Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Masevičiūtė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, Eglei Macijauskienei, dalyvaujant ieškovo UAB „LITAGROS PREKYBA“ atstovams advokato padėjėjai R. K., advokatui Tomui Bagdanckiui, atsakovo G. B. įmonės direktoriui G. B., jo atstovei advokatei Renatai Janušytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „LITAGROS PREKYBA“ ieškinį dėl skolos, delspinigių, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pareikštą atsakovo G. B. įmonei, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Liudytojas L. K. parodė, kad dirba UAB „Litagros prekyba“ pardavimų vadybininku. Jis iš atsakovo G. B. priėmė užsakymą 60 tonų kalio salietrai. Sąskaitos išrašymo metu su G. B. tarėsi kaip bus atsiimamos prekės. Pastarasis žadėjo pats jas pasiimti, todėl nepasirašė prekių saugojimo sutarties. Pasiūlymas trąšas pasaugoti iki pavasario G. B. buvo pateiktas, tačiau šis sakė, kad greit pats jas pasiims. Kadangi jų sandėlyje trąšos netilpo, todėl po kurio laiko susiskambino su G. B., kuris patvirtino, kad jas pasiims su savo technika. Pats matė kaip G. B. atvažiavo ir nupirktą salietrą išsivežė, kadangi buvo užėjęs į ofisą ir tai jam pasakė. Matė ir tai, kaip pro langą link sandėlių pravažiavo technika. Tai matė ir V. M.. Pas sandėlininką G. B. turėjo nusinešti sąskaitą, kadangi kitaip prekės nėra atiduodamos. Jų įmonės sandėliai yra ofiso kieme – adresu Papartynų g. 1, Šakių mieste. Taip ir dabar pirkėjams atidavinėja prekes – pagal PVM sąskaitą faktūrą. Sandėlininkas nepildė krovinio važtaraščio, prekių perdavimo-priėmimo aktų taip pat nepildo. Prekių atidavimas atžymimas tik žurnale. Nupirktas prekes atiduoda pagal PVM sąskaitą faktūrą. Pirkėjas su kopija eina pas sandėlininką ir šis prekes jam išduoda. Atsakovo nupirktą kiekį trąšų galima pakrauti per dieną. Kartais ir patys veža krovinius, tačiau tai priklauso nuo konkrečios situacijos. Sąskaitoje nurodyta prekių pristatymo vieta – Gerdžiūnų kaime, yra atsakovo gyvenamosios vietos adresas ir jis yra jose įrašomas visą laiką. Papildomos apklausos metu parodė, kad trąšų Litagros prekyba paprastai nepristato, tik kai kuriuos pesticidus, kadangi vietinio transporto neturi, tik firmos. G. B. už trąšas reikėjo atsiskaityti iki 2009-10-01. Praėjus pusmečiui po trąšų pasiėmimo, G. B. pradėjo reikšti pretenzijas dėl trąšų kainos. Apie tai pirmiausiai kalbėjosi telefonu su juo. Kai trąšas G. B. pirko, tonos kaina buvo apie 1.300 Lt. Per du tris mėnesius nukrito iki 700-800 Lt. Sandėlininkas žymisi į sąsiuvinį likučius ir atidavimą, kad žinotų ko ir kiek sandėlyje yra. Iš jo mato kas pasiėmė trąšas, kas ne. Išdavimo datos sąsiuvinyje nematyti. Nuotraukas, reikšdamas pretenzijas dėl trąšų kokybės, atnešė G.B.. Atvažiavo kartu su sūnumi pavasarį. Sakė, kad jų įmonės trąšos gali būti nekokybiškos. Jis norėjo, kad jų kaina būtų mažesnė. Nuotraukos gal tik dvi ir tebuvo. Kartu su jais kontoroje buvo G.B. sūnus, A. A. ir V. M. – zonų vadovai, kurie sprendė šį klausimą. Siūlėsi atvykti bandymo metu, bet G.B. neskambino kada atvažiuoti. Kada tiksliai G. B. pateikė nuotraukas, negali pasakyti. Ginčytis dėl kokybės pradėjo 2009 m. pavasarį. Susitikime nuotraukos jau buvo. Šuo metu „Litagros prekyba“ nedirba (I tomas, b.l. 122, 124; II tomas, b.l. 14).

Liudytojas V. M. parodė, kad dirba UAB „Litagros prekyba“ agronomu-konsultantu. Jam paskambino G. B. ir pasakė, kad jam skambino L. K., kuris pasiūlė pirkti trąšų. G. B. klausė jo patarimo ir jis šiam patarė pirkti, taip pat pasakė, kad trąšas gali pasaugoti iki pavasario. Kadangi G. B. nesutiko trąšų saugoti, todėl saugojimo sutarties jie nepasirašė. Jis ją pasiėmė paskaityti, tačiau pasirašytos negrąžino. Tuo metu kainos kilo ir visi pirko trąšas. Trąšas G. B. pasiėmė rudeniop. G. B. yra jo klientas, todėl jis surašė ir pateikė jam trąšų saugojimo sutartį. Jis vienintelis ūkininkas, kuris nusipirktų trąšų nepaliko saugojimui. Draugiškai buvo sutarta, kad palauks keletą dienų, kol jis šias iš sandėlių atsiims. Buvo su L. K. kabinete, kai G. B. užėjo ir pasakė, jog atvažiavo pasiimti trąšų. Taip pat matė kaip pro langus pravažiavo traktorius su dviem priekabom link jų įmonės sandėlių. Visą laiką G. B. buvo jų kabinete. Dar pasakė: „Va pakrovė ir važiuojam“. Trąšas G. B. pasiėmė per vieną dieną. Prekės iš sandėlio išduodamos pagal PVM sąskaitą faktūrą. Papildomos apklausos metu parodė, kad jei trąša nekokybiška, galima ją grąžinti. Pretenzijos prasidėjo 2009 m. pavasarį. Pirmiausiai G. B. paskambino jam ir pasakė, kad trąšos yra nekokybiškos. Sakė šiam, kad praneštų, kai tręš ir jie atvažiuos pažiūrėti, bet G. B. daugiau neskambino. Po to jis atvažiavo su sūnumi, rodė nuotraukas ir teigė, kad trąšos yra nekokybiškos. Dėl jo pretenzijų buvo derybos, kuriose dalyvavo V. M. - regiono vadovas, A. A. - kito regiono vadovas. G.B. reikalavo sumažinti kainą. Tame dar dalyvavo L. K.. Buvo tame pačiame kabinete, kai vyko derybos. Jie išklausė G. B., bet patys nieko nesprendė. Kiek žinau, sakė, kad pakalbės su viršininkais. Kiek G. B. prašė sumažinti trąšų kainą, nežino. Argumentavo, kad trąša nekokybiška. Pavasarį trąšų kaina nukrito per pusę, o buvo virš 1.000 Lt iš rudens. Trąšas perka iš rudens, kad padengtų PVM. Visi galvojo, kad jos brangs, o jų kaina krito, todėl jo manymu, G. B. nenori mokėti (I tomas, b.l. 122-123; II tomas, b.l. 13-14).

