Kauno apygardos teismo sprendimas

2009-05-21 · Civilinė byla Nr. 2-350-343/2009

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-05-21
Bylos Nr.
2-350-343/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Palubinskaitė
Ieškovas
B UAB „Kartesas“
Atsakovas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų
Trečiasis asmuo
Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
Kategorijos
  • 116.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2-350-343/2009Procesinio sprendimo kategorija 116.5.1, 116.5.2, 126.8 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gegužės 21 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė,sekretoriaujant Dovilei Stoškuvienei,

dalyvaujant ieškovės B UAB „Kartesas“ atstovams administratoriui Budriui, adv. Milvydui Pūkui,

atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos atstovui Mariui Neverauskui

trečiojo asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui Aleksejui Bugajui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės UAB „Kartesas“ ieškinį atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, trečiajam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė :.

Šalies argumentai

ieškiniu (b.l. 3-16, t. 9) ieškovė BUAB „Kartesas“ prašo panaikinti LR valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos 2007 m. birželio 7 d. sprendimą Nr. 69-135, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2006 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. (04)-K3-464 bei nepagrįstai priskaičiuotas mokėti į valstybės biudžetą sumas: 695302 Lt PVM; 98138 Lt PVM delspinigių; 211362 Lt PVM baudą; 359222 Lt pelno mokesčio; 50953 Lt pelno mokesčio delspinigių; 107767 Lt pelno mokesčio baudą; 1213 Lt atskaitymų kelių fondui; 315 Lt atskaitymų kelių fondui delspinigių; 364 Lt atskaitymų kelių fondui baudą. Ieškovė nurodo, kad atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos 2007 m. birželio 7 d. priėmė sprendimą Nr. 69-135. Šiuo sprendimu patvirtintas Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimas Nr. (04)-K3-464, kuriuo buvo patvirtintas 2006 m. spalio 19 d. Kauno AVMI patikrinimo aktas Nr. 17-05-10-53 ir numatyta, jog ieškovė turi sumokėti į biudžetą 695302 Lt PVM, 98138 Lt PVM delspinigių, 211362Lt PVM baudą, 359222 Lt pelno mokesčio, 50953 Lt pelno mokesčio delspinigių, 107767 Lt pelno mokesčio baudą, 1213 Lt atskaitymų kelių fondui, 315 Lt atskaitymų kelių fondui delspinigių, 364 Lt atskaitymų kelių fondui baudą. Šios sumos, kaip teigiama skundžiamuose sprendimuose, susidarė dėl netinkamai apskaičiuoto PVM. Ginčijamuose sprendimuose išdėstyti argumentai prieštarauja objektyviai tikrovei bei įstatyminėms nuostatomis. Ginčijamuose sprendimuose neigiama ieškovės teisė į PVM atskaitą pagal UAB „Elda ir partneriai", UAB „Myxum", UAB „Pegasta", UAB „Transima", UAB „Plastalfa", UAB „Sikera", UAB „NBR", UAB „Spausdintuvų centras" išrašytas PVM sąskaitas faktūras motyvuojant tuo, kad kai kurios iš minėtų bendrovių nesumokėjo ar nepilnai sumokėjo į biudžetą PVM, ar neturėjo pakankamai resursų paslaugoms teikti. Tačiau kitos sandorio šalies veiksmų neteisėtumas neturi daryti įtakos ieškovės teisei atskaityti sumokėtą pirkimo PVM, jei bendrovė apie kitos sandorio šalies neteisėtus veiksmus nežinojo ir negalėjo žinoti. Tokią išvadą yra padaręs Europos Teisingumo Teismas, kuris 2006 m. sausio 12 d. prejudiciniame sprendime sujungtose bylose C-354/03, C-355/03 ir C-484/03 pagal High Court of Justice (Anglija ir Velsas), Chancery Division (Jungtinė Karalystė) pažymėjo, kad mokesčių mokėtojo teisei atskaityti sumokėtą pardavimo PVM neturi daryti įtakos faktas, kad tiekimų grandinėje, kurios dalis yra jo sandoriai, šiam mokesčių mokėtojui nežinant ir negalint žinoti, kitas sandoris, ankstesnis ar vėlesnis nei jo atliktas, yra PVM sukčiavimas, o klausimas, ar mokėtinas PVM už ankstesnius arba vėlesnius atitinkamų prekių pardavimų sandorius buvo sumokėtas valstybės iždui, neturi įtakos mokesčio mokėtojo teisei atskaityti sumokėtą pirkimo PVM. Nagrinėjamu atveju būtent ir susidarė panaši situacija, kadangi ieškovė nežinojo ir negalėjo žinoti apie ankstesnėse prekių tiekimo grandinėse dalyvavusių įmonių veiksmus. Visi ieškovės kontrahentai buvo realią ūkinę veiklą vykdančios įmonės, turinčios pakankamai darbuotojų, teikiančios PVM mokesčio deklaracijas, neįtrauktos į įmonių, nevykdančių mokesčių administratoriaus nurodymų, duomenų bazes. Apie įmones, su kuriomis buvo sudaromos sutartys, ieškovė informaciją surinkdavo iš VMI duomenų bazių, gaudavo reklaminę medžiagą parodose, taip pat pareikalaudavo įmonių registravimo pažymėjimų kopijų. Šios priemonės buvo pakankamos kontrahentų veiklos realumui nustatyti, o tai, kad ateityje įmonės gali padaryti mokesčių įstatymų pažeidimus, numatyti objektyviai neįmanoma. Licencijuojamai veiklai vykdyti ieškovė turėjo visus reikiamus leidimus: LR Aplinkos ministerijos išduotus atestatus, suteikiančius teisę atlikti būsto, viešosios paskirties, ūkinės veiklos statinių gaisrinės ir apsauginės signalizacijos, vaizdo stebėjimo ir praėjimo kontrolės sistemų, elektros įrenginių iki 1000 V įtampos sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojingose zonose montavimo darbus ypatingos svarbos statybos objektuose. Ieškovės direktoriaus išsilavinimas atitinka pagrindines ieškovės veiklos kryptis. Ieškovė turėjo ūkinei veiklai vykdyti būtiną materialinę bazę. Darbams, kurių nepajėgdavo atlikti savo jėgomis, ieškovė sutarčių pagrindu pasitelkdavo kitas įmones. Visos ieškovės ūkinės operacijos, kaip to reikalauja įstatymai, buvo įformintos juridinę galią turinčiais dokumentais, galiojančiais sandoriais. Iš UAB „Myxum“ ieškovė pirko gaisro pavojaus signalizacijų įrangą. Su UAB „Myxum" santykiai buvo užmegzti parodoje, tuo metu įmonėje dirbo pakankamai daug darbuotojų, įmonės dalyvavimas parodoje ir reklamavimas, jog ji gali suteikti ieškovei reikalingas paslaugas bei prekes, davė pakankamo pagrindo manyti, jog įmonė pajėgi išpildyti savo siūlymus bei tai, kad įmonė verčiasi ir ieškovę dominančia veikla. Be to, ieškovei buvo pateikti įmonės registracijos duomenys, VMI registruose įmonė taip pat nebuvo fiksuojama kaip nemoki ar nepatikima. Todėl ieškovė ir nusprendė turėti verslo santykių su šia įmone. Juo labiau, kad sudarius pirmąsias sutartis dėl prekių (kompiuterių dalių) tiekimo, įmonė jas įvykdė tinkamai ir prekės buvo patiektos faktiškai bei panaudotos ieškovės veikloje. Ieškovės ir įmonės sudaryti sandoriai atitiko visus teisės aktų reikalavimus, be to, nebuvo nuginčyti CK nustatyta tvarka. Visi mokėjimai buvo atlikti tinkamai ir tinkamai įforminti PVM sąskaitomis - faktūromis, todėl ieškovė negali būti laikoma atsakinga už tai, kad įmonė dėl kokių nors priežasčių tinkamai nevykdė savo mokestinių prievolių valstybei. Nepagrįsta ir ginčijamuose aktuose nurodyta išvada, kad, siekiant išvengti MAĮ 26 str. nustatyto reikalavimo pranešti mokesčių administratoriui apie per vieną dieną vienam ūkio subjektui grynais pinigais išmokėtas sumas, viršijančias 10000 Lt, už iš UAB „Myxum“ įsigytas paslaugas ar prekes buvo atsiskaityta grynų pinigų sumomis, neviršijančiomis 10000 Lt. Darbai buvo atliekami ne vieną dieną, o kelis mėnesius, ieškovė atsiskaitydavo pagal sutartis ir galimybes dalimis, apmokėjimuose taip ir rašoma „dalinis apmokėjimas", apyvartinių lėšų kartais trūkdavo, todėl nebuvo galima išmokėti daugiau negu turima lėšų, bet jokiu būdu tai nesietina su minimu MAĮ 26 str. reikalavimu, juo labiau, kad pagrindiniai apmokėjimai buvo vykdomi pavedimais. Be to, ieškovei pavyko sužinoti, kad 2005 metais atlikus patikrinimą UAB „Myxum"(2005 m. balandžio 4 d. patikrinimo aktas Nr.20041073), Kauno AVMI šiai bendrovei sandorius pripažino ir pardavimo PVM įvertino kaip pagrįstą. Taigi nėra aišku, kodėl ieškovės atveju ūkinės operacijos yra laikomos realiai nevykusiomis ir PVM mokestis, kuris buvo sumokėtas minėtai bendrovei, ir kurį pastaroji turėjo sumokėti į valstybės biudžetą, antrą kartą reikalaujamas iš ieškovės. Automobilių aikštelių eksploatacijos veiklą ieškovė vykdė tiek pati, tiek pasitelkdama į pagalbą partnerius. Tuo tikslu 2003 m. birželio 2 d. buvo sudaryta sutartis su UAB „Elda ir partneriai". Pagal šią sutartį UAB „Elda ir partneriai" turėjo tarpininkauti pasirašant aikštelės nuomos sutartį, taip pat įvertinti aikštelės būklę ir pagelbėti ieškovei organizuojant verslą. Suteiktos paslaugos buvo pažymimos darbų priėmimo - perdavimo aktuose bei įforminamos PVM sąskaitomis - faktūromis. Ginčijamuose sprendimuose pripažinta, jog ūkinės operacijos neįvyko, kadangi reklaminė medžiaga buvo pagaminta už didesnę kainą, nei gamybos kaštai, registre ši įmonė yra įregistravusi kitą pagrindinę veiklą ir neteikia AVMI jokių deklaracijų ir ataskaitų nuo 2003 m., išskyrus PVM deklaracijas. Tačiau tokios išvados nelogiškos, nes ieškovė su UAB „Elda ir partneriai" buvo susijusi civiliniais teisiniais santykiais, kontrahentė savo įsipareigojimus vykdė tinkamai, todėl ieškovei abejonių nekėlė. Ieškovės pateikiamus dokumentus šios įmonės atstovai įformindavo tinkamai, pasirašydavo, patvirtindavo įmonės antspaudu, tad nekilo abejonių, kad jie negali atstovauti įmonei. Teiginys, kad ūkinė operacija neįvyko vien dėl to, kad ieškovė spausdintą medžiagą pirko brangiau nei tokius darbus būtų atlikę kitos įmonės, negali būti pagrindu pripažinti ūkines operacijas nerealiomis, nes ūkio subjektai patys sprendžia, kiek ir už kokią kainą paslaugų jiems pirkti ir kodėl vienas ar kitas paslaugų ar prekių teikėjas bei jo siūloma kaina jam atrodo priimtina. Be to, UAB „Elda ir partneriai" galėjo pasiūlyti ieškovei reikalingą paslaugų kompleksą, ko realiai kitos ginčijamuose sprendimuose nurodytos spaustuvės negalėtų pasiūlyti. Ieškovė negali būti atsakinga už tai, kad įmonė nevykdė savo pareigų mokesčių inspekcijai ar kitoms institucijoms, nes ji niekaip neįtakojo šių pareigų nevykdymo, neturėjo jokių priemonių priversti šias pareigas vykdyti. Su UAB „Transima" ieškovė buvo sudariusi jungtinės veiklos sutartį, paslaugų tiekimo sutartį (kaip priedą prie jungtinės veiklos sutarties) ir prekių pirkimo - pardavimo sutartį. Visų šių sutarčių pagalba buvo siekiama užtikrinti tinkamą ieškovės su J. B. įmone sudarytomis sutartimis prisiimtų įsipareigojimų įrengti vaizdo stebėjimo ir skaitmeninio įrašymo sistemą bei atlikti reklaminės medžiagos įgijimą ir platinimą, klientų srauto skaičiavimą įvykdymą. Ieškovė šiuo atveju veikė kaip neatsiskleidęs tarpininkas. UAB „Transima" savo sutartinius įsipareigojimus vykdė tinkamai, dėl to nei J. B. įmonė ieškovei, nei ieškovė įmonei jokių pretenzijų neturėjo. Už tai, kad UAB „Transima", norėdama įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, prekes ir paslaugas pirko iš trečiųjų įmonių, kurių veikla negali būti tinkamai patikrinta ir įvertinta, kad netinkamai buvo vedami UAB „Transima" apskaitos dokumentai, ieškovė negali būti atsakinga. 2005 m. gegužės 3 d. ieškovė sudarė Paslaugų teikimo sutartį su UAB „Sikera". Šia sutartimi UAB „Sikera" įsipareigojo suteikti ieškovei tokias paslaugas: automobilių eksponavimo aikštelės, esančios Gamyklų g. 9 Marijampolėje, administravimo, reklaminės medžiagos įsigijimo ir platinimo paslaugas, atlikti bilietų platinimo kontrolę bei aikštelės remonto darbus. Ieškovė su šia įmone taip pat buvo sudariusi jungtinės veiklos sutartį dėl kompiuterinių tinklų administravimo. Šios įmonės buvęs direktorius, vadovavęs įmonei sutarčių galiojimo laikotarpiu, patvirtino, jog paslaugos buvo teikiamos, darbai buvo forminami priėmimo - perdavimo aktais, apmokėjimai vykdomi tinkamai išrašytomis PVM sąskaitomis - faktūromis. Ieškovė nėra atsakinga už tai, kad UAB „Sikera" naudojosi trečiųjų asmenų paslaugomis ir to tinkamai neįformino. Ieškovei nebuvo aktualu, ar darbams yra pasitelkiami tretieji asmenys ir kas jie tokie, svarbiausia, kad būtų suteiktos reikiamos paslaugos. Ieškovė neturėjo galimybių ir neprivalėjo tikrinti įmonės sudaromų sandorių, juo labiau, kad įmonė, tinkamai vykdydama įsipareigojimus, nekėlė jokių abejonių. Ieškovė nėra atsakinga, kad po paslaugų sutarties nutraukimo, pasikeitus UAB „Sikera" vadovams, jos veikla tapo neskaidri. Ieškovė niekaip šių procesų neįtakojo. 2005 m. lapkričio 29 d., nutraukus sutartį su UAB „Sikera", buvo sudaryta paslaugų tiekimo sutartis Nr. 04M su UAB „NBR" dėl analogiškų paslaugų. UAB „NBR" savo sutartinius įsipareigojimus vykdė ir ieškovė nusiskundimų dėl to neturėjo. Ginčijamuose sprendimuose suabejota, ar paslaugos buvo suteiktos dėl darbuotojų UAB „NBR" kaitos. Pažymėtina, jog darbuotojų įdarbinimas ir atleidimas yra konkrečios bendrovės reikalas. Be to, UAB „NBR" žinojo, kokius darbus ji turi atlikti, tačiau kaip juos atliks ir iš kur gauti žmogiškųjų resursų šiems darbams atlikti, sprendė pati UAB „NBR". Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad iš mokesčio mokėtojo negali būti reikalaujama imtis neprotingų priemonių partnerio veiklos teisėtumui nustatyti, t.y., imtis specialioms tarnyboms priskirtų operatyvinės veiklos funkcijų (2005 m. sausio 14 d. nutartis administracinė byloje Nr. A4-848/2004). Negalima reikalauti iš įmonės, kad ji, siekdama turėti verslo santykių su vienais ar kitais ūkio subjektais, kiekvienu atveju atliktų išsamų kitos įmonės veiklos bei teisinį auditą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kitų įmonių padaryti pažeidimai, jei tokie ir buvo, negali turėti reikšmės ieškovės teisei į PVM atskaitą. Ginčijamuose sprendimuose taip pat daroma neteisinga išvada, kad ieškovė nepagrįstai apskaičiavo pardavimo PVM pagal bendrovėms „Likurgas", „Lavisos koncernas", „Lavisos agrogrupė", J. B. įmonei išrašytas PVM sąskaitas - faktūras. Vadovaujantis Europos Teisingumo Teismo praktika (2006 m. vasario 21 d. Europos Teisingumo Teismo didžiosios kolegijos sprendimas byloje C 255/02), pagrindinis požymis, leidžiantis konstatuoti mokesčių mokėtojo piktnaudžiavimą PVM srityje, yra mokestinio pranašumo įgijimas. Tačiau nurodytu atveju ieškovė, apskaičiuodama pardavimo PVM už paslaugas pagal kitiems ūkio subjektams išrašytas PVM sąskaitas faktūras, jokio mokestinio pranašumo neįgijo, todėl nėra pagrindo konstatuoti buvus piktnaudžiavimą PVM srityje. Nesant piktnaudžiavimo požymių, nėra teisėta riboti ieškovės galimybes atskaityti sumokėtą pirkimo PVM už įsigytas paslaugas, reikalingas PVM apmokestinamai veiklai vykdyti.

