- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-05
- Bylos Nr.
- e2-469-464/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Daila“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Firma Viti“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Daila“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 29 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Firma Viti“ ieškinį uždarajai akcinei bendrovei ,,Daila“ dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Firma Viti“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė priteisti iš atsakovės UAB ,,Daila“ 155 400,17 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad su atsakove UAB ,,Daila“ 2007 m. rugpjūčio 24 d. pasirašė statybos rangos sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo savo jėgomis, rizika ir darbo priemonėmis atlikti dalies daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo įrengimo darbus. Atsakovės atliktus darbus ieškovė priėmė ir sumokėjo jai 109 580,94 Eur atlyginimą. Garantiniu laikotarpiu buvo nustatyti stogo defektai, ieškovei, kaip statytojai, daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Vilkpėdės šilas“ pareiškė ieškinį dėl statinio trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais, be kita ko, buvo nustatytas stogo defektų faktas, iš ieškovės priteistos 429 427 Eur defektų šalinimo išlaidos (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-115-431/2020; Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. e2A-8-450/2023). Už dalies stogo darbų tinkamą atlikimą buvo atsakinga atsakovė, kuri savo pareigų tinkamai nevykdė ir todėl ieškovė patyrė darbų trūkumų šalinimo išlaidas, kurias prašo priteisti iš atsakovės kaip žalos atlyginimą.
3. Pareikšto pradinio reikalavimo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį ir (ar) kilnojamąjį turtą.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 12 d. nutartimi ieškovė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
5. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 19 d. sprendimu už akių pradinį ieškovės ieškinį patenkino visiškai ir priteisė jai iš atsakovės 166 964,70 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio procesines palūkanas. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 21 d. papildomu sprendimu ieškovei iš atsakovės priteistos 2 601,50 Eur bylinėjimosi išlaidos.
6. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. liepos 17 d. išdavė ieškovei vykdomąjį raštą dėl 166 964,70 Eur žalos, 6 proc. dydžio procesinių palūkanų ir 2 601,50 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš atsakovės pagal įsiteisėjusius procesinius sprendimus. Ieškovė vykdomąjį raštą perdavė vykdyti antstolei I. Karalienei.
Šalies argumentai
7. Atsakovė UAB ,,Daila“ 2023 m. lapkričio 21 d. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašydama atnaujinti praleistą terminą šiam pareiškimui paduoti, panaikinti 2023 m. birželio 19 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, taip pat taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolės I. Karalienės vykdomojoje byloje Nr. 0139/23/01645 atliekamus vykdymo veiksmus iki bus priimtas sprendimas byloje.
Žemesnės instancijos teismas
8. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gruodžio 13 d. nutartimi atsakovės UAB ,,Daila“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino ir sustabdė antstolės I. Karalienės atliekamus vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0139/23/01645 pagal vykdomąjį raštą, išduotą Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 19 d. sprendimo už akių pagrindu, iki įsiteisės teismo nutartis, priimta dėl atsakovės pateikto atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2022-794/2023.
9. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 21 d. nutartimi atsakovės UAB ,,Daila“ prašymo atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti netenkino ir pareiškimą atsisakė priimti.
10. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs šalių atskiruosius skundus, 2024 m. sausio 25 d. nutartimis civilinėse bylose Nr. e2-84-464/2024 ir Nr. e2-29-464/2024 Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutartį panaikino, atnaujino atsakovei praleistą terminą pareiškimui dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 19 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, perdavė pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui, o apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nutarties, nutraukė.
11. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 20 d. nutartimi patenkino atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikino 2023 m. birželio 19 d. sprendimą už akių ir 2023 m. birželio 21 d. papildomą sprendimą, atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės.
Šalies argumentai
12. Ieškovė UAB ,,Firma Viti“ 2024 m. balandžio 23 d. pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovei UAB ,,Daila“ priklausančias pinigines lėšas, o jų nesant ar esant nepakankamai – nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant turtą perleisti, įkeisti ar kitaip pakeisti nuosavybės teisę.
