- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-19
- Bylos Nr.
- e2A-134-856/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12847-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Jurgelienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Lina Muchtarovienė
- Ieškovas
- P. A.
- Atsakovas
- S. P.
- Trečiasis asmuo
- G. Š., D. V.
- Kategorijos
- 3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.3.5Tėvystės (motinystės) nuginčijimas
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.4.1.4Bylų dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nagrinėjimo ypatumai
- 3.3.1.19.2Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies) ir priimti naują sprendimą
- 3.3.1.19.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Almos Jurgelienės, Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Linos Muchtarovienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo P. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1340-1093/2024 pagal ieškovo P. A. ieškinį atsakovei S. P. dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, tretieji asmenys G. Š. ir D. V..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas P. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti, kad V. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., nėra ieškovo P. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., tėvas, ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., tėvas yra B. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m.
2. Ieškinyje nurodė, kad jo gimimo liudijime nurodyta: tėvas - A. V., V., o motina - A. S., V., tačiau įrašas apie tėvą šiame gimimo liudijime yra neteisingas, nes V. A. nėra ieškovo biologinis tėvas. Jo biologinis tėvas yra B. Š.. V. A. yra ieškovo senelis. V. A. į ieškovo gimimo dokumentus tėvu buvo įrašytas vien dėl to, kad būtų užpildyta gimimo dokumento grafa apie tėvą, nes ieškovo mama atsakovė S. A. (dabar - S. P.) pagimdė ieškovą būdama netekėjusi, o tikrasis ieškovo tėvas B. Š. atsisakė ją tuo metu vesti bei vedė kitą moterį - G. D., kuri pagimdė sūnų G. Š.. Pagal to meto tradicijas buvo privalu gimimo dokumentuose nurodyti abu tėvus. B. Š. atsisakius vesti atsakovę, ši toliau jokių santykių su juo nepalaikė ir įregistruojant vaiko gimimą jo tėvu įrašymui gimimo dokumentuose nurodė savo tėvą - ieškovo senelį V. A.. Tai, kad ieškovas yra B. Š. sūnus, gali patvirtinti ir šio asmens sūnus G. Š., patvirtina ir V. Č. (mergautinė pavardė (duomenys neskelbtini)) - B. Š. sesers, (duomenys neskelbtini) testamentas, kuriame nurodyta, jog visą savo turtą palieka lygiomis dalimis savo sūnėnams: G. Š. ir P. A.. Ieškovo mama jam esant nepilnamečiui papasakojo apie tai, kad V. A. nėra jo tėvas, konkrečios datos jis neatsimena. Ieškovas 1984 metais vedė, po santuokos sudarymo gimė vaikai, kurie paskatino jį ieškoti tikrojo tėvo. Ieškovo mama papasakojo jam apie B. Š. motiną Z. Š. ir seserį V. Č.. Ieškovas jas susirado 1994 metais. V. Č. ieškovą supažindino su jo broliu G. Š., jie giminystės ryšį palaiko iki dabar. Ieškovas kreipėsi į UAB „Diagnostikos laboratorija“, kad būtų DNR tyrimu nustatyta, ar B. Š. yra ieškovo P. A. biologinis tėvas. Atlikus DNR tyrimą, teismo medicinos specialisto P. P. 2023 m. rugsėjo 12 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta: „P. A. ir G. Š. su 99,982 % tikimybe yra broliai, tiriamieji dalinasi bendra biologine vyriškąja Y linija.“
3. Ieškovo teta V. Č. mirė (duomenys neskelbtini). Iki pat jos mirties ieškovas palaikė su ja glaudžius ryšius, V. Č. (duomenys neskelbtini) buvo suteikusi ieškovui įgaliojimą tvarkyti, valdyti ir disponuoti jos lėšomis banke. (duomenys neskelbtini) ji išdavė ieškovui kitą – visaapimantį - įgaliojimą atstovauti jos interesams santykiuose su fiziniais ir juridiniais asmenimis, pagal kurį veikdamas jis sprendė visus klausimus, susijusius su V. Č. bei jos turtu. V. Č. (duomenys neskelbtini) surašė oficialų notaro patvirtintą testamentą, kuriuo savo nekilnojamąjį turtą - butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), paliko ieškovui. Vėliau paaiškėjo, jog V. Č. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) surašė ir asmeninius testamentus, kuriais savo aukščiau nurodytą butą paliko D. V., teismas šiuos testamentus patvirtino. Ieškovas pateikė ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriuo prašo pripažinti negaliojančius V. Č. asmeninius testamentus bei pripažinti galiojančiu (duomenys neskelbtini) testamentą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi įpareigojo ieškovą pateikti giminystės ryšį su V. Č. patvirtinančius įrodymus, o ieškovo giminystę su V. Č. gali įrodyti nustatyti faktai, kad ieškovas yra V. Č. brolio B. Š. sūnus.
