Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rūta Zubrickaitė

atsakovo Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubas „NERINGA“ atstovui pirmininkui M. G., jo atstovui advokatui Gediminui Lukauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. L., V. L. ir R. G. ieškinį atsakovui Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubui „Neringa“ dėl juridinio asmens organo priimtų sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

13. Byloje nustatyta, kad Ieškovas I ir Ieškovas II yra asociacijos Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „NERINGA“, (toliau - Medžiotojų klubas arba Atsakovas) nariai. Ieškovas R. G. (toliau - Ieškovas III) yra asociacijos Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „NERINGA“, klubo rėmėjas (Atsakovo įstatų 6.4. punktas).

14. Medžiotojų klubo įstatuose 6.6. punkte nurodoma, kad klubo nariai gali būti įspėjami dėl pašalinimo arba šalinami iš klubo narių, jeigu jie sąmoningai pažeidinėja klubo įstatus, bei savo elgesiu kompromituoją klubą. 6.7. punkte nurodyta, kad Klubo nariai šalinami visuotino narių susirinkimo sprendimu, priimtu dalyvaujančių susirinkime narių balsų dauguma. Pagal 8.15 punktą valdyba šaukia visuotinį susirinkimą, parengia susirinkimo darbotvarkę, priima sprendimus dėl narių išstojimo, įspėjimo ir kt. (1 bylos failas, bylos lapai 38-45).

15. 2020 m. birželio 5 d. visuotinio susirinkimo protokole nurodoma, kad buvo svarstytas 9 klausimu dėl ieškovo R. G. priėmimo į klubo rėmėjus, bei nutarta priimti į Medžiotojų klubo rėmėjus (1 bylos failas, bylos lapas 52-56).

16. Iš pateikto Klubo darbo reglamento matyti, kad 13 punkte yra numatyta, kad valdyba į posėdį gali pakviesti bet kurį klubo narį jei jo veikla susijusi su svarstomu darbotvarkės klausimu, to paties reglamento 21 punkte numatyta, kad posėdžio sekretorius supažindina su priimtais sprendimais suinteresuotus Klubo narius, kurie pasirašo dokumentus, patvirtindami, kad susipažino. Taip pat Klubo nariai gali gauti su jų darbu Klube susijusių valdybos dokumentų kopijas (1 bylos failas, bylos lapai 57-60).

17. Klubo vidaus tvarkos taisyklių 20 punkte nurodoma, kad stacionarūs medžioklės įrenginiai statomi vykdant Klubo medžioklės tvarkos projekto reikalavimus, suderinus jų statymo vietą su Klubo pirmininku, bei gavus žemės ar miško savininko sutikimą. Įrenginio vieta pažymima Klubo medžioklės tvarkos projekto plano kopijoje ir suteikiamas jai registracijos sąraše eilės numerius. Medžioklės taisyklių 2.9 ir 58.36 punktuose nurodyta, kad draudžiama medžioklės plotų vienete (1000 ha plote) įrengti daugiau kaip 10 šernų viliojimo vietų. 24 punktas numato, kad Klubo revizijos komisija kartą metuose atlieka stacionarų medžioklės įrengimų bei įrangos apžiūrą, įvertinant jų techninę būklę bei estetinį vaizdą. Apžiūros rezultatai fiksuojami protokole. Tik pašalinus nustatytus trūkumus yra leidžiama medžioti. 59 punktas numato, kad neetiškas Klubo nario elgesys, pagal Klubo pirmininko pranešimą raštu, svarstomas Klubo valdybos posėdyje (1 bylos failas, bylos lapas 65-74).

18. 2020 m. gruodžio 1 d. Klubo pirmininkas M. G. pranešimu informavo Klubo revizijos narius, bei pateikė išvadą, kurioje nurodoma, kad vykdant Klaipėdos m. medžiotojų ir žvejų klubo „Neringa“ medžiotojų susirinkimo įvykusio 1917 m. kovo 24 d. protokolo 2.7 punktą „Dėl nuobaudų medžiotojams skyrimo“ teikia visą surinktą medžiagą klubo Valdybai dėl medžiotojo V. L. ir medžiotojo – rėmėjo R. G. pažeidimų sudėties nustatymo (1 bylos failas, bylos lapas 81-93).

19. 2021 m. sausio 15 d. valdybos posėdžio protokolu įspėjo griežtu įspėjimu (žodiniu) klubo medžiotoją V. L. ir medžiotoją – rėmėją R. G. dėl lankymosi prie kitų klubo medžiotojų bokštelių bei įpareigojo ateityje jų vengti, įspėjo medžiotoją – rėmėją R. G. pasikartojus panašiems faktams, griežtai svarstyti priimant į klubo narius (1 bylos failas, bylos lapas 100).

20. 2021 m. rugsėjo 22 d. Pateiktame Klubo medžioklės bokštelių ir šėryklų Klaipėdos rajone patikrinimo akte nurodyta, kad J. L. daro naują kelią per pievą ir mišką, provėžos yra daromos R. G. automobiliu. Vieta apie 500 m. už Neringos medžioklės plotų vieneto, žvėrys viliojami pašarais. V. L. ir R. G., teigimu vieta priklauso J. L., bet žvėrių viliojimo vieta dalinasi visi kartu. Pašarus veža R. G. automobiliu. 2021 m rugsėjo 22 d. V. L. ir R. G. pasakyta, nutraukti žvėrių viliojimą pašarais ir nedelsiant pašalinti bokštelį ir šėryklas iš medžioklės plotų vieneto (1 bylos failas, bylos lapas 75).

21. 2021 m. spalio 4 d. atsakovo pirmininkas valdybai surašė pranešimą, kuriame nurodė, kad 2020 m. rudenį į jį kreipėsi klubo medžiotojas V. L., kad norėtų pakeisti savo sūnaus J. L. (klubo medžiotojas) medžiojimo vietą, kadangi netoli vykdoma statyba. Jis V. L. atsakė, kad su sūnumi numatytų kitą vietą, praneštų ir parodytų jam, nes jis turės suderinti su Pajūrio regioninio parko direkcija, VĮ Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioniniu padaliniu ir jos girininkais atlikti eilę derinimo veiksmų, gauti leidimą ir tik tada galima statyti bokštelį, ruošti šernų viliojimo vietą. V. L. jam atsakė, kad suprato, tačiau daugiau šiuo klausimu į pirmininką nesikreipė. Numatomos naujos vietos medžioklės bokštelio statymui neparodė, todėl derinimo darbai nebuvo pradėti. Medžiojimo bokštelio statymo vieta ir šernų viliojimo vieta buvo pasirinkti savavališkai (kurios pirmininkas nežinojo), pažeidžiant galiojančius norminius dokumentus reglamentuojančius medžioklę. Naują bokštelį su šernų viliojimo vieta už klubo teritorijos ribų statė klubo medžiotojas V. L. ir medžiotojas - rėmėjas R. G., kurie po pastatymo naudojosi. Medžiotojas J. L. turėjo žinoti, kad jo vardu ne klubo plotuose pastatytas medžioklės bokštelis ir vykdomas šernų viliojimas grūdais. Pirmininkas prašo Klubo Valdybą, vadovaujantis visuotinio susirinkimo įvykusio 2017 m. kovo 24 d. protokolo punktu 2.7 „Dėl nuobaudų medžiotojams skyrimo“ apsvarstyti pirmininko pranešime minimus medžiotojus J. L., V. L., medžiotoją-rėmėją R. G. ir įvertinti jų elgesį dėl pažeidimo sudėties.