13. Nurodė, kad po to, kai buvo atnaujintas civilinės bylos nagrinėjimas ir panaikintas atsakovės turtui vykdomojoje byloje taikytas areštas, atsakovė perleido visą jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą. Atsakovė 2024 m. balandžio 5 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 1495 pardavė visus jai nuosavybės teise priklausančius nekilnojamojo turto objektus fiziniams asmenims. Visi atsakovei priklausę nekilnojamojo turto objektai buvo parduoti vienu sandoriu ir tiems patiems asmenims, praėjus dviem mėnesiams nuo turto arešto panaikinimo. Atsakovei pardavus visą nekilnojamąjį turtą, ji neteko ir nekilnojamojo turto nuomos pajamų. Ieškovės teigimu, tikėtina, kad šiuo metu atsakovė jokių pajamų negauna ir jų negaus ateityje. Atsakovė už nekilnojamąjį turtą gavo pinigines lėšas, kurios lengvai gali būti paslėptos arba nesąžiningai iššvaistytos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
14. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 29 d. nutartimi ieškovės UAB ,,Firma Viti“ prašymą patenkino: (1) areštavo atsakovei UAB „Daila“ priklausančias 155 400,17 Eur pinigines lėšas, o pinigų nesant ar esant nepakankamai – nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą; (2) uždraudė atsakovei areštuotus nekilnojamuosius daiktus perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į juos (disponuoti), paliekant atsakovei teisę nekilnojamuosius daiktus valdyti ir naudotis jais; (3) nutarties vykdymą pavedė ieškovės pasirinktam atsakovės teritoriją aptarnaujančiam antstoliui, įpareigodamas antstolį nustatyti konkrečią lėšų sumą, neviršijančią vienos minimalios mėnesinės algos (MMA), kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms, susijusioms su atsakovės interesų ir pareigų tenkinimu, bei siekiant atsiskaityti su ieškove pagal pareikštą ieškinį.
15. Įvertinęs tai, kad patikslinto ieškinio faktinis pagrindas suformuluotas tinkamai, pateikti jį turintys pagrįsti įrodymai, teismas konstatavo, kad pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – ieškinio preliminarus pagrįstumas, yra įrodyta.
16. Spręsdamas dėl antrosios sąlygos – grėsmės teismo sprendimo tinkamam įvykdymui, teismas nustatė, kad atsakovė turi tik vieną darbuotoją; jos pardavimo pajamos 2022 m., lyginant su 2021 m., sumažėjo beveik 3 kartus – nuo 31 000 Eur iki 12 000 Eur, 2022 m. gautas pelnas, lyginant su 2021 m., sumažėjo beveik 4 kartus – nuo 7 500 Eur iki 1 900 Eur; trumpalaikis turtas sumažėjo beveik 3 kartus – nuo 30 000 Eur iki 13 000 Eur; ilgalaikio turto vertė 2022 m. sumažėjo 10 000 Eur. Įvertinęs atsakovės viešus finansinius duomenis, teismas priėjo prie išvados, kad atsakovės turtinė padėtis blogėja.
17. Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovė pasinaudojo susiklosčiusia situacija, kai buvo sustabdytas antstolės I. Karalienės vykdomosios bylos Nr. 0139/23/01645 vykdymas, o vėliau ir panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 19 d. sprendimas už akių bei atnaujintas civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės, ir perleido jai priklausiusi nekilnojamąjį turtą. Atsakovė panaikino pagrindinį turto objektą, kuris galėjo užtikrinti būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
18. Sandorio sudarymo aplinkybės, kai praėjo tik du mėnesiai nuo turto arešto panaikinimo, taip pat sandorio sudarymo dėl visų turto objektų su tais pačiais asmenimis faktas leido teismui konstatuoti, kad atsakovė aktyviais veiksmais siekia slėpti turtą ir turi tikslą sąmoningai sudaryti sąlygas jai galimai nepalankaus teismo sprendimo neįvykdymui. Pardavusi turtą, atsakovė pablogino savo turtinę padėtį. Todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
19. Atsakovė UAB ,,Daila“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Ieškinys nėra preliminariai pagrįstas. Atsakovė yra pateikusi argumentus ir įrodymus, patvirtinančius, kad ieškovė nėra įrodžiusi jos civilinės atsakomybės sąlygų. Be to, pirmosios instancijos teismas, 2024 m. vasario 20 d. nutartimi panaikindamas sprendimą už akių, nurodė aplinkybes, kurios kelia rimtas abejones dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo, t. y. kad trečiųjų asmenų (kitų subrangovų) poveikis atsakovės rangos darbų rezultatui gali lemti atsakovės neteisėtų veiksmų nebuvimą arba kitokias atsakovės veiksmų ir faktinio priežastinio ryšio su žala nustatymo aplinkybes, kurios lemtų atitinkamai mažesnę žalos atlyginimo apimtį.