Ginčijamuose sprendimuose teigiama, jog ieškovė buvo sudariusi techninės priežiūros ir kompiuterių tinklų administravimo sutartis su UAB „Likurgas" Nr. 05/2003, UAB „Lavisos koncernas" 06/2003, UAB „Lavisos agrogrupė" 07/2003. Sutartyse buvo numatyta, jog ieškovė teikia paslaugas, susijusias su priešgaisrinės pavojaus signalizacijos patikrinimu ir kompiuterinio tinklo administravimu. Patikrinimo metu nustatyta, jog minėtose įmonėse tokių paslaugų poreikis buvo. Ieškovė nurodė, jog ji pati, arba pasitelkusi kitus partnerius (kaip ir buvo numatyta sutartyse), įmonėms minėtas paslaugas suteikė. Visa tai buvo tinkamai įforminta PVM sąskaitomis - faktūromis bei darbų priėmimo - perdavimo aktais. Tai, kad kai kurios įmonės savo veikloje naudojo tam tikras specializuotas programas, kurias administravo kitos įmonės, dar nereiškia, kad ieškovė neteikė savo paslaugų, nes ieškovės teikiamos paslaugos nebuvo susijusios su tų konkrečių programų administravimu, o siejosi su bendra kompiuterinių tinklų priežiūra, kurių specializuotas programas administruojančios įmonės nevykdė. Be to, ieškovė teikė paslaugas susijusias su priešgaisrinės signalizacijos priežiūra, remontu ir kitais darbais, kuo specialias programas administruojančios įmonės apskritai neužsiėmė. Ginčijamuose sprendimuose taip pat nurodyta, jog 2004 m. UAB „Likurgas" su UAB „Signalizacijos darbai" sudarė Apsauginės - priešgaisrinės signalizacijos techninės priežiūros sutartį. Nurodytoji sutartis buvo analogiška su ieškove sudarytai sutarčiai Nr. 05/2003, prie išrašomų PVM sąskaitų - faktūrų su nauja įmone buvo sudaromi darbų priėmimo - perdavimo aktai, kuriuose detaliai nurodoma, kokie darbai buvo atlikti, ir daroma išvada, jog ieškovė minėtų paslaugų UAB „Likurgas" neteikė. Tokia išvada yra netiksli, kadangi jokie teisės aktai nenumato reikalavimo sudaryti paslaugų priėmimo - perdavimo aktus, nėra aišku, koks paslaugų aprašymas yra „detalus", o koks ne. Be to, tai nėra pagrindas nuspręsti ar paslaugos buvo teiktos ar ne. Sutarties su nauja įmone sudarymas rodo, kad tokių paslaugų poreikis buvo, tad negalima teigti, jog jos nebuvo teikiamos. Sudarydama paslaugų teikimo sutartis, ieškovė nurodydavo paslaugų teikimui pasitelksiant tam tikrus trečiuosius asmenis. Šie asmenys sutartyse nebuvo atskleisti, taigi ieškovė veikė kaip neatsiskleidęs tarpininkas. Paslaugų gavėjams svarbiausia būdavo galutinis rezultatas ir nebūdavo svarbu, kad paslaugas teiktų konkretus fizinis asmuo ar asmenų grupė. Ieškovė buvo sudariusi jungtinės veiklos sutartis su UAB „Pegasta", UAB „Plastalfa", UAB „Sikera", UAB „Spausdintuvų centras", iš kurių ieškovė gaudavo jai reikalingus resursus, kad galėtų tinkamai vykdyti savo veiklą ir įsipareigojimus pagal sutartis su UAB „Likurgas", UAB „Lavisos koncernas", UAB „Lavisos agrogrupė" ir J. B. įmone. Jungtinės veiklos sutartys buvo sudarytos su įmonėmis, galinčiomis suteikti atitinkamas paslaugas. Jei įmonė partnerė, teikdama paslaugas, pasitelkdavo kitų įmonių ar trečiųjų asmenų pagalbą, tai su ieškove neturėjo nieko bendro. UAB „Likurgas", UAB „Lavisos koncernas" ir UAB „Lavisos agrogrupė" turimas kompiuterinės įrangos kiekis patvirtina ieškovės teiktų paslaugų poreikį. Ieškovės pasitelktų partnerių kiekis kito priklausomai nuo aptarnaujamos technikos kiekio ir kokybės. Ieškovė nepažeidė PVM įstatymo 64 straipsnio nuostatų ir per tikrinamąjį laikotarpį pagrįstai įtraukė į atskaitą pardavėjų sumokėtą ir deklaruotą pirkimo PVM sumoje 1048301 Lt. Ieškovė nepažeidė ir PVM įstatymo 3 straipsnio nuostatų ir pagrįstai apskaičiavo nuo realizuotų paslaugų vertės pardavimo PVM sumoje 352384 Lt. Nelogiškas mokesčių administratoriaus teiginys, kad, forminant ūkines operacijas, buvo siekiama neteisėtai įforminti PVM atskaitą ir sąnaudas, nes dėl 18 procentų PVM atskaitos neverta mokėti už visą apmokestinamąją paslaugų, kurios realiai nesuteiktos, vertę. Teisė į PVM atskaitą gali būti paneigta tik nustačius juridinių faktų visumą, t.y. aplinkybę, kad konkrečios ūkinės operacijos dalyvis atliko mokesčių įstatymų pažeidimus, susijusius su šia ūkine operacija, bei aplinkybę, kad į PVM atskaitą pretenduojantis mokesčių mokėtojas apie savo sutarties partnerio veiklos neteisėtumą žinojo arba turėjo galimybę žinoti. Nurodytos aplinkybės šiame mokestiniame ginče nebuvo konstatuotos. Kadangi ūkinės operacijos tarp patikrinimo akte įvardintų ūkio subjektų realiai įvyko, už atliktus darbus buvo atsiskaityta, ieškovė pagrįstai, vadovaudamasi 2001 m. gruodžio 20 d. redakcijos LR Pelno mokesčio įstatymo 4, 7 ir 11 straipsnių nuostatomis, apskaitė atliktas ūkines operacijas ir nuo jų mokėtinus mokesčius. Mokesčių administratorius, perskaičiuodamas dalį bendrovės realizavimo pajamų pagal pinigų apskaitos principą, pažeidė LR Pelno mokesčio įstatymo 7, 8, 9, 10 straipsnių nuostatas bei viršijo 2004 m. balandžio 13 d. redakcijos LR Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnyje apibrėžtas mokesčio administratoriaus teises. Konstatuoti LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 4, 6, 13 str. nuostatų pažeidimai sietini su išvada, jog aptartos finansinės operacijos realiai neįvyko. Šią išvadą įvertinus kaip nepagrįstą, atmestinas ir argumentas dėl netinkamo Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų įgyvendinimo.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai ieškinyje išdėstytus argumentus patvirtino. Nurodė, kad yra nepagrįstas teiginys, jog spausdinimo paslaugas ieškovė galėjo pirkti pigiau. Visus atliktus darbus patvirtina PVM sąskaitos – faktūros, darbų priėmimo – perdavimo aktai. PVM mokestis yra reikalaujamas du kartus – iš B UAB „Kartesas“ ir UAB „Sikera“.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškinį (b.l. 24-47, t. 9) tretysis asmuo Kauno apskrities VMI prašo ieškinį atmesti. Tretysis asmuo nurodo, kad ieškovė, pažeisdama LR 2002 m. kovo 5 d. redakcijos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 89 straipsnio 1 dalies nuostatas ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. kovo 1 d. įsakymu Nr.VA-29 patvirtintą PVM deklaravimo tvarką, 2005 m. vasario mėn. buhalterinės apskaitos registruose apskaitė teisingai, tačiau dėl nenustatytų priežasčių PVM deklaracijoje neteisingai deklaravo PVM apmokestinamų tiekimų sumas (deklaracijos 11 eil.), pardavimo PVM sumas (deklaracijos 26 ir 30 eilutės), įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM (deklaracijos 22 eilutė): deklaruota 60267 Lt pardavimo PVM, patikrinimo metu pagal pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta 68491 Lt pardavimo PVM suma, t. y 8224 Lt didesnė negu deklaruota. Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM deklaruota 69269 Lt, patikrinimo metu pagal pateiktus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta pirkimo PVM suma -78108 Lt, arba 8839 Lt didesnė negu deklaruota. Dėl šių priežasčių patikrinimo akte 8224 Lt padidintas 2005 m. vasario mėn. pardavimo PVM ir 8839 Lt padidintas pirkimo PVM (1 pažeidimas). Įvertinus patikrinimo metu surinktą informaciją dėl ieškovės pardavimo sandorių su UAB „Likurgas", UAB „Lavisos koncernas", UAB „Lavisos agrogrupė", J. B. įmone už neatliktas paslaugas bei pirkimo sandorių su UAB „Pegasta", UAB „Plastalfa", UAB „Elda ir partneriai", UAB „Sikera", UAB „NBR", UAB „Spausdintuvų centras", UAB „Myxum" pagal juridinės galios neturinčius dokumentus, nustatyta, kad ieškovė, pažeisdama 2002 m. kovo 5 d. redakcijos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 64 str. 1 d., 80 str. 1 d. nuostatas, apskaičiuodama mokėtiną į biudžetą PVM, nepagrįstai atskaitė 1048301 Lt pirkimo PVM pagal UAB „Elda ir partneriai", UAB „Myxum", UAB „Pegasta", UAB „Transima", UAB „Plastalfa", UAB „Sikera", UAB „NBR", UAB „Spausdintuvų centras" vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras (2 pažeidimas). Ieškovė, pažeisdama Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 str. 1 d. 3 p. nuostatas, nepagrįstai apskaičiavo pardavimo PVM pagal bendrovėms "Likurgas", "Lavisos koncernas", "Lavisos agrogrupė" ir J. B. įmonei išrašytas PVM sąskaitas-faktūras: laikotarpiu nuo 2003 m. lapkričio 1 d. iki 2003 m. gruodžio 31 d. - 35440 Lt; nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d. - 217218 Lt; nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. - 85963 Lt; nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2006 m. liepos 31 d.