Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-201/2010

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2010-01-25
Bylos Nr.: 2A-201/2010
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Alė Bukavinienė, Kazys Kailiūnas, Egidijus Žironas
Atsakovas: Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo: Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
Ieškovas: BUAB „Kartesas“

Kategorijos

126.8pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-201/2010Procesinio sprendimo kategorija 126.8 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T ARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. sausio 25 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Egidijaus Žirono,

sekretoriaujant Vaidai Stepanavičiūtei,dalyvaujant ieškovo atstovui adv. Milvydui Pūkui,atsakovo atstovui A. T. ,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Kartesas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 21 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-350-343/2009 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Kartesas“ ieškinį atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiasis asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas BUAB „Kartesas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2007 m. birželio 7 d. sprendimą Nr. 69-135, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2006 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. (04)-K3-464 bei nepagrįstai priskaičiuotas mokėti į valstybės biudžetą sumas: 695 302 Lt PVM; 98 138 Lt PVM delspinigių; 211 362 Lt PVM baudą; 359 222 Lt pelno mokesčio; 50 953 Lt pelno mokesčio delspinigių; 107 767 Lt pelno mokesčio baudą; 1 213 Lt atskaitymų kelių fondui; 315 Lt atskaitymų kelių fondui delspinigių; 364 Lt atskaitymų kelių fondui baudą. Ieškovas nurodė, kad atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2007 m. birželio 7 d. priėmė sprendimą Nr. 69-135. Šiuo sprendimu patvirtintas Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimas Nr. (04)-K3-464, kuriuo buvo patvirtintas 2006 m. spalio 19 d. Kauno AVMI patikrinimo aktas Nr. 17-05-10-53 ir numatyta, jog ieškovas turi sumokėti į biudžetą 695 302 Lt PVM, 98 138 Lt PVM delspinigių, 211 362Lt PVM baudą, 359 222 Lt pelno mokesčio, 50 953 Lt pelno mokesčio delspinigių, 107 767 Lt pelno mokesčio baudą, 1 213 Lt atskaitymų kelių fondui, 315 Lt atskaitymų kelių fondui delspinigių, 364 Lt atskaitymų kelių fondui baudą. Šios sumos, kaip teigiama skundžiamuose sprendimuose, susidarė dėl netinkamai apskaičiuoto PVM. Ginčijamuose sprendimuose išdėstyti argumentai prieštarauja objektyviai tikrovei bei įstatyminėms nuostatomis. Ginčijamuose sprendimuose neigiama ieškovo teisė į PVM atskaitą pagal UAB „Elda ir partneriai“, UAB „Myxum“, UAB „Pegasta“, UAB „Transima“, UAB „Plastalfa“, UAB „Sikera“, UAB „NBR“, UAB „Spausdintuvų centras“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras motyvuojant tuo, kad kai kurios iš minėtų bendrovių nesumokėjo ar nepilnai sumokėjo į biudžetą PVM, ar neturėjo pakankamai resursų paslaugoms teikti. Tačiau kitos sandorio šalies veiksmų neteisėtumas neturi daryti įtakos ieškovo teisei atskaityti sumokėtą pirkimo PVM, jei bendrovė apie kitos sandorio šalies neteisėtus veiksmus nežinojo ir negalėjo žinoti. Tokią išvadą yra padaręs Europos Teisingumo Teismas, kuris 2006 m. sausio 12 d. prejudiciniame sprendime sujungtose bylose C-354/03, C-355/03 ir C-484/03 pagal High Court of Justice (Anglija ir Velsas), Chancery Division (Jungtinė Karalystė) pažymėjo, kad mokesčių mokėtojo teisei atskaityti sumokėtą pardavimo PVM neturi daryti įtakos faktas, kad tiekimų grandinėje, kurios dalis yra jo sandoriai, šiam mokesčių mokėtojui nežinant ir negalint žinoti, kitas sandoris, ankstesnis ar vėlesnis nei jo atliktas, yra PVM sukčiavimas, o klausimas, ar mokėtinas PVM už ankstesnius arba vėlesnius atitinkamų prekių pardavimų sandorius buvo sumokėtas valstybės iždui, neturi įtakos mokesčio mokėtojo teisei atskaityti sumokėtą pirkimo PVM. Nagrinėjamu atveju būtent ir susidarė panaši situacija, kadangi ieškovas nežinojo ir negalėjo žinoti apie ankstesnėse prekių tiekimo grandinėse dalyvavusių įmonių veiksmus. Visi ieškovo kontrahentai buvo realią ūkinę veiklą vykdančios įmonės, turinčios pakankamai darbuotojų, teikiančios PVM mokesčio deklaracijas, neįtrauktos į įmonių, nevykdančių mokesčių administratoriaus nurodymų, duomenų bazes. Apie įmones, su kuriomis buvo sudaromos sutartys, ieškovas informaciją surinkdavo iš VMI duomenų bazių, gaudavo reklaminę medžiagą parodose, taip pat pareikalaudavo įmonių registravimo pažymėjimų kopijų. Šios priemonės buvo pakankamos kontrahentų veiklos realumui nustatyti, o tai, kad ateityje įmonės gali padaryti mokesčių įstatymų pažeidimus, numatyti objektyviai neįmanoma. Licencijuojamai veiklai vykdyti ieškovas turėjo visus reikiamus leidimus: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos išduotus atestatus, suteikiančius teisę atlikti būsto, viešosios paskirties, ūkinės veiklos statinių gaisrinės ir apsauginės signalizacijos, vaizdo stebėjimo ir praėjimo kontrolės sistemų, elektros įrenginių iki 1000 V įtampos sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojingose zonose montavimo darbus ypatingos svarbos statybos objektuose. Ieškovo direktoriaus išsilavinimas atitinka pagrindines ieškovo veiklos kryptis. Ieškovas turėjo ūkinei veiklai vykdyti būtiną materialinę bazę. Darbams, kurių nepajėgdavo atlikti savo jėgomis, ieškovas sutarčių pagrindu pasitelkdavo kitas įmones. Visos ieškovo ūkinės operacijos, kaip to reikalauja įstatymai, buvo įformintos juridinę galią turinčiais dokumentais, galiojančiais sandoriais. Iš UAB „Myxum“ ieškovė pirko gaisro pavojaus signalizacijų įrangą. Su UAB „Myxum“ santykiai buvo užmegzti parodoje, tuo metu įmonėje dirbo pakankamai daug darbuotojų, įmonės dalyvavimas parodoje ir reklamavimas, jog ji gali suteikti ieškovui reikalingas paslaugas bei prekes, davė pakankamo pagrindo manyti, jog įmonė pajėgi išpildyti savo siūlymus bei tai, kad įmonė verčiasi ir ieškovą dominančia veikla. Be to, ieškovui buvo pateikti įmonės registracijos duomenys, VMI registruose įmonė taip pat nebuvo fiksuojama kaip nemoki ar nepatikima. Todėl ieškovas ir nusprendė turėti verslo santykių su šia įmone. Juo labiau, kad sudarius pirmąsias sutartis dėl prekių (kompiuterių dalių) tiekimo, įmonė jas įvykdė tinkamai ir prekės buvo patiektos faktiškai bei panaudotos ieškovo veikloje. Ieškovo ir įmonės sudaryti sandoriai atitiko visus teisės aktų reikalavimus, be to, nebuvo nuginčyti CK nustatyta tvarka. Visi mokėjimai buvo atlikti tinkamai ir tinkamai įforminti PVM sąskaitomis faktūromis, todėl ieškovas negali būti laikomas atsakingu už tai, kad įmonė dėl kokių nors priežasčių tinkamai nevykdė savo mokestinių prievolių valstybei. Nepagrįsta ir ginčijamuose aktuose nurodyta išvada, kad, siekiant išvengti Mokesčių administravimo įstatymo 26 straipsnyje nustatyto reikalavimo pranešti mokesčių administratoriui apie per vieną dieną vienam ūkio subjektui grynais pinigais išmokėtas sumas, viršijančias 10 000 Lt, už iš UAB „Myxum“ įsigytas paslaugas ar prekes buvo atsiskaityta grynų pinigų sumomis, neviršijančiomis 10 000 Lt. Darbai buvo atliekami ne vieną dieną, o kelis mėnesius, ieškovas atsiskaitydavo pagal sutartis ir galimybes dalimis, apmokėjimuose taip ir rašoma „dalinis apmokėjimas“, apyvartinių lėšų kartais trūkdavo, todėl nebuvo galima išmokėti daugiau negu turima lėšų, bet jokiu būdu tai nesietina su minimu MAĮ 26 straipsnio reikalavimu, juo labiau, kad pagrindiniai apmokėjimai buvo vykdomi pavedimais. Be to, ieškovui pavyko sužinoti, kad 2005 metais atlikus patikrinimą UAB „Myxum“ (2005 m. balandžio 4 d. patikrinimo aktas Nr.20041073), Kauno AVMI šiai bendrovei sandorius pripažino ir pardavimo PVM įvertino kaip pagrįstą. Taigi nėra aišku, kodėl ieškovo atveju ūkinės operacijos yra laikomos realiai nevykusiomis ir PVM mokestis, kuris buvo sumokėtas minėtai bendrovei, ir kurį pastaroji turėjo sumokėti į valstybės biudžetą, antrą kartą reikalaujamas iš ieškovo. Automobilių aikštelių eksploatacijos veiklą ieškovas vykdė tiek pats, tiek pasitelkdamas į pagalbą partnerius. Tuo tikslu 2003 m. birželio 2 d. buvo sudaryta sutartis su UAB „Elda ir partneriai“. Pagal šią sutartį UAB „Elda ir partneriai“ turėjo tarpininkauti pasirašant aikštelės nuomos sutartį, taip pat įvertinti aikštelės būklę ir pagelbėti ieškovui organizuojant verslą. Suteiktos paslaugos buvo pažymimos darbų priėmimo-perdavimo aktuose bei įforminamos PVM sąskaitomis faktūromis. Ginčijamuose sprendimuose pripažinta, jog ūkinės operacijos neįvyko, kadangi reklaminė medžiaga buvo pagaminta už didesnę kainą, nei gamybos kaštai, registre ši įmonė yra įregistravusi kitą pagrindinę veiklą ir neteikia AVMI jokių deklaracijų ir ataskaitų nuo 2003 m., išskyrus PVM deklaracijas. Tačiau tokios išvados nelogiškos, nes ieškovas su UAB „Elda ir partneriai“ buvo susijusi civiliniais teisiniais santykiais, kontrahentė savo įsipareigojimus vykdė tinkamai, todėl ieškovui abejonių nekėlė. Ieškovo pateikiamus dokumentus šios įmonės atstovai įformindavo tinkamai, pasirašydavo, patvirtindavo įmonės antspaudu, tad nekilo abejonių, kad jie negali atstovauti įmonei. Teiginys, kad ūkinė operacija neįvyko vien dėl to, kad ieškovas spausdintą medžiagą pirko brangiau nei tokius darbus būtų atlikę kitos įmonės, negali būti pagrindu pripažinti ūkines operacijas nerealiomis, nes ūkio subjektai patys sprendžia, kiek ir už kokią kainą paslaugų jiems pirkti ir kodėl vienas ar kitas paslaugų ar prekių teikėjas bei jo siūloma kaina jam atrodo priimtina. Be to, UAB „Elda ir partneriai“ galėjo pasiūlyti ieškovui reikalingą paslaugų kompleksą, ko realiai kitos ginčijamuose sprendimuose nurodytos spaustuvės negalėtų pasiūlyti. Ieškovas negali būti atsakingas už tai, kad įmonė nevykdė savo pareigų mokesčių inspekcijai ar kitoms institucijoms, nes jis niekaip neįtakojo šių pareigų nevykdymo, neturėjo jokių priemonių priversti šias pareigas vykdyti. Su UAB „Transima“ ieškovas buvo sudaręs jungtinės veiklos sutartį, paslaugų tiekimo sutartį (kaip priedą prie jungtinės veiklos sutarties) ir prekių pirkimo-pardavimo sutartį. Visų šių sutarčių pagalba buvo siekiama užtikrinti tinkamą ieškovo su J. B. įmone sudarytomis sutartimis prisiimtų įsipareigojimų įrengti vaizdo stebėjimo ir skaitmeninio įrašymo sistemą bei atlikti reklaminės medžiagos įgijimą ir platinimą, klientų srauto skaičiavimą įvykdymą. Ieškovas šiuo atveju veikė kaip neatsiskleidęs tarpininkas. UAB „Transima“ savo sutartinius įsipareigojimus vykdė tinkamai, dėl to nei J. B. įmonė ieškovui, nei ieškovas įmonei jokių pretenzijų neturėjo. Už tai, kad UAB „Transima“, norėdama įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, prekes ir paslaugas pirko iš trečiųjų įmonių, kurių veikla negali būti tinkamai patikrinta ir įvertinta, kad netinkamai buvo vedami UAB „Transima“ apskaitos dokumentai, ieškovas negali būti atsakingas. 2005 m. gegužės 3 d. ieškovas sudarė Paslaugų teikimo sutartį su UAB „Sikera“. Šia sutartimi UAB „Sikera“ įsipareigojo suteikti ieškovui tokias paslaugas: automobilių eksponavimo aikštelės, esančios Gamyklų g. 9 Marijampolėje, administravimo, reklaminės medžiagos įsigijimo ir platinimo paslaugas, atlikti bilietų platinimo kontrolę bei aikštelės remonto darbus. Ieškovas su šia įmone taip pat buvo sudaręs jungtinės veiklos sutartį dėl kompiuterinių tinklų administravimo. Šios įmonės buvęs direktorius, vadovavęs įmonei sutarčių galiojimo laikotarpiu, patvirtino, jog paslaugos buvo teikiamos, darbai buvo forminami priėmimo- perdavimo aktais, apmokėjimai vykdomi tinkamai išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis. Ieškovas nėra atsakingas už tai, kad UAB „Sikera“ naudojosi trečiųjų asmenų paslaugomis ir to tinkamai neįformino. Ieškovui nebuvo aktualu, ar darbams yra pasitelkiami tretieji asmenys ir kas jie tokie, svarbiausia, kad būtų suteiktos reikiamos paslaugos. Ieškovas neturėjo galimybių ir neprivalėjo tikrinti įmonės sudaromų sandorių, juo labiau, kad įmonė, tinkamai vykdydama įsipareigojimus, nekėlė jokių abejonių. Ieškovas nėra atsakingas, kad po paslaugų sutarties nutraukimo, pasikeitus UAB „Sikera“ vadovams, jos veikla tapo neskaidri. Ieškovas niekaip šių procesų neįtakojo. 