Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Nemokumo administratoriui, bendraujant su ieškovės kreditoriais paaiškėjo, kad buvęs ieškovės akcininkas ir bendrovės direktorės I. N. vyras, t. y. atsakovas, pridavė ieškovės juodojo metalo laužo atsargas ir metalo laužo supirkėjo išmokėtą 1 878,37 Eur dydžio pinigų sumą pasiėmė sau. Šias aplinkybes patvirtina metalo supirkėjos F. U. IĮ direktoriaus R. U. 2022 m. kovo 2 d. nemokumo administratoriui pateiktas raštas dėl informacijos pateikimo, kuriuo R. U. nurodo, kad „2021 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėn. man buvo paskambinta ir paprašyta atvažiuoti į UAB „V.“ teritoriją parsivežti savo transportu į metalo supirkimo aikštelę paruoštą metalo laužą. F. U. IĮ vairuotojas, nuvažiavęs į įmonės teritoriją rado sukrautą metalo laužo krūvą, kurią ten buvę žmonės pakrovė į mūsų sunkvežimio konteinerį. Kiek atsimena vairuotojas, tai buvo gamybiniu ireng. remonto atliekos. Parvežtas metalas buvo pasvertas metalo laužo aikštelėje, o užfiksuotas svoris buvo perduotas atlydėjusiam iš UAB „V.“ asmeniui, kuris iš aikštelės į buhalteriją nuėjo išrašyti dokumentų. Šis asmuo buhalterijos darbuotojai, neinformavęs, kad metalas buvo parvežtas iš UAB „V.“, pateikė savo asmens tapatybės dokumentą, jam buvo išrašyta metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartis, bei pinigų išmokėjimo kvitas ir išmokėti pinigai. Fiziniai ir juridiniai asmenys pridavę metalo laužo atliekas ir atėję išrašyti dokumentų, patys informuoja kas yra pardavėjas, todėl buhalterijos darbuotojai nebuvo žinoma, kad metalo laužas yra juridinio asmens“. Atsižvelgiant į šį F. U. IĮ direktoriaus raštą, akivaizdu, kad priduotas metalas priklausė ieškovei, kadangi pasak jo visą metalo laužą sudarė gamybinių įrenginių remonto atliekos buvusios ieškovės nuosavybės teise priklausančiose patalpose. Ieškovės buhalterinių dokumentų apskaitoje nėra duomenų, kad atsakovas būtų grąžinęs už ieškovės priduotą metalo laužą gautą 1 878,37 Eur dydžio sumą, pagal aukščiau nurodytus mokėjimo kvitus, o tai akivaizdžiai suponuoja tai, kad šia apimtimi atsakovas padarė žalą ieškovei.

Ieškovė dar iki bankroto bylos iškėlimo, t. y. 2020 m. kovo 3 d., pardavė R. B. jos nuosavybės teise priklausiusią transporto priemonę Toyota RAV4. Nepaisant to, kad transporto priemonė parduota 2020 m. kovo mėnesį, atsakovas į savo avansinę apyskaitą įsitraukia savo asmeninėmis lėšomis apmokėtą ir 2021 m. gegužės 27 d. išrašytą UAB „S.“ 490 Eur dydžio sąskaitą faktūrą už parduotos transporto priemonės Toyota RAV4 remontą. Pažymėtina tai, kad perduotame ieškovės archyve nėra duomenų, kad R. B. būtų nuomavusi transporto priemonę ar kaip kitaip suteikusi teisę naudotis R. B. 2020 m. kovo 3 d. parduota transporto priemone. Atsakovui remontuojant transporto priemonę, kuri jau nepriklausė ieškovei ir ieškove niekaip ja nesinaudojo, buvo tenkinami asmeniniai atsakovo poreikiai ieškovės sąskaita, todėl šia suma atsakovo gauta nauda, laikytina ieškovės nuostoliais.

