Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-01-18 · Civilinė byla Nr. e2S-512-864/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-18
Bylos Nr.
e2S-512-864/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-27888-2017-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Mikonienė
Ieškovas
SB „Telegrafistas“
Atsakovas
D. V.
Kategorijos
  • 3.1.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-512-864/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27888-2017-2Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.7., 3.1.7.11 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. sausio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Ramunė Mikonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo SB „Telegrafistas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-34588-868/2017 dalies, susijusios su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, civilinėje byloje pagal ieškovo SB „Telegrafistas“ ieškinį atsakovui D. V. dėl nuostolių atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2017 m. liepos 18 d. buvo gautas ir teisėjos rezoliucija 2017 m. liepos 18 d. priimtas ieškovo ieškinys atsakovui dėl nuostolių atlyginimo. 2017 m. rugpjūčio 31 d. teisme buvo gautas ieškovo prašymas dėl ieškinio atsisakymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, be kita ko prašyme nurodant, kad ieškovui patikrinus banko sąskaitos išrašą buvo nustatyta, kad atsakovas įvykdė ieškovo ieškinio reikalavimą ir 2017 m. liepos 27 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo ieškovui 1 013,67 Eur. Papildomai ieškovas prašė priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 94 straipsniu, kai byla baigiama nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Ieškovo teigimu, jis ilgą laiką reikalavo atsakovo atlyginti nuostolius, atsakovas nereagavo į prašymus, raginimus, galiausiai ignoravo SB „Telegrafistas“ narių susirinkimo rašytinį reikalavimą, kuriame buvo aiškiai nurodyta, jog neatlyginus nuostolių iki 2017 m. birželio 30 d., bus kreiptasi į teismą. Nurodė, kad šiuo atveju ieškovo procesinis elgesys yra visiškai tinkamas: ieškovas, iki 2017 m. birželio 30 d. nesulaukęs iš atsakovo nuostolių atlyginimo, kreipėsi teisinės pagalbos į APB „Euroteisės biuras“, advokatas D. S. ieškovo vardu parengė ieškinį dėl nuostolių atlyginimo ir pateikė jį teismui. Ieškovo teigimu, už ieškinio parengimą buvo pateikta sąskaita – 700 Eur sumai, kurią ieškovas apmokėjo 2017 m. rugpjūčio 29 d. Pažymėjo, kad tik gavęs ieškovo ieškinį iš teismo, atsakovas nuostolius atlygino, tačiau toliau atsakovo procesinis elgesys nebuvo tinkamas, nes jis pirmiausia nedarė nieko, kad ieškovas išvengtų bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad atsakovas derybų dėl taikos sutarties sudarymo metu atsisakė atlyginti visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (siūlė tik 400 Eur vietoj 700 Eur), pateikė atsiliepimą į ieškinį (nors ginčo dalyko nebeliko), pareiškė teisėjai akivaizdžiai nepagrįstą nušalinimą, pateikė į bylą rašytinius dokumentus dėl ginčo dalyko (nors atlyginus nuostolius, ginčo dalyko nebeliko). Toks atsakovo elgesys, ieškovo teigimu, procesiškai yra akivaizdžiai netinkamas, todėl paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas teismas turėtų priteisti ieškovui iš atsakovo visas išlaidas, patirtas ne tik dėl advokato paslaugų rengiant procesinį ieškinį, bet ir dėl 25 proc. dalies žyminio mokesčio priteisimo iš atsakovo ieškovo naudai.Parengiamojo posėdžio metu atsakovas nesutiko su prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžiu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 20 d. priėmė nutartį, kuria: 1) ieškovo prašymą dėl atsisakymo nuo ieškinio tenkino; 2) civilinę bylą pagal ieškovo ieškinį atsakovui dėl nuostolių atlyginimo nutraukė; 3) grąžino ieškovui 75 procentus, t. y. 17,25 Eur, žyminio mokesčio, sumokėto pagal 2017 m. liepos 17 d. mokėjimo, pateikto per Nordea internetinę bankininkystę Nr. (duomenys neskelbtini); 4) priteisė iš atsakovo 305,75 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino po ieškinio pareiškimo teisme, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl vadovaujantis CPK 87 straipsnio 2 dalimi, grąžino ieškovui 75 procentus byloje sumokėto žyminio mokesčio sumos – 17,25 