Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. P. bei jo atstovui advokatui Vidmantui Drizga,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pareigose, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. P., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), per nustatytą laikotarpį (už 2018 m. ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d., ir už 2019 m. ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 1 d.) nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2018 ir 2019 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 3 dalis ir Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 (redakcija, galiojusi administracinio nusižengimo padarymo metu), 120, 123 ir 127 punktai.

R. P. šiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje.

R. P. teismo posėdyje dėl padaryto administracinio nusižengimo savo kaltę pripažino visiškai bei teismui paaiškino, kad minėtas nusižengimas buvo padarytas dėl jo nepakankamos kontrolės, nes Institucijai būtinus įmonės finansinės atskaitomybes dokumentus turėjo pateikti jo pavesta kita įmonė, be to, jis nėra gavęs jokio pranešimo dėl įspėjimo dėl duomenų nepateikimo. Prašo teismo esant pagrindui skirti jam švelnesnę nuobaudą nei šio straipsnio numatytoje sankcijoje.

Advokatas V. D. savo atstovaujamojo prašymą palaikė, papildomai nurodė, kad šiuo metu visi būtinį atskaitomybės dokumentai VĮ „Registrų centras“ yra pateikti, ankščiau V. R. nebuvo padaręs jokių nusižengimu, V. R. dar vadovauja trims įmonėms, be to, administracinėn atsakomybėn traukiamas V. R. šiuo metu Lietuvos bankui yra pateikęs bei nagrinėjamas jo prašymas dėl licencijos gavimo, todėl nuobaudos skyrimas gali apsunkinti šio licencijos išdavimą.

Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro 2020 m. gruodžio 17 d. išplėstinio išrašo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) R. P. paskirtas nuo 2017 m. birželio 22 d. Finansinės atskaitomybės dokumentai už 2018 ir 2019 m. nepateikti (b. l. 6-8).

Motyvuojamoji dalis

ANK 223 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.

CK 2.66 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (redakcija, galiojusi administracinio nusižengimo padarymo metu) 120, 123 ir 127 punktuose nurodyta, kad juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Pagal ABĮ 58 straipsnio 3 dalį, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 9 punktą, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina narių susirinkimas, kuris, pagal minėto įstatymo 24 straipsnio 1 dalį turi įvykti ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 7 punktu, Juridinių asmenų registro nuostatų 38 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas.

R. P. pripažino padarytą administracinį nusižengimą ir nurodė, kad administracinis nusižengimas padarytas dėl aplaidumo, šiuo metu pažeidimai yra ištaisyti. Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro 2020 m. gruodžio 17 d. išplėstinio išrašo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ (duomenys neskelbtini) R. P. paskirtas nuo 2017 m. birželio 22 d. R. P., kaip įmonės „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) direktorius, neužtikrino, kad finansiniai dokumentai būtų pateikti laiku – atitinkamai iki 2018 m. bei 2019 m. birželio 1 d. Taigi šiuo atveju R. P., bylai reikšmingu laiku būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, neužtikrino, jog 2018 ir 2019 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkiniai būtų pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Tokią aplinkybę įrodo taip pat byloje esantys rašytinis įrodymas – VĮ „Registrų centras“ išrašas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriame nėra duomenų, jog finansinės atskaitomybės dokumentai už 2018 ir 2019 m. nustatytu laiku (t.y. atitinkamai iki 2019-06-01, 2020-06-01) būtų pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui (b. l. 6-8).

Taigi R. P. padarė viena administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje, nes pažeidė CK 2.66 straipsnio 4 dalies, ABĮ 58 straipsnio 3 dalies ir Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 (redakcija, galiojusi administracinio nusižengimo padarymo metu), 120, 123 ir 127 punktų nuostatas. Tai, kad, pasak administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, dabartiniu metu bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai jau yra pateikti, savaime nešalina jo administracinės atsakomybės pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį. Šios aplinkybės turi reikšmės sprendžiant tik dėl administracinės nuobaudos individualizavimo. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ANK 223 straipsnio 2 dalyje nustatytas administracinis nusižengimas gali padaromas tiek tyčia, tiek neatsargiai ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės forma neturi įtakos jo veikos kvalifikavimui pagal aptariamą ANK straipsnį.

Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ANK 34 straipsnio 2 dalis).

R. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas R. P. administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas vienas administracinis nusižengimas, susijęs su prekyba, finansų sistema ir oficialiąja statistika), kaltės formą (administracinis nusižengimas padarytas dėl neatsargumo), į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į R. P. asmenybę. Jis dirba, anksčiau nebaustas administracine tvarka, duomenų apie jo teistumą nėra.

Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo

ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti <...>.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, jog pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-9-746/2015, Nr. 2AT-88-697/2016, Nr. 2AT-38-895/2019). Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-68-507/2015, Nr. 2AT-58-697/2017, Nr. 2AT-38-895/2019 ir kt.).

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad išskirtinių aplinkybių, leidžiančių šiuo atveju taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, R. P. administracinio nusižengimo byloje nėra. Nagrinėjamu atveju R. P. nuo 2017 m. birželio 22 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei žinodamas apie jo pareigą teikti atitinkamoms institucijoms įmonės finansinės veiklos atskaitomybės dokumentus, dėl neatidumo bei nepakankamos kontrolės šių duomenų iki nustatyto termino nepateikė. R. P. bando iš dalies pateisinti padarytą administracinį nusižengimą, nurodydamas, kad jis šį nusižengimą padarė dėl didelio užimtumo (nes vadovauja dar trims įmonėms) bei dėl per didelio pasitikėjimo kitą įmonė, kurį privalėjo pagal susitarimą teikti ataskaitų duomenų rinkinį. Teismas pažymi, kad tokio pobūdžio nusižengimas gali būti padarytas ir dėl neatsargumo. O R. P. nurodytos aplinkybės, kad nuobaudos skyrimas gali būti apsunkintas licencijos gavimas iš Lietuvos banko nesudaro pagrindo taikyti šią įstatymo normą, todėl dar labiau švelninti jo administracinę atsakomybę ne tik būtų nepagrįsta, tačiau tai prieštarautų ir ANK 22 straipsnyje nurodytai administracinių nuobaudų paskirčiai bei teisingumo ir proporcingumo principams.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, administracinės nuobaudos tikslai, nustatyti ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti R. P. paskyrus minimalią baudą – 200 Eur (už UAB „(duomenys neskelbtini)“) 2018 ir 2019 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinio nepateikimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

R. P., gimęs (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje (už UAB „(duomenys neskelbtini)“) 2018 ir 2019 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinio nepateikimą, ir paskirti jam 200 (dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas);

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“;

3) LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius);

4) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB;

5) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“;

6) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”; ar

7) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – (duomenys neskelbtini).

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.