Atsiliepimas
4. Atsakovė S. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad visiškai pripažįsta ieškovo ieškinį ir sutinka su ieškinio reikalavimais. Atsakovė patvirtino, kad V. A. yra ieškovo senelis, o ne tėvas, nes jam gimus buvo įrašytas klaidingas įrašas, tėvu nurodant V. A..
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 15 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, priteisė trečiajam asmeniui D. V. iš ieškovo P. A. 700 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė valstybei iš ieškovo P. A. 27,85 Eur pašto išlaidų.
6. Teismas nurodė, kad biologinė tiesa apie ieškovo kilmę tuo aspektu, jog gimimo liudijime kaip tėvas įrašytas asmuo iš tiesų nėra ieškovo tėvas, ieškovui buvo žinoma nuo vaikystės, tačiau jis iki pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 8 d. nutarties, kuria pareikalauta pateikti į civilinę bylą įrodymus, pagrindžiančius ieškovo ir V. Č. giminystės ryšį, gavimo jokių veiksmų dėl savo tikrosios kilmės nustatymo ir teisinio pripažinimo nesiėmė. Ieškovas teismo posėdyje paaiškino, kad jis tokių veiksmų ir nebūtų ėmęsis, jei ne minėta civilinė byla, nes jis pats tiesą apie savo kilmę žinojo, spėjamo tėvo B. Š. giminaičiai, kuriuos jis susirado savo vaikų skatinamas 1994 m., jį priėmė, pripažino, dėl to ieškovas jokio poreikio juridiškai įteisinti savo kilmę nejautė. Teismas vertino, jog šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovas į teismą su ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo visų pirma kreipėsi ne siekdamas nustatyti ir teisiškai pripažinti savo kilmę, o dėl kito tikslo.
7. Teismas nustatė, kad ieškovo gimimo liudijime kaip ieškovo tėvą įrašius V. A., tarp jo ir ieškovo atsirado įstatymų nustatytos teisės ir pareigos, grindžiamos vaiko kilme. Šias teises ir pareigas V. A. prisiėmė savanoriškai ir jas vykdė – ieškovą augino ir globojo iki paauglystės. Ieškovo senelis V. A. iki pat savo mirties (mirė (duomenys neskelbtini) m.) nesiėmė jokių veiksmų šiam juridiniam ryšiui nutraukti, nors, kaip teigė ieškovas teismo posėdžio metu, jis buvo įgalus ir šviesaus proto, taigi, tokią galimybę turėjo. Tuo tarpu jokio ryšio su B. Š. ieškovas neturėjo, šio asmens net nepažinojo. B. Š. galimai ir nežinojo, kad galbūt buvo ieškovo tėvas, nes ieškovo motina B. Š. nepranešė, jog laukiasi, vėliau nereikalavo išlaikymo, apie brolį vaikystėje nieko nežinojo ir trečiasis asmuo G. Š.. Šeiminiai ir emociniai ryšiai siejo ieškovą ir V. A., o su B. Š. ieškovas neturėjo jokio santykio, juolab grindžiamo tėvyste. Be to, ieškovo motina, net ir ištekėjusi, nesiėmė veiksmų V. A. tėvystei nuginčyti. Teismas padarė išvadas, kad V. A. savo noru apsiėmė vykdyti įstatymų nustatytas pareigas, grindžiamas vaiko kilme, savo netekėjusios dukters vaikui, jis šias pareigas vykdė ir tokia situacija visus šio santykio dalyvius tenkino labai ilgą laiką, V. A. savo valios nepakeitė iki pat savo mirties ir ši valia turi būti gerbiama.
