoje veikiančių bankų pažymų apie juose laikomas pareiškėjų lėšas.
Teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjai butą pardavė galimai pažįstamam asmeniui. Pirkėjo, su kuriuo pareiškėjai nėra niekaip susiję geranoriškumo ir derybų dėka, Buto pardavimo metu buvo sutarta, kad pareiškėjai laikinai (iki pusės metų terminui), kol pirkėjas atliks Buto remontą, galės laikinai pagyventi jo bute (už tai pareiškėjai privalo dengti visas Buto išlaikymo išlaidas).
Nėra (ir negali būti) jokio priežastinio ryšio tarp 15 metų darbo stažo prekyboje ir vertimosi paskolų ėmimu. Byloje nėra jokių reikšmingų duomenų (išskyrus pačios pareiškėjos paaiškinimus, kad ji prieš kurį laiką dirbo turguje prekybininke ir kelis kartus iš kitų prekybininkų skolinosi pinigų), kurie objektyviai pagrįstų, jog pareiškėja verstųsi paskolų ėmimu (kad ir ką šis terminas reikštų) ar, kad pinigines lėšas pareiškėja naudodavo prekyboje.
Šalies argumentai
Pareiškėjai net kelis kartus teismui buvo paaiškinę, kam būdavo panaudojami kreditai (dėl suprastėjusios sveikatos pasunkėjusiai buičiai išlaikyti, vaistams ir medicininėms priemonėms, kurių nekompensuoja valstybė, prieš tai paimtų kreditų grąžinimui). Pareiškėjai esamiems kreditoriams yra sumokėję bendrai 56 998 Lt, buvusiems kreditoriams yra padengę 109 850 Lt.
Tai, kad pareiškėjai nepateikė visų savo išlaidas pagrindžiančių dokumentų, nepaneigia faktų, kad tokios būtinos išlaidos buvo išties patirtos, kadangi turbūt nėra jokio vidutiniškai protingo ir apdairaus žmogaus, kuris sąmoningai kauptų visus jo turėtas išlaidas pagrindžiančius dokumentus (prekių ar paslaugų kvitus, sąskaitas).
Aplinkybė, jog teismo posėdžio metu (papildomai prisidėjus dar ir natūraliam jauduliui) pareiškėjai šimto procentų tikslumu negalėjo atsakyti, kur išleido konkrečių kreditų sumas, negali būti traktuojama kaip pareiškėjų nesąžiningas elgesys. Vertinant pareiškėjų veiksmus sąžiningumo kriterijumi, visiškai neatsižvelgiama į prastą pareiškėjų sveikatą ir į bylą pateiktus šiuo faktus pagrindžiančius įrodymus - medicininius išrašus.
Skundžiamojoje nutartyje klaidingai įvertinamas pareiškėjų pateiktas įrodymas apie neva Danske banke turėtas 4999,75 Lt dydžio lėšas, kadangi ši suma yra ne pareiškėjų turėtos lėšos, o įsiskolinimas pagal banko kreditinę kortelę.
Pareiškėjai jau yra sulaukę pensinio amžiaus, dirbti pilna jėga dėl sveikatos būklės ir amžiaus tikrai nebegali. Net ir išlaikant šiuo metu gaunamas pajamas (kas objektyviai beveik neįmanoma), pareiškėjai visus turimus įsiskolinimus (kurie dėl augančių palūkanų ir netesybų kasdien didėja), pasiliekant pusę pajamų minimaliam pragyvenimui, pilnai galėtų uždengti ne anksčiau kaip po 10 metų. Atsižvelgiant į prastą pareiškėjų sveikatos būklę, visiškas skolų padengimas apskritai mažai tikėtinas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Swedbank AB prašo atskirojo skundo netenkinti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Kreditorius sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais. Papildomai nurodo, kad pareiškėjai atskirajame skunde pripažįsta, kad 3000 Lt gautų pardavus butą panaudojo savo reikmėms, kas paneigia pareiškėjų teiginį apie sąžiningą elgesį sudarant buto pardavimo sandorį. Kadangi pareiškėjai nutylėjo aplinkybes apie turėto buto pardavimą, atitinkamai byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie šio buto vertę. Pareiškėjams vengiant pateikti įrodymus apie sudarytus sandorius nėra galimybių įvertinti šių sandorių sąžiningumą. Pažymima, kad atskirajame skunde skiriama daug dėmesio teismo neva nepagrįstiems motyvams, susijusiems su buto pardavimu, Danske banke turėta 4999,75 Lt suma ir pan., tačiau ypač mažai – skiriama esminei bylos aplinkybei - tai beatodairiškam kreditų ėmimui būtent po to, kai abiems pareiškėjams 2009 m. ženkliai pablogėjo sveikata. Dar labiau glumina pareiškėjų pirmame teismo posėdyje nurodytas faktas, kad pareiškėjas kreipėsi į „Swedbank“ AB dėl papildomo kredito suteikimo ir, kai bankas atsisakė išduoti papildomą kreditą suabejojęs pareiškėjų galimybėmis jį grąžinti, tuomet pareiškėjai pradėjo beatodairiškai skolintis iš kitų kredito davėjų. Be to, siekdami sudaryti paskolos sutartis pareiškėjai pateikdavo neteisingą informaciją apie savo finansinę būklę ir turimus įsipareigojimus ir taip klaidindavo kreditorius.
Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas ar asmenys, prisiėmę naujus finansinius įsipareigojimus, tuo metu kai jau nebegalėjo vykdyti ankstesniais sandoriais prisiimtų finansinių įsipareigojimų gali būti laikomi sąžiningais FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme.
FABĮ 1 straipsnio 1 dalis numato, jog FABĮ paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas tada, kai yra užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiama teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl pareiškėjų nemokumo nėra. Tačiau fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui būtina nustatyti ne tik fizinio asmens nemokumo faktą, bet ir įvertinti, ar nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą.
Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, kai pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad pareiškėjo nesąžiningumas yra savarankiškas pagrindas atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas J. G. sudarė šias sutartis: 2009-06-26 su Nordea banku, kuria pareiškėjui buvo išduota kredito kortelė su 2000 Lt limitu (t. I, b.l. 37-38), 2013-02-18 paskolos sutartis su „Aujama – credit“ dėl 2000 Lt (t. I, b.l. 35-36), vartojimo paskolos sutartis su „Europrovidus“, kuria pareiškėjui suteikta 2000 Lt paskolos (t. I, b.l. 39), 2012-10-23 paskolos sutartis su „Credit24“ dėl 7000 Lt (t. I, b.l. 41-44), 2013-06-12 vartojimo kredito sutartis, kuria pareiškėjas paėmė iš BIGBANK AS 4205 Lt kredito (t. I, b.l. 45), 2011-04-27 vartojimo kredito sutartį su „Snoro lizingu“ dėl 5000 Lt (t. I, b.l. 47-51), 2013-06-06 vartojimo kredito sutartį su „S.Imperija Creditor.lt“ dėl 1000 Lt (t. I, b.l. 52), 2013-06-13 su Ūkio banko lizingu dėl 6000 Lt vartojimo kredito (t. I, b.l. 53), 2012-09-03 su Ūkio banko lizingu dėl 1000 Lt vartojimo kredito (t. I, b.l. 54), 2013-05-13 su Lateko Lizingu dėl 3000 Lt kredito (t. I, b.l. 55), 2012-03-10 su General Financing dėl 6100 Lt kredito (t. I, b.l. 60), 2012-08-29 su General Financing dėl 14 800 Lt kredito (t. I, b.l. 65), 2012-02-07 su Swedbank AB dėl 8000 Lt kredito (t. I, b.l. 71), 2010-11-19 su Swedbank AB dėl 15 000 Lt kredito (t. I, b.l. 75), 2012-02-03 su Swedbank AB dėl 1 000 Lt kredito limito (t. I, b.l. 82), 2008-06-09 su Danske banku dėl 5000 Lt kredito (t. I, b.l. 157, 92), 2013-07-03 su UAB „Sigirė“ dėl 750 Lt kredito (t. I, b.l. 93). 2012-05-30 su „Achemos“ kredito unija buvo sudaryta paskolos sutartis, kuria pareiškėjui suteikta 80 000 Lt paskolos būsto remontui (civ. bylos priedas). 2011 kovo 13 d. iš General Financing paimta 10 000 Lt paskola (civilinės bylos priedas Nr. 14) (Pagal pareiškėjo pateiktą suvestinę jis yra skolingas pagal 22 vartojimo kredito/paskolos sutartis (t. I, b.l. 19-20). E. G. sudarė šias sutartis: 2012-11-15 su Credit 24 dėl 3000 Lt vartojimo paskolos (t. II, b.l. 86), 2012-10-26 su BIGBANK AS dėl 2000 Lt (t. II, b.l. 90), 2012-08-09 su General Financing dėl 879 Lt kredito (t. II, b.l. 98), 2012-03-18 su General Financing dėl 7 600 Lt kredito (t. II, b.l. 105), 2013-05-22 su Lateko lizingu dėl 1000 Lt kredito (t. II, b.l. 112), 2011-05-27 su Snoro Lizingu dėl 2300 Lt paskolos (t. II, b.l. 113), 2013-05-12 su UAB „Sostinės kreditai“ dėl 1000 Lt kredito (t. II, b.l. 117), 2009-2011 sudarydama 4 sandorius iš fizinių asmenų pasiskolino 9500 Lt (t. II, b.l. 124-126), 2013 m. sudaryta sutartis su Euro Providus dėl 1000 Lt paskolos (t. II, b.l. 135). Byloje taip pat pateikta tik vartojimo kredito sutarčių bendrųjų sąlygų dalys pagal kurias nėra įmanoma identifikuoti paimtos paskolos sumos (pvz. t. II, 118-123, 128-129). Pati pareiškėja pateikia duomenis, jog yra skolinga pagal 12 sudarytų vartojimo kredito sutarčių bei negrąžinus paskolų fiziniams asmenims (t. II, b.l. 15).
