Kauno apylinkės teismo nuosprendis, 1-2052-836/2024

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2024-06-10
Bylos Nr.: 1-2052-836/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-00225-2023-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Henryta Gerdvilė
Kaltinamasis: M. K.
Civilinis ieškovas: UAB „(duomenys neskelbtini)“

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1-2052-836/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00225-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.11; 1.1.8.13; 1.1.10.1; 1.2.14.5.1; 2.1.10.1; 2.1.14; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 10 d.Kėdainiai

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė,sekretoriaujant Svajonei Jasiūnienei, dalyvaujant:prokurorui Arvydui Bernotavičiui,kaltinamajam M. K.,nedalyvaujant civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2006 m. liepos 18 d. Šilalės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 4 dalį - 5 MGL (625 Lt) bauda (bauda sumokėta);

2) 2010 m. sausio 7 d. Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 294 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 2 metams;

3) 2015 m. kovo 2 d. Šilalės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti 40 valandų per mėnesį visuomenės labui;

4) 2019 m. rugsėjo 19 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (trys veikos), 222 straipsnio 1 dalį (keturios veikos), 220 straipsnio 1 dalį – 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimu, iš dalies atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir nustatant 6 mėnesių po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį ir 2 metų likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą, bausmę atlikęs;

5) 2019 m. spalio 28 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 246 straipsnio 1 dalį – 34 MGL (1 700 Eur) bauda, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs;

6) 2022 m. vasario 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 7 d. nuosprendžiu, pagal BK 208 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, bausmę atlikęs (2023 m. spalio 6 d. pasibaigė bausmės vykdymo atidėjimo laikas),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K., siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – medienos granules, 2023 m. balandžio 27 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, socialiniame tinkle „Facebook“, grupėje „Medžio granulės“, naudodamasis paskyra „Lithuania WOOD“ patalpino žinomai melagingą skelbimą apie tariamai perkamas medžio granules ir iš anksto žinodamas, kad savo įsipareigojimų nevykdys, 2023 m. gegužės 1 d. apie 08.20 val., (duomenys neskelbtini)., UAB „(duomenys neskelbtini)“ pristačius 21 toną, 6 292 eurų vertės medienos granulių, bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui L. M. pateikus PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), kurioje jis, žinodamas, kad jo vadovaujama įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokios ūkinės veiklos nevykdo ir yra inicijuotas įmonės likvidavimas, pasirašė patvirtindamas savo įsipareigojimus sumokėti už įgytas medienos granules, tačiau jų nevykdė ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 6 292 eurų vertės, 21 toną medienos granulių.

Kaltinamasis M. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad pasiėmė vilkiką granulių pasinaudodamas įmonės vardu. Dalį granulių pardavė, o kitą dalį pasiliko sau. Įdėjo skelbimą į socialinį tinklą, kad nori pirkti granules. Atsiliepė daug pardavėjų. Sutarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo nuo 2017-09-08. Įmonė vykdė veiklą iki 2018 m. pabaigos, o paskui įmonės veikla buvo sustabdyta. Žinojo, kad yra priimtas sprendimas likviduoti įmonę. Įmonė jokios veiklos tuo metu nevykdė. Sudarė sandorį suprasdamas, kad įmonės vardu sudaryti sandorio negali. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 21 t granulių pristatė į (duomenys neskelbtini) ir iškrovė prie buvusios mokyklos. Ten kažkada buvo jo patalpos. Granules persivežė po to į (duomenys neskelbtini) k., kuris yra už 3 km nuo (duomenys neskelbtini). Įmonei už granules pinigų nesumokėjo, paskui susipyko, nes L. paskui pasamdė žmogų, kuris jį persekiojo, sulaukė grasinančių skambučių. Civilinį ieškinį pripažįsta, žalos neatlygino. Dabar dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu. Įmonė užsiima medienos perdirbimu, bet ne visada yra darbų. Pragyvena iš santaupų. Ieškinį atlygins dalimis.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje tvarka ištirtais kitais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus L. M. raštas, kuriame nurodyta, kad M. K. neatsiskaito už pristatytas medienos granules. UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta 6 292 eurų žala. Kartu su raštu pateikta 2023 m. gegužės 1 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. gegužės 1 d. važtaraštis 2604 bei susirašinėjimas su granulių pirkėju (1 t., b. l. 35-44).

