Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-497-569/2023

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-11-29
Bylos Nr.: e2A-497-569/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-31-3-00486-2022-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Lina Muchtarovienė, Egidijus Mockevičius, Birutė Simonaitienė
Atsakovas: V. N.

Kategorijos

2.6.10.2.4.1Turtinė žala
2.6.10.5.2.18pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-497-569/2023 Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00486-2022-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.18; 3.3.1.14; 3.3.1.20 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 29 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Mockevičiaus, Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vėjelis“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2023 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vėjelis“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus V. G., ieškinį atsakovui V. N. dėl žalos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Vėjelis“, atstovaujama nemokumo administratoriaus V. G., kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. N., prašydama priteisti iš atsakovo 16 203,24 Eur žalą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmai 2023 m. birželio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovui V. N. 1 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3. Teismas sprendė, kad, nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo dėl to, jog veiksmų, kuriuos ieškovė nurodo buvus neteisėtais ir sukėlusiais jai žalą, atlikimo metu atsakovas V. N. nebuvo UAB „Vėjelis“ valdymo organu – (duomenys neskelbtini).

4. Teismas nurodė, jog bylos duomenimis nenustatyta, kad aptariamu laikotarpiu atsakovas V. N. įmonėje atliko veiksmus, kurie būdingi vadovui, t. y. vykdė kasdienės veiklos organizavimo funkcijas. Tokių aplinkybių ieškovė neįrodinėjo.

5. Teismas vertino, jog, atsakovo V. N., kaip bendrovės akcininko, žinojimas apie sudaromus sandorius (malkų, vėjovartų pirkimas, gazolio pirkimas) ir pritarimas (nepritarimas) negali būti laikomi neteisėtais veiksmais. Sandorių sudarymas yra susijęs su kasdienine ūkine bendrovės veikla, kurią organizuoja ir vykdo valdymo organas, šiuo atveju ieškovės vadovė I. N..

6. Teismas vertino, kad piniginių prievolių, atsiradusių iš pirkimo–pardavimo teisinių santykių, įvykdymas pardavėjo (atsakovo) naudai nėra neteisėtas veiksmas, ieškovė turėjo pareigą su atsakovu atsiskaityti (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Atsakovas jo naudai pinigines lėšas gavo esant tokių mokėjimų teisiniam pagrindui (pirkimas–pardavimas) už ieškovei parduotas pirmiau minėtas prekes, todėl atmestini ieškovės teiginiai, jog atsakovas gavęs atsiskaitymą už parduotas prekes neva nepagrįstai praturtėjo.

7. Teismas vertino, kad aplinkybė, jog buvo parduotas ne atsakovui, o bendrovei priklausęs turtas (metalo laužas), neįrodyta. Ieškovė faktiškai remiasi įmonės (duomenys neskelbtini) R. U. 2022 m. kovo 2 d. surašytu raštu, kuris surašytas praėjus pusmečiui po pirmiau aptartų sandorių. Iš pirmiau aptartų metalo laužo pirkimo–pardavimo sutarčių matyti, kad pinigai išmokami ir baigiamieji metalo supirkimo dokumentai įforminami tik pristačius, patikrinus ir nustačius užterštumą, išrūšiavus ir pasvėrus metalo laužą. Visi šie veiksmai atlikti būtent tomis dienomis, kurios fiksuotos pirkimo–pardavimo sutartyse ir krovinio gabenimo važtaraščiuose.