19.2. Abejones dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo sustiprina ir ieškovės neužtikrintas ir nenuoseklus procesinis elgesys – ieškovė, sutikdama su dalimi atsakovės argumentų, išdėstytų pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, patikslino ieškinį, sumažindama reikalavimų dydį.
19.3. Teismas išvadą, kad atsakovė sudarė nesąžiningą sandorį, padarė neatlikęs šio sandorio analizės. Atsakovė priėmė sprendimą parduoti jai priklausiusius nekilnojamojo turto objektus įsivertinusi neigiamas nekilnojamojo turto rinkos tendencijas, siekdama, kad nesumažėtų turto vertė. Prastai vertinamos nekilnojamojo turto rinkos tendencijos yra viešai žinoma aplinkybė, todėl atsakovės sprendimas buvo visiškai natūralus ir niekaip nesusijęs su sąmoningu siekiu pabloginti savo turtinę padėtį ir išvengti teismo sprendimo vykdymo.
19.4. Atsakovės turtinė padėtis nepablogėjo, jos turto masė nesumažėjo – viena turto rūšis (nekilnojamasis turtas) buvo pakeista kita turto rūšimi (piniginėmis lėšomis). Jeigu būtų priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas, jo vykdymui tokia turto rūšis, kaip piniginės lėšos, lemtų žymiai greitesnį ir lengvesnį išieškojimo procesą.
19.5. Terminas nuo turto arešto panaikinimo iki turto pardavimo yra ilgas ir neatitinka nesąžiningo asmens atliktinų veiksmų loginės sekos – kelių mėnesių terminas šiuo atveju negali būti laikomas trumpu ir lemiančiu nesąžiningumo konstatavimą.
Atsiliepimas
20. Ieškovė UAB ,,Firma Viti“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
20.1. Ieškovė pagrindė ieškinio reikalavimą, detaliai nurodė faktines aplinkybes, kartu su ieškiniu pateikė šiai bylai svarbius rašytinius įrodymus. Ieškinys yra grindžiamas šalims prejudicinę galią turinčiais teismų sprendimais, todėl teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas.
20.2. Turtas buvo parduotas dviem sandoriais, sudarytais vienas po kito. Iš pradžių atsakovė turtą pardavė UAB „Lugretus“, o ši po dviejų dienų tą patį turtą pardavė A. M. ir L. L.. Labai tikėtina, kad tokia sandorių seka buvo pasirinkta neatsitiktinai, siekiant paslėpti su atsakove susijusius asmenis – turto pirkėjus. Be to, turtas buvo parduotas už mažesnę kainą nei yra jo rinkos vertė.
20.3. Atsakovė, pardavusi nekilnojamąjį turtą, kurį nuomojo, neteko pajamų ir faktiškai pablogino savo finansinę padėti. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovės turtinė padėtis nuolat blogėja.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų
21. Ieškovė UAB ,,Firma Viti“ su atskiruoju skundu pateikė 2024 m. balandžio 3 d. apeliantės UAB ,,Daila“ ir UAB ,,Lugretus“ sudarytą turto pirkimo–pardavimo sutartį, antstolio A. Naujokaičio 2024 m. gegužės 6 d. sudarytą apeliantės turto aprašą, išrašą iš internetinės svetainės rekvizitai.lt apie UAB ,,Lukretus“ ir UAB ,,NT Daila“, turto pardavimo skelbimus iš internetinės svetainės aruodas.lt.
22. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Asmuo, siekdamas pasinaudoti tokia išimtimi, apeliacinės instancijos teismui turi pateikti ir atitinkamą prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo, ir pagrįsti šį prašymą svariais argumentais, dėl ko jam taikytina nurodyta išimtis iš bendrosios taisyklės.
23. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašymo priimti kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus naujus rašytinius įrodymus nėra suformulavusi, taip pat nenurodė, kodėl šių dokumentų pateikimo būtinybė kilo tik pateikiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Kadangi ieškovė nemotyvuoja išimties iš bendrosios draudimo priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme taisyklės taikymo, apeliacinės instancijos teismas pateiktų į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą naujų įrodymų priėmimo klausimo nesprendžia.
Dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo
24. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik nustačius abi CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytas privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant nors vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.
25. Su apeliantės teiginiais, kad ieškinys neatitinka pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Atliekant ieškinio prima facie (preliminaraus, tikėtino) pagrįstumo vertinimą, teismas tik turi pareigą įsitikinti, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar šie ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Lietuvos apeliacinis teismas jau yra suformavęs šios sąlygos nustatymo principus bei išaiškinęs, kad ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių bei faktinių argumentų ir pateiktų įrodymų analize, kitaip tariant, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, jų pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti bei jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016; 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-27-370/2020; 2021 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-411-464/2021; 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-906-790/2023; 2024 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-246-464/2024).
26. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškinyje yra nurodytos faktinės ginčo aplinkybės, susijusios su apeliantės atliktais daugiabučio namo stogo rangos darbais ir sprendžiant kitus civilinius ginčus nustatytais darbų defektais, kurie, ieškovės vertinimu, lėmė byloje įrodinėjamos turtinės žalos jai atsiradimą, tinkamai suformuluotas ieškinio dalykas – prašymas priteisti žalos atlyginimą, o su ieškiniu pateikti įrodymai, kuriais yra grindžiamas toks ieškovės reikalavimas. Viso to pakako ieškinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste pripažinti pagrįstu.
27. Atskirojo skundo argumentai dėl sąlygų apeliantės civilinei atsakomybei kilti neįrodymo, ar tai, kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. vasario 20 d. nutartimi panaikino 2023 m. birželio 19 d. sprendimą už akių, be kita ko, konstatavęs, kad nurodytos aplinkybės dėl trečiųjų asmenų (kitų subrangovų) poveikio apeliantės rangos darbų rezultatui gali lemti apeliantės neteisėtų veiksmų nebuvimą arba kitokias apeliantės veiksmų ir faktinio priežastinio su žala nustatymo aplinkybes, kurios, atitinkamai, lemtų ir mažesnę žalos atlyginimo apimtį bei galėtų turėti įtakos teisingam ir visapusiškam ginčo išsprendimui, nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškinys nėra preliminariai pagrįstas.
28. Sąlygų civilinei atsakomybei tyrimas ir vertinimas, apeliantės galimos atsakomybės ribų nustatymas, sudaro ginčo nagrinėjimo iš esmės dalyką. Tokios aplinkybės, sprendžiant vien procesinį klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, negali būti vertinamos. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau buvo pasisakyta dėl to, kad preliminarus ieškinio pagrįstumo įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tik tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1734-464/2020; 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-642-934/2024).
29. Aptariamų atskirojo skundo argumentų kontekste svarbu dar ir tai, kad pirmosios instancijos teismas jau yra išnagrinėjęs šalių ginčą iš esmės ir 2024 m. gegužės 28 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkinęs visiškai. Ir nors šis teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs – apeliantė yra padavusi apeliacinį skundą, kurį pirmosios instancijos teismas priėmė, tačiau tokio procesinio sprendimo priėmimo faktas taip pat paneigia atskirojo skundo argumentus dėl ieškinio preliminaraus nepagrįstumo.
30. Pripažintina, kad šią laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinąją sąlygą pirmosios instancijos teismas nustatė teisingai.