Iš 2023 m. lapkričio 17 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti L. M. pateikti dokumentai. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) išrašyta 2023 m. gegužės 1 d., nurodyta, kad pardavėjas - UAB „(duomenys neskelbtini)“, pirkėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, parduodama 20 palečių medienos granulių už 6 292 eurus su PVM. Sąskaitą išrašė L. M., sąskaitą gavo - M. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra spaudas ir asmens parašas. „Važtaraštis - 2604“, data – 2023 m. gegužės 1 d., krovinio siuntėjas - UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas - UAB „(duomenys neskelbtini)“, išrovimo vieta – (duomenys neskelbtini)., prekė – 20 palečių medienos granulių, vežėjas - „(duomenys neskelbtini)“. Įmonės antspaudu ir parašu važtaraštį patvirtino, krovinį išdavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius L. M.. Įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atspaudu, įrašydamas ranka vardo raidę, pavardę bei parašu važtaraštį patvirtino krovinį priėmęs M. K.. Peržiūrėtas susirašinėjimas. Susirašinėjimų pradžia – 2023 m. balandžio 27 d. Žinutėje pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės rekvizitai, nurodytas įmonės kodas - (duomenys neskelbtini), vadovas - M. K., adresas - (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodyti kontaktiniai numeriai. Pateikta informacija apie pageidaujamą prekės kiekį - „Būtų 1 fura pirmą kartą“, nurodytas adresas „I (duomenys neskelbtini).“ Nurodyta, kad „Apmokėjimas bus atliktas 5 dienos po išsikrovimo“. 2023 m. gegužės 8 d. nukentėjusysis ragina asmenį sumokėti, klausdamas kada bus pinigai, nes praėjo ne penkios, o septynios. Pirkėjas aiškina, kad iš jo atsisakė pirkti, jog jis turi 12 palečių pervežti į sandėlį (duomenys neskelbtini) raj., kad negavo pelno. Pardavėjas pasiūlo prekę pasiimti atgal. 2023 m. gegužės 10 d. nurodo, kad savo vardu gali pasirašyti vekselį, jog yra skolingas. Pardavėjas su tokiomis sąlygomis nesutinka, nurodydamas, kad nori savo prekės atgal. Pardavėjas parašo keletą žinučių, kuriose informuojama, jog kreipsis su pareiškimu, tačiau į šias žinutes pirkėjas neatrašo (1 t., b. l. 62-63).

2023 m. birželio 23 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad adresu (duomenys neskelbtini)., yra buvusi mokykla, kurioje šiuo metu jokia veikla nevykdoma. Teritorija neaptverta, visos išorinės pastatų durys užrakintos. Vizualiai apžiūrėjus teritoriją ir pastato vidų pro langus, medžio granulių nepastebėta (1 t., b. l. 86).

Iš juridinio asmens duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius nuo 2017 m. rusėjo 8 d. yra M. K.. 2022 m. spalio 5 d. pranešta apie numatomą inicijuoti likvidavimą Registro tvarkytojo iniciatyva pagal CK 2.70 straipsnį, o 2023 m. sausio 16 d. priimtas sprendimas inicijuoti juridinio asmens likvidavimą. 2024 m. sausio 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išregistruota iš registrų centro (1 t., b. l. 97-99).

Ikiteisminio tyrimo metu gautas 2022 m. spalio 5 d. VĮ Registrų centro pranešimas Nr. S-43608 (1.4 E), kuris išsiųstas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei M. K. apie numatomą inicijuoti juridinio asmens (UAB „(duomenys neskelbtini)“) likvidavimą, nes įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė metinių finansinių ataskaitų rinkinių (1 t., b. l. 104-106).

2024 m. vasario 6 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad iš Juridinių asmenų registro pateiktų duomenų manytina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei įmonės direktorius M. K. turėjo žinoti, kad įmonė yra likviduojama. Nepaisant šių aplinkybių, 2023 m. gegužės 1 d. įmonės direktorius M. K. sudarė sandorį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors to daryti negalėjo, nes pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.111 straipsnį, likviduojamas juridinis asmuo gali sudaryti tik tuos sandorius, kurie yra susiję su juridinio asmens veiklos nutraukimu arba kurie numatyti sprendime likviduoti juridinį asmenį (1 t., b. l. 142-146).

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2024 m. vasario 5 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (7.45 Mr) FR1042-375 nurodyta, kad buvo patikrinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tikrinimo metu, įvertinus surinktą informaciją, nenustatyta, kad bendrovė vykdytų ekonominę veiklą. Dėl nevykdomos veiklos 2024 m. sausio 26 d. mokesčių administratoriaus iniciatyva UAB „(duomenys neskelbtini)“ išregistruotas iš juridinių asmenų registro (2 t., b. l. 19-22).

2023 m. lapkričio 17 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atliktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų išrašų, laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 29 d. iki 2023 m. spalio 3 d. analizę, nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nefiksuotos finansinės operacijos, sąskaitos likutis nulinis; banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) USD valiuta nefiksuotos finansinės operacijos, sąskaitos likutis 2023 m. spalio 3 d. - 0,51. Sąskaitoje nacionaline valiuta fiksuota, jog laikotarpio pradžioje (2023 m. balandžio 29 d.) likutis – 31 519,61 Eur, kuris nepakito ir laikotarpio pabaigoje. Per tiriamąjį laikotarpį finansinės operacijos neatliktos. Darytina prielaida, jog sąskaitai taikomos laikino apribojimo priemonės. Tai patvirtina ir banko darbuotoja, pateikusi informaciją apie banko sąskaitas (2 t., b. l. 51).