8. Dėl ieškovės prašomo priteisti iš atsakovo 490,00 Eur žalos atlyginimo už transporto priemonės remontą, teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad šiame epizode nėra atsakovo neteisėto veiksmo (būtinos civilinės atsakomybės sąlygos), be to, civilinė atsakomybė negalima.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

9. Apeliaciniu skundu ieškovė BUAB „Vėjelis“ (toliau – ir apeliantė) prašo: panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2023 m. birželio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovo V. N. 16 203,24 Eur žalą ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vėjelis“ naudai; priteisti ieškovės naudai iš atsakovo V. N. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Nepagrįstai skundžiamame sprendime teismas konstatavo, kad atsakovo, kaip bendrovės akcininko, žinojimas apie sudaromus sandorius (malkų, vėjovartų pirkimas, gazolio pirkimas) ir pritarimas (nepritarimas) negali būti laikomi neteisėtais veiksmais, o ieškovės nurodomų sandorių sudarymas yra susijęs su kasdienine ūkine bendrovės veikla, kurią organizuoja ir vykdo valdymo organas, šiuo atveju ieškovės vadovė I. N., todėl akcininko atsakomybės sąlygų CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu ieškovė, teismo vertinimu, neįrodė ir teismas nenustatė.

9.2. Atsakovas aktyviai dalyvavo ir prisidėjo prie to, kad kuo daugiau ieškovei priklausančių piniginių lėšų pagal ieškinyje aprašytus sandorius, kurie akivaizdžiai nevyko arba negalėjo vykdyti, būtų perimta ieškovei savo žinion, akivaizdžiai prisidengiant tuo, kad atsakovas tėra tik bendrovės akcininkas ir darbuotojas ir taip siekiant išvengti atsakomybės. Ieškovės įsitikinimu, ieškinyje aprašyti sandoriai ir jų nerealumas aiškiai suponuoja tai, kad atsakovas ieškinyje aptartus veiksmus atliko tyčia, siekdamas gauti naudos iš ieškovės turto, todėl akivaizdžiai atsakovo atžvilgiu yra taikytina civilinė atsakomybė, kurią pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti, tačiau to skundžiamame sprendime nepadarė.

Atsiliepimas

9.3. Atsakovas atliko neteistus veiksmus. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, akivaizdu, kad buvo atlikti neteisėti veiksmai – nepagrįstai pasisavintos ieškovės piniginės lėšos.

9.4. Atsakovas, prisidengdamas tuo, kad yra ieškovės akcininkas ir darbuotojas ir bandydamas išvengti jam galimos taikyti atsakomybės, dėl savo neteisėtų veiksmų gavo 16 203,24 Eur sumą, todėl ši atsakovo gauta nauda, remiantis CK 6.249 straipsnio 2 dalimi, ieškovės reikalavimu yra pripažinta nuostoliais ir būtent ši suma yra priteistina iš atsakovo ieškovės naudai.

9.5. Atsakovo neteisėti veiksmai (fiktyvių sandorių sudarymas, gazolio pirkimas asmeninių poreikių tenkinimui, automobilio remontas) lėmė itin nepalankios padėties ieškovei susidarymą: ieškovė pinigines lėšas, kurias galėjo skirti atsiskaitymui su kreditoriais, nepagrįstai išmokėjo atsakovui, kas prisidėjo prie to, kad ieškovės mokumas sumažėjo. Taigi, konstatuotina, kad tarp atsakovo pareigos elgti ieškovės atžvilgiu tinkamai ir nepažeisti ieškovės interesų bei jo gautos naudos egzistuoja priežastinis ryšys, todėl neabejotina, kad tai pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti ir priteisti ieškovės patirtą žalą iš atsakovo.

9.6. Atsakovas, būdamas vienintelis ieškovės akcininkas, negalėjo nežinoti bendrovės turtinės padėties ir to, kad aptarti sandoriai sumažins ieškovės galimybes vykdyti prievoles kitiems kreditoriams, todėl atsakovo kaltė ginčo atveju yra akivaizdi.

9.7. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, netyrė ir nepasisakė dėl visų esminę reikšmę byloje turinčių įrodymų, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 235 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą.

