- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-11
- Bylos Nr.
- 2YT-15241-217/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romaldas Šuliokas
- Kategorijos
- 3.5.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (skolininko) T. P. skundą dėl antstolio Nikolajaus Alenino veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apylinkės teisme nagrinėjamas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka antstolio Nikolajaus Alenino perduotas pareiškėjo (skolininko) T. P. skundas dėl antstolio Nikolajaus Alenino veiksmų.
Šalies argumentai
Pareiškėjas (skolininkas) prašo perskaičiuoti Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu priteisto išlaikymo indeksacijos sumą ir panaikinti antstolio Nikolajaus Alenino 2020-05-08 nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-20-165-15961, 2020-05-08 patvarkymą dėl areštuoto turto ir reikalavimo pateikti duomenis Nr. S-20-165-15957 bei 2020-05-08 patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S-20-165-15963. Savo prašymą motyvuoja tuo, jog išieškotoja K. G. nurodė, kad pareiškėjas nepilnamečiui vaikui mokamą išlaikymą privalėjo indeksuoti, tačiau to nedarė ir susidarė 663,00 Eur skola. Išlaikymą po 200,00 Eur per mėnesį mokėjo reguliariai, tačiau apie prievolę išlaikymo sumą įstatymo nustatyta tvarka kasmet indeksuoti nežinojo. Išieškotoja pateikė pareiškėjui išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo paskaičiavimą (Priedas Nr. 1) ir pareikalavo sumokėti 663,00 Eur dydžio skolą, atsiradusią dėl to, kad teismo priteista vaiko išlaikymo suma 2017 - 2020 metų laikotarpiu nebuvo indeksuojama. Pareiškėjo skaičiavimu 2020 m. balandžio 30 dienai įsiskolinimo suma yra 411,00 Eur (Priedas Nr. 2), todėl tokią įsiskolinimo sumą iškart sumokėjo išieškotojai (Priedas Nr. 3) ir apie tai ją informavo. Tačiau išieškotoja vis vien kreipėsi į antstolį dėl priverstinio išieškojimo, nors jo paskaičiavimu, įsiskolinimo nėra, todėl nėra jokio teisinio pagrindo vykdyti priverstinį išieškojimą neva likusiai 268,86 Eur skolos sumai. Išieškotoja pateikė antstoliui priverstiniam vykdymui neteisingai apskaičiuotą po periodinių išmokų indeksavimo susidariusią išlaikymo nepriemoką.
Antstolis Nikolajus Aleninas 2020-06-03 patvarkymu nusprendė atsisakyti patenkinti skundą, kadangi pateiktas skundas neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų (LR CPK 111 str., 114 str., Sprendimų vykdymo instrukcijos 29 p.), t. y. suinteresuotu asmeniu nėra nurodytas išieškotojas ir antstoliui nėra pateiktas LR CPK 114 str. numatytas procesinių dokumentų (jų priedų) kiekis, tačiau šiuo konkrečiu atveju skundo, kaip procesinio dokumento, priėmimo nagrinėjimui teisme klausimą spręs teismas LR CPK 115 str. nustatyta tvarka. Tačiau skundą išnagrinėjo ir atsisakė tenkinti skundą, įvertinęs tik tas aplinkybes, kurios yra pagrįstos vykdomosios bylos medžiaga ir skundo turinį pagrindžiančiais rašytiniais įrodymais, kadangi pareiškėjas nepateikė numatyto procesinių dokumentų (jų priedų) kiekio, o pats skundas neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų. Antstolis nurodė, kad periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos indeksavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtintas Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašas (toliau tekste - Aprašas). Nei indeksacijai taikomo vartotojų kainų indekso, kurį skelbia Lietuvos statistikos departamentas, dydį, nei teismo sprendimu priteisto materialinio išlaikymo dydžio antstolis negali pakeisti. Skolininkas, su skundu pateikiantis savo paskaičiavimus, nepagrįstai ignoravo, jog periodinės išmokos turėjo būti indeksuojamos nuo 2013 m. vasario 1 d. ir nuo 2015-01-01 indeksuota periodinių išmokų suma buvo didesnė, nei 200 Eur. Šiuo atveju, imant pagrindu, jog nuo 2015 metų skolininkas savo noru mokėjo išieškotojui po 200 Eur, periodinių išmokų nepriemoka (periodinių išmokų įsiskolinimas) nuo 2015-01-01 pagal vykdomąjį dokumentą 2020-05-01 dienai bendrai sumai sudarė 778,50 Eur. Skolininkui savo skunde pačiam patvirtinus, kad jo mokėtos periodinės išmokos eurais sudarė po 200 Eur (LR CPK 182 str. 5 p.), o 2020-05-04 periodinių išmokų įsiskolinimą (iš minėtų 778,50 Eur) jis padengė tik 411 Eur sumoje, sutinkamai su Aprašo 9 p. išieškotojas pagrįstai pareikalavo, kad iš skolininko pagal vykdomąjį dokumentą būtų išieškota likusi įsiskolinimo dalis 252 Eur sumoje, t. y. net 115,50 Eur mažesnė suma, nei būtų apskaičiuota (778,50-411=367,50) antstolio.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Nors antstolio vertinimu pateiktas skundas neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų, tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad šalys išieškojimo procese tinkamos, būtent dėl išieškotojos iniciatyvos buvo priimti skundžiami antstolio patvarkymai. Tai, kad antstoliui nebuvo pateiktas numatytas procesinių dokumentų (jų priedų) kiekis, teismo vertinimu nesudaro kliūčių skundą išnagrinėti. Juolab, kad ir antstolis nepaisant procesinio dokumento trūkumų iš esmės pasisakė dėl pateikto skundo argumentų.
Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio procesinę veiklą pagal CPK 594 straipsnį kontroliuoja teismas. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).
Skundui išnagrinėti teismui pateikta vykdomoji byla Nr.0165/19/02968. Vykdomosios bylos medžiaga nustatyta, kad vykdomoji byla pradėta 2013-06-19 pagal Jonavos rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą 2013-12-03 civilinėje byloje Nr. 2-1333-737/2011 dėl išlaikymo išieškojimo iš T. P., kurį vykdymui pateikė išieškotoja K. P. (dabar – (duomenys neskelbtini)) (v. b. l. 1-2).
CK 3.3 straipsnio, reglamentuojančio šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus, 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, o viena iš jo įgyvendinimo užtikrinimo priemonių ir yra įtvirtinta CK 3.208 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Prieš tai minėtame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarime Nr. 684 „Dėl periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ yra reglamentuota indeksavimo tvarka. Apraše numatyta, kad periodinės išmokos indeksuojamos atsižvelgiant į praėjusių metų gruodžio mėnesio, palyginti su ankstesnių metų gruodžio mėnesiu, vartotojų kainų indeksą (toliau vadinama – kainų indeksas), kurį apskaičiuoja ir skelbia Lietuvos statistikos departamentas. Periodinės išmokos indeksuojamos, kai kainų indeksas lygus 101 arba didesnis (Aprašo 3 punktas); periodinės išmokos indeksuojamos kartą per metus einamųjų metų vasario mėnesį (Aprašo 4 punktas); neindeksuojamos tos periodinės išmokos, kurios įsiteisėjusiu teismo sprendimu paskirtos arba pakeistos per paskutinius 6 mėnesius iki vasario 1 dienos (Aprašo 7 punktas); skolininkas, mokantis periodines išmokas savo noru, privalo pats indeksuoti periodines išmokas. Jeigu skolininkas nevykdo pareigos indeksuoti periodines išmokas, teismo sprendimas, kuriuo priteistas išlaikymas ar žalos atlyginimas periodinėmis išmokomis, gali būti pateikiamas vykdyti antstoliui (Aprašo 9 punktas).
Išieškotoja 2020-05-06 kreipėsi į antstolį dėl susidariusios skolos, kuri pagal jos paskaičiavimą yra 663 Eur, iki 2016-02-01 ir toliau (iki 2020-02-01) skolininkui mokant neindeksuotą išlaikymą vaikui (v. b. l. 32). Antstolis šiuo pagrindu 2020-05-08 priėmė skundžiamus procesinius dokumentus: nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-20-165-15961 - 268,86 Eur (v. b. l. 34), patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S-20-165-15963, 2020-05-08 patvarkymą dėl areštuoto turto ir reikalavimo pateikti duomenis Nr. S-20-165-15957 (v. b. l. 38).
Skolininkui kyla abejonių dėl periodinių išmokų indeksavimo dydžio. Išieškotoja paskaičiavo nepriemoką – 663,00 Eur (v. b. l. 32). Skolininko paskaičiavimu susidariusi skola buvo tik 411 Eur už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2020-04, kurią jis savanoriškai sumokėjo. Likusį skirtumą – 252 Eur skolininkas ginčija ir tuo pagrindu skundžiamus antstolio patvarkymus laiko nepagrįstai priimtais.
Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra atliekamas išieškojimas, – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad išieškojimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-313/2016).
Antstolio paskaičiavimu periodinių išmokų nepriemoka (periodinių išmokų įsiskolinimas) nuo 2015-01-01 pagal vykdomąjį dokumentą 2020-05-01 dienai bendrai sumai sudarė 778,50 Eur, t. y. daugiau nei paskaičiavo išieškotoja. Skolininkui padengus 411 Eur, sutinkamai su Aprašo 9 p. išieškotoja pagrįstai pareikalavo, kad iš skolininko pagal vykdomąjį dokumentą būtų išieškota likusi įsiskolinimo dalis 252 Eur sumoje, t. y. 115,50 Eur mažesnė suma, nei būtų apskaičiuota (778,50-411=367,50) antstolio. Antstolis paskaičiavimus grindžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo , metodika; paskaičiavimas atliktas laikantis šios metodikos reikalavimu, abejoti paskaičiavimo pagrįstumu nėra pagrindo.
Taigi, išanalizavus vykdomosios bylos dokumentus ir byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas, teismas sprendžia, kad antstolis Nikolajus Aleninas paskaičiavimus, indeksavimą atliko laikydamasis Įstatymo reikalavimų laikantis civilinio proceso reikalavimų ir išieškojimo vykdymo tvarkos.
Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes ir motyvus, teismas daro išvadą, jog pareiškėjo skundas dėl antstolio Nikolajaus Alenino veiksmų yra nepagrįstas, todėl netenkintinas (CPK 510 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjo T. P. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr.0165/19/02968 grąžinti antstoliui Nikolajui Aleninui.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.