Liudytojas L. M. parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri vykdo didmeninę prekybą medienos gaminiais, direktorius. Jis ieškojo galimų pirkėjų ir 2023 m. balandžio 27 d. socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Medžio granulės“ rado skelbimą iš paskyros „Lithuania WOOD“, kad pirktų 1-3 vilkikus granulių. Skelbime buvo nurodytas telefono numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo paskambinus, atsiliepė vyras ir prisistatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi M. K.. Su pastaruoju aptarė granulių pardavimo sąlygos. Sutarė kainą - 260 eurų už toną plius PVM mokestis, kiekį - 20 palečių po 1 050 kg, iš viso 21 tona. Galutinė kaina už granules susidarė – 6 292 eurai. M. K. žinute atsiuntė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės rekvizitus. Sutarė, kad 2023 m. gegužės 1 d. jis prekę pristatys į nurodytą vietą, o M. K. atsiskaitys per penkias dienas, pinigus pervesdamas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. M. K. nurodė, kad granules reikia pristatyti adresu (duomenys neskelbtini). Vairuotojas iš Ukrainos, jo vardo ir pavardės nežino, prekes pristatė į nurodytą vietą. Jis su M. K. taip pat atvyko į nurodytą vietą, atvyko ir M. K.. Pastarasis atvažiavo automobiliu „BMW X5“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) Visi susitiko 2023 M. gegužės 1 d. apie 08.25 val. (duomenys neskelbtini) miestelyje prie parduotuvės „Aibė“. Jis atsivežė paruoštus granulių pardavimo dokumentus, 2023 m. gegužės 1 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė savo įmonės rekvizitus, įmonės sąskaitos numerį, į kurią turėjo būti pervesti pinigai. Pagal atsiųstus M. K. duomenis, surašė informaciją grafoje „Pirkėjas“. Pastebėjo, kad M. K. nenurodė PVM mokėtojo kodo. Tai jam pasirodė keista, nes pastarasis negalėtų susigrąžinti PVM. Jis skambino M. K., kuris nurodė, kad neturi PVM mokėtojo kodo. Jis M. K. informavo, kad prekė brangs, jei jis negalės susigrąžinti PVM mokesčio. M. K. į tai nekreipė dėmesio ir nurodė, kad viskas gerai, jis jau viską paskaičiavo ir turi pirkėjus. Galvoja, kad M. K. kaina, nurodyta PVM sąskaitoje faktūroje, nerūpėjo, nes pastarasis neketino atiduoti pinigų, o siekė apgaule įgyti granules. Prieš važiuodamas, jis internetinėje svetainėje „www.rekvizitai.lt“ patikrino, kad tokia įmonė yra ir jos direktorius - M. K.. Atvykus, paprašė parodyti asmens dokumentą. Jis pažiūrėjo dokumente nurodytą vardą, pavardę ir sulygino nuotrauką. Granules tikrai perdavė M. K.. Pastarasis aiškino, kad turi pirkėjus (duomenys neskelbtini) miestelyje ir dalį tą pačią dieną parduos. Sutarė, kad atsiskaitys penkių dienų laikotarpyje. M. K. kalbėjo užtikrintai ir įtarimo nekėlė. M. K. PVM sąskaitos faktūros grafoje „sąskaitą gavau“ uždėjo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudą ir pasirašė vardu, pavarde bei parašu. M. K. pasirašė ir važtaraštyje, kad krovinį priėmė. Jam įtarimas, kad įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ gali turėti finansinių sunkumų nekilo. M. K. nesakė, kad jo įmonė turi kažkokių įsiskolinimų ar yra likviduojama. M. K. tikino, kad per penkias dienas bus pervesti pinigai ir toliau bendradarbiaus, aiškino, kad tokiu būdu pirks iš jo granules kartą per mėnesį. Perdavęs krovinį, jis išvažiavo. Vilkikas liko (duomenys neskelbtini), nes M. K. minėtu vilkiku kartu su vairuotoju planavo dalį krovinio nuvežti fiziniams asmenims. Vairuotojas, kuris buvo ukrainietis, granules atvežė iš Ukrainos, o po to grįžo į Ukrainą. Po to susisiekė su įmone, kuri vežė granules iš Ukrainos, ir paprašė paaiškinti, kur buvo iškrautos jo granulės. Gavo atsakymą, kad iškrauta adresu (duomenys neskelbtini) . Suprato, kad M. K. niekur granulių su vilkiko vairuotoju parduoti nevežė, kaip žadėjo. Po septynių darbo dienų jis skambino M. K. į jo naudojamą abonentą Nr. (duomenys neskelbtini). Pastarasis į skambučius neatsakė. Po to, kai pristatė granules, M. K. neatsiliepė į skambučius, nors iki tol ne kartą telefonu bendravo ir tarėsi dėl prekių. Jis M. K. parašė SMS žinutę. 2023 m. gegužės 8 d. parašė klausdamas, kada bus pinigai, nes praėjo ne penkios, o septynios dienos. M. K. atrašė, kad jis yra pas advokatą ir paskambins vėliau, tačiau neperskambino. M. K. aiškino, kad jam nepavyko parduoti granulių, kad turi granules pervežti į sandėlį Šilalės r. Jis M. K. parašė, kad gali pats pasiimti granules, nes manė, jei M. K. neatiduos pinigų, tai susigrąžins prekę. M. K. atsisakė atiduoti granules, nurodydamas, kad parduos (duomenys neskelbtini). Jis ragino grąžinti prekę, jei negali sumokėti,, bet M. K. atsisakė grąžinti granules, pasiūlydamas pasirašyti vekselį, kad yra jam skolingas. Po to, kai M. K. vengė su juo bendrauti ir atsisakė jo pasiūlytų variantų, suprato, jog jį apgavo, kad M. K. neketino sumokėti, melavo, kad prekę iš karto parduos (duomenys neskelbtini). M. K. apgaule iš jo įgijo 6 292 eurų vertės granules, įtikindamas, kad įmonė per penkias dienas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitys (1 t., b. l. 27-29, 58-60).