Administratorius susipažinęs su ieškovės buhalterinės apskaitos duomenimis taip pat nustatė, kad atsakovas 2021 m. savo asmeninėje avansinėje apyskaitoje apskaitė 2021 m. birželio 28 d. G. V. įmonei „Š.“ sumokėtą 2 799,90 Eur dydžio sumą už 2021 m. birželio 30 d. įsigytą 4000 litrų gazolį „Gazolis C kl. Su (duomenys neskelbtini) žemės ūkiui ir žuvininkystei (duomenys neskelbtini)“. Be to, ieškovė taip pat į savo buhalterinę apskaitą įsitraukė ir apmokėjo galimai atsakovo reikmėms dar 2021 m. spalio mėnesį už 1 334,97 Eur dydžio sumą įsigytą 1500 litrų gazolį, nusipirktą iš G. V. įmonės „Š.“. Svarbi ir ta aplinkybė, kad ieškovė nuosavybės teise neturėjo jokių talpyklų ar cisternų, kuriose būtų galėjus laikyti 5500 l gazolį. Be to, atsižvelgiant į 2021 m. buhalterinės sąskaitos (duomenys neskelbtini) (kuro įsigijimo savikaina) detalią ataskaitą su žymomis „atsargų nurašymo operacija“, matyti, kad 4000 litrų gazolio atsargas UAB „V.“ sunaudojo per birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesį, o 1500 l gazolį sunaudojo per 2021 m. spalio mėnesį. Administratoriui yra sunkiai suprantama, kokius reikia vykdyti darbus, kad per mėnesį sunaudoti 1300 - 1500 l gazolio, nebeketinant verstis nei žemės ūkio, nei kokia kita veikla. Ieškovė atsakovo vadovaujamai įmonei UAB „E.“, 2021 m. gegužės mėnesį pardavė bendrovės kasos aparatą, o 2021 m. rugpjūčio mėnesi ir visą bendrovės parduotuvę. Taigi akivaizdu, kad ieškovė iš esmės jokios veikos nevykdė, o taip pat sistemingai rengėsi bankrotui pardavinėdamas kitą ieškovei nuosavybės teise priklausantį turtą, dėl ko nebebuvo jokio poreikio ieškovei verstis kokia nors veikla, o tai suponuoja tai, kad gazolis buvo įsigytas išimtinai atsakovo poreikių tenkinimui ir šia suma ieškovei buvo padaryta žala. Atsižvelgiant į išdėstytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovas savo neteisėtais veiksmais ieškovei yra padaręs 16 203,24 Eur žalą, kurią privalo atlyginti.

Atsakovas jo naudai pinigines lėšas gavo esant tokių mokėjimų teisiniam pagrindui (pirkimas–pardavimas). Atmestini kaip deklaratyvūs ieškovės nemokumo administratoriaus teiginiai, kad pirmiau minėti pirkimo-pardavimo sandoriai buvo neva fiktyvūs. Pirmiau aptarti pirkimo-pardavimo sandoriai yra įvykdyti. Su atsakovu už jo ieškovei perduotas vėjovartas, malkas buvo atsiskaityta. Ieškovė iš atsakovo gavo vėjovartas, malkas ir jas faktiškai naudojo savo veikloje. Kad ieškovei buvo poreikis įsigyti vėjovartas, malkas, įrodo ir su ieškiniu pateikti dokumentai dėl ieškovės atliktų malkų ir kieto kuro pirkimų iš kitų asmenų – iš S. L. individualios įmonės, F. U. individualios įmonės, UAB „A.“, UAB „J. s. m.“. Ieškovės nemokumo administratorius ieškinyje nurodo klaidingus duomenis teigdamas, kad „Ieškovės įsigytos malkos apskaitytos sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) – kuro įsigijimo savikaina. Šioje sąskaitoje atsispindi visos bendrovės naudojamo kuro išlaidos, kurios 2019 metais sudarė 8 791,18 Eur, 2020 m. – 6 965,73 Eur, o 2021 m. – 16 072,25 Eur dydžio sumą“. Greičiausiai sąskaitoje „Kuro įsigijimo savikaina“ ieškovė apskaitė dyzelinio kuro likutį apskaitomo periodo pradžiai (eurais), per apskaitomą periodą nusipirkto dyzelinio kuro kiekį (eurais), per apskaitomą periodą sunaudoto dyzelinio kuro kiekį (eurais) bei apskaitomo periodo pabaigoje likusį nesunaudoto dyzelinio kuro kiekį (eurais). Iš dokumentų matyti, kad per 2019 m. ieškovė sunaudojo dyzelinio kuro už 13 960,12 Eur, per 2020 m. ieškovė sunaudojo dyzelinio kuro už 16 165,17 Eur, per 2021 m. ieškovė sunaudojo dyzelinio kuro už 16 072,25 Eur.