8. Teismas vertino, kad ieškovo siekis pateikti teismo pareikalautus įrodymus, patvirtinančius ieškovo giminystės ryšį su V. Č. (spėjamo tėvo seserimi), jo inicijuotoje civilinėje byloje dėl V. Č. testamentų pripažinimo negaliojančiais, yra teisėtas ir suprantamas, tačiau nėra svarbesnis už šeimos stabilumo išsaugojimą. Ieškovas, inicijavęs civilinę bylą dėl asmeninių testamentų pripažinimo negaliojančiais, siekia ne spėjamo tėvo, o jo sesers palikimo. Ieškovo reikalavimas nutraukti ilgus metus besitęsusį tėvystės santykį, kad ieškovas galėtų pateikti įrodymus į kitą bylą, siekdamas paveldėti su tėvystės santykiu nesusijusio asmens turtą, nėra proporcinga priemonė ieškovo tikslui pasiekti. Dėl to teismas ieškovo reikalavimo pripažinti, kad V. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., nėra jo tėvas, netenkino.
9. Teismas nurodė, kad netenkinus prašymo nuginčyti tėvystę, dėl reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį tėvystės faktą plačiau nepasisako ir įrodymų nevertina, kadangi tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo liudijime apie tėvą.
10. Teismas konstatavo, kad trečiasis asmuo D. V. nėra tėvystės nuginčijimo teisinio santykio dalyvė ir negali reikalauti taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo. Trečiasis asmuo turi suinteresuotumą tik dėl ieškovo reikalavimo nustatyti tėvystę, o šiam reikalavimui ieškinio senatis netaikoma. Tačiau, atmetus ieškinį, trečiojo asmens prašymas taikyti ieškinio senatį nebėra juridiškai reikšmingas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
11. Ieškovas P. A. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 15 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti; priimti naujus įrodymus – Vilniaus regioninio valstybės archyvo Utenos filialo 2024 m. balandžio 10 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkinių knygų asmeninės sąskaitos 1958-1960, 1961-1963, 1973-1975 išrašus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Ieškovo gimimo dokumentuose jo tėvu įrašius V. A., tarp ieškovo ir V. A. jokie tėvystės faktiniai santykiai nesusiformavo. V. A. ir ieškovą siejo senelio ir anūko santykiai, ieškovas V. A. vadino seneliu. Ieškovo motinai registruojant savo vaiko (ieškovo) gimimą, (duomenys neskelbtini) Gimimo akto įraše Nr. (duomenys neskelbtini) ji nenurodė jokių konkrečių duomenų apie vaiko tėvą, buvo nurodytas tik vaiko tėvo vardas – V.. Ieškovas ir V. A. nebuvo šeima, kuri suprantama siaurąja prasme, t. y. tėvai ir jų vaikai.
11.2. Byloje nėra įrodymų ir apie tai, kad V. A. būtų savo noru prisiėmęs vykdyti ar vykdė kokias nors ieškovo tėvo pareigas. Senelio pareigų vykdymas negali būti prilygintas, tapatinamas su tėvo pareigų vykdymu. Tėvystės įrašas tuo metu nebuvo sureikšmintas nei ieškovo, nei jo motinos ar senelio V. A., jis jiems nekėlė jokių neigiamų pasekmių, tad ir nebuvo ginčijamas.
11.3. Ieškovo siekis nuneigti neteisingą įrašą jo gimimo dokumentuose apie tėvą, yra teisėtas, ieškovas turi teisę žinoti savo tikrąją kilmę ir teisiškai ją įtvirtinti.
11.4. Tai, kad ieškovas nurodė, jog jo reikalavimas nuginčyti įregistruotą tėvystę grindžiamas ir tuo, kad reikia pateikti teismui giminystės įrodymus testamentų nuginčijimo byloje, negali pakeisti V. A. ir ieškovo teisinio santykio turinio. Ieškovo teisė siekti teisiškai pripažinti savo tikrąją kilmę negali būti paneigiama.
11.5. Byloje yra pateiktas mokslu pagrįstas įrodymas - DNR tyrimas, kuris 99,982 % patvirtina, kad P. A. ir G. Š. yra broliai pagal vyriškąją Y liniją, o tai patvirtina, kad jų tėvas yra tas pats asmuo - B. Š.. Teismas nepagrįstai nenagrinėjo klausimo ir dėl tėvystės nustatymo, nors kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, jog tokiose bylose turi būti nagrinėjamos visos aplinkybės.