Liudytojas S. Ž. parodė, kad dirba UAB „Litagros prekyba“ sandėlininku. Buvo rudeniop, kai G. B. atvažiavo pasiimti trąšų. Pateikė sąskaitą, todėl jam priklausantį kiekį trąšų ir pakrovė. Krovė į G. B. transportą. Tai buvo traktoriai. Tiksliai keli, pasakyti negali. Lyg tai du. Papildomos apklausos metu parodė, kad G. B. buvo atėjęs į sandėlį ir žiūrėjo kaip vyksta darbai. Pakrovė jam 60 tonų. Trąšų išdavimo tvarka yra tokia - atsineša žmogus sąskaitą, jam ją paduoda ir tada prekę pakrauna. Veda apskaitos žurnalą tik dėl savęs, kad žinotų kiek atiduota ir kiek liko trąšų. 36 lape parašyta, kad G. B. įmonei išduota 60 tonų. Tai yra paprastas apskaitos sąsiuvinis, iš kurio matyti kiek ir kam prekių yra išduota. Sąskaitą deda į knygą, o sąsiuvinyje rašo kiek prekių į sandėlį yra atvežama ir kiek, kam jų išduota, taip pat išduotos sąskaitos numerį. Būna, kad sąskaitą išrašo pavasarį, o trąšas pasiima rudenį. Tas sąsiuvinis yra pildomas tik tam, kad žinotų sandėlyje esančius prekių likučius. Pamena, kad G. B. krovė, nes šis atsinešė ir padavė jam sąskaitą. Trąšos buvo mėlynuose ir baltuose maišuose. Apie trąšų kokybę nieko negali pasakyti. Nuotraukų nematė. Kartu su juo kraunant G. B. trąšas buvo darbininkas R. O. (I tomas, b.l. 124; II tomas, b.l. 13).

Liudytojas R. O. parodė, kad dirba UAB „Litagros prekyba“ sandėlyje darbininku. Jis buvo kontoroje. Ten buvo pats G. B., kuris pasakė, kad atvažiuoja jo technika ir jis nuėjo į sandėlį krauti. Nurodymą krauti jam davė S. Ž.. Krovė į traktorius. Maišai buvo po 500 kg, mėlyni ar balti. Tiksliai pasakyti negali. Pakrovė tada per 2 ar 3 kartus. G. B. buvo atvykęs lyg tai su dviem traktoriais. G. B. prie traktorių nematė. Jis buvo kontoroje. Sandėliai yra kieme, o kontora prie kelio. Viskas buvo tą pačią dieną. Jis tik pakrauna trąšas, jokių važtaraščių netikrina. Sandėlininkas pasižymi kiekius žurnale, kam atiduoda, vardus pavardes. Pildoma tuo metu, kai vyksta atidavimas. Dažniausi skundai būna reiškiami dėl trąšų sušokimo, nes nebyra. Iš nuotraukų byloje matyt, kad yra dalis trąšų yra sušokusios. Suprato, kad trąšas krauna G. B. (I tomas, b.l. 124; II tomas, b.l. 13).

Liudytojas A. A. parodė, kad dirbo UAB „Litagros prekyba“. Buvo atsakingas už pardavimus. Iš įmonės išėjo šalių susitarimu. Prisimena, kad buvo pakviesti atvažiuoti į Šakius kartu su V.M., kadangi ūkininkas G. B. nesutiko mokėti už trąšas. Motyvavo tuo, kad jos yra nekokybiškos. Tam pagrįsti buvo pristatytos trys nuotraukos. Iš pradžių bandė su ūkininku rasti kompromisą – atsisakyti dalies pelno, tačiau visą medžiagą pateikė įmonės juristui kuris pasakė, kad G. B. yra neteisus, todėl atsakomybės įmonė neprisiims. Dar ir todėl, kad neaišku kokiomis sąlygomis iki pavasario G. B. minėtas trąšas sandėliavo. Minėtame susitikime dalyvavo V. M., G. B., jo sūnus ir V. M.. Ar dalyvavo L. K., neprisimena. Buvo keista, kad G. B. trąšas išlaikė iki rudens, nors buvo parduotos vos prieš metus laiko, kad problemą pradėjo kelti tada, kai atėjo laikas atsiskaityti. Buvo kalbama, kad trąšos nekokybiškos, tačiau, kad jos būtų ūkininkui neatiduotos, nebuvo kalbėta. G. B. tvirtino, kad nuotraukos darytos rudenį, tačiau jis nuotraukų fone matė, kad yra pavasaris, nes žolė buvo ruda. Pats susitikimas vyko rudenį, prieš atsiskaitymą, nes visada su ūkininkais susitinka iki spalio 1 dienos. Ūkininkams kreditavimas yra duodamas metams laiko, o atsiskaitymas vyksta tada, kai ūkininkas užaugina derlių. G. B. pretenzijų niekur nefiksavo, tačiau tai buvo 2009 metų rudenį. Dienos tiksliai neprisimena. Atvažiavo apie pietus. Nurodo, kad byloje esančios nuotraukos yra tos pačios, kurias matė susitikimo su G. B. metu (II tomas, b.l. 38).