- 13763 Lt. Iš viso nepagrįstai apskaičiavo 352384 Lt pardavimo PVM (patikrinimo akto 33 lentelė) ( 3 pažeidimas). Įvertinus 1, 2, 3 pažeidimus ir vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 123 straipsnio nuostatomis už tikrinamąjį laikotarpį nustatyta 820486 Lt mokėtina į biudžetą PVM suma ir papildomai apskaičiuota 695302 Lt mokėtinas į biudžetą PVM. Vadovaujantis 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo 96 str. 1 d. 2p. nuostatomis (iki 2004 m. balandžio 30 d. galiojusio 1995 m. birželio 28 d. redakcijos LR MAĮ 39 str.) nuo papildomai apskaičiuotos mokėtinos į biudžetą sumos, apskaičiuota 96826 Lt PVM delspinigių. Ieškovė, pažeisdama 2001 m. gruodžio 21 d. Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatas, už 2003 m. ir už 2004 m. per mažai apskaičiavo ir deklaravo 1213 Lt atskaitymų nuo realizavimo pajamų (4 ir 5 pažeidimai). Vadovaujantis LR Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 4 str. 4 d. nuostatomis bei 2004 m. balandžio 13 d. redakcijos Mokesčių administravimo įstatymo 96 str. 1 d. 2 p. nuostatomis, nuo papildomai priskaičiuotos atskaitymų sumos ieškovei apskaičiuota 132 Lt šių atskaitymų delspinigių. Ieškovė, pažeisdama 2001 m. gruodžio 20 d. redakcijos Pelno mokesčio įstatymo 4 ir 7 straipsnių nuostatas, į mokesčio bazę nepagrįstai įtraukė 2003 m. 196889 Lt ir 2004 m. 1206771 Lt pagal bendrovėms „Likurgas", „Lavisos koncernas", „Lavisos agrogrupė" ir J. B. įmonei išrašytas PVM sąskaitas -faktūras už tikrovėje neatliktas paslaugas. Nurodytos bendrovės ir J. B. įmonė ieškovei 2003 m. sumokėjo 212270 Lt ir 2004 m. 1444050 Lt už nenustatytas paslaugas, kurios pripažįstamos kaip pajamos, gautos iš kitos veiklos. Patikrinimo metu ieškovės deklaruotos pajamos už 2003 metus padidintos 15381 Lt (6 pažeidimas) ir už 2004 m. - 237278 Lt (8 pažeidimas). Pažeisdama minėto įstatymo 11 str. nuostatas, ieškovė sąnaudomis, mažinančiomis apmokestinamąjį pelną, nepagrįstai pripažino 2003 metais 534334 Lt išlaidų ir 2004 m. - 1609036 Lt, kurios nurodytos juridinės galios neturinčiuose dokumentuose (PVM sąskaitose faktūrose). Iš nurodytos 534334 Lt išlaidų sumos sąnaudoms nepagrįstai priskirtos: 78400 Lt suma pagal UAB „Pegasta" išrašytas PVM sąskaitas faktūras, 72586 Lt suma pagal UAB „Myxum" išrašytas PVM sąskaitas faktūras, 113924 Lt suma pagal UAB „Transima" išrašytas PVM sąskaitas faktūras, 269424 Lt pagal bendrovės "Elda ir partneriai" išrašytas PVM sąskaitas faktūras (7 pažeidimas) ir iš nurodytos 1609036 Lt išlaidų sumos sąnaudomis nepagrįstai pripažinta 510264 Lt suma pagal UAB „Pegasta" išrašytas PVM sąskaitas faktūras, 1098772 Lt suma pagal UAB „Transima" išrašytas PVM sąskaitas faktūras (9 pažeidimas). Įvertinus nustatytus pažeidimus (6, 7, 8 ir 9) ir vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo nuostatomis už 2003 metus apskaičiuota 82446 Lt pelno mokesčio ir už 2004 metus - 276776 Lt pelno mokesčio. Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 96 str. 1 d. 2 p. nuostatomis, nuo už 2003 - 2004 m. papildomai apskaičiuotos 359222 Lt pelno mokesčio sumos apskaičiuota 50270 Lt šio mokesčio delspinigių. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2004 m. spalio 27 d. nutartyje konstatuota, kad įstatymo reikalavimus atitinkančios PVM sąskaitos faktūros buvimas laikytinas teisės į PVM atskaitą tinkamo realizavimo sąlyga, kuri pati savaime dar nepatvirtina teisės į PVM atskaitą buvimo. Todėl aplinkybė, jog mokesčių mokėtojas turi įstatymo reikalaujamus formaliuosius rekvizitus turinčią PVM sąskaitą faktūrą, dar pati savaime nepagrindžia jo teisės į PVM atskaitą, jeigu turimų įrodymų visuma leidžia teigti, kad ūkinė operacija neįvyko arba jos turinys yra ne toks, koks pavaizduotas buhalterinės apskaitos dokumentuose. PVM sąskaita faktūra laikytina pagrindiniu įrodymu, patvirtinančiu, jog tarp joje nurodytų ūkio subjektų ir joje nurodytomis sąlygomis ūkinė operacija įvyko. Tačiau šis įrodymas gali būti paneigtas pasitvirtinus aplinkybėms, jog operacijos realiai neįvyko. Patikrinimas atliktas vertinant ieškovės sudarytus sandorius, ūkines operacijas pagal tris vykdytas veiklos sritis: gaisro pavojaus signalizacijos įrengimų, automobilių stovėjimo aikštelių eksploatavimo, kitos kompiuterinės veiklos. Tikrinant šios veiklos srities sandorius nustatyti sandoriai su UAB "Myxum", kurių realumu tikrintojai suabejojo. Ieškovė pagal 4 UAB ,,Myxum" vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras 2003 metais spalio - gruodžio mėnesiais apskaitoje užfiksavo prekių ir paslaugų įsigijimą, iš viso už 72586,32 Lt (13065,54 Lt + 85651 Lt PVM). Pagal apskaitą PVM sąskaitose faktūrose nurodytas prekes ieškovė panaudojo įrengdama kompiuterinio vaizdo stebėjimo sistemas. Nustatyta, kad atsiskaitymas už prekes įformintas UAB „Myxum" vardu įsigytais kasos pajamų orderiais. Už įsigytas prekes atsiskaityta grynųjų pinigų sumomis, neviršijančiomis 10000 Lt. Patikrinimo metu nustatyta, kad nuo 2003 m. spalio mėnesio UAB "Myxum" nėra dirbančiųjų, UAB "Myxum" filialas, registruotas adresu Klemiškės II k., Sendvario apyl., Klaipėdos r., veiklos nevykdo, patalpos, kuriose anksčiau veiklą vykdė UAB "Myxum" filialas, yra parduotos. UAB „Myxum", atsižvelgiant į tai, kad ji nerandama nurodytose buveinės ir veiklos vykdymo vietose, 2004 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. (25.9-28)-AAS-260 išregistruota iš PVM mokėtojų registro. UAB „Myxum“ direktoriumi buvęs R. A. pripažino realiai bendrovės veikloje nedalyvavęs, buhalterinės apskaitos dokumentų iš nieko neperėmė, tik pasirašęs kažkiek tuščių PVM sąskaitų faktūrų blankų, deklaracijų nepildęs ir niekur nesiuntęs. Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. balandžio 19 d. R. A. baudžiamoje byloje Nr. 06-1-1034-05 pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 223 str. 1 d., 203 str. 2d. UAB „Myxum" ir jos direktoriaus atžvilgiu surinkta pakankamai įrodymų, kad ši bendrovė negalėjo parduoti PVM sąskaitose faktūrose nurodytų prekių ir suteikti nurodytu paslaugų ieškovei. Ieškovė nepateikė jokių šias aplinkybes paneigiančių įrodymų, todėl pagrįstai konstatuota, jog ūkinės operacijos, nurodytos UAB „Myxum" išrašytose PVM sąskaitose faktūrose tikrovėje neįvyko. Mokesčių administratoriui abejonių sukėlė ir ieškovės su UAB „Elda ir partneriai", UAB „Transima", UAB „Sikera", UAB „NBR" sudarytos sutartys dėl automobilių stovėjimo aikštelės eksploatavimo. Ieškovė su UAB „Elda ir partneriai" sudarė sutartį dėl aikštelės eksploatavimo, kurios pagrindu surašytos 6 PVM sąskaitas faktūras už 317920,86 Lt, surašyti perdavimo - priėmimo aktai. Patikrinimo metu gauta informacija iš AB „Spindulys", UAB Spaustuvė „Morkūnas ir Ko", UAB „Arx Baltica" rodo, kad UAB „Elda ir partneriai" ir ieškovės dokumentuose įformintos reklaminių gaminių kainos žymiai didesnės, nei minėtų įmonių pateiktos šių gaminių vidutinės kainos. Patikrinimo metu nustatyta, kad šios įmonės direktoriumi nuo 2003 m. vasario 1 d. iki 2004 m. balandžio 1 d. buvęs E. Ž. Kauno miesto apylinkės teismas 2004 m. liepos 9 d. Teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 222 str., 223 str. Paaiškinimuose E. Ž. nurodė, jog realiai direktoriumi nebuvo, nepažįstamam žmogui davęs pasą, kad šis „įdarbintų knygelę“, pasirašydavo tuščiuose dokumentuose. UAB „Elda ir partneriai“ nuo 2003 m. vasario 1 d. neteikia jokių deklaracijų ir ataskaitų išskyrus PVM deklaracijas. 