22. 2021 m. spalio 4 d. Klubo protokolu patvirtinta darbotvarkė, kuriuo 2 punktu SVARSTYTA: patvirtinta sekančio valdybos posėdžio darbotvarkė – „Dėl J. L., V. L. ir R. G. pažeistų norminių dokumentų reglamentuojančių medžioklę“. Šis klausimas patvirtintas vienbalsiai (1 bylos failas, bylos lapas 94).

23. 2021 m. spalio 20 d. vykusio valdybos posėdžio protokolo išraše nurodyta, kad bus svarstomas klausimas dėl J. L., V. L. ir R. G. pažeistų norminių dokumentų reglamentuojančių medžioklę, kuriuo vienbalsiai nutarė: 1. Medžiotojui J. L. (už žvėrių viliojimą pašarais ne klubo plotuose), nuspręsta apriboti teisę medžioti uždraudžiant Klaipėdos m. MŽK „NERINGA“ medžioklės plotų vienete Klaipėdos ir Šilutės rajonuose medžioti, važinėti po pamiškės pievas ir miško paklotę bei vilioti pašarais medžiojamuosius gyvūnus 3 mėnesius nuo 2021 m. spalio 22 d. iki 2022 m. sausio 22 d.; 2. Rėmėjui R. G. (už žvėrių viliojimą pašarais ne klubo plotuose), nuspręsta apriboti teisę medžioti uždraudžiant Klaipėdos m. MŽK „NERINGA“ medžioklės plotų vienete Klaipėdos ir Šilutės rajonuose medžioti ir dalyvauti medžioklėse varovu, važinėti po pamiškės pievas ir miško paklotę bei vilioti pašarais medžiojamuosius gyvūnus 5 mėnesius nuo 2021 m. spalio 22 d. iki klubo visuotinio susirinkimo 2022 m. kovo 18 d.; 3. Medžiotojui V. L. (už nelegalų medžioklės bokštelio pastatymą ne klubo plotuose ir nesuderinus su klubo pirmininku), nuspręsta apriboti teisę medžioti - uždraudžiant Klaipėdos m. MŽK „NERINGA“ medžioklės plotų vienete Klaipėdos ir Šilutės rajonuose medžioti, važinėti po pamiškės pievas ir miško paklotę bei vilioti pašarais medžiojamuosius gyvūnus 3 mėnesius nuo 2021 m. spalio 22 d. iki 2022 m. sausio 22 d (1 bylos failas, bylos lapas 15, 95-99).

24. 2022 m. vasario 6 d. Klubo pranešime apie šaukiamą 2022 m. kovo 18 d. visuotinį klubo narių susirinkimą, nurodoma, kad darbotvarkės 5 klausimu bus sprendžiama Klubo rėmėjo R. G. elgesio medžioklėse įvertinimas ir svarstymas dėl jo rėmėjo paslaugų atsisakymo bei išbraukimo iš klubo rėmėjų sąrašo (1 bylos failas, bylos lapas 117).

25. 2022 m. kovo 23 d. R. G. buvo išsiųstas pranešimas, kuriame nurodoma, kad nutarta vadovaujantis klubo įstatų punkto 8.3. papunkčiu 10 „Visuotinis narių susirinkimas sprendžia garbės nario, rėmėjo vardo suteikimo, sustabdymo ar panaikinimo klausimus“, R. G. buvo panaikintas rėmėjo vardas. Taip pat jis išbrauktas iš klubo rėmėjų sąrašo. Balsavimo rezultatai: už rėmėjo vardo panaikinimą – 36, prieš – 7, susilaikė – 0. Taip pat nurodoma, kad R. G. dalyvavo visuotiniame narių susirinkime nuo pradžių iki jo klausimo svarstymo pabaigos ir visą susirinkimo eigą stebėjo (1 bylos failas, bylos lapas 118).

26. Į bylą teismo išreikalauti duomenys apie atsakovo klubo narių administracinius nusižengimus patvirtina, jog 2021 m. balandžio 12 d. ieškovui V. L. buvo paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas už tai, kad 2021 m. rugsėjo 28 d. jis Klaipėdos rajone, miške netoli Karklės k. šėrė šernus vietoje kur medžioti draudžiama. Šernus šerti yra draudžiama. 2021 m. balandžio 12 d. atsakovo klubo nariui R. T. paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas už tai, kad 2021 m. vasario 25 d. vykdant medžioklės plotų apžiūrą, Bruzdeilyno k., Kretingos sen., Klaipėdos r. sav., buvo rastas medžioklės bokštelis 35 metrų atstumu nuo medžiotojo R. T. medžioklės bokštelio, tai yra viliojimo vietoje ant žemės buvo išpilti pašarai, kas yra draudžiama, kurių kiekis didesnis negu 100 kg kas taip pat yra draudžiama. 2021 m. kovo 3 d. atsakovės klubo nariui K. N. buvo paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas už tai, kad 2021 m. vasario 19 d. būdamas medžioklės vadovu neužtikrino, kad medžiotojas J. L. pasirašytų medžioklės lape. 2022 m. gegužės 3 d. atsakovo klubo nariui M. R. paskirta administracinė nuobauda, kuri pakeista 2022 m. spalio 14 d. teismo nutarimu – įspėjimas už ANK 290 straipsnio 1 dalies pažeidimą (sumedžiotos stirnos patinas buvo dorojamas ne atsakovo klubo pirminio apdorojimo aikštelėje, bet pas kitą klubo narį namuose- neteisėtas žvėrienos dorojimas). 2022 m. gegužės 3 d. atsakovo klubo nariui P. V. paskirta administracinė nuobauda, kuri pakeista 2022 m. spalio 14 d. teismo nutarimu – įspėjimas už ANK 290 straipsnio 1 dalies pažeidimą (sumedžiotos stirnos patinas buvo dorojamas ne atsakovo klubo pirminio apdorojimo aikštelėje, bet pas pažeidėją namuose).