L. V. V. M. parodė analogiškai liudytojui A. A. papildomai nurodydamas, kad G. B. nenorėjo mokėti pusės trąšų kainos. Motyvavo tuo, kad trąšų kainos smarkiai krito, buvo prastas derlius, nes trąšas pirko prastas. Su tuo nesutiko, todėl sprendimo nepriėmė. Tai buvo 2009 metų rugpjūtis arba rugsėjis. Kad G. B. trąšu nepasiėmė, tokios kalbos nebuvo (II tomas, b.l. 38-39).

Liudytojas R. B. parodė, kad dėl ginčo nieko nežino, nedalyvavo jokiame susitikime ar pasitarime (II tomas, b.l. 39).

Preliminarus sprendimas keistinas – ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalys yra verslo subjektai. Ginčas turi didmeninio pirkimo-pardavimo susitarimo požymių – jis sudarytas dėl salietros pirkimo-pardavimo, tiek pardavėjui, tiek pirkėjui veikiant verslo tikslais (Lietuvos Respublikos CK 6.371 str.). Tą patvirtina G. B. vienkartinis užsakymas ir išrašyta PVM sąskaita faktūra dėl 60 tonų kalcio amonio salietros (I tomas, b.l. 48, 10). Atsakovas neginčija aplinkybės, kad šalis siejo susitarimas dėl 60 tonų kalcio amonio salietros pirkimo, neginčija, kad PVM sąskaitoje-faktūroje Serija R18 Nr. 0001481 yra jo parašas, tačiau neatsiskaitymą su ieškovu grindžia tuo, kad jis negavo PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytos prekės – kalcio amonio salietros, todėl išrašė debetinę sąskaitą ir paštu išsiuntė ieškovui. Taip pat neginčija, kad nupirko iš ieškovo prekes pagal 2008-06-17 išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Serija R18 Nr. 0001736, tačiau nurodo, kad su ieškovu atsiskaitė – 2009-07-06 pateikė jam prašymą susidariusią permoką užskaityti 29,73 Lt skolai už cheminius preparatus padengti, o 14,26 Lt ieškovui pervedė skolos likutį, todėl yra pilnai atsiskaitęs su ieškovu ir neturi jokių galiojančių prievolių.

Lietuvos Respublikos PVMĮ 2 str. 29 d. PVM sąskaita-faktūra apibrėžiama kaip dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas ir kuris atitinka visus PVMĮ tokiam dokumentui nustatytus privalomus reikalavimus. Taigi iš PVMĮ 4 str. įtvirtintų nuostatų matyti, kad daugeliu (t.y. 1-3 punktuose, iš dalies 4 punkte numatytų) atvejų prekių tiekimas siejamas su faktiniu jų perdavimu kitam asmeniui. Kai šalys nėra sudariusios rašytinės sutarties dėl prekių tiekimo, konkrečių prekių PVM sąskaitos-faktūros išrašymas ir pateikimas kitam asmeniui pagal PVMĮ leidžia daryti prielaidą, kad PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytos konkrečios prekės jam buvo perduotos. Sprendžiant šalių ginčą teisme, ji gali būti patvirtinta arba paneigta kitomis bylos aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, nes įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo, pvz., prekių perdavimo, teismas gali daryti išvadą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus).

Dėl įsiskolinimo pagal 2008-06-05 išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Serija R18 Nr. 0001481.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad ieškovas 2008-06-05 išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Serija R18 Nr. 0001481 (I tomas, b.l. 10). Iš jos turinio matyti, kad ieškovas atsakovui pardavė 60 tonų kalcio amonio salietros už 77.999,99 Lt sumą, o atsakovas ją pasirašydamas įsipareigojo sąskaitą apmokėti iki 2009-10-01. Atsakovas nurodo, kad salietros iš ieškovo jis negavo, o išrašytoje PVM sąskaitoje-faktūroje yra tuščių ir nepasirašytų grafų – už prekių gabenimą atsakingas asmuo; krovinio vietos adresas; krovinio išgabenimo data ir laikas; automobilio markė ir kt., todėl sąskaita nepatvirtina parduotų prekių jam perdavimo.