10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas V. N. prašo: Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2023 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovės BUAB „Vėjelis“ bankroto administravimui skirtų lėšų atsakovui V. N. 1 452,00 Eur išlaidas už advokato teisines paslaugas, paruošiant šį atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Apeliaciniame skunde ieškovė faktiškai neįvardina nei vienos teisės normos (nei proceso, nei materialinės), kurią teismas, jos nuomone, būtų netinkamai taikęs ir/ar netinkamai išaiškinęs spręsdamas šį šalių individualų ginčą – ieškovė nepaaiškina, kaip kitaip teismas turėjo aiškinti bei taikyti konkrečią teisės normą byloje nustatytoms konkrečioms faktinėms aplinkybėms. Ieškovė apeliaciniame skunde faktiškai nenurodo konkrečių motyvų, kad teismas, padarydamas konkrečias išvadas 2023 m. birželio 7 d. sprendime, būtų pažeidęs konkrečią materialinės ir/ar proceso teisės normą, kad teismo padarytos išvados neatitiktų kokių nors konkrečių byloje surinktų duomenų (įrodymų).

10.2. Nagrinėjamu atveju ieškovė, pirma, negali būti pati savo kreditorė, antra, ieškovė net neįrodinėjo, kad dėl kokių nors konkrečių atsakovo veiksmų, nukreiptų į konkrečią kreditorę, ji patyrė konkrečios žalos, kurios negali patenkinti iš bankrutavusios įmonės turto.

10.3. Atsakovas, priešingai nei bandė deklaratyviai teigti ieškovė, jai realiai pardavė vėjovartas, nepjautines malkas, tai visiškai įrodo byloje surinkti konkretūs įrodymai. Su atsakovu už jo ieškovei perduotas vėjovartas, malkas buvo atsiskaityta, o ieškovė iš atsakovo gavo vėjovartas, malkas ir jas apskaitė savo buhalterinėje apskaitoje. Ieškovė iš atsakovo nusipirktas vėjovartas, malkas faktiškai naudojo savo veikloje, ką įrodo ne tik atsakovo paaiškinimai, bet ir kiti byloje surinkti įrodymai apie tokį ieškovės poreikį – su ieškiniu ieškovė pati pateikė dokumentus, jog ji pirko malkas ne tik iš atsakovo, bet pirko malkas bei kietą kurą ir iš kitų asmenų – iš S. L. individualios įmonės, F. U. IĮ, UAB „Asimesta“, UAB „Jupojos statybinės medžiagos“. Kažkodėl ieškovė nereikalavo tariamos žalos iš pirmiau išvardintų įmonių – S. L. individualios įmonės, F. U. IĮ, UAB „Asimesta“, UAB „Jupojos statybinės medžiagos“ – nors ieškovė pirko tos pačios paskirties prekes, kokias nupirko iš atsakovo. Tai parodo ieškovės deklaratyvių prielaidų apie tai, kad neva ieškovė realiai nepirko prekių iš atsakovo, nes nebuvo poreikio, nelogiškumą.

10.4. Kaip teisingai vertino teismas, atsakovas nebuvo ieškovės valdymo organo narys ir nesprendė kasdieninių įmonės valdymo funkcijų – kiek konkrečiai pirkti vienų ar kitų prekių. Atsakovas neturėjo tokių duomenų, kad ieškovės įsigytos prekės būtų buvusios jos faktinei veiklai nereikalingos.

10.5. Teisiškai reikšminga ir tai, kad ieškovė net neginčijo pirmiau aptartų jos ir atsakovo sudarytų pirkimo-pardavimo sandorių, jų neprašė pripažinti negaliojančiais konkrečiais sandorių negaliojimo pagrindais.

10.6. Teismas pagrįstai atmetė niekuo neparemtas ieškovės deklaratyvias prielaidas, jog atsakovas F. U. IĮ pardavė ne jam, o neva ieškovei priklausantį metalo laužą. Atsakovas pateikė visą eilę įrodymų, jog jo parduotas F. U. IĮ metalo laužas priklausė jam, kai tuo tarpu ieškovė nepateikė iš viso nė vieno įrodymo, kad nors kokia tai dalis atsakovo parduoto metalo laužo būtų priklausiusi ne atsakovui, o ieškovei. Jei ieškovė laikė, kad kokia tai metalo laužo dalis neva priklausė jai, tai ji turėjo būti pajėgi pateikti įrodymus, kad konkretus metalo laužas pas ją apskaitytas ir tai būtent tas, kurį pardavė atsakovas. Ieškovė nė vieno tokio įrodymo į bylą nepateikė ir negalėjo pateikti, nes visas metalo laužas, kurį atsakovas pardavė F. U. IĮ, jam ir priklausė nuosavybės teisėmis. Teisiškai reikšminga ir tai, kad ieškovė net neginčijo nė vieno pirkimo-pardavimo sandorio, sudaryto tarp atsakovo ir F. U. IĮ.