Dėl padarytų materialinių ir procedūrinių pažeidimų skiriant nuobaudas klubo nariams ir rėmėjui

27. Nagrinėjamojoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovams paskirtų nuobaudų, bei medžiotojo – rėmėjo R. G. pašalinimo iš Klubo rėmėjų. Ieškovų nuomone, atsakovo numatytos nuobaudos galėtų būti taikomos klubo nariams už jų iš tikrųjų padarytus pažeidimus, susijusius su klubo veikla, tačiau tik tokius pažeidimus įrodžius objektyviais duomenimis, taip pat įvertinus tokių įrodytų pažeidimų padarymo būdą, tikslą, kaltės formą, pasekmes ir kt.

28. Tuo tarpu atsakovo atstovas pirmininkas teigia, jog nuobaudų skyrimas ieškovams L., kurie buvo klubo nariai ir ieškovo R.G. pašalinimas iš rėmėjų buvo atlikta vadovaujantis klubo įstatais, vidaus tvarkos taisyklėmis ir kitais vidiniais klubo teisės aktais. Teigė, jog Klubo visuotiniame susirinkime įvykusiame 2017 m. kovo 24 d. protokolo punkte 2.8 „Dėl medžiotojų bokštelių patikrinimo“ buvo pavesta klubo revizijos komisijai tikrinti klubo medžiotojų bokštelių ir viliojimui naudojamos įrangos techninį stovį.

29. Klubo revizijos komisija (R. T. ir K. V.) dalyvaujant stebėtojams klubo medžiotojams E. Č. ir B. B. 2021 m. rugsėjo 22 d. atliko patikrinimą. Tikrinimo metu nustatyti pažeidimai bei atrastas vienas bokštelis pastatytas ne klubo teritorijoje, kuris klubo dokumentuose neapskaitytas. Surašytas patikrinimo aktas. Bokštelio savininkas klubo medžiotojas J. L.

30. Galiojančiame Medžioklėtvarkos projekte nurodyta, kad visi medžioklės bokšteliai (stacionarūs ir laikini) bei prie jų esančios kitos biotechninės priemonės turi būti apskaityti. Atsakovės pirmininko teigimu, neapskaityta viliojimo vieta yra nelegali.

41. Teismo posėdžio metu liudytojas R. T. paaiškino, kad V. ir J. L. pažįsta jau seniai, o R. G. apie porą metų. Šiuo metu yra atsakovo revizijos komisijos pirmininkas. Teigia, kad 2021 m. rugsėjo 22 d. įvyko klubo narių pastatytų bokštelių patikrinimas, nuėjo patikrinti, nusiėmė koordinates, buvo 500 metrų už klubo plotų ribų, tada paklausus kieno bokštelis, V. pasakė, kad tai jo sūnaus J., jį turi senokai. Buvo paprašytą bokštelį pašalinti kuo skubiau, nutraukti šėrimą. 2021 m. rugsėjo 28 d. vakare atliktas patikrinimas po aplinkosaugos apsilankymo. Bokštelis buvo pastatytas ne Klubo plotose. Revizijos patikrinimus atlieka du nariai. Eina ir stebėtojai pažiūrėti, ne tik jis vienas tikrina savo bokštelius. Tikrinimai dažniausiai vyksta du kartus per metus. Ne visada tikrina du kartus, tai aptaria su klubo pirmininku. Tikrino, kur buvo važinėti keliai, gyventojai skundėsi, atrado provėžas ir patikrino. Bokštelį atrado prieš 5 dienas iki patikrinimo. G. iki rėmėjo statuso suteikimo vienerius metus medžiojo svečio teisėmis. Rėmėjo statusas nesuteikia teisės medžioti, leidžia klubas. R. G. šiuo metu nesutaria su visais, konfliktuoja, pykstasi. Nurodė, kad aplinkosauga jį buvo nubaudusi už šėrimą gyvūnų, bet pašarai buvo išpilti, jog žiemą padėti gyvūnams ir klubas jo už tai nenubaudė.

42. Teismo posėdžio metu liudytojas revizijos komisijos narys K. V. nurodė, kad apie nelegalų bokštelį sužinojo iš R. T. ir M. G. R. T. buvo kalbėjęs, kad šnekėjo su ieškovais ir buvo nurodęs, kad važiuoja pro T. bokštelį pašerti gyvūnų. Teigia, jog ieškovai buvo informuoti, kad turi pašalinti bokštelį, ką ir pažadėjo padaryti.

43. Liudytojas R. S. buvęs valdybos pirmininkas teismo posėdžio metu nurodė, kad pagal revizijos komisijos informaciją sušaukė valdybos posėdį ir skyrė nuobaudas ieškovams, kurie turėjo galimybę pasiaiškinti. Dėl nelegalaus bokštelio ieškovai buvo įspėti, aplinkosauga buvo nubaudusi. Medžiotojai apie medžioklės plotus žino, nes yra viešai paskelbta, turi išmaniąsias programėles. Bokštelių statymo vietos derinamos su pirmininku žodžiu.

44. Liudytojas E. Č. nurodė, kad dalyvavo bokštelių patikrinime. Atsakydamas į teismo užduotą klausimą nurodė, kad svarstant rėmėjo klausimą visuotiniame susirinkime R.G. lyg ir buvo leista pasisakyti, išsprendus rėmėjo paslaugų atsisakymo klausimą, jis atsistojo padėkojo ir išėjo iš susirinkimo. Paaiškino, jog klubo medžioklės plotus galima pasižiūrėti per geoportal.lt. Įsivedus pastatyto bokštelio koordinates buvo nustatyta, kad jos yra 500 metrų už klubo ribų. Teigia, jog nustačius, kad yra pastatytas bokštelis ne klubo ploto ribose, ieškovams R.G. ir V.L. geranoriškai buvo pasiūlyta pašalinti nelegalų bokštelį. Atsakydamas į teismo užduotą klausimą, kodėl patikrinimo aktas buvo išsiųstas ieškovams tik 2021 m. spalio 2 d. liudytojas nurodė, kad patikrinimo metu ieškovus iškart įspėjus, kad bokštelis turi būti pašalintas, patikrinimo akto išsiuntimo data nėra esmė. Teigia, jog R.T. situacija dėl jo nubaudimo buvo kitokia, kadangi pašarai buvo išpilti darant gera žvėrim, kad jie išgyventų žiemą. Liudytojo teigimu jeigu yra šeriami žvėrys ir pastatytos kameros – tai jau yra siekiama medžioti. Liudytojo teigimu, mišku važinėti negalima, kadangi yra darkoma miško paklotė. Buvo nustatyta, jog važinėjama ir darkoma miško paklotė R.G. džipu. Atsakydamas dėl atmosferos klube, liudytojas nurodė, kad pirmais metais ieškovui R.G. atėjus į klubą problemų ir pykčių nebuvo, tačiau vėliau jam pajutus galią pradėjo kilti įvairūs konfliktai ir nepasitenkinimai. Dėl ieškovų neteisėtai pastatyto bokštelio paaiškino, jog išaiškėjus, kad klubo nariai stato bokštelius ne klubo teritorijoje būreliui gali būti atimta medžiojimo licencija.