PVMĮ 80 str. yra įtvirtinti pagrindiniai PVM sąskaitai-faktūrai privalomi rekvizitai – išrašymo data, serija, numeris, tiekėjo PVM mokėtojo kodas, pirkėjo PVM mokėtojo kodas, prekių tiekėjo pavadinimas, pirkėjo pavadinimas, tiekiamų prekių pavadinimas; prekių tiekimo data, jeigu ji nesutampa su PVM sąskaitos-faktūros išrašymo data; tiekiamos prekės vieneto kaina (be PVM), apmokestinamoji vertė; PVM tarifas; PVM suma nacionaline valiuta ir kt. Teismas sprendžia, kad atsakovo nurodytų grafų neužpildymas esminės reikšmės neturi kadangi kaip pats G. B. paaiškino, su V. M. nesusitarė kokiu būdu nupirktas prekes jis atsiims (I tomas, b.l. 121). Šią aplinkybę patvirtina ir V. M. parodymai apie tai, kad jis G. B. tą pačią dieną surašė ir pateikė salietros saugojimo sutartį. Taip pat nurodė, kad jis vienintelis ūkininkas, kuris nusipirktų trąšų nepaliko saugojimui ieškovo sandėliuose, todėl draugiškai buvo sutarta, kad ieškovas palauks keletą dienų, kol jis šias iš jų sandėlio atsiims (I tomas, b.l. 123). Kad PVM sąskaitos-faktūros surašymo ir priėmimo metu šalių nebuvo nutarta kokiu būdu nupirktą salietrą G. B. atsiims, tai yra tiek liudytojo V. M. parodymus, tiek G. B. parodymus, netiesiogiai patvirtina byloje esanti Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. LC-P2-482-0806/05, išrašyta 2008-06-05 su pasiūlymu atsakovui G. B. salietrą saugoti ieškovo sandėliuose (I tomas, 81-82). Kadangi šią sutartį į bylą pateikė atsakovas G. B., todėl pagrįstai galima tikėti, kad pasirašant PVM sąskaitą-faktūrą šalys tiksliai nesusitarė dėl prekių perdavimo ir atsakovo argumentas apie tai, jog PVM sąskaitoje-faktūroje užpildyta grafa – prekės iškrovimo adresas Gerdžiūnų kaimas, Šakių rajonas, patvirtina susitarimą jas atsakovui perduoti jo gyvenamosios vietos adresu, yra nepagrįstas (I tomas, b.l. 121). Liudytojas L. K. parodė, kad PVM sąskaitoje-faktūroje nurodyta prekių pristatymo vieta – Gerdžiūnų kaimas, yra atsakovo gyvenamosios vietos adresas ir jis sąskaitose yra įrašomas visą laiką. Papildomos apklausos metu parodė, kad trąšų Litagros prekyba paprastai nepristato, tik kai kuriuos pesticidus, kadangi vietinio transporto neturi, tik firmos (I tomas, b.l. 122). Šiuos L. K. žodžius patvirtina įrodymai, susisiję su ilgamete ginčo šalių tarpusavio prekybinių komercinių santykių praktika ir elgesiu – visose PVM sąskaitose-faktūrose, išrašytose atsakovui G. B. yra užpildoma grafa – krovinio iškrovimo vietos adresas: Gerdžiūnų kaimas, Šakių rajonas, tačiau kaip patvirtino pats atsakovas, su ieškovu susiję ankstesni sandoriai buvo dėl nedidelių priekių kiekio, todėl važtaraščiai rašomi nebūdavo (I tomas, b.l. 11, 32, 121). Paties atsakovo parodymai dėl šios aplinkybės taip pat yra prieštaringi – pirmiausiai atsakovas tvirtino, kad dėl prekių pristatymo vietos su ieškovu nesusitarė, o po to teigė, kad salietra turėjo būti jam pristatyta 2008-06-05 išrašytoje PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytu adresu – Gerdžiūnų kaimas, Šakių rajonas (I tomas, b.l. 120, 121).

Ištirtų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad tarp ginčo šalių 2008-06-05 pasirašant PVM sąskaitą-faktūrą Serija R18 Nr. 0001481, nebuvo susitarta kada atsakovas nupirktą salietrą atsiims, todėl ieškovas neturėjo pareigos išrašytoje sąskaitoje nurodyti prekių tiekimo datos, kuri faktiškai nesutapo su sąskaitos išrašymo data. Iš 2008-06-05 išrašytos PVM sąskaitos-faktūros Serija R18 Nr. 0001481 matyti, kad visi privalomi užpildyti rekvizitai joje yra, todėl nepagrįstas atsakovo nurodomas argumentas, kad sąskaitoje esančių grafų neužpildymas kaip: už prekių gabenimą atsakingas asmuo; krovinio vietos adresas; krovinio išgabenimo data ir laikas; automobilio markė ir kt. darytų ją negaliojančią, o pasirašymas ir priėmimas nesukeltų teisinių pasekmių.

Atsakovas nurodo, kad salietros neperdavimą patvirtina ir tai, kad ieškovas neišrašė krovinio važtaraščio (I tomas, b.l. 121). Lietuvos Respublikos Kelių transporto kodekso 29 str. 1 d. nurodyta, kad važtaraštis - krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas. Krovinio vežimo sutartis taip pat laikoma galiojančia, jei važtaraštis surašytas ir neteisingai išrašomas. To paties kodekso 30 str. numato, kad siuntėjas turi kartu su kroviniu įteikti vežėjui siuntėjo pasirašytą važtaraštį, kuris surašomas 3 egzemplioriais. Pirmąjį egzempliorių gauna siuntėjas, antrąjį - kartu su kroviniu vežėjas išduoda gavėjui, o trečiasis - lieka pas vežėją. Šiuo atveju teismas nustatė, kad tarp šalių nebuvo susitarta, jog ieškovas prekes pristatys atsakovui, nupirkta prekė vežta atsakovui nebuvo, todėl ieškovas neprivalėjo išrašyti atsakovui važtaraščio. Vežėjas, gabenantis jam priklausančius krovinius savo transporto priemonėmis ir sąskaita, privalo turėti važtaraštį arba kitą dokumentą, įrodantį, kad veža sau priklausantį krovinį, kuriuo gali būti ir PVM sąskaita-faktūra (LR KTK 38 str.). Kadangi VMI prie LR FM viršininko 2005-04-19 įsakymu Nr. VA-37 buvo pripažinta netekusiu galios VMI prie LR FM viršininko 2003-12-22 įsakymas Nr. V-331 „Dėl važtaraščių taisyklių patvirtinimo“, tapo neprivaloma išrašytus važtaraščius apskaityti nustatytos formos važtaraščių registravimo žurnale, todėl aplinkybė, kad išduodant atsakovui prekes nebuvo išrašytas važtaraštis, vertintina visumoje kartu su kitomis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

