- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-05
- Bylos Nr.
- e2FB-905-918/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18450-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Fomičiova
- Pareiškėjas
- E. Š.
- Advokatai
- Kristina Baliūnaitė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. Š. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys byloje – antstolis R. V., antstolis G. P., antstolis D. K., antstolė J. J., antstolė T. G., antstolė P. K., antstolė A. M., Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Sergel“, Rato kredito unija, AS „Citadelė Bank“, akcinė bendrovė „SEB bankas”, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „General Financing“, R. Š. ir L. Š..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. Š. pateikė pareiškimą, kuriuo prašo iškelti jam bankroto bylą. Pareiškėjas nurodė, kad jo finansiniai įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminai suėję, yra: 1) skola kreditorei UAB „Gelvora“ - 8787,69 Eur; išieškojimą vykdo antstolis R. V. (vykdymo išlaidos sudaro 722,68 Eur); 2) skola kreditorei UAB „Intrum Lietuva“ - 1166,58 Eur (skolos likutis kreditorei UAB „General Financing“ - 622,21 Eur; išieškojimą vykdo antstolė J. J. (vykdymo išlaidų suma sudaro 532 Eur); 3) skola kreditorei AB „SEB bankas“ kartu su antstolės A. M. vykdymo išlaidomis sudaro 5556,46 Eur (plius metinės palūkanos); 4) kreditorei UAB „Sergel“ – 17 383,58 Eur skolos, 9232,31 Eur sutartinių ir procesinių palūkanų bei 39,09 Eur vykdymo išlaidų antstolei T. G.; 5) skola kreditorei UAB „Intrum Lietuva“ (buvusi Lindorff OY) - 637,27 Eur skolos, 706,55 Eur palūkanų ir 211,62 Eur vykdymo išlaidų antstoliui G. P.; 6) kreditorei Rato kredito unija – 3293,04 Eur skolos, 346,89 Eur metinių palūkanų; 7) kreditorei UAB „Intrum Lietuva“ - 10 106,02 Eur skolos ir 1744,84 Eur metinių palūkanų; šieškojimą vykdo antstolis D. K. (vykdymo išlaidos sudaro 1177,57 Eur).
Pareiškėjas paaiškino, kad 2008-08-07 jis ir L. M. sudarė santuoką, kuri buvo nutraukta 2014-06-04 Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimu. Santuokoje gimė sūnus R. Š. ir dukra D. Š.. Taip pat paaiškino, kad šeima neturėjo savo būsto, o kadangi tuo metu abu dirbo Grigiškėse gamykloje ir gaudavo nemažas pajamas (apie 2300 Lt (666 Eur)), nusprendė kreiptis į kredito įstaigas dėl kreditavimo, tačiau nė vienas bankas paskolos būsto įsigijimui nesuteikė. Tuomet sutuoktiniai nusprendė paimti vartojimo kreditą ir pinigus skirti remontui žmonos mamos name, kuriame tuo metu šeima gyveno. Nurodė, kad kreipėsi į DNB banką (dabar – AB Luminor Bank) dėl paskolos. Šis bankas suteikė 30 000 Lt (8688 Eur) paskolą; AB Swedbank suteikė 35 000 Lt (10136 Eur) paskolą, o AB Vilniaus bankas – 20 000 Lt (5792 Eur) paskolą. Visi vartojimo kreditai buvo paimti prieš prasidedant pasaulinei ekonominei krizei. Dalis pinigų buvo panaudota būsto remontui, tačiau po kurio laiko prasidėjus konfliktams, šeima išsikraustė į kitus namus, t. y. pas pareiškėjo tėvus, kuriuose taip pat buvo reikalingas kapitalinis remontas. Nurodė, kad likusius pinigus investavo į dėvėtų drabužių verslą bei gėlių parduotuvę, tačiau verslai žlugo. Kad sutuoktiniai galėtų dengti įmokas kreditoriams, jie paėmė paskolas iš greitųjų kreditų įmonių (Unija Linija; 123; Parex bankas). Prasidėjus pasaulinei ekonominei krizei gaunamos pajamos ženkliai sumažėjo, pinigų užtekdavo tik pragyventi su vaikais, o skolos vis didėjo. Galiausiai kreditoriai nutraukė sutartis, skolų išieškojimas buvo perduotas antstoliams.
Nurodė, kad po santuokos nutraukimo su L. Š. nėra prisiėmęs naujų finansinių įsipareigojimų, kadangi esant neigiamai kredito istorijai kredito įstaigos neskolino/neskolina pinigų.
