- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-22
- Bylos Nr.
- A2-3640-772/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03751-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Stubrys
- Pareiškėjas
- D. M.
- Suinteresuotas asmuo
- E. M., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos, VMI
dalyvaujant pareiškėjui D. M. ir jos atstovui adv. V. Skaburskui, neatvykus suinteresuotiems asmenims: E. M. ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (toliu – VMI) atstovui, gauti prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. M. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-5031-841/2015 dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015-07-31 priimto sprendimo nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas D. M. po dėdės K. M. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti, suinteresuoti asmenys: E. M. ir VMI.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas iš pradžių prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po velionio tėvo V. M. brolio (dėdės) K. M. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė pastarojo palikimą, tai yra palikėjui priklausantį turtą, faktiškai pradėjęs jį valdyti. Pareiškėjas nurodė, kad po dėdės K. M. mirties nepertraukiamai valdė ir prižiūrėjo minėtus nekilnojamuosius daiktus, naudojosi turtine teise, mokėjo mokesčius, naudojosi kilnojamaisiais daiktais, bei atliko kitus aktyvius veiksmus. Pareiškėjas teigė, kad velionis dėdė K. M. minėtą turtą irgi įgijo faktiniu valdymu dar (duomenys neskelbtini), kuomet mirė dėdės motina J. M.. Tačiau senelei priklausantis turtas ir toliau liko VĮ ,,Registrų centras“ Šiaulių filiale įregistruotas palikėjos vardu. Teigė, jog dėdė K. M. po motinos J. M. mirties kreipėsi į vietos notarų biurą, taip pat išreikšdamas valia priimti mirusiosios motinos palikimą, tačiau paveldėjimo procedūros liko neužbaigtos. Kadangi pareiškėjas D. M. po tėvo brolio (dėdės) K. M. mirties laiku irgi nesikreipė į notarą, todėl negali ir jis gauti paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą į velionio dėdės K. M. vardu atsiradusį palikimą pagal CK 5. 11 str. 5p. Juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas pareiškėjui reikalingas, paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VMI atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą nurodė, kad pareiškimui neprieštarauja ir prašė teismo sprendimą priimti savo nuožiūra, institucijos atstovui nedalyvaujant (CPK 443 str. 5d.).
Suinteresuotas asmuo E. M. atsiliepime teismui nurodė, kad dėl pareiškėjo prašymo pretenzijų neturi, į atsiradusį palikimą nepretenduoja ir prašė teismo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (CPK 443 str. 5d.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo pareiškimas tenkintinas.
Iš bylai pateiktų dokumentų, matyti, kad pareiškėjas D. M. yra turto palikėjo K. M. sūnėnas (86-88 b.l.). Iš teismui pateiktos mirties liudijimo kopijos seka, kad K. M. mirė (duomenys neskelbtini) (8 b.l.). K. M. dar (duomenys neskelbtini)Šiaulių raj. 1 - ajame notarų biure buvo išduotas Paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą, jog jis paveldėjo velionės motinos J. M., mirusios (duomenys neskelbtini)palikimą, tai yra palikėjos negautą pensiją (4-5 b.l.) (CK 5. 50 str. 2d.). Tačiau įpėdinis K. M. daugiau kitų veiksmų susijusių su velionės motinos vardu atsiradusio palikimo priėmimu minėtame notarės biure iki savo mirties neatliko. Iš VĮ ,,Registrų centras“ Šiaulių filialo išrašo darytina išvada, kad palikėjos J. M. palikimo sudėtį sudaro šie daiktai: nuomos teisę į 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 1/2 dalis sandėlio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 1/2 dalis sandėlio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 1/2 dalis sandėlio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 1/2 dalis tvarto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 1/2 dalis sandėlio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 1/2 dalis kiemo statinių (šulinys, tvora, išvietė ir kt.), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurie VĮ ,,Registrų centras“ liko įregistruoti J. M. vardu. Iš byloje esančių duomenų, seka, kad K. M. aukščiau paminėtus nekilnojamuosius daiktus ir turtinę teisę priėmė faktiniu valdymu (CK 5. 50 str. 2 d.).
