Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens M. Č. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės Gretos Žutautės pareiškimą dėl sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo, suinteresuoti asmenys M. Č., S. Č..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. Suinteresuotas asmuo S. Č. su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė apeliacinės instancijos teismui naujų įrodymų – situacijos nuotraukų. Pažymėtina, jog naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal Civilinio proceso kodekso 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išlaikyti protingą pusiausvyrą tarp proceso koncentruotumo, ekonomiškumo ir dispozityvumo principų, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsisako priimti su atskiruoju skundu naujai pateiktus įrodymus. Teismo nuomone, šie įrodymai yra pertekliniai ir iš esmės nepagrindžia jokių naujų reikšmingų bylai aplinkybių, be to, įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, taigi iš esmės neįrodyta naujų įrodymų pateikimo būtinybė ir pagrindas taikyti išimtį dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui.

9. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta patenkinti antstolės prašymą skirti suinteresuotam asmeniui S. Č. baudą už teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nevykdymą.

10. Iš bylos medžiagos nustatytos tokios toliau nurodomos aplinkybės. Antstolė Greta Žutautė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0188/22/01407, pradėtą Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. gegužės 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-152-715/2022, pagrindu. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. gegužės 18 d. nutartimi pakeistos Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. sausio 10 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės: S. Č. įpareigotas sudaryti galimybę patekti į 3,6209 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir jame esančius ieškovui priklausančius pastatus per servitutu apsunkintą žemės sklypo dalį keliu, vedančiu per esamus vartus, žemės sklypo servituto brėžinyje M 1:500 pažymėtus žymenimis A ir B, ir per tvoros (buvusių vartų) dalį, brėžinyje pažymėtą žymenimis C ir D, taip pat S. Č. uždrausta vykdyti bet kokius statybos darbus ieškovui M. Č. priklausančiame žemės sklype. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. gegužės 19 d. nutartimi ištaisytas 2022 m. gegužės 18 d. nutarties rezoliucinėje dalyje padarytas rašymo apsirikimas, dalis išdėstyta taip: „Pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. sausio 10 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, įpareigojant S. Č. netrukdyti ir užtikrinti galimybę M. Č. patekti į 3,6209 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir jame esančius ieškovui priklausančius pastatus per servitutu apsunkintą žemės sklypo dalį keliu, vedančiu per esamus vartus, žemės sklypo servituto brėžinyje M 1:500 pažymėtus žymenimis A ir B, ir per tvoros (buvusių vartų) dalį, brėžinyje pažymėtą žymenimis C ir D, ir uždrausti S. Č. vykdyti bet kokius statybos darbus ieškovui M. Č. priklausančiame žemės sklype“. Šiaulių apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-432-440/2022, Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. gegužės 18 d. nutartis palikta nepakeista.

11. Taip pat nustatyta, jog Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. vasario 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-58-636/2018 atsakovams B. Č. ir M. Č. dalinės nuosavybės teise priklausančiame 4,000 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pagal R. S. 2017 m. rugpjūčio 24 d. parengtą žemės sklypo servitutų schemą, nustatytas neterminuotas 0,2733 ha bendro ploto servitutas aplink ieškovui S. Č. asmeninės nuosavybės teise priklausančius pastatus, taip pat nustatytas neterminuotas 0,0313 ha bendro ploto servitutas (5 metrų pločio) privažiuoti prie ieškovui S. Č. asmeninės nuosavybės teise priklausančių pastatų.

13. Antstolė 2022 m. gruodžio 30 d. priėmė patvarkymą dėl informacijos pateikimo Nr. S-22-188-43105, įpareigojo skolininką per tris darbo dienas nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti informaciją ir įrodymus, jog išieškotojui sudaroma galimybė patekti į 3,6209 ha žemės sklypą ir jame esančius išieškotojui priklausančius pastatus.