2005 m. lapkričio 29 d., nutraukus sutartį su UAB „Sikera“, buvo sudaryta paslaugų tiekimo sutartis Nr. 04M su UAB „NBR“ dėl analogiškų paslaugų. UAB „NBR“ savo sutartinius įsipareigojimus vykdė ir ieškovas nusiskundimų dėl to neturėjo. Ginčijamuose sprendimuose suabejota, ar paslaugos buvo suteiktos dėl darbuotojų UAB „NBR“ kaitos. Darbuotojų įdarbinimas ir atleidimas yra konkrečios bendrovės reikalas. Be to, UAB „NBR“ žinojo, kokius darbus ji turi atlikti, tačiau kaip juos atliks ir iš kur gauti žmogiškųjų resursų šiems darbams atlikti, sprendė pati UAB „NBR“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad iš mokesčio mokėtojo negali būti reikalaujama imtis neprotingų priemonių partnerio veiklos teisėtumui nustatyti, t. y., imtis specialioms tarnyboms priskirtų operatyvinės veiklos funkcijų (2005 m. sausio 14 d. nutartis administracinė byloje Nr. A4-848/2004). Negalima reikalauti iš įmonės, kad ji, siekdama turėti verslo santykių su vienais ar kitais ūkio subjektais, kiekvienu atveju atliktų išsamų kitos įmonės veiklos bei teisinį auditą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kitų įmonių padaryti pažeidimai, jei tokie ir buvo, negali turėti reikšmės ieškovo teisei į PVM atskaitą. Ginčijamuose sprendimuose taip pat daroma neteisinga išvada, kad ieškovas nepagrįstai apskaičiavo pardavimo PVM pagal bendrovėms „Likurgas“, „Lavisos koncernas“, „Lavisos agrogrupė“, J. B. įmonei išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Vadovaujantis Europos Teisingumo Teismo praktika (2006 m. vasario 21 d. Europos Teisingumo Teismo didžiosios kolegijos sprendimas byloje C 255/02), pagrindinis požymis, leidžiantis konstatuoti mokesčių mokėtojo piktnaudžiavimą PVM srityje, yra mokestinio pranašumo įgijimas. Tačiau nurodytu atveju ieškovas, apskaičiuodamas pardavimo PVM už paslaugas pagal kitiems ūkio subjektams išrašytas PVM sąskaitas faktūras, jokio mokestinio pranašumo neįgijo, todėl nėra pagrindo konstatuoti buvus piktnaudžiavimą PVM srityje. Nesant piktnaudžiavimo požymių, nėra teisėta riboti ieškovo galimybes atskaityti sumokėtą pirkimo PVM už įsigytas paslaugas, reikalingas PVM apmokestinamai veiklai vykdyti. Ginčijamuose sprendimuose teigiama, jog ieškovas buvo sudaręs techninės priežiūros ir kompiuterių tinklų administravimo sutartis su UAB „Likurgas“ Nr. 05/2003, UAB „Lavisos koncernas“ 06/2003, UAB „Lavisos agrogrupė“ 07/2003. Sutartyse buvo numatyta, jog ieškovas teikia paslaugas, susijusias su priešgaisrinės pavojaus signalizacijos patikrinimu ir kompiuterinio tinklo administravimu. Patikrinimo metu nustatyta, jog minėtose įmonėse tokių paslaugų poreikis buvo. Ieškovas nurodė, jog jis pats, arba pasitelkęs kitus partnerius (kaip ir buvo numatyta sutartyse), įmonėms minėtas paslaugas suteikė. Visa tai buvo tinkamai įforminta PVM sąskaitomis faktūromis bei darbų priėmimo-perdavimo aktais. Tai, kad kai kurios įmonės savo veikloje naudojo tam tikras specializuotas programas, kurias administravo kitos įmonės, dar nereiškia, kad ieškovas neteikė savo paslaugų, nes ieškovo teikiamos paslaugos nebuvo susijusios su tų konkrečių programų administravimu, o siejosi su bendra kompiuterinių tinklų priežiūra, kurių specializuotas programas administruojančios įmonės nevykdė. Be to, ieškovas teikė paslaugas susijusias su priešgaisrinės signalizacijos priežiūra, remontu ir kitais darbais, kuo specialias programas administruojančios įmonės apskritai neužsiėmė. Ginčijamuose sprendimuose taip pat nurodyta, jog 2004 m. UAB „Likurgas“ su UAB „Signalizacijos darbai“ sudarė Apsauginės - priešgaisrinės signalizacijos techninės priežiūros sutartį. Nurodytoji sutartis buvo analogiška su ieškovu sudarytai sutarčiai Nr. 05/2003, prie išrašomų PVM sąskaitų faktūrų su nauja įmone buvo sudaromi darbų priėmimo-perdavimo aktai, kuriuose detaliai nurodoma, kokie darbai buvo atlikti, ir daroma išvada, jog ieškovas minėtų paslaugų UAB „Likurgas“ neteikė. Tokia išvada yra netiksli, kadangi jokie teisės aktai nenumato reikalavimo sudaryti paslaugų priėmimo-perdavimo aktus, nėra aišku, koks paslaugų aprašymas yra „detalus“, o koks ne. Be to, tai nėra pagrindas nuspręsti ar paslaugos buvo teiktos ar ne. Sutarties su nauja įmone sudarymas rodo, kad tokių paslaugų poreikis buvo, tad negalima teigti, jog jos nebuvo teikiamos. Sudarydamas paslaugų teikimo sutartis, ieškovas nurodydavo paslaugų teikimui pasitelksiant tam tikrus trečiuosius asmenis. Šie asmenys sutartyse nebuvo atskleisti, taigi ieškovas veikė kaip neatsiskleidęs tarpininkas. Paslaugų gavėjams svarbiausia būdavo galutinis rezultatas ir nebūdavo svarbu, kad paslaugas teiktų konkretus fizinis asmuo ar asmenų grupė. Ieškovas buvo sudaręs jungtinės veiklos sutartis su UAB „Pegasta“, UAB „Plastalfa“, UAB „Sikera“, UAB „Spausdintuvų centras“, iš kurių ieškovas gaudavo jam reikalingus resursus, kad galėtų tinkamai vykdyti savo veiklą ir įsipareigojimus pagal sutartis su UAB „Likurgas“, UAB „Lavisos koncernas“, UAB „Lavisos agrogrupė“ ir J. B. įmone. Jungtinės veiklos sutartys buvo sudarytos su įmonėmis, galinčiomis suteikti atitinkamas paslaugas. Jei įmonė partnerė, teikdama paslaugas, pasitelkdavo kitų įmonių ar trečiųjų asmenų pagalbą, tai su ieškovu neturėjo nieko bendro. UAB „Likurgas“, UAB „Lavisos koncernas“ ir UAB „Lavisos agrogrupė“ turimas kompiuterinės įrangos kiekis patvirtina ieškovo teiktų paslaugų poreikį. Ieškovo pasitelktų partnerių kiekis kito priklausomai nuo aptarnaujamos technikos kiekio ir kokybės. Ieškovas nepažeidė PVM įstatymo 64 straipsnio nuostatų ir per tikrinamąjį laikotarpį pagrįstai įtraukė į atskaitą pardavėjų sumokėtą ir deklaruotą pirkimo PVM sumoje 1 048 301 Lt. Ieškovas nepažeidė ir PVM įstatymo 3 straipsnio nuostatų ir pagrįstai apskaičiavo nuo realizuotų paslaugų vertės pardavimo PVM sumoje 352 384 Lt. Nelogiškas mokesčių administratoriaus teiginys, kad, forminant ūkines operacijas, buvo siekiama neteisėtai įforminti PVM atskaitą ir sąnaudas, nes dėl 18 procentų PVM atskaitos neverta mokėti už visą apmokestinamąją paslaugų, kurios realiai nesuteiktos, vertę. Teisė į PVM atskaitą gali būti paneigta tik nustačius juridinių faktų visumą, t. y. aplinkybę, kad konkrečios ūkinės operacijos dalyvis atliko mokesčių įstatymų pažeidimus, susijusius su šia ūkine operacija, bei aplinkybę, kad į PVM atskaitą pretenduojantis mokesčių mokėtojas apie savo sutarties partnerio veiklos neteisėtumą žinojo arba turėjo galimybę žinoti. Nurodytos aplinkybės šiame mokestiniame ginče nebuvo konstatuotos. Kadangi ūkinės operacijos tarp patikrinimo akte įvardintų ūkio subjektų realiai įvyko, už atliktus darbus buvo atsiskaityta, ieškovas pagrįstai, vadovaudamasi 2001 m. gruodžio 20 d. redakcijos Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 4, 7 ir 11 straipsnių nuostatomis, apskaitė atliktas ūkines operacijas ir nuo jų mokėtinus mokesčius. Mokesčių administratorius, perskaičiuodamas dalį bendrovės realizavimo pajamų pagal pinigų apskaitos principą, pažeidė Pelno mokesčio įstatymo 7, 8, 9, 10 straipsnių nuostatas bei viršijo 2004 m. balandžio 13 d. redakcijos Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnyje apibrėžtas mokesčio administratoriaus teises. Konstatuoti Buhalterinės apskaitos įstatymo 4, 6, 13 straipsnių nuostatų pažeidimai sietini su išvada, jog aptartos finansinės operacijos realiai neįvyko. Šią išvadą įvertinus kaip nepagrįstą, atmestinas ir argumentas dėl netinkamo Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų įgyvendinimo.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2009 m. gegužės 21 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovas, pažeisdamas 2002 m. kovo 5 d. redakcijos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 89 straipsnio 1 dalies nuostatas ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. kovo 1 d. įsakymu Nr.VA-29 patvirtintą PVM deklaravimo tvarką, 2005 m. vasario mėn. buhalterinės apskaitos registruose apskaitė teisingai, tačiau PVM deklaracijoje neteisingai deklaravo PVM apmokestinamų tiekimų sumas (deklaracijos 11 eil.), pardavimo PVM sumas (deklaracijos 26 ir 30 eilutės), įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM (deklaracijos 22 eilutė): deklaruota 60267 Lt pardavimo PVM, patikrinimo metu pagal pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta 68491 Lt pardavimo PVM suma, t. y 8224 Lt didesnė negu deklaruota. Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM deklaruota 69269 Lt, patikrinimo metu pagal pateiktus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta pirkimo PVM suma -78108 Lt, arba 8839 Lt didesnė negu deklaruota. Dėl šių priežasčių patikrinimo akte 8224 Lt padidintas 2005 m. vasario mėn. pardavimo PVM ir 8839 Lt padidintas pirkimo PVM ir todėl teismas sprendė, kad tai yra pažeidimas, šio pažeidimo ieškovas neginčijo. Teismas sutiko su išvada, kad, įvertinus patikrinimo metu surinktą informaciją dėl ieškovo pardavimo sandorių su UAB „Likurgas“, UAB „Lavisos koncernas“, UAB „Lavisos agrogrupė“, J. B. įmone už neatliktas paslaugas bei pirkimo sandorių su UAB „Pegasta“, UAB „Plastalfa“, UAB „Elda ir partneriai“, UAB „Sikera“, UAB „NBR“, UAB „Spausdintuvų centras“, UAB „Myxum“ pagal juridinės galios neturinčius dokumentus, nustatyta, jog ieškovas, pažeisdamas 2002 m. kovo 5 d. redakcijos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 64 straipsnio 1 dalies, 80 straipsnio 1 dalies nuostatas, apskaičiuodamas mokėtiną į biudžetą PVM, nepagrįstai atskaitė 1 048 301 Lt pirkimo PVM pagal UAB „Elda ir partneriai“, UAB „Myxum“, UAB „Pegasta“, UAB „Transima“, UAB „Plastalfa“, UAB „Sikera“, UAB „NBR“, UAB „Spausdintuvų centras“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Tai yra pažeidimas. Teismo teigimu, ieškovas nepateikė objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog PVM buvo atskaitomas pagal juridinę galią turinčius dokumentus, t. y. ieškovas nepaneigė aukščiau nustatyto, kad dokumentai neturi juridinės galios. Teismas taip pat sutiko su mokesčių administratoriaus nurodytu pažeidimu, kad ieškovas, pažeisdamas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, nepagrįstai apskaičiavo pardavimo PVM pagal bendrovėms ,,Likurgas“, ,,Lavisos koncernas“, ,,Lavisos agrogrupė“ ir J. B. įmonei išrašytas PVM sąskaitas faktūras: laikotarpiu nuo 2003 m. lapkričio 1 d. iki 2003 m. gruodžio 31 d. – 35 440 Lt; nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d. – 217 218 Lt; nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. – 85 963 Lt; nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2006 m. liepos 31 d. – 13 763 Lt. Iš viso nepagrįstai apskaičiavo 352 384 Lt pardavimo PVM (patikrinimo akto 33 lentelė). Teismas nurodė, kad tai yra pažeidimas. Teismo teigimu, ieškovas nesutiko, kad sandoriai su UAB „Myxum“ sukėlė abejones, tačiau šiam savo teiginiui pagrįsti nepateikė objektyvių įrodymų, tuo tarpu patikrinimo metu buvo nustatyta, kad sandorių su UAB „Kartesas“ sudarymo metu UAB „Myxum“ veiklos nevykdė, dirbančiųjų nebuvo. Teismas nurodė, kad tas pat konstatuotina ir apie santykius tarp UAB „Myxum“ ir UAB „Transima“. UAB „Kartesas“ buvo sudaręs sutartis dėl automobilių stovėjimo aikštelės nuomos su SP UAB „Marijampolės autobusų parkas“ ir UAB „Fotolis“, tačiau UAB „Fotolis“ neturėjo nuomos ir/ar subnuomos teisės į paminėtą aikštelę, nors pagal sutartį su UAB „Fotolis“ nuomos kaina buvo žymiai didesnė. Siekdamas šią aikštelę eksploatuoti UAB „Kartesas“ sudarė sutartis su 4 įmonėmis. Sandorių su šiomis įmonėmis pagrįstumas VMI sukėlė abejones. Taip pat buvo sudaryta sutartis su UAB „Elda ir partneriai“. Šios paslaugos buvo įformintos 6 PVM sąskaitomis – faktūromis. Atlikti darbai buvo įforminami darbų ir produkcijos priėmimo-perdavimo aktais. Tačiau mokesčių inspekcija nustatė, kad UAB „Elda ir partneriai“ įregistruota veikla - viršutinių drabužių siuvimas, įmonė nei pastatų, nei žemės neturi, direktorius paaiškinime nurodė, jog jokių sandorių su UAB „Kartesas“ nesudarė, jis buvęs tik statytinis. Teismo teigimu, nurodytų aplinkybių ieškovas nepaneigė. Dėl UAB ,,Transima“ teismas nurodė, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog UAB „Kartesas“ su UAB „Transima“ sudarė sutartis: 2003-10-06 jungtinės veiklos, 2004-01-06 paslaugų tiekimo, 2004-02- 20 prekių pirkimo-pardavimo tikslu gautas prekes/paslaugas perparduoti J. B. įmonei. Tačiau Vilniaus apskrities VMI atlikus patikrinimą, buvo nustatyta, kad prekes/paslaugas minėtu laikotarpiu parduotas UAB „Kartesas“ UAB „Transima“ įsigijo iš UAB „Verateksas“ ir UAB „Myxum“. Tačiau buvo nustatyta, kad UAB „Verateksas“ ir UAB „Myxum“ nesuteikė paslaugų ir nepardavė prekių ieškovui. Be to, ieškovas su UAB „Transima“ 2004-08-10 sudarė dar vieną paslaugų tiekimo sutartį dėl automobilių aikštelės. Tačiau BUAB „Kartesas“ nors ir apmokėjo už patiektą produkciją (reklaminiai bukletai, sieniniai kalendoriai, įdėklai), tačiau gautos produkcijos neužpajamavo, produkcijos nurašymo aktų nėra. Taip pat pažymima, kad nors pagal sutartį su SP UAB „Marijampolės autobusų parkas“ BUAB „Kartesas“ teikė įplaukų – išlaidų suvestines, tačiau jose nenurodė išlaidų pagal UAB „Transima“ išrašytas PVM sąskaitas – faktūras, todėl buvo padaryta išvada, kad BUAB „Kartesas“ realiai tokių išlaidų ir neturėjo. Teismo teigimu, BUAB „Kartesas“ nepateikė objektyvių įrodymų, siekdamas nuginčyti nurodytas išvadas.