2004 m. liepos 19 d. sprendimu UAB „Elda ir partneriai" išregistruota iš PVM mokėtojų registro. Atsižvelgiant į šias aplinkybes pagrįstai konstatuota, kad ūkinės operacijos, nurodytos bendrovės „Elda ir partneriai" išrašytose PVM sąskaitose faktūrose tikrovėje neįvyko. Su UAB „Transima" ieškovė 2003 m. spalio 6 d. sudarė Jungtinės veiklos sutartį, 2004 m. sausio 6 d.- Paslaugų tiekimo sutartį Nr. 02, 2004 m. vasario 20 d.- prekių pirkimo - pardavimo sutartį Nr.006-R. Visos šios sutartys sudarytos tikslu gautas prekes/paslaugas perparduoti J. B. įmonei. Sutartyse nurodytas paslaugas/darbus UAB „Transima" įformino pagal 9 savo vardu įsigytas PVM sąskaitas faktūras, kuriose formaliai nurodyti visi privalomi rekvizitai. Už bendrovės „Transima" išrašytas PVM sąskaitas faktūras ieškovė atsiskaitė pilnai. Patikrinimo metu nustatyta, kad ieškovei parduotas prekes/paslaugas UAB „Transima" įsigijo iš UAB „Verateksas" ir iš UAB „Myxum". Pagal UAB „Verateksas" archyvinius duomenis ši bendrovė įregistruotų filialų, atstovybių neturi. Nuo 2002 m. gegužės 27 d. pagal rejestro duomenis UAB „Verateksas" direktoriumi paskirtas V. B., kuris, pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pateiktą informaciją niekada nebuvo įdarbintas UAB „Verateksas", registre nurodytu adresu UAB „Verateksas" veiklos nevykdo. Iki 2004 m. liepos mėnesio PVM deklaracijas UAB „Verateksas" siuntė paštu. PVM deklaracijose buvo suformuotas pirkimo ir pardavimo PVM, tačiau į biudžetą PVM nemokėjo, nes suformuotas pirkimo PVM buvo didesnis negu pardavimo PVM. 2003 m. gruodžio 31 d. UAB „Verateksas" suformuotas 43969 Lt grąžintinas PVM skirtumas, 2004 m. gruodžio 31 d.- 35711 Lt grąžintinas PVM skirtumas. 2004 m. liepos 9 d. UAB „Verateksas" išregistruotas iš PVM mokėtojų registro. 2005 m. sausio 7 d. FNTT prie LR VRM Kauno apskrities skyriuje UAB „Verateksas" atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikaltimo, numatyto pagal LR BK 223 str. l d. 2004 m. rugpjūčio 10 d. ieškovė su UAB „Transima" sudarė dar vieną paslaugų tiekimo sutartį Nr.02 (tokiu pačiu numeriu, kaip ir 2003 m. sausio 6 d. sudarytoji sutartis). Sutartyje numatyta, kad UAB „Transima" įsipareigoja sutartyje nustatytais terminais šalių tarpusavio sutartomis formomis ir tvarka atlikti automobilių eksponavimo aikštelės, esančios Gamyklų g. 9, Marijampolėje, administravimą, pateikiant atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus. Sutartyje nurodytus įsipareigojimus UAB „Transima" įformino PVM sąskaitomis faktūromis, kuriose formaliai nurodyti visi rekvizitai. UAB „Transima" surašytas PVM sąskaitas faktūras papildo Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktai. PVM sąskaitomis faktūromis ir Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktais įforminta produkcija (reklaminiai bukletai, sieniniai kalendoriai, įdėklai) ieškovės buhalterinės apskaitos registruose apskaityta sąskaitoje 450 „Skolos tiekėjams" ir 602 sąskaitoje „Marijampolės sąnaudos". Mokėtojo vedamoje sąskaitoje 200 „Medžiagos, komplektavimo gaminiai" gauta produkcija neužpajamuota, produkcijos nurašymo aktų nėra. Už bendrovės „Transima" išrašytas PVM sąskaitas faktūras ieškovė atsiskaitė grynais pinigais ir pavedimais per banką. 2005 m. lapkričio 8 d. buvo atliktas operatyvus UAB „Transima" patikrinimas. UAB „Transima" vadybininkas-apskaitininkas G. D. paaiškino, kad ieškovei PVM sąskaitomis faktūromis ir darbų atlikimo aktais įformintų paslaugų/darbų UAB „Transima" neperpirko iš jokios kitos bendrovės, įmonės ar fizinio asmens, paslaugas/darbus atliko pati bendrovė „Transima". Atsižvelgiant į tai, buvo pagrįstai konstatuota, kad bendrovės "Myxum" ir „Veratreksas“ faktiškai atlikti darbų ir suteikti paslaugų bendrovei „Transima" negalėjo. 2005 m. gegužės 3 d. ieškovė sudarė Paslaugų tiekimo sutartį Nr. 03M su UAB "Sikera". Šia sutartimi UAB „Sikera“ įsipareigojo nustatytais terminais ir sutartomis formomis ir tvarka atlikti automobilių eksponavimo aikštelės, esančios Gamyklų g. 9, Marijampolėje administravimą, pateikiant atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktus. UAB „Sikera" vardu 2005 m. gegužės 31 d.- 2005 m. lapkričio 29 d. laikotarpiu pagal 8 PVM sąskaitas faktūras įforminta paslaugų/prekių už 1309486 Lt, PVM 235707 Lt, bendra suma 1545193 Lt. Ieškovė sumokėjo pinigus UAB „Sikera" pavedimu per banką ir grynaisiais pinigais. Iš viso sumokėta 1955621,29 Lt. Iš pateiktų šios įmonės dokumentų matyti, kad įmonė „Manteiga" bendrovei „Sikera" pagamino tik 3000 vnt. reklaminių kainų lapelių už 1186,44 Lt + 213,56 Lt PVM. Tuo tarpu, iš patikrinimo akte pateiktų duomenų matyti, kad UAB „Sikera" įformino 549135 vnt. reklamos gaminių pardavimą (už 615000 Lt + 110700 Lt PVM). Iš pateiktų įmonės „Manteiga" dokumentų matyti, kad ši įmonė bendrovei „Sikera" įformino 3 rūšių (A4, A4, A3) reklaminių kainų lapelių pardavimą, o iš patikrinimo akto duomenų ir patikrinimo dokumentų matyti, kad UAB „Sikera" įformino 5 rūšių (bukletų, sieninių kalendorių, įdėklų, lipdukų) reklamos gaminių pardavimą. Pateiktuose dokumentuose nurodytos reklamos gaminių rūšys neatitinka. Be to, sutartis su įmone Manteiga" buvo sudaryta ir reklamos gaminiai spausdinti tik 2005 metų rugsėjo mėnesį, kai tuo tarpu iki 2005 m. rugsėjo 1 d. bendrovė „Sikera" išrašytose PVM sąskaitose faktūrose ir atliktų darbų aktuose ieškovei jau buvo įforminusi 487800 vnt. įvairių reklamos gaminių pardavimą, kurie patikrinimo metu buvo pripažinti. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad UAB „Sikera" 2005m. Telšių apskrities VMI pateiktose PVM deklaracijose apskaičiavo ir deklaravo PVM, tačiau į biudžetą nemokėjo, nes grąžintinas iš biudžeto PVM 2005 m buvo didesnis negu mokėtinas. Nustatyta 2005 m. gruodžio 31 d. grąžintina iš biudžeto PVM suma - 58506 Lt. Inspekcija, atsižvelgusi į patikrinimo metu ištirtas visas galimas aplinkybes UAB „Sikera" atžvilgiu, padarė išvadą, kad ūkinės operacijos, nurodytos bendrovės „Sikera" išrašytose PVM sąskaitose faktūrose tikrovėje neįvyko. Kad šios operacijos tikrai neįvyko patvirtina ir įmonių, iš kurių UAB „Sikera“ tariamai užsakinėjo paslaugas (UAB „NBR“, UAB „Arx Baltica“, UAB „Autominutė ir Ko“) patikrinimo medžiaga. Patikrinimo metu nustatyta, kad ieškovė 2003 m. lapkričio 3 d. buvo sudariusi Techninės priežiūros ir kompiuterių tinklų administravimo sutartis Nr. 05/2003 su UAB „Likurgas", Nr. 06/2003 su UAB „Lavisos koncernas", Nr. 07/2003 su UAB „Lavisos agrogrupė". Visos trys įmonės tarpusavyje susijusios per akcininkus. Visos šios bendrovės buvo sudariusios sutartis su kitais paslaugų teikėjais, besispecializuojančiais tokių paslaugų teikimu, kurie, atsižvelgiant į patikrinimų metu surinktus duomenis, ir suteikė paslaugas, už kurias PVM sąskaitas faktūras išrašė ir ieškovė.