45. Liudytojas A. M. nurodė, jog atliekant bokštelių patikrinimą buvo užfiksuotas neteisėtai pastatytas bokštelis, po savaitės nepašalinus bokštelio aplinkosauga nubaudė V. L., todėl ieškovai buvo svarstomi valdyboje ir jiems paskirtos nuobaudos. Paaiškino, jog su R.G. pirmais metais nekilo problemų, tačiau jam patapus rėmėju teigia, kad jis parodė savo tikrą veidą. Komentuodamas R.T. padarytą administracinį nusižengimą paaiškino, jog ten nebuvo padarytas pažeidimas, kadangi jis atvežė ritinį kombinuotų pašarų, skirtų kanopiniams žvėrims, kadangi buvo gautas raštas iš Aplinkos ministerijos dėl padėjimo gyvūnams. Teigia, jog rėmėjas R.G. elgėsi „naglai“, nesiskaitė su klubo nariais, revizija, „šokdavo į akis“. Atkreipia dėmesį, jog medžioti ne klubo plotuose yra griežtai draudžiama, klubo plotai yra regioniniame parke, todėl jeigu klubas ar jo nariai padaro keletą nusižengimų – gali atimti klubui medžiojimo plotus.

46. Liudytojas B. B. nurodė, kad jis buvo vairuotojas, tai yra vadui paprašius jį pavežė. Nurodė, kad prie bokštelio ir šėryklos įvyko ginčas, buvo ieškovai V.L. ir R.G., vadas, dėl ko vyko pokalbis liudytojas teigia nežinantis, nesiklausė. Nurodė, jog atliekant bokštelių patikrinimus klubo nariai apie trūkumus buvo įspėjami žodžiu ir reikėdavo per savaitę ar dvi pašalinti trūkumus. Teigia, jog R.G. klube pradėjo nelabai gerai elgtis, važinėti prie medžiotojų bokštelių neatsiklausęs. Atsakydamas į klausimą ar tai yra pažeidimas liudytojas nurodė, kad jis nenorėtų, kad prie jo bokštelio būtų važinėjamasi neatsiklausus.

47. Tiek atsakovo atstovas, tiek atsakovo pirmininkas teismo posėdžio metu nurodė, kad jokių nei procedūrinių nei materialiųjų pažeidimų nepadarė, nuobaudos yra skiriamos valdybos.

48. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus, o įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Taigi, įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Pagal CPK 185 straipsnio 2 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie).

49. Pagal atsakovo Vidaus tvarkos taisyklių 20 punktą nustatyta, kad stacionarūs medžioklės įrenginiai statomi vykdant Klubo Medžioklėtvarkos projekto reikalavimus, suderinus jų statymo vietą su Klubo pirmininku, bei gavus žemės ar miško savininko sutikimą. Įrenginio vieta pažymima Klubo Medžioklėtvarkos projekto plano kopijoje ir suteikiamas jai registracijos sąraše eilės numeris. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių punktuose 2.12. punkte numatyta, kad viliojimo vieta – medžioti tykojant ar sėlinant skirta vieta, kurioje specialioje talpoje yra ne daugiau kaip 100 kilogramų natūralios kilmės masalo (išskyrus šieną, šienainį ir laižomąją druską), kurioje medžiojamieji gyvūnai viliojami iškamšomis, muliažais, profiliais, viliokliais ir vilbynėmis, feromoniniais jaukais ar krykštėmis. Jei vienoje vietoje arba mažesniu nei 100 metrų atstumu keliose vietose medžiojamųjų gyvūnų viliojimui naudojama daugiau kaip 100 kilogramų masalo, tokia vieta (vietos) laikoma gyvūnų šėrykla. Kiekviename medžioklės plotų vienete (10 km² (1000 ha) plote) gali būti įrengta ne daugiau kaip 10 šernų viliojimo vietų. 58.30 punkte numatyta, kad draudžiama medžioti negavus žemės sklypo savininko sutikimo ar valdytojo leidimo arba nesudarius su juo atitinkamos sutarties dėl biotechninių priemonių taikymo ir stacionarių medžioklės įrenginių statymo bei eksploatavimo jo žemėje (jei teisiniai santykiai dėl biotechninių priemonių taikymo ir stacionarių medžioklės įrenginių statymo bei eksploatavimo trunka ilgiau kaip 1 metus, turi būti sudaroma rašytinė sutartis); 58.35 punkte numatyta, jog draudžiama šerti šernus visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje; 58.36 punkte numatyta, kad draudžiama medžioklės plotų vienete (10 km² (1000 ha) įrengti daugiau kaip 10 šernų viliojimo vietų, vienoje šernų viliojimo vietoje vienu metu naudoti daugiau kaip 100 kg arba 125 litrus natūralaus pašaro ar masalo (išskyrus šieną, šienainį ir laižomąją druską), natūralius pašarus ar masalą viliojimo vietoje išpilti ant žemės (išskyrus automatinius šėryklas (barstytuvus), kurie gali barstyti ant žemės);. Nurodyta, kad draudžiama medžioklės plotų vienete (1 000 ha plote) įrengti daugiau kaip 10 šernų viliojimo vietų. Atsakovas į bylą pateikė Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvėrių klubo medžioklės bokštelių išdėstymo Klaipėdos rajone 2019 m. vasario 5 d. sąrašą iš kurio nustatyta, jog yra pastatyti 25 medžioklės bokšteliai, 17 ir 21 numeriu nurodyti ieškovai J. ir V. L., padėti parašai. Prie pastabų nurodoma, kad medžioklės bokštelių išdėstymo schema pateikiama medžioklės plotų vieneto „Neringa“ žemėlapyje. 2 punkte nurodomi Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių 58.35 nuostata – šerti šernus visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje yra draudžiama ir 58.36 punkto nuostata - draudžiama medžioklės plotų vienete (1000 ha) įrengti daugiau kaip 10 šernų viliojimo vietų, vienoje šernų viliojimo vietoje vienu metu naudoti daugiau kaip 100 kg natūralaus pašaro ar masalo, natūralius pašarus ar masalą viliojimo vietoje išpilti ant žemės. Toliau yra nurodoma, kad „suderinta: (pagal pateiktą medžioklės bokštelių išdėstymo schemą medžioklės plotų vieneto „Neringa“ žemėlapyje). Pajūrio regioninio parko direkcija, Valstybinių miškų urėdija, VĮ Kretingos regioninis padalinys, Klaipėdos girininkijos girininkas, Palangos girininkijos girininkas ir pasirašyta nurodytų asmenų bei jų atstovų parašais. Lape yra nurodyta Pajūrio regioninio parko direktoriaus Dariaus Niciaus pastaba“ vadovaujantis medžioklės taisyklių 57¹ dalimi prie bokštelių Nr. 6, 16, 22 negalima įrengti šėryklų, viliojimo vietų ar kitaip jaukinti gyvenų. Klaipėdos girininkijos girininkas R. S. yra padaręs įrašą, kad schemoje teisingai pažymėti bokštelio Nr. 25 buvimo vietą. Palangos girininkijos girininkas S. J. yra nurodęs pastabą: Nr. 12 prie 23 skl. panaikinti ir utilizuoti šėryklą. Į bylą pateikta atsakovo pirmininko medžioklės plotų schemos fotonuotrauka, kurioje yra nurodoma, jog X vieta – ne klubo medžioklės plotuose pastatytas nelegaliai medžioklės bokštelis su šėrimo įranga, kopija tikra M. G. 2022-11-28 ir padėtas parašas. Sekančiame lape yra nurodomos nelegaliai ne klubo medžioklės plotuose pastatyto medžioklės bokštelio ir šėrimo įrangos koordinatės.