Dėl UAB „Sikera“ teismas nurodė, kad BUAB „Kartesas“ su UAB „Sikera“ 2005-05-03 sudarė paslaugų tiekimo sutartį. Telšių apskrities VMI atliko UAB „Sikera“ patikrinimą. UAB „Sikera“ direktorius nurodė, kad bukletus spausdino UAB „Manteiga“. Patikrinus įmonę „Manteiga“ mokesčių inspekcija nustatė, kad per 2005 metus UAB „Sikera“ buvo atliktas tik vienas darbas – buvo atspausdinti 3000 vnt. kainų lapelių. Tuo tarpu UAB „Sikera“ įformino atspausdinusi 549135 vnt. Be to, buvo nustatyta, kad iki 2005 m. rugsėjo mėn., kuomet įmonė „Manteiga“ atspausdino 3000 vnt. lapelių, UAB „Sikera“ jau buvo įforminusi 487800 vnt., nesutapo spaudiniai ne tik pagal kiekį, bet ir pagal pavadinimus. Taip pat buvo nustatyta, kad pati UAB „Kartesas“ turėjo sutartį su įmone „Manteiga“, kuri buvo pripažinta. Todėl teismas padarė išvadą, kad šios ūkinės operacijos nebuvo įvykdytos. Šių aplinkybių ieškovas nenuginčijo.