Nurodė, kad 2015-11-21 jis sudarė santuoką su R. R., o 2016-12-15 su R. Š. sudarė vedybų sutartį, kuria nustatytas atskiras sutuoktinių turto ir prievolių teisinis režimas. Taip pat nurodė, kad jo sutuoktinė dirba UAB „Plamika“ pakuotojos pareigose, o jos gaunamos pajamos sudaro 1124 Eur.
Pareiškėjas nurodė 2011 m. įsidarbinęs UAB „Plamika“, gaunantis apie 879 Eur (atskaičius mokesčius), tačiau neįstengia vykdyti prisiimtų finansinių įsipareigojimų, kurie nuolat vis didėja dėl skaičiuojamų netesybų, palūkanų. Pareiškėjo teigimu, bankroto bylos jam iškėlimas atitiktų tiek jo paties, tiek jo kreditorių teises ir teisėtus interesus.
Pareiškėjas patvirtino, kad nėra Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 8 punkte nustatytų pagrindų, dėl kurių nebūtų galima iškelti bankroto bylos.
Šalies argumentai
Suinteresuoti asmenys – AB „SEB bankas“, UAB „Gelvora“ ir UAB „General Financing“ pateikė atsiliepimus į pareiškėjo pareiškimą ir prašė klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui E. Š. spręsti teismo nuožiūra.
Atsiliepimas
Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė palaikė pareiškime išdėstytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad patikslintame pareiškime nurodytas būtinųjų išlaidų dydis buvo pakoreguotas atsižvelgiant į naujus duomenis apie pareiškėjo darbo užmokestį.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
FABĮ paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis).
Fizinio asmens bankrotas turi ir socialinį tikslą – suteikti galimybę skolų turinčiam asmeniui siekti skolų grąžinimo tam tikromis sąlygomis, kad asmuo, dėdamas pastangas, pats grąžintų dalį skolų ir ateityje netaptų našta valstybei. Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis).
Dėl fizinio asmens nemokumo
FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA). Pažymėtina, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikoje minimali mėnesinė alga – 400 Eur. Taigi, fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 9500 Eur.
Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjo skolos apytiksliai sudaro 62 659 Eur. Šių skolų mokėjimo terminai yra suėję, todėl darytina išvada, kad pareiškėjo skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma akivaizdžiai viršija 25 MMA (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis).
Kartu pažymėtina ir tai, kad kasacinio teismo yra nurodyta, jog teismas, spręsdamas dėl fizinio asmens nemokumo, kaip vienos iš būtinųjų fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis), buvimo, turi ne tik nustatyti, jog skolų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA, bet ir kad asmuo objektyviai neturi galimybės šias skolas padengti nei šiuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingą terminą. Spręsdamas, ar fizinis asmuo yra pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, teismas, be kita ko, turi įvertinti skolinių įsipareigojimų kitimo dinamikos perspektyvą tokio asmens turimo turto ir jo gaunamų pajamų kontekste (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015). Nustatant, ar asmuo pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, būtina nustatyti ir įvertinti jo per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtiną pinigų sumą, gaunamas ir numatomas gauti pajamas, lėšas, būtinas pragyvenimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-12-19 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2015-04-16 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-969/2015; 2015-04-30 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas gauna darbo užmokestį – mėnesinė alga yra kintanti, apskaičiavus vidurkį už šešis mėnesius, atlyginimas yra 879 Eur (atskaičius mokesčius) (T. 1 , e. b. l. 99). Pareiškėjas turi nepilnametę dukrą D. Š., kuriai Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-589-445/2014, moka 87 Eur išlaikymą (T. 1, e. b. l. 80-82). Pareiškėjas neturi nekilnojamojo turto (T. 1, e. b. l. 100-101). Pareiškėjo vardu registruotos transporto priemonės: AUDI A4 AVANT. v/n (duomenys neskelbtini) ir AUDI A4, v/n (duomenys neskelbtini) (T. 1, e. b. l. 102). Pareiškėjo vardu nėra įregistruotų įmonės akcijų, jis nėra juridinių asmenų dalyvis (T. 1, e. b. l. 74).