15. 2023 m. vasario 20 d. antstolė surašė aktą Nr. S-23-188-4905 dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo ir pateikė jį teismui, kad būtų išspręstas klausimas dėl baudos paskyrimo CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka.

16. Išieškotojas pateikė 2022 m. kovo 22 d. vaizdo įrašus, juose užfiksuota, kad skolininkas paaiškina išieškotojui, jog šis gali patekti per vartus, esančius tarp žemės sklypo brėžinyje taškų A ir B, tačiau pravažiuoti tarp taškų C ir D išieškotojui jis neleis.

17. Iš pateiktos žemės sklypo schemos matyti, kad į jame esančius statinius: sandėlį (Nr. 9), sandėlį (Nr. 10), garažą (Nr. 11), ūkinį pastatą (Nr. 12), kitus pastatus, esančius už servitutinio sklypo dalies ir priklausančius išieškotojui, išieškotojas siekia patekti automobiliu ne tik per taškus A ir B, bet ir per taškus C ir D, per kuriuos, išieškotojo teigimu, eina kelio pratęsimas.

18. Kaip teisingai pabrėžė pirmosios instancijos teismas, vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Antstolis kaip viešosios teisės subjektas turi veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus. Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584, 586, 587 straipsniai).

19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai asmuo, įpareigotas teismo nutartimi vykdyti laikinąją apsaugos priemonę, kurią gali įvykdyti tiktai jis pats, nevykdo šios teismo nutarties, laikinųjų apsaugos priemonių įvykdymu suinteresuotas asmuo gali kreiptis tiesiogiai į teismą su pareiškimu dėl baudos paskyrimo teismo nutartimi įpareigotam asmeniui CPK 145 straipsnio 9 dalies nustatyta tvarka arba į antstolį dėl teismo nutarties priverstinio vykdymo CPK 145 straipsnio 9 dalies, 152 straipsnio 6 dalies, 771 straipsnio nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017, 40 punktas). Kai suinteresuotas laikinųjų apsaugos priemonių vykdymu asmuo kreipiasi į antstolį dėl priverstinio teismo nutarties vykdymo, antstolis, gavęs išieškotojo pareiškimą dėl priverstinio teismo nutarties skirti laikinąją apsaugos priemonę vykdymo, šią teismo nutartį vykdo CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. Jei yra pagrindas, antstolis surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos Sprendimų neįvykdymo aktą (CPK 771 straipsnio 1 dalis), kuriuo konstatuoja neįvykdymo faktą, ir perduoda surašytą aktą apylinkės teismui sprendimo neįvykdymo klausimui spręsti (CPK 771 straipsnio 5 dalis). Sprendžiant klausimą dėl baudos paskyrimo tokiose bylose, pirmiausia turi būti vadovaujamasi specialiąja norma – CPK 145 straipsnio 9 dalimi, o CPK 771 straipsnis taikytinas tiek, kiek nesureguliuota CPK 145 straipsnio 9 dalimi ir kiek neprieštarauja joje išdėstytai normai. Tais atvejais, kai nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių – uždraudimo atlikti veiksmus, kuriuos gali atlikti tik pats įpareigotas asmuo, vykdo antstolis, bauda už jų nevykdymą skiriama CPK 145 straipsnio 9 dalies pagrindu ir išieškoma į valstybės biudžetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017). Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną (CPK 145 straipsnio 9 dalis, 771 straipsnio 6 dalis).

20. Patenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui CPK 771 straipsnio pagrindu teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021).

21. Sprendžiant klausimą dėl baudos paskyrimo turi būti išnagrinėtos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat turi būti patikrinta, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo. CPK 771 straipsnio 2 dalyje nustatytas reguliavimas iš esmės reiškia, kad turi būti atliekama ex ante (prieš veiksmą) teisminė sprendimo neįvykdymo aplinkybių (priežasčių) patikra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 33 punktas).