Dėl UAB „NBR“ teismas nurodė, kad 2005-11-29 BUAB „Kartesas“ sudarė sutartį su UAB „NBR“ dėl automobilių aikštelės administravimo. Vyr. buhalterė paaiškinime nurodė, kad vaizdo aparatūra buvo nuomojama iš R. B. įmonės, o reklaminius bukletus nemokamai atspausdino UAB „Arx Baltica“ ir UAB „Autominutė“, įvairius darbus atlieka skirtingi darbuotojai. Patikrinus buvo nustatyta, kad tie patys darbuotojai tai dirba B UAB „Kartesas“ tai R. B. įmonėje, tai UAB „NBR“. UAB „Arx Baltica“ nurodė, kad sutartis su UAB „NBR“ yra pasirašyta, tačiau jokie darbai nėra atlikti. UAB „Autominutė ir Ko“ direktorius nurodė ir kartu pridėjo įrodymus, kad ši įmonė pati užsakė skrajutes UAB „Bangelė“ siekdami reklamuoti savo įmonę ir jas 25 000 vnt. neatlygintinai perdavė UAB „NBR“. Todėl teismas padarė išvadą, kad ūkinės operacijos neįvyko.

Dėl veiklos, susijusios su kompiuteriais teismas nurodė, kad UAB „Kartesas“ 2003-11-03 buvo sudaręs sutartis dėl techninės priežiūros ir kompiuterių tinklų administravimo su UAB „Likurgas“, UAB „Lavisos koncernas“ ir UAB „Lavisos agrogrupė“. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad UAB „Likurgas“ turi 8 kompiuterius, kurie sujungti į vieną tinklą, bendrovė naudoja apskaitos programą „Praima“, kurią aptarnauja ir koreguoja UAB „Proringas“, todėl iškilo abejonių dėl BUAB „Kartesas“ paslaugų dėl kompiuterinės įrangos priežiūros tikslingumo. UAB „Kartesas“ taip pat susitarė atlikti apsauginės, priešgaisrinės, pavojaus signalizacijos priežiūros paslaugas. Kadangi pateiktuose aktuose nėra informacijos apie suteiktas paslaugas, o visiškai nereikalingos tapo UAB „Kartesas“ atliekamos paslaugos: kas mėnuo atliekamos apsauginės – priešgaisrinės ir pavojaus signalizacijos patikrinimai bei remontas, įmonei nenurodžius kaip buvo atliekamas retransliuojamų signalų lygių matavimas, bei nepaaiškinus kodėl tos paslaugos buvo reikalingos, o dabar jų nebereikia, buvo padaryta išvada, kad ūkinės operacijos faktiškai neįvyko.

Dėl UAB „Lavisos koncernas“ teismas nurodė, kad pagal 2003-11-03 sutartį BUAB „Kartesas“ priima techninei priežiūrai apsauginę – priešgaisrinę ir pavojaus signalizaciją, įrengtą koncerno objektuose, atlieka kompiuterinio tinklo administravimą. Paslaugos atliekamos kartu su partneriu pagal jungtinės veiklos sutartį. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad įmonei įvairias kompiuterinių programų instaliavimo, naudojimo, atnaujinimo, aptarnavimo ir konsultavimo paslaugas teikia įvairios Lietuvoje įregistruotos įmonės. Padarius patikrinimą, buvo padaryta išvada, kad UAB „Lavisos koncernas“ kompiuterinių tinklų administravimo paslaugas teikia įmonės, turinčios konkrečias programas, esančios atitinkamų programų turtinių teisių turėtojos, turinčios specialistus šioms paslaugoms atlikti. Tuo tarpu B UAB „Kartesas“ šioms paslaugoms atlikti neturi nei priemonių, nei specialistų.

Dėl UAB „Lavisos agrogrupė“ teismas nurodė, kad pagal 2003-11-03 sutartį BUAB „Kartesas“ priima techninei priežiūrai apsauginę – priešgaisrinę ir pavojaus signalizaciją, įrengtą UAB „Lavisos agrogrupė“ objektuose, atlieka kompiuterinio tinklo administravimą. Paslaugos atliekamos kartu su partneriu pagal jungtinės veiklos sutartį. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad aukščiau paminėtoms sutartims vykdyti B UAB „Kartesas“ buvo sudaręs kompiuterinių tinklų administravimo sutartis: 2005-01-03 su UAB „Plastalfa“; 2005-04-01 – su UAB „Sikera“; 2005-12- 01 – su UAB „Spausdintuvų centras“ ir 2003-11-03 paslaugos sutartį su UAB „Pegasta“. VMI nustatė, kad laikotarpiu nuo 2003 11 mėn. iki 2004 12 mėn. UAB „Pegasta“ dirbo 4 darbuotojai. UAB „Pegasta“ pagrindinė veikla 2003 nurodyta kitų betono, gipso ir cemento gaminių bei dirbinių gamyba, 2004 – konsultacinė verslo ir valdymo veikla. Todėl nustatyta, kad ši įmonė paslaugų neatliko. Bet UAB „Pegasta“ 2003-11-04 sudarė sutartį su UAB „Verateksas“, o UAB „Verateksas“ neturėjo jokių resursų darbams atlikti. Todėl buvo padaryta išvadą, kad faktiškai ūkinės operacijos nebuvo atliktos. UAB „Plastalfa“ iki 2005 metų vykdyta veikla – statybinių medžiagų didmeninė prekyba. Patikrinimo metu VMI nepavyko nustatyti jokių faktinių įrodymų, patvirtinančių įvykusias ūkines operacijas tarp BUAB „Kartesas“ ir UAB „Plastalfa“. Taip pat bendrovė UAB „Sikera“ paslaugų neatliko ir ūkinės operacijoms nebuvo atliktos. Buvo nustatyta, kad įmonė „Spausdintuvų centras“ paslaugas teikė pačiai UAB „Kartesas“, naujų darbo vietų nekūrė, naktimis ir švenčių dienomis iškvietimų nebuvo, viską atliko darbo metu, naujų kompiuterių nediegė ir t.t. Todėl buvo padaryta išvada, kad UAB „Spausdintuvų centras“ kitoms įmonėms, išskyrus UAB „Kartesas“ jokių paslaugų neteikė. Ieškovas šiems argumentams nuginčyti jokių įrodymų nepateikė. Todėl teismas, sprendė, kad yra įrodyta, jog nurodytos ūkinės operacijos faktiškai nebuvo įvykdytos, ieškovas patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių nepaneigė, todėl ieškinyje nurodytais motyvais nėra pagrindo ieškinį tenkinti.

Šalies argumentai

Ieškovas BUAB ,,Kartesas“ apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 21 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį tenkinti. Skundą grindžia ieškinyje nurodytais argumentais, taip pat nurodo, kad:

1. Nepagrįsti teismo argumentai, kad ieškovas nepateikė pakankamai įrodymų ir argumentų įrodyti ūkinių operacijų su UAB ,,Myxum“ realumą. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, jog ieškovas vertėsi kompiuterių vaizdo stebėjimo sistemų įrengimu ir kai kurias prekes bei paslaugas pirko iš UAB ,,Myxum“. Visi ieškovo mokėjimai UAB ,,Myxum“ buvo atlikti tinkamai ir tinkamai įforminti PVM sąskaitomis faktūromis. Prekes iš UAB ,,Myxum“ ieškovas pirko 2003 m. liepos mėnesį – 2004 m. kovo mėnesį. UAB ,,Myxum“ iš PVM mokėtojų išregistruota tik 2004 m. liepos 12 d., taigi mokesčių administratorius pats sudarė sąlygas veikti bendrovei, kurios veikla jo manymu buvo abejotina. 2005 m. atlikus UAB ,,Myxum“ mokestinį patikrinimą Kauno AVMI pripažino šios bendrovės sandorius, įskaitant ir sandorius su ieškovu, ir, atsižvelgdama į juos, UAB ,,Myxum“ apskaičiavo ir į valstybės biudžetą nurodė sumokėti nesumokėtą pardavimo PVM sumą. Taigi, atsižvelgiant į šias Kauno AVMI išvadas, nėra aišku, kodėl ieškovo atveju ūkinės operacijos yra laikomos realiai neįvykusiomis, kai tuo tarpu UAB ,,Myxum“ atveju pripažįstama, jog ūkinės operacijos vyko realiai.

2. Ieškovas automobilių aikštelių eksploatavimą vykdė nuo 2003 m., kai buvo sudarytos aikštelės nuomos sutartys su UAB ,,Fotolis“ ir UAB ,,Marijampolės autobusų parkas“. Per visą 2003 – 2006 m. laikotarpį nei aikštelių savininkas, nei kitas nuomininkas nepareiškė jokių teisių ar pretenzijų dėl to, kad ieškovas nepagrįstai naudoja automobilių aikštelę. Automobilių aikštelių eksploatacijos veiklą ieškovas vykdė pats, taip pat į pagalbą pasitelkdamas kitas įmones: UAB ,,Elda ir partneriai“, UAB ,,Transima“, UAB ,,Sikerta“, UAB ,,NBR“. Kad minėtos bendrovės ieškovui suteikė sutartyse numatytas paslaugas, patvirtina ir teismui pateikti papildomi dokumentai: kiekvienos bendrovės reklaminės medžiagos pavyzdžiai, klientų apklausos dokumentai, kuriuose nurodyta, kad tokia medžiaga buvo, darbuotojų paaiškinimai dėl reklaminės medžiagos. Ieškovas teismui taip pat pateikė UAB ,,Sikerta“ surašytus aktus dėl jų atliktų patikrinimų, UAB ,,NBR“ aktus dėl jų atliktų stebėjimų. Aplinkybę, kad visos šios įmonės dirbo ir teikė paslaugas, patvirtina ir tai, kad Marijampolės automobilių turgus realiai vykdė veiklą. Kitų įmonių padaryti pažeidimai, jei tokie ir buvo, negali turėti reikšmės ieškovo teisei į PVM atskaitą. 2006 m. sausio 12 d. Europos Teisingumo Teismas priėmė prejudicinį sprendimą bylose C-354/03, C-355/03 ir C-484/03 pagal High ourt of Justice , Chancery Division pateiktus prašymus ir nurodė, kad mokesčių mokėtojo, atliekančio tokius sandorius, teisei atskaityti sumokėtą pardavimo PVM neturi daryti įtakos faktas, kad tiekimų grandinėje, kurios dalis yra jo sandoriai, šiam mokesčių mokėtojui nežinant ir negalint žinoti, kitas sandoris, ankstesnis ar vėlesnis nei jo atliktas, yra PVM sukčiavimas.