Pareiškėjas D. M. po tėvo V. M. mirties dar 1998-07-25, persikėlė gyventi pas močiutę J. M., adresu (duomenys neskelbtini)., kur tuo metu gyveno ir jo dėdė K. M. (1-2 b.l.). iš bylos duomenų seka kad (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjo D. M. tėvo broliui (dėdei) K. M., pareiškėjas taip pat faktiniu valdymu paveldėjo palikėjo palikimą, tai yra jį pradėjo valdyti, naudoti, prižiūrėti ir rūpinosi juo kaip savo turtu (1-2 b.l.). Nors pareiškėjas D. M. savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini)., tačiau faktinė jo gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) (1-2 b.l.). Kadangi suinteresuoti asmenys E. M. ir VMI prieštaravimo dėl pareiškėjo prašymo nepareiškė, todėl laikytina, kad į atsiradusį palikimą jie nepretenduoja (94, 103-104, 123-124 b.l.).
Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, patvirtinančiais jo sutikimą įgyti teises į palikimą. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti, atlikdamas LR CK 5.50 straipsnyje nurodytus veiksmus. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Todėl remiantis aukščiau nurodytais įrodymais laikytina, kad iš pradžių K. M. priėmė velionės motinos J. M. palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti, o po to ir pareiškėjas D. M. faktiškai priėmė velionio tėvo V. M. brolio (dėdės) K. M. palikimą, pradėdamas taip pat jį faktiškai valdyti. Aplinkybė, kad dabar velionis K. M. buvo pateikęs prašymą vietos notarų biurui priimti velionės motinos J. M. palikimą, nesudaro pagrindo išvadai, jog šis įpėdinis yra priėmęs palikimą kitu būdu, nes kaip jau teismas aukščiau yra nurodęs šis palikimo būdas nebuvo tinkamai realizuotas iki palikėjo K. M. mirties. Todėl atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes laikytina, kad ir K. M. velionės motinos J. M. palikimą po to priėmė faktiniu valdymu.
Civilinio kodekso 5. 50 str. 3 d. nuostata nustato, kad įpėdiniai dėl atsiradusio palikimo savo valią turi pareikšti per tris mėnesius. Vienas iš palikimo priėmimo būdu yra faktinis paveldimo turto (turtinės teisės) valdymas. Abu aukščiau paminėti įpėdiniai atskirai ne tik pasiėmė palikėjų vertingiausius daiktus ir patalpų raktus, bet ir atsiradusiu palikimu rūpinosi kaip savo turtu, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius ir atliko kitus aktyvius veiksmus.
Esant šiems įrodymams ir nesant kitų, darytina išvada, kad iš pradžių K. M. po velionės motinos J. M. mirties (duomenys neskelbtini), o po to ir pareiškėjas D. M. po velionio dėdės K. M. mirties (duomenys neskelbtini), būdami teisėtais atsiradusio palikimo įpėdiniais (CK 5.11 str. 1d. 1, 5 p.), vienas priėmė motinos, o po to kitas dėdės palikimą, tai yra kilnojamuosius daiktus, turtinę teisę į nekilnojamąjį daiktą ir nekilnojamojo daikto dalis, esančias (duomenys neskelbtini), pradėdami jas faktiškai valdyti ir jomis naudotis, o kitiems asmenims šis turtas neperėjo ir nėra perduotas ( LR CK 5.51 str., LR CPK 444 str. 2 d. 5 p.) (33-36 b.l.). Į palikėjų vardu atsiradusi palikimą pretenzijų neturi ir suinteresuoti asmenys: E. M. ir VMI (44-45, 94, 103-104, 123-124 b.l.).
Nors pareiškėjas ir pateikė teismui pareiškimą dėl proceso atnaujinimo jau išnarinėtoje byloje, tačiau teismas priimdamas naują sprendimą, nenaikina 2015-07-31 sprendimo, kuris paliktas galioti ir išnagrinėjus pareiškėjo skundą apeliacinę tvarka, o priima atskirą sprendimą, kadangi pakartotinai nagrinėjant bylą buvo vertinami nauji faktai ir jas patvirtinančios aplinkybės.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjo pareiškimą tenkinti visiškai.
1. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. M., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė po velionės motinos J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), visą atsiradusį palikimą per trijų mėnesių laikotarpį, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
2. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė po velionio dėdės K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), visą atsiradusį palikimą per trijų mėnesių laikotarpį, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
3. Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi D. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti į velionio dėdės K. M. palikimą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.