Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo pareiškėjo D. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. M., Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Suinteresuotas asmuo E. M. atsiliepimo nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

1. Teismui buvo pateikti duomenys, kad K. M. po motinos mirties susitvarkyti palikimo priėmimą nebaigė ir (duomenys neskelbtini) mirė nepriėmęs viso palikimo. Pareiškime pareiškėjas nenurodė ir neprašė nustatyti fakto dėl pensijos, kurią paveldėjo mirusysis K. M..

2. Pareiškėjas, būdamas penktos eilės įpėdinis, dėl palikimo priėmimo kreipėsi 2015 m. gegužės 7 d. Esant tokiai faktinei situacijai, pirmos eilės įpėdinis priimti palikimą galėjo per tris mėnesius nuo K. M. mirties ((duomenys neskelbtini)). Pirmos eilės įpėdiniui palikimo atsisakius, nuo atsisakymo dienos teisė priimti palikimą atsiranda sekančios eilės įpėdiniams. Jiems per tris mėnesius, t. y. iki 2007 m. birželio 1 dienos palikimo nepriėmus, teisė priimti palikimą atsiranda sekančios eilės įpėdiniui. Pareiškėjui, kaip penktos eilės įpėdiniui, atsirado nuo 2008-03-01 dienos. Palikimą jis priėmė pradėdamas naudotis turtu ir jį valdyti, nes paveldimuose statiniuose palikimo atsiradimo momentu jis gyveno, tačiau dėl piniginių lėšų stokos, tuo metu įforminti palikimo priėmimo negalėjo. Močiutės mirties dieną 2003 metais tiek pareiškėjo tėvas ir jo brolis buvo išsituokę, daugiau brolių ir seserų neturėjo, tik suinteresuotą asmenį E. M., kuris taip pat dėl palikimo priėmimo nesikreipė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas..

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis (toliau tekste LR CPK). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teismas, remdamasis ištirtais ir teisiškai įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (LR CPK 329 straipsnis).

Byloje skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas netenkino pareiškėjo D. M. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pagrįstumas ir teisėtumas.

Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal dabar galiojančią CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. W. v. R. E. S., kt., bylos Nr. 3K-3-381/2011). Pagal CK 5.50 straipsnį nustatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti. Teismas, atsižvelgęs į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus, nustato, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Apie tokių veiksmų atlikimą teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. ir kt. v. E. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. ir kt. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-484/2011). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad gali būti reikšmingi asmens veiksmai atlikti ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens nuoseklumą ar prieštaringumą. Iš to teismas daro išvadas dėl asmens teikiamų įrodymų patikimumo, nes gali patikėti aiškinimais, kurie kartu su vėlesniais veiksmais yra logiški ir nuoseklūs, bet gali atmesti dėl nenuoseklumo kaip nepatikimus ir neįrodytus aiškinimus, prieštaraujančius vėlesniems veiksmams ir aiškinimams (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. M. mirė (duomenys neskelbtini). Šiaulių rajono notarė N. M. 2003 m. liepos 7 d. išdavė paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, kuriame nurodyta, kad po J. M. mirties (duomenys neskelbtini) turto paveldėtojas K. M. paveldėjo palikėjos pensiją. K. M. po motinos mirties nebaigė susitvarkyti paveldėjimo teisės liudijimo į visą turtą, kadangi (duomenys neskelbtini) mirė. Dėl šių aplinkybių, pareiškėjo teigimu, liko teisiškai neišspręstas klausimas dėl turto, esančio žemės sklype unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), susidedančio iš ½ dalies gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalies sandėlio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalies sandėlio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalies sandėlio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalies tvarto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalies sandėlio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalies kiemo statinių (šulinys, tvora, išvietė ir kt.), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), esantis turtas).

Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 1 dalimi, draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kadangi paveldėtojas K. M. paveldėjo palikėjos pensiją, laikytina, kad jis kartu priėmė ir likusį palikėjos turtą - žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), esantį turtą. Aplinkybę, kad kitas įpėdinis minėto turto nepaveldėjo, patvirtina ir Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2015-04-23 išrašas, iš kurio matyti, kad paskutinė minėto turto savininkė yra J. M.. Dėl šių aplinkybių K. M. yra priėmęs visą J. M. palikimą, todėl nėra teisinio pagrindo pakartotinai nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. M., miręs (duomenys neskelbtini), po motinos J. M. mirties priėmė palikimą, esantį žemės sklype su unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), susidedantį iš ½ dalies gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalies sandėlio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalies sandėlio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalies sandėlio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalies tvarto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalies sandėlio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalies kiemo statinių (šulinys, tvora, išvietė ir kt.), unikalus numeris (duomenys neskelbtini).

CK 5.11 straipsnio 2 dalis numato, kad antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė. Pagal CK 5.50 str. 4 d. asmenys, kuriems paveldėjimo teisė atsiranda tik tuo atveju, kai kiti įpėdiniai palikimo nepriima, gali pareikšti sutikimą priimti palikimą per tris mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos. Laikytina, kad teisė priimti palikimą atsiranda nuo palikėjo mirties dienos. Palikimo priėmimo termino pratęsimas kiekvienai vėlesnei įpėdinių eilei sudaro sąlygas vilkinti paveldėjimo procedūras ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu, juos ištyrus ir įvertinus, susiformuoja teismo įsitikinimas fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas D. M. yra penktos eilės paveldėtojas (CK 5.11 str. 1 d. 5 p.), jis dėl palikimo priėmimo kreipėsi 2015 m. gegužės 7 d. Pažymėtina, kad trys mėnesiai CK 5.11 str. nurodytiems asmenims pareikšti sutikimus priimti palikimą suėjo 2007 m. birželio 1 d. (nuo palikėjo mirties dienos (duomenys neskelbtini)). Tai reiškia, kad trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai turėjo per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą pareiškimu dėl sutikimo priimti palikimą, jeigu neatsiras aukštesnės eilės įpėdinių. Taikant galiojančias CK 5.50 straipsnio 2 dalies, 5.51 straipsnio nuostatas, pareiškėjui D. M., kaip penktos eilės paveldėtojui, per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos t.y. iki 2007 m. birželio 1 d. neatsirado teisė priimti palikimo valdymo būdu, nes šia teise gali pasinaudoti tik pirmosios ir antrosios eilės įpėdiniai. Visiems kitiems CK 5.11 str. nurodytiems įpėdiniams, atsiranda tik teisė pareikšti sutikimus priimti palikimą ir ši teisė realizuojama po trijų mėnesių, neatsiradus aukštesnės eilės įpėdinių.

Atkreiptinas dėmesys, kad iki pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl juridinių faktų nustatymo, ankstesni įpėdiniai nuo K. M. mirties ((duomenys neskelbtini)) iki šiol bylos duomenimis nesikreipė dėl palikimo priėmimo, todėl pareiškėjas, praleidęs įstatymo nustatytą terminą gali kreiptis dėl termino atnaujinimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, susijusias su juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymu, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo iš dalies pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas yra netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.