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismas nustatė, kad ieškovas 2003 m. lapkričio 3 d. buvo sudaręs sutartis dėl techninės priežiūros ir kompiuterių tinklų administravimo su UAB ,,Likurgas“, UAB ,,Lavisos koncernas“, UAB ,,Lavisos agrogrupė“. Teismas nepagrįstai nurodė, kad UAB ,,Likurgas“ naudoja apskaitos programą ,,Praima“, kurią aptarnauja ir koreguoja UAB ,,Proringas“, kas kelia abejonių dėl ieškovo parduotų kompiuterių tinklų aptarnavimo tikslingumo. Viena pagrindinių UAB ,,Likurgas“ veiklos sričių buvo objektų apsauga ir apsaugos sistemos montavimas. Apskaitos programa ,,Praima“, kurią aptarnauja ir koreguoja UAB ,,Proringas“, yra susijusi tik su įmonės piniginių srautų apskaita ir niekaip nesusijusi su UAB ,,Likurgas“ vykdoma apsaugos objektų veikla, todėl negalima teigti, jog tai, kad apskaitos programą prižiūrėjo kita nei ieškovo įmonė, paneigia ieškovo teikiamų paslaugų reikalingumą. Nepagrįstas ir teismo argumentas, kad kadangi pateiktuose aktuose nėra informacijos apie suteiktas paslaugas, nenurodyta kaip buvo atliekami retransliuojamų lygių signalų matavimai ir kt., laikytina, kad ūkinės operacijos faktiškai neįvyko. UAB ,,Likurgas“ direktoriaus paaiškinime nurodyta, kad retransliuojamų signalų lygių matavimai buvo atliekami UAB ,,Likurgas“ turimu siųstuvu, apie signalizacijos gedimus informacija buvo perduodama telefonu ir asmeniškai. Perduodamo ir retransliuojamo signalo lygiai matuojami naudojant testinį radijo bangų siųstuvą ir specialią programą UAB ,,Likurgas“ centriniame stebėjimo pulte. Teismas tik bendrais bruožais įvertino ieškovo teiginius dėl paslaugų teikimo UAB ,,Lavisos koncernas“ realumo, neatsižvelgė į įmonių vadovų paaiškinimus. 2006 m. rugsėjo 5 d. mokesčių administratoriui teiktuose paaiškinimuose UAB ,,Lavisos koncernas“ nurodė, kad patys neturėjo galimybės įrengti ir prižiūrėti apsauginę priešgaisrinę signalizaciją bei administruoti kompiuterinius tinklus, todėl buvo sudaryta sutartis su ieškovu. Ieškovas sutarties su UAB ,,Lavisos agrogrupė“ vykdymui buvo sudaręs kompiuterinių tinklų administravimo sutartis su UAB ,,Plastalfa“, UAB ,,Sikerta“, UAB ,,Spausdintuvų centras“, UAB ,,Pegasta“. Jungtinės veiklos sutartys buvo sudarytos su įmonėmis, galinčiomis suteikti atitinkamas paslaugas, kai įmonė paslaugų teikti negalėdavo ar atsirasdavo kitų aplinkybių buvo ieškomi nauji partneriai. Tai, kad įmonės partnerės minėtos veiklos nebuvo nurodžiusios kaip pagrindinės savo veiklos, nesudaro pagrindo teigti, jog jos neteikė atitinkamų paslaugų. Visų įmonių, tiek paslaugų gavėjo, tiek paslaugų tiekėjo direktoriai, savo paaiškinimuose nurodo, kad sutartyse nurodytos paslaugos buvo atliktos. Kompiuterinės įrangos, tinklų ir programų kiekis leidžia daryti išvadas, kad tokios paslaugos paslaugų gavėjams buvo reikalingos. Ieškovas nėra atsakingas už savo partnerių įmonių vidinius pasikeitimus, tinkamą darbo santykių su darbuotojais įforminimą, prievolių vykdymą valstybei.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir trečiasis asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimais į apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamoje byloje ieškovas BUAB ,,Kartesas“ ieškiniu prašo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2007 m. birželio 7 d. sprendimą Nr. 69-135, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2006 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. (04)-K3-464 bei nepagrįstai priskaičiuotas mokėti į valstybės biudžetą sumas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, atlikusi UAB ,,Kartesas“ 2003 m. sausio 1 d. – 2006 m. liepos 31 d. laikotarpio mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo kompleksinį patikrinimą, surašė 2006 m. spalio 19 d. patikrinimo aktą Nr. 17-05-10-53, kuriuo bendrovei papildomai apskaičiavo 1 039 462 Lt PVM, 96 826 Lt PVM delspinigių, 359 222 Lt pelno mokesčio, 50 270 Lt pelno mokesčio delspinigių, 1213 Lt atkaitymą nuo pajamų kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti, 312 Lt šių atskaitymų delspinigių. Inspekcija nustatė, kad UAB ,,Kartesas“ pažeisdama 2002 m. kovo 5 d. redakcijos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 89 straipsnio 1 dalies nuostatas ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. kovo 1 d. įsakymu Nr.VA-29 patvirtintą PVM deklaravimo tvarką, 2005 m. vasario mėn. buhalterinės apskaitos registruose apskaitė teisingai, tačiau PVM deklaracijoje neteisingai deklaravo PVM apmokestinamų tiekimų sumas, pardavimo PVM sumas, įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM: deklaruota 60 267 Lt pardavimo PVM, patikrinimo metu pagal pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta 68 491 Lt pardavimo PVM suma, t. y. 8 224 Lt didesnė negu deklaruota. Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM deklaruota 69 269 Lt, patikrinimo metu pagal pateiktus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta pirkimo PVM suma – 78 108 Lt, arba 8 839 Lt didesnė negu deklaruota. Dėl šių priežasčių patikrinimo akte 8 224 Lt padidintas 2005 m. vasario mėn. pardavimo PVM ir 8 839 Lt padidintas pirkimo PVM. Įvertinusi patikrinimo metu surinktą informaciją dėl ieškovo pardavimo sandorių su UAB „Likurgas“, UAB „Lavisos koncernas“, UAB „Lavisos agrogrupė“, J. B. įmone už neatliktas paslaugas bei pirkimo sandorių su UAB „Pegasta“, UAB „Plastalfa“, UAB „Elda ir partneriai“, UAB „Sikera“, UAB „NBR“, UAB „Spausdintuvų centras“, UAB „Myxum“ pagal juridinės galios neturinčius dokumentus, Inspekcija nustatytė, jog UAB ,,Kartesas“, pažeisdama 2002 m. kovo 5 d. redakcijos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 64 straipsnio 1 dalies, 80 straipsnio 1 dalies nuostatas, apskaičiuodama mokėtiną į biudžetą PVM, nepagrįstai atskaitė 1 048 301 Lt pirkimo PVM pagal UAB „Elda ir partneriai“, UAB „Myxum“, UAB „Pegasta“, UAB „Transima“, UAB „Plastalfa“, UAB „Sikera“, UAB „NBR“, UAB „Spausdintuvų centras“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras. UAB ,,Kartesas“ pažeisdama Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, nepagrįstai apskaičiavo pardavimo PVM pagal bendrovėms ,,Likurgas“, ,,Lavisos koncernas“, ,,Lavisos agrogrupė“ ir J. B. įmonei išrašytas PVM sąskaitas faktūras: laikotarpiu nuo 2003 m. lapkričio 1 d. iki 2003 m. gruodžio 31 d. – 35 440 Lt; nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d. – 217 218 Lt; nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. – 85 963 Lt; nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2006 m. liepos 31 d. – 13 763 Lt. Iš viso nepagrįstai apskaičiavo 352 384 Lt pardavimo PVM. Įvertinusi nurodytus pažeidimus ir vadovaudamasi Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 123 straipsnio nuostatomis už tikrinamąjį laikotarpį Inspekcija nustatė 820 486 Lt mokėtiną į biudžetą PVM sumą ir papildomai apskaičiuota 695 302 Lt mokėtinas į biudžetą PVM. Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis nuo papildomai apskaičiuotos mokėtinos į biudžetą sumos, apskaičiuota 96 826 Lt PVM delspinigių. Taip pat Inspekcija nustatė, kad UAB ,,Kartesas“, pažeisdama Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, už 2003 m. ir už 2004 m. per mažai apskaičiavo ir deklaravo 1 213 Lt atsiskaitymų nuo realizavimo pajamų. Vadovaudamasi Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies nuostatomis, bei vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, nuo papildomai priskaičiuotos atskaitymų sumos, bendrovei apskaičiuota 132 Lt šių atskaitymų delspinigių. Inspekcija taip pat nustatė, kad bendrovė, pažeisdama Pelno mokesčio įstatymo 4 ir 7 straipsnių nuostatas, į mokesčio bazę nepagrįstai įtraukė 2003 m. 196 889 Lt sumą ir 2004 m. 1 206 771 Lt pagal bendrovėms ,,Likurgas“, ,,Lavisos koncernas“, ,,Lavisos agrogrupė“ ir J. B. įmonė bendrovei 2003 m. sumokėjo 212270 Lt ir 2004 m. 1 444 050 Lt už nenustatytas paslaugas, kurios pripažįstamos kaip pajamos, gautos iš kitos veiklos. Patikrinimo metu bendrovės deklaruotos pajamos už 2003 m. padidintos 15 381 Lt ir už 2004 m. – 237 278 Lt. Pažeisdama Pelno mokesčio įstatymo 11 straipsnio nuostatas, bendrovė sąnaudomis, mažinančiomis apmokestinamąjį pelną, nepagrįstai pripažino 2003 m. 534 334 Lt išlaidų ir 2004 m. – 1609036 Lt, kurios nurodytos juridinės galios neturinčiuose dokumentuose. Iš nurodytos 534 334 Lt išlaidų sumos sąnaudomis nepagrįstai priskirtos: 78 400 Lt suma pagal UAB ,,Pegasta“ išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, 72 586 Lt suma pagal UAB ,,Myxum“ išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, 113 924 Lt suma pagal UAB ,,Transima“ išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, 269 424 Lt pagal bendrovės ,,Elda ir partneriai“ išrašytas PVM sąskaitas-faktūras ir iš nurodytos 1 609 036 Lt išlaidų sumos sąnaudomis nepagrįstai pripažinta 510264 Lt suma pagal UAB ,,Pegasta“ išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, 1 098 772 Lt suma pagal UAB ,,Transima“ išrašytas PVM sąskaitas-faktūras. Įvertinusi nustatytus pažeidimus ir vadovaudamasi Pelno mokesčio įstatymo nuostatomis, Inspekcija apskaičiavo pelno mokesčio už 2003 metus 82 446 Lt, o už 2004 metus – 276 776 Lt. Vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, nuo už 2003 – 2004 m. papildomai apskaičiuotos 359 222 Lt pelno mokesčio sumos apskaičiuota 50 270 Lt šio mokesčio delspinigių.

Ieškovas UAB ,,Kartesas“, nesutikdamas su 2006 m. spalio 19 d. patikrinimo akte apskaičiuotomis mokesčių ir įmokų sumomis bei nuo jų apskaičiuotais delspinigiais, pateikė Inspekcijai pastabas dėl minėto patikrinimo akto. Inspekcija 2006 m. gruodžio 29 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo minėtąjį patikrinimo aktą iš dalies patvirtino, nurodydama bendrovei sumokėti į biudžetą 695 302 Lt PVM, 98 138 Lt PVM delspinigių, 1213 Lt atskaitymų nuo pajamų pagal Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymą, 315 Lt šių atskaitymų delspinigių, 359 222 Lt pelno mokesčio, 50 953 Lt pelno mokesčio delspinigių bei skyrė 211 362 Lt PVM, 364 Lt atskaitymų nuo pajamų pagal Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymą ir 107 767 Lt pelno mokesčio baudas. Ieškovas UAB ,,Kartesas“ pateikė atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą, kuriuo prašė panaikinti minėtą Inspekcijos 2006 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. (04)-K3-464. Atsakovas, išnagrinėjęs UAB ,,Kartesas“ skundą bei mokestinio patikrinimo medžiagą, konstatavo, kad bendrovės skundas netenkintinas.