22. Pagrindas taikyti skolininkui CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytą baudą yra tol, kol procesinis sprendimas neįvykdytas. Teismas, gavęs antstolio ar išieškotojo prašymą skirti baudą, kiekvienu atveju turi aiškintis šį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2013; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2014).

23. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad nurodytas teisinis reglamentavimas ir jį aiškinanti kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, jog tais atvejais, kai yra sprendžiamas klausimas dėl CPK 771 straipsnyje nustatytų vykdomojo dokumento neįvykdymo padarinių taikymo, visų pirma turi būti nustatytas tokio neįvykdymo faktas ir neįvykdymo priežastys, o pagrindą skirti baudą už vykdomojo dokumento neįvykdymą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai jo nevykdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 15 punktas).

24. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų procesinio poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio pasekmes, todėl ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Taigi teismas privalo ne vien tik formaliai pritaikyti įstatymą, bet ir vadovautis bendraisiais civilinio proceso principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo ar kito vykdomojo dokumento neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokias teisines pasekmes sukėlė vykdomojo dokumento nevykdymas, kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus ir kitas svarbias aplinkybes.

25. Nagrinėjamu atveju antstolė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl baudos už nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nevykdymą paskyrimo suinteresuotam asmeniui S. Č.. Kaip jau minėta, Telšių apylinkės teismas 2022 m. gegužės 18 d. nutartimi, kurioje padarytas rašymo apsirikimas ištaisytas 2022 m. gegužės 19 d. nutartimi, įpareigojo S. Č. netrukdyti ir užtikrinti galimybę M. Č. patekti į 3,6209 ha žemės sklypą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir jame esančius ieškovui priklausančius pastatus per servitutu apsunkintą žemės sklypo dalį keliu, vedančiu per esamus vartus, žemės sklypo servituto brėžinyje M 1:500 pažymėtus žymenimis A ir B, ir per tvoros (buvusių vartų) dalį, brėžinyje pažymėtą žymenimis C ir D, ir uždraudė S. Č. vykdyti bet kokius statybos darbus ieškovui M. Č. priklausančiame žemės sklype. Dėl teismo įpareigojimo dalies, susijusios su keliu, vedančiu tarp taškų A ir B, ginčo tarp suinteresuotų asmenų iš esmės nėra – teismo nutartyje nurodytu keliu tarp taškų A ir B išieškotojas šiuo metu patekti gali tiek įeidamas pėsčiomis, tiek įvažiuodamas transporto priemone, atsidaręs vartelius, kurie nėra rakinami. Tačiau šalys nesutaria dėl įpareigojimo netrukdyti išieškotojui patekti tarp taškų C ir D vykdymo.

26. Išieškotojas suinteresuotas asmuo M. Č. teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu nurodė, kad dėl skolininko S. Č. veiksmų negali patekti, t. y. įvažiuoti transporto priemone į jam priklausantį sklypą per taškus C ir D, kadangi S. Č. tarp taškų C ir D pastatė strypą, kurį įbetonavo į žemę. 2023 m. birželio 28 d. suinteresuotas asmuo S. Č. pateikė į bylą papildomus paaiškinimus ir duomenis, nurodydamas, kad tarp taškų C ir D įsirengė vartelius, kurie neva užtikrina išieškotojui galimybę patekti prie jam priklausančių pastatų, be to, už šių taškų jokio kelio nėra. Suinteresuotas asmuo M. Č. nurodė, jog kito kelio privažiuoti prie jam priklausančios kaimo sodybos pastatų nėra; skolininko įrengti varteliai yra netinkamo pločio, t. y. neatitinka teismo nutartyje nurodytų ribų tarp taškų C ir D, įstatyti vartai yra siauresni nei nurodyti plane, kuris, išieškotojo teigimu, yra neatskiriama teismo sprendimo dalis, nesuteikia išieškotojui galimybės patekti prie pastatų transporto priemone, t. y. nesuteikia galimybės naudotis jam priklausančiu žemės sklypu ir pastatais.