Atsiliepimas
12. Atsakovė S. P. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Vien dėl tos aplinkybės, kad ieškovo gimimo dokumentuose tėvu įrašytas V. A., tarp ieškovo ir V. A. jokie tėvystės faktiniai santykiai nesusiformavo.
12.2. Ieškovas siekia žinoti savo kilmę ir biologinius tėvus bei teisiškai pripažinti ir nustatyti savo kilmę.
13. Trečiasis asmuo D. V. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Ieškovo motinos tėvas V. A., ieškovo senelis, iki pat savo mirties žinojo, jog jis ieškovo gimimo liudijime yra nurodytas jo tėvu ir iki pat savo mirties šios tėvystės neginčijo. Ieškovas teismo posėdyje paaiškino, kad jis tokių veiksmų nebūtų ėmęsis, jei ne civilinė byla. Ieškovas nuo gimimo ((duomenys neskelbtini)) iki 1974 m. gyveno pas V. A., jo šeimoje kaime, V. A. rūpinosi jo sveikata, jo dvasiniu ir moraliniu ugdymu, sudarė jam sąlygas mokytis, nes ieškovas lankė vietinę vidurinę mokyklą, kurioje baigė 8 klases.
13.2. Jokio ryšio su manomu tėvu B. Š. ieškovas neturėjo ir jo nepažinojo. Ieškovo kilmė iš tėvo yra patvirtinta oficialiu dokumentu – gimimo liudijimu, kuriame įrašas apie ieškovo tėvystę nėra paneigtas. Ieškovas beveik iki 65 metų neginčijo V. A. tėvystės nors nuo vaikystės žinojo, kad jis nėra jo tėvas, ir tokia situacija jį tenkino iki pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 8 d. nutarties, kuria pareikalauta pateikti į civilinę bylą įrodymus apie ieškovo ir V. Č. giminystės ryšį.
14. Trečiasis asmuo G. Š. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo, kad palaiko savo poziciją, išreikštą bylos nagrinėjimo metu pirmojoje instancijoje, ir ieškovo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
15. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Dėl naujų įrodymų
16. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu prašo priimtu naujus įrodymus – Vilniaus regioninio valstybės archyvo Utenos filialo 2024 m. balandžio 10 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini)ir ūkinių knygų asmeninės sąskaitos 1958-1960, 1961-1963, 1973-1975 išrašus. Prašyme nurodė, jog šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, po teismo sprendimo priėmimo, siekiant paneigti jame nurodytas ir teismo įvardintas faktines aplinkybes, jie gauti po teismo sprendimo priėmimo, todėl negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui.
17. CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, jog apeliaciniame skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodyta, kokie motyvai pagrindžia naujų įrodymų pateikimo būtinybę (CPK 314 straipsnis), – kai prašoma priimti naujus įrodymus. Kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami įrodymai, numatyti CPK 314 straipsnyje, ir motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau (CPK 306 straipsnio 4 dalis).
18. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo pateikti įrodymai gali turėti reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl juos priima.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
19. Byloje nustatyta, kad ieškovo P. A. (gimusio (duomenys neskelbtini)) gimimo liudijime (LR Nr. (duomenys neskelbtini)) tėvu yra įrašytas V. A., o motina – S. A.. I. P. A. gimimo akto įraše Nr. (duomenys neskelbtini) jo tėvo vardas nurodytas V., motina įrašyta - S. A., V.. Iš santuokos liudijimo kopijos matyti, kad S. A. (duomenys neskelbtini). ištekėjo už V. P. ir tapo P.. Iš trečiojo asmens G. Š. gimimo liudijimo kopijos matyti, kad jis gimė (duomenys neskelbtini), jo tėvas – B. Š., motina – G. V. D. Iš B. Š. gimimo liudijimo kopijos matyti, kad jis gimė (duomenys neskelbtini), jo tėvas – J. Š., motina – S. B.. Iš mirties liudijimo kopijos matyti, kad B. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Iš Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis kopijos matyti, kad V. Č. gimė (duomenys neskelbtini), jos tėvas – J. Š. (gim. (duomenys neskelbtini) m.), motina – Z. Š. (gim. (duomenys neskelbtini) m.). Iš V. Č. santuokos liudijimo kopijos matyti, kad jos ikisantuokinė pavardė buvo (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) testamento kopijos matyti, kad V. Č. notaro patvirtintu testamentu visą savo turtą lygiomis dalimis paliko sūnėnams G. Š. ir P. A.. Iš notaro patvirtinto (duomenys neskelbtini) įgaliojimo kopijos matyti, kad V. Č. įgaliojo P. A. tvarkyti, valdyti ir pilnai disponuoti visomis piniginėmis lėšomis, kurios saugomos visose sąskaitose, esančiose AB (duomenys