10.7. Ieškovės piniginių prievolių G. V. „Šoklys“ naudai įvykdymas nėra neteisėti veiksmai, o tų piniginių prievolių įvykdymui panaudotos ieškovės piniginės lėšos nėra žala ieškovei bei jos kreditoriams. Teisiškai reikšminga ir tai, kad ieškovė net neginčijo nė vieno iš pirkimo-pardavimo sandorio, sudaryto tarp jos ir G. V. įmonės „Šoklys“.

10.8. Atsakovas nebuvo ieškovės valdymo organo narys, nepirko ieškovės vardu savo asmeninių poreikių tenkinimui jokių prekių, jokių ieškovės prekių savo naudai nenaudojo, pirmiau aptartas prekes (vėjovartas, nepjautines malkas) realiai pardavė ieškovei, jam priklausantį metalo laužą pardavė F. U. IĮ, nepirko ieškovės vardu prekių, kurios neva buvo nereikalingos ieškovei, neperkėlė ieškovės veiklos į UAB „Elmona“, nepasisavino jokių ieškovės piniginių lėšų ir/ar kito turto, neatliko jokio neteisėto veiksmo nei ieškovės, nei jos kreditorių atžvilgiu. Todėl teismas 2023 m. birželio 7 d. sprendime pagrįstai bei teisėtai konstatavo, kad atsakovui civilinė atsakomybė nekilo ir jis jokios žalos ieškovei nepadarė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

12. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl žalos atlyginimo iš įmonės akcininko.

Faktinės bylos aplinkybės

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartimi iškelta bankroto byla UAB „Vėjelis“, nemokumo administratoriumi paskirtas V. G.. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. gruodžio 16 d.

14. Iš 2021 gruodžio 20 d. valstybės įmonės Registrų centras Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, kad UAB „Vėjelis“ juridinių asmenų registre įregistruota 1992 m. gegužės 12 d. UAB „Vėjelis“ valdymo organai: visuotinis akcininkų susirinkimas ir vadovas, juridinio asmens vardu veikia vadovas. Nuo 2013 m. rugsėjo 27 d. UAB „Vėjelis“ (duomenys neskelbtini) paskirta I. N.. V. N. įmonės (duomenys neskelbtini) buvo registruotas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) UAB „Vėjelis“ akcininku nuo 2021 m. lapkričio 11 d. (terminas nuo 2021 m. spalio 19 d.) registruota I. N.. V. N. akcininku buvo registruotas 2010 m. balandžio 27 d. iki 2021 m. lapkričio 11 d. (terminas nuo 2010 m. balandžio 27 d. iki 2021 m. spalio 19 d.).

Dėl žalos atlyginimo iš bankrutuojančios įmonės akcininko

15. Nagrinėjamu atveju ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovo V. N. 16 203,24 Eur žalą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Pažymėtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu atsakovas V. N. buvo ieškovės akcininkas. Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo dėl to, kad veiksmų, kuriuos ieškovė nurodo buvus neteisėtais ir sukėlusiais jai žalą, atlikimo metu atsakovas V. N. nebuvo UAB „Vėjelis“ valdymo organu – direktoriumi.