Kaip įrodymą apie G. B. įmonėje vykstančią prekių pirkimo-pardavimo praktiką, susiklosčiusią su kitomis įmonėmis, atsakovas pateikia įvairių sąskaitų-faktūrų bei krovinio važtaraščių kopijų, tačiau teismas, vertindamas šalių ginčą svarbesniu įrodymu laiko tarp ginčo šalių susiklosčiusią prekybinių komercinių santykių praktiką, vykusią nuo 2004 metų (I tomas, b.l. 10, 11, 32, 47, 85-111). Taip pat pažymi, kad prekybiniai santykiai tarp šalių vyko ir toliau – 2008-06-17 atsakovas pateikė užsakymą kitoms prekėms, dėl 60 tonų salietros jam neperdavimo pretenzijų ieškovui nereiškė (I tomas, b.l. 49, 50). Kad trąšos atsakovui buvo išduotos iš ieškovo sandėlio, esančio Papartynų g. 1, Šakių mieste, patvirtina liudytojų V. M., L. K., S. Ž. bei R. O. parodymai. Nors apklausti liudytojai ir nenurodė tikslios datos kada konkrečiai atsakovui buvo perduotos trąšos, tačiau patvirtino esmines aplinkybes – kad salietra atsakovui buvo pakrauta 2008 metų vasaros pabaigoje ar rudens pradžioje, G. B. matė ieškovo ofise, kad salietrą krovė į pastarojo traktorius (I tomas, b.l. 122-124, II tomas, b.l. 13-14). Tai buvo užfiksuota ir sandėlininko žurnale, pažymint pagal kokią PVM sąskaitą-faktūrą, koks kiekis prekių ir kam buvo išduotas, pažymint sandėlyje esančių trąšų likutį po jų išdavimo (baudžiamoji byla Nr. 91-1-00111-10, b.l. 38). Nors byloje tiksliai nenustatyta į kelias transporto priemones buvo kraunama salietra, taip pat į kokias transporto priemones, tačiau nurodomą aplinkybę, jog atsakovas savo vardu turi įregistravęs krovininių transporto priemonių, traktorių bei priekabų ir turėjo galimybę prekę pasiimti savo transportu, patvirtina išrašai iš VĮ Regitra duomenys, paties atsakovo pateiktos pažymos bei VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pažyma (I tomas, b.l. 165, 166, 167; II tomas, b.l. 22, 25, 26, 27). Kad atsakovas užsakė iš ieškovo 60 tonų kalio amonio salietros, nors dieną prieš tai 40 tonų nusipirko iš UAB „Best Fert“, patvirtina, kad jo įmonės dirbamas žemės plotai yra dideli (I tomas, b.l. 92, 93, 94). Atsakovas, ne tik, kad nepateikė įrodymų kodėl ilgą laiką nereiškė ieškovui pretenzijų dėl salietros – daugiau nei metus laiko, jei teigia, kad ieškovas jų jam nepateikė, bet ir nepateikė įrodymų, kad tokį kiekį trąšų jis nusipirko vėliau iš kitų įmonių (I tomas, b.l. 85-111).

Atsakovas nurodo, kad negavęs trąšų 2009-10-09 išrašė debetinę sąskaitą ir paštu ją išsiuntė ieškovui (I tomas, b.l. 30, 31). Lietuvos Respublikos PVMĮ 83 str. reglamentuoja po prekių tiekimo ar paslaugų teikimo įforminimo atsiradusių prekių tiekimo ar paslaugų teikimo pasikeitimų įforminimą ir pabrėžia būtina šalių susitarimą dėl jo. Debetinį dokumentą išrašo prekių pirkėjai, jei taip susitariama, kai yra grąžinamos prekės. Šiame dokumente turi būti nurodyti visi rekvizitai, būtini kreditinei PVM sąskaitai-faktūrai, ir dokumente būtinai turi būti įrašytas žodis – debetinis. PVMĮ nuostatos patvirtina, kad atsakovo grindžiamas prekių negavimo faktas iš esmės gali būti įrodinėjamas šiame įstatyme numatytais rašytiniais įrodymais - kreditiniu (debetiniu) dokumentu, kuriuo įforminami aplinkybių pasikeitimai. Toks įrodinėjimo priemonių ribojimas sietinas su įrodymų leistinumo taisykle, kuri reiškia, kad įrodymai turi būti gauti įstatymo nustatyta tvarka, o tam tikros aplinkybės turi būti įrodinėjamos tik tam tikros rūšies įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Respublikos CPK 177 str. 2, 3 d.).

Ieškovas nurodo, kad debetinės sąskaitos negavo ir apie ją sužinojo tik gavęs atsakovo prieštaravimą dėl priimto preliminaraus teismo sprendimo, jos nepatvirtino ir savo apskaitą neįtraukė (I tomas, b.l. 119). Atsižvelgiant į tai, kad bet kokie šalių susitarimo pasikeitimai, įforminti kreditiniais ir (arba) debetiniais dokumentais, privalo būti įtraukiami į prekių tiekėjo – šiuo atveju ieškovo, taip pat pirkėjo – atsakovo apskaitą, o tokio susitarimo pasikeitimo ieškovas teigia iš atsakovo negavęs, to nepatvirtina ir atsakovo pateiktas Lietuvos pašto kvitas, kuriame nėra pažymėta kokia siunta ir kokiu adresu buvo išsiųsta (I tomas, b.l. 31), į tai, kad atsakovo pateiktoje PVM sąskaitoje-faktūroje Serija GAI Nr. 0000125, kurią jis nurodo esant debetine sąskaita, žodžio „debetinė“ paminėta nėra (I tomas, b.l. 30), todėl nelaikytinas tinkamu rašytiniu įrodymu, kuris paneigtų prekių perdavimo atsakovui faktą. Tos aplinkybės nepaneigia ir atsakovo pateiktos 2010-02-20 bei 2010-11-29 atsiskaitymo su valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetais, pinigų fondais pažymos, kadangi esant pagal 2008-06-05 išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Serija R18 Nr. 0001481 išskaityti ir sumokėti į biudžetą PVM turėjo pardavėjas – joje nėra nuorodos, kad tai padaryti turi pirkėjas, tai yra atsakovo įmonė (I tomas, b.l. 10).

Įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymo reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (CK 1.6 str.). Bendrieji civilinių teisinių santykių principai sukuria šių teisinių santykių dalyvių pareigą elgtis apdairiai, dėmesingai, patiems rūpintis savo teisių ir interesų apsauga, kad būtų išvengta nepageidautinų neigiamų pasekmių. Kadangi sudaryto sandorio šalys yra pelno siekiantys juridiniai asmenys, todėl jie turėjo žinoti, kokias teisines pasekmes sukelia PVM sąskaitos faktūros išrašymas bei kokiu būdu galima po šio apskaitos dokumento išrašymo įstatymo nustatyta tvarka fiksuoti ūkinės operacijos pasikeitimus (prekių atsisakymo, grąžinimo, nuolaidų suteikimo faktą ir kt.). Tai, kad atsakovo nurodyta aplinkybė, jog jis negavo PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytų prekių, nebuvo užfiksuota įstatymo nustatyta tvarka, leidžia daryti išvadą, kad jis nebuvo pakankamai rūpestingas, koks turėtų būti pelno siekiantis juridinis asmuo. Teismas sprendžia, kad prekių perdavimo-priėmimo faktą tarp šalių taip pat patvirtina aplinkybė, jog atsakovas nepareiškė ieškovui rašytinių pretenzijų ar reikalavimų dėl minimos PVM sąskaitos-faktūros Serija R18 Nr. 0001481, joje nurodytų prekių gavimo, o debetinę sąskaitą išrašė daugiau nei po metų laiko, nesilaikydamas jos išrašymui įstatyme įtvirtintos tvarkos, tai yra netinkamai reagavo į su sudaryto sandorio vykdymu susijusias aplinkybe. Priešingai, ieškovo pakviesti liudytojai V. M., L. K. ir ieškovo įmonėje nebedirbantys A. A. bei V.V. M., kurie mažai tikėtina būtų suinteresuoti bylos baigtimi, parodė, kad atsakovas 2009 m. pavasarį pradėjo reikšti pretenzijas dėl trąšų kokybės, kad jam buvo pasiūlyta paskambinti tręšimo metu ir buvo siūlyta atvažiuoti pažiūrėti pastarųjų kokybės bei tai, kad rudenį buvo ieškovo ofise Šakių mieste surengtas susitikimas su atsakovu dėl nekokybiškų trąšų, kuriame atsakovas prašė mažinti jų kainą, parodė, kad baudžiamojoje byloje esančios nuotraukos buvo pateiktos susitikimo metu įrodinėjant atsakovui parduotos salietros prastą kokybę (I tomas, b.l. 122-124, II tomas, b.l. 13-14; baudžiamojo byla Nr. 91-1-00111-10 b.l. 36, 37). Tai, kad byloje nebuvo tiksliai nustatyta kada nuotraukos ieškovui buvo pateiktos bei tai, kad pagal liudytojų parodymus skiriasi pretenzijų pareiškimo data – pavasaris, ir nuotraukų atspausdinimo data – 2009-09-23, nepaneigia to fakto, kad ginčo dėl prekės kokybės tarp šalių nebuvo, kadangi nuotraukų padarymo ir atspausdinimo datos gali skirtis, pats pretenzijų pareiškimo faktas ieškovo fiksuotas nebuvo, jis liudytojų parodymais, prasidėjo pavasarį G. B. paskambinus telefonu, o pats susitikimas įvyko rudenį, todėl baudžiamojoje byloje esančios nuotraukos taip pat vertintinos visumoje su kitomis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Tą aplinkybę, kad nuo 2008-06-05 PVM sąskaitos-faktūros išrašymo trąšų kaina iki to laiko, kai atsakovas privalėjo atsiskaityti su ieškovu trąšų kaina nukrito nuo 1.100 Lt už toną iki 652 Lt, patvirtina pateiktos PVM sąskaitos-faktūros (II tomas, b.l. 31, 32, 33). Kad visgi dėl prekės kainos buvo kilęs tarp šalių ginčas, patvirtina paties G. B. parodymai – nesusitarė su ieškovu dėl kainos ir dėl pristatymo vietos (I tomas, b.l. 121).

Kadangi daugiau panašaus savo kiekiu, prekių rūšimi, sandorių tarp šalių nebuvo sudaryta, todėl net ir tiksliai nenustačius datos kada atsakovas nupirktą salietrą iš atsakovo sandėlių pasiėmė, kada tiksliai pareiškė pretenzijas ir kada vyko derybos dėl nupirktos salietros kokybės, teismas neabejoja, kad liudytojai nurodo aplinkybes, susijusias su 60 tonų salietros pirkimu iš ieškovo, taip pat sprendžia, kad ieškovo išrašytos PVM sąskaitos-faktūros atitinka teisės aktų nustatytus tokių dokumentų reikalavimus, paminėtos PVM sąskaitos-faktūros neturi esminių trūkumų – nesant tarp šalių susitarimui, neprivalėjo joje būti nurodyta kita prekių perdavimo atsakovui data, jos įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažintos negaliojančiomis, todėl nepaneigia prekių pirkimo-pardavimo ir prekių perdavimo-priėmimo fakto, kadangi pagal Lietuvos Respublikos CK reikalavimus tik nekilnojamojo daikto perdavimas ir priėmimas turi būti įformintas pardavėjo ir pirkėjo pasirašytu priėmimo-perdavimo aktu arba kitokiu sutartyje nurodytu dokumentu (Lietuvos respublikos CK 6.317 str., 6.318 str., 6.398 str.). Teismas sprendžia kad G. B. ir liudytojo R. B. parodymai apie tai, kad prekės atsakovui nebuvo pristatytos, ginčo dėl 60 tonų salietros kokybės su ieškovu nebuvo, taip pat važtaraščio ar kitokio dokumento apie ieškovo atsakovui parduotų prekių vežimą neturėjimas bei neteisingai išrašyta debetinė sąskaita, pažymos apie atliktus mokestinius tyrimus nepaneigia byloje turimų rašytinių įrodymų – vienkartinio užsakymo, PVM sąskaitų-faktūrų, saugojimo sutarties, sandėlininko žurnalo kopijos, foto nuotraukų, liudytojų V. M., L. K., S. Ž., R. O., taip pat ieškovo įmonėje nedirbančių A. A. ir V.V. M. parodymų, ir daro labiau tikėtiną išvadą, kad sandoris tarp šalių buvo sudarytas, įvykdytas, o dėl tų pačių trąšų atsakovas ieškovui reiškė pretenzijas dar iki termino atsiskaityti suėjimo.

