Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-2573-775/2018 pagal ieškovo E. D. M. ieškinį atsakovei S. M. dėl teisės gauti leidimą gyvenamojo namo rekonstrukcijai be bendraturčio sutikimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja S. M. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. sprendimą už akių ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Pareiškėja nurodė, kad apie 2017 m. birželio 6 d. sprendimą už akių sužinojo tik gavusi iš antstolio R. B. patvarkymą dėl skolos išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog apie vykstantį teismo procesą ir priimtą sprendimą už akių nežinojo, kadangi iš teismo nebuvo gavusi jokių procesinių dokumentų. Byloje esančios ieškinio bei sprendimo už akių įteikimo pažymos pasirašytos ne pareiškėjos, jos rašysena suklastota, be to įteikimo pažymose esantis parašas net nepanašus į jos parašą, esantį tapatybės kortelėje. Pareiškėja taip pat nurodė, kad teismas sprendė dėl į bylą neįtraukto trečiojo asmens materialiųjų teisių ir pareigų, kadangi 23/100 dalys pastato, esančio (duomenys neskelbtini), priklauso L. S., nors ji proceso dalyve byloje įtraukta nebuvo. Dėl to Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. sprendimas už akių yra neteisėtas, nepagrįstas bei ribojantis pareiškėjos teisę į nuosavybę. Ieškovas E. D. M. atsiliepimu į prašymą dėl proceso atnaujinimo prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2017 m. gegužės 16 d. teismo pranešimas ir 2017 m. birželio 13 d. sprendimas už akių pareiškėjai buvo siunčiami jos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), ir jie buvo pareiškėjai įteikti asmeniškai. Pareiškėjai buvo žinoma apie paduotą ieškinį Kauno apylinkės teismui dėl teisės gauti leidimą gyvenamojo namo rekonstrukcijai pagal projektinį pasiūlymą be bendraturčio sutikimo. Nors pareiškėja nurodė, kad siųstuose 2017 m. gegužės 16 d. ir 2017 m. birželio 13 d. pranešimuose ne ji pasirašė vardą, pavardę bei parašą, tačiau jokių įrodymų nepateikė, neprašė skirti rašysenos ekspertizės. Be to, teismui pateikęs ieškinį, jis ne kartą, pareiškėjai žodžiu sakė apie šią bylą, kad ji pasidomėtų, nes po to jai bus papildomos išlaidos, tačiau ji į tai nekreipė dėmesio. Pati pareiškėja nesirūpino bylos eiga, nereagavo į pateiktą raštą spręsti ginčą ne teismine tvarka bei teismo siųstus dokumentus. Nurodė, kad mirusiai L. S. priklausiusias 23/100 dalis pastato, esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjo pagal 2016 m. rugpjūčio 30 d. Kauno miesto 13-ojo notarų biuro notarės V. B. išduotą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą. Šią aplinkybę pareiškėja žinojo, kadangi dėl minėto pastato dalių su pareiškėja bylinėjosi teisme.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. sausio 31 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Teismas nustatė, kad procesiniai dokumentai pareiškėjai buvo išsiųsti jos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), ir jai buvo įteikti 2017 m. gegužės 16 d. asmeniškai. Nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas 2017 m. birželio 6 d. priėmė sprendimą už akių, kuris pareiškėjai įteiktas pasirašytinai 2017 m. birželio 13 d. Abu kartus procesiniai dokumentai pareiškėjai prašomoje atnaujinti civilinėje byloje buvo įteikti CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Teismas nurodė, kad pareiškėja nepateikė prašymo paskirti rašysenos ekspertizę, neketino teikti ir jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, jog įteikimą patvirtinančios pažymos yra suklastotos, byloje taip pat nėra duomenų, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dokumentų klastojimo, taip pat nepagrįstas ir teiginys, jog ant įteikimo pažymos galėjo pasirašyti pats ieškovas (E. D. M.) – pareiškėja nenurodė, kokiomis aplinkybėmis jis galėjo tai padaryti, kai antstolio siųstus procesinius dokumentus ji priėmė pati. Teismo procesiniai dokumentai pareiškėjai buvo siunčiami tuo pačiu gyvenamosios vietos adresu, kurį ji nurodo ir šiuo metu kreipdamasi į teismą. Teismas taip pat nurodė, kad nei ieškovas, nei pareiškėja nenurodė šio prašomo iškviesti liudytojo R. P. kontaktinių duomenų, t. y. kur teismas turėtų jam siųsti teismo šaukimą ir kaip jį iškviesti į teismo posėdį, nors tai padaryti yra šalies, teikiančios tokį prašymą pareiga. Teismas pažymėjo, kad paštininkas procesinius dokumentus įteikinėjo 2017 m. gegužės 16 d. ir 2017 m. birželio 13 d., o šiuo metu yra 2018 metų sausis, be to, taip pat sprendė, kad laiškininko liudijimas nepatvirtintų parašo autentiškumo. Dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Pareiškėja nepagrįstai nurodė, kad teismas pasisakė dėl L. S. teisių ir pareigų, nors ji nebuvo bylos šalis, kadangi jai nuosavybes teise jokia namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis nepriklauso. Be to, teismas taip pat pažymėjo, kad šiuo pagrindu dėl proceso atnaujinimo gali kreiptis tik pats asmuo, dėl kurio materialiųjų teisių ir pareigų nusprendė teismas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja S. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 31 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CPK 12 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą, paskyrė rašytinį bylos nagrinėjimą ir net nesprendė proceso dalyvių prašymo apklausti byloje pašto darbuotoją R. P.. Teismas neteisingai pasirinko bylos nagrinėjimo formą, kadangi akivaizdu, jog prašymas dėl proceso atnaujinimo turėjo būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, apklausiant šalių prašomą iškviesti liudytoją. Pareiškėja pirmosios instancijos teisme siekė įrodyti proceso atnaujinimo pagrindą – jog nebuvo tinkamai informuota apie vykstantį teisminį procesą, prašydama apklausti laiškininką R. P., kuris abu kartus įteikė procesinius dokumentus. Tokiam pareiškėjos prašymui neprieštaravo ir ieškovas, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šio prašymo nesprendė. R. P. yra AB „Lietuvos paštas“ darbuotojas, todėl šaukimas jam galėjo būti įteiktas jo darbo vietos adresu. Nors pareiškėja teikė argumentus, kodėl, jos nuomone, sprendimas už akių buvo neteisėtas, tačiau pirmosios instancijos teismas apie tai ginčijamoje nutartyje nepasisakė. Atsakovė nebuvo gavusi jokio ieškovo prašymo dėl sutikimo rekonstruoti dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), be to, ieškovo rekonstrukcijos planas taip pat pažeidžia jos interesus tinkamai naudotis jai priklausančia nuosavybe. Atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą ieškovas E. D. M. prašo jį atmesti ir palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 21 d. nutartį nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Spręsti kokia forma nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo – raštine ar žodine, yra teismo prerogatyva. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo šį klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka, apklausiant liudytoją R. P.. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėja nėra pateikusi jokių įrodymų, jog jai procesiniai dokumentai buvo neįteikti, o taip pat, jog jos parašas, esantis ant įteikimo pažymos, yra suklastotas. Pareiškėja su prašymu atnaujinti procesą nėra pateikusi jokių įrodymų, patvirtinančių prašyme nurodytas aplinkybes. Priešingai nei teigia pareiškėja, registruotu laišku jai buvo išsiųstas prašymas dėl sutikimo davimo rekonstruoti dalį gyvenamojo namo, tačiau pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad minėto prašymo negavo, priešingai, kartu su atsiliepimu pateiktas pašto kvitas paneigia pareiškėjos nurodytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos (atsakovės) prašymas dėl proceso atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną CPK 366 straipsnio 1 dalies 1–9 punktuose nustatytą pagrindą, kurį sudaranti aplinkybė konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatyta, peržiūrint bylą instancine tvarka. Proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999-10-28 sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (bylos Nr. 28342/95); 2002-07-25 sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (bylos Nr. 48553/99); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007, 2009-02-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-38/2009). Proceso atnaujinimas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2006, 2008-01-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008).Spręsdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo, teismas atnaujina procesą nustatęs dvi būtinas sąlygas: pirma, prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje; antra, prašymas yra pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalies 1-9 punktuose nustatytais pagrindais (CPK 365 straipsnio 1 dalis, 370 straipsnio 3 dalis). Šių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka prašymą atnaujinti procesą pateikusiai šaliai, t. y. proceso atnaujinimo siekianti šalis turi nurodyti konkretų faktinį proceso atnaujinimo pagrindą, motyvus, pateikti proceso atnaujinimo pagrindo buvimą patvirtinančius įrodymus bei pagrįsti prašymo padavimo terminų skaičiavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014).Bylos bei Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 6 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovo E. D. M. ieškinį tenkino visiškai: pripažino ieškovui teisę be atsakovės S. M. sutikimo gauti iš Kauno miesto savivaldybės administracijos atlikti pirmo aukšto ir mansardos rekonstrukcijos darbus pagal 2016 metų lapkričio mėnesio parengtą rekonstravimo projektą – padidinti ieškovui nuosavybės teise priklausančią gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį rytinėje fasado pusėje, įrengiant pirmame namo aukšte kambarį, pažymėtą indeksu 1.14, katilinę – 1.6 ir tambūrą – 1.15, o mansardoje – 2 kambarius, pažymėtus indeksais 2.2 ir 2.3; priteisė bylinėjimosi išlaidas. Sprendimas už akių įsiteisėjo 2017 m. liepos 7 d.Iš byloje esančių duomenų taip pat nustatyta, kad pareiškėja (ieškovė) S. M., vadovaudamasi CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 2017 m. lapkričio 6 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė, nustatęs, kad nėra pagrindo pripažinti, kad priimtu sprendimu už akių teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas), ir, kad priimant sprendimą už akių buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pareiškėja, nesutikdama su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriame nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, padarytomis tik dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinto pagrindo egzistavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, pasisako atskirojo skundo ribose, t. y. tik dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimo nagrinėjamu atveju. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011 ir joje nurodytą praktiką; kt.). Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015 ir joje nurodytą praktiką; kt.).Nagrinėjamoje byloje atskirajame skunde nurodyto pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą buvimas grindžiamas aplinkybėmis, jog pareiškėjai nebuvo žinoma apie vykstantį teismo procesą ir priimtą sprendimą už akių, kadangi ji iš teismo nebuvo gavusi jokių procesinių dokumentų, tuo tarpu prašomoje atnaujinti civilinėje byloje esančiose procesinių dokumentų įteikimo šaknelėse įrašyti vardo inicialai, pavardė ir parašas yra suklastoti, kadangi tai ne jos rašysena, taip pat skiriasi ir parašas. Teismo procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 122 straipsnio 1 dalis). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad civilinę bylą nagrinėjęs teismas 2017 m. gegužės 4 d. priėmė ieškovo E. D. M. ieškinį atsakovei S. M. dėl teisės gauti leidimą gyvenamojo namo rekonstrukcijai be bendraturčio sutikimo. Teismas procesinius dokumentus išsiuntė S. M. jos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) (tuo pačiu adresu, kurį nurodo ir pati pareiškėja savo procesiniuose dokumentuose), kurie sugrįžo su atžyma, kad siunčiami dokumentai pareiškėjai buvo įteikti 2017 m. gegužės 16 d. asmeniškai (b. l. 18). Taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą išvadai, kad teismo siųsti procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai, t. y. vadovaujantis CPK 123 straipsnio 1 dalimi, įteikti jai asmeniškai. Atsakovei per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas atsakovės atžvilgiu taip pat turėjo pagrindą priimti sprendimą už akių, nes toks prašymas ieškovo buvo išdėstytas ieškinyje (CPK 135 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 285 straipsnio 1 dalis). Be to, atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 6 d. priėmė sprendimą už akių, kuris atsakovei taip pat įteiktas asmeniškai 2017 m. birželio 13 d. (b. l. 23). Byloje nustatytų aplinkybių visetas patvirtina (žr. šios nutarties 20 punktą), kad teismas, prašomoje atnaujinti civilinėje byloje priimdamas sprendimą už akių, tinkamai taikė ir aiškino civilinio proceso normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų byloje dalyvaujantiems asmenims įteikimą bei sprendimo už akių priėmimą, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad įteikiant procesinius dokumentus bylos dalyviui asmeniškai buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, kaip tai numato CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas. Pareiškėja atskiruoju skundu taip pat teigia, kad jos prašymas dėl proceso atnaujinimo turėjo būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, į teismo posėdį kviečiant liudytoją R. P.. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo pareiškėjos argumentu. Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas teismo posėdyje, jo tvarką ir teismo veiksmus reglamentuoja CPK 370 straipsnio 2 ir 3 dalys. Priėmęs prašymą atnaujinti procesą, teismas jo kopijas išsiunčia šalims ir tretiesiems asmenims ir paskiria prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo teismo posėdyje datą. Prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Taigi, įstatymas nenumato imperatyvo prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl pareiškėjos argumentai, kad teismas pažeidė civilinio proceso normas, nes bylą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka, atmestini. Tuo tarpu, šiuo konkrečiu atveju paneigus pareiškėjos nurodytą aplinkybę, jog teismas, priimdamas sprendimą už akių, padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą už akių, nėra pagrindo prašomo iškviesti liudytojo pagalba analizuoti aplinkybes, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kaip nepagrindžiančias CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyto pagrindo egzistavimą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti ir su pareiškėjos atskirojo skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu visiškai nepasisakė dėl priimto sprendimo už akių teisėtumo. Pažymėtina, kad prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimą reglamentuoja CPK 370 straipsnis, iš kurio matyti, kad toks prašymas turi būti nagrinėjamas trimis etapais, t. y. prašymo priėmimo stadija; prašymo dėl proceso atnaujinimo stadija, kurios metu teismas patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir, ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai; atnaujintos bylos nagrinėjimo iš esmės stadija, kurios metu teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2011). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nors ir teismo nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, kad pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestas, tačiau iš esmės procesiniu sprendimu procesą pagal pareiškėjos prašymą atsisakyta atnaujinti (CPK 370 straipsnio 3 dalis), nustačius, jog jis nėra pagrįstas įstatyme nustatytais pagrindais (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šioje stadijoje nevertino priimto sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo, laikydamasis CPK 370 straipsnyje įtvirtintos prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarkos, kadangi šioje prašymo dėl proceso atnaujinimo stadijoje buvo vertinama tik tai, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir, ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai. Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 31 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), patikslinant teismo nutarties rezoliucinę dalį, nurodant, kad procesą pagal pareiškėjos prašymą atsisakyta atnaujinti.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 31 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą.

Patikslinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 31 d. nutarties rezoliucinę dalį, nurodant, kad procesą pagal pareiškėjos S. M. prašymą atsisakyta atnaujinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.