- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-01-06
- Bylos Nr.
- 1A-14-581/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-45-1-00676-2014-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Raščiuvienė (pirm.), Valdas Ciesiūnas, Sigitas Bagdonavičius
- Civilinis ieškovas
- UAB „Asrinta“
- Nuteistasis
- J. P., R. M., M. V.
- Advokatai
- Antanas Cemnolonskas
- Kategorijos
- 1.2.14.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Valdo Ciesiūno, Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. P. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžio, kuriuo J. P. nuteistas:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams;
- pagal BK 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams;
- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu bausmės, paskirtos pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnio 1 dalį subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir J. P. paskirta bausmė - laisvės atėmimas ketveriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi bausmė, paskirta pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, ir J. P. skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir J. P. skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams.
Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme (1 diena) ir bausmės laikas, atliktas pagal Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 22 d. nuosprendį.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti R. M. ir M. V., tačiau dėl jų apeliaciniai skundai nebuvo paduoti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Kaltinamieji R. M., J. P. ir M. V., būdami iš anksto susitarę ir pasiskirstę vaidmenimis bei veikdami bendrininkų grupėje pagrobė didelės vertės svetimą turtą panaudodami fizinį smurtą, o taip pat neteisėtai įgijo ir panaudojo elektroninę mokėjimo priemonę ir jos duomenis, o būtent: 2014 m. birželio mėn. 01 d., apie 22 val. 02 min. R. M. iš savo mobilaus ryšio telefono išsiuntus žinutę trumpuoju numeriu 1673 į pažinčių portalą www.ieškok.lt, kad nori susipažinti su vyru, nukentėjusiajam R. A. suradus paminėtą skelbimą ir 2014 m. birželio mėn. 02 d., apie 17 val. paskambinus R. M. nurodytu telefonu bei ir susitarus su M. V. susitikti, pastarajai nurodžius susitikimo vietą, ir nukentėjusiajam R. A. 2014 m. birželio mėn. 02 d., apie 20 val. UAB „Asirinta“ priklausančiu automobiliu „Mercedes Benz Sprinter 211“, valst. NR. (duomenys neskelbtini), atvykus M. V. nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) R. M. ir J. P. panaudodami fizinį smurtą, t. y. bendrais veiksmais suduodami ne mažiau kaip 6 smūgius rankomis ir kojomis nukentėjusiajam R. A. į įvairias kūno vietas ir tuo padarydami pastarajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, pagrobė UAB „Asirinta“ priklausantį 4535, 45 € (15600 litų) vertės automobilį „Mercedes Benz Sprinter 211“, valst. NR. (duomenys neskelbtini) ir jame buvusius UAB „Melrunas“ priklausančius bendros 5056, 36 € (17458, 60 litų) vertės statybinius įrankius ir kelių mokesčių vinjetę, padarydami UAB „Asirinta“ 4535,45 € turtinę žalą ir UAB „Melrunas“ 5036,36 € turtinę žalą, o taip pat pagrobė nukentėjusiajam R. A. priklausantį turtą, t. y. pinigus - 150 litų (43, 44 €), 289,62 € (1000 litų) vertės auksinį žiedą, 156,39 € (540 litų) vertės akinius skaitymui, 14,48 € (50 litų) vertės akinius nuo saulės, 23,17 € (80 litų) vertės džinsinį švarką, 8, 68 € (30 litų) vertės skaičiavimo mašinėlę, 17,37 € (60 litų) vertės pompą ir R. A. vardu išduotą AB SEB bankas atsiskaitymo kortelę, bei tęsdami savo nusikalstamą veiką ir jėga prievarta vežiodami nukentėjusįjį R. A. iš jo pagrobto, UAB „Asirinta“ priklausančio automobilio „Mercedes Benz Sprinter 211“, valst. NR. (duomenys neskelbtini), galinėje, kroviniams skirtoje dalyje, kurioje J. P. panaudojant prieš nukentėjusįjį R. A. fizinį smurtą neteisėtai išgavę R. A. priklausančios AB SEB bankas atsiskaitymo kortelės prisijungimo kodus, Taikos g. 20, Pasvalio m., esančiame PC „Agis“, AB „Swedbank“ priklausančiame bankomate H141, J. P. neteisėtai panaudojus R. A. vardu išduotą banko atsiskaitymo kortelę ir suvedus pagrobtos kortelės PIN kodą, t. y. save identifikavus kaip R. A., taip neteisėtai atlikus 6 finansines operacijas išgrynino ir pagrobė nukentėjusiajam R. A. priklausančius 1882, 53 € (6500 litų), padarydami nukentėjusiajam R. A. 2528,67 € (8731 litų) turtinę žalą.