16. Pagal bendrąją taisyklę akcininko atsakomybė yra ribota. CK 2.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose nurodytus atvejus. CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta šios taisyklės išimtis: kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 2.50 straipsnio 3 dalies normos tikslas – kreditorių interesų apsauga, užkertant kelią juridinio asmens dalyviams piktnaudžiauti ribotos juridinio asmens turtinės atsakomybės taisykle ir išvengti asmeninės turtinės atsakomybės tais atvejais, kai jų nesąžiningi veiksmai lemia, kad juridinis asmuo negali iki galo įvykdyti prievolės kreditoriui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2011; 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2012).

17. Kasacinio teismo praktikoje vertinant juridinio asmens dalyvių veikimo teisėtumą yra išaiškinta, kad juridinio asmens dalyvio ir valdymo organo nario priimtų sprendimų teisinis vertinimas yra skirtingas. Pažymima, kad įmonės dalyvio ir vadovo atsakomybės pagrindai skiriasi, nes skirtinga jų teisinė padėtis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2009). Skirtingas įmonės dalyvių ir valdymo organų narių statusas bei faktiškai atliekamos funkcijos lemia ir jų civilinę atsakomybę skirtingais pagrindais, atitinkamai pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį ir 2.87 straipsnio 7 dalį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2008).

18. Tiek dalyviui, tiek valdymo organo nariui atsakomybė gali būti taikoma tik už jiems įstatymuose konkrečiai nustatytų pareigų, kurios savo pobūdžiu yra skirtingos, pažeidimą. Be to, skiriasi įstatyme nustatyti subjektai, kurių atžvilgiu gali atsirasti dalyvio ir valdymo organo civilinė atsakomybė: pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį dalyvis subsidiariai atsako pagal juridinio asmens prievoles kreditoriams, o pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį valdymo organo narys padarytą žalą privalo atlyginti juridiniam asmeniui. Juridinio asmens dalyvio ir valdymo organo nario civilinės atsakomybės savarankiškumas lemia, kad pagal bendrąją taisyklę juridinio asmens dalyvio ir valdymo organo nario civilinė atsakomybė yra individuali (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-665-969/2015).

19. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantė byloje neįrodinėjo, kad atsakovas V. N. buvo faktinis UAB „Vėjelis“ vadovas. To nenustatė ir pirmosios instancijos teismas. Nesutiktina su apeliantės apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovas, būdamas vienintelis ieškovės akcininkas, negalėjo nežinoti bendrovės turtinės padėties ir to, kad aptarti sandoriai sumažins ieškovės galimybes vykdyti prievoles kitiems kreditoriams.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad būtent bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 10 dalis), išskyrus kai kurias išimtis. Nagrinėjamu atveju atsakovas nebuvo bendrovės vadovas sudarant apeliantės nurodytus sandorius, taip pat byloje nenustatyta, kad V. N. būdamas akcininku veikė kaip faktinis vadovas.

21. Nagrinėjamu atveju visiškai pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog atsakovo, kaip bendrovės akcininko, žinojimas apie sudaromus sandorius ir pritarimas (nepritarimas) negali būti laikomi neteisėtais veiksmais, kadangi sandorių sudarymas yra susijęs su kasdienine ūkine bendrovės veikla, kurią organizuoja ir vykdo valdymo organas, šiuo atveju ieškovės vadovė I. N..

22. Apeliantė nurodo, kad atsakovas, būdamas ieškovės akcininku bei darbuotoju 2021 m. sausio 3 d. ir 2021 m. kovo 2 d. pardavė ieškovei 480 erdemetrių (toliau – erdm) vėjovartos ir nepjautinių malkų už 9 700,00 Eur. Teigia, kad šie pardavimai buvo fiktyvūs. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas nuosavybės teise valdo žemės sklypą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 8,9200 ha, iš jo miško plotas, įregistruotas Miškų valstybės kadastre, yra 5,2818 ha. Iš 2021 m. sausio 3 d. sąskaitos faktūros ir 2021 m. sausio 29 d. pinigų priėmimo kvito matyti, kad atsakovas ieškovei nuosavybės teise perdavė vėjovartas, nepjautines malkas, kiekis 340 erdm, už 6 800,00 Eur, už ką ieškovė su atsakovu atsiskaitė. Taip pat atsakovas ieškovei nuosavybės teise perdavė vėjovartas, nepjautines malkas, kiekis 145 erdm, už 2 900,00 Eur, už ką ieškovė su atsakovu atsiskaitė.