neskelbtini) banke, atlikti kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. Iš (duomenys neskelbtini) notaro patvirtinto testamento kopijos matyti, kad V. Č. jai priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), palieka P. A.. Iš (duomenys neskelbtini) notaro patvirtinto įgaliojimo kopijos matyti, kad V. Č. įgaliojo P. A. naudotis ir valdyti (be teisės disponuoti ar suvaržyti) bet kuriuo jai nuosavybės teise priklausančiu turtu, jos vardu atidaryti banko sąskaitas, naudotis, valdyti ir savo nuožiūra disponuoti bet kuriomis jai priklausančiomis piniginėmis lėšomis ir kt. Teismo medicinos specialistas 2023 m. rugsėjo 12 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), atlikus Y-chromosomos testą, pateikė išvadą, kad P. A. ir G. Š. su 99,982 % tikimybe yra broliai, tiriamieji dalinasi bendra biologine vyriškąja Y linija.
Dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo
20. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo.
21. Ieškovas ieškiniu prašė pripažinti, kad V. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., nėra ieškovo P. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., tėvas, ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., tėvas yra B. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m.
22. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 15 d. sprendimu ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. liepos 2 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas, palikdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, tokią savo išvadą dėl bylos procesinės baigties grindė argumentais dėl ieškinio senaties pagal trečiojo asmens D. V. prašymą taikymo ieškovo reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo. Apeliacinės instancijos teismas trečiojo asmens D. V. prašymu taikė ieškinio senatį, konstatavo, kad ieškovas yra praleidęs CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą ir byloje nereiškė reikalavimo dėl praleisto termino atnaujinimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. sausio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-701/2025, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 2 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Kasacinis teismas konstatavo, kad pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį, ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Trečiasis asmuo D. V. neturi teisės teikti prašymą taikyti ieškinio senatį ieškovo reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo, o apeliacinės instancijos teismas, trečiojo asmens D. V. prašymu taikydamas ieškinio senatį nurodytam ieškovo reikalavimui, netinkamai taikė CK 1.126 straipsnio 2 dalį, 3.152 straipsnio 1 dalį.
23. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.149 straipsnio 1 dalimi, duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Teismas turi prerogatyvą spręsti tėvystės (motinystės) nuginčijimo klausimus, o tėvystės (motinystės) nuginčijimo pagrindas – teismo įsitikinimas, kad asmuo, kurio tėvystė ginčijama, nėra vaiko biologinis tėvas. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl tėvystės nuginčijimo, yra išaiškinęs, kad tėvystės nuginčijimas galimas tik esant svariam pagrindui, įvertinus jo galimą poveikį vaiko interesams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018; 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/2018). Faktas, kad asmuo, vaiko gimimo įraše įrašytas kaip vaiko tėvas, nėra biologinis vaiko tėvas, yra reikšmingas, tačiau nėra savaime pakankamas pagrindas nuginčyti tėvystę visais atvejais, nes teismas vertina ir kitas su prašomais nutraukti šeimos ryšiais susijusias svarbias aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018, ir kt.).
24. Pažymėtina, kad sprendžiant pilnamečio vaiko tėvystės klausimą, tokie kriterijai kaip pareigos vaikui, vaiko psichologinis saugumas ir pan., praranda aktualumą, nes šiuo atveju yra svarbu rasti pusiausvyrą tarp dviejų suaugusių asmenų interesų ir nuspręsti, ar vieno iš jų teisės į privataus gyvenimo gerbimą ribojimas (tęsiant teisinį tėvystės santykį ar jį nutraukiant), tenkinant kito interesus, yra proporcinga priemonė tikslui pasiekti. Siekiant nustatyti teisėtą tikslą, kuriuo siekiama nuginčijant pilnamečio vaiko tėvystę, turi būti vertinama faktinė šeimos situacija, t. y. kas konkrečiu atveju yra svarbiau – teisinis apibrėžtumas, šeimos stabilumas ar pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-916/2020).
25. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad V. A. nėra (nebuvo) biologinis ieškovo tėvas, o yra ieškovo senelis. Sutiktina su apeliantu (ieškovu), kad priešingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, ieškovo gimimo dokumentuose jo tėvu įrašius V. A., tarp ieškovo ir V. A. jokie tėvystės faktiniai santykiai nesusiformavo. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad V. A. ieškovo tėvu buvo įrašytas formaliai, nes ieškovo motina (V. A. dukra) ieškovą pagimdė netekėjusi, o pagal tuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą įregistruojant gimimą vaiko, kurį pagimdė motina, nesanti registruotoje santuokoje, vaikas turėjo būti įrašomas motinos pavarde, o tėvavardis jam suteikiamas pagal motinos nurodymą, žinios apie tėvą į akto įrašą ir gimimo liudijimą nebuvo įrašomos. Byloje nėra jokių įrodymų, kad nepaisant to, jog V. A. savo noru formaliai prisiėmė vykdyti įstatymų nustatytas pareigas, grindžiamas vaiko kilme, jis ieškovą laikė ne anūku, o sūnumi. Taip pat nėra įrodymų, jog ieškovas V. A. laikė ne seneliu, o tėvu. Byloje nėra įrodymų ir apie tai, kad V. A. vykdė kokias nors kitas įstatymų nustatytas pareigas, grindžiamas vaiko kilme. Iš su apeliaciniu skundu pateiktų 1958-1960, 1961-1963, 1973-1975 ūkinių knygų išrašų nustatyta, kad šiuose dokumentuose ieškovas nurodytas kaip V. A. anūkas. Taigi, šie išrašai patvirtina, jog V. A. viešai visą savo gyvenimą deklaravo, kad ieškovas yra jo anūkas, kas tik dar labiau patvirtina, kad tarp V. A. ir ieškovo buvo susiklostę ne tėvo ir sūnaus, o senelio ir anūko santykiai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, ta aplinkybė, jog V. A., ieškovas ir/ar jo motina ilgą laiką nesiekė pakeisti ieškovo gimimo liudijime esantį įrašą apie įrašytą tėvą, savaime nepatvirtina, kad buvo susiklostęs koks nors faktinis ar emocinis tėvo ir sūnaus santykis tarp V. A. ir ieškovo.
26. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti keliamas šeimos stabilumo išlaikymo klausimas, nes bet kokiu atveju tarp velionio V. A. ir ieškovo išlieka šeimos ryšys - kaip senelio ir anūko. Taigi, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovo siekis nuneigti neteisingą įrašą apie tėvą neturi jokios įtakos šeimos stabilumo išlaikymui. Šiuo atveju negali būti keliamas ir pareigų vaikui svarbos klausimas, nes pilnametis asmuo savimi rūpinasi pats. Taip pat svarbu pažymėti, kad siekis nuginčyti tėvystę nepažeidžia ieškovo ir V. A. interesų pusiausvyros, nes V. A. kaip ieškovo senelio statusas, kurį jis būdamas gyvas visą savo gyvenimą viešai deklaravo, nėra paneigiamas ir išlieka. Atsižvelgiant į tai, svarbesnis dėmesys turėtų būti kreipiamas į teisinį apibrėžtumą – nagrinėjamu atveju galimybę ieškovui teisiškai pripažinti (nustatyti) tikrąją kilmę.
27. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016). Vaiko kilmė apima ne tik tėvystės nustatymą, bet ir jos nuginčijimą. Sprendžiant pilnamečio vaiko tėvystės klausimą, taikytina 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – Konvencija), kurios 8 straipsnis vaiko ir tėvų ryšį įtvirtina kaip saugotiną vertybę (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą byloje Johansen prieš Norvegiją, peticijos Nr. 17383/90). Konvencijos 8 straipsnio (teisė į privataus gyvenimo gerbimą) aspektu tokio pobūdžio bylose susiduria kelios svarbios – vaiko, tėvystės nustatymo ar nuginčijimo siekiančio asmens, vaiko motinos – teisių ir interesų grupės, tarp kurių būtina nustatyti teisingą pusiausvyrą. EŽTT pabrėžia vaiko geriausių interesų svarbą ir kad priklausomai nuo jų pobūdžio ir rimtumo jie gali nusverti tėvų interesus (žr., pvz., EŽTT 2014 m. vasario 18 d. sprendimą byloje A. L. prieš Lenkiją, peticijos Nr. 28609/08, par. 65), tačiau vaiko interesams prioritetas suteikiamas tuomet, kai tėvystės nustatymas ar išsaugojimas yra itin svarbus vaiko kaip sveikos ir harmoningos asmenybės vystymuisi. Visais kitais atvejais turi būti siekiama nustatyti tinkamą interesų pusiausvyrą, įvertinant kiekvieno šio santykio dalyvio padėtį.