Atsakovas nebuvo ieškovės valdymo organo narys ir nesprendė kasdieninių įmonės valdymo funkcijų – kiek konkrečiai pirkti vienų ar kitų prekių. Atsakovui žinoma, kad malkos buvo naudojamos ne tik patalpų šildymui, bet ir technologiniam procesui valdyti. Atsakovas dirbo technologu ir žino, jog tam, kad sužadinti kompostą, jį reikia sušildyti iki 24-26° C, tam pas ieškovę buvo įdiegta kompiuterinė sistema, kuri iš katilinės patalpų ortakių pagalba imdavo karštą vandenį ir ventiliatorių pagalba jis buvo verčiamas į karštą orą. Kad kompostas suaktyvėtų ir pradėtų auginti (duomenys neskelbtini), patalpoje oras skirtingomis augimo fazėmis taip pat turi būti 20-26° C. Viena auginimo patalpa sudarė 120 kv. m., viso buvo 6 auginimo kameros, kas sudarė 720 kv. m. Visam šiam plotui buvo būtina sudaryti tinkamą klimatą – tai ne tik šiluma, bet ir atitinkama drėgmė bei deguonies kiekis. Tokiam procesui palaikyti bei aptarnauti darbuotojų patalpas katilinės patalpose buvo įrengtas 100 kW kieto kuro katilas ir papildomas katilas (duomenys neskelbtini). Katilinėje buvo kūrenama nepertraukiamai, nepriklausomai nuo sezoniškumo, nes, pavyzdžiui, vasarą reikalingas santykinio oro džiovinimas, o tai pasiekiama tik pučiant karštą orą ir vėdinant patalpas. Todėl buvo perkamos pigesnės malkos šiltesniam periodui ir kaitresnės malkos bei anglys šaltesniam periodui. Ieškovė, atstovaujama nemokumo administratoriaus, siekia prisiteisti tariamą žalą iš jo už parduotas vėjovartas, malkas, tačiau neprašo to paties iš kitų asmenų, pardavusių ieškovei malkas ar anglis.

Liudytojas R. U. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra U. individualios įmonės direktorius. UAB „V.“ jiems buvo pardavęs metalo laužą. 2021 m. rugpjūčio ar rugsėjo mėnesį jam paskambino ir papašė atvykti savo transportu į UAB „V.“ teritoriją, persivežti metalo laužą. Vairuotojas nuvyko į teritoriją, rado sukrautą metalo laužo krūvą. Metalo laužas buvo pakrautas. Pervežtas metalo laužas buvo pasvertas metalo supirkimo aikštelėje, užfiksuotas svoris buvo paduotas atlydėjusiam UAB „V.“ asmeniui. Vairuotojas, kuris paėmė metalą sakė, kad metalo laužas yra gamybos įrenginių liekanos. Už metalą, visus tris kartus pinigus gavo V. N.. Jis nedalyvavo metalo pakrovimo, iškrovimo procese. Jam pasakė vairuotojas iš kur metalas buvo pakrautas. Metalo pirkimo-pardavimo sutartyse buvo įrašyta, kad metalas - namų ūkio, taip įrašyta todėl, kad įmonės programoje taip yra įvesta ar metalo laužas būtų traktorius ir kt., bus įrašoma, kad metalas – namų ūkio, nieko negali pakeisti, nes tokia programa kompiuteryje. Duomenys mokesčių inspekcijai buvo perduoti, kad metalo laužas nupirktas iš fizinio asmens, kadangi pinigus paėmė fizinis asmuo. Jeigu būtų įmonė pardavusi, turėjo įmonė išrašyti sąskaitą, privačiam asmeniui jie rašo pirkimo-pardavimo sutartį.