50. Klubo įstatų 6.10 punkto 5 papunktis numato, kad klubo nariai privalo vykdyti visuotinio susirinkimo ir valdymo organų nutarimus. Vidaus tvarkos taisyklių 36 punktas numato, kad klubo medžiotojai pažeidę norminius teisės dokumentus reglamentuojančius medžioklę, klubo visuotinio susirinkimo nutarimus, klubo valdymo organų nutarimus yra svarstomi Klubo valdybos posėdyje, visuotinio narių susirinkime.

51. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2021 m. rugsėjo 22 d. Klubo revizijos komisija dalyvaujant R. T. ir K. V., bei stebėtojams klubo medžiotojams E. Č. ir B. B. atliko klubo medžiotojų naudojamų medžioklei bokštelių bei prie jų viliojimo įrangos techninio stovio patikrinimą. Tikrinimo metu nustatė pažeidimus, kurių metu rastas bokštelis, pastatytas ne klubo teritorijoje, kuris klubo dokumentuose nėra apskaitytas. Surašytas patikrinimo aktas, nurodoma, kad bokštelio savininkas klubo medžiotojas J. L. Atsakovo teigimu, klubo revizijos komisija pranešė tiek V. L., tiek R. G., kad nutrauktų žvėrių viliojimą pašarais ir pašalintų bokštelį bei šėryklą iš klubui nepriklausančių plotų, tačiau ieškovai to nepadarė iki 2021 m. rugsėjo 28 d.

52. Iš pateiktų duomenų taip pat nustatyta, kad ieškovams V.L. ir R. G. 2021 m. sausio 15 d. Klubo valdybos posėdžio metu buvo skirtas griežtas įspėjimas (žodinis) už nebūtiną ir nereikalingą lankymąsi prie kitų klubo narių medžioklės bokštelių ir įpareigotas vengti ateityje tokių veiksmų. Bereikalingai važinėjant yra gadinama miško paklotė, bei miško keliai. Iš 2020 m. gruodžio 1 d. klubo pirmininko M.G. pranešimo nustatyta, jog svarstyme dėl revizijos komisijos nario R.T. pranešimo svarstymo rezultatų ieškovai R.G. ir V.L. atsakydami į klausimą „ar pripažįstate, kad dažnai savais tikslais važinėdami po pajūrio regioninį parką, sugadinote šio parko miško kelius ir pievas, bei savininkų valdas“ R.G. atsakė „Taip pripažįstu ir sutinku, kad miško kelius ir pievą sugadinome. Kaltas. V.L. atsakė – „Tai tiesa. Kaltas“.

56. Atsakovo, kaip asociacijos, tikslus nulemia medžioklę reglamentuojantiems teisės aktams neprieštaraujančių klubo narių poreikių ir tikslų visuma. Šiuos klubo narių poreikius ir tikslus subendrinus ir įtvirtinus klubo įstatuose, jie tampa klubo tikslais. Klubo įstatų 2.1 įtvirtintas tikslas yra turtinti ir propaguoti senas Lietuvos medžioklės tradicijas – medžioklę su šunimis, kokybiškai gerinti ir racionaliai naudoti medžioklės fondą, atsižvelgiant į miškų, žemės ūkio naudotojų interesus ir rekomendacijas.

57. Remiantis Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 19 dalimi, medžiotojų asociacija – Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo nustatyta tvarka įsteigtas ir veikiantis Lietuvos Respublikos piliečių ir (ar) užsieniečių, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, susivienijimas, sudarytas bendriems narių poreikiams ir tikslams, susijusiems su medžiokle, tenkinti ir įgyvendinti.

58. Šioje normoje vartojama „narių poreikių ir tikslų, susijusių su medžiokle“ samprata negali būti aiškinama atskirai nuo pačios „medžioklės“ sampratos, įtvirtintos Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje. Šioje dalyje apibrėžta, kad medžioklė – medžiojamųjų gyvūnų apsauga ir racionalus naudojimas vadovaujantis šiuo įstatymu, kitais medžioklę reglamentuojančiais teisės aktais bei atsižvelgiant į ekologines medžioklės plotų sąlygas, etikos normas bei šalies medžioklės kultūros tradicijas. Tai reiškia, kad medžiotojų asociacijos (būrelio) narių poreikius ir tikslus, susijusius su medžiokle, nulemia, pirmiausia, teisės aktuose įtvirtintas teisinis reguliavimas, o narių poreikiai ir tikslai, nesuderinami su šiuo reguliavimu, nėra saugomi įstatymo.

