Kauno apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

ieškovas UAB „LITAGROS PREKYBA“ ieškiniu (t.1, b.l.2-6) prašė priteisti iš atsakovo G. B. įmonės 78 029,25 Lt skolos, 332,77 Lt palūkanų, 6 % dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu (t.2, b.l.54-60) atsakovas G. B. įmonė su teismo sprendimu iš dalies nesutiko, prašė teismo sprendimą pakeisti - ieškinį dalyje dėl 77 999,99 Lt skolos ir 328,92 Lt palūkanų priteisimo pagal 2008-06-05 PVM sąskaitą-faktūrą Serija R18 Nr. 0001481 atmesti kaip nepagrįstą, dėl šių motyvų:

1) teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą, nukrypo nuo LAT praktikos (LAT senato 2004-12-30 nutarimas Nr. 51 „Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“). Teismas iš esmės priėmė sprendimą, vadovaudamasis tik ieškovo pateiktais įrodymais, tik ieškovo kviestų liudytojų parodymais, kurie yra prieštaringi. Teismas tinkamai neįvertino atsakovo pateiktų įrodymų ir visiškai nesivadovavo ir netyrė ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos;

2) atsakovas 2008-06-05 pateikė vienkartinį užsakymą ieškovui dėl kalcio amonio salietros trąšų. Užsakyme buvo konkrečiai nurodytas trąšų pristatymo terminas - 2008-06-05 bei pristatymo vieta - (duomenys neskelbtini), Šakių r. 2008-06-05 ieškovas išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Serija R18 Nr. 0001481, kurią atsakovo darbuotojas pasirašė ir kuria buvo susitarta dėl prekių tiekimo. Sąskaitoje nurodytas tik sutartas ieškovo atsakovui turimas patiekti trąšų kiekis bei nurodytas būsimo krovinio iškrovimo vietos adresas - (duomenys neskelbtini), Šakių r. Šalys taip pat susitarė, kad apmokėjimas už prekes turi būti įvykdytas iki 2009-10-01. Kitos sąskaitos grafos liko tuščios ir nepasirašytos: už prekių gabenimą atsakingas asmuo, krovinio išgabenimo data ir laikas, automobilio markė ir valst. Nr., krovinio atgabenimo data ir laikas, nors būtent šiais PVM sąskaitoje-faktūroje esančiais įrašais turėjo būti įforminti trys tarpusavyje susiję veiksmai: prekės gabenimas, prekės perdavimas ir prekės priėmimas. Kadangi tai padaryta nebuvo, t. y. ieškovo prievolė pristatyti ir perduoti krovinį įvykdyta nebuvo, vadovaujantis CK 6.64 str. 1 d. ir 3 d., atsakovas pagrįstai sustabdė prievolės įvykdymą ieškovo atžvilgiu. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog minėtų PVM sąskaitos-faktūros grafų neužpildymas esminės įtakos neturi, kadangi, „kaip pats G. B. paaiškino, su V. M. nesusitarė, kokiu būdu nupirktas prekes jis atsiims“. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad 2008-06-05 prekės atsakovui nebuvo perduotos, o buvo susitarta tik dėl jų pristatymo atsakovo buveinės adresu;