Ieškovė, įsipareigodama bendrai veikti atliekant UAB „Likurgas", UAB „Lavisos koncernas" ir UAB „Lavisos agrogrupė" nurodytuose objektuose sumontuotos apsauginės - priešgaisrinės ir pavojaus signalizacijos techninę priežiūrą ir kitas paslaugas, sudarė jungtinės veiklos sutartis su UAB „Pegasta“. Sutartyse nurodytas paslaugas/darbus UAB „Pegasta" įformino pagal 15 vnt. savo vardu įsigytų PVM sąskaitų faktūrų, kuriose formaliai nurodyti visi privalomi rekvizitai. Pagal bendrovės „Pegasta" išrašytas PVM sąskaitas-faktūras ieškovė pavedimais į banko sąskaitą pervedė 532728 Lt, atsiskaitymą 161896 Lt grynaisiais įformino pagal išrašytus UAB „Pegasta" savo vardu įsigytus kasos pajamų orderius (iš viso - 694624 Lt). UAB „Pegasta" 2003 - 2004 metais teikė PVM deklaracijas, deklaravo pardavimo ir pirkimo PVM, tačiau į biudžetą PVM nemokėjo - 2003 metais grąžintinas iš biudžeto PVM - 5486 Lt, 2004 metais grąžintinas iš biudžeto PVM- 59880 Lt. Patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „Pegasta" pagal su ieškove sudarytas sutartis bei išrašytas PVM sąskaitas-faktūras darbų/ paslaugų neatliko, bet 2003 m. lapkričio 4 d sudarė sutartį Nr.02-AP/03-11 su UAB „Verateksas". Inspekcija, atlikusi analizę, pradedant nuo sutarčių su bendrovėmis „Likurgas", „Lavisos koncernas", „Lavisos agrogrupė" sudarymo, vykdymo eigos, įvertinusi pateiktus šių bendrovių direktorių paaiškinimus, įvertinusi bendrovės „Pegasta" ir bendrovės „Verateksas" galimybes atlikti nurodytas paslaugas, bei tai, kad UAB „Verateksas" faktiškai neturėjo jokių resursų ir išteklių reikalingoms paslaugoms atlikti, ir tai, kad pati UAB „Pegasta" neatliko ieškovei nurodytų paslaugų, UAB Pegasta" atžvilgiu nenustatyta, jokių faktų, galinčių patvirtinti sutartyse prisiimtų įsipareigojimų vykdymą, bei tai, kad UAB „Pegasta" atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktų ieškovei nerašė ir neperdavė, konstatavo, kad patikrinimo metu surinkta pakankamai įrodymų, jog ūkinės operacijos tarp UAB „Pegasta" ir ieškovės realiai neįvyko. Patikrinimų duomenys patvirtina, jog nei UAB „Plastalfa", nei UAB „Sikera“, nei UAB „Spausdintuvų centras" paslaugų, pagal sutartis su ieškove realiai neatliko. Apibendrinant visą atliktų patikrinimų medžiagą konstatuotina, kad surinkta pakankamai įrodymų, paneigiančių ieškovės teisę atskaityti 1048301 Lt PVM pagal UAB „Elda ir partneriai", UAB „Myxum", UAB „Transima", UAB „Pegasta", UAB „Plastalfa", UAB „Sikera", UAB „NBR", UAB „Spausdintuvų centras“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Inspekcija 352384 Lt sumažino ieškovės pagal 2003 m. lapkričio 28 d.- 2006 m. vasario 24 d. laikotarpiu UAB „Likurgas", UAB „Lavisos agrogrupė", UAB „Lavisos koncernas", J. B. individualiai įmonei išrašytas PVM sąskaitas faktūras deklaruotą pardavimų PVM. Patikrinimo metu nustatyta, kad ieškovė neatliko paslaugų, numatytų paslaugų sutartyse su šiomis bendrovėmis, bet sudarė tris Jungtinės veiklos sutartis bei paslaugos sutartį su UAB „Pegasta"; Kompiuterinių tinklų administravimo sutartis su UAB „Plastalfa", UAB „Sikera" ir UAB „Spausdintuvų centras". Paslaugų pardavimas ieškovei tiesiogiai siejamas su UAB "Pegasta", UAB „Plastalfa", UAB „Sikera", UAB „Spausdintuvų centras" neva vykdyta apmokestinamąja veikla. Kaip anksčiau minėta, tuos darbus ir paslaugas minėtos bendrovės realiai neatliko. Todėl nėra pagrindo teigti, kad UAB „Likurgas", UAB „Lavisos koncernas", UAB „Lavisos agrogrupė" ieškovei sumokėjo būtent už PVM sąskaitose faktūrose nurodytas paslaugas ir, kad tai yra susiję su ieškovės PVM apmokestinamąja veikla. Dėl to ieškovės deklaruotas pardavimo PVM pagrįstai sumažintas 352384 Lt suma. Pateikta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima neabejotinai teigti, jog UAB „Pegasta", UAB „Myxum", UAB Transima", UAB „Elda ir partneriai“ vardu išrašyti buhalterinės apskaitos dokumentai neatspindi tikrojo įvykdytų operacijų turinio, t. y., juose nurodyti rekvizitai nepatvirtina, kad šiuose dokumentuose nurodytos ūkinės operacijos faktiškai įvyko tomis aplinkybėmis, kurios atspindėtos šiuose apskaitos dokumentuose, todėl darytina išvada, kad tokie dokumentai nepagrindžia ieškovės faktiškai patirtų atskaitymų. Konstatuotina, jog ieškovė faktiškai nepatyrė minėtų įmonių vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose bei sumokėjimo dokumentuose nurodytų išlaidų ir pagal šiuos dokumentus ieškovė negalėjo pagrįsti leidžiamų atskaitymų. Inspekcija pagrįstai ieškovės iš UAB „Likurgas“, UAB „Lavisos koncernas“, UAB „Lavisos agrogrupė“ bei J. B. IĮ gautus pinigus pripažino pajamomis iš kitos veiklos ir atitinkamai perskaičiavo ieškovės apmokestinamąjį pelną. Patikrinimo metu nustatyti Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimai. Ieškovė, pažeisdama šio įstatymo 4, 6, 13 straipsnių nuostatas, laikotarpiu nuo 2003 m. lapkričio - 2005 m. kovo mėn. buhalterinėje apskaitoje fiksavo neįvykusias ūkines operacijas ir dėl to netinkamai apskaičiavo ir deklaravo pardavimo PVM pagal sudarytas sutartis su UAB „Likurgas", UAB „Lavisos koncernas", UAB „Lavisos agrogrupė", J. B. individualia įmone, ieškovės vyr. buhalterės buhalterinės apskaitos įrašuose apskaitė neįvykusias ūkines operacijas, ieškovės vadovas D. P., būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, nesivadovavo minėto įstatymo 21 str. nuostatomis. Patikrinimo metu padaryta pagrįsta išvada, kad ieškovės išrašytose PVM sąskaitose faktūrose UAB „Likurgas", UAB „Lavisos koncernas", UAB „Lavisos agrogrupė", J. B. IĮ galimai siekta įteisinti iš anksto suplanuotus, realiai neįvykusius sandorius. Visuma aplinkybių, susijusių su minėtomis ūkinėmis operacijomis, rodo, kad ieškovės veiksmuose yra pagrindo įtarti piktnaudžiavimą mokesčių įstatymu. Piktnaudžiavimą mokesčio įstatymu pagrindžia ieškovės prekių įsigijimo aplinkybės, atsiskaitymo aplinkybės ir kitos patikrinimo metu nustatytos aplinkybės. Pažymėtina, kad konstatavus neįvykusias ūkines operacijas tarp mokesčių mokėtojų nėra pagrindo nustatinėti nesąžiningumą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2004 m. spalio 27 d. nutarties kontekste mokesčių mokėtojo nesąžiningumas yra neatsiejamas nuo konkrečios ūkinės operacijos. Todėl neįmanoma vertinti mokesčių mokėtojo sąžiningumo dėl to, kas realiai neįvyko.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atstovas patvirtino atsiliepime išdėstytus argumentus.