27. Suinteresuotas asmuo S. Č. kontraargumentuodamas nurodė, jog M. Č. turi galimybę patekti automobiliu į jam priklausantį žemės sklypą per taškus A ir B ir įeiti pėsčiomis per tvorą, brėžinyje pažymėtą žymenimis C ir D. Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu atsakydamas į teismo užduotą klausimą paaiškino, jog vietoj vielinės segmentinės tvoros tarp taškų C ir D siekdamas sudaryti galimybę suinteresuotam asmeniui M. Č. patekti į jam priklausantį žemės sklypą jis įrengė medinę tvorą, kad suinteresuotas asmuo, atsidaręs vartus, turėtų galimybę įeiti. Laikėsi pozicijos, kad per taškus C ir D servituto kelio pratęsimo nėra, tai patvirtina į bylą pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos atsakymas dėl servituto kelio.

28. Apibendrinus darytina išvada, jog iš esmės ginčas tarp šalių kilo dėl patekimo į išieškotojui priklausančią sklypo dalį ir prie joje esančių pastatų tarp taškų C ir D. Suinteresuotas asmuo S. Č. mano, jog tinkamai vykdo nutartį, išieškotojas gali patekti prie jam priklausančių pastatų per tarp taškų C ir D esančius vartelius pėsčiomis, teismo nutartimi S. Č. nebuvo įpareigotas sudaryti galimybę patekti transporto priemone, be to, jokio kelio, kuriuo būtų galima pravažiuoti už taškų C ir D, toje vietoje nėra. Suinteresuotas asmuo M. Č. laikosi pozicijos, jog jam turi būti sudaryta galimybė tarp taškų C ir D patekti transporto priemone, tarp taškų įrengti varteliai yra netinkamo pločio, kad pro juos būtų galima įvažiuoti; kelias už taškų C ir D egzistuoja ir yra vienintelis būdas patekti prie išieškotojui priklausančių pastatų; atstumas tarp taškų C ir D yra numatytas sklypo plane, kuris yra neatskiriama teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalis.

29. Kaip nagrinėjamu atveju pabrėžė pirmosios instancijos teismas, suinteresuoti asmenys yra tėvas ir sūnus, jų santykiai yra konfliktiški, šiuo metu tarp šalių Telšių apylinkės Mažeikių rūmų teisme vyksta ginčas dėl servituto panaikinimo, servituto nustatymo, neteisėtos statybos padarinių pašalinimo bylos Nr. e2-10-1139/2023. 2022 m. spalio 7 d. nutartimi civilinę bylą nutarta sustabdyti, iki bus išnagrinėta Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. eI3-5493-1066/2022.

30. Nacionalinės žemės tarnybos 2023 m. vasario 3 d. rašte „Dėl servitutinio kelio“ nurodyta, jog interneto portaluose regia.lt ir https://maps.google.com matomas per sklypą pažymėtas kelias (pratęstas servituto kelias) yra pažymėtas kaip informacinio pobūdžio kelias, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka jis nėra patvirtintas teritorijų planavimo dokumentuose. Šių duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog teismo 2022 m. gegužės 18 ir 19 d. nutartyse nėra imperatyviai nustatyta, kad suinteresuotam asmeniui M. Č. turi būti sudaryta galimybė per taškus C ir D į jam priklausantį sklypą įvažiuoti būtent transporto priemone. Teismas pabrėžė, jog šiuo metu M. Č. į jam priklausančius pastatus gali patekti įvažiuodamas automobiliu per taškus, pažymėtus A ir B. Teismo nuomone, įvertinus byloje esančius duomenis, išklausius byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, nėra pagrindo konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo S. Č. sąmoningai nevykdo 2022 m. gegužės 18 ir 19 d. teismo nutarčių, kadangi nustatyta, jog M. Č. turi galimybę patekti į jam priklausantį žemės sklypą ir jame esančius ir M. Č. priklausančius pastatus per servitutu apsunkintą žemės sklypo dalį. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