Liudytojas M. K. parodė, kad yra L. M. sesers sutuoktinis. L. M. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri vykdo didmeninę prekybą medienos gaminiais, direktorius. 2023 m. pavasarį, tiksliai dienos nepamena, L. M. pasakė, kad važiuos susitikti su klientu, kuris perka visą vilkiką medienos granulių. Kiek jam žinoma, transportą organizavo L. M., nes granules atvežė iš Ukrainos. Kad nereikėtų iškrauti sandėlyje, L. M. su pirkėju sutarė, jog iškarto vilkikas pristatys medienos granules. L. M. buvo sutaręs susitikti kažkokiame kaime, važiuojant nuo Vilniaus link Ukmergės. L. M. pasiūlius, nuvyko ten kartu. Į susitikimą granulių pirkėjas atvyko vienas, automobiliu „BMW X5“, valstybinių numerių nepamena. L. M. su savimi vežėsi paruoštus pasirašytu dokumentus. Negali įvardinti kokius, nes neatkreipė dėmesio. Kaip suprato, telefonu buvo sutartos granulių pardavimo sąlygos. Prieš pasirašant dokumentus, L. M. paprašė pateikti asmens dokumentą. Taip išsiaiškino, kad pirkėjas yra M. K.. Pastarasis, kiek jis suprato, buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Pirkėjas kalbėjo užtikrintai, sakė jau turintis pirkėjus, todėl greitai parduos granules. Pirkėjas sakė, kad toliau bendradarbiaus su L. M. ir pirks daugiau granulių. Girdėjo, jog pinigus už granules perves per 5 dienas. Kiek matė, L. M. pateikė pasirašyti atsivežtus dokumentus, M. K. ant dokumentų dėjo antspaudus bei juos pasirašinėjo. Pasirašius dokumentus, jis su L. M. išvažiavo, o vilkikas pasiliko su M. K.. Kaip suprato, M. K. turėjo nurodyti vietą, kur iškrauti krovinį. Nematė, kur buvo iškrautas krovinys su granulėmis. Po to L. M. skundėsi, kad M. K. neatsiskaito, neatsiliepia, nekontaktuoja. Apie finansinius sunkumus įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ M. K. nekalbėjo, nesakė, kad su įmonės veikla kažkas negerai, kad yra įsiskolinimų ar įmonė yra likviduojama (1 t., b. l. 67-68).

Liudytojas E. P. parodė, kad jis yra BK „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. 2023 m. kovo mėnesį, tiksliai dienos nepamena, sudarė nuomos sutartį su V. U., kurios pagrindu išsinuomojo patalpas - mokyklos pastatą, adresu (duomenys neskelbtini) , kad įrengti pramogų zoną. Šalia pastato yra katilinė. Pastate nėra šildymo nei granulėmis, nei kitu kuru, pastatas yra užrakintas, raktas pas jį. Be jo į pastatą niekas negali patekti. Teritorija aplink pastatą neaptverta, nesaugoma, nėra jokių kliūčių ten įvažiuoti. Nieko nežino ir negali nieko paaiškinti apie tai, kad galimai 2023 m. gegužės 1 d. teritorijoje buvo iškrautos medžio granulės. Niekas jo neprašė leisti pasinaudoti šia teritorija ar pastatu. Asmens, vardu M. K., nepažįsta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam taip pat negirdėtas, su šia įmone niekada nebendradarbiavo. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ girdi pirmą kartą (1 t., b. l. 91-92).

Liudytojas A. V. parodė, kad 2016 metų pabaigoje kartu su M. K. nusprendė įsigyti įmonę. Jis surado įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurią įsigijo. Jis įsiregistravo kaip akcininkas ir įmonės direktorius. Įmonė vykdė prekybą mediena, būstinės neturėjo. Kai pirko įmonę, ji buvo įregistruota adresu (duomenys neskelbtini). Nežino, tačiau jam atrodo, kad adreso nekeitė. Ofiso neturėjo, veiklą vykdė iš (duomenys neskelbtini)., kur jis nurodė savo gyvenamąją vietą. Kiek pamena, jis buvo vienintelis įmonės akcininkas ir direktorius iki 2017 metų, kol direktoriumi tapo jo draugas M. K.. Jie dirbo kartu, vykdė medienos perpardavimą. M. K. tapus direktoriumi, jis nesikišo į pastarojo vykdomą veiklą. M. K. rūpinosi visu verslu, todėl jis negali nieko pasakyti. Nežino, ar M. K. teikė kokias nors deklaracijas bei kitus dokumentus, privalomus mokesčių inspekcijai. Nieko nežino apie sandorį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir apie granulių pirkimą. Nežino su kuo ir kokius sandorius sudarinėjo M. K.. Nežino, kur M. K. laiko UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus. Iš M. K. girdėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra likviduojama, tačiau tikslių aplinkybių nežino (1 t., b. l. 49-50).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės ar ją panaikino. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų, ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui.