Atsiliepimu į ieškinį (b.l. 49-59, t. 9) atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos prašo ieškinį atmesti. Savo poziciją atsakovė grindžia analogiškais trečiojo asmens atsiliepime nurodytiems argumentais.

Teismo posėdžio metu atstovas patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus.

Liudytojas K. Ž. parodė, kad dirbo UAB „Sikera“. UAB „Sikera“ bendradarbiavo su UAB „Kartesu“ automobilių aikštelės eksploatavime. UAB „Sikera“ stebėjo srautus, rūpinosi apsauga, sargai saugojo aikštelę. Spaustuvėje užsakydavo bukletus, reklamines brošiūrėles. Taip pat prižiūrėjo kompiuterinius tinklus. Kompiuterių priežiūrai buvo įrengtas atskiras padalinys.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytojas K. S. parodė, kad yra UAB „Lavisos agrogrupė“ direktorius. Įmonė yra Kupiškyje. UAB „Kartesas“ pakeitė instaliaciją, sudėjo kompiuterius, įvedė signalizaciją ir viską prižiūrėjo.

Liudytoja G. P. parodė, kad ji atliko patikrinimą. UAB „Myxum“ buvo žuvies perdirbimo įmonė ir tuo metu veiklos nevykdė. UAB „Elda ir partneriai“ veiklos nevykdė, darbuotojų nebuvo, patalpų neturėjo. Įmonė vertėsi trikotažo gaminių gamyba. Dokumentų dėl lankstinukų nėra, niekas nepatvirtino, kad lankstinukus įsigijo B UAB „Kartesas“. UAB „Kariesas“ buvo pradėtas tikrinti 2005 05 10. Ekonomine logika vadovaujantis tie sandoriai UAB „Kartesas“ buvo nuostolingi. Aktai didino sąnaudas, o tai mažino pelną, pelno mokestį ir PVM. UAB „Transima“ išrašė žymiai daugiau PVM sąskaitų – faktūrų. Aiškino, kad spausdinimo darbus atliko patys, tačiau buvo tik du darbuotojai. Negalėjo lankstinukų spausdinti ir įsigyti. UAB „Verateksas“ neveikė, resursų, turto neturėjo. UAB „Sikera“ direktorius paaiškinime negalėjo pasakyti kas dirbo, kiek darbuotojų buvo, ką darė. Kontrolė buvo vykdoma vaizdo kamerų dėka. Spausdino „Manteiga“. Ji pateikė vieną užsakymą per 2005 metus, atliko vieną darbą, atspausdino 1000 vnt. lankstinukų. Tai nesutapo su tuo, ką pateikė UAB „Kartesas“ ir todėl negalėjo pamažinti sąnaudų. UAB „NBR“ pati reklaminės medžiagos nespausdino, nes neturėjo resursų. Sakė, kas spausdino „Arx Baltic“ir UAB „Autominutė ir Ko“. „Arx Baltic“ paneigė tai, o UAB „Autominutė ir Ko“ lankstinukus spausdino savo vardu ir juos spausdino UAB „Manteiga“. UAB „Autominutė ir Ko“ sąskaitų neišrašė. Vadinasi, UAB „NBR“ neturėjo ką perduoti UAB „Kartesas“. Tarp UAB „Kartesas“ ir UAB „NBR“ faktiškų veiksmų nebuvo. Sutartyse tarp UAB „Kartesas“ ir UAB „Lavisos koncernas“, UAB „Lavisos agrogrupė“, UAB „Lavisa“ nurodyta daug darbų. UAB „Kartesas“ jiems atlikti resursų neturėjo, todėl samdė 4 įmones. Buvo sudaryta sutartis tarp UAB „Kartesas“ ir UAB „Pegasta“, kuri nei darbuotojų, nei resursų neturėjo. Todėl UAB „Pegasta“ kreipėsi į UAB „Verateksas“. Buvo forminamos tik sąskaitos ir aktai. UAB „Verateksas“ neveikė, resursų darbams atlikti neturėjo. Buvo sudaryta sutartis su UAB „Plastalfa“, kuri resursų ir darbuotojų neturėjo, o buvo tik forminami aktai ir rašomos sąskaitos. Buvo sudaryta sutartis su UAB „Spausdintuvų centras“. Šią įmonę patikrino Vilniaus VMI. UAB „Spausdintuvų centras“ net nežinojo kokias paslaugas turi teikti UAB „Kartesas“, pagal jų paaiškinimus jie prižiūrėjo UAB „Kartesas“ techniką. Dvigubo apmokestinimo nėra, nes UAB „Myxum“ ir UAB „Sikera“ turi mokėti pardavimo PVM, o UAB „Kartedsas“ turi mokėti pirkimo PVM. Liudytoja taip pat nurodė, kad nors ji patikrinimą pradėjo, kai dar veikė automobilių aikštelė, tačiau jai spausdinta medžiaga nebuvo pateikta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Teismas iš esmės sutinka su atsakovės ir trečiojo asmens motyvais ir argumentais dėl ko ieškinys atmestinas.

Pirma, teismas sutinka su išvada, jog ieškovė, pažeisdama LR 2002 m. kovo 5 d. redakcijos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 89 straipsnio 1 dalies nuostatas ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. kovo 1 d. įsakymu Nr.VA-29 patvirtintą PVM deklaravimo tvarką, 2005 m. vasario mėn. buhalterinės apskaitos registruose apskaitė teisingai, tačiau PVM deklaracijoje neteisingai deklaravo PVM apmokestinamų tiekimų sumas (deklaracijos 11 eil.), pardavimo PVM sumas (deklaracijos 26 ir 30 eilutės), įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM (deklaracijos 22 eilutė): deklaruota 60267 Lt pardavimo PVM, patikrinimo metu pagal pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta 68491 Lt pardavimo PVM suma, t. y 8224 Lt didesnė negu deklaruota. Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM deklaruota 69269 Lt, patikrinimo metu pagal pateiktus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta pirkimo PVM suma -78108 Lt, arba 8839 Lt didesnė negu deklaruota. Dėl šių priežasčių patikrinimo akte 8224 Lt padidintas 2005 m. vasario mėn. pardavimo PVM ir 8839 Lt padidintas pirkimo PVM ir todėl tai yra pažeidimas. Šio pažeidimo ieškovė neginčija.