28. Įstatymas nedetalizuoja tėvystės nuginčijimo sąlygų, tačiau vaiko kilmės nustatymas patenka į Konvencijos 8 straipsniu nustatyto privataus ir šeimos gyvenimo apsaugos sritį, todėl aiškinant tėvystės nuginčijimo institutą yra svarbūs EŽTT suformuluoti tėvystės nuginčijimo kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-916/2020). EŽTT praktikoje tėvystę nuginčyti galima esant trims sąlygoms: 1) tik pagal įstatymą, t. y. nacionaliniuose įstatymuose, pvz., CK 3.150 straipsnyje, turi būti nustatytas pagrindas tėvystei nuginčyti; 2) siekiant teisėto tikslo (pvz., užtikrinti teisinį tikrumą (apibrėžtumą), šeiminių santykių saugumą ar pan.); 3) kai tai būtina demokratinėje visuomenėje (žr., pvz., EŽTT 2014 m. vasario 18 d. sprendimą byloje A. L. prieš Lenkiją, peticijos Nr. 28609/08).
29. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, paneigdamas ieškovo teisę teisiškai nustatyti savo kilmę, nepagrįstai suabsoliutino formaliai ieškovo gimimo įraše nurodyto V. A. tėvystės ir santykių su ieškovu svarbą. Kaip jau minėta, ieškovo siekis nuneigti neteisingą įrašą apie tėvą, neturi jokios įtakos šeimos stabilumo išlaikymui, nepažeidžia ieškovo ir V. A. interesų pusiausvyros, nes V. A. kaip ieškovo senelio statusas, kurį jis būdamas gyvas visą savo gyvenimą viešai deklaravo, nėra paneigiamas ir išlieka.
30. Sutiktina su apeliantu, kad tai, jog vienas iš jo tėvystės nuginčijimo tikslų yra tai, kad reikia pateikti teismui giminystės įrodymus testamentų nuginčijimo byloje, negali pakeisti V. A. ir ieškovo teisinių santykių turinio, nes ieškovo teisė siekti teisiškai pripažinti savo tikrąją kilmę negali būti paneigiama. Atsižvelgiant į tai, vien tai, jog pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad ieškovas į teismą su ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo visų pirma kreipėsi ne siekdamas nustatyti ir teisiškai pripažinti savo kilmę, o dėl kito tikslo, negali būti pagrindu netenkinti reikalavimo dėl tėvystės nuginčijimo.
Dėl procesinės bylos baigties
31. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovo ieškinio reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kurioje atmestas ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo, naikinamas ir šioje dalyje priimamas naujas sprendimas ieškovo ieškinį tenkinti ir pripažinti, kad V. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., nėra ieškovo P. A., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
32. Kaip jau minėta, ieškovas ieškiniu reiškė du reikalavimus: 1) nustatyti, kad V. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., nėra ieškovo P. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., tėvas; 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., tėvas yra B. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad dėl ieškinio reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl tėvystės nustatymo, netenkinus prašymo tėvystę nuginčyti, teismas plačiau nepasisako ir įrodymų nevertina, kadangi tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo liudijime apie tėvą.
33. Kadangi ginčijamu sprendimu nebuvo nagrinėtas ieškinio reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad P. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., tėvas yra B. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m., nustatymo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliacinės instancijos teisme pagal byloje pateiktus įrodymus bylos išnagrinėti iš esmės negalima, nes po jos išsprendimo būtų suvaržyta šalių teisė į apeliaciją. Todėl bylos dalis dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
34. Kadangi bylos dalis dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui, visų byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, apeliacinės instancijos teismas
nusprendžia:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 15 d. sprendimą dalyje, kuria netenkintas ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir pripažinti, kad V. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., nėra ieškovo P. A., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas.
Bylos dalį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.