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra paties kaltinamojo parodymais, ištirtais liudytojų parodymais, anksčiau aprašytais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad M. K., siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – medienos granules, 2023 m. balandžio 27 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, socialiniame tinkle „Facebook“, grupėje „Medžio granulės“, naudodamasis paskyra „Lithuania WOOD“ patalpino žinomai melagingą skelbimą apie tariamai perkamas medžio granules ir iš anksto žinodamas, kad savo įsipareigojimų nevykdys, 2023 m. gegužės 1 d. apie 08.20 val., (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ pristačius 21 toną, 6 292 eurų vertės medienos granulių, bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui L. M. pateikus PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), kurioje jis, žinodamas, kad jo vadovaujama įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokios ūkinės veiklos nevykdo ir yra inicijuotas įmonės likvidavimas, pasirašė patvirtindamas savo įsipareigojimus sumokėti už įgytas medienos granules, tačiau jų nevykdė ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 6 292 eurų vertės, 21 toną medienos granulių.

Kaltinamasis patvirtino, kad patalpino skelbimą apie perkamas granules, susitarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi dėl granulių įsigijimo, jų kiekio, kainos ir pristatymo adreso, granules pristačius, pasirašė jam pateiktoje sąskaitoje faktūroje, tačiau už granules neatsiskaitė.

Kaltinamasis kaltu prisipažino, be to jo kaltę įrodo byloje ištirti liudytojų parodymai ir kiti rašytiniai įrodymai. Liudytojas L. M., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, nurodė, kad susitarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi M. K. dėl granulių pardavimo – aptarė kainą – 6 292 Eur, kiekį – 21 tona, pristatymo vietą - (duomenys neskelbtini)., atsiskaitymo trukmę – 5 dienos. Prieš važiuodamas, internetinėje svetainėje „www.rekvizitai.lt“ patikrino, kad tokia įmonė yra ir jos direktorius – M. K.. Pristačius granules, pateikė M. K. pasirašyti granulių pardavimo dokumentus. Įtarimas, kad įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ gali turėti finansinių sunkumų, nekilo, M. K. nesakė, kad jo įmonė turi kažkokių įsiskolinimų ar yra likviduojama, tikino, kad per penkias dienas bus pervesti pinigai ir toliau bendradarbiaus, aiškino, kad tokiu būdu pirks iš jo granules kartą per mėnesį. Po septynių darbo dienų jis skambino M. K., bet pastarasis į skambučius neatsakė. Po to, parašė sms žinutę, klausdamas, kada bus pinigai, o M. K. atrašė, kad perskambins, tačiau neperskambino, vėliau aiškino, kad jam nepavyko parduoti granulių, kad turi granules pervežti į sandėlį. Pasiūlius vietoj pinigų, grąžinti granules, M. K. atsisakė atiduoti granules, siūlė pasirašyti vekselį dėl skolos, vengė su juo bendrauti. Tuomet suprato, kad M. K. jį apgavo, kad neketino sumokėti, melavo, kad prekę iš karto parduos. Liudytojas M. K. parodė, kad vyko kartu su L. M. į granulių pristatymo vietą. Žinojo, kad transportą organizavo L. M., nes granules atvežė iš Ukrainos, o kad nereikėtų iškrauti sandėlyje, L. M. su pirkėju sutarė, jog iškarto vilkikas pristatys medienos granules. Į susitikimą granulių pirkėjas atvyko vienas, automobiliu „BMW X5“. Prieš pasirašant dokumentus, L. M. paprašė pirkėjo pateikti asmens dokumentą, tai buvo M. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Pirkėjas kalbėjo užtikrintai, sakė jau turintis pirkėjus, todėl greitai parduos granules ir toliau bendradarbiaus su L. M., pirks daugiau granulių. Girdėjo, jog pinigus už granules perves per 5 dienas. Matė, kaip L. M. pateikė pasirašyti atsivežtus dokumentus, M. K. ant dokumentų dėjo antspaudus bei juos pasirašinėjo. Pasirašius dokumentus, jis su L. M. išvažiavo, o vilkikas pasiliko su M. K., nes kiek suprato, M. K. turėjo nurodyti vietą, kur iškrauti krovinį. Po to L. M. skundėsi, kad M. K. neatsiskaito, neatsiliepia, nekontaktuoja. Apie finansinius sunkumus įmonėje M. K. nekalbėjo, nesakė, kad su įmonės veikla kažkas negerai, kad yra įsiskolinimų ar įmonė yra likviduojama. Liudytojas E. P. parodė, kad mokyklos pastatą, adresu (duomenys neskelbtini), jis išsinuomojo, pastate nėra šildymo nei granulėmis, nei kitu kuru, be jo į pastatą niekas negali patekti, o apie tai, kad galimai 2023 m. gegužės 1 d. teritorijoje buvo iškrautos medžio granulės, jis nieko nežino, M. K. nepažįsta. Liudytojas A. V. parodė, kad 2016 metų pabaigoje kartu su M. K. įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri vykdė prekybą mediena. Jis buvo vienintelis įmonės akcininkas ir direktorius iki 2017 metų, kol direktoriumi tapo M. K., tuomet jis nesikišo į pastarojo vykdomą veiklą. Apie sandorį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nieko nežino. Iš M. K. girdėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra likviduojama, tačiau tikslių aplinkybių nežino. 2023 m. gegužės 1 d. PVM sąskaita faktūra bei važtaraštis patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 20 palečių medienos granulių už 6 292 eurus su PVM, granules priėmė M. K.. Susirašinėjimas tarp įmonių direktorių patvirtina, kad buvo susitarta atsiskaityti per penkias dienas, tačiau M. K. neatsiskaitė, granules grąžinti nesutiko. Pareigūnai, apžiūrėję dokumentuose nurodytą granulių iškrovimo vietą, tarnybiniame pranešime nurodė, kad medžio granulių nepastebėta. Iš juridinio asmens duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius nuo 2017 m. rusėjo 8 d. yra M. K.. 2022 m. spalio 5 d. pranešta apie numatomą inicijuoti likvidavimą Registro tvarkytojo iniciatyva pagal CK 2.70 straipsnį, o 2023 m. sausio 16 d. priimtas sprendimas inicijuoti juridinio asmens likvidavimą. 2024 m. sausio 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išregistruota iš registrų centro. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei M. K. 2022 m. spalio 5 d. išsiųstas VĮ Registrų centro pranešimas apie numatomą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą, nes įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė metinių finansinių ataskaitų rinkinių. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2024 m. vasario 5 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (7.45 Mr) FR1042-375 nurodyta, kad buvo patikrinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tikrinimo metu, įvertinus surinktą informaciją, nenustatyta, kad bendrovė vykdytų ekonominę veiklą. Dėl nevykdomos veiklos 2024 m. sausio 26 d. mokesčių administratoriaus iniciatyva UAB „(duomenys neskelbtini)“ išregistruotas iš juridinių asmenų registro. Išanalizavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų išrašus, laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 29 d. iki 2023 m. spalio 3 d., nustatyta, jog finansinės operacijos nevyko, sąskaitoms galimai taikomos laikino apribojimo priemonės.