Dėl įsiskolinimo pagal 2008-06-17 išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Serija R18 Nr. 0001736.

Byloje nustatyta, kad ieškovas 2008-06-17 išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija R18 Nr. 0001736 (I tomas, b.l. 11, 51). Iš jos turinio matyti, kad ieškovas atsakovui pardavė prekių už 1.273 Lt sumą. Ši sąskaita-faktūra turėjo būti apmokėta iki 2008-10-01. Nei dėl išrašytos sąskaitos-faktūros, nei dėl prekių perdavimo pagal ją ar kainos dydžio byloje ginčas nekyla. Atsakovas prieštaravimuose dėl teismo priimto preliminaraus sprendimo nurodo, kad nėra skolingas ieškovui, nes 2009-07-06 pateikė jam prašymą susidariusią permoką užskaityti 29,73 Lt skolai už cheminius preparatus padengti, pirktus pagal 2009-07-02 PVM sąskaitą faktūrą serija R18 Nr. 0004884. 2009-07-09 atsakovas ieškovui sumokėjo 14,26 Lt skolos likutį, todėl yra pilnai atsiskaitęs su ieškovu ir neturi jokių galiojančių prievolių (I tomas, b.l. 28).

Iš atsakovo pateikto 2009-07-03 prašymo, sąskaitos išrašo matyti, kad 2009-07-03 atsakovas pateikė prašymą ieškovui dėl 29,73 Lt įskaitymo pagal PVM sąskaitą-faktūra Serija R18 Nr. 0004884. Ieškovas šią sumą užskaitė, kas matyti iš 2009-11-02 suderinimo akto CBUTAUIM (I tomas, b.l. b.l. 34, 53). Tuo tarpu ieškovo ieškiniu reikalaujamas priteisti likutis yra atsiradęs pagal PVM sąskaitą-faktūrą Serija R18 Nr. 0001736, nes sumokėjo ieškovui 1.244 Lt, o PVM sąskaita-faktūra išrašyta 1.273,26 Lt sumai (skolos dydis 29,26 Lt). Kad minėtą skolą atsakovas ieškovui yra apmokėjęs, byloje įrodymų nepateikia.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, pagal sutarties nurodymus, o vienas iš prievolių sąžiningo vykdymo principų yra prievolės šalių bendradarbiavimo principas (Lietuvos Respublikos CK 6.38 str.). Lietuvos Respublikos CK 6.158 str. 1 d. įtvirtinta sutarties šalių sąžiningumo pareiga. Nesąžiningumu pripažįstama, kai šalis elgiasi nesąžiningai nebendradarbiaudama su kita šalimi ir nepadėdama jai vykdyti savo pareigų. Lietuvos Respublikos CK 6.200 str. nustatyta, kad šalys, vykdydamos sutartį, privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Pagal įstatymą bendradarbiauti turi tiek skolininkas, tiek kreditorius. Sutarties šalys turi padėti viena kitai įgyvendinti savo teises ir vykdyti pareigas, kylančias iš sutarties, informuoti viena kitą apie atsiradusias sąlygas, susijusias su prievolės vykdymu.

Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad pagrįstų savo argumentus, jog jis negavo iš ieškovo 60 tonų kalio amonio trąšų pagal PVM sąskaitą-faktūrą Serija R18 Nr. 0001481, taip pat yra sumokėjęs 29,26 Lt įsiskolinimą pagal 2008-06-17 išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Serija R18 Nr. 0001736, todėl ieškovo reikalavimai laikytini pagrįstais ir tenkintini visiškai.

Dėl palūkanų priteisimo.

Kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą, tai jis privalo mokėti už termino praleidimą sutarties ir įstatymo nustatytas palūkanas. Jos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (Lietuvos Respublikos CK 6.261 str.). Dėl termino praleidimo minimalūs kreditoriaus nuostoliai yra preziumuojami, t.y. iš anksto laikomi padarytais, o jų dydis yra nustatytas pagal sutartyje susitartą ar įstatymo numatytą tarifą (Lietuvos Respublikos CK 6.210 str.). Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.210 str. 1 d. bei 6.261 str., palūkanos priteisiamos tik iki bylos iškėlimo teisme, išskyrus šalių susitarime ar įstatyme nustatytus atvejus, kai palūkanos skaičiuojamos iki visiško prievolės įvykdymo.

Palūkanos tampa skolininko prievolės dalimi ir turi būti mokamos visais atvejais, kai jis delsia atsiskaityti, su sąlyga, jei kreditorius reikalauja, kad palūkanos būtų sumokėtos. Kadangi ieškovas, kuris prašydamas priteisti iš atsakovo palūkanas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu, kuris numato, kad jei sutartyje nėra numatyta kitaip, skolininkas privalo mokėti palūkanas, apskaičiuojamas tokiu būdu: vieno mėnesio VILIBOR (vidutinės tarpbankinės palūkanų normos, kuriomis bankai pageidauja (pasirengę) paskolinti lėšų litais kitiems bankams) palūkanų norma padidinama 7 procentiniais punktais, o sutartimi kitas palūkanų dydis tarp šalių nenumatytas, todėl iš atsakovo priteistinos 328,92 Lt dydžio palūkanos pagal 2008-06-05 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. R18 0001481 – 77. 999,99 Lt skola turėjo būti sumokėta 2009-10-01; ieškinio pareiškimo dieną – 2009-10-14 vėluota atsiskaityti 13 dienų (77.999,99x0,1184x13/365); ir 3,85 Lt dydžio palūkanos pagal 2008-06-17 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. R18 0001736 – 29,26 Lt skola turėjo būti sumokėta 2008-10-01, todėl ieškinio pareiškimo dieną, tai yra 2009-10-14, vėluota atsiskaityti 378 d. (29,26x0,127x378/365).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. 2 d., 2.210 str. numato skolininko pareigą mokėti įstatymų ar sutarties nustatyto dydžio palūkanas už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tokiu atveju, esant ieškovo prašymui, iš atsakovo priteistinos įstatymo nustatytos 6 % dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – šiuo atveju 2009-10-22, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl kitų bylinėjimosi išlaidų.