Eur.Teismas, remdamasis Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d įsakymu Nr.1R-77 Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr.1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo keistų ir išdėstytos naujos redakcijos Rekomendacijomis, nurodė, kad nustatant priteistino užmokesčio dydį atsižvelgiama į bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą, būtinybę išvykti į kitą vietovę, nei registruota advokato darbo vieta, pinigų sumų dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas (parengiamajame teismo posėdyje ieškovo atstovas advokatas D. S. nedalyvavo), šalių elgesį proceso metu ir kitas svarbias aplinkybes.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs parengtų procesinių dokumentų kiekį (ieškinys – 6 lapai), aplinkybę, kad nebuvo pateikta pernelyg daug įrodymų ieškiniui pagrįsti bei vadovaudamasis realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, ieškovo atstovavimo išlaidas sumažino iki 300 Eur. Atsižvelgiant į tai, teismas iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 300 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas pateikė teismui atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-34588-868/2017 dalies, susijusios su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu ir ieškovui priteistų bylinėjimosi išlaidų sumažinimu, kuriuo prašo teismo: 1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartį civilinėje byloje e2-34588-868/2017 dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti ir priteisti ieškovui iš atsakovo 700 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą advokato teisinei pagalbai apmokėti; 2) priteisti ieškovui iš atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą advokato teisinei pagalbai apmokėti.Ieškovas nurodo, kad su skundžiamos nutarties dalimi, kuria prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas tik iš dalies (t. y. tik 43 proc. apimtyje), nesutinka. Teigia, kad sunku suprasti, kokios ypatingos aplinkybės galėjo lemti priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumažinimą net 57 procentais.Pažymi, kad civilinė byla Nr. e2-34588-868/2017 baigta teismui patenkinus ieškovo pateiktą prašymą dėl ieškinio atsisakymo, todėl teismas nagrinėdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą turėjo teisę remtis CPK 94 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais kriterijais: pirma, vertinti, ar šalių procesinis elgesys buvo netinkamas (viena iš šalių nesąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis); antra, vertinti priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Ieškovo įsitikinimu, civilinėje byloje Nr. e2-34588-868/2017 teismas vertindamas proceso šalių elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, nesivadovavo bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnis), akivaizdžiai pažeidė procesinio lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis), rungimosi (CPK 12 straipsnis), proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis) principus, dėl ko neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir be jokio realaus pagrindo sumažino priteistinas bylinėjimosi išlaidas net 57 proc., t. y. nuo 700 Eur iki 300 Eur.Ieškovo teigimu, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska, nesivadovavo naujos redakcijos Rekomendacijose įtvirtintais kriterijais, esminiais šioje situacijoje, civilinio proceso principais, dėl ko neobjektyviai įvertino ne tik šalių elgesį proceso metu, tačiau taip pat visiškai nepagrįstai nuvertino advokato darbo laiko sąnaudas, bylos sudėtingumą, neatsižvelgė į kitas svarbias aplinkybes byloje (būtinybę advokatui vertinti atsakovo pateiktus į bylą atsiliepimą, papildomus įrodymus, konsultuoti klientą dėl ekonomiškiausio ir racionaliausio bylos užbaigimo būdo atsisakant nuo ieškinio, konsultuojant dėl atsisakymo nuo ieškinio teisinių pasekmių, galiausiai parengiant rašytinį atsisakymą nuo ieškinio, patį prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir paskirstymo šioje byloje). Ieškovo nuomone, civilinėje byloje Nr. e2-34588-868/2017 patirtos bylinėjimosi išlaidos yra realiai pagrįstos ir optimaliausios. Ieškovas pažymi, atsakovui atlyginus nuostolius visa apimtimi, nebuvo tikslo teikti teismui papildomų procesinių dokumentų dėl bylos esmės, ar juo labiau ieškovo atstovui atvykti į teismo posėdį, nes šie procesiniai veiksmai būtų tik dar labiau padidinę bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas.Ieškovas atkreipia dėmesį, kad išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. 