Pareiškėjai nurodo, kad lėšas, gautas iš kredito bendrovių, panaudojo maistui, būsto išlaikymui, komunalinėms paslaugoms, gydymui, sveikatos priežiūrai bei kt. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjai kaip esminę savo nemokumo priežastį nurodo pablogėjusią sveikatą ir dėl to išaugusias išlaidas sveikatos priežiūrai bei sumažėjusias pajamas. Tačiau byloje nėra pateikiama nei vieno įrodymo, pagrindžiančio pareiškėjų nurodomas dideles išlaidas sveikatos priežiūrai (CPK 178 str.). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pareiškėjų atstovo argumentu, kad joks protingas asmuo nekaupia išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju yra kalbama ne apie kasdienines išlaidas maistui, higienos reikmenims ar sąskaitoms už komunalines paslaugas apmokėti. Patys pareiškėjai teigia, jog jiems buvo reikalingos didelės pinigų sumos susijusios su sveikatos priežiūros paslaugomis, todėl bet kuris, vidutiniškai protingas asmuo, turėtų bent dalį patirtas išlaidas pagrindžiančių įrodymų, įvertinat tai, kad šios išlaidos, kaip teigia patys pareiškėjai, nėra neženklios. 2014-02-04 teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad operacija kainavo 1500 Lt. Įrodymų, patvirtinančių šios sumos sumokėjimą neturi. Net jei ir tikėti pareiškėjais, kad už operaciją sumokėjo jų nurodytą sumą – tai nėra tokio dydžio suma, kuria būtų galima pateisinti tokį kiekį paimtų vartojimo kreditų. Be to tai nebuvo vienkartinis kredito paėmimas, tam, kad padengti su gydymu susijusias išlaidas. Iš 2012-09-03 vartojimo kredito sutarties sudarytos tarp pareiškėjos ir UAB Ūkio banko lizingas specialiosios dalies (civilinės bylos priedas Nr. 14.18) matyti, kad buvo paimtas kreditas telefonui ir jo dėklui įsigyti, kurių bendra suma yra 1059 Lt. Taigi, nors patys pareiškėjai teigia, kad 2009 metais pablogėjo sveikata kas ir buvo nemokumo priežastis, akivaizdu, kad lėšos buvo naudojamos ne būtiniausiems poreikiams tenkinti, o tenkinti tokius poreikius, kurie nėra būtini ir kilę iš pareiškėjų noro gyventi ne pagal jų finansines galimybes. Iš byloje esančio pareiškėjo J. G. Swedbank AB sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 (civilinės bylos priedas Nr. 12.40-12.42) matyti, kad didelės pinigų sumos buvo nuimamos nuo sąskaitos grynais, tuo tarpu paskoloms dengti buvo skiriama tik nežymi pinigų dalis. Iš E. G. visa Electron kortelės (SEB bankas) sąskaitos už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2014-02-27 išrašo matyti, kad praktiškai visos į kortelės sąskaitą gautos lėšos buvo išimamos grynais pinigais iš bankomatų. Šiuo laikotarpiu mokėta vaistinėje tik 2 kartus ir bendra suma siekia tik 59,49 Lt. Iš J. G. MasterCard kortelės išrašų (bylos priedai Nr. 12.25-12.29), matyti, kad vaistinėse buvo išleidžiamos palyginti neženklios pinigų sumos (viso 70,79 Lt).