Teisėjų kolegija atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos poziciją laiko visiškai pagrįsta.

Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 58 straipsnio 1 dalį PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM ataskaitą pirkimo PVM už įsigytas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 64 straipsnis ir 80 straipsnis numato, kad PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo PVM už įgytas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu PVM mokėtojas turi PVM sąskaitą-faktūrą, kuri turi visus Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme bei kituose teisės aktuose nustatytus rekvizitus. Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyti privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai. Rekvizitai yra buhalterinės apskaitos turinio elementai, todėl jie turi atspindėti realiai įvykusią ūkinę operaciją, t. y. turi būti tikri. Pridėtinės vertės įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad išlaidos, kurių pagrindu pagrindžiamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus. To paties įstatymo 64 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad Mokesčių administravimo įstatymo nustatytais pagrindais PVM mokėtojo turimuose apskaitos dokumentuose nurodytos pirkimo PVM sumos negali būti atskaitomos neatsižvelgiant į tai, jog turimas dokumentas atitinka visus šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus; gali būti atskaitomas neatsižvelgiant į tai, kad turimas dokumentas atitinka ne visus šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus. Taigi įstatymas numato atvejus, kai net ir visus formaliuosius teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkančios PVM sąskaitos faktūros nesuteikia mokesčių mokėtojui teisės atskaityti pirkimo PVM. Mokesčių administravimo įstatymo 10 straipsnyje nurodyta, kad mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai, t. y., sprendžiant dėl teisės į PVM atskaitą, lemiamą reikšmę turi tikrasis ūkinės operacijos turinys, o ne jos įforminimas atitinkamais buhalterinės apskaitos dokumentais.

Nagrinėjant byloje iškilusį ginčą, būtina atsižvelgti į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2004 m. spalio 27 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr.A(1)-355/2004 pagal atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos skundą pareiškėjui UAB ,,Tauja“, dalyvaujant trečiajam suinteresuotajam asmeniui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl sprendimo panaikinimo, suformuluotas teisės aiškinimo taisykles (Administracinių teismų praktika Nr.6, psl. 128-142). Šioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos nutartyje yra išsamiai išaiškinta PVM sistema, nurodytos teisės į PVM atskaitą atsiradimo sąlygos. Minėtoje nutartyje pateiktas išaiškinimas atitinka tiek iki 2002 m. liepos 1 d. galiojusio Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas, tiek ir nuo 2002 m. liepos 1 d. įsigaliojusiu Pridėtinės vertės mokesčio įstatymu nustatytą teisinį reguliavimą. Kaip matyti iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2004 m. spalio 27 d. nutartyje pateikto išaiškinimo, vertinant mokesčių mokėtojo teisę į PVM atskaitą, būtina nustatyti ne tik tai, ar atitinkama PVM sąskaita faktūra turi įstatymo reikalaujamus formaliuosius rekvizitus, bet ir tai, ar ūkinė operacija realiai įvyko ir ar jos turinys yra toks, koks pavaizduotas buhalterinės apskaitos dokumentuose (PVM sąskaitoje faktūroje). Jeigu PVM sąskaita faktūra, kuria mokesčių mokėtojas grindžia savo teisę į PVM atskaitą, turi reikalaujamus formaliuosius rekvizitus, tačiau turimų įrodymų visuma leidžia teigti, jog ūkinė operacija neįvyko ar jos turinys yra ne toks, koks pavaizduotas PVM sąskaitoje faktūroje, tuomet mokesčių mokėtojas neturi teisės į PVM atskaitą. Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinė sesija atkreipė dėmesį į tai, kad jeigu buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriais remdamasis mokesčių mokėtojas siekia įgyti teisę į PVM atskaitą yra įforminti netinkamai, ir tai neleidžia nustatyti tikrojo ūkinės operacijos turinio, įrodyti tikrąjį ūkinės operacijos turinį turi į PVM atskaitą pretenduojantis mokesčių mokėtojas.

Dėl gaisro signalizacijos įrengimo.

Byloje nustatyta, kad UAB ,,Kartesas“ pagal keturias UAB ,,Myxum“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras 2003 metais spalio – gruodžio mėnesiais apskaitoje užfiksavo prekių ir paslaugų įsigijimą iš viso už 72 586,32 Lt. Pagal apskaitą PVM sąskaitose faktūrose nurodytas prekes ieškovas panaudojo kompiuterinio vaizdo stebėjimo sistemų įrengimui. Inspekcija patikrinimo metu nustatė, kad atsiskaitymas už prekes įformintas UAB ,,Myxum“ vardu įsigytais kasos orderiais, grynųjų pinigų sumomis, neviršijančiomis 10 000 Lt, tokiu būdu išvengiant Mokesčių administravimo įstatymo 26/1 straipsnyje nustatyto reikalavimo pranešti mokesčių administratoriui apie per vieną dieną vienam ūkio subjektui grynais pinigais išmokėtas sumas, viršijančias 10 000 Lt. UAB ,,Myxum“ įregistruota 1993 m. rugpjūčio 26 d. Sodros duomenimis UAB ,,Myxum“ iki 2003 m. spalio mėn. dirbo vidutiniškai 44 darbuotojai, nuo 2003 m. spalio 7 d. atleistas įmonės direktorius Ž. Č. , o visas materialusis turtas ir buhalterinės apskaitos dokumentai priėmimo-perdavimo aktu perduoti R. A. , kuris įmonės direktoriumi įformintas nuo 2003 m. spalio 8 d. iki 2003 m. spalio 8 d. Sodros duomenimis nuo 2003 m. spalio mėnesio UAB ,,Myxum“ nėra dirbančiųjų. Pateiktose PVM deklaracijose už visus 2003 metus nurodyta grąžintina iš biudžeto pridėtinės vertės mokesčio suma 49 129 Lt. Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos gautame R. A. paaiškinime teigiama, kad realiai bendrovės veikloje jis nedalyvavo, buhalterinės apskaitos dokumentų iš nieko neperėmė ir niekada jų nematė, tik pasirašė kažkiek tuščių PVM sąskaitų faktūrų blankų. Kauno miesto apilinkės teismas 2006 m. balandžio 19 d. R. A. baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-1034-05 pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 223 straipsnio 1 dalyje, 203 straipsnio 2 dalyje. Jis kaltinamas tuo, kad nuo 2003 m. spalio 8 d. vadovavo UAB ,,Myxum“, kuri buvo naudojama neteisėtai veikai nuslėpti, sudarė sąlygas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims vykdyti neteisėtą vertimąsi ūkine, komercine, finansine veikla bei nuslėpti mokesčius valstybės biudžetui.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, Inspekcija pagrįstai konstatavo, kad ūkinės operacijos, nurodytos UAB ,,Myxum“ išrašytose PVM sąskaitose faktūrose realiai neįvyko.

Dėl automobilių aikštelių eksploatavimo veiklos.

Patikrinimo metu nustatyta, kad UAB ,,Kartesas“ nuomojo automobilių aikštelės plotą esantį Gamyklos g. 9, Marijampolėje iš SP UAB ,,Marijampolės autobusų parkas“ (2003-06-09 ir 2004-08-23 sutartys) ir UAB ,,Fotolis“ (2003-06-03 ir 2004-08-10 sutartys). Marijampolės žemėtvarkos skyriaus duomenimis, 12,5735 ha ploto žemės sklypas esantis Gamyklų g. 9, Marijampolėje yra išnuomotas AB ,,Marijampolės Daisotra“ ir UAB ,,Marijampolės autobusų parkas“. AB ,,Marijampolės Daisotra“ leidimas žemės subnuomai, pagal šios bendrovės prašymą, iš Marijampolės apskrities viršininko administracijos negautas, UAB ,,Fotolis“ vardu nuomos ir/ar subnuomos teisės į žemės sklypą, esantį Gamyklų g. 9, Marijampolėje nebuvo ir nėra įregistruota. Nustatyta, kad UAB ,,Fotolis“ neturi nuosavybės, nuomos ar subnuomos teisės į nurodytą žemės sklypą.

UAB ,,Kartesas“ 2003 m. birželio 2 d. su UAB ,,Elda ir partneriai“ sudarė sutartį, pagal kurią UAB ,,Elda ir partneriai“ įsipareigojo atlikti esamos eksponavimo aikštelės būklės analizę ir veiklos plėtros įgyvendinimą bei verslo organizavimą, tarpininkauti ir užtikrinti nuomos sutarties dėl automobilių eksploatavimo aikštelės pasirašymą tarp ieškovo ir nuomotojų UAB ,,Fotolis“ ir SP UAB ,,Marijampolės autobusų parkas“, organizuoti UAB ,,Fotolis“ priklausančioje aikštelėje automobilių eksploatavimo veiklą, užtikrinti eksponuojamų automobilių srautą, veiklos nepertraukiamumą, plėtrą, tuo tikslu savo arba rangovų pagalba vykdyti veiklos reklamą, marketingą, rinkotyrą. Sutartyje nurodytas paslaugas/darbus UAB ,,Elda ir partneriai“ (2003-06-23 – 2003-08-05) įformino pagal savo vardu įsigytas 6 PVM sąskaitas faktūras už 317 920,86 Lt. PVM sąskaitomis faktūromis ir darbų ir produkcijos priėmimo-pardavimo aktais įvardinta produkcija (reklaminiai bukletai, įdėklai, reklaminiai lipdukai). Informacija iš AB ,,Spindulys“, UAB spaustuvė ,,Morkūnas ir Ko“, UAB ,,ARX Baltica“ patvirtina, kad UAB ,,Elda ir partneriai“ ir ieškovo dokumentuose įformintos reklaminių gaminių kainos žymiai didesnės, nei minėtų įmonių pateiktos šių gaminių vidutinės kainos. UAB ,,Elda ir partneriai“ 2001 m. lapkričio 13 d. įregistruota veikla – kitų viršutinių drabužių siuvimas. Sodros duomenimis 2002 m. ir 2003 m. sausio, vasario mėnesiais UAB ,,Elda ir partneriai“ dirbo 46-68 darbuotojai, o 2003 m. birželio – gruodžio mėn. dirbo 4 darbuotojai (iš jų 3 darbuotojos mokamose vaiko priežiūros atostogose). UAB ,,Elda ir partneriai“ direktoriumi E. Ž. įformintas nuo 2003 m. vasario 1 d. iki 2004 m. balandžio 1 d. Paaiškinime 2005 m. lapkričio 28 d. E. Ž. nurodė, kad jis nebuvo direktoriumi, jokioje veikloje nedalyvavo, sandorių nesudarinėjo, pasą davė nepažįstamam žmogui, kuris pasiūlė įdarbinti ,,knygelę“. Kauno miesto apylinkės teismas 2004 m. liepos 9 d. priėmė teismo baudžiamąjį įsakymą, kuriuo E. Ž. pripažintas kaltu pagal BK 222 ir 223 straipsnius. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad patikrinimo akte padaryta pagrįsta išvada, kad ūkinės operacijos nurodytos UAB ,,Elda ir partneriai“ išrašytose PVM sąskaitose faktūrose realiai neįvyko. Atmestinas apelianto argumentas, kad atsakovas remdamasis tuo, kad reklaminė medžiaga buvo pagaminta už didesnę kainą, nei gamybos kaštai, kuriuos nurodė atsakovo pasirinktos spaustuvės, pripažino, jog ūkinės operacijos neįvyko. Atsakovas, spręsdamas apie ūkinių operacijų realumą, atsižvelgė ir į kitas nustatytas aplinkybes.