Antra, teismas sutinka su išvada, kad, įvertinus patikrinimo metu surinktą informaciją dėl ieškovės pardavimo sandorių su UAB „Likurgas", UAB „Lavisos koncernas", UAB „Lavisos agrogrupė", J. B. įmone už neatliktas paslaugas bei pirkimo sandorių su UAB „Pegasta", UAB „Plastalfa", UAB „Elda ir partneriai", UAB „Sikera", UAB „NBR", UAB „Spausdintuvų centras", UAB „Myxum" pagal juridinės galios neturinčius dokumentus, nustatyta, kad ieškovė, pažeisdama 2002 m. kovo 5 d. redakcijos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 64 str. 1 d., 80 str. 1 d. nuostatas, apskaičiuodama mokėtiną į biudžetą PVM, nepagrįstai atskaitė 1048301 Lt pirkimo PVM pagal UAB „Elda ir partneriai", UAB „Myxum", UAB „Pegasta", UAB „Transima", UAB „Plastalfa", UAB „Sikera", UAB „NBR", UAB „Spausdintuvų centras" vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Tai yra pažeidimas. Ieškovė nepateikė objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog PVM buvo atskaitomas pagal juridinę galią turinčius dokumentus, t.y. ieškovė nepaneigė aukščiau nustatyto, kad dokumentai neturi juridinės galios.

Trečia, teismas sutinka su mokesčių administratoriaus nurodytu pažeidimu, kad ieškovė, pažeisdama Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 str. 1 d. 3 p. nuostatas, nepagrįstai apskaičiavo pardavimo PVM pagal bendrovėms "Likurgas", "Lavisos koncernas", "Lavisos agrogrupė" ir J. B. įmonei išrašytas PVM sąskaitas-faktūras: laikotarpiu nuo 2003 m. lapkričio 1 d. iki 2003 m. gruodžio 31 d. - 35440 Lt; nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d. - 217218 Lt; nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. - 85963 Lt; nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2006 m. liepos 31 d.- 13763 Lt. Iš viso nepagrįstai apskaičiavo 352384 Lt pardavimo PVM (patikrinimo akto 33 lentelė). Tai yra pažeidimas. Teismas sutinka su aukščiau nurodytais motyvais ir į bylą pateiktais įrodymais, patvirtinančiais, kad paslaugos suteiktos nebuvo. Ieškovė šiam pažeidimui paneigti objektyvių įrodymų nepateikė.

Dėl UAB „Myxum“

Ieškovė nesutinka, kad sandoriai su UAB „Myxum“ sukėlė abejones. Tačiau šiam savo teiginiui pagrįsti nepateikė objektyvių įrodymų. Tuo tarpu patikrinimo metu buvo nustatyta, kad sandorių su UAB „Kartesas“ sudarymo metu UAB „Myxum“ veiklos nevykdė, dirbančiųjų nebuvo. Šių aplinkybių ieškovė nepaneigė. Tas pat konstatuotina ir apie santykius tarp UAB „Myxum“ ir UAB „Transima“.

UAB „Kartesas“ buvo sudariusi sutartis dėl automobilių stovėjimo aikštelės nuomos su SP UAB „Marijampolės autobusų parkas“ ir UAB „Fotolis“. Tačiau buvo nustatyta, kad UAB „Fotolis“ neturėjo nuomos ir/ar subnuomos teisės į paminėtą aikštelę, nors pagal sutartį su UAB „Fotolis“ nuomos kaina buvo žymiai didesnė. Tikslu šią aikštelę eksploatuoti UAB „Kartesas“ sudarė sutartis su 4 įmonėmis. Sandorių su šiomis įmonėmis pagrįstumas VMI sukėlė abejones.

Dėl UAB „Elda ir partneriai“

Buvo sudaryta sutartis su UAB „Elda ir partneriai“. Šios paslaugos buvo įformintos 6 PVM sąskaitomis – faktūromis. Atlikti darbai buvo įforminami darbų ir produkcijos priėmimo – perdavimo aktais. Tačiau mokesčių inspekcija nustatė, kad UAB „Elda ir partneriai“ įregistruota veikla - viršutinių drabužių siuvimas, įmonė nei pastatų, nei žemės neturi. Nuo 2003 08 07 buvo vykdoma bendrovės direktoriaus paieška. Įmonėje 2003 birželio – gruodžio mėnesiais dirbo 4 darbuotojai, nors prieš tai – 46-68. Patalpų nuomos sutartis nutraukta nuo 2003 02 12. Direktorius paaiškinime nurodė, jog jokių sandorių su UAB „Kartesas“ nesudarė, jis buvęs tik statytinis. Jis buvo Teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal LR BK 222str. ir 223str. Nurodytų aplinkybių ieškovė nepaneigė.

Dėl UAB „Transima“

Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad UAB „Kartesas“ su UAB „Transima“ sudarė sutartis: 2003 10 06 jungtinės veiklos, 2004 01 06 paslaugų tiekimo, 2004 02 20 prekių pirkimo - pardavimo

tikslu gautas prekes/paslaugas perparduoti J. B. įmonei. Sutartyse nurodytas paslaugas/darbus UAB „Transima“ įformino pagal 9 PVM sąskaitas – faktūras. Viso UAB „Transima“ B UAB „Kartesas“ sumokėjo 994027 Lt . Tačiau Vilniaus apskrities VMI atlikus patikrinimą, buvo nustatyta, kad prekes/paslaugas minėtu laikotarpiu parduotas UAB „Kartesas“ UAB „Transima“ įsigijo iš UAB „Verateksas“ ir UAB „Myxum“. Atlikus UAB „Verateksas“ patikrinimą, buvo nustatyta, kad ši įmonė buvo įregistruota 1997 07 31 adresu Savanorių pr. 286, Kaune. Atsakovė pažymi, kad tuo pačiu adresu buvo įregistruota ir aukščiau paminėta UAB „Elda ir partneriai“. Taip pat yra nustatyta, kad UAB „Verateksas“ ir UAB „Elda ir partneriai“ vykdė tą pačią veiklą, nuomojo tas pačias patalpas. SODROS duomenimis UAB „Verateksas“ direktoriumi paskirtas Vytautas Butkus įmonėje niekada nebuvo įdarbintas. Nuo 2002 05 27 UAB „Myxum“ taip pat negalėjo suteikti paslaugų ar parduoti prekių dėl aukščiau nurodytų aplinkybių. Be to, ieškovė su UAB „Transima“ 2004 08 10 sudarė dar vieną paslaugų tiekimo sutartį dėl automobilių aikštelės. Sutartyje prisiimtus įsipareigojimus UAB „Transima“ įformino atliktų darbų aktais ir PVM sąskaitomis – faktūromis. Tačiau B UAB „Kartesas“ nors ir apmokėjo už patiektą produkciją (reklaminiai bukletai, sieniniai kalendoriai, įdėklai), tačiau gautos produkcijos neužpajamavo, produkcijos nurašymo aktų nėra. UAB „Transima“ vadybininkas paaiškinime nurodė, kad nurodytomis sąskaitomis – faktūromis ir aktais įformintų darbų /paslaugų UAB „Transima“ iš nieko neperpirko, kad įmonėje dirba du darbuotojai, kad įmonė ilgalaikio turto neturi. Jis taip pat nurodė, kad spausdinimo darbus atliko UAB „Ornada“ ir UAB „Grafus“, tačiau atlikus šių įmonių patikrinimą, buvo nustatyta, kad UAB „Transima“ spausdinimo paslaugos nebuvo suteiktos. Taip pat pažymima, kad nors pagal sutartį su SP UAB „Marijampolės autobusų parkas“ B UAB „Kartesas“ teikė įplaukų – išlaidų suvestines, tačiau jose nenurodė išlaidų pagal UAB „Transima“ išrašytas PVM sąskaitas – faktūras, todėl buvo padaryta išvada, kad B UAB „Kartesas“ realiai tokių išlaidų ir neturėjo. Dėl šių išvadų tikslu jas nuginčyti B UAB „Kartesas“ nepateikė objektyvių įrodymų. Aplinkybė, kad bylos nagrinėjimo metu buvo pateikti spausdiniai nesudaro pagrindo padaryti išvadai, kad tokie spausdinai nurodytais kiekiais ir nurodytu metu buvo atlikti. Pažymėtina ta aplinkybė, kad nepaneigti liudytojos G. P. parodymai, jog tikrinimo metu jokie spausdinai nebuvo teikiami.

Dėl UAB „Sikera“

B UAB „Kartesas“ su UAB „Sikera“ 2005 05 03 sudarė paslaugų tiekimo sutartį. Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą UAB „Sikera“ įformino 8 PVM sąskaitomis – faktūromis. Taip pat pateikti atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktai. Telšių apskrities VMI atliko UAB „Sikera“ patikrinimą. UAB „Sikera“ direktorius nurodė, kad bukletus spausdino UAB „Manteiga“. Patikrinus įmonę „Manteiga“ mokesčių inspekcija nustatė, kad per 2005 metus UAB „Sikera“ buvo atliktas tik vienas darbas – buvo atspausdinti 3000 vnt. kainų lapelių. Tuo tarpu UAB „Sikera“ įformino atspausdinusi 549135 vnt. Be to, buvo nustatyta, kad iki 2005 m. rugsėjo mėn., kuomet įmonė „Manteiga“ atspausdino 3000 vnt. lapelių, UAB „Sikera“ jau buvo įforminusi 487800vnt., nesutapo spausdiniai ne tik pagal kiekį, bet ir pagal pavadinimus. Taip pat buvo nustatyta, kad pati UAB „Kartesas“ turėjo sutartį su įmone „Manteiga“, kuri buvo pripažinta. Todėl padaryta išvada, kad tikrovėje šios ūkinės operacijos nebuvo įvykdytos. Šių aplinkybių ieškovė nenuginčijo. Liudytoju apklaustas tuo metu direktoriumi dirbęs K. Ž. parodymų dėl šių aplinkybių nedavė. Jis tik nurodė, kad buvo vykdomas automobilių aikštelės administravimas. Pažymėtina, kad jo parodymai yra labai abstraktūs, į daugelį klausimų jis atsakė, kad neprisimena kaip buvo.