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį – pagal BK 180 straipsnio 3 dalį kvalifikuotą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į BK 180 straipsnio 1 dalį, pripažinti jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe tai, kad jis padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką ir joje dalyvavusius asmenis bei sušvelninti jam paskirtą bausmę.
Šalies argumentai
2.1. Skunde nurodo, kad jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pirmasis iš visų bendrininkų nuoširdžiai prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, išsamiai paaiškino savo ir kitų bendrininkų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir tai, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti individualizuodamas bausmes, tačiau to nepadarė. Pažymi, kad nukentėjusiajam nežinant įvykio aplinkybių ir neatpažįstant asmenų, kurie jį apiplėšė, būtent jo parodymai, duoti dar nesurinkus jokių jo kaltę pagrindžiančių įrodymų, tikrai padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas ir jose dalyvavusius asmenis. Pažymi, kad jis nebuvo nei nusikalstamų veikų organizatorius, nei sumanytojas, prie jų tik prisijungė eigoje, įtrauktas kito asmens, todėl jam turi būti skiriama švelnesnė bausmė, negu kitam nuteistajam.
Žemesnės instancijos teismas
2.2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pripažino, kad pagrobto turto vertė viršija 250 MGL, tačiau savo išvados niekaip nepagrindė ir nemotyvavo, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas. Pažymi, kad UAB „Aisirinta“ ir UAB „Melrunas“ nepateikė įrodymų, kokia yra reali, atsižvelgiant į nusidėvėjimą, pagrobto turto vertė, koks nusidėvėjimas buvo taikomas transporto priemonei, įrankiams, kokia jų likutinė vertė nusikalstamos veikos padarymo dienai, kiek laiko buvo naudojama ir iki kada galėjo būti naudojama kelių mokesčio vinjetė. Mano, kad nenustačius realios turto vertės, abejonės turi būti aiškinamos jo naudai ir veika iš BK 180 straipsnio 3 dalies perkvalifikuota į BK 180 straipsnio 1 dalį, bei atitinkamai sušvelninta jam paskirta bausmė.
3. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti, o prokurorė ir civilinio ieškovo atstovas - atmesti.
Motyvuojamoji dalis
4. Apeliacinis skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniu skundu neginčijama nuteistojo J. P. kaltė dėl nusikalstamų veikų padarymo, tačiau ginčijamas nusikalstamos veikos kvalifikavimas, prašoma pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę – padėjimą išaiškinti nusikalstamą veiką ir jose dalyvavusius asmenis ir atitinkamai sušvelninti paskirtą bausmę.
6. Nuteistajam J. P. inkriminuotas BK 180 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikaltimas, kurio kvalifikavimas skundu yra ginčijamas, numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas apiplėšė panaudojęs šaunamąjį ginklą ar sprogmenį arba apiplėšęs pagrobė didelės vertės turtą ar didelės mokslinės, istorinės arba kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, arba apiplėšė dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Tuo tarpu BK 180 str. 1 d., pagal kurį apeliantas prašo perkvalifikuoti jo įvykdytą plėšimą, baudžiamąją atsakomybę numato tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad J. P. su kitais bendrininkais apiplėšę nukentėjusįjį pagrobė turtą, kurio vertė viršija 250 MGL dydžio sumą (didelės vertės turtas (BK 190 str. 1 d.)), todėl J. P. veiką kvalifikavo pagal BK 180 straipsnio 3 dalį. Apeliantas skundu nurodo, kad jo ir bendrininkų pagrobto turto vertė neviršijo 250 MGL dydžio sumos (didelės vertės turto), todėl jo veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto teiginiais nesutinka, kadangi bylos duomenimis nustatyta, kad J. P. ir jo bendrininkų pagrobto turto vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai J. P. veiksmus kvalifikavo pagal BK 180 straipsnio 3 dalį.