0003247 už suteiktas teisines advokato paslaugas rengiant ieškinį ne tik neviršija galimos maksimalios atlygintinos advokato išlaidų sumos pagal „Infolex“ Maksimalaus advokato išlaidų atlyginimo skaičiuoklę, kuria teismai dažnai vadovaujasi, bet ir nesiekia net pusės šios sumos. Ieškovo nuomone, įvertinus bylos kontekstą ir sudėtingumą, ieškinio parengimo kaina buvo visiškai adekvati, o įvertinus, kad realiai advokatų kontoros uždarbis siekė 578,51 Eur (likusi suma PVM apimtyje buvo pervesta į valstybės biudžetą), akivaizdu, kad nė vienas patyręs ir profesionalus Vilniaus advokatas nebūtų sutikęs parengti ieškinio dėl žalos atlyginimo už mažesnį atlygį.Teigia, kad ieškinio apimtis – 7 lapai, o ne 6, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas. Ieškovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai nereglamentuoja, kokios minimalios ar maksimalios lapų apimties ieškiniai teikiami teismams, dėl ko teismas negalėjo remtis ieškinio lapų skaičiumi nurodydamas, jog šiuo pagrindu atstovavimo išlaidos mažinamos. Nurodo, jog tai, kad ieškovo atstovui advokatui D. S. pavyko atskleisti faktines bylos aplinkybes ir teisinį pagrindimą 7 lapų ieškinyje, negali lemti teismo išvados, jog teisinis klausimas (ieškinio dalykas ir pagrindas) nesudėtingas, o atstovo darbo laiko sąnaudos nedidelės.Pažymi, kad ieškovui sunku suprasti teismo pasirinktą vertinimo kriterijų - „nebuvo pateikta pernelyg daug įrodymų ieškiniui pagrįsti“. Nurodo, kad net jeigu ir daryti prielaidą, kad bylinėjimosi išlaidų dydį gali lemti kriterijus dėl „pernelyg daug įrodymų“ pateikimo, net ir šiuo aspektu teismo vertinimas yra visiškai paviršutiniškas ir klaidingas, kadangi ieškinio reikalavimas buvo grindžiamas pateikiant net 15 rašytinių dokumentų, kurie visi pridėti prie ieškinio, su kuriais ieškovo atstovui advokatui D. S. reikėjo ne tik susipažinti rengiant ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, bet ir juos vertinti, analizuoti, pagrįsti ieškinį dėl žalos atlyginimo ir tai tik buvo menka dalis darbo rengiant ieškinį. Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo teiginys, jog „nebuvo pateikta pernelyg daug įrodymų ieškiniui pagrįsti“, akivaizdžiai neatitinka objektyvios tiesos, kurią būtent įrodo pateikti rašytiniai dokumentai. Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas taip pat neobjektyviai vertino bylos šalių realizuojamas procesines teises ir vykdomas procesines pareigas. Nurodo, kad ieškovo procesinis elgesys buvo visiškai tinkamas. Pažymi, kad tik gavęs ieškovo ieškinį iš teismo, atsakovas nuostolius atlygino, tačiau vis tiek tolesnis atsakovo procesinis elgesys nebuvo tinkamas. Nurodo, kad nors atsiliepimu atsakovas iš esmės pripažino ieškinį, dėl ko buvo galima bylą iš karto užbaigti taikiai, atsakovas čia pat pradėjo naudoti tokias procesines gynybos priemones, kurios pradėjo kelti abejonių, ar tik atsakovas nesiekia klaidinti teismo dėl pačios ginčo esmės: pirma, 2017 m. rugpjūčio 16 d. atsakovas pateikė teismui prašymą dėl rašytinių dokumentų išreikalavimo iš ieškovo, kas leido pagrįstai suabejoti ar atsakovas nepakeitė savo teisinės pozicijos ir ar nesiekia tokiu būdu piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis; antra, 2017 m. rugpjūčio 23 d. atsakovas pateikė teismui Paaiškinimą – prašymą dėl reikšmingų aplinkybių pagrindimo; trečia, 2017 m. rugpjūčio 24 d. atsakovas Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkei Loretai Braždienei pateikė prašymą dėl teisėjos Vandos Višnevskos nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo. Pažymi, jog nesuvokiama, kodėl atsakovas patenkinęs ieškinio reikalavimą atlygindamas nuostolius, pateikinėjo teismui naujus prašymus bei paaiškinimus, kurie nesisieja su ieškinyje nurodytų argumentų atmetimu jau atlikto mokėjimo paneigimu, ar įsivėlusia klaida. Nurodė, jog susiklosčiusioje situacijoje priimtas sprendimas tiesiog pateikti teismui rašytinius prašymus ir prašyti juos išspręsti ieškovo atstovui posėdyje nedalyvaujant, buvo neabejotinai pats logiškiausias ir ekonomiškiausias, nulėmęs mažesnes nei įprasta, bylinėjimosi išlaidas tokio pobūdžio bylose.Pažymi, kad teismas ignoravo ieškovo prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas nurodytus motyvus, savo nutartyje jų neaptarė, o iš nutarties turinio galima manyti, kad teismas tokį aiškiai netinkamą atsakovo procesinį elgesį vertina kaip tinkamą, atitinkantį Civilinio proceso kodekso normas. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo teismo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsakovo nuomone, priimdamas ginčo nutartį teismas vertinimą atliko objektyviai, nepažeisdamas įstatymo ir tinkamai įvertino kitas svarbias aplinkybes.Atsakovo teigimu, ieškovas į bylą yra pateikęs visus dokumentus bei savo paaiškinimus ir teismas juos yra įvertinęs, dėl ko nėra jokių požymių, kad buvo pažeisti lygiateisiškumo, rungimosi ar proceso koncentruotumo principai ir teismas būtų pažeidęs CPK 7 straipsnio reikalavimus. Pažymi, kad atsakovas turėjo vadovautis Vilniaus miesto apylinkės teismo teikiamomis nuorodomis dėl atsiliepimo, paaiškinimų ir/ar įrodymų išreikalavimų prašymų pateikimo tvarkos ir terminų nepažeidimo. Atsakovo teigimu, ieškovui ir jo atstovui nebuvo poreikio rinkti ir susipažinti su naujais dokumentais, juos iš naujo analizuoti bei vertinti. Atsakovas nurodo, kad parengiamajame teismo posėdyje nei ieškovas, nei jo atstovas nedalyvavo, tačiau tai negali būti svarbi priežastis dėl kurios reikėtų iš naujo vertinti ar nėra padaryti rungimosi bei procesinio lygiateisiškumo principo pažeidimai, kurie pagrįstų ieškovo atskirąjį skundą, apeliuoti į Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtos nutarties pakeitimą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo prašymą dėl ieškinio atsisakymo ir civilinę bylą nutraukdamas, pagrįstai sumažino priteistiną iš atsakovo ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 700 Eur iki 300 Eur.Pažymėtina, kad bylos ar jos dalies nutraukimas yra bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Savo ruožtu bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuoja CPK 94 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad tokiu atveju teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartimi civilinę bylą Nr. e2-34588-868/2017 nutraukė. Taigi šiuo atveju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas spręstinas vadovaujantis CPK 94 straipsniu. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas atsisakė ieškinio atsakovui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos patenkinus ieškovo reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė suponuoja išvadą, jog būtent atsakovui šioje byloje ir tenka pareiga atlyginti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas šią faktinę bylos aplinkybę vertino, analizavo, dėl jos pasisakė, atitinkamai priteisė ieškovo naudai 75 proc. byloje sumokėto žyminio mokesčio sumos (17,25 Eur) bei 305,75 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas tinkamai taikė CPK 94 straipsnyje įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles bei paskirstydamas šioje byloje esančias šalių bylinėjimosi išlaidas, pagrįstai sprendė dėl būtent atsakovo, o ne ieškovo pareigos nagrinėjamu atveju buvimo atlyginti ginčo šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas. Taigi, priešingai nei atskirajame skunde nurodo ieškovas, pirmosios instancijos teismas įvertino ginčo šalių elgesį bei ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų atsiradimą nulėmusias priežastis, atitinkamai pagrįstai nustatė būtent atsakovo pareigą atlyginti ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad tuo tarpu sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-212/2009, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 32, 2010 m. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 32, 2010 m. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo).Remiantis bylos medžiaga, ieškovas prašė teismo priteisti turėtų 700 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, įvertinęs parengtų procesinių dokumentų kiekį (ieškinys – 6 lapai), aplinkybę, jog nebuvo pateikta pernelyg daug įrodymų ieškiniui pagrįsti bei vadovaudamasis realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, ieškovo atstovavimo išlaidas sumažino iki 300 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, pritaria šiai pirmosios instancijos teismo pozicijai.Rekomendacijų 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinta, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes (2.1–2.10 punktai). Pažymėtina, kad remiantis Rekomendacijų 2.10 punktu, teismas turi teisę atsižvelgti ne tik į Rekomendacijų 2.1-2.9 punktuose įtvirtintus kriterijus, bet taip pat ir į kitas svarbias aplinkybes. Taigi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, ir atitinkamai vertindamas parengtų procesinių dokumentų kiekį ir aplinkybę, jog nebuvo pateikta pernelyg daug įrodymų ieškiniui pagrįsti, laikytina, jog sprendė dėl kitų svarbių nagrinėjamu klausimu faktinių bylos aplinkybių, kurios gali būti laikomos tam tikrais priteistiną bylinėjimosi išlaidų dydį galinčiais nulemti kriterijais. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju buvo sprendžiamas klausimas, ar 700 Eur suma už ieškinio parengimą yra pagrįsta, dėl ko, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas pagrįstai vertino tik šiam faktui nustatyti svarbias aplinkybes.Iš byloje esančios 2017 m. liepos 31 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 0003247 matyti, kad mokėtina už ieškinio dėl nuostolių atlyginimo parengimą suma – 700 Eur. Nustatyta, kad ieškovas mokėjimo nurodymu 2017 m. rugpjūčio 29 d. šią sumą apmokėjo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju ieškovas prašė teismo priteisti tik už ieškinio parengimą patirtas bylinėjimosi išlaidas, dėl ko laikytina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino būtent tuos kriterijus, kurie padeda įvertinti už ieškinio parengimą šiuo konkrečiu atveju pagrįstas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju prašomas priteisti ieškovo 700 Eur bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte įtvirtino maksimalaus už advokato teikiamas teisines paslaugas mokėtino užmokesčio dydžio už ieškinio parengimą (už ieškinį rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 2,5 vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje, t. y. 2 044 Eur (2,5 x 817,60 Eur VDU bruto). Tuo tarpu įvertinus, kad ieškinio apimtis (7 lapų su 15 jo priedų), aplinkybes, kad ginčas teisine prasme nebuvo sudėtingas ir bei nereikalaujantis specialių teisinių žinių, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, pagrįstai sumažino priteistiną ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidų dydį iki 300 Eur.Atkreiptinas dėmesys, jog atskirojo skundo argumentai dėl galimai netinkamo atsakovo elgesio šioje byloje yra svarbūs sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo CPK 94 straipsnio pagrindu, kuris šiuo atveju pirmosios instancijos teismo buvo tinkamai išspręstas, nustatant būtent atsakovui pareigą atlyginti ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Savo ruožtu sprendžiant klausimą dėl priteistino ieškovui bylinėjimosi išlaidų dydžio, aplinkybė dėl galimai netinkamo atsakovo elgesio šioje byloje nėra laikytina tam tikru bylinėjimosi išlaidų dydį lemiančiu kriterijumi, dėl ko pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo šios aplinkybės vertinti sprendžiant klausimą dėl priteistino ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidų dydžio. Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neobjektyviai vertino bylos šalių realizuojamas procesines teises bei vykdomas pareigas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta ir kitą ieškovo atskirojo skundo argumentą dėl galimai netinkamo skundžiamos nutarties motyvavimo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išsprendė klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymo vadovaudamasis CPK 94 straipsnyje įtvirtintomis taisyklėmis bei sumažino priteistiną ieškovui turėtų bylinėjimosi išlaidų sumą remdamasis taikytinais kriterijais tokio klausimo sprendimui. Be to pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, jog skundžiamos nutarties dalis nėra tinkamai motyvuota. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti skundžiamos teismo nutarties dalies ir skundą tenkinti, todėl ieškovo atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

ieškovo SB „Telegrafistas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-34588-868/2017 dalies, susijusios su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Ramunė Mikonienė