Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Ž. Š. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015-04-17 nutarties, kuria panaikintas jam taikytas bausmės vykdymo atidėjimas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. Š. Kauno apylinkės teismo 2014-07-15 nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. ir 178 str. 1 d. subendrinta vienerių metų ir dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2013-01-30 ir 2013-10-30 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis ir 2013-12-16 Kauno apylinkės teismo nutartimi subendrintomis bausmėmis, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir galutinė subendrinta bausmė Ž. Š. skirta laisvės atėmimas trims metams ir vienuolikai mėnesių. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 8 p., 67 str. 1 d., 2 d., 4 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trims metams, paskiriant šias pareigas: tęsti darbą arba mokytis ir neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant Ž. Š. per du mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam J. N. padarytą ir nuosprendžiu priteistą turtinę žalą.

Kauno apylinkės teismo 2015-04-17 nutartimi Kauno apygardos probacijos tarnybos Kauno probacijos skyriaus teikimas tenkintas. Bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir Ž. Š. įpareigotas vykdyti 2014-07-15 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą trijų metų ir vienuolikos mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Motyvuojamoji dalis

Ž. Š. skundas atmetamas.

BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad, jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų arba ir po papildomų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdo ar padaro teisės pažeidimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų ir vykdyti likusią bausmės dalį. Taigi bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimui nereikia konstatuoti visų teismo skirtų įpareigojimų ar baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo, užtenka nustatyti bent vienos taikytos priemonės nevykdymo atvejį arba naujo teisės pažeidimo padarymo faktą. Kiekvienu atveju teismas privalo aiškintis, ar nuteistasis apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtų įpareigojimų nevykdė dėl svarbių, objektyvių priežasčių, ar jo elgesį lėmė subjektyvūs faktoriai, nenoras prisiimti atsakomybės už savo veiksmus ir vykdyti teisėtai nustatytų įpareigojimų.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas Ž. Š. taikytą bausmės vykdymo atidėjimą panaikino padaręs išvadą, kad probuojamasis asmuo nevykdė jam skirtų pareigų – tęsti darbą arba mokytis ir neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, taip pat jis padarė kelis naujus teisės pažeidimus. Ž. Š. teigimu, jis gyvenamosios vietos nėra pakeitęs, tiesiog motina, su kuria yra susipykęs, jį apkalba. Šiuos teiginius apygardos teismas vertina kritiškai ir atmeta. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Ž. Š. nepavyko atvesdinti į teismo posėdį, nes nuo 2014-11-08 savo motinos bute jis negyvena, su pastarąja susipykęs, išvyko gyventi pas giminaičius. 2015-04-16 teisiamojo posėdžio metu pats Ž. Š. patvirtino, jog su motina nebegyvena, persikraustė pas tetą. Analogiškas aplinkybes nurodė ir 2015-04-02 pateiktame paaiškinime Kauno probacijos skyriaus viršininkei. Taigi, šie duomenys patvirtina, kad apeliantas iš tiesų pakeitė savo faktinę gyvenamąją vietą ir apie tai neinformavo jo priežiūrą vykdančios institucijos.

Aukštesnės instancijos teismas atmeta Ž. Š. teiginius ir dėl pareigos tęsti darbą nevykdymo, nes bankrutavo firma, kurioje jis dirbo. Pareiškėjas buvo atleistas iš darbo, nes į jį neatvyko, t. y. dėl pravaikštos, o ne dėl pradėtos bankroto procedūros. Byloje esantis Įmonių bankroto valdymo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (toliau – Departamentas) l. e. direktoriaus pareigas S. A. raštas liudija, kad 2015-03-20 duomenimis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškeltą restruktūrizavimo, bankroto bylą ar pradėtą bankroto procesą ne teismo tvarka Departamentas duomenų neturi (b. l. 80). Darbo santykiai su Ž. Š. buvo nutraukti dar 2015-02-05, darbo biržoje jis užsiregistravo tik po trijų savaičių 2015-02-26 (b. l. 79), taigi ieškotis naujo darbo neskubėjo. Vėliau, nurodytu laiku neatvykęs į darbo biržą, iš jos buvo išbrauktas. Nors į darbo biržą neatvyko, nes buvo laikinai suimtas, tačiau ši informacija (apie jo atžvilgiu pradėtus naujus ikiteisminius tyrimus) vertintina neigiamai. Sutiktina, jog ikiteisminio tyrimo metu įtariamam asmeniui galioja nekaltumo prezumpcija, tačiau Ž. Š. yra padaręs ir kelis šiurkščius administracinės teisės pažeidimus: vairavo būdamas neblaiviu, kai nustatytas vidutinis girtumas, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, kai teisė vairuoti yra atimta, taip pat buvo viešoje vietoje, būdamas neblaivus ir taip įžeisdamas žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę. Dar keli jo atžvilgiu priimti nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose yra neįsiteisėję, tačiau pirmosios instancijos teismo Ž. Š. minėtose bylose yra pripažintas kaltu. Paskutinis nutarimas teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis priimtas 2015-04-30 dėl 2015-04-13 padaryto administracinio teisės pažeidimo – smulkios svetimo turto vagystės. Minėti duomenys patvirtina, jog teisės pažeidimai daromi sistemingai, Ž. Š. nesistengia taisyti savo elgesio, nededa pastangų keisti netinkamo gyvenimo būdo, priešingai, asocialus elgesys vis stiprėja, pastebima priklausomybė nuo alkoholio, tačiau priemonių spręsti šią problemą nesiimama. Visa tai įvertinus, apygardos teismas daro išvadą, kad apeliantas nepateisino teismo jam parodyto pasitikėjimo, Ž. Š. piktnaudžiauja paskirta švelnia bausme ir nemato prasmės keistis. Toliau taikant bausmės vykdymo atidėjimą, Ž. Š. nebus sulaikytas nuo naujų nusikalstamų veiksmų darymo ir nebus pakankamai nubaustas. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu - paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet bendrąją prevenciją. Nagrinėjamu atveju Ž. Š. elgesys kelia grėsmę tiek jo paties, tiek ir visos visuomenės saugumui, todėl jam turi būti taikomas griežtesnis režimas nei probacijos tarnybos vykdoma priežiūra.

Tai, kad nukentėjusiajam buvo atlyginta padaryta turtinė žala, nekeičia susiklosčiusios situacijos. Ž. Š. piktybiškai nesilaiko jam nustatytų įpareigojimų, daro naujus teisės pažeidimus ir to pakanka, jog būtų priimtas sprendimas panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą. Jokių naujų aplinkybių, kurios nebūtų žinomos pirmosios instancijos teismui, Ž. Š. savo skunde aukštesnės instancijos teismui nepateikė, todėl skundžiama nutartis paliekama galioti, o Ž. Š. skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

Ž. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.