60. Pažymėtina, kad atsakovo medžioklėtvarkos aiškinamojo rašto 3.8 punkte yra numatyta, jog dalis medžioklės plotų vieneto teritorijos patenka į Pajūrio regioninio parko teritoriją. Biotechninius įrenginius, saugomoje teritorijoje suderinti su saugomos teritorijos administruojančia įstaiga. Pasiūlymuose ir išvadose nurodoma – 17 punkte – kertinėse miško buveinėse biotechniniai įrenginiai draudžiami, 18 punkte – esamus ir projektuojamus biotechninius įrenginius rekomenduojama suderinti su žemių savininkais. Biotechniniai įrenginiai, kurie randasi saugomose teritorijoje turi būti suderinti su saugomos teritorijos administruojančia įstaiga. Iš šių duomenų darytina išvada, jog visi biotechniniai įrenginiai patenkantys į Pajūrio regioninio parko teritoriją vadovaujantis atsakovo medžioklėtvarkos projektu, 2013 m. rugsėjo 13 d. atsakovui išduoto leidimo Nr. LG 2-59 8, 9, 16, 18 punktais, turėjo būti suderinti su klubo pirmininku ir nurodytais asmenimis bei saugomos teritorijos administruojančia įstaiga. Nors teismo posėdžių metu ieškovas V.L. teigė, jog bokštelio pastatymo vietą buvo suderinęs su klubo pirmininku, kuris jam davė pasirašyti už 2 bokštelius, tačiau kaip pripažino ir atsakovo pirmininkas ir pats ieškovas V.L. 2019 m. vasario 5 d. atsakovo medžioklės bokštelių išdėstymo Klaipėdos r. sąraše 17 ir 21 punktuose yra pasirašęs V.L. už savo ir ieškovo, J.L. (sūnaus) bokštelius. Pažymėtina, kad ieškovai teigė, jog nežinojo apie tai, kad V.L. pastatytas bokštelis stovi ne klubo plotuose, jiems tai tapo žinoma tik po aplinkosaugos apsilankymo. Atsižvelgiant į byloje pateiktus duomenis, šalių, liudytojų teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, teismas daro labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovai turėjo žinoti apie tai, kad ieškovo V.L. pastatytas bokštelis buvo ne klubo plotuose, kadangi kaip nurodė ir paaiškino liudytojai E.Č. ir R.S., medžiotojai apie medžioklės plotus žino, nes yra viešai paskelbta, jie turi išmaniąsias programėles, kurios parodo, kur yra medžioklės plotai, taip pat tai yra skelbiama viešai - galima pasitikrinti per geoportal.lt. Tiek ieškovai, tiek liudytojai ir atsakovo pirmininkas teigė, jog bokštelių statymo vietos buvo derinamos su pirmininku žodžiu. Ieškovo atstovas teigia, jog pirmininkui vienasmeniškai sprendžiant dėl bokštelio pastatymo ir pažymėjimo žemėlapyje vietos, ji gali būti lengvai pakeičiama plane pirmininkui taip nusprendus. Teismo nuomone, atsakovo klube susiklosčius tokiai praktikai, kad su pirmininku dėl bokštelio yra derinama žodžiu, klubo nariams pasirašant sąraše ir niekam iš klubo narių nekeliant šito klausimo svarstymui, nėra pagrindo pripažinti, kad buvo pažeistos atitinkamos klubo veiklą reglamentuojančios normos, kadangi Vidaus tvarkos taisyklių 20 punkte yra numatyta, jog stacionarūs medžioklės įrenginiai statomi vykdant klubo medžioklėtvarkos projekto reikalavimus, suderinus jų statymo vietą su klubo pirmininku bei gavus žemės miško savininko sutikimą. Iš valdybos posėdžio įvykusio 2021 m. spalio 20 d. protokolo nustatyta, kad apie nuobaudos skyrimo klausimo svarstymą ieškovai buvo informuoti, dalyvavo, teikė paaiškinimus. Ieškovai pripažino, kad buvo pastatytas ieškovo V.L. bokštelis, buvo vežami grūdai, ieškovas J.L. pastatė kamerą ir stebėjimo informacija buvo siunčiama taip pat R.G. Iš protokolo išrašo nustatyta, jog ieškovų teigimu bokštelis buvo pastatytas tik stebėjimui, pašarus pagrinde vežė ieškovai V.L. ir R.G., atsakydamas į jam užduotą klausimą ieškovas J.L. nurodė, kad jis pašarus vežė tik vieną kartą. Teismo nuomone, įvertinus byloje esančių įrodymų visetą, šie duomenys patvirtina, jog ieškovas V.L. pasistatė medžioklės bokštelį už klubo ribų ir kartu su ieškovu J.L. bei R.G. vežė pašarus bei vaizdo kamera stebėjo vaizdą prie bokštelio. Ieškovas V.L. 2021 m. spalio 5 d. nutarimu paskirtas įspėjimas už tai, kad netoli Karklės k., šerė šernus, vietoje kur medžioti yra draudžiama, šernus šerti yra draudžiama. Nors ieškovai ir ginčija, kad po 2021 m. rugsėjo 22 d. atlikto klubo bokštelių patikrinimo ieškovams V.L. ir R.G., kurie dalyvavo patikrinime, nebuvo nurodyta jokių pastabų ir neprašyta pašalinti bokštelio esančio ne klubo plotuose, tačiau įvertinus liudytojų ir šalių paaiškinimus apie klube susiklosčiusią praktiką įspėti klubo narius žodžiu, apie tai, kad ieškovai buvo įspėti dėl bokštelio pašalinimo, apie bokštelių statymo vietos suderinimo su pirmininku tvarką, darytina labiau tikėtina išvada, kad ieškovas V.L. nebuvo suderinęs bokštelio statymo vietos su klubo pirmininku, o ieškovai V.L. ir R.G., dalyvavę patikrinime apie tai, kad ieškovo V.L. pastatytas bokštelis yra ne klubo ribose ir jie turi nedelsiant pašalinti, buvo informuoti žodžiu patikrinimo dalyvių. Teismo nuomone, tai, kad patikrinimo aktas buvo išsiųstas ieškovams tik 2021 m. spalio 2 d. nepaneigia fakto, kad patikrinime dalyvavę ieškovai V.L. ir R.G. buvo informuoti žodžiu.

61. Pažymėtina ir tai, kad kai asociacijos narys teisme ginčija jo pašalinimo/nuobaudos skyrimo teisėtumą ir pagrįstumą bei šiuo aspektu susiduria konkuruojantys asociacijos ir pašalinto/nubausto jos nario interesai, bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl ieškinio tenkinimo, turi, be kita ko, atsižvelgti į būtinumą kiekvienu atveju nustatyti teisingą ir tinkamą interesų pusiausvyrą, asmeniui, jį pašalinus iš narių/paskyrus nuobaudą, sukeliamus nepatogumus bei jų ir paties pašalinimo iš narių, kaip pritaikytos sankcijos, proporcingumą to asmens padarytam pažeidimui. Teisminės kontrolės paskirtis tokio pobūdžio bylose – nustatyti, ar klubas, spręsdamas dėl galimo klubo įstatų pažeidimo ir poveikio priemonių taikymo savo nariams neperžengė jam priklausančių vertinimo laisvės ribų: ar laikėsi narių nuobaudos skyrimo/pašalinimo iš būrelio tvarkos ir pagrindų, ar nuobauda/pašalinimas buvo proporcinga sankcija, atsižvelgiant į atliktų veiksmų pobūdį.