Įvertinus pareiškėjo finansinių įsipareigojimų dydį jo šiuo metu gaunamų ir ateityje ketinamų gauti pajamų kontekste, nėra pagrindo manyti, kad pareiškėjo pajamos leistų įvykdyti pradelstus finansinius įsipareigojimus per protingą laikotarpį (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Išanalizavus ir įvertinus byloje esančių duomenų visumą, darytina išvada, kad pareiškėjas pagal savo turtinę padėtį negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, viršijančių 25 MMA, taigi, jis yra nemokus FABĮ prasme (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
Dėl fizinio asmens nesąžiningumo
Fizinio asmens nemokumas nėra besąlyginis pagrindas iškelti bankroto bylą. Kita įstatyme įtvirtinta sąlyga bankroto bylai iškelti – FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų atvejų nebuvimas. Šioje teisės normoje nustatytų aplinkybių dalis siejama su fizinio asmens nesąžiningumo konstatavimu. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
Sprendžiant, ar toks pareiškėjo elgesys laikytinas patenkančiu į FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytą ir sudaro kliūtis iškelti bankroto bylą, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal kasacinio teismo praktiką nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Tačiau toks nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartis Nr. 3K-3-496-219/2015). Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis Nr. e3K-3-208-313/2016). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą sąžiningumo aspektu turi būti vertinamas pareiškėjo elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jo nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis Nr. 3K-3-394-415/2015). Asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, praėjus 3 metams nuo šių veiksmų atlikimo neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-680-684/2015).
Nagrinėjamu atveju, išklausius pareiškėjo paaiškinimus teismo posėdyje, išanalizavus bylos rašytinę medžiagą, nenustatyta, kad pareiškėjas per paskutiniuosius trejus metus būtų atlikęs CK 6.67 straipsnyje nustatytus ar kitokius nesąžiningus veiksmus, nurodytus FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, todėl nėra pagrindo konstatuoti jo nesąžiningumą.
Teismas taip pat pažymi, kad pagal formuojamą teismų praktiką pareiškėjo dedamos pastangos atkurti mokumą turėtų būti vertinamos ne bankroto bylos iškėlimo, o mokumo atkūrimo plano tvirtinimo stadijoje (FABĮ 7-8 straipsniai). Nenustačius reikšmingo pradelstų įsipareigojimų dydžio pokyčio dėl pareiškėjo veiksmų (neveikimo), nededant maksimalių pastangų gauti didesnes darbines pajamas, toks elgesys neturi užkirsti galimybės pareiškėjui bankrutuoti ir bankroto procese siekti suderinti teisingos jo ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2096-864/2017).
Nepaneigdamas šių išaiškinimų, teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad mokumo atkūrimo plano stadijoje suabejojus pareiškėjo pastangomis atkurti mokumą, bankroto procesas gali būti nutrauktas (FABĮ 10 straipsnis), todėl pareiškėjas, siekdamas jam palankios bankroto bylos baigties, turi dėti pastangas susitarti su kreditoriais dėl mokumo atkūrimo plano.
Abibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad byloje nenustatyta tokių pareiškėjo veiksmų, kurie galėtų būti įvertinti kaip sąmoningi nesąžiningi veiksmai, nulėmę nemokumo atsiradimą (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių arba kad yra baustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, bei dėl to būtų tapęs nemokus (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 ir 4 punktai) (T. 1., e. b. l. 117, 118-119, 120-121). Nenustatyta, kad pareiškėjas jau buvo kreipęsis dėl fizinio asmens bankroto ir nuo šio proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėjo 10 metų, išskyrus šio įstatymo 10 strapsnio 1 dalies 1, 2, 7 punktuose nurodytus atvejus (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktas). Taip pat nenustatyta, kad yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyviu būtų pareiškėjas, bankroto byla.
Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas prieina išvados, kad yra pagrindas iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą, nes jis yra nemokus ir nenustatyta FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių bankroto byla negali būti keliama.
Dėl kitų procesinių klausimų, susijusių bankroto bylos iškėlimu, išsprendimo
Vadovaujantis FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 11 straipsniu, teismas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, privalo paskirti fizinio asmens bankroto administratorių. Nagrinėjamu atveju sutikimą administruoti E. Š. bankroto procesą pateikė bankroto administratorius V. Š., lėšų suma, reikalinga bankroto procedūroms – 200 Eur (T. 1, e. b. l. 129, 134), bei bankroto administratorė UAB „Centrinis bankroto biuras LT“, lėšų suma, reikalinga bankroto procedūroms – 350 Eur (T. 2, e. b. l. 153, 154-155).
Teismas skiria bankroto administratoriumi pareiškėjo nurodytą asmenį V. Š., kuris pateikė sutikimą atlikti bankroto procedūras, dėl kurio kandidatūros suinteresuoti asmenys neišreiškė prieštaravimų (FABĮ 4 straipsnio 7 dalis). Teismas nenustatė FABĮ 11 straipsnio 3 ir 5 dalyse įtvirtintų pagrindų, dėl kurių teismas negalėtų skirti V. Š. bankroto administratoriumi. Teismas, įvertinęs bankroto administratoriaus V. Š. pateiktą 200 Eur įkainio, reikalingo bankroto procedūroms atlikti, pagrindimą (T. 1, e. b. l. 134), sprendžia, jog ši suma yra protinga ir pagrįsta, kurią bankroto administratorius gali naudoti bankroto procedūroms atlikti iki bus patvirtintas kreditorių reikalavimų tenkinimo ir pareiškėjo mokumo atkūrimo planas (FABĮ 4 straipsnio 6 dalis, 6 straipsnio 3 dalies 4 punktas).