23. Pažymėtina, kad civilinė atsakomybė asmeniui gali kilti tik esant jo neteisėtiems veiksmams, t. y. neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog piniginių prievolių, atsiradusių iš pirkimo–pardavimo teisinių santykių, įvykdymas pardavėjo (atsakovo) naudai nėra neteisėtas veiksmas, ieškovė turėjo pareigą su atsakovu atsiskaityti (CK 6.305 straipsnio 1 dalis).

24. Apeliantė reiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo 4 134,87 (2 799,90 Eur + 1 334,97 Eur) žalos atlyginimą, kadangi BUAB „Vėjelis“ 2021 m. birželio 30 d. ir 2021 m. spalį iš G. V. įmonės „Šoklys“ pirko gazolį, nors jo ieškovei nereikėjo. Apeliantės teigimu, neįtikėtina, kad atsakovas ieškovės naudai pirko gazolį, nes tuo metu, kai jis buvo pirktas, ieškovė nebeturėjo patalpų ir technikos, į kurį jis galėjo būti pilamas, o taip pat ir kur toks kiekis galėjo būti sandėliuojamas. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus vertina kaip deklaratyvius, nes įrodymų, kad gazolis nebuvo panaudotas ieškovės, nėra. Priešingai, byloje yra duomenys, kad iš prie ieškinio pridėtų dokumentų – akcizų apskaičiavimo dokumentų – matyti, kad gazolio pristatymo vieta – (duomenys neskelbtini).

25. Apeliantė teigia, kad neteisėti atsakovo veiksmai yra ir tuomet, kai atsakovas remontuoja ieškovei nepriklausančią transporto priemonę bei parduoda ieškovei priklausantį metalo laužą ir pinigines sumas pasilieka sau. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus taip pat laiko nepagrįstais.

26. Iš 2021 m. rugpjūčio 13 d. metalo laužo pirkimo–pardavimo sutarties ir pinigų išmokėjimo kvito matyti, jog sutartis sudaryta tarp F. U. IĮ ir atsakovo, pagal kurią atsakovas pardavė F. U. IĮ: juodojo metalo laužą gab. žemės ir namų ūkio; juodojo metalo laužą negab. žemės ir namų ūkio už 788,01 Eur, iš šios sumos buvo išskaičiuotas gyventojo pajamų mokestis 39,40 Eur, todėl atsakovui sumokėta 748,61 Eur. Juodąjį metalo laužą F. U. IĮ perdavė atsakovas. Iš 2021 m. rugsėjo 15 d. metalo laužo pirkimo–pardavimo sutarties ir pinigų išmokėjimo kvito matyti, kad sutartis sudaryta tarp F. U. IĮ ir atsakovo, pagal kurią atsakovas pardavė F. U. IĮ: MIXą žemės ir namų ūkio skardą; CU vario laužą už 487,96 Eur, iš šios sumos buvo išskaičiuotas gyventojo pajamų mokestis 24,40 Eur, atsakovui sumokėta 463,56 Eur. Iš 2021 m. rugsėjo 15 d. krovinio gabenimo važtaraščio juodąjį metalo laužą F. U. IĮ perdavė atsakovas. Iš 2021 m. rugsėjo 16 d. metalo laužo pirkimo–pardavimo sutarties ir pinigų išmokėjimo kvito matyti, kad sutartis sudaryta tarp F. U. IĮ ir atsakovo, pagal kurią atsakovas pardavė F. U. IĮ: juodojo metalo laužą gab. žemės ir namų ūkio; juodojo metalo laužą negab. žemės ir namų ūkio už 701,26 Eur, iš šios sumos buvo išskaičiuotas gyventojo pajamų mokestis 35,06 Eur, atsakovui sumokėta 666,20 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, jeigu F. U. IĮ būtų pirkusi pagal pirmiau aptartas pirkimo–pardavimo sutartis metalo laužą ne iš atsakovo, o iš ieškovės, pardavėju jose būtų nurodyta ieškovė bei nebūtų išskaitomas gyventojų pajamų mokestis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aplinkybė, jog buvo parduotas ne atsakovui, o bendrovei priklausęs turtas (metalo laužas), byloje neįrodyta.