Ieškovės atstovas nemokumo administratorius V. G. teismo posėdžio metu baigiamosiose kalbose ieškinį palaikė. Nurodė, kad byloje pateikti įrodymai ir nustatytos aplinkybės, įrodo, kad atsakovas pažeidė bendrą sąžiningo elgesio pareigą bendrovės atžvilgiu. Tokiais savo veiksmai padarė bendrovei žalą. Byloje esantys įrodymai, t. y. pateiktos PVM sąskaitos-faktūros ir kiti dokumentai, patvirtina visiškai priešingas aplinkybes nei, kad atsakovas deklaravo šios bylos nagrinėjimo metu. Pateikti įrodymai aiškiai patvirtina tai, kad UAB „V.“ nebuvo reikalinga tiek malkų, kad jas pirktų iš atsakovo. Byloje esantys įrodymai, patvirtina, kad visu turtu naudojosi, kuriame neva turėjo būti vykdoma veikla - „B. C.“. UAB „V.“ įmonei „B. C.“ teikė tam tikras paslaugas. Iš to seka ta aplinkybė, kad jeigu iš tikrųjų kuras – mediena, būtų panaudotas, toje veikloje, ką nurodo atsakovas, šis dalykas būtų perparduotas - „B. C.“. UAB „V.“ jau nebevykdant veiklos, įsigyjant tam tikrą turtą iš atsakovo, bendrovei buvo padaryta žala. Metalo laužo pardavimas ir automobilio remontas, taip pat buvo veiksmai, kuriais buvo siekiama pasiimti bendrovei priklausančias lėšas. Byloje liudytojo patvirtinta, kad iš ieškovės teritorijos buvo atsivežtas metalo laužas, kuris buvo gamybinis metalo laužas. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, tą faktą, kad žala buvo padaryta. Automobilio remontas, buvo ne ieškovės poreikių tenkinimui, o trečio asmens poreikių tenkinimui, tokie veiksmai sąlygoja atsakovo padarytą žalą. Iš prijungtų įrodymų – sąskaitų suvestinių, kurios buvo rašytos „B. C.“, tai pat kuras, kuris buvo sunaudojamas per mėnesį, tai būdavo daugiausiai 100 l. Akivaizdu, kad tokia kuro visuma, kuri buvo parodyta atsakovo avansinėse apyskaitose, buvo skirta pačio atsakovo poreikių tenkinimui. Pateikti į bylą įrodymai patvirtina faktą, kad turtas ir transporto priemonės, kurios naudojo tą kurą, buvo parduotos 2021 m. rugsėjo mėnesį, atsakovo vadovaujamai įmonei, didžioji dalis kuro perkama ir apskaitoma atsakovo avansinėse apyskaitose po to, kai ieškovė tokių transporto priemonių nebeturi. Tokie atsakovo veiksmai yra akivaizdžiai žalingi bendrovei ir toks atsakovo elgesys, kai savo asmeninių poreikių tenkinimui, ieškovės vardu buvo perkamas prekės ar paslaugos, ar ieškovei parduodamos prekės, kurios egzistuoja tik popieriuje ir už tai atsakovui yra sumokamos piniginės sumos ir ar uždengiamos atsakovo, kaip atsakingos asmens prievolės ieškovei, kurios nelaikytinos protingos ir sąžiningos. Tai pat vertintinas ir ieškovės su ūkine – komercine veikla nesusijusio turto pirkimas, kuris buvo naudojamos, kaip priemonė atsakovo asmeninių poreikių tenkinimui, nekreipiant dėmesio į ieškovės ir jos kreditorių interesus. Atsižvelgiant į faktines aplinkybes, atsakovo veiksmuose konstatuotina tiesioginė tyčia, kuri sąlygojo tai, kad bendrovei tokių nesąžiningų veiksmų pasekmė - padaryta žala. Byloje esančių aplinkybių visuma ir pateikti įrodymai, patvirtina, kad atsakovas savo neteisėtų veiksmų pasekoje, padarė bendrovei 16203,24 Eur žalą, kuri turi būti priteista iš atsakovo ieškovės naudai.