Patikrinimo metu taip pat buvo nustatyta, jog UAB „Kartesas“ su UAB „Transima“ 2003 m. spalio 6 d. sudarė jungtinės veiklos, 2004 m. sausio 6 d. paslaugų tiekimo ir 2004 m. vasario 20 d. prekių pirkimo-pardavimo sutartį, siekiant gautas prekes/paslaugas perparduoti J. B. įmonei. Vilniaus apskrities VMI atlikus patikrinimą, buvo nustatyta, kad prekes/paslaugas laikotarpiu nuo 2003 m. lapkričio 24 d., 2004 m. sausio 1 d. iki 2004 m. birželio 30 d. parduotas ieškovui prekes/paslaugas UAB ,,Transima“ įsigijo iš UAB ,,Verateksas“ ir iš UAB „Myxum“. Nustatyta, kad UAB ,,Verateksas“ įregistruota 1997 m. liepos 31 d., bendrovė ilgalaikio turto – pastatų, statinių, žemės neturi. Sodros duomenimis UAB ,,Verateksas“ iki 2002 m. spalio mėn. dirbo vidutiniškai 45 darbuotojai. Nuo 2002 m. gegužės 27 d. pagal rejestro duomenis įmonės direktoriumi paskirtas V. B. , tačiau tyrimo metu nustatyta, kad tokiu vardu, pavarde ir asmens kodu pilietis niekada nebuvo įdarbintas UAB ,,Verateksas“. Kauno apskrities VMI 2004 m. birželio 15 d. atliko UAB ,,Verateksas“ patikrinimą už laikotarpį nuo 2001 m. kovo 1 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d., kurio metu nustatyta, kad bendrovės atsakingo asmens surasti nepavyko, patikrinimui atlikti buhalterinės apskaitos dokumentai nepateikti, registre nurodytu adresu UAB ,,Verateksas“ veiklos nevykdo. 2004 m. liepos 9 d. UAB ,,Verateksas“ išregistruotas iš PVM mokėtojų registro. 2005 m. sausio 7 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos pradėjo ikiteisminį tyrimą UAB ,,Verateksas“ atžvilgiu pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 223 straipsnio 1 dalyje. Įvertinusi patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, Inspekcija padarė išvadą, kad ūkinės operacijos, nurodytos UAB ,,Transima“ išrašytose PVM sąskaitose faktūrose, realiai neįvyko. Ieškovas su UAB „Transima“ 2004 m. rugpjūčio 10 d. sudarė dar vieną paslaugų tiekimo sutartį dėl automobilių eksponavimo aikštelės administravimo. Sutartyje nurodytus priimtus įsipareigojimus UAB ,,Transima“ įformino PVM sąskaitomis faktūromis. 2005 m. lapkričio 8 d. buvo atliktas operatyvus UAB ,,Transima“ patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad ieškovui PVM sąskaitomis faktūromis ir darbų atlikimo aktais įformintų paslaugų/darbų UAB ,,Transima“ neperpirko iš jokios kitos bendrovės, įmonės ar fizinio asmens. Pateiktame paaiškinime įmonės vadybininkas-apskaitininkas nurodė, kad paslaugas/darbus atliko pati UAB ,,Transima“, vėliau nurodė, kad UAB ,,Ornada“ ir UAB ,,Grafus“ spausdino reklaminius bukletus, kuriuose būdavo reklamuojama ieškovo automobilių stovėjimo aikštelė. Tačiau atlikus UAB ,,Grafus“ ir UAB ,,Ornada“ patikrinimą, nebuvo nustatyta, kad UAB ,,Transima“ būtų įsigijusi reklaminių bukletų iš šių įmonių. Taip pat nustatyta, kad nors pagal sutartį su SP UAB „Marijampolės autobusų parkas“ UAB „Kartesas“ teikė įplaukų – išlaidų suvestines, tačiau jose nenurodė išlaidų pagal UAB „Transima“ išrašytas PVM sąskaitas – faktūras, todėl buvo padaryta išvada, kad UAB „Kartesas“ realiai tokių išlaidų ir neturėjo.

Ieškovas UAB ,,Katresas“ su UAB „Sikera“ 2005 m. gegužės 3 d. sudarė paslaugų tiekimo sutartį dėl automobilių eksponavimo aikštelės administravimo. UAB ,,Sikera“ vardu 2005 m. gegužės 31 d. – 2005 m. lapkričio 29 d. laikotarpiu pagal 8 PVM sąskaitas faktūras įforminta paslaugų/prekių už 1309486 Lt, PVM 235707 Lt, bendra suma 1545193 Lt atlikimas/pardavimas. Telšių apskrities VMI atliko UAB „Sikera“ patikrinimą. Bendrovei neatstačius prarastų dokumentų už laikotarpį nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2005 m. liepos 31 d., patikrinimas buvo atliktas vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsniu. UAB „Sikera“ direktorius nurodė, kad bukletus spausdino įmonė „Manteiga“. Patikrinimo metu nustatyta, kad įmonė „Manteiga“ spausdino tik 3000 vnt. reklaminių kainų lapelių, tuo tarpu UAB ,,Sikera“ įformino 549135 vnt. reklamos gaminių. Be to, nustatyta, kad su įmone ,,Manteiga“ buvo sudaryta ir reklamos gaminiai spausdinti tik 2005 metų rugsėjo mėnesį, kai tuo tarpu iki 2005 m. rugsėjo 1 d. UAB ,,Sikera“ išrašytose PVM sąskaitose faktūrose jau buvo įforminusi 487800 vnt., nesutapo spaudiniai ne tik pagal kiekį, bet ir pagal pavadinimus. Inspekcija, atsižvelgdama į patikrinimo metu ištirtas aplinkybes, padarė išvadą, kad ūkinės operacijos, nurodytos bendrovės ,,Sikera“ išrašytose PVM sąskaitose faktūrose tikrovėje neįvyko.

Ieškovas UAB ,,Kartesas“ 2005 m. lapkričio 29 d. sudarė paslaugų tiekimo sutartį su UAB „NBR“ dėl automobilių aikštelės administravimo. Inspekcija atliko UAB ,,NBR“ patikrinimą, kurio metu bendrovės vyr. buhalterė paaiškinime nurodė, kad vaizdo aparatūra buvo nuomojama iš R. B. įmonės, reklaminius bukletus nemokamai atspausdino UAB „Arx Baltica“ ir UAB „Autominutė ir Ko“, įvairius darbus atlieka skirtingi darbuotojai. UAB „Arx Baltica“ nurodė, kad sutartis su UAB „NBR“ yra pasirašyta, tačiau jokie darbai nėra atlikti. UAB „Autominutė ir Ko“ direktorius nurodė ir kartu pridėjo įrodymus, kad ši įmonė pati užsakė skrajutes UAB „Bangelė“ siekdami reklamuoti savo įmonę ir jas 25 000 vnt. neatlygintinai perdavė UAB „NBR“. Inspekcija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad ūkinės operacijos, nurodytos UAB ,,Sikera“ išrašytose PVM sąskaitose faktūrose, neįvyko.

Dėl su kompiuteriais susijusios veiklos.

Ieškovas UAB „Kartesas“ 2003 m. lapkričio 3 d. buvo sudaręs sutartis dėl techninės priežiūros ir kompiuterių tinklų administravimo: su UAB „Likurgas“, su UAB „Lavisos koncernas“, su UAB „Lavisos agrogrupė“. Visos trys įmonės tarpusavyje susijusios per akcininkus.

Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad UAB „Likurgas“ turi 8 kompiuterius, kurie sujungti į vieną tinklą. Šios įrangos administravimui UAB ,,Kartesas“ išrašė UAB ,,Likurgas“ 5 PVM sąskaitas faktūras. UAB ,,Likurgas“ naudojo apskaitos programą „Praima“, kurią aptarnavo ir koregavo UAB „Proringas“, todėl iškilo abejonių dėl UAB „Kartesas“ paslaugų dėl kompiuterinės įrangos priežiūros tikslingumo. Laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2006 m. vasario 1 d. bendrovė ,,Likurgas“ turėjo sudariusi reagavimo į signalizacijos suveikimus, patruliavimo, reagavimo į pavojaus mygtuką, reagavimo į pranešimus telefonu sutartis su paslaugų užsakovais, 2003 m. buvo sudariusi 258 sutartis šioms paslaugoms atlikti, 2004 m. -365 sutartis, 2005 m. – 381 sutartį, 2006 m. – 26 sutartis. Su UAB „Kartesas“ taip pat 2003 m. lapkričio 3 d. sudarė sutartį dėl apsauginės, priešgaisrinės, pavojaus signalizacijos priežiūros paslaugų. Patikrinimo metu nustatyta, kad 2004 m. birželio 1 d. bendrovė ,,Likurgas“ ir UAB ,,Signalizacijos darbai“ sudarė apsauginės-priešgaisrinės signalizacijos techninės priežiūros sutartį, kuri analogiška sutarčiai tarp UAB ,,Likurgas“ ir UAB ,,Kartesas“. Prie išrašomų PVM sąskaitų faktūrų kiekvieną mėnesį pateikiami aktai, kuriuose yra nurodyta informacija, kuri patvirtina atliktas paslaugas, tačiau UAB ,,Kartesas“ įformintuose aktuose tokios informacijos nėra. Kadangi patikrinimo metu nepavyko nustatyti jokios konkrečios informacijos apie bendrovės ,,Likurgas“ klientus t. y. objektus, kuriuose UAB ,,Kartesas“ suteikė paslaugas, kiekvieną mėnesį vykdė apsauginės – priešgaisrinės ir pavojaus signalizacijos patikrinimus bei remontą, kaip atliko retransliuojamų signalų lygių matavimą, kodėl sutarties sudarymo metu retransliuojamų signalų lygių matavimo paslaugos labai reikėjo, o dabar nereikalingas,pavojaus signalizacijos patikrinimas visiškai neatliekamas, Inspekcija konstatavo, kad

ūkinės operacijos faktiškai neįvyko.