27. Iš bylos duomenų matyti, kad 2020 m. kovo 9 d. transporto pirkimo–pardavimo sutartimi transporto priemonė (duomenys neskelbtini) buvo parduota R. B., sutartį sudarė ieškovės buvusi direktorė. 2021 m. gegužės 27 d. PVM sąskaitos faktūros matyti, kad autoserviso darbus iš UAB „Sovli“ pirko ieškovė, jos nupirktų autoserviso darbų vertė 490,00 Eur. Jeigu ieškovė pirko šiuos darbus, ieškovė ir privalėjo atsiskaityti, o atsakovas atliko mokėjimą vykdydamas galiojančią ieškovės prievolę. Tokiuose atsakovo veiksmuose nėra neteisėto veikimo. Kodėl šiuos darbus pirko iškovė, turėjo žinoti esama direktorė, ne akcininkas.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas nebuvo ieškovės valdymo organo narys, nesprendė kasdieninių įmonės valdymo funkcijų, nėra įrodymų, jog jis buvo faktinis vadovas, todėl negalėjo tiksliai žinoti, kiek ir kokių konkrečiai prekių ir paslaugų įmonei reikia. Nėra įrodymų, kad atsakovas turėjo duomenų, jog ieškovės įsigytos prekės būtų buvusios jos veiklai nereikalingos, nenaudingos. Atsižvelgiant į tai, vertintina, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas netenkino ieškinio.

Dėl įrodymų vertinimo

29. Apeliantė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, netyrė ir nepasisakė dėl visų esminę reikšmę byloje turinčių įrodymų, tuo pažeisdamas CPK 235 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka.

30. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti“ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šių pagrindinių įrodymų vertinimo principų laikėsi ir nuo suformuotos teismų praktikos nenukrypo, o apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu vertinti nepagrįstais. Apeliantė neįvardijo nė vienos teisės normos (nei proceso, nei materialinės), kurią teismas, jos nuomone, būtų netinkamai taikęs ar netinkamai išaiškinęs, spręsdamas šalių ginčą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagristas, ar to, kad teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes.

32. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010)

Dėl procesinės bylos baigties

33. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo pareikšto ieškinio pagrįstumo, teisingai aiškino ir taikė nagrinėjamam klausimui aktualias materialiosios teisės normas, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių nepažeidė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti arba naikinti atsakovo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus ieškovės apeliacinį skundą, ieškovei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).

35. Atsakovas V. N. prašo iš apeliantės priteisti 1 452,00 Eur išlaidas už advokato teisines paslaugas paruošiant šį atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos). Įvertinusi bylos apimtį, sudėtingumą, atsakovo atstovo paruošto dokumento turinį ir apimtį, jam rengti patirtas advokato darbo laiko sąnaudas, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ne per didelės, neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

36. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, tais atvejais, kai pareigą sumokėti bylinėjimosi išlaidas turi bankrutuojanti bendrovė, tokios išlaidos yra priteisiamos iš bankrutuojančios bendrovės administravimo išlaidoms skirtų lėšų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013).

37. Atsižvelgiant į tai, atsakovui iš apeliantės priteistinos 1 452,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, atlyginant šias išlaidas iš ieškovės BUAB „Vėjelis“ bankroto administravimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2023 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui V. N. 1 452,00 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas, šias išlaidas atlyginant iš ieškovės BUAB „Vėjelis“ bankroto administravimo išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Lina Muchtarovienė Egidijus Mockevičius Birutė Simonaitienė