Dėl savo, kaip tinkamai prievolę įvykdžiusios sutarties šalies, pažeistų interesų teisminės gynybos ieškovas turėjo bylinėjimosi išlaidų – sumokėjo 1.175 Lt žyminio mokesčio valstybei (I tomas, b.l. 7), taip pat patyrė išlaidų už teisines konsultacijas bei advokato atstovavimą teisme –1.361 Lt už ieškinio parengimą (I tomas, b.l. 8, 13, 14); 1.210 Lt už surašytą atsiliepimą dėl atsakovo prieštaravimo ir atstovavimą 2010-02-23 vykusiame teismo posėdyje (I tomas, b.l. 40-46, 75, 77); 1.512,50 Lt už atstovavimą 2010-12-06 bei 2011-01-12 vykusiuose teismo posėdžiuose (II tomas, b.l. 28, 29).

Ieškovas UAB „Litagros prekyba“ rašytiniais įrodymais pagrindė turėtas bylinėjosi išlaidas teisinei pagalbai apmokėti, tačiau sprendžiant dėl priteistų išlaidų, susijusių su advokato pagalba, dydžio, teismas turi atsižvelgti į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas ir šios išlaidos yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar jo padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Byloje nustatyta, kad advokatas ruošė teismui ieškinį ir už šį darbą ieškovas jam sumokėjo 1.361 Lt. Šios išlaidos laikytinos pagrįstomis, jos neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio už ieškinio surašymą, todėl priteistinos iš atsakovo (Rekomendacijų 8.2. punktas). Po atsakovo pateikto prieštaravimo, advokatas ieškovui rengė privalomai pateikti atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus, taip pat atstovavo 2 valandas 2010-02-23 vykusiame teismo posėdyje. Jo metu pateikė įrodymus, patvirtinančius advokatui sumokėtą 1.210 Lt sumą. Šios išlaidos taip pat laikytinos pagrįstomis, jos neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio už ieškinio surašymą, todėl priteistinos ieškovui iš atsakovo (Rekomendacijų 8.5. ir 8.18. punktai). Bylos nagrinėjimą atnaujinus, vyko du teismo posėdžiai, tukę 4 valandas – 2010-12-06 bei 2011-01-12 (Rekomendacijų 9. punktas). Paskutiniojo teismo posėdžio metu ieškovo atstovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad už atstovavimą šiuose teismo posėdžiuose ieškovas atstovui sumokėjo 1.512,50 Lt. Teismas laiko, kad advokatas paslaugas teikė kompleksiškai, naujų procesinių dokumentų nerengė, taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, pripažįsta, kad ieškovo prašymas priteisti 1.512,50 Lt patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra pagrįstas, todėl taiko maksimalius Rekomendacijose nurodymus koeficientus už vieną atstovavimo valandą teisme – 0.15 MMA (800 Lt) x 4 valandos = 480 Lt, kuriuos priteisia ieškovui iš atsakovo (Rekomendacijų 8.18. punktas). Iš viso ieškovui iš atsakovo priteistina 3.051 Lt išlaidų už teisines konsultacijas bei advokato atstovavimą teisme.

Taip pat iš atsakovo priteistinos ir teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą bei dalis nesumokėto žyminio mokesčio. Kadangi priėmus atsakovo prieštaravimus įstatymas nenumato ieškovui pareigos primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, o byla pradedama nagrinėti pagal ginčo teisenos taisykles, todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą taip pat priteistina likusi žyminio mokesčio dalis – 1.175 Lt (78.362,02 Lt -3 % = 2.351 Lt – mokėtinas žyminio mokesčio nagrinėjant bylą ginčo teisena; pusė sumos, tai yra 1.175 Lt – dokumentinio proceso tvarka nagrinėjant bylą, kurią sumokėjo ieškovas) (Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 1 ir 4 p., 88 str., 93 str. 1 d., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 262 str. 1 d., 424-429 str., 80 str. 1 d. 1 ir 4 p., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 96 str., Lietuvos Respublikos CK 6.2 str., 6.4 str., 6.37 str. 2 d., 6.63 str. 1 d. 1 ir 2 p., 6.154 str. 1 d., 6.189 str. 1 d., 6.200 str. 1 d., 6.205 str., 6.245 str. 3 d.; 6.256 str. 1 d., 6.305 str. 1 d., 6.344 str. 1 d. ir 2 d., teismas

nusprendžia:

Šakių teismo 2009-10-29 preliminarų sprendimą pakeisti.

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo G. B. įmonės, juridinio asmens kodas 174375343, buveinės adresas Gerdžiūnų kaime, Šakių rajone, septyniasdešimt aštuonis tūkstančius dvidešimt devynis litus 25 ct (78.029,25 Lt) skolos, tris šimtus trisdešimt du litus 77 ct (332,77 Lt) palūkanų, šešis procentus (6 %) procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2009-10-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, vieną tūkstantį vieną šimtą septyniasdešimt penkis litus (1175 Lt) žyminio mokesčio bei tris tūkstančius penkiasdešimt vieną litą (3.051 Lt) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ieškovui UAB „LITAGROS PREKYBA“, juridinio asmens kodas 122012020, buveinės adresas Savanorių pr. 173, Vilniaus mieste, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT41 7300 0100 0003 3171, AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000.

Priteisti iš atsakovo G. B. įmonės, juridinio asmens kodas 174375343, buveinės adresas Gerdžiūnų kaime, Šakių rajone, vieną tūkstantį vieną šimtą septyniasdešimt penkis litus (1.175 Lt) žyminio mokesčio bei penkiasdešimt litų (50 Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.