Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Evaldo Gražio ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Kauno tardymo izoliatoriuje 2019 m. spalio 24 d. priimtą nutarimą Nr. 61-77 taikyti nuteistajam R. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. M. nuteistas Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, jam paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 2016 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir R. M. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 metams 2 mėnesiams.

2. Bausmės pradžia – 2016 m. vasario 24 d., bausmės pabaiga – 2022 m. kovo 15 d.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo R. M. skundas atmetamas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga.

8. Pažymėtina, kad BVK 157 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos minimalios faktiškai atliktos laisvės atėmimo bausmės dalys, suteikiančios pagrindą spręsti dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos tikslingumo, tačiau tai nereiškia, kad atlikus įstatyme numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį nuteistojo elgesys vienareikšmiškai bus pasikeitęs tiek, kad jis galėtų tęsti bausmės atlikimą neizoliuotas nuo visuomenės. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas vertina visumą aplinkybių, siekdamas nustatyti, ar ateityje asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals. Analizuojant šio klausimo pagrįstumą ir teisėtumą aukštesniojo teismo vertinimu Komisija tinkamai sprendė, jog nuteistasis atitinka formaliuosius reikalavimus dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo, t. y. jis yra atlikęs įstatymo numatytą privalomą paskirtos bausmės dalį bei vykdo Komisijos nustatytas socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, rekomendacijas. Tačiau, net ir esant šioms aplinkybėms, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal aukščiau aptartas BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, turi būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Taigi, priešingai nei skunde tai supranta nuteistasis, asmuo, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą, kuri apylinkės teismo vertinimu nėra visiškai pagrįsta dėl išvados taikyti lygtinį paleidimo institutą patvirtintus Komisijos nutarimą.

9. Įvertinus R. M. skundo argumentus ir teismui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu R. M. vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, dirba, yra skatintas, neturi galiojančių nuobaudų, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, turės nuolatinę gyvenamą vietą. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę R. M. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas visiškai pagrįstai konstatuota ir skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nuteistojo pastangas resocializuotis, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo vertinami visi tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, R. M. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako. Toks lygtinio paleidimo taikymui reikšmingų faktų įvertinimas nei BVK, nei BPK nuostatų, priešingai nei tai suvokia nuteistasis, nepažeidžia.

10. Nors nuteistasis skunde teigia, kad yra pasiruošęs resocializijai, tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad šis teistumas R. M. nėra pirmasis. Nusikaltimus skundo autorius pradėjo daryti būdamas nepilnametis ir savo priešingo teisei elgesio einant metams visiškai nekoregavo. R. M. baustas už įvairius turtinio pobūdžio nusikaltimus, šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už pažeidėjui būdingo nusikaltimų modelio dalį. Atkreiptinas dėmesys, kad anksčiau R. M. buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau švelnus baudžiamumas jam nebuvo efektyvus, asmuo naują nusikaltimą padarė lygtinio paleidimo metu.

11. Nuteistasis faktiškai atliko 1/2 paskirtosios bausmės (galimo lygtinio paleidimo laikas suėjo 2019 m. vasario 15 d.) ir šiuo laikotarpiu jo elgesys iš esmės atitinka nuteistiesiems keliamus drausmės reikalavimus. R. M. vieną kartą baustas drausmine tvarka ir, nors ši nuobauda šiuo metu nėra galiojanti, tačiau tai neigiamai apibūdiną nuteistąjį kaip asmenį, kuris net ir struktūruotoje aplinkoje nesugeba laikyti jam keliamų elgesio standartų. Be to, net ir vykdant Komisijos rekomendacijas, Socialinio tyrimo išvadoje išskiriami du kriminogeniniai veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus bei gyvenimo stilius ir draugai. Nuteistasis anksčiau visus nusikaltimus padarė bendrininkų grupėje, teigia, kad nusikaltimus darė pasiduodamas kitų įtakai. Nors šiuo metu R. M. nurodė, kad bet kokie ryšiai su kriminaliniais kompanionai yra nutraukti, tačiau šis kriminogeninis veiksnys nėra išnykęs ir tam tikromis aplinkybėmis gali būti vėl aktyvinamas. Tuo labiau, kad, kaip jau minėta, asmuo iš ankstesnių patyrimų nepasimokė ir vėl nusikalto. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Ir vis tik, teigti, jog nuteistojo pastangų šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra.

12. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, vien tik nuteistojo paskatinimai ir galiojančių nuobaudų nebuvimas, nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog ir būdamas laisvėje R. M. laikysis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių ir savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos balas pagal OASys nors ir sumažėjo nuo 58 balų iki 55 balų, tačiau iš jų 15 balų yra kintantys, kuriuos R. M. ne tik gali, bet ir privalo mažinti.

13. Nors R. M. nustatyti ir apsauginiai veiksniai – aukšta motyvacija dirbti, motyvacija nebenusikalsti, diskriminacinių nuostatų neturėjimas, gyvenimo sąlygos, išsilavinimas mokymasis ir galimybę įsidarbinti, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad šie faktoriai skundo nagrinėjamo metu nenusveria kriminogeninių veiksnių. Turima motyvacija dirbti ir daugiau nenusikalsti vertintina teigiamai, tačiau vien pasiryžimo elgtis kitaip, nei iki šiol buvo elgiamasi, nepakanka sėkmingai probacijai. Skundo autorius turi ne tik deklaruoti vienus ar kitus siekius, tačiau ir imtis konkrečių veiksmų jiems įgyvendinti. Probacija gali būti taikoma tik išskirtiniais, ypatingais atvejais, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra itin nepriekaištingas, o kitos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje. Būtent šiems tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę.

14. Remiantis išdėstytu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Apylinkės teismas nesureikšmino nei R. M. nusikalstamų veikų sunkumo ir pobūdžio, nei neatliktos bausmės dydžio, buvo vertinta visuma nuteistąjį charakterizuojančių duomenų, kurie objektyviai neleido padaryti išvados, jog nuteistojo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, yra pakankama.

15. Daroma išvada, kad pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę, R. M. turi būti taikomos jam tęsiant bausmės atlikimą pataisos namuose. Pateiktame skunde išdėstytos aplinkybės šios išvados nepaneigia. Skundžiama Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gruodžio 16 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.