Negali būti vieni sandoriai tvarkingi, o kiti neteisingi ta prasme, kad kaip bando ieškovės atstovas kalbėti apie malkas. Taigi, kieto kuro pirkta iš S. L. individualios įmonės, F. U. individualios įmonės, UAB „A.“, UAB „J. s. m.“. Jeigu nemokumo administratorius iš tikrųjų laiko, kad nebuvo reikalingos prekės, kodėl neprašo žalos atlyginti iš S. L. individualios įmonės, F. U. individualios įmonės, nes gaunasi, kad nereikėjo prekių – anglių, malkų. Atsakovas į bylą pateikė jo pinigų, pirkimo ir pardavimo operacijų žurnalus (2012 m., 2021 m.), pajamų deklaracijas (2012 m., 2021 m.). Atsakovo 2021 m. pinigų, pirkimo ir pardavimo operacijų žurnale fiksuoti vėjovartų, nepjautinių malkų ieškovei pardavimai. Dokumentai nenuneigti. Iš atsakovo į bylą pateikto dokumento „Duomenys pajamų mokesčio deklaracijai už 2021 metus“ matyti, kad valstybinei mokesčių inspekcijai ieškovė pateikė duomenys, jog pirko prekių (vėjovartos, nepjautinės malkos) iš atsakovo už 9700 Eur, pajamų mokestis 218,19 Eur. Atsakovas nebuvo ieškovės valdymo organo narys ir nesprendė kasdieninių įmonės valdymo funkcijų – kiek konkrečiai pirkti vienų ar kitų prekių. Jis neturėjo tokių duomenų, kad ieškovės įsigytos prekės būtų buvusios jos faktinei veiklai nereikalingos. Jis vėjovartas bei nepjautines malkas ieškovei pardavė, jas, kaip pirmiau minėta, ieškovė apskaitė savo buhalterinėje apskaitoje, naudojo veiklai. Atsakovui yra nurodęs, kad jam žinoma, jog malkos buvo naudojamos ne tik patalpų šildymui, bet ir technologiniam procesui valdyti. Atsakovas dirbo technologu ir žino, jog tam, kad sužadinti kompostą, jį reikia sušildyti iki 24-26 laipsnių C, tam pas ieškovę buvo įdiegta kompiuterinė sistema, kuri iš katilinės patalpų ortakių pagalba imdavo karštą vandenį ir ventiliatorių pagalba jis buvo verčiamas į karštą orą. Tos malkos kurio buvo perkamo ir anglys buvo reikalingos ieškovei, viską sprendė kiek ko nupirkti ne atsakovas, sprendė ieškovės valdymo organas. Įrodymai paneigia, ieškovės niekuo neparemtas prielaidas, kad dėl šių ieškovės pirktų vėjovartos malkų pirkimo dėl atsakovo patyrė kokią nors žalą. Ieškovė turi ginčyti pirkimo-pardavimo sutartis, tada taikoma restitucija, ieškovė neginčijo šitų sandorių, jie yra galiojantys. Jeigu jos nenuginčytos, jos sukūrė konkrečias teise ir pareigas ieškovei ir atsakovui. Ieškinys dėl 9700 Eur žalos yra visiškai nepagrįstas.

Iš byloje surinktų dokumentų matyti, kad atsakovas F. U. IĮ pardavė būtent jam priklausantį metalo laužą, už kurį pirmiau minėta individuali įmonė su juo ir atsiskaitė. Sandoris sudarytas tarp fizinio ir juridinio asmens, negali likti galiojantys sandoriai, kurie susiję su viešąja teise. Iš 2021 m. rugpjūčio 13 d. krovinio gabenimo važtaraščio matyti, kad juodąjį metalo laužą F. U. IĮ perdavė atsakovas. Iš su ieškiniu pateiktos 2021 m. rugsėjo 15 d. metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties ir pinigų išmokėjimo kvito matyti, kad ji sudaryta tarp F. U. IĮ ir atsakovo, pagal kurią atsakovas pardavė: (duomenys neskelbtini) žemės ir namų ūkio skardą; CU vario laužą už 487,96 Eur, iš šios sumos buvo išskaičiuotas gyventojo pajamų mokestis sumoje 24,40 Eur, todėl atsakovui sumokėta 463,56 Eur. Iš 2021 m. rugsėjo 15 d. krovinio gabenimo važtaraščio juodąjį metalo laužą F. U. IĮ perdavė atsakovas. Iš su ieškiniu pateiktos 2021 m. rugsėjo 16 d. metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties ir pinigų išmokėjimo kvito matyti, kad ji sudaryta tarp F. U. IĮ ir atsakovo, pagal kurią atsakovas pardavė F. U. IĮ: juodojo metalo laužą gab. žemės ir namų ūkio; juodojo metalo laužą negab. žemės ir namų ūkio už 701,26 Eur, iš šios sumos buvo išskaičiuotas gyventojo pajamų mokestis sumoje 35,06 Eur, todėl atsakovui sumokėta 666,20 Eur. Šiuo atveju yra viešosios teisės dalykas, kadangi yra sumokėtas gyventojo pajamų mokestis. Atsakovas į bylą pateikė 2021 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kur matyti, jog ieškovė pardavė uždarajai akcinei bendrovei „E.