3) ieškovas ne kartą klaidino teismą dėl prekių perdavimo atsakovui: 1) ieškinyje ieškovas teigė, kad „tinkamai vykdė visus įsipareigojimus: pateikė kokybiškas bei tinkamas prekes, atsakovas prekes priėmė, nėra pateikęs jokių pretenzijų ieškovui dėl gautų prekių kokybės. Ieškovas, gera valia bendradarbiaudamas su atsakovu, ragino geruoju vykdyti prievoles, tačiau atsakovas savo pareigų nevykdė“. Tačiau ieškovas beveik 1,5 metų nuo PVM sąskaitos-faktūros Serija R18 Nr. 0001481 išrašymo termino, t. y. nuo 2008-06-05, nei žodžiu, nei raštu nepareikalavo atsakovo sumokėti 77 999,99 Lt sumą už tariamai parduotą kalcio amonio salietrą ir nepateikė įrodymų, kad buvo atlikti kokie nors veiksmai atsakovo atžvilgiu; 2) atsiliepime (t.1, b.l.40-46) ieškovas teigia, kad 2008-06-05 pateikė atsakovui prekes - 60 t kalio amonio salietros - kartu su PVM sąskaita-faktūra Serija R18 Nr. 0001481; 3) 2010-02-23 teismo posėdžio metu ieškovo atstovė teigė: „2008-06-05 išrašyta sąskaita faktūra ir pasirašyta, atsakovas ir prekes priėmė. <...> atsakovas nuo sąskaitos išrašymo momento nieko nedarė, nereiškė pretenzijų.“ Tačiau į teisėjos pateiktą klausimą jau teigia, kad „prekės paimtos iš (duomenys neskelbtini), Šakiai, kada pasiėmė prekes datos tikslios nežinau“ (t.1, b.l.119-120); 4) 2010-02-23 teismo posėdžio metu ieškovo iškviestų liudytojų parodymai buvo prieštaringi: liudytojas V. M. teigė, kad prekes G. B. pasiėmė rudeniop (t.1, b.l.123), kad kai 2008-06-05 buvo išrašoma PVM sąskaita-faktūra „ar aš sirgau, ar atostogavau aš neatsimenu“, bet „sutartis mano išrašyta, tai juodraštis aš neatsimenu kur tada buvo“. Pažymėtina, jog liudytojo minėta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. LC-P2-482-08-06/05 taip pat yra surašyta 2008-06-05, nors V. M. teigia, kad tą dieną jo darbe nebuvo (t.1, b.l.123); 5) 2010-11-09 ieškovas pateikė prašymą teismui pakartotinai iškviesti ir apklausti liudytojus, kadangi „liudytojų parodymai yra prieštaringi bei neaiškūs“. Tai patvirtina, jog liudytojų parodymai nėra patikimi; 6) 2010-12-06 teismo posėdyje papildomai apklausiant liudytojus, beveik visi liudytojai teigė, kad G. B. reiškė pretenzijas dėl kokybės, nors prieš šią apklausą tiek liudytojai, tiek ieškovas teigė, kad jokių pretenzijų atsakovas nei dėl kokybės, nei dėl laiku nepristatytų prekių nereiškė; 7) 2010-12-06 liudytojas L. K. teigė, kad sutartį dėl prekių saugojimo pasirašė tik jis, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad sutartyje yra būtent V. M. antspaudas, ką paliudijo ir pats V. M. 2010-02-23 teismo posėdžio metu; 8) 2010-12-06 liudytojas S. Ž. nurodė, kad „G. B. buvo atėjęs į sandėlį ir žiūrėjo, kaip vyksta darbai“, nors 2010-02-23 visi liudytojai teigė, kad G. B. nebuvo atėjęs į sandėlį, o visą laiką sėdėjo kabinete. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog teismas, priimdamas sprendimą, iš esmės vadovavosi tik ieškovo liudytojų pateiktais prieštaringais ir neaiškiais parodymais. Tokiu būdu teismas netinkami taikė ir pažeidė procesinės teisės normas, kurios reikalauja, kad vertindamas įrodymus, teismas įsitikintų, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėji­mo dalyku, ar jie yra leistini, patikimi;

4) teismas visiškai nevertino ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos, neatsižvelgė į tai, kad tiek Šakių rajono apylinkės teismas, tiek Kauno apygardos teismas, tiek Šiaulių rajono apylinkės prokuratūra bylos nagrinėjimo metu konstatavo, jog liudytojų parodymai yra prieštaringi, todėl negali būti tinkami ir pakankami teismo sprendime konstatuotoms aplinkybėms pagrįsti. 2010-03-09 teismas priėmė nutartį, kuria nutarė pranešti Šakių rajono apylinkės vyriausiajam prokurorui, kad šios bylos šalių veiksmuose galimai yra nusikalstamų veikų, numatytų BK 182, 184, 186 straipsniuose, požymiai ir sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki bus priimtas procesinis sprendimas ikiteisminio tyrimo byloje (t.1, b.l.127-128). Priimdamas šią nutartį, teismas nurodė, jog „šalių veiksmai nerodo sąžiningų ketinimų vykdyti numatytus įsipareigojimus, jų veiksmuose yra apgaulės požymių, darančių patį turto užvaldymą neteisėtu -turtas yra pradangintas“. Ieškovui šią nutartį apskundus, Kauno apygardos teismas 2010-06-15 nutartimi (t.1, b.l.151-153) atskirąjį skundą atmetė ir konstatavo, kad „pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustų šalių atstovų ir liudytojų parodymai buvo prieštaringi. Ieškovo atsiliepime į atsakovo prieštaravimus teigiama, kad ieškovas pateikė atsakovui prekes 2008-06-05 (t.1, b.l.42). Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė nežinanti tikslios datos, kada atsakovas pasiėmė prekes (teismo posėdžio protokolas, t.1, b.l.120). Ieškovo iniciatyva liudytoju apklaustas UAB „LITAGROS PREKYBA“ sandėlininkas S. Ž. paliudijo, kad G. B. atvažiavo pasiimti trąšų rudenį (t.1, b.l.124). Kiti ieškovo iniciatyva apklausti liudytojai negalėjo tiksliai nurodyti, kada ir kokiomis aplinkybėmis atsakovas pasiėmė prekes“. Šakių rajono apylinkės prokuratūra 2010-08-05 priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą b. b. Nr. 91-1-00111-10 (t.1, b.l.159-160). Nutarime konstatuota, jog iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų matyti, kad prekių perdavimo faktas nebuvo įformintas, o išdavimo faktą patvirtina tik neišsamūs ieškovo darbuotojų parodymai. Duomenų, kad atsakovas disponavo ieškovui priklausančiomis trąšomis, nenustatyta. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyti, ar trąšos buvo perduotos G. B., ar jos liko ieškovui, nepavyko. Dokumentų ar kitų objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad kalcio amonio salietra buvo perduota G. B., nėra;