FABĮ 8 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad plano projektas turi būti pateiktas tvirtinti teismui ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Nagrinėjamu atveju nustatytinas 4 mėnesių terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projektui pateikti tvirtinti.
Pareiškėjas pateikdamas pradinį pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo buvo nurodęs, kad jo būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalinga 335 Eur suma (87 Eur D. Š. išlaikymui, 103 Eur maistui ir nealkoholiniams gėrimams, 5 Eur aprangai ir avalynei, 40 Eur komunaliniams mokesčiams, 10 Eur būsto apstatymui, namų ūkio įrangai ir kasdienei namų priežiūrai, 5 Eur sveikatai ir asmens higienei, 80 Eur transportui, 5 Eur ryšio priemonėms). Pateikęs patikslintą pareiškimą nurodė, kad jo būtiniesiems kasdieniams poreikiams tenkinti reikalinga suma padidėjo iki 682 Eur (87 Eur D. Š. išlaikymui, 300 Eur maistui ir nealkoholiniams gėrimams, 20 Eur aprangai ir avalynei, 70 Eur komunaliniams mokesčiams, 20 Eur būsto apstatymui, namų ūkio įrangai ir kasdienei namų priežiūrai, 50 Eur sveikatai ir asmens higienei, 80 Eur transportui, 15 Eur ryšio priemonėms, 20 Eur poilsiui ir kultūrai, 20 Eur įvairioms prekėms ir paslaugoms).
Posėdžio metu pareiškėjo atstovė paaiškino, kad prašomų būtinųjų išlaidų dydis buvo pakeistas atsižvelgiant į pareiškįėjo patikslintus duomenis apie jo gaunamą darbo užmokestį.
Teismas pažymi, kad FABĮ nedetalizuota, kokios yra būtinosios bankrutuojančio asmens išlaidos, t. y. kiekvienu atveju jos vertinamos individualiai, atsižvelgiant į tam tikrus objektyvius kriterijus. Vertinant lėšų, reikalingų pareiškėjo būtiniesiems poreikiams patenkinti, maksimalaus dydžio pagrįstumo klausimą, vienu iš vertinimo kriterijų galėtų būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga, kurios dydis, atsižvelgiant į esamą valstybės ekonominę padėtį, laikytinas nežeminančiu asmens orumo ir patenkinančiu asmens, siekiančio bankroto, poreikius (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje pagal pareiškėjo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-561/2014; 2019 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-219/2019). 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 16 d. nutarimas Nr. 1025 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“, kuriuo patvirtintas minimaliosios mėnesinės algos dydis – 555 Eur, kuris atskaičius mokesčius sudaro 395,77 Eur.
Teismas, įvertinęs pareiškėjo paaiškinimus, atsižvelgdamas į teismų praktiką, į minimalios mėnesinės algos dydį, pareiškėjo ir kreditorių interesų balansą, pareiškėjo nurodytą 682 Eur sumą būtiniesiems kasdieniams poreikiams tenkinti pripažįsta per didele ir nustato 500 Eur sumą per mėnesį būtinoms kasdienėms pareiškėjo reikmėms tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos (FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 9 punktas).
Vadovaujantis FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 3 punktu, nustatytinas 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį pareiškėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1-3 dalimis bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 334 straipsniu,
nutaria:
iškelti E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) fizinio asmens bankroto bylą.
Paskirti E. Š. bankroto administratoriumi V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (buveinės adresas (duomenys neskelbtini), el. paštas: (duomenys neskelbtini)) ir jam siųsti nutarties kopiją.
Patvirtinti 200 Eur (dviejų šimtų Eur) (įskaitant PVM) sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.
Nustatyti 30 dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį E. Š. kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos.
Patvirtinti 500 Eur (penkių šimtų Eur) sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį E. Š. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos.
Nustatyti keturių mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projektui pateikti tvirtinti.
Įsiteisėjus nutarčiai, jos patvirtintą kopiją išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (Ukmergės g. 222, 07157 Vilnius), kredito įstaigoms AB „Swedbank“, AB „Šiaulių bankas“.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.