“, šaldymo įrenginį. Šiam sandoriui sudaryti buvo gautas AB „Š. b.“, kuriam šis daiktas buvo įkeistas, sutikimas. Taip pat atsakovas į bylą pateikė PVM sąskaitą faktūra (duomenys neskelbtini), iš kur matyti, kad atsakovas nupirko iš UAB „E.“ pirmiau minėtą šaldymo įrenginį. Šis šaldymo įrenginys turėjo vario laužo. Sugretinus datas matoma, kad atsakovas įsigijo šaldymo įrenginį kuris turėjo vario. Atsakovas pateikė įrodymus, kad laikė 30 avių bandą, jo F. U. individualiai įmonei parduotas metalo laužas buvo susidaręs ir iš išardytų pastogių, girdyklų, šėryklų. Atsakovo į bylą pateiktame 2021 m. pinigų, pirkimo ir pardavimo operacijų žurnale fiksuoti metalo laužo pardavimai F. U. individualiai įmonei. Iš atsakovo į bylą pateikto dokumento „Duomenys pajamų mokesčio deklaracijai už 2021 metus“ matyti, kad valstybinei mokesčių inspekcijai F. U. individuali įmonė pateikė duomenis, jog pirko prekių (metalo laužas) iš atsakovo už 1 977,23 Eur, išskaičiuotas pajamų mokestis 98,86 Eur. Visi objektyvūs įrodymai prieštarauja ieškovės atstovo ir liudytojo spėjimams, kur jis nurodė, kad jeigu įmonė abejotų kieno atvežtas metalo laužas, būtų kviečiama policija. Todėl įmonei nebuvo abejonių, kad tai atsakovo metalo laužas. Akivaizdu, kad prielaidomis grįstas reikalavimas, šias prielaidas paneigia rašytiniai įrodymai, tame tarpe informacija, kuri perduota valstybinei mokesčių inspekcijai. Akivaizdu, kad jeigu F. U. individuali įmonė būtų pirkusi pagal pirmiau aptartas pirkimo-pardavimo sutartis metalo laužą ne iš atsakovo, o iš ieškovės, bei pirkusi kitokios rūšies metalo laužą, nei jis nurodytas sutartyse, pardavėju jose būtų nurodyta ieškovė, o nupirktas metalo laužas nurodytas kitos rūšies bei mokamos sumos būtų kitokios, taip pat nebūtų išskaitomas gyventojų pajamų mokestis. Kadangi atsakovo valda ribojasi su ieškovės valda, galimai individualios įmonės vairuotojas galėjo ir nežinoti, kur yra atsakovo valda, o kur yra ieškovės valda, būtent atsakovo valda yra prie „V.“. Atsakovas į bylą kaip tokias aplinkybes įrodančius dokumentus pateikė žemės sklypų išsidėstymo schemą. Visuma aptartų įrodymų visiškai paneigia ieškovės niekuo neparemtas prielaidas, kad atsakovas pardavė ne jam, o ieškovei priklausantį metalo laužą. Ieškovė nepateikė iš viso nė vieno įrodymo, kad nors kokia tai dalis atsakovo parduoto metalo laužo būtų priklausiusi ne atsakovui, o ieškovei. Jeigu būtų metalas priklausęs ieškovei turėjo būti buhalteriniai dokumentai, negali pas juridinį asmenį būti neapskaitytas turtas. Ieškovė to fakto neįrodinėja, kad pas ieškovę buvo metalo laužas. Ieškovė net neginčijo nė vieno pirkimo-pardavimo sandorio, sudaryto tarp atsakovo ir F. U. individualios įmonės. Visi šie pirkimo-pardavimo sandoriai yra galiojantys, sukūrę konkrečias teises bei pareigas būtent šiuose sandoriuose dalyvavusiems asmenims. Ieškovė juose nedalyvavo, todėl jokių teisių iš jų neįgijo. Ieškovės reikalavimas atsakovui dėl tariamos žalos atlyginimo akivaizdu, jog ir šioje dalyje yra visiškai nepagrįstas.