6.1. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiajam R. A. nusikalstamais J. P. ir kitų bendrininkų veiksmais buvo padaryta 2528,67 Eur turtinė žala, kurią sudaro pagrobtų daiktų vertė: pinigai - 43,44 Eur, auksinis žiedas – 289,62 Eur, akiniai skaitymui – 156,39 Eur, akiniai nuo saulės – 14,48 Eur, džinsinis švarkas – 23,17 Eur, skaičiavimo mašinėlė – 8,68 Eur, pompa – 17,37 Eur, išgryninti pinigai – 1975,50 Eur (1 t., 53, 54, 158, 159 b.l.). Nukentėjusiajam R. A. padarytos turtinės žalos dydžio nuteistasis J. P. neginčija. Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad J. P. kartu su bendrininkais pagrobė UAB „Asirinta“ priklausantį automobilį „Mercedes Benz Sprinter 211“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis nustatyta, kad minėto automobilio vertė yra 4535,45 Eur (tą patvirtina UAB „Asirinta“ pateikta pažyma bei sąskaita faktūra, iš kurių matyti, kad UAB „Asirinta“ minėtą automobilį įsigijo 2014-02-13 už 4535,45 Eur (91, 94 b.l.)). Be šio nustatyta, kad kartu su automobiliu „Mercedes Benz Sprinter 211“ pagrobti ir jame buvę daiktai - statybiniai įrankiai ir kelių mokesčio vinjetė, priklausantys civiliniam ieškovui UAB „Melrunas“. Civilinio ieškovo UAB „Melrunas“ atstovas apeliacinės instancijos teismui paaiškino ir pateikė duomenis bei PVM sąskaitas faktūras, iš kurių matyti, kad bendra statybinių įrankių ir kelių mokesčio vinjetės įsigijimo vertė yra 5056,36 Eur (4 t., b.l. 175-191, 193). Atsižvelgiant į tai, bendra visų nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų pagrobto turto vertė lygi 12 120,48 Eur (2528,67 Eur + 4535,45 Eur + 5056,36 Eur = 12120,48 Eur). Kaip matyti, viso pagrobto turto vertė ženkliai viršija didelės vertės turto (250 MGL, t. y. 9415 Eur) sumą.
6.2. Apeliantas skunde nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kokia buvo reali pagrobto automobilio ir statybinių įrankių vertė nusikalstamų veikų padarymo dieną – t. y. byloje yra duomenys apie minėtų daiktų vertę jų įsigijimo dieną, tačiau nėra duomenų apie tai, kokios būklės daiktai buvo nusikalstamų veikų padarymo dieną, nėra įvertintas jų nusidėvėjimas. Pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką, kvalifikuojant veikas pagal BK 180 straipsnį, pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Tais atvejais, kai nuosavybė į daiktą atsirado pirkimo – pardavimo sandorio pagrindu ir byloje yra duomenų apie daikto įsigijimo kainą, tačiau daiktas pagrobiamas praėjus laikotarpiui, turinčiam reikšmės jo kainai, daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę (didmenines, rinkos ar komiso kainas) nusikalstamos veikos padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-84-699/2015). Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „Asirinta“ automobilį „Mercedes Benz Sprinter 211“ įsigijo 2014-02-13 už 4535,45 Eur (1 t., 91, 94 b.l.)). Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos praėjus vos keliems mėnesiams po automobilio įsigijimo dienos (veikos padarytos 2014-06-01), nesant duomenų apie automobilio būklės pablogėjimą, darytina išvada, kad laikotarpis nuo automobilio įsigijimo dienos ir nuskalstamos veikos padarymo dienos reikšmės automobilio kainai neturėjo, todėl automobilio vertė - 4535,45 Eur, laikytina pagrįsta. Dėl statybinių įrankių vertės civilinio ieškovo UAB „Melrunas“ atstovas apeliacinio skundo nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad visi įrankiai buvo saugomi ir labai geros būklės, mažesne verte, negu nurodyta ieškinyje jų atstatyti neįmanoma. Nurodė, kad visų ieškinyje nurodytų statybinių įrankių nusidėvėjimo vidurkis galėtų būti iki 15 procentų, o kelių vinjetės kaina yra tokia, kokia nurodyta ieškinyje, nes buvo pirkta prieš kelias dienas iki nusikalstamų veikų padarymo (4 t., b.l. 192-193). Apeliacinio skundo nagrinėjimo teisme metu nuteistojo J. P. gynėjas nurodė, kad atskaičiavus 15 procentų įrankių nusidėvėjimo mokestį nuo bendros pagrobtų įrankių sumos (5056,36 Eur), bendra viso pagrobto turto vertė neviršija 250 MGL (9415 Eur) dydžio sumos. Tačiau toks apelianto gynėjo teiginys yra niekuo nepagrįstas. Kaip matyti, net ir įvertinus 15 procentų įrankių nusidėvėjimo vertės sumą, bendra viso pagrobto turto vertė žymiai viršija 250 MGL dydžio (9415 Eur) sumą, o būtent: (4076,35 Eur (įrankiai su 15 procentų nusidėvėjimu) + 260,66 Eur (vinjetės mokestis be 15 procentų nusidėvėjimo), + 2528,67 Eur (nukentėjusiajam R. A. padaryta žala) + 4535,45 Eur (automobilio vertė) = 11401,13 Eur).