Taigi, rašytinai įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis, žinodamas apie jo vadovaujamos įmonės likvidavimą bei negalimumą sudarinėti naujų sandorių, patalpino interneto svetainėje skelbimą apie perkamas granules, susitarė dėl jų įsigijimo, pažadėjo atsiskaityti per penkias dienas, nors iš anksto žinojo, kad tokio įsipareigojimo negalės įvykdyti. Granules ketino perparduoti, vėliau teigė, jog nepavyko to padaryti, tačiau ir grąžinti granules nesutiko, jų iškrovimo vietoje nebebuvo, kas taip pat patvirtina, kad kaltinamasis turėjo tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą ir tai padarė.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu galvojo, jog tarp įmonių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai ir ginčai, kylantys iš jų, turėtų būti nagrinėjami išimtinai civilinio proceso tvarka, tačiau teismas su tokia kaltinamojo pozicija nesutinka.

Sukčiavimas – tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina (BK 182 straipsnis). Sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą neteisėtą baudžiamąja prasme, yra apgaulės panaudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Teismų praktikoje aiškinant, kada kaltininko veika atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, o kada tarp asmenų susiklosto civiliniai teisiniai santykiai, be kita ko, pažymėta, jog apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį ir tyčios nevykdyti prievolės turėjimas sandorio sudarymo metu gali būti baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijai. Tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltininko veika atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, ar turi būti taikoma civilinė atsakomybė, atsižvelgiama į tai, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ar sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (pvz., be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturtis, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-136-489/2017, 2K-385-942/2017, 2K-166-895/2019 ir kt.).

Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo arba jos panaikinimo būdas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo turto, o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-788/2018, 2K-166-895/2019, 2K-227-976/2020, 2K-158-303/2021 ir kt.). Apgaulė pasireiškia pirmiau įvardytų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.), tačiau kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-788/2018, 2K-92-648/2019). Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-305-693/2017, 2K-108-788/2018, 2K-14-648/2019 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis, žinodamas apie jo vadovaujamos įmonės likvidavimą bei negalimumą sudarinėti naujų sandorių, patalpino interneto svetainėje skelbimą apie perkamas granules, susitarė dėl jų įsigijimo, nenurodė pardavėjui apie jo vadovaujamos įmonės likvidavimą, pažadėjo atsiskaityti per penkias dienas, nors iš anksto žinojo, kad tokio įsipareigojimo negalės įvykdyti. Taigi, akivaizdu, kad kaltinamasis elgėsi neteisėtai ir panaudojo apgaulę, siekdamas įgyti svetimą turtą. Kaltinamasis nutylėjo apie įmonės būklę, pradėtą likvidavimo procesą, inicijavo, granulių pirkimo sandorį, ir nieko neįtariančiam pardavėjui žadėjo atsiskaityti per penkias dienas ir netgi tęsti bendradarbiavimą, t. y. toliau pirkti iš jo granules, tačiau nuo pat pradžių neketino vykdyti sudaromo sandorio, t. y. atsiskaityti už jam perduotas granules.

Pažymėtina, kad civiliniai teisiniai sandoriai yra teisėti, kai šalių veiksmai sandorių sudarymo metu bei iš sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, o ne nusikalstamų tikslų. Civiliniai teisiniai santykiai neturi būti painiojami su jų imitavimu, kai civilinė sutartis yra tik priemonė kito asmens turtui užvaldyti ir atitinkamai turtinei žalai jam padaryti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76-788/2020, 2K-27-788/2021).

Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis, veikdamas apgaule, pasireiškusia pirmiau aptartais neteisėtais veiksmais, pažeidžiančiais draudimą likviduojamai įmonei sudaryti sandorius, suklaidino L. M., atstovaujantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip granulių pardavimo paslaugas teikiantį subjektą, dėl galimumo sudarinėti tokius sandorius bei dėl finansinių galimybių juos įvykdyti, o kartu nuslėpė ir savo paties ketinimus dėl pasipelnymo. Nuteistojo panaudota apgaulė buvo esminė, turėjusi lemiamą įtaką L. M., atstovaujančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, apsisprendimui dėl granulių pardavimo kaltinamojo vadovaujamai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Neabejotina, kad L. M., žinodamas, kad kaltinamojo vadovaujama įmonė yra likviduojama ir neturi finansinių galimybių atsiskaityti už jo parduodamas granules, nebūtų sudaręs jų pardavimo sandorio ir nebūtų granulių perdavęs kaltinamajam. Kaltinamasis suvokė tokių savo veiksmų pobūdį, numatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl tokių jo veiksmų bus padaryta žala, to siekė ir norėjo.

Taigi, visuma byloje nustatytų aplinkybių suponuoja tokį kaltinamojo veikos pavojingumą, kuris atitinka baudžiamosios atsakomybės, kaip kraštutinės priemonės (ultima ratio), kriterijus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto įgijimas buvo pagrįstas esmine apgaule ir susijęs su neteisėto fiktyvaus teisinio santykio sukūrimu (civilinių teisinių santykių imitavimu). Savo sąmoningais veiksmais kaltinamasis sudarė tokią situaciją, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeistų teisių gynimas civilinėmis teisinėmis priemonėmis buvo esmingai apsunkintas ir be baudžiamosios justicijos įsikišimo iš esmės neįmanomas.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad sukčiavimas laikomas baigtu, kai dėl panaudotos apgaulės suklaidintas nukentėjusysis netenka turto ar teisės į turtą, negaudamas už jį tolygaus ekvivalento, o kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-150/2010, 2K-442/2014, 2K-263-696/2016, 2K-278-303/2020). Byloje nustatyta, kad kaltinamasis dėl apgaulės įtakos užvaldė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 6 292 eurų vertės, 21 toną medienos granulių, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteko jai priklausančio turto, o kaltinamasis M. K. įgijo galimybę turtu disponuoti savo nuožiūra. Taigi padarė baigtą nusikalstamą veiką.

Kadangi kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes visiškai patvirtino byloje išanalizuotų anksčiau išvardintų ir ištirtų įrodymų visuma, teismas daro išvadą, kad M. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą) (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančiais aplinkybes bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Kaltinamasis padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų susikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis teistas (taip pat ir už skolininko nesąžiningumą bei aprašyto ar areštuoto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, perleidimą, paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą), anksčiau teismo baudžiamuoju įsakymu skirtos baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs (3 t., b. l. 17-25), baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 14-15), dirba (3 t., b. l. 9-10), nekilnojamojo turto neturi (3 t., b. l. 12), išsiskyręs, turi tris nepilnamečius vaikus (3 t., b. l. 1-2).

Teismas M. K. vertina kaip nusikalsti linkusią asmenybę, kuriam švelnesnės už laisvės atėmimą bausmės skyrimas iš esmės jokios įtakos nepadarys. Iš kaltinamojo asmenybės matyti, kad jis išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, kitokios bausmių rūšys teigiamos įtakos jo elgesiui neturi, kaltinamasis nekeičia savo gyvenimo būdo, susiformavusios neigiamos asmenybės orientacijos, nesistengia stoti į dorą ir sąžiningą kelią, yra linkęs nusikalsti. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, jam skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia laisvės atėmimo bausmė (BK 50 straipsnis), ir įvertinus, kad yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, bausmės dydis nustatytinas artimas bausmės vidurkiui.

Baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamajam pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamasis M. K. naują šią nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, kadangi 2022 m. vasario 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 7 d. nuosprendžiu, jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 208 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant 1 metams (2023 m. spalio 6 d. pasibaigė bausmės vykdymo atidėjimo laikas), bei jis nusikalto neatlikęs ankstesniu 2019 m. spalio 28 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos bausmės, todėl vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu skiriamos laisvės atėmimo bausmės pridedama visa 2019 m. spalio 28 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta baudos bausmė - 34 MGL (1 700 Eur) bauda, bei 2022 m. vasario 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 7 d. nuosprendžiu, paskirta ir neatlikta 1 metų laisvės atėmimo bausmė ir skiriama galutinė subendrinta bausmė.

Kaltinamojo šioje byloje padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, jam paskirta bausmė neviršija 4 metų laisvės atėmimo, todėl teismo vertinimu, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai, tame tarpe ir individualioji bei bendroji prevencija, dar gali būti pasiekti kaltinamajam neatliekant realios laisvės atėmimo bausmės, o jos vykdymą atidedant. Įvertinus veikos pobūdį, pavojingumą, paskirtos subendrintos bausmės trukmę, kaltinamojo asmenybę, teismo vertinimu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas vidutiniam laikotarpiui, skiriant šiuos BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytus įpareigojimus: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kadangi baudos išieškojimą vykdo antstoliai ir nuosprendžio priėmimo dieną nėra žinoma tiksli sumokėta baudos dalis, todėl vadovaujantis protingumo, teisingumo principais į paskirtos galutinės baudos bausmės laiką įskaitytina baudos bausmė atlikta pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. spalio 28 d. teismo baudžiamąjį įsakymą ir bausmę atliktą pagal 2022 m. vasario 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį, pakeistą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 7 d. nuosprendžiu su visais jame nurodytais įskaitymais.

Kaltinamasis nurodė, jog žalą civiliniam ieškovui atlygins dalimis, todėl siekiant užtikrinti civilio ieškovo teisę į turtinės žalos atlyginimą, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, paskirti M. K. baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, įpareigojant M. K. turtinę žalą - 6 292 Eur (šešių tūkstančių dviejų šimtų devyniasdešimt dviejų eurų) atlyginti civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, ne vėliau kaip per 18 (aštuoniolika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl civilinio ieškinio.

Civilinė ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 6 292 Eur turtinės žalos, kurią sudaro kaltinamojo pasisavintų granulių vertė, atlyginimo (1 t., b. l. 48).

Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 109, 115 straipsniai). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Kitaip tariant, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-50-1073/2019). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Atsižvelgiant į nustatytą kaltinamojo M. K. kaltę dėl sukčiavimo, nustačius, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl padarytos nusikalstamos veikos patyrė turtinę žalą, pareikšto civilinio ieškinio reikalavimui dėl turtinės žalos, susijusios su apgaule įgytu svetimu turtu, atlyginimo, esant įrodytam ir byloje esančia PVM faktūra bei važtaraščiu (1 t., b. l. 36, 37), jo dydžio nekeliant abejonių, iš kaltinamojo M. K. civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistinas 6 292 Eur turtinės žalos atlyginimas (BPK 115 straipsnis).

Dėl kitų procesinių klausimų.

Kaltinamasis šioje byloje laikinai sulaikytas nebuvo, jam kardomosios priemonės nepaskirtos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vienas kompaktinis diskas su apklausos įrašu, saugomas byloje (1 t., b. l. 70), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas toliau saugoti byloje.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti sumažintą 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu skiriamos laisvės atėmimo bausmės pridedama visa 2019 m. spalio 28 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta baudos bausmė - 34 MGL (1 700 Eur) bauda, bei 2022 m. vasario 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 7 d. nuosprendžiu, paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmė ir paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 1 700,00 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų 00 ct) baudą.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 5 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą M. K. atidėti 2 (dvejiems) metams, paskiriant įpareigojimus: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, paskirti M. K. baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant kaltinamąjį M. K. civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, padarytą 6 292 Eur (šešių tūkstančių dviejų šimtų devyniasdešimt dviejų eurų) turtinę žalą atlyginti ne vėliau kaip per 18 (aštuoniolika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į paskirtą baudos bausmę (1 700 Eur baudą) įskaityti baudos bausmę atliktą (sumokėtas/išieškotas įmokas) pagal 2019 m. spalio 28 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teismo baudžiamąjį įsakymą, jeigu tokios įmokos buvo sumokėtos ir bausmę atliktą pagal 2022 m. vasario 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį, pakeistą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 7 d. nuosprendžiu su visais jame nurodytais įskaitymais.

Priteisti iš kaltinamojo M. K. 6 292 Eur (šešių tūkstančių dviejų šimtų devyniasdešimt dviejų eurų) turtinės žalos atlyginimą civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini).

Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vieną kompaktinį diską su apklausos įrašu, saugomą byloje, palikti toliau saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Henryta Gerdvilė