62. Ieškovų atstovas teigia, jog ieškovams paskirta nuobauda yra neproporcinga bei, kad už analogišką pažeidimą kitam klubo nariui – revizijos komisijos pirmininkui R.T. aplinkosaugai paskyrus įspėjimą, klubo nario elgesys nebuvo svarstomas. Ieškovo atstovas teismo posėdžių metu taip pat kvestionavo ieškovui V.L. paskirtą administracinę nuobaudą, bei 2021 m. sausio 15 d. valdybos posėdžio protokolu ieškovams V.L. ir R.G. paskirtas nuobaudas – žodinius įspėjimus. Atsakydamas į teismo užduotą klausimą ar jis skundė jam paskirtą administracinę nuobaudą, ieškovas V.L. nurodė, jog nuobaudos neskundė, kadangi sužinojus, kad bokštelis pastatytas ne klubo medžioklės plote jį iškart pašalino gavus informaciją iš aplinkosaugos. Atsakydami į teismo užduotą kausimą kodėl neskundė 2021 m. sausio 15 d. jiems paskirtų nuobaudų žodinių įspėjimų, ieškovai V.L. ir R.G. nurodė, kad tai buvo žodiniai, tėviški klubo pirmininko pamokymai, todėl nematė reikalo jų skųsti. Pažymėtina, jog CPK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Ieškovas V.L. jam paskirtos nuobaudos neginčijo, ji yra įsiteisėjusi, todėl ieškovų atstovo argumentai dėl paskirtos administracinės nuobaudos nepagrįstumo atmestini kaip nepagrįsti. Teismo nuomone taip pat nesutiktina, kad kitam klubo nariui R.T. buvo paskirta nuobauda už analogišką pažeidimą, kadangi jis taip pat šėrė šernus už ką buvo nubaustas aplinkosaugos. Pažymėtina, kad ieškovas V.L. veiksmus atliko ne klubo teritorijoje prie pastatyto bokštelio, taip pažeidžiant medžioklėtvarkos projekto, atsakovo vidaus tvarkos taisyklių 20 punktą, bei atsakovui 2013 m. rugsėjo 13 d. išduoto leidimo Nr. LG 2-59 reikalavimus, ko pasekoje atsakovas vadovaujantis leidimo 21 punktu, galėjo netekti leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete. Tuo tarpu R.T. nubaustas už šėrimą klubo teritorijos ribose. Ieškovų atstovas taip pat teigė, jog ieškovas R.G. yra rėmėjas, todėl jam iš vis negalėjo būti paskirta nuobauda. Baigiamosiose kalbose ieškovų atstovas teigė, jog R.G. nors de jure buvo rėmėjas, tačiau de fakto su juo buvo elgiamasi kaip su nariu - jis pirmininko leidimu turėjo bokštelį, dalyvaudavo medžioklėse talkose. Atsakovų atstovas pirmininkas teigė, jog klubo įstatuose rėmėjui nėra numatytos nuobaudos ir teigė, jog ieškovui R.G. paskirtas griežtas įspėjimas ir medžioti teisės apribojimas nėra nuobaudos, nes medžioklė nėra renginys, kai tuo tarpu ieškovas L. paskirtos nuobaudos. Pažymėtina, jog byloje esantys duomenys – 2020 m. birželio 5 d. atsakovo visuotinio susirinkimo protokolas patvirtina, kad ieškovas R.G. buvo priimtas į klubo rėmėjus. Ieškovų atstovas įrodinėdamas, kad R.G. buvo neteisėtai pašalintas iš atsakovo rėmėjų teigia, jog R.G. elgesys turėjo būti svarstomas pagal vidaus tvarkos taisyklių 36 ir 37 punktus valdybos posėdyje. Įvertinus tai, kad klubo įstatuose nebuvo numatyta nuobaudų skyrimo tvarka, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovas R.G. buvo priimtas į klubo rėmėjus ir jam buvo suteikta teisė medžioti, turėti bokštelį, teismas sprendžia, kad klubo rėmėjui padarius atitinkamus medžioklę reglamentuojančių teisės aktų ir klubo vidaus tvarkos reguliavimo teisės aktų pažeidimus, galėjo būti paskirta nuobauda. Tai, kad klubo vidaus teisės aktuose nėra įtvirtinta atskira nuobaudų sistema rėmėjams nėra laikytina esminiu procedūriniu pažeidimu, kas įgalintų teismą spręsti, jog rėmėjui R.G. nuobauda buvo paskirta neteisėtai.

Dėl R. G. pašalinimo iš rėmėjų

67. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad teisė laisvai vienytis į asociacijas yra konstitucinė ir konvencinė žmogaus teisė, todėl klausimas dėl nario pašalinimo iš asociacijos svarbus ir turi individualią (asmeniui, kurio pašalinimo iš asociacijos narių klausimas nagrinėjamas) ir kolektyvią (visiems asociacijos nariams) reikšmę. Pripažįstama, kad, kai pašalintas asociacijos narys teisme ginčija savo pašalinimo iš asociacijos teisėtumą ir pagrįstumą bei šiuo aspektu susiduria konkuruojantys asociacijos ir pašalintojo jos nario interesai, bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl ieškinio tenkinimo, turi, be kita ko, atsižvelgti į būtinumą kiekvienu atveju nustatyti teisingą ir tinkamą interesų pusiausvyrą, asmeniui, jį pašalinus iš narių, sukeliamus nepatogumus bei jų ir paties pašalinimo iš narių, kaip pritaikytos sankcijos, proporcingumą to asmens padarytam pažeidimui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009).

68. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisminės kontrolės paskirtis tokio pobūdžio bylose – nustatyti, ar būrelis, spręsdamas dėl galimo būrelio įstatų pažeidimo ir poveikio priemonių taikymo savo nariams, neperžengė jam priklausančių vertinimo laisvės ribų: ar laikėsi narių pašalinimo iš būrelio tvarkos ir pagrindų, ar pašalinimas buvo proporcinga sankcija, atsižvelgiant į atliktų veiksmų pobūdį. Vertinant pašalinimo teisėtumą, svarbu ištirti, ar asociacija, priimdama konkrečius sprendimus, yra nuosekli (ar visada vienodai vertina tapačius pažeidimus), laiką, praėjusį nuo pažeidimo padarymo iki sprendimo dėl pašalinimo (ar seniai padarytas pažeidimas, pasikeitus aplinkybėms, nepanaudotas kaip pagrindas atsikratyti nario), ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgdamas į tai, kad pašalinimas iš asociacijos yra sunkiausia sankcija jos nariui, teismas turi įvertinti ir tai, ar asociacija galėjo taikyti alternatyvias, ne tokias griežtas sankcijas (pvz., laikiną nušalinimą nuo medžioklės), ar šia teise asociacija pasinaudojo, jei nepasinaudojo, – kodėl (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2014).