6.3. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad J. P. ir bendrininkų bendra pagrobtų daiktų vertė viršija 250 MGL (9415 Eur) dydžio sumą ir pagrįstai nuteistojo J. P. veiką kvalifikavo pagal BK 180 straipsnio 3 dalį.
7. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką ir jose dalyvavusius asmenis. Pažymėtina, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytai lengvinančiai aplinkybei konstatuoti būtina nustatyti vieną iš trijų alternatyvų: 1) kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi; 2) kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir padėjimą išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir padėjimą nustatyti ją darant dalyvavusius asmenis. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę J. P., nustatė vieną iš BK 59 straipsnio 1 dalyje 2 punkte numatytų alternatyvų atsakomybę lengvinančiai aplinkybei pagal BK 59 str. 1 d. 2 p., pripažinti, t. y. tą, kad J. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Nors apeliantas savo apeliaciniame skunde nurodo, kad jis pats pirmasis iš bendrininkų sąžiningai papasakojo visas aplinkybes ir taip padėjo išsiaiškinti nusikalstamas veikas, bet teismas to neįvertino, tačiau iš baudžiamosios bylos dokumentų matyti, jog veika įvykdyta 2014-06-01 ir tik intensyvių pareigūnų pastangų dėka šie nusikaltimai buvo atskleisti, nustatyti nusikaltimus įvykdę asmenys ir J. P., praėjus daugiau nei dviem mėnesiams po nusikaltimų, buvo sulaikytas. Be to, iš baudžiamosios bylos dokumentų, teisiamojo posėdžio metu duotų apelianto parodymų matyti, jog J. P. nenurodė visų nusikaltimo padarymo aplinkybių – nedavė parodymų apie tai, kur padėjo UAB „Melrūnas“ priklausančius įrankius, nukentėjusiojo daiktus. Daroma išvada, jog ikiteisminio tyrimo institucijų surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų nulemto ir tik formalaus, deklaruojamo pobūdžio nuteistojo teigimo apie padėjimą išaiškinti nusikaltimus, nėra jokio pagrindo pripažinti apelianto prašoma atsakomybe lengvinančia aplinkybe.
8. Nors apeliantas skundu prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tokiam apelianto prašymui tenkinti nėra teisinio pagrindo.
8.1. Apylinkės teismas J. P. paskyrė bausmę BK specialiosios dalies straipsnių, numatančių atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, ribose, laikydamasis bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnis) ir nurodė išsamius bausmės rūšies bei trukmės skyrimo motyvus.