31. Visų pirma pabrėžtina, jog, kaip nustatyta iš bylos medžiagos, išieškotojui nuosavybės teise priklauso pastatai tiek servitutu apsunkintoje, tiek servitutu neapsunkintoje sklypo dalyse. Servitutu apsunkintoje sklypo dalyje išieškotojui priklauso sandėlis (Nr. 9) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sandėlis (Nr. 10) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); servitutu neapsunkintoje sklypo dalyje išieškotojui priklauso gyvenamasis namas (Nr. 17) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), viralinė (Nr. 19) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsys (Nr. 18) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartas (Nr. 16) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daržinė (Nr. 15) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkinė (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), malkinė (Nr. 14) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), inžinieriniai statiniai (stoginė, šulinys, lauko tualetas (Nr. 20, 21, 22, 23, 24), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

32. Kaip nustatyta, šiuo metu išieškotojas per taškus A ir B transporto priemone gali patekti prie jam priklausančių statinių, esančių servitutu apsunkintoje sklypo dalyje, tačiau per taškus C ir D pravažiuoti transporto priemone iki servitutu neapsunkintoje dalyje esančių jam priklausančių pastatų (atkreiptinas dėmesys, jog tarp šių pastatų yra ir gyvenamasis namas) išieškotojas negali, nes tarp šių taškų skolininko įrengti varteliai yra per siauri. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog nagrinėjamu atveju itin svarbu įvertinti suinteresuotam asmeniui (skolininkui) nustatyto įpareigojimo tikslą – akivaizdu, jog teismo nutartimi įpareigojimas buvo nustatytas tam, jog išieškotojas galėtų netrukdomas patekti ir savo sklypo dalį, esančią už servitutu apsunkintos sklypo dalies, ir prie jam priklausančių pastatų, t. y. netrukdomas galėtų jais naudotis ir juos valdyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtų nelogiška laikyti, jog išieškotojui neturi būti sudaryta galimybė tarp taškų C ir D patekti transporto priemone ir galimybė praeiti pro šiuo taškus yra pakankama savininko teisėms įgyvendinti, nes, kaip jau minėta, už servitutu apsunkintos sklypo dalies yra išieškotojui priklausanti servitutu neapsunkinta sklypo dalis, kurioje yra jam priklausantys statiniai. Negalima teigti, jog savininkas gali įgyvendinti savo teisę netrukdomai naudotis statiniais ir juos valdyti, jei jam nesudaroma galimybė patekti prie jų transporto priemone, ypač turint omenyje pastatų paskirtį. Kad išieškotojas turėtų galimybe patekti prie pastatų kitu keliu, byloje neįrodyta. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas taip pat akcentuoja, jog sklypo dalis, kuriame S. Č. nustatytas servitutas, nuosavybės teise priklauso išieškotojui. Akivaizdu, jog servitutu yra apribojamos savininko nuosavybės teisės, tačiau naudojimasis suteiktu servitutu negali paneigti savininko nuosavybės teisės esmės. Šiuo atveju, neužtikrinant galimybės išieškotojui per servitutu apsunkintą jam priklausančio sklypo dalį patekti prie jam priklausančių pastatų, esančių servitutu neapsunkintoje sklypo dalyje, iškreipiama savininko ir servituto turėtojo teisių ir pareigų pusiausvyra.

33. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pabrėžia, jog suinteresuotam asmeniui S. Č. taikytinų įpareigojimų, nustatytų nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, apimtis vertintina ne tik per jais užtikrinamos teisės (šiuo atveju išieškotojo nuosavybės teisės) turinį ir per pačių įpareigojimų tikslą, bet ir įvertinus tai, kaip suformuluotas įpareigojimų turinys: S. Č. buvo įpareigotas netrukdyti M. Č. patekti į savo sklypo dalį taip pat ir per tvoros (buvusių vartų) dalį, brėžinyje pažymėtą žymenimis C ir D. Kaip įvardyta pačioje nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, šie taškai yra pažymėti servituto brėžinyje M l:500 (planas pridėtas prie 2022 m. gegužės 10 d. pateikto išieškotojo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat pateiktos nuotraukos, įrodančios, jog šioje vietoje taškuose C ir D buvo vartai (civilinė byla Nr. e2-10-1139/2023). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia nuoroda iš esmės reiškia, jog suinteresuotas asmuo turi užtikrinti išieškotojui galimybę netrukdomai patekti į sklypą per plane nurodyto pločio atstumą tarp taškų C ir D (šių taškų vietoje buvo vartai). Iš suinteresuotų asmenų pateiktų nuotraukų, nustatyta, šiuo metu dalyje atkarpos tarp taškų C ir D dalyje yra tvoros segmentas, dalyje – varteliai, per vidurį – įbetonuotas stulpas. Kadangi teismo nutartimi apibrėžtos atkarpos, per kurią skolininkas turi užtikrinti netrukdomą patekimą, ribos (nurodant tiek konkrečiame plane pažymėtus taškus, tiek tai, kad turi būti sudaryta galimybė patekti per tvoros (buvusių vartų) dalį, apibrėžtą šiais taškais), darytina išvada, jog išieškotojui nėra užtikrinta galimybė netrukdomai patekti į sklypą ir jame esančius pastatus per visą atkarpą tarp taškų C ir D.

34. Pirmosios instancijos teismas taip pat vadovavosi Nacionalinės žemės tarnybos 2023 m. vasario 3 d. raštu „Dėl servitutinio kelio“, kuriame paaiškinta, kad per sklypą pažymėtas kelias (pratęstas servituto kelias) yra pažymėtas kaip informacinio pobūdžio, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka jis nėra patvirtintas teritorijų planavimo dokumentuose. Pasirėmęs šiuo dokumentu, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog teismo 2022 m. gegužės 18 d. ir 19 d. nutartyse nurodyti įpareigojimai nereiškia, jog suinteresuotam asmeniui M. Č. turi būti sudaryta galimybė per taškus C ir D įvažiuoti būtent transporto priemone. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl aptariamo rašto įrodomosios reikšmės, pabrėžia, jog ginčo kelias yra privačiame sklype, skolininkas, kaip išaiškinta, buvo įpareigotas užtikrinti netrukdomą patekimą tarp taškų C ir D, už šių taškų esančioje sklypo dalyje yra išieškotojui priklausanti servitutu neapsunkinta sklypo dalis ir išieškotojui priklausantys pastatai, todėl tai, kad kelias nėra patvirtintas teritorijų planavimo dokumentuose, nesuponuoja išvados, jog išieškotojui neturėtų būti suteikta galimybė tarp taškų C ir D patekti transporto priemone. Kita vertus, kaip jau minėta, pagal teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turinį spręstina, jog išieškotojui turėtų būti sudaryta galimybė netrukdomai patekti per visą atkarpą (buvusius vartus) tarp taškų C ir D.

35. Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad nagrinėjamu atveju skolininkas netinkamai vykdo teismo nutartimi jam nustatytus įpareigojimus – neužtikrina išieškotojui galimybės netrukdomai patekti į žemės sklypą ir jame esančius išieškotojui priklausančius pastatus per servitutu apsunkintą žemės sklypo dalį per tvoros (buvusių vartų) dalį, brėžinyje pažymėtą žymenimis C ir D. Pateisinamų įpareigojimo nevykdymo priežasčių teismas nenustatė. Pabrėžtina, jog, nors skolininkas laikėsi pozicijos, jog tinkamai vykdo nutartį, nes neprivalo užtikrinti galimybės išieškotojui tarp taškų C ir D patekti transporto priemone, tačiau subjektyvus teismo nutarties turinio interpretavimas neatleidžia skolininko nuo pareigos tinkamai vykdyti nutartį ir nuo atsakomybės už netinkamą nutarties vykdymą; kita vertus, kaip jau konstatuota, teismo nutartyje pakankamai aiškiai apibrėžtas įpareigojimo, susijusio su taškais C ir D, atstumo tarp šių taškų prasme turinys, todėl skolininkui kaip vidutiniškai protingam ir rūpestingam asmeniui turėjo būti suprantamas nutarties turinys, priešingu atveju skolininkas galėjo kreiptis į nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmusį teismą dėl nutarties išaiškinimo. Konstatavus tinkamo teismo nutarties nevykdymo faktą, skolininkui už teismo įpareigojimų nevykdymą skirtina 500 Eur bauda, išieškant baudą į valstybės biudžetą (CPK 145 straipsnio 9 dalis, 771 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas baudos dydį, atsižvelgia į įpareigojimų pobūdį (tai, kad jais siekiama užtikrinti tinkamą nuosavybės teisių įgyvendinimą), apimtis, nutarties nevykdymo terminą, to pasekmes išieškotojui, tai, jog dalis nutarties įpareigojimų yra vykdoma, o suinteresuoti asmenys iš esmės nesutarė dėl neįvykdytos įpareigojimų dalies turinio, taip pat mano, jog toks baudos dydis užtikrins bauda siekiamų tikslų – paskatinti skolininką įvykdyti teismo įpareigojimą – įgyvendinimą.

36. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino antstolės pareiškimo dėl baudos už teismo nutarties įpareigojimų nevykdymą paskyrimo, todėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartis naikintina ir antstolės pareiškimas patenkintinas – suinteresuotam asmeniui S. Č. už teismo įpareigojimų nevykdymą skirtina 500 Eur bauda (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 punktas, 338 straipsnis). Suinteresuotam asmeniui išaiškintina, jog baudos paskyrimas neatleidžia nuo teismas įpareigojimo vykdymo.

37. Panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį ir priėmus priešingą nutartį, perskirstytinos šalių bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Pagal bendrąją taisyklę, ypatingosios teisenos bylose bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Tačiau jeigu dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims arba priteisti jas iš asmens, kurio pareiškimas atmestas. Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuotas asmuo M. Č. palaikė pareiškėjos pareiškimą, suinteresuotų asmenų M. Č. ir S. Č. interesai nagrinėjamoje byloje priešingi, į tai, kad pareiškėjos pareiškimas tenkintinas, suinteresuotam asmeniui M. Č. iš suinteresuoto asmens S. Č. priteistinas 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimas. Pažymėtina, kad suinteresuoto asmens patirtų bylinėjimosi dydis, įvertinus atliktus procesinius veiksmus, atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus maksimalius dydžius, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas.

38. M. Č. pateikė įrodymus, jog apeliacinėje instancijoje patyrė 750 Eur teisinės pagalbos išlaidų, prašo jų atlyginimą priteisti iš suinteresuoto asmens S. Č.. Kadangi M. Č. ir S. Č. suinteresuotumas bylos baigtimi priešingas, o patirtos bylinėjimosi išlaidos vertintinos kaip pagrįstos ir protingos, M. Č. atskirąjį skundą patenkinus, M. Č. iš S. Č. priteistinas apeliacinio proceso metu patirtų 750 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 98 straipsnis, 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti antstolės Gretos Žutautės pareiškimą dėl baudos paskyrimo ir suinteresuotam asmeniui S. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už Telšių apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-10-1139/2023, nevykdymą paskirti 500 Eur baudą, išieškant baudą į valstybės biudžetą.

Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į gavėjo sąskaitą bet kuriame mokėtojo pasirinktame Lietuvos Respublikoje veikiančiame banke, įmokos kodas 6800.

Priteisti suinteresuotam asmeniui M. Č. iš suinteresuoto asmens S. Č. 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.

Priteisti suinteresuotam asmeniui M. Č. iš suinteresuoto asmens S. Č. 750 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.