Dėl UAB „NBR“

2005 11 29 B UAB „Kartesas“ sudarė sutartį su UAB „NBR“ dėl automobilių aikštelės administravimo. Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus UAB „NBR“ įformino 9 PVM sąskaitomis – faktūromis, už 1 440 662 Lt, taip pat pateikti darbų atlikimo – priėmimo aktai. Vyr. buhalterė paaiškinime nurodė, kad vaizdo aparatūra buvo nuomojama iš R. B. įmonės, o reklaminius bukletus nemokamai atspausdino UAB „Arx Baltica“ ir UAB „Autominutė“, įvairius darbus atlieka skirtingi darbuotojai. Patikrinus buvo nustatyta, kad tie patys darbuotojai tai dirba B UAB „Kartesas“ tai R. B. įmonėje, tai UAB „NBR“. UAB „Arx Baltica“ nurodė, kad sutartis su UAB „NBR“ yra pasirašyta, tačiau jokie darbai nėra atlikti. UAB „Autominutė ir Ko“ direktorius nurodė ir kartu pridėjo įrodymus, kad ši įmonė pati užsakė skrajutes UAB „Bangelė“ tikslu reklamuoti savo įmonę ir jas 25 000 vnt neatlygintinai perdavė UAB „NBR“. Todėl padaryta išvada, kad ūkinės operacijos tikrovėje neįvyko. Šiems teiginiams ir įrodymams paneigti ieškovė nepateikė jokių įrodymų.

Dėl veiklos, susijusios su kompiuteriais

Buvo nustatyta, kad UAB „Kartesas“ 2003 11 03 buvo sudaręs sutartis dėl techninės priežiūros ir kompiuterių tinklų administravimo: su UAB „Likurgas“, su UAB „Lavisos koncernas“, su UAB „Lavisos agrogrupė“.

Dėl UAB „Likurgas“

Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad UAB „Likurgas“ turi 8 kompiuterius, kurie sujungti į vieną tinklą, bendrovė naudoja apskaitos programą „Praima“, kurią aptarnauja ir koreguoja UAB „Proringas“, todėl iškilo abejonių dėl B UAB „Kartesas“ paslaugų dėl kompiuterinės įrangos priežiūros tikslingumo. UAB „Kartesas“ taip pat susitarė atlikti apsauginės, priešgaisrinės, pavojaus signalizacijos priežiūros paslaugas. Kadangi pateiktuose aktuose nėra informacijos apie suteiktas paslaugas, o visiškai nereikalingos tapo UAB „Kartesas“ atliekamos paslaugos: kas mėnuo atliekamos apsauginės – priešgaisrinės ir pavojaus signalizacijos patikrinimai bei remontas, įmonei nenurodžius kaip buvo atliekamas retransliuojamų signalų lygių matavimas, bei nepaaiškinus kodėl tos paslaugos buvo reikalingos, o dabar jų nebereikia, buvo padaryta išvada, kad ūkinės operacijos faktiškai neįvyko. Ieškovė nei procesiniuose dokumentuose, nei atstovai teismo posėdžio metu nepateikė jokių argumentų ir įrodymų apie tų paslaugų reikalingumą ir kaip jos buvo atliekamos, todėl teismas daro išvadą, kad šie teiginiai ginčo sprendimuose yra nepaneigti, todėl teisingi.

Dėl UAB „Lavisos koncernas“

Pagal 2003 11 03 sutartį B UAB „Kartesas“ priima techninei priežiūrai apsauginę – priešgaisrinę ir pavojaus signalizaciją, įrengtą koncerno objektuose, atlieka kompiuterinio tinklo administravimą. Paslaugos atliekamos kartu su partneriu pagal jungtinės veiklos sutartį. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad įmonei įvairias kompiuterinių programų instaliavimo, naudojimo, atnaujinimo, aptarnavimo ir konsultavimo paslaugas teikia įvairios Lietuvoje įregistruotos įmonės. Padarius patikrinimą, buvo padaryta išvada, kad UAB „Lavisos koncernas“ kompiuterinių tinklų administravimo paslaugas teikia įmonės, turinčios konkrečias programas, esančios atitinkamų programų turtinių teisių turėtojos, turinčios specialistus šioms paslaugoms atlikti. Tuo tarpu B UAB „Kartesas“ šioms paslaugoms atlikti neturi nei priemonių, nei specialistų. Tokią išvadą mokesčių inspekcija padarė dėl to, kad iš UAB „Lavisos koncernas“ direktoriaus paaiškinimo tapo aišku, jog apie B UAB „Kartesas“ atliekamas paslaugas buvo žinoma tik įmonės direktoriui ir apie viską buvo pranešama tik žodžiu. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad nurodytos paslaugos buvo suteiktos.

Dėl UAB „Lavisos agrogrupė“

Pagal 2003 11 03 sutartį B UAB „Kartesas“ priima techninei priežiūrai apsauginę – priešgaisrinę ir pavojaus signalizaciją, įrengtą UAB „Lavisos agrogrupė“ objektuose, atlieka kompiuterinio tinklo administravimą. Paslaugos atliekamos kartu su partneriu pagal jungtinės veiklos sutartį.

Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad aukščiau paminėtoms sutartims vykdyti B UAB „Kartesas“ buvo sudaręs kompiuterinių tinklų administravimo sutartis: 2005 01 03 su UAB „Plastalfa“; 2005 04 01 – su UAB „Sikera“; 2005 12 01 – su UAB „Spausdintuvų centras“ ir 2003 11 03 paslaugos sutartį su UAB „Pegasta“.

UAB „Kartesas“ direktorius paaiškinime nurodė, kad darbus pagal aukščiau paminėtas sutartis atliko UAB „Pegasta“. Tuo tarpu įmonių vadovai nurodė, kad visus darbus atliko išimtinai UAB „Kartesas“ darbuotojai. VMI nustatė, kad laikotarpiu nuo 2003 11 mėn. iki 2004 12 mėn. UAB „Pegasta“ dirbo 4 darbuotojai. UAB „Pegasta“ pagrindinė veikla 2003 nurodyta kitų betono, gipso ir cemento gaminių bei dirbinių gamyba, 2004 – konsultacinė verslo ir valdymo veikla. Todėl nustatyta, kad ši įmonė paslaugų neatliko.

Bet UAB „Pegasta“ 2003 11 04 sudarė sutartį su UAB „Verateksas“, o UAB „Verateksas“ neturėjo jokių resursų darbams atlikti ir apie tai išsamiai nurodyta aukščiau. Todėl buvo padaryta išvadą, kad faktiškai ūkinės operacijos nebuvo atliktos. Šiems teiginiams paneigti ieškovė nenurodė motyvų, nepateikė įrodymų.

Liudytojo K. S. parodymai, kad viską atliko UAB „Kartesas“ prieštarauja paties UAB „Kartesas“ direktoriaus paaiškinimams, kad darbus atliko UAB „Pegasta“, o UAB „Pegasta“ šiems darbams atlikti samdė kitas bendroves, todėl teismas jais nesivadovauja.

2005 01 03 UAB „Kartesas“ sudarė kompiuterinių tinklų administravimo sutartį su UAB „Plastalfa“. UAB „Plastalfa“ iki 2005 metų vykdyta veikla – statybinių medžiagų didmeninė prekyba. SODROS duomenimis šioje įmonėje 2003 metais dirbo trys darbuotojai, 2004 – 4; 2005 – 3, o nuo 2005 06 mėn. – 1. Patikrinimo metu VMI nepavyko nustatyti jokių faktinių įrodymų, patvirtinančių įvykusias ūkines operacijas tarp B UAB „Kartesas“ ir UAB „Plastalfa“. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų tas operacijas faktiškai įvykus.

2005 04 01 UAB „Kartesas“ su UAB „Sikera“ sudarė kompiuterinių tinklų administravimo sutartį. Apie bendrovę UAB „Sikera“ yra nurodyta aukščiau. Be to, nesutapo įmonių vadovų paaiškinimai apie atliktus darbus. Kita vertus, nors UAB „Sikera“ direktorius ir nurodė, kad darbus atlikti pasiūlė asmuo vardu Darius, tačiau tokiu vardu darbuotojo VMI nerado. Dėl to buvo padaryta išvada, kad tikrovėje tokios operacijos nebuvo atliekamos. Ieškovė priešingų įrodymų nepateikė. Taip pat liudytojas K. Ž. nors ir parodė, kad šiai sutarčiai vykdyti buvo sukurtas atskiras padalinys, kadangi UAB „Sikera“ vertėsi statyba, tačiau nepateikus įrodymų nei apie darbuotoją Darių, nei apie tai, kad buvo įkurtas atskiras padalinys, šio liudytojo parodymai nėra pakankamas įrodymas ūkinėms operacijoms pripažinti, jais teismas nesivadovauja.

2005 12 01 UAB „Kartesas“ sudarė kompiuterinių tinklų aptarnavimo sutartį su UAB „Spausdintuvų centras“. Atlikus patikrinimą įmonėje „Spausdintuvų centras“ buvo nustatyta, kad ši įmonė paslaugas teikė pačiai UAB „Kartesas“, naujų darbo vietų nekūrė, naktimis ir švenčių dienomis iškvietimų nebuvo, viską atliko darbo metu, naujų kompiuterių nediegė ir t.t. Todėl buvo padaryta išvada, kad UAB „Spausdintuvų centras“ kitoms įmonėms, išskyrus UAB „Kartesas“ jokių paslaugų neteikė. Ieškovė šiems argumentams nuginčyti jokių įrodymų nepateikė.

Todėl teismas, įvertinęs aukščiau nurodytą, sprendžia, kad yra įrodyta, jog aukščiau nurodytos ūkinės operacijos faktiškai nebuvo įvykdytos, ieškovė patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių nepaneigė, todėl sprendžia, kad ieškinyje nurodytais motyvais nėra pagrindo ieškinį tenkinti.

Kadangi ieškovė yra bankrutuojanti įmonė, kuri nuo žyminio mokesčio yra atleista, tai bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 83str. 1d. 8p., 96str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 2str., teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Rūta Palubinskaitė