8.2. J. P. skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu už vieno sunkaus (BK 180 str. 3 d.) ir dviejų apysunkių (BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d.) tyčinių nusikaltimų padarymą. Skirdamas bausmę J. P., apylinkės teismas atsižvelgė į nuteistojo J. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, į tai, kad yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamos veikos padarytos bendrininkų grupėje. Pirmosios instancijos teismas įvertino J. P. padarytų nusikaltimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, J. P. asmenybę – nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas, charakterizuojamas patenkinamai, padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės paskirtis numatyta BK 41 straipsnyje bus įgyvendinta J. P. už jo padarytas nusikalstamas veikas paskyrus sankcijose numatytas griežčiausių bausmių rūšis – laisvės atėmimą. Kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismo išvada, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus jam realią laisvės atėmimo bausmę, yra pagrįsta. Nuteistajam paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė yra mažesnė už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog J. P. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta arba neteisinga, apylinkės teismas, nuteistajam J. P. už dviejų apysunkių ir vieno sunkaus tyčinių nusikaltimų padarymą skirdamas subendrintą laisvės atėmimo bausmę ir jos dydį už kiekvieną nusikaltimą nustatydamas mažesnį nei straipsnių sankcijose numatyti šių bausmių vidurkiai, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, kaltės formą. Švelninti nuteistajam J. P. skirtą bausmę nėra pagrindo. Simbolinės, nuteistojo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų, todėl apeliacinis skundas ir šioje dalyje atmetamas.
8.3. Tačiau pažymėtina, kad nors apylinkės teismas J. P. paskyrė teisingą bausmę, tačiau netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą šią bausmę bendrindamas su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme. Skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę bendrindamas su Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015-05-22 nuosprendžiu, kuris subendrintas su Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015-04-09 nuosprendžiu, paskirta bausme, apylinkės teismas nepagrįstai taikė BK 64 straipsnio 1, 3 dalies nuostatas. Pagal BK 64 straipsnio taisykles bendrinamos bausmės, kai nuteistasis neatlikęs paskirtos bausmės padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas. Tuo tarpu pagal BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Tokiu atveju teismas, paskyręs bausmę už naują nusikalstamą veiką, ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos, – su subendrinta bausme. Šiuo atveju veikos, už kurių padarymą J. P. buvo nuteistas skundžiamu Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, padarytos 2014 m. birželio mėnesį, t. y. iki 2015-05-22 nuosprendžio priėmimo dienos. Esant tokioms aplinkybėms, skundžiamu nuosprendžiu ir Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015-05-22 nuosprendžiu paskirtos bausmės turėjo būti subendrintos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis.
Kaip matyti iš iš bylos medžiagos, ankstesniais minimais (Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015-04-09 ir 2015-05-22) nuosprendžiais J. P. buvo nuteistas už tyčines nesunkias nusikalstamas veikas (BK 140 straipsnio 2 dalis ir BK 300 str. 1 d.), o skundžiamu nuosprendžiu jis yra nuteistas už tyčinio sunkaus nusikaltimo padarymą (BK 180 str. 3 d.). Taigi atsižvelgiant į tai, kad J. P. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms pagal BK 11 str., todėl jam skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis turi būti bendrinama, vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p.
8.5. Vadovaujantis BK 63 straipsnio taisyklėmis, į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Pirmosios instancijos teismas į skundžiamu nuosprendžiu J. P. paskirtos bausmės laiką įskaitė vieną dieną sulaikymo bei visą bausmės atlikimo laiką, atliktą pagal Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015-05-22 nuosprendį. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad J. P. laikinai buvo sulaikytas 2014-08-21 07.30 val., o paleistas 2014-08-22 9.35 val. (2 t., b.l. 71-73), taigi į bausmės laiką turėjo būti įskaitytos dvi sulaikymo dienos bei visas bausmės laikas, atliktas pagal Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015-05-22 nuosprendį.
8.6. Apibendrinant aukščiau išdėstytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016-09-05 nuosprendžio dalis dėl J. P. paskirtų bausmių subendrinimo keičiama dėl netinkamai pritaikyto įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 punktu ir 2 punktu).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu ir 2 punktu,
nusprendžia:
Nuteistojo J. P. apeliacinį skundą atmesti.
Pakeisti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžio dalį dėl J. P. paskirtų bausmių subendrinimo:
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., 9 d., Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu paskirtą subendrintą penkerių metų laisvės atėmimo bausmę bausmių apėmimo būdu subendrinti su Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme ir J. P. skirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą penkeriems metams.
Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2014-08-21 iki 2014-08-22 (dvi dienos) ir bausmės laiką, atliktą pagal Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 22 d. nuosprendį.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2016 m. rugsėjo 5 d.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.