Ieškovas UAB ,,Kartesas“ ir UAB „Lavisos koncernas“ 2003 m. lapkričio 3 d. sudarė techninės priežiūros ir kompiuterinių tinklų administravimo sutartį. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad įmonei kompiuterinių tinklų administravimo paslaugas teikia įmonės, kuriančios konkrečias programas, esančios atitinkamų programų turtinių teisių turėtojos, turinčios specialistus šioms paslaugoms atlikti, tuo tarpu UAB „Kartesas“ šioms paslaugoms atlikti neturi nei priemonių, nei specialistų. Dėl sutarties tarp UAB ,,Kartesas“ ir UAB ,,Lavisos koncernas“ vykdymo eigos, sutarties sustabdymo, bendrovės direktoriui buvo pateikti klausimai, Iš UAB „Lavisos koncernas“ direktoriaus paaiškinimo tapo aišku, jog apie B UAB „Kartesas“ atliekamas paslaugas buvo žinoma tik įmonės direktoriui ir apie viską buvo pranešama tik žodžiu, niekur kitur nefiksuojant. Apibendrinusi direktoriaus pateiktame paaiškinime nurodytą informaciją, operatyvinių patikrinimų metu surinką informaciją, bendrovių pateiktus duomenis, Inspekcija pagrįstai konstatavo, kad sutartyje nurodytas paslaugas atliko kitos įmonės.

Ieškovas UAB ,,Kartesas“ ir UAB „Lavisos agrogrupė“ 2003 m. lapkričio 3 d. sutarė techninės priežiūros ir kompiuterinių tinklų administravimo sutartį, kuri analogiška sudarytai su UAB ,,Lavisos koncernas“. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad aukščiau paminėtoms sutartims vykdyti B UAB „Kartesas“ buvo sudaręs kompiuterinių tinklų administravimo sutartis: 2005 m. sausio 3 d. su UAB „Plastalfa“; 2005 m. balandžio 1 d. – su UAB „Sikera“; 2005 m. gruodžio 1 d. – su UAB „Spausdintuvų centras“ ir 2003 m. lapkričio 3 d. paslaugos sutartį su UAB „Pegasta“. UAB „Kartesas“ direktorius paaiškinime nurodė, kad darbus pagal aukščiau paminėtas sutartis atliko UAB „Pegasta“. Tuo tarpu UAB ,,Likurgas“, UAB ,,Lavisos koncernas“, ir UAB ,,Lavisos agrogrupė“ įmonių vadovai nurodė, kad visus darbus atliko UAB „Kartesas“ darbuotojai. Sutartyse nurodytas paslaugas/darbus UAB ,,Pegasta“ įformino pagal 15 savo vardu įsigytų PVM sąskaitų faktūrų. Nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2003 lapkričio mėn. iki 2004 gruodžio mėn. UAB „Pegasta“ dirbo 4 darbuotojai. UAB „Pegasta“ pagrindinė veikla 2003 m. nurodyta kitų betono, gipso ir cemento gaminių bei dirbinių gamyba, 2004 – konsultacinė verslo ir valdymo veikla. Todėl nustatyta, kad ši įmonė paslaugų neatliko, bet UAB „Pegasta“ 2003 m. lapkričio 4 d. sudarė sutartį su UAB „Verateksas“. Tačiau UAB „Verateksas“ neturėjo jokių resursų darbams atlikti. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, Inspekcija konstatavo, kad ūkinės operacijos tarp UAB ,,Pegasta“ ir UAB ,,Kartesas“ realiai neįvyko. UAB ,,Kartesas“ 2005 m. sausio 3 d. sudarė kompiuterinių tinklų administravimo sutartį su UAB „Plastalfa“. Nustatyta, kad UAB „Plastalfa“ iki 2005 metų vykdyta veikla – statybinių medžiagų didmeninė prekyba. Patikrinimo metu Inspekcijai nepavyko nustatyti jokių faktinių įrodymų, patvirtinančių įvykusias ūkines operacijas tarp UAB „Kartesas“ ir UAB „Plastalfa“. UAB „Kartesas“ su UAB „Sikera“ 2005 m. balandžio 1 d. sudarė kompiuterinių tinklų administravimo sutartį. Apie bendrovę UAB „Sikera“ yra nurodyta aukščiau. Be to, nesutapo įmonių vadovų paaiškinimai apie atliktus darbus, taip pat prie išrašytų PVM sąskaitų faktūrų nebuvo pateikta jokių dokumentų apie paslaugų atlikimą. Todėl Inspekcija pagrįstai konstatavo, jog surinkata pakankamai įrodymų, kad UAB ,,Sikera“ vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos ūkinės operacijos realiai neįvyko. UAB „Kartesas“ 2005 m. gruodžio 1 d. sudarė kompiuterinių tinklų aptarnavimo sutartį su UAB „Spausdintuvų centras“. Atlikus patikrinimą įmonėje „Spausdintuvų centras“ buvo nustatyta, kad ši įmonė paslaugas teikė pačiai UAB „Kartesas“, naujų darbo vietų nekūrė, naktimis ir švenčių dienomis iškvietimų nebuvo, viską atliko darbo metu, naujų kompiuterių nediegė. Inspekcija, atlikusi patikrinimą nustatė, kad 2005 m. gruodžio 1 d. sutartis, išrašytos PVM sąskaitos faktūros, įforminti atliktų darbų aktai, apmokėjimo dokumentai atitinka UAB ,,Kartesas“ turimus ir apskaitytus buhalterinės apskaitos dokumentus, tačiau visa kita surinkta informacija yra visiškai prieštaringa ir neatitinkanti paslaugų, nurodytų sutartyje ir paslaugų, įvardintų atliktų darbų aktuose atlikimo fakto, dėl to buvo padaryta išvada, kad UAB „Spausdintuvų centras“ kitoms įmonėms, išskyrus UAB „Kartesas“ jokių paslaugų neteikė.

Dėl pardavimo PVM

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks.

Bylos duomenimis Inspekcija 352 384 Lt sumažino UAB ,,Kartesas“ pagal 2003 m. lapkričio 28 d. – 2006 m. vasario 24 d. laikotarpiu UAB ,,Likurgas“, UAB ,,Lavisos agrogrupė“, UAB ,,Lavisos koncernas“, J. B. individualiai įmonei išrašytas PVM sąskaitas faktūras deklaruotą pardavimų PVM. Atsižvelgdama į nustatytas bei anksčiau nurodytas aplinkybes, kad ūkinės operacijos tarp UAB ,,Kartesas“ ir UAB ,, UAB ,,Likurgas“, UAB ,,Lavisos agrogrupė“, UAB ,,Lavisos koncernas“, realiai neįvyko, nes UAB ,,Pegasta“, UAB ,,Plastalfa“, UAB ,,Sikera“, UAB ,,Spausdintuvų centras“ minėtų paslaugų neatliko, teisėjų kolegija sprendžia, kad Inspekcija pagrįstai ieškovo deklaruotą pardavimo PVM sumažino 352 384 Lt.

Dėl pelno mokesčio

Remiantis minėtomis aplinkybėmis nustačius, kad UAB ,,Pegasta“, UAB ,,Myxum“, UAB ,,Transima“, UAB ,,Elda ir parneriai“ vardu išrašyti buhalterinės apskaitos dokumentai neatspindi tikrojo įvykdytų operacijų turinio, t. y. juose nurodyti rekvizitai nepatvirtina, kad šiuose dokumentuose nurodytos ūkinės operacijos faktiškai įvyko tomis aplinkybėmis, kurios atspindėtos šiuose apskaitos dokumentuose, darytina išvada, kad tokie dokumentai nepagrindžia UAB ,,Kartesas“ faktiškai patirtų atskaitymų. Ieškovas faktiškai nepatyrė minėtų įmonių vardu išrašytose sąskaitose faktūrose bei sumokėjimo dokumentuose nurodytų išlaidų ir pagal šiuos dokumentus bendrovė negalėjo pagrįsti leidžiamų atsiskaitymų. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Inspekcija pagrįstai ieškovo iš UAB ,,Likurgas“, UAB ,,Lavisos agrogrupė“, UAB ,,Lavisos koncernas“, J. B. individualios įmonės gautus pinigus pripažino pajamomis iš kitos veiklos ir atitinkamai perskaičiavo UAB ,,Kartesas“ apmokestinamąjį pelną.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad mokesčių administratorius surinko pakankamai faktinių duomenų, įgalinančių teigti apie ūkinių operacijų nebuvimą sąlygomis, atvaizduotomis ginčo sąskaitose faktūrose. Įrodymų aspektu pažymėtina, kad visų pirma, mokesčių administratorius apsisprendęs paneigti teisę į PVM atskaitą, turi tai pagrįsti visetu faktinių duomenų, leidžiančių neabejotinai tvirtinti, jog mokesčių mokėtojas tokios teisės neįgijo. Bet iš kitos pusės mokesčių mokėtojas tvirtindamas priešingai, turi prieštaravimus pagrįsti, pateikdamas atitinkamus įrodymus, leidžiančius paneigti mokesčių administratoriaus surinktų faktinių duomenų visumą ar ja bent suabejoti. Vien tik sąskaitų faktūrų buvimas nėra absoliutus pagrindas teisei į PVM atskaitą realizuoti, jei surinkti įrodymai suponuoja priešingą poziciją.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad jei ūkinė operacija neįvyko arba net jei ir ūkinė operacija būtų įvykusi, bet ne tokiomis sąlygomis, kokios nurodytos buhalterinės apskaitos dokumentuose – įrodinėti įmonės nesąžiningumo nebereikia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-711/2007; procesinio sprendimo kategorija 9.3). Dėl nurodyto atmestinas apelianto argumentas, kad teismas neatsižvelgė į UAB ,,Kartesas“ sąžiningumą.

Taip pat atmestinas apelianto atstovo apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodytas argumentas, kad ši byla yra priskirtina administracinių teismų kompetencijai. Teisėjų kolegija pažymi, kad speciali teisėjų kolegija dėl iš esmės analogiškų ginčų priskirtinumo nagrinėti bendrosios kompetencijos teisme yra pasisakiusi nutartyse: 2004 m. liepos 28 d. nutartis, kuria išspręstas bylos bankrutuojanti UAB ,,Nertera“ v. Kauno teritorinė muitinė rūšinio teismingumo klausimas, 2001 m. spalio 5 d. nutartis, kuria išspręstas bylos bankrutuojanti UAB „Spora“ v. Kauno teritorinė muitinė rūšinio teismingumo klausimas, 2002 m. spalio 17 d. nutartis, kuria išspręstas bylos bankrutuojanti UAB „Bafesta“ v. Kauno teritorinė muitinė rūšinio teismingumo klausimas, 2003 m. kovo 20 d. nutartis, kuria išspręstas bylos bankrutuojanti UAB „Juli Metalas“ v. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos rūšinio teismingumo klausimas.

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad byloje esantis Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 21 d. sprendimas (11 lapų, ne pilni motyvai) skiriasi nuo Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO bazėje esančio Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 21 d. sprendimo (14 lapų). Tačiau atsižvelgdama į tai, kad byloje dalyvaujantiems asmenims buvo įteiktas Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 21 d. sprendimas su visais teismo nurodytais motyvais, sprendžia, kad byloje dalyvaujančių asmenų teisės nebuvo pažeistos, ir apelianto nurodyta aplinkybė nėra pagrindas naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą (CPK 329 str. 1 d.).

Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais neturi pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

n utaria:

Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Alė BukavinienėKazys KailiūnasEgidijus Žironas