5) teismo sprendimas iš esmės grindžiamas tik abejotinais ir netiksliais liudytojų parodymais, beveik nė viena teismo konstatuota aplinkybė negali būti vertinama vienareikšmiškai. Ieškovas daug kartų klaidino teismą dėl prekių perdavimo atsakovui: iš pradžių teigė, kad prekės perduotos 2008-06-05, vėliau - kad nežino tikslios datos, dar vėliau - rudeniop. Be to, teismas savo sprendime nurodo dar vieną prekių perdavimo laikotarpį - vasaros pabaigoje, nors tokių aplinkybių byloje užfiksuota nėra. Atsakovo vardu registruotų transporto priemonių turėjimas taip pat negali būti pagrindas konstatuoti, kad atsakovas prekes pasiėmė pats. Be to, nė vienas liudytojas negalėjo tiksliai pasakyti, į kokias transporto priemones krovė trąšas. Nors teismas sprendime nurodė, jog atsakovas nepateikė įrodymų, kad tokį kiekį trąšų jis nusipirko vėliau iš kitų įmonių, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad G. B. trąšas 2008 m. pirko iš kitų tiekėjų, ką patvirtino jo pateiktos sąskaitos. 2010-12-06 apklausiant liudytojus, V. M. teigė, kad „kai buvo tręšiama pavasarį, G. B. sakė, kad prastos trąšos“. Liudytojas L. K. to paties posėdžio metu taip pat teigė, kad G. B. atvažiavo pavasarį, kai vyko tręšimas. Tuo tarpu 2011-01-12 teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. A. jau nurodė, kad susitikimas su G. B. įvyko rudenį, tą patį patvirtino ir V. M.. Taigi, tokie liudytojų parodymai negali būti laikomi patikimais ir pakankamais, kad būtų nustatyta aplinkybė, ar susitikimas apskritai įvyko;

6) teismas nepagrįstai nusprendė, jog tarp ginčo šalių 2008-06-05 pasirašant PVM sąskaitą-faktūrą, nebuvo susitarta, kada atsakovas nupirktą salietrą atsiims, todėl ieškovas neturėjo pareigos išrašytoje sąskaitoje nurodyti prekių tiekimo datos, kuri faktiškai nesutapo su sąskaitos išrašymo data. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau - PVMĮ) 80 straipsnio 1 dalis numato privalomus PVM sąskaitos-faktūros rekvizitus, tarp jų ir prekių tiekimo datą. Todėl teismas netinkamai taikė ir aiškino PVMĮ 80 straipsnį. Be to, vadovaujantis tuo metu galiojusio LR Vyriausybės 2004-04-09 nutarimo Nr. 407 „Dėl mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių patvirtinimo“ 2.1. punktu, sąskaita faktūra ir PVM sąskaita faktūra juridinės galios neturi ir pagal jas išlaidos negali būti pripažintos sąnaudomis, o pirkimo PVM - atskaitomu PVM pagal PVM sąskaitą faktūrą, jeigu jose nėra visų teisės aktuose nustatytų privalomų rekvizitų;

7) teismas sprendime klaidingai nurodė, kad atsakovo 2009-10-09 išrašytoje ir pateiktoje ieškovui debetinėje sąskaitoje būtinai turi būti įrašytas žodis - debetinis. Atsakovo išrašytoje sąskaitoje buvo nurodyti visi LR Vyriausybės 2004-04-09 nutarimu Nr. 407 patvirtintų Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių 23 punkte išvardinti privalomi rekvizitai. Tų pačių taisyklių 24 punkte nurodoma, kad debetiniame apskaitos dokumente laisva forma nurodoma, kad tai - debetinis apskaitos dokumentas. Šio rekvizito nenurodymas debetiniame apskaitos dokumente neriboja asmens teisės traukti į PVM atskaitą jame nurodytas PVM sumas. Taigi, žodžio „debetinis“ nurodymas nėra privalomas dokumento rekvizitas, todėl teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas dėl apskaitos dokumentų privalomų rekvizitų. Atsakovo įmonėje 2010-08-17 - 2010-08-27 buvo atliekamas operatyvinis patikrinimas: tikrinta PVM apskaitos ir deklaravimo teisingumas už 2009 m. ir 2010 m. sausio-birželio mėnesius. Tačiau jokių PVM apskaitos ir deklaravimo taisyklių pažeidimų konstatuota nebuvo (t.2, b.l.63-64). Nors ieškovas nurodė, jog debetinės sąskaitos negavo ir apie ją nežinojo, tačiau faktą, kad ieškovas minėtą sąskaitą gavo, patvirtina Lietuvos pašto lakštas (t.2, b.l.61-62).