69. Jeigu nagrinėjamo pobūdžio bylose keliamas klausimas ne tik dėl procedūrinių sprendimo priėmimo reikalavimų pažeidimo, tačiau įrodinėjama ir tai, kad sprendimai priimti nesant tam pagrindo, teismai turi spręsti, ar nustatytas nario pašalinimo iš asociacijos pagrindas, ir įvertinti pagal konkrečias bylos aplinkybes, ar pritaikyta sankcija proporcinga šalių interesų pusiausvyros aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149-695/2020). Kilus ginčui teisme, sprendimą dėl pašalinimo iš būrelio narių priėmęs subjektas privalo šias aplinkybes įrodyti (CPK 178 straipsnis).

72. Analizuojant 2022 m. kovo 18 d. visuotinio Klubo narių susirinkimo protokolą pažymėtina, kad ieškovas R. G. balsavimo būdu dalyvaujant 42 klubo nariams ir 2 rėmėjams buvo spręstas rėmėjo R. G. rėmėjo vardo panaikinimo klausimas. Nagrinėjant nario vardo panaikinimą klubo pirmininkas M. G. klubo nariams išdėstė šio klausimo atsiradimo pagrindą, tai, kad ieškovas po paskirtų 2 nuobaudų nerodė, kad suprato ir gailisi dėl padarytų pažeidimų ir dėl padarytų savo veiksmų, pradėjo reikšti nepasitenkinimą, kaltinti klubo pirmininką, Valdybos, bei revizijos komisijos narius. Pradėjo rašyti klubo nariams medžiotojams elektroninius laiškus, kuriuose rodė pyktį, bei savo netinkamų veiksmų nepripažino. Pirmininkas atsižvelgiant į susidariusią situaciją nutarė balsavimu spręsti klausimą dėl klubo rėmėjo vardo panaikinimo ir išbraukimo iš klubo rėmėjų sąrašo. Balsuojant už tai, kad R. G. būtų panaikintas rėmėjo vardas ir išbrauktas iš rėmėjų sąrašo, 36 balsavo „UŽ“ panaikinimą, 7 balsavo „PRIEŠ“, susilaikiusių nebuvo, todėl buvo nuspęsta išbraukti jį iš klubo rėmėjų sąrašo.

73. Ieškovų atstovas teigia, jog rėmėjo R.G. elgesys vadovaujantis klubo vidaus tvarkos taisyklių 36-37 punktais turėjo būti svarstytas valdybos posėdyje ir tik tada susirinkime, kas numatyta ir 59 punkte. Ieškovų atstovo nuomone, sprendžiant klausimą dėl nario pašalinimo turėtų būti taikoma analogija kaip ir šalinant klubo narį. Pažymėtina, jog vidaus tvarkos taisyklių 36 punkte numatyta, kad klubo medžiotojai pažeidę norminius teisės dokumentus, reglamentuojančius medžioklę, klubo visuotinio susirinkimo nutarimus, klubo valdymo organų nutarimus yra svarstomi klubo valdybos posėdyje, visuotinio narių susirinkime. Pagal Klubo įstatų punkto 8.3. papunktį 10 „Visuotinis narių susirinkimas sprendžia garbės nario, rėmėjo vardo suteikimo, sustabdymo ar panaikinimo klausimus“.

74. Apie šaukiamą visuotinį narių susirinkimą ir jo darbotvarkę klubo nariams ir rėmėjams buvo pranešta tinkamai - kaip nustatyta iš byloje esančių duomenų, ieškovai apie visuotinį susirinkimą ir jo darbotvarkę buvo informuoti elektroniniu paštu. Į bylą yra pateiktas susirinkimo protokolo išrašas, ieškovai pateikė ir susirinkimo garso įrašą. Į bylą taip pat pateiktas susirinkimo dalyvių sąrašas bei pridėti įgaliojimai. Šie duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog ieškovas R.G. turėjo pakankamai laiko pasiruošti jo šalinimo iš rėmėjų klausimo svarstymui.

76. Įvertinus klubo įstatų 8.3 punkto 10 dalį kur numatyta, jog visuotinis susirinkimas sprendžia klubo rėmėjo vardo suteikimo ir panaikinimo, teismas sprendžia, jog klubo pirmininkui pristačius svarstomą 5 darbotvarkės klausimą, suteikus informaciją klubo nariams ir įvardijus rėmėjo padarytus pažeidimus, suteikus teisę rėmėjui pasisakyti svarstomu klausimu bei klubo nariams balsų daugumą nusprendus panaikinti R.G. rėmėjo vardą ir išbraukti jį iš klubo rėmėjų sąrašo, aplinkybė, jog ieškovas vadovaujantis įstatų nuostatomis kaip klubo narys nebuvo svarstytas valdybos posėdyje, tačiau vadovaujantis įstatų 8.3 straipsnio 10 dalimi buvo iškart svarstomas visuotiniame klubo susirinkime, nelaikytina esminiu procedūriniu ar materialiuoju pažeidimu. Ieškovas turėjo galimybę, pakankamai laiko pateikti visus duomenis bei argumentus susirinkimui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta teismas konstatuoja, jog esant nustatytoms aptartoms faktinėms aplinkybėms, nenustačius esminių procedūrinių ar materialaus pobūdžio pažeidimų, darytina pagrįsta išvada, jog atsakovo ieškovui R.G. paskirta visuomeninio poveikio priemonė – rėmėjo vardo panaikinimas išbraukiant jį iš klubo rėmėjų sąrašo – yra teisėta ir proporcinga, kadangi ieškovo padaryti pažeidimai ir elgesys klube prieštarauja klubo tikslams, ir šią poziciją balsuojant išreiškė dauguma klubo narių, todėl ieškovo R.G. ieškinio reikalavimas šioje dalyje atmestinas.

77. Dėl esminių patikslinto ieškinio ir atsiliepimo argumentus atsakyta, dėl kitų argumentų teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

78. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

79. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovai teismui pateikė duomenis kad patyrė 3025 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Atsakovas pateikė duomenis, kad šioje byloje patyrė 1600 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovų ieškinys atmestas, iš ieškovų atsakovui priteistina 1600 Eur išlaidų susijusių su bylos nagrinėjimu – iš ieškovų J. L. ir R. G. po 533,33 Eur, iš ieškovo V. L. – 533,34 Eur.

80. Pažymėtina, kad atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidų dėl advokato teisinės pagalbos suteikimo dydis už atliktus procesinius veiksmus (1600 Eur) atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; bylos sudėtingumą; advokato darbo ir laiko sąnaudas.

81. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1R-19/1K-2 redakcija) nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, šios išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 270, 279, straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovo Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Neringa“ naudai iš ieškovų J. L. ir R. G. po 533,33 Eur, iš ieškovo V. L. – 533,34 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas už teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.