Dėl grėsmės teismo sprendimo tinkamam įvykdymui
31. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, todėl sprendimas dėl grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimo priimamas individualiai įvertinus kiekvienos situacijos faktus bei aplinkybes.
32. Kadangi būtinybę taikyti atitinkamus turtinius ribojimus asmeniui visų pirma lemia poreikis eliminuoti galimybę jam pakeisti savo turtinę padėtį, nesąžiningai perleidžiant turimą turtą kitiems asmenims, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad tokio itin asmens interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto areštas, taikymas iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės galimas tik išimtinais atvejais, t. y. tik tada, kai jo taikymo prašantis ieškovas pateikia įtikinamų argumentų ir konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo nesąžiningumą, jo elgesį, apie atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018; 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-906-330/2020; 2022 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-413-467/2022; 2023 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-590-912/2023).
33. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Atsakovo nesąžiningumas, sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra preziumuojamas, todėl jo nesąžiningumą visada privalo įrodinėti asmuo, prašantis taikyti atitinkamas priemones. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad šiuo atveju ieškovė pateikė įtikinamų įrodymų apie nesąžiningą apeliantės elgesį, kuris teismui leido konstatuoti, kad apeliantė gali siekti išvengti jai galbūt nepalankaus teismo spendimo įvykdymo.
34. Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, susijusių su jai iki nagrinėjamos bylos iškėlimo priklausiusio nekilnojamojo turto – garažo, sandėlio, buitinio pastato, esančių Vilniuje, Justiniškių g. 16, perleidimu. Iš ieškovės su prašymu pateiktų valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad šio turto pirkimo–pardavimo sandoriai buvo sudaryti 2024 m. balandžio 5 d., t. y. po to, kai buvo panaikintas to turto areštas, taikytas antstoliui pradėjus vykdyti vykdomąjį raštą, išduotą 2023 m. birželio 19 d. sprendimo už akių pagrindu.
35. Turto perleidimo sandorius apeliantė sudarė jau žinodama, kad į tą turtą ketinta nukreipti išieškojimą pagal šioje byloje priimtą, o vėliau jos prašymu panaikintą teismo sprendimą už akių. Neabejotinai apeliantei buvo žinoma ir tai, kad yra kilęs ginčas su ieškove, kuris dar nėra išspręstas, panaikinus sprendimą už akių. Todėl apeliantė, kaip protingas ir apdairus asmuo, turėjo ir galėjo suprasti, kad toks jos elgesys, kaip vienintelio vertingo nekilnojamojo daikto perleidimas, vykstant teisminiam ginčui su ieškove dėl didelės sumos reikalavimo, gali sudaryti pagrįstų abejonių dėl jos sąžiningumo. Juo labiau kad byloje nėra duomenų, kad šį turtą buvo ketinama parduoti dar iki sužinant apie inicijuotą civilinį ginčą. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad būtent toks apeliantės elgesys neatitinka sąžiningumo reikalavimo ir sukelia teismo sprendimo neįvykdymo riziką, yra teisinga ir pagrįsta.
36. Pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju pagrįstai atkreipė dėmesį ir į prastėjančią apeliantės finansinę padėtį. Nors tokia pirmosios instancijos teismo konstatuota aplinkybė, kaip apeliantės finansinės padėties blogėjimas, nebūtų savaime pakankamas pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių institutui taikyti, visgi kartu nustačius ir nesąžiningus apeliantės veiksmus, ji papildomai patvirtina realios grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui buvimą.
37. Atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino turto perleidimo sandorio sudarymo aplinkybių, jo naudingumo, aiškiai stokoja pagrįstumo. Apeliantė nėra pateikusi jokių objektyvių įrodymų, kad jos turėto nekilnojamojo turto vertė mažėjo dėl pokyčių nekilnojamojo turto rinkoje, ir būtent šios aplinkybės lėmė jos apsisprendimą skubiai turtą parduoti. Priešingai nei deklaratyviai teigia apeliantė, visuotinai žinoma, kad nekilnojamojo turto rinkoje vyksta vertės didėjimo, o ne jos mažėjimo pokyčiai.
38. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės procesinį prašymą išnagrinėjo teisingai, pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.