2012 metų gegužės mėnesį J. G. iš „Achemos“ kredito unijos paėmė 80 000 Lt dydžio paskolą būsto remontui. Šios paskolos užtikrinimui įkeitė sutuoktiniams priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) (bylos priedas Nr. 1, Nr. 2). Įkeičiamo buto vertė šalių susitarimu nustatyta 122 000 Lt (hipotekos lakšto 4 p.). 2013 m. rugsėjo 24 d. pareiškėjams nuosavybės teise priklausęs butas buvo parduotas už 80 000 Lt sumą (sutarties 3.1 p., bylos priedo Nr. 6). Pareiškėjai teigia, kad didžiąją dalį iš kredito unijos gautų piniginių lėšų panaudojo padengti tuo metu turėtus įsipareigojimus kreditoriams viso 31 830 Lt. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog iš byloje ir jos priede esančių dokumentų neįmanoma nustatyti ar būtent iš kredito unijos gauti pinigai buvo naudojami finansiniams įsipareigojimams padengti, tačiau, bet kuriuo atveju, pareiškėjų nurodoma suma (31 830 Lt) iš gautų 80 000 Lt nėra didelė dalis. Pagal pačių pareiškėjų paaiškinimą kreditoriniams įsipareigojimams padengti nebuvo skirta net pusė gautų lėšų. Taigi didžioji dalis gautų lėšų buvo panaudota pareiškėjų poreikiams tenkinti, o ne kreditams grąžinti. Kur buvo panaudota likusi dalis piniginių lėšų – neaišku. Apeliacinės instancijos teismui pasisakant dėl pateikto skundo argumentų, susijusių su buto pardavimu ir aiškinantis pinigų panaudojimą matyti, jog pardavus pareiškėjams priklausiusį butą buvo atsiskaityta su „Achemos“ kredito unija (bylos priedas Nr. 7). 2014-02-24 teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad iš gautų 80 000 Lt apie 70 000 Lt buvo pervesta kredito unijai paskolos grąžinimui. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjai buvo nesąžiningi, kadangi neaišku kur panaudojo 52 000 Lt gautus grynais pinigais pardavus butą. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo išvadą apie grynais pinigais gautą sumą parduodant butą pripažįsta nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis pirkimo – pardavimo sutartimi, nepagrįstai konstatavo, kad 52 000 Lt už parduotą butą buvo sumokėti grynais pinigais. Buto pirkimo-pardavimo sutarties 4.1 punkte nurodyta, kad „pardavėjai pareiškia, kad 80 000 Lt jie gavo iš pirkėjo prieš pasirašydami šią sutartį“. Taigi sutartyje nėra nurodytas pinigų sumokėjimo būdas (grynais ar pavedimu). Yra tik konstatuota, kad visa daikto kaina yra sumokėta pardavėjams prieš pasirašant sutartį. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės dėl buto pirkėjų atliktų mokėjimų už J. G. „Achemos“ kredito unijai nereiškia, kad buto pirkėjai dar kartą buto kainą sumokėjo tiesiogiai buto pardavėjams. Teismas, nustatęs, kad buto pirkėjai 67 910 Lt sumą sumokėjo KU „Achema“ už J. G. galėjo tik spręsti apie likusios kainos t.y. 12 090 Lt sumokėjimą grynais pinigais tiesiogiai pardavėjams prieš sutarties pasirašymą. Tačiau ši aplinkybė neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl pareiškėjų sąžiningumo, kadangi nagrinėjamu atveju bankroto bylą atsisakyta iškelti ne dėl to, kad pareiškėjai sudarė kreditorių interesams prieštaraujantį sandorį, kaip jį apibrėžia CK 6.67 straipsnis, o pirkimo-pardavimo sandorio vertinimas kreditorių teisių pažeidimo aspektu nėra šios apeliacijos nagrinėjimo dalykas. Teismas pripažįstą pagrįstu atskirojo skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai įvertino ir pareiškėjų pateiktą įrodymą apie Danske banke turėtas lėšas. Pirmosios instancijos teismas nustatė kad pagal 2013-11-12 Danske banko sąskaitos išrašą, sąskaitoje iki 2013-10-01 buvo 4999,75 Lt, tačiau 2013-11-12 pinigų sąskaitoje neliko. Iš byloje esančio (t. I, b.l. 30) Danske banko 2013-11-12 suformuoto sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2013-10-01 iki 2013-11-12 laikotarpio pabaigoje sąskaitoje buvo neigiamas likutis, t.y. – 4999,75 Lt, kas reiškia, kad J. G. įsiskolinimas bankui laikotarpio pabaigoje buvo 4999,75 Lt. Danske bank 2013-11-12 suformuotame sąskaitos išraše už laikotarpį nuo 2013-10-01 iki 2013-11-12, esančiam I tomo 31 lape yra pateikiam informacija apie kitą sąskaitą, todėl ir likutis šioje sąskaitoje to paties laikotarpio pabaigoje – 0 Lt. Tačiau ši klaidingai konstatuota faktinė aplinkybė apie 4999,75 Lt dydžio piniginių lėšų buvimą sąskaitoje nepadaro nepagrįsta teismo išvados apie pareiškėjų nesąžiningumą. Nagrinėjamu atveju turi būti vertinamas pareiškėjų elgesys, prisiimant ir vykdant finansinius įsipareigojimus visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste. Iš byloje surinktų duomenų ir teismo posėdžio metu pateiktų pareiškėjų paaiškinimų akivaizdu, kad pareiškėjų nemokumas yra sąlygotas beatodairiško ir besaikio naudojimosi greitųjų kreditų bendrovių teikiamomis paslaugomis. Pavyzdžiui vien 2013 m. birželio mėnesį buvo paimta kreditų už 11 205 Lt. Byloje nustatyta, ir tą pripažino pats pareiškėjas 2014-02-24 teismo posėdžio metu, kad pareiškėjai vartojimo kreditus ėmė jau nebegalėdami padengti ankstesnių finansinių įsipareigojimų. Nors pareiškėjai teigia, kad naujus kreditus ėmė tam, kad grąžinti anksčiau paimtus, tačiau iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad tik dalis paimtų piniginių lėšų buvo skiriama ankstesnių įsipareigojimų dengimui – kita dalis pareiškėjų poreikių tenkinimui. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad J. G. mėnesines pajamas sudaro: 1630,97 Lt darbo užmokestis (t. I, b.l. 24) bei 852,62 Lt senatvės pensija (t. I, b.l. 14), E. G. – 694,28 Lt netekto darbingumo pensija (t. II, b.l. 20-21). Taigi akivaizdu, kad turint tokio dydžio pajamas visų kreditorinių įsipareigojimų įvykdymas yra neįmanomas. Pareiškėjai prisiėmė finansinius įsipareigojimus, kurių jie realiai negalės vykdyti ir tai žinodami, patys sau sukėlė nemokumą, kas leidžia laikyti pareiškėjus nesąžiningais. CK 1.5 straipsnis įtvirtina pareigą civilinių teisinių santykių subjektams, įgyvendinant savo teises ir atliekant pareigas, veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Pareiškėjai elgdamiesi atidžiai ir rūpestingai, turėjo ir galėjo suvokti, jog sudarydami skolinimosi sandorius vienas po kito, sunkina savo finansinę padėtį, ir mažina savo galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Be to iš byloje surinktų įrodymų visumos negalima daryti išvados, kad poreikį beatodairiškai skolintis išimtinai nulėmė pablogėjusi pareiškėjų sveikatos būklė. Nors pareiškimuose dėl bankroto bylos iškėlimo nurodoma, kad 2009 metais pablogėjus sveiktos būklei pinigų teko skolintis iš pareiškėjo sesers ir, pastarajai pareikalavus juos grąžinti, pareiškėjai buvo priversti paimti vartojimo kreditą – teismo posėdžio metu pareiškėjai nurodė, kad iš pareiškėjo sesers buvo pasiskolinę 5000 Lt. Tuo tarpu paimtų kreditų suma gerokai viršija šią sumą. Be to pareiškėjai negalėjo tiksliai pasakyti kada pareiškėjo sesuo pareikalavo grąžinti skolą. Apie pareiškėjų neatsakingą požiūrį į skolinimąsi galima spręsti ir iš pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjų duotų parodymų – pareiškėjai negalėjo išvardinti savo kreditorių, nesugebėjo nurodyti finansinių įsipareigojimų bendro dydžio ir pradelstų įsipareigojimų kiekio, taip pat negalėjo pasakyti kokią dalį finansinių įsipareigojimų yra padengę. Šiuo atveju negalima sutikti su pareiškėjų atstovo argumentu, kad pareiškėjų negalėjimas tiksliai atsakyti į nurodytus klausimus yra sąlygotas pareiškėjų patirto jaudulio dėl teismo proceso. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, savo realios finansinės padėties nežinojimas šiuo atveju greičiau yra susijęs su per sąlyginai trumpą laikotarpį paimtu dideliu kiekiu paskolų (vartojimų kreditų) neplanuojant savo pajamų ir išlaidų, nevertinat prisiimtų įsipareigojimų mąsto ir savo galimybių juos įvykdyti. Taigi pareiškėjai tenkindami savo poreikius naudojosi lengvai gaunamais pinigais. Pareiškėjai savo išlaidų nesiejo su gaunamomis pajamomis, o tam, kad galėtų patenkinti savo poreikius, kuriems nepakanka pajamų – ėmė paskolas ir kreditus iš greituosius kreditus teikiančių bendrovių. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kreditai buvo imami net tik būtiniausiems poreikiams, tačiau ir užgaidoms, tokioms kaip naujas telefonas, kurio vertė 1000 Lt, tenkinti, kas nėra nei logiškai, nei praktiškai pateisinama. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjai elgėsi nesąžiningai, neprotingai bei neatsakingai pripažintina pagrįsta. Tai, kad pareiškėjai nebuvo sąžiningi ir būsimiems kreditoriams patvirtina tai, kad pildydami paraiškas kreditams / paskoloms gauti nurodydavo realios situacijos neatitinkančius jau turimų finansinių įsipareigojimų dydžius - E. G., siekdama gauti kreditą iš UAB „Sostinės kreditai“ 2013-05-12 nurodė, kad ji turi tik 1500 Lt dydžio finansinių įsipareigojimų (t. V, b.l. 19), J. G., siekdamas gauti kreditą iš UAB „ARN group“, 2013-04-16 nurodė, kad jo turimi įsipareigojimai taip pat siekia tik 1500 Lt (t IV, b.l. 93), J. G., pateikdamas paraišką to paties kredito grąžinimo terminui pratęsti 2013-06-19 nurodė, kad 2013-04-16 mokumo deklaracijoje pateikta informacija yra tiksli (t. t IV, b.l. 95), J. G. 2012-02-07 pildydamas paraišką 10 000 Lt kreditui iš „Swedbank“ AB gauti nenurodė turintis kitų finansinių įsipareigojimų (t. IV, b.l. 162-163). Kaip jau buvo minėta, fizinių asmenų bankroto įstatymo tikslas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą. Asmuo, kuris neturėdamas pakankamai lėšų, tačiau norėdamas gyventi ne pagal turimas pajamas, ima eilę vartojimo kreditų ir ar paskolų ir naudoja savo poreikiams ar užgaidoms tenkinti, o vėliau nusprendžia nusimesti finansinę naštą – negali būti laikomas sąžiningu asmeniu ir jam nėra suteikiama teisė bankrutuoti, t.y. išvengti nesąžiningais veiksmais prisiimtų finansinių įsipareigojimų vykdymo. Priešingu atveju bankroto įstatymas taptų ne įrankiu sąžiningam asmeniui atkurti mokumą, o priemone nesąžiningiems asmenis tam tikrą laiko tarpą „pagyventi kitų asmenų sąskaita“.
Įvertinus aukščiau išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė esant FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto sąlygą, t.y. pareiškėjų nesąžiningumą imant vartojimo paskolas ir greituosius kreditus, dėl kurio jie tapo nemokūs, todėl pagrįstai atsisakė iškelti